AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Europos Komisija intensyviai siekia ES institucijų susitarimo dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos, kuriuo bus užtikrinta, kad reformuota BŽŪP įsigaliotų 2014 m. sausio 1 d.

Kadangi institucijų susitarimą dėl daugiametės finansinės programos (DFP) ir politinį susitarimą dėl BŽŪP norima pasiekti iki 2013 m. vasaros, numatyta, kad reformuotos BŽŪP teisės aktai įsigalios 2014 m. sausio 1 d.

Tačiau techninėms priemonėms apibrėžti reikalingos pereinamojo laikotarpio taisyklės, kuriomis bus užtikrintas sklandus prisitaikymas prie naujų sąlygų kartu užtikrinant įvairių formų BŽŪP paramos tęstinumą.

Kalbant apie tiesiogines išmokas, būtina suteikti pakankamai laiko, kad valstybės narės ir ypač jų mokėjimo agentūros būtų gerai pasirengusios ir kad ūkininkai būtų išsamiai informuoti apie naujas taisykles gerokai prieš pradedant jas taikyti. Taigi, 2014 m. paraiškos bus nagrinėjamos pagal pereinamojo laikotarpio taisykles.

Kalbant apie antrąjį ramstį, pereinamojo laikotarpio taisyklių nustatymas tarp dviejų programavimo laikotarpių atitinka standartinę praktiką. Kaip matyti iš esamo programavimo laikotarpio pradžioje įgytos patirties, pereinamojo laikotarpio taisyklės paprastai reikalingos tarp dviejų vienas po kito einančių programavimo laikotarpių. Tačiau šį kartą taip pat reikalingos tam tikros specialios su kaimo plėtra susijusios pereinamojo laikotarpio priemonės, kuriomis visų pirma siekiama reaguoti į vėlavimo įgyvendinti naują tiesioginių išmokų sistemą poveikį tam tikroms kaimo plėtros priemonėms, ypač su agrarine aplinkosauga ir klimato kaita susijusių priemonių bazinio lygio ir kompleksinės paramos taisyklių taikymo atžvilgiu. Be to, pereinamojo laikotarpio priemonės reikalingos siekiant užtikrinti, kad valstybės narės ir toliau prisiimtų naujus įsipareigojimus dėl priemonių, susijusių su plotu ir gyvuliais, vykdymo 2014 m. net jeigu esamo laikotarpio ištekliai buvo išnaudoti. Šie nauji įsipareigojimai ir atitinkami jau vykdomi įsipareigojimai atitinka paramos skyrimo iš kitam programavimo laikotarpiui numatytų naujų kaimo plėtros programų finansinių paketų reikalavimus.

Kalbant apie horizontalųjį reglamentą, priemonės, kurių reikia pereinamuoju laikotarpiu, dėl savo sąsajos su tiesioginėmis išmokomis yra tik ūkių konsultavimo sistema, integruota administravimo ir kontrolės sistema ir kompleksinė parama.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iki metų pabaigos Taryba ir Europos Parlamentas turi priimti konkrečias pereinamojo laikotarpio taisykles, kuriomis, jei reikia, iš dalies keičiami galiojantys pagrindiniai BŽŪP teisės aktai.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis dėl pereinamojo laikotarpio taisyklių ar poveikio vertinimo neprireikė, nes šie pakeitimai pateikti atsižvelgiant į šiuo metu tarp institucijų vykstančias diskusijas dėl DFP ir BŽŪP reformos.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Su tiesioginėmis išmokomis susijusiomis pereinamojo laikotarpio priemonėmis pirmiausia užtikrinamas esamų schemų – bendrosios išmokos schemos, vienkartinės išmokos už plotus schemos, susietosios paramos ir specialiosios pagal 68 straipsnį teikiamos paramos – pagrindinių elementų taikymo pratęsimas 2014 paraiškų teikimo metais. Antra, Europos Parlamentui pritarus, nustatant šias priemones atsižvelgiama į vasario 8 d. Europos Tarybos išvadų finansinį poveikį, įskaitant išorės konvergencijos proceso pradžią. Tai, kad pradėtos taikyti pereinamojo laikotarpio priemonės, reiškia, jog tam tikros datos, nurodytos Komisijos pasiūlyme dėl tiesioginės paramos po 2013 m., turės būti atitinkamai pakeistos, kad būtų užtikrintas suderinamumas su šio reglamento projektu.

Kalbant apie kaimo plėtrą, turės būti nustatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės, skirtos apibrėžti, kaip dabartinės priemonės turėtų būti perkeltos į kitą programavimo laikotarpį, įskaitant jų finansavimą iš naujo finansinio paketo. Be to, šiomis taisyklėmis apibrėžiama, koks bazinis lygis ir kompleksinės paramos taisyklės turėtų būti taikomos 2014 m. Galiausiai šiomis taisyklėmis nustatomos Kroatijai skirtos pereinamojo laikotarpio nuostatos.

Be to, į pereinamojo laikotarpio priemones įtrauktos nuostatos dėl valstybių narių galimybės perkelti lėšas iš vieno ramsčio į kitą. Tokia lankstumo priemonė yra BŽŪP reformos elementas, kuris turi būti nustatytas laikantis įprastos teisėkūros procedūros. Europos Parlamentas 2013 m. kovo 13 d. ir Žemės ūkio taryba 2013 m. kovo 19 d. priėmė poziciją šiuo klausimu. Nors Žemės ūkio taryba perėmė Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl DFP, Europos Parlamentas padidino Komisijos siūlomus procentinius dydžius iki 15 % lėšų perkėlimo į antrąjį ramstį atveju ir iki 10 % lėšų perkėlimo į pirmąjį ramstį atveju; pastarąjį dydį leidžiama taikyti tik toms valstybėms narėms, kurių išmokų vidurkis yra mažesnis už 90 % ES vidurkio. Siekiant parodyti, kad šis pasiūlymas nedaro poveikio galutiniam sprendimui, kurį teisės aktų leidėjas priims dėl šio konkretaus elemento, į pereinamojo laikotarpio priemones įtrauktos straipsnio dalys, kurios skiriasi nuo Komisijos pasiūlymo dėl tiesioginės paramos po 2013 m. 14 straipsnio, nurodytos laužtiniuose skliausteliuose.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Šiuo reglamento projektu tik įgyvendinami Komisijos pasiūlymai dėl DFP ir BŽŪP reformos 2015 finansiniais metais, atsižvelgiant į 2013 m. vasario 8 d. Europos Tarybos išvadas. Į šį reglamento projektą įtraukiama tiesioginių išmokų išorės konvergencija, lankstumas perkeliant lėšas iš vieno BŽŪP ramsčio į kitą ir paramos kaimo plėtrai bendro finansavimo normos. Nauji elementai, pateikti gavus Europos Tarybos išvadas, nurodyti laužtiniuose skliausteliuose, nes laukiama galutinio susitarimo dėl DFP.

2013 m. vasario 8 d. Europos Tarybos išvadose, palyginti su Komisijos pasiūlymu, nurodyta, kad tiesiogines išmokas 2015 finansiniais metais (atitinkančiais 2014 paraiškų dėl tiesioginių išmokų teikimo metus) reikėtų sumažinti 830 mln. EUR (dabartinėmis kainomis). Nustatant valstybių narių tiesioginių išmokų viršutines ribas atsižvelgiama į išorės konvergenciją, kuri turėtų būti pradėta vykdyti nuo 2015 finansinių metų. Palyginti su Komisijos pasiūlymu, Europos Tarybos išvadose pakeistas konvergencijos laikotarpis (6 metai) ir įtraukiama minimali 196 EUR/ha suma, kurią būtina užtikrinti iki 2020 finansinių metų.

Palyginti su Komisijos pasiūlymu, pagal Europos Tarybos išvadas padidintas lankstumas tarp ramsčių. Tai neturės poveikio biudžetui, nes lygiai tokios pačios sumos, kuriomis sumažinamas vienas fondas (Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) arba Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), gali būti perkeliamos į kitą fondą (EŽŪGF arba EŽŪFKP).

Kalbant apie kaimo plėtrą šiuo reglamento projektu siekiama užtikrinti įvairių su daugiamečiais įsipareigojimais susijusių priemonių tęstinumą. Tos nuostatos neturi finansinio poveikio, nes kaimo plėtrai skiriamos lėšos nesikeičia. Tačiau išmokų paskirstymas laikui bėgant gali šiek tiek skirtis nuo kitu atveju tikėtino paskirstymo, tačiau šiuo metu to neįmanoma įvertinti kiekybiškai.

Šio pasiūlymo finansinis poveikis išsamiai aprašomas prie pasiūlymų pridedamoje finansinėje pažymoje.

2013/0117 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl paramos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. [RD] nuostatos dėl išteklių ir jų skirstymo 2014 m. ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 ir reglamentai (ES) Nr. [DP], (ES) Nr. [HZ] ir (ES) Nr. [vienas BRO] dėl jų taikymo 2014 m.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[2],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. […] [RD] dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP)[3], kuris turi būti pradėtas taikyti nuo 2014 m. sausio 1 d., nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojama kaimo plėtrai skiriama Sąjungos parama ir panaikinamas 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai[4], nedarant poveikio tolesniam reglamentų, kuriais įgyvendinamas tas reglamentas, taikymui, kol juos panaikina Komisija. Siekiant supaprastinti perėjimą nuo esamų Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 numatytų paramos schemų prie naujos teisinės sistemos, taikomos programavimo laikotarpiu, kuris prasideda 2014 m. sausio 1 d. (naujas programavimo laikotarpis), turėtų būti priimtos pereinamojo laikotarpio taisyklės, kad būtų išvengta bet kokių sunkumų arba vėlavimo teikiant paramą kaimo plėtrai, kurie gali kilti priėmus naujas kaimo plėtros programas. Dėl tos priežasties turėtų būti numatyta, kad valstybės narės gali 2014 m. ir toliau prisiimti teisinius įsipareigojimus dėl tam tikrų priemonių pagal savo vykdomas kaimo plėtros programas ir kad parama dėl to patiriamoms išlaidoms kompensuoti bus skiriama nauju programavimo laikotarpiu;

(2)       atsižvelgiant į esminį vietovių, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, ribų nustatymo metodo pakeitimą, siūlomą ateinančiam programavimo laikotarpiui, reikėtų numatyti, kad naujų teisinių įsipareigojimų, prisiimtų 2014 m., atveju netaikomas įpareigojimas ūkininkui toje vietovėje ūkininkavimo veiklą vykdyti 5 metus;

(3)       siekiant teisinio tikrumo pereinamuoju laikotarpiu reikėtų nustatyti, kad išlaidos, patirtos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 vykdant su plotu ir gyvuliais susijusias priemones, galėtų būti padengtos iš EŽŪFKP įnašo nauju programavimo laikotarpiu, jei mokėjimai dar nebuvo atlikti. Siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą ir veiksmingą programų įgyvendinimą, tokios išlaidos turėtų būti aiškiai atskirtos kaimo plėtros programose ir įvairiose valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemose. Siekiant be reikalo neapsunkinti kaimo plėtros programų finansų valdymo nauju programavimo laikotarpiu, reikėtų numatyti, kad naujo programavimo laikotarpio bendro finansavimo normos būtų taikomos pereinamojo laikotarpio išlaidoms;

(4)       … Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. […], kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės [DP][5], numatytos naujos paramos schemos ir jis turi būti pradėtas taikyti nuo 2014 m. sausio 1 d. Ši taikymo data rodo, kad administracinės ir praktinės priemonės, reikalingos paraiškoms už 2014 m. pateikti, nebus parengtos laiku. Dėl tos priežasties naujos tiesioginių išmokų sistemos taikymą būtina atidėti vieniems metams. Skiriant paramą ūkininkų pajamoms 2014 kalendoriniais metais, reikėtų toliau vadovautis 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams[6], ir deramai atsižvelgti į [reglamentą, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa][7];

(5)       atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 73/2009 ir toliau bus taikomas 2014 m., taip pat siekiant užtikrinti nuoseklų kompleksinės paramos nuostatų įgyvendinimą ir standartų, kurie privalomi vykdant tam tikras priemones, laikymąsi, reikėtų numatyti, kad atitinkamos nuostatos, taikomos 2007–2013 programavimo laikotarpiu, būtų taikomos ir toliau, kol bus pradėta taikyti nauja teisės aktų sistema. Dėl tų pačių priežasčių reikėtų numatyti, kad ir toliau būtų taikomos 2013 m. taikytinos nuostatos, susijusios su papildomomis nacionalinėmis tiesioginėmis išmokomis Kroatijai;

(6)       pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. […][HZ][8] 76 straipsnį valstybės narės galės išmokėti išankstines tiesiogines išmokas. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 šią galimybę turi patvirtinti Komisija. Remiantis tiesioginės paramos schemų įgyvendinimo patirtimi tikslinga leisti skirti ūkininkams išankstines išmokas. 2014 m. pateiktų paraiškų atžvilgiu tos išankstinės išmokos turėtų sudaryti ne daugiau kaip 50 % išmokų, skiriamų pagal paramos schemas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priede, ir ne daugiau kaip 80 % išmokų už galvijieną;

(7)       siekiant vykdyti [reglamento, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa] reikalavimus, visų pirma dėl sumos, skiriamos kaip tiesioginė parama ūkininkams, suvienodinimo ir išorės konvergencijos priemonės, būtina pakeisti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 VIII priede nustatytas 2014 m. nacionalines viršutines ribas. Nacionalinių viršutinių ribų pakeitimas neišvengiamai darys poveikį sumoms, kurias atskiri ūkininkai gali gauti 2014 m. kaip tiesiogines išmokas. Todėl reikėtų paaiškinti, kokį poveikį šis pakeitimas turės teisių į išmokas vertei ir kitų tiesioginių išmokų dydžiui;

(8)       remiantis finansinių priemonių įgyvendinimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 patirtimi nustatyta, kad reikia patikslinti tam tikras nuostatas, visų pirma dėl elementų, susijusių su to reglamento VIII priede nurodytomis sumomis, ir sąsajos su valstybėms narėms suteikta galimybe specialiajai paramai skirti lėšas, kurios nebuvo panaudotos pagal bendrosios išmokos schemą. Kadangi Reglamento (EB) Nr. 73/2009 40 straipsnis turi būti pakeistas siekiant išaiškinti, kaip valstybės narės turės atsižvelgti į nacionalinių viršutinių ribų svyravimus, tikslinga tuo pasinaudoti ir patikslinti atitinkamų nuostatų formuluotes;

(9)       pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 valstybės narės turėjo galimybę nuspręsti tam tikrą savo nacionalinės viršutinės ribos procentinę dalį panaudoti specialiajai jų ūkininkams skirtai paramai, taip pat peržiūrėti ankstesnį sprendimą ir nuspręsti pakoreguoti arba nutraukti tokią paramą. Tikslinga numatyti papildomą tų sprendimų peržiūrą nuo 2014 kalendorinių metų. Be to, specialiųjų sąlygų, kurių laikantis kai kuriose valstybėse narėse išmokama specialioji parama pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 5 dalį ir kurių galiojimas baigsis 2013 m., taikymas turėtų būti pratęstas dar vieniems metams, kad būtų išvengta su paramos dydžiu susijusių nesklandumų;

(10)     Reglamente (EB) Nr. 73/2009 numatyta vienkartinės išmokos už plotus schema yra laikina: jos galiojimo pabaiga – 2013 m. gruodžio 31 d. Kadangi bendrosios išmokos schema bus pakeista naująja bazinės išmokos schema tik nuo 2015 m. sausio 1 d., būtina pratęsti vienkartinės išmokos už plotus schemos galiojimą iki 2014 m. pabaigos, kad naujos valstybės narės bendrosios išmokos schemos netaikytų tik vienus metus;

(11)     siekiant suteikti galimybę valstybėms narėms lanksčiau patenkinti savo žemės ūkių sektorių poreikius arba lanksčiau sustiprinti savo kaimo plėtros politiką, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė lėšas, skirtas tiesioginėms išmokoms, kurių viršutinės ribos nustatytos, pervesti kaimo plėtrai skirtoms paramos priemonėms ir paramos kaimo plėtrai lėšas pervesti tiesioginėms išmokoms, kurių viršutinės ribos nustatytos. Be to, valstybėms narėms, kurių tiesioginė parama išlieka mažesnė nei 90 % Sąjungos paramos vidurkio, turėtų būti suteikta galimybė jų kaimo plėtrai skiriamos paramos papildomas lėšas pervesti tiesioginėms išmokoms, kurių viršutinės ribos nustatytos. Tokia pasirinkimo galimybe, taikant tam tikrus apribojimus, turėtų būti galima pasinaudoti vieną kartą per visą 2015–2020 finansinių metų laikotarpį;

(12)     pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[9], 22 straipsnį 1979 m. gruodžio 17 d. Tarybos Direktyva 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų keliamos taršos[10] panaikinama nuo 2013 m. gruodžio 22 d. Siekiant ir toliau taikyti pagal kompleksinės paramos sistemą taikomas taisykles dėl požeminio vandens apsaugos, tikslinga pakoreguoti šios sistemos taikymo sritį ir apibrėžti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, apimančius Direktyvos 80/68/EEB 4 ir 5 straipsnių reikalavimus;

(13)     Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. […][vienas BRO][11] numatytas paramos šilkaverpių auginimui integravimas į tiesioginės paramos sistemą, taigi ir jos pašalinimas iš Reglamento (ES) Nr. […][vienas BRO]. Atsižvelgiant į tai, kad naują tiesioginės paramos sistemą vėluojama pradėti taikyti, tikslinga pagalbą šilkaverpių sektoriui skirti dar vienus metus;

(14)     be to, nuostatos dėl ūkių konsultavimo sistemos, integruoto administravimo ir kontrolės sistemos bei kompleksinės paramos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. […][HZ] dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos[12] III antraštinėje dalyje, V antraštinės dalies II skyriuje ir VI antraštinėje dalyje (atitinkamai), turėtų būti taikomos nuo 2015 m. sausio 1 d.;

(15)     Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 papildžius 136a straipsniu ir pakeitus Reglamento (ES) Nr. [DP], taikomo nuo 2015 m. sausio 1 d., 14 straipsnį, Reglamente (ES) Nr. […] [RD] pateiktos nuorodos į Reglamento (ES) Nr. [DP] 14 straipsnį turi būti iš dalies pakeistos;

(16)     todėl reglamentai (EB) Nr. 73/2009, (ES) Nr. […][DP], (ES) Nr. […][HZ], (ES) Nr. […][vienas BRO] ir (ES) Nr. […] [RD] turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(17)     šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. Siekiant išvengti bet kokio taisyklių dėl lankstumo tarp ramsčių, nustatyto Reglamente (EB) Nr. 73/2009 ir Reglamente (ES) Nr. [DP], su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, dubliavimosi, tikslinga nustatyti, kad tam tikras Reglamento (EB) Nr. 73/2009 pakeitimas būtų taikomas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir kad Reglamento (ES) Nr. [DP] pakeitimai, įskaitant jo taikymo atidėjimą iki 2015 m. sausio 1 d., būtų taikomi nuo Reglamento (ES) Nr. [DP] įsigaliojimo dienos. Be to, Reglamento (EB) Nr. 73/2009 II ir III priedų pakeitimas turėtų būti taikomas nuo 2013 m. gruodžio 22 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl paramos kaimo plėtrai

1 straipsnis 2014 m. teisiniai įsipareigojimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005

1.           Nukrypdamos nuo Reglamento (ES) Nr. […] [RD] 94 straipsnio, su Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a dalies i–v punktuose ir b dalies iv–v punktuose nustatytomis priemonėmis susijusius naujus teisinius įsipareigojimus paramos gavėjams pagal kaimo plėtros programas, priimtas remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1698/2005, valstybės narės gali ir toliau prisiimti 2014 m., netgi išnaudojus 2007–2013 m. programavimo laikotarpio finansinius išteklius, kol bus priimta atitinkama 2014–2020 m. programavimo laikotarpio kaimo plėtros programa. Išlaidos, patirtos vykdant šiuos įsipareigojimus, laikomos tinkamomis finansuoti pagal šio reglamento 3 straipsnį.

2.           Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999[13] 14 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatyta sąlyga netaikoma naujiems teisiniams įsipareigojimams, kuriuos valstybės narės 2014 m. prisiima pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a dalies i ir ii punktus.

2 straipsnis Tolesnis Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 50a ir 51 straipsnių taikymas

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. […] [RD] 94 straipsnio, Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 50a ir 51 straipsniai iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir toliau bus taikomi operacijoms, atrinktoms pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio kaimo plėtros programas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. […] [RD] 22 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, kiek tai susiję su metine priemoka ir to reglamento 29–32 ir 34–35 straipsniais.

3 straipsnis Tam tikrų rūšių išlaidų tinkamumas finansuoti

1.           Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. […] [RD] 7 straipsnio 1 dalies, išlaidos, susijusios su teisiniais įsipareigojimais paramos gavėjams, prisiimtiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a dalies i–v punktuose ir b dalies iv–v punktuose ir to reglamento 36 straipsnio b dalies i–iii punktuose nurodytas priemones, susijusias su metine priemoka, laikomos tinkamomis finansuoti iš EŽŪFKP įnašo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu šiais atvejais:

a)      mokėjimų, atliktinų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., atveju, jeigu lėšos, skirtos atitinkamai priemonei pagal atitinkamą programą, priimtą laikantis Reglamento (EB) Nr. 1698/2005, jau panaudotos ir

b)      mokėjimų, atliktinų po 2015 m. gruodžio 31 d., atveju.

2.           1 dalyje nurodytos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš EŽŪFKP įnašo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)      tokios išlaidos numatytos atitinkamoje 2014–2020 m. programavimo laikotarpio kaimo plėtros programoje;

b)      taikomas šio reglamento I priede nustatytas atitinkamos priemonės, taikomos pagal Reglamentą (ES) Nr. […] [RD], finansavimo iš EŽŪFKP įnašo lygis;

c)      valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos pereinamojo laikotarpio operacijos būtų aiškiai nurodytos jų valdymo ir kontrolės sistemose.

4 straipsnis Tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatų taikymas 2014 m.

1.           Siejant su 2014 m., Reglamento (ES) Nr. […] [RD] 29, 30, 31 ir 34 straipsniuose esanti nuoroda į Reglamento (ES) Nr. [HZ] VI antraštinės dalies I skyrių laikoma nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 73/2009 5 ir 6 straipsnius ir II bei III priedus.

2.           Siejant su 2014 m., Reglamento (ES) Nr. […] [RD] 40a straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda į Reglamento (ES) Nr. [DP] 17a straipsnį laikoma nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 73/2009 132 straipsnį. Siejant su tais pačiais metais, Reglamento (ES) Nr. […] [RD] 40a straipsnio 2 dalies a punkte esanti nuoroda į Reglamento (ES) Nr. [DP] 16a straipsnį laikoma nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 73/2009 121 straipsnį.

2 SKYRIUS Pakeitimai

5 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 73/2009 pakeitimai

1.           Reglamentas (EB) Nr. 73/2009 iš dalies keičiamas taip:

(1)     29 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„5.     Nukrypdamos nuo 2 dalies, valstybės narės gali pagal 2014 m. pateiktas paraiškas nuo 2014 m. spalio 16 d. skirti ūkininkams išankstines išmokas, sudarančias iki 50 % tiesioginių išmokų, skiriamų pagal paramos schemas, nurodytas I priede.

Valstybės narės gali padidinti pirmoje pastraipoje nurodytą išmokų už galvijieną, numatytų IV antraštinės dalies 1 skyriaus 11 skirsnyje, sumą iki 80 %.“

(2)     40 straipsnis pakeičiamas taip:

„40 straipsnis Nacionalinė viršutinė riba

1.       Kiekvienos valstybės narės ir kasmet visų skirtų teisių į išmokas, nacionalinio rezervo sumos, kaip nurodyta 41 straipsnyje, ir pagal šio reglamento 51 straipsnio 2 dalį bei 69 straipsnio 3 dalį nustatytų atitinkamų viršutinių ribų bendra vertė turi būti lygi atitinkamoms nacionalinėms viršutinėms riboms, nustatytoms šio reglamento VIII priede.

2.       Siekdamos laikytis viršutinės ribos, nustatytos VIII priede, jei būtina, valstybės narės taiko linijinį visų teisių į išmokas vertės ir (arba) nacionalinio rezervo sumos, kaip nurodyta 41 straipsnyje, mažinimo ir (arba) didinimo metodą.

3.       Nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. [HZ]* 25 straipsnio, tiesioginių išmokų, kurios gali būti skirtos valstybėje narėje už 2014 kalendorinius metus pagal šio reglamento 34, 52, 53 ir 68 straipsnius, suma bei pagalbos suma, skirta šilkaverpių augintojams pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 111 straipsnį, neturi būti didesnė nei šio reglamento VIII priede tiems metams nustatytos viršutinės ribos. Siekdamos laikytis viršutinės ribos, nustatytos VIII priede, jei būtina, valstybės narės taiko linijinį tiesioginių išmokų už 2014 kalendorinius metus sumų mažinimo metodą.

*           OL L …, …, p. …“

(3)     51 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Tiesioginių išmokų už 2014 m. viršutinės ribos, nurodytos 52 ir 53 straipsniuose, yra lygios 2013 m. viršutinėms riboms, padaugintoms iš koeficiento, kurį kiekviena susijusi valstybė narė apskaičiuoja VIII priede nurodytą 2014 m. viršutinę ribą padalydama iš 2013 m. nacionalinės viršutinės ribos. Šis dauginimas iš koeficiento taikomas tik valstybėms narėms, kurių VIII priede nurodyta 2014 m. nacionalinė viršutinė riba yra mažesnė už 2013 m. nacionalinę viršutinę ribą.“

(4)     68 straipsnio 8 dalies įžanginė frazė pakeičiama taip:

„8.     Ne vėliau kaip ...[14] valstybės narės, kurios priėmė 69 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, gali jį peržiūrėti ir nuspręsti nuo 2014 m.:“

(5)     69 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)       1 dalis pakeičiama taip:

„1.     Valstybės narės ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 1 d., 2010 m. rugpjūčio 1 d., 2011 m. rugpjūčio 1 d., 2012 m. rugsėjo 1 d. arba […[15]] gali nuspręsti nuo metų, einančių po tokio sprendimo priėmimo, o [...] priimto sprendimo atveju – nuo 2014 m., iki 10 % savo nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų 40 straipsnyje, o Maltos atveju – 2 000 000 EUR, panaudoti specialiajai paramai, nurodytai 68 straipsnio 1 dalyje.“;

b)      3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Siekiant vienintelių tikslų – užtikrinti, kad būtų laikomasi 40 straipsnio 2 dalyje numatytų nacionalinių viršutinių ribų, ir atlikti 41 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaičiavimą, 68 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai paramai teikti naudotos sumos atimamos iš 40 straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos. Jos laikomos paskirtomis teisėmis į išmokas.“

c)       5 dalies pirmame sakinyje vietoj „2013“ įrašoma „2014“;

d)      6 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Siekiant vienintelių tikslų – užtikrinti, kad būtų laikomasi 40 straipsnio 2 dalyje numatytų nacionalinių viršutinių ribų, ir atlikti 41 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaičiavimą, jeigu valstybės narės pasinaudojo šios dalies pirmos pastraipos a punkte numatyta galimybe, atitinkama suma nelaikoma pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytų viršutinių ribų dalimi.“

(6)     90 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.     Paramos už reikalavimus atitinkantį hektarą suma nustatoma 2 dalyje nustatytą derlingumo dydį padauginus iš šių referencinių sumų:

Bulgarija – [520,20] EUR

Graikija – [234,18] EUR

Ispanija – [362,15] EUR

Portugalija – [228,00] EUR.“

(7)     122 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.     Vienkartinės išmokos už plotus schema gali būti taikoma iki 2014 m. gruodžio 31 d.“

(8)     131 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.     Naujosios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus schemą, ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 1 d., 2010 m. rugpjūčio 1 d., 2011 m. rugpjūčio 1 d., 2012 m. rugsėjo 1 d. arba […[16]] gali nuspręsti nuo metų, einančių po tokio sprendimo priėmimo, arba […[17]] priimto sprendimo atveju – nuo 2014 m., iki 10 % savo nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų 40 straipsnyje, panaudoti paramai ūkininkams skirti, kaip nustatyta atitinkamai 68 straipsnio 1 dalyje ir pagal III antraštinės dalies 5 skyrių.“

(9)     VI antraštinėje dalyje įterpiamas šis 136a straipsnis:

„136a straipsnis Lankstus lėšų pervedimas iš vieno ramsčio į kitą

„1.     Iki ...[18] valstybės narės gali nuspręsti skirti papildomą paramą priemonėms pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas iš EŽŪFKP, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. […] [RD]*, kuri 2014–2019 kalendoriniais metais sudarytų iki [15] % valstybių narių metinių nacionalinių viršutinių ribų, kurių 2014 m. dydis nustatytas šio reglamento VIII priede, o 2015–2019 m. – Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. [DP]**. Todėl atitinkama suma nebegali būti naudojama tiesioginėms išmokoms skirti.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą Komisijai pranešama iki toje pastraipoje nurodytos datos.

Pirmoje pastraipoje nurodytais metais procentinis dydis, apie kurį pranešama pagal antrą pastraipą, yra tas pats.

2.       [Valstybės narės], nesinaudojančios galimybe pagal 1 dalį, [gali nuspręsti iki ...[19] tiesioginėms išmokoms pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) Nr. [DP] skirti iki [15] % sumos, numatytos priemonėms pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas iš EŽŪFKP 2015–2020 m., remti, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. […] [RD]]. Bulgarija, Estija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lenkija, Lietuva, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Suomija ir Švedija gali nuspręsti tiesioginėms išmokoms skirti [papildomą] [10 %] dalį nuo sumos, skiriamos pagal kaimo plėtros programas. Todėl atitinkama suma nebegali būti naudojama paramos priemonėms pagal kaimo plėtros programas.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą Komisijai pranešama iki toje pastraipoje nurodytos datos.

1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais metais procentinis dydis, apie kurį pranešama pagal antrą pastraipą, yra tas pats.

3.       Siekiant atsižvelgti į sprendimus, apie kuriuos valstybės narės praneša pagal 1 ir 2 dalis, Komisija įgaliojama pagal 141a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų peržiūrimos VIII priede nustatytos viršutinės ribos.

*           OL L ..., ..., p. …

**         OL L …, …, p. …“

(10)   141a straipsnis pakeičiamas taip:

„141a straipsnis Naudojimasis įgaliojimais

1.       Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.       Įgaliojimai priimti 11a straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikotarpiui nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Įgaliojimai priimti 136a straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikotarpiui nuo […[20]] iki 2014 m. gruodžio 31 d.

3.       Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 11a straipsnyje ir 136a straipsnio 3 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.       Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.       Pagal 11a straipsnį ir 136a straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

(11)   II, III ir VIII priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento II priedą.

6 straipsnis Reglamento (ES) Nr. [...] [DP] pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. […] [DP] iš dalies keičiamas taip:

(1)          6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.     Siekiant atsižvelgti į pokyčius, susijusius su bendromis didžiausiomis tiesioginių išmokų sumomis, kurios gali būti skirtos, įskaitant sumas, kurios susidaro valstybėms narėms priėmus sprendimus pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 136a straipsnį ir šio reglamento 14 straipsnį, ir sumas, kurios susidaro taikant šio reglamento 17b straipsnio antrą dalį, Komisija įgaliojama pagal šio reglamento 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų peržiūrėtos šio reglamento II priede nustatytos nacionalinės viršutinės ribos.“

(2)          14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis Lankstus lėšų pervedimas iš vieno ramsčio į kitą

„1.     Iki ...[21] valstybės narės gali nuspręsti skirti papildomą paramą priemonėms pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas iš EŽŪFKP, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. […] [RD], kuri 2014–2019 kalendoriniais metais sudarytų iki [15] % valstybių narių metinių nacionalinių viršutinių ribų, kurių 2014 m. dydis nustatytas Reglamento (EB) Nr. 73/2009 VIII priede, o 2015–2019 m. – šio reglamento II priede. Todėl atitinkama suma nebegali būti naudojama tiesioginėms išmokoms skirti.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą Komisijai pranešama iki toje pastraipoje nurodytos datos.

Pirmoje pastraipoje nurodytais metais procentinis dydis, apie kurį pranešama pagal antrą pastraipą, yra tas pats.

2.       [Valstybės narės], nesinaudojančios galimybe pagal 1 dalį, [gali nuspręsti iki ...[22] tiesioginėms išmokoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 ir šį reglamentą skirti iki [15] % sumos, numatytos priemonėms pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas iš EŽŪFKP 2015–2020 m., remti, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. […] [RD]]. Bulgarija, Estija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lenkija, Lietuva, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Suomija ir Švedija gali nuspręsti tiesioginėms išmokoms skirti [papildomą] [10 %] dalį sumos, skiriamos pagal kaimo plėtros programas. Todėl atitinkama suma nebegali būti naudojama paramos priemonėms pagal kaimo plėtros programas.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą Komisijai pranešama iki toje pastraipoje nurodytos datos.

1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais metais procentinis dydis, apie kurį pranešama pagal antrą pastraipą, yra tas pats.“

(3)          57 straipsnio 2 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Tačiau jis ir toliau taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su paraiškų teikimo metais, kurie prasideda iki 2015 m. sausio 1 d.“

(4)          59 straipsnio antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

Tačiau 20 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 6 dalis, 35 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 1 dalis ir 39 straipsnis taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.“

7 straipsnis Reglamento (ES) Nr. [...] [HZ] pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. […][HZ] 115 straipsnis pakeičiamas taip:

„115 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d., išskyrus:

(a) 7, 8 ir 9 straipsniai taikomi nuo 2013 m. spalio 16 d.;

(b) 18, 42, 43 ir 45 straipsniai taikomi nuo 2013 m. spalio 16 d., jei išlaidos patirtos nuo 2013 m. spalio 16 d.;

(c) III antraštinė dalis, V antraštinės dalies II skyrius ir VI antraštinė dalis taikoma nuo 2015 m. sausio 1 d.“

8 straipsnis Reglamento (ES) Nr. [...] [vienas BRO] pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. [...] [vienas BRO] 163 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„h)          111 straipsnis [Reglamento (ES) Nr. COM(2010)799 155 straipsnis] – iki 2015 m. kovo 31 d.“

9 straipsnis Reglamento (ES) Nr. [...] [RD] pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. […] [RD] 64 straipsnio 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„4.          Komisija įgyvendinimo aktu atlieka 1 dalyje nurodytų sumų metinį paskirstymą valstybėms narėms, prieš tai atėmusi 2 dalyje nurodytą sumą ir atsižvelgdama į Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009* 136a straipsnio 2 dalyje nurodytą lėšų pervedimą.

Atlikdama metinį paskirstymą, Komisija atsižvelgia į:

a)      objektyvius kriterijus, susijusius su 4 straipsnyje nurodytais tikslais, ir

b)      ankstesnės veiklos rezultatus.

5.           Be 4 dalyje nurodytų sumų, toje dalyje nurodytame įgyvendinimo akte taip pat nurodomos lėšos, pervestos į EŽŪFKP taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 136a straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) Nr. [DP] 7 straipsnio 2 dalį, ir lėšos, pervestos į EŽŪFKP taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 10b ir 136 straipsnius, už 2013 kalendorinius metus.

_______

* OL L 30, 2009 1 31, p. 16.“

3 SKYRIUS Baigiamosios nuostatos

10 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Tačiau:

– 5 straipsnio 9 ir 10 dalys taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos,

– šio reglamento 5 straipsnio 11 punktas Reglamento (EB) Nr. 73/2009 II ir III priedų atžvilgiu taikomas nuo 2013 m. gruodžio 22 d. ir

– šio reglamento 6 straipsnis taikomas nuo Reglamento (ES) Nr. […] [DP] įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I PRIEDAS Straipsnių dėl priemonių, susijusių su plotu ir gyvuliais, taikomų 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpiais, atitiktis

Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 || Reglamentas (ES) Nr. [...] [RD]

36 straipsnio a dalies i ir ii punktai. Išmokos dėl gamtinių kliūčių ūkininkams kalnuotose vietovėse ir išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves || 32 straipsnis. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių

36 straipsnio a dalies iii punktas. Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos || 31 straipsnis. Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos

36 straipsnio a dalies iv punktas. Agrarinės aplinkosaugos išmokos || 29 straipsnis. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas

36 straipsnio a dalies v punktas. Gyvūnų gerovės išmokos || 34 straipsnis. Gyvūnų gerovė

36 straipsnio b dalies i ir iii punktai. Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku || 22 straipsnio 1 dalies a punktas. Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas

36 straipsnio b dalies iv punktas. Natura 2000 išmokos || 31 straipsnis. Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos

36 straipsnio b dalies v punktas. Miškų aplinkosaugos išmokos || 35 straipsnis. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas

II PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 II, III ir VIII priedai iš dalies keičiami taip:

(1)          II priedo A punktas „Aplinka“ pakeičiamas taip:

„1 || 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, 1979 4 25, p. 1) || 3 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnio 2 dalies b punktas, 4 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 5 straipsnio a, b ir d punktai

2 || 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą (OL L 181, 1986 7 4, p. 6) || 3 straipsnis

3 || 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1). || 4 ir 5 straipsniai

4 || 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7). || 6 straipsnis ir 13 straipsnio 1 dalies a punktas“

(2)          III priedas iš dalies keičiamas taip:

a)      Įrašas „Vandens apsauga ir vandentvarka“ pakeičiamas taip:

„Vandens apsauga ir vandentvarka: Apsaugoti vandenį nuo taršos ir nuotėkio ir tvarkyti vandens naudojimą || - Apsaugos juostų išilgai vandentakių įrengimas (1) ||

- Tais atvejais, kai norint naudoti vandenį laistymui reikia gauti leidimą – leidimų išdavimo tvarkos laikymasis ||

Priedėlyje nustatytos priemonės ||

(1)         Pastaba. Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės apsaugos juostose pažeidžiamose zonose, nustatytose pagal Direktyvos 91/676/EEB 3 straipsnio 2 dalį, tiek už jų ribų turi būti laikomasi bent reikalavimų, susijusių su netoli vandens šaltinių esančių dirvų tręšimo sąlygomis, kaip nurodyta Direktyvos 91/676/EEB II priedo A4 dalyje, kurie turi būti taikomi pagal valstybių narių veiksmų programas, sudarytas pagal Direktyvos 91/676/EEB 5 straipsnio 4 dalį.“

b)      Pridedamas šis priedėlis:

„PRIEDĖLIS

A.      Su I sąrašu susijusios priemonės

Valstybės narės:

– draudžia bet kokį I sąrašo medžiagų tiesioginį išleidimą,

– taiko išankstinius šių medžiagų pašalinimo ar išpylimo šalinimo tikslais, galinčio sukelti netiesioginį jų išleidimą, tyrimus. Atsižvelgdamos į tų tyrimų rezultatus, valstybės narės uždraudžia tokią veiklą arba suteikia leidimą ją vykdyti su sąlyga, kad laikomasi visų techninių atsargumo priemonių, būtinų užkirsti kelią tokiam medžiagų išleidimui,

– imasi visų tinkamų priemonių, kurių, jų nuomone, reikia norint užkirsti kelią bet kokiam netiesioginiam I sąrašo medžiagų išleidimui dėl kitos, antroje įtraukoje nepaminėtos veiklos ant žemės ar žemėje.

Tačiau jeigu išankstinio tyrimo metu paaiškėtų, kad požeminis vanduo, į kurį numatoma išleisti I sąrašo medžiagas, daugiau nebetinkamas naudoti, ypač buitiniams ar žemės ūkio tikslams, valstybės narės gali suteikti leidimą šioms medžiagoms išleisti su sąlyga, kad jos nekliudo žemės išteklių eksploatacijai.

Tokius leidimus galima suteikti tik tuo atveju, jeigu buvo imtasi visų techninių atsargumo priemonių užtikrinti, kad šios medžiagos negalėtų patekti į kitas vandens sistemas arba padaryti žalą kitoms ekosistemoms.

Valstybės narės, atlikusios išankstinį tyrimą, gali suteikti leidimą išleisti vandenį, išsiurbtą iš kasyklų ir karjerų, arba vandenį, išsiurbtą inžineriniams statiniams, į tą patį vandeningąjį sluoksnį, naudojamą geoterminiams tikslams.

B.      Su II sąrašu susijusios priemonės

Valstybės narės išankstinį tyrimą taiko:

– visais tiesioginio II sąrašo medžiagų išleidimo atvejais, siekdamos apriboti tokį išleidimą,

– šių medžiagų šalinimo ar išpylimo šalinimo tikslais, galinčio sukelti netiesioginį išleidimą, atvejais.

Atsižvelgdamos į to tyrimo rezultatus, valstybės narės gali suteikti leidimą tik tuomet, jei laikomasi visų techninių atsargumo priemonių, būtinų užkirsti kelią požeminio vandens taršai šiomis medžiagomis.

Be to, valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kurių, jų nuomone, reikėtų imtis norint apriboti bet kokį netiesioginį II sąrašo medžiagų išleidimą dėl kitos, pirmoje dalyje nepaminėtos veiklos ant žemės arba žemėje.

A SKIRSNYJE NURODYTŲ MEDŽIAGŲ ŠEIMŲ IR GRUPIŲ I SĄRAŠAS

I sąraše pateikiamos atskiros medžiagos, kurios priklauso toliau išvardytoms medžiagų šeimoms ir grupėms, išskyrus medžiagas, kurios nepriskirtinos I sąrašui dėl savo nedidelės toksiškumo, patvarumo ir bioakumuliacijos rizikos.

Tokios medžiagos, kurios dėl savo toksiškumo, patvarumo ir biologinio kaupimosi laikytinos II sąrašo medžiagomis, turi būti priskirtos II sąrašui.

1.       Halogeninti organiniai junginiai ir medžiagos, galinčios sudaryti tokius junginius vandenyje

2.       Fosforo organiniai junginiai

3.       Alavo organiniai junginiai

4.       Medžiagos, kurios turi kancerogeninių, mutageninių ar teratogeninių savybių vandenyje arba tokių savybių įgyja per vandenį (*).

5.       Gyvsidabris ir jo junginiai

6.       Kadmis ir jo junginiai

7.       Naftos produktai ir angliavandeniliai

8.       Cianidai.

B SKIRSNYJE NURODYTŲ MEDŽIAGŲ ŠEIMŲ IR GRUPIŲ II SĄRAŠAS

II sąraše pateikiamos atskiros medžiagos ir medžiagų, priklausančių toliau išvardytoms medžiagų šeimoms ir grupėms, kategorijos, kurios galėtų turėti kenksmingą poveikį požeminiam vandeniui.

1.       Šie metaloidai ir metalai bei jų junginiai:

1. Cinkas

2. Varis

3. Nikelis

4. Chromas

5. Švinas

6. Selenas

7. Arsenas

8. Stibis

9. Molibdenas

10. Titanas

11. Alavas

12. Baris

13. Berilis

14. Boras

15. Uranas.

16. Vanadis

17. Kobaltas

18. Talis

19. Telūras

20. Sidabras.

2.       Biocidai ir jų dariniai, neįtraukti į I sąrašą.

3.       Medžiagos, kurios neigiamai veikia požeminio vandens skonį ir (arba) kvapą, ir junginiai, galintys sukelti tokių medžiagų susidarymą požeminiame vandenyje ir taip padaryti jį netinkamu žmonėms vartoti.

4.       Toksiški ar patvarūs silicio organiniai junginiai ir medžiagos, kurios gali sukelti tokių junginių susidarymą vandenyje, išskyrus biologiškai nekenksmingas medžiagas ir medžiagas, kurios vandenyje greitai pavirsta į nekenksmingas.

5.       Fosforo neorganiniai junginiai ir elementinis fosforas.

6.       Fluoridai

7.       Amoniakas ir nitritai

(*)     Tais atvejais, kai tam tikros II sąrašo medžiagos yra kancerogeninės, mutageninės arba teratogeninės, jos yra priskiriamos šio sąrašo 4 kategorijai.“

(3)          VIII priede pateiktos lentelės 2014 metų stulpelis pakeičiamas taip:

„1 lentelė

(tūkst. EUR)

Valstybė narė || 2014

Belgija || [544 047]

Danija || [926 075]

Vokietija || [5 178 178]

Graikija || [2 063 187]

Ispanija || [4 833 647]

Prancūzija: || [7 586 341]

Airija || [1 216 547]

Italija || [3 953 394]

Liuksemburgas || [33 661]

Nyderlandai || [793 319]

Austrija || [693 716]

Portugalija || [557 667]

Suomija || [523 247]

Švedija || [696 487]

Jungtinė Karalystė || [3 548 576]

2 lentelė (*)

(tūkst. EUR)

Bulgarija || [642 103]

Čekija || [875 305]

Estija || [110 018]

Kipras || [51 344]

Latvija || [168 886]

Lietuva || [393 226]

Vengrija || [1 272 786]

Malta || [5 239]

Lenkija || [2 970 020]

Rumunija || [1 428 531]

Slovėnija || [138 980]

Slovakija || [377 419]

(*) Viršutinės ribos apskaičiuotos atsižvelgiant į 121 straipsnyje numatytą išmokų didinimo tvarkaraštį.“

FINANSINĖ PAŽYMA || FS/13/ 344471Rev1

6.15.2013

|| DATA 2013 03 25

1. || BIUDŽETO IŠLAIDŲ KATEGORIJA 05 03 Tiesioginė pagalba 05 04 Kaimo plėtra ||

2. || ANTRAŠTĖ Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl paramos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. […] [RD] nuostatos dėl išteklių ir jų skirstymo 2014 m. ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 ir reglamentai (ES) Nr. […][DP], (ES) Nr. […][HZ] ir (ES) Nr. […][vienas BRO] dėl jų taikymo 2014 m.

3. || TEISINIS PAGRINDAS Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis

4. || TIKSLAI Šiame reglamente nustatomos pereinamojo laikotarpio taisyklės dėl tiesioginių išmokų už 2014 m. taikymo ir dėl paramos kaimo plėtrai.

5. || FINANSINIS POVEIKIS || 12 MĖN. LAIKOTARPIS (mln. EUR) || EINAMIEJI FINANSINIAI METAI 2013 (mln. EUR) || ATEINANTYS FINANSINIAI METAI 2014 (mln. EUR)

5.0 || IŠLAIDOS -               IŠ ES BIUDŽETO (GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS IR (ARBA) INTERVENCIJOS) -               NACIONALINIO BIUDŽETO -               KITA || || ||

5.1 || ĮPLAUKOS -               ES NUOSAVIEJI IŠTEKLIAI (MOKESČIAI IR (ARBA) MUITAI) -               NACIONALINĖS || || ||

|| || 2015 || 2016 || 2017 || 2018

5.0.1 || NUMATOMOS IŠLAIDOS || -830 mln. EUR || || ||

5.1.1 || NUMATOMOS ĮPLAUKOS || || || ||

5.2 || APSKAIČIAVIMO METODAS Žr. pastabas

6.0 || AR PROJEKTAS GALI BŪTI FINANSUOJAMAS IŠ ASIGNAVIMŲ, ĮRAŠYTŲ Į ATITINKAMĄ EINAMOJO BIUDŽETO SKYRIŲ? || netaikoma

6.1 || AR PROJEKTAS GALI BŪTI FINANSUOJAMAS PERVEDANT LĖŠAS IŠ VIENO EINAMOJO BIUDŽETO SKYRIAUS Į KITĄ? || netaikoma

6.2 || AR REIKĖS PAPILDOMO BIUDŽETO? || NE

6.3 || AR ASIGNAVIMUS REIKĖS ĮTRAUKTI Į BŪSIMUS BIUDŽETUS? || NE

PASTABOS Ši finansinė pažyma papildo BŽŪP reformos pasiūlymų (COM(2012)551, COM(2012)552, COM(2012)553) finansinę pažymą ir turėtų būti aiškinama kartu su ja. Šiuo reglamento projektu siekiama pratęsti tam tikrų esamų schemų, kuriose atsižvelgiama į daugiametės finansinės programos (DFP) susitarimo dėl tiesioginių išmokų išorės konvergencijos, lankstumo tarp BŽŪP ramsčių ir paramos kaimo plėtrai bendro finansavimo normos poveikį, elementų taikymą. Finansinių pasekmių nėra, nes šiuo reglamento projektu tik įgyvendinami Komisijos pasiūlymai dėl DFP ir BŽŪP reformos, atsižvelgiant į 2013 m. vasario 8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas. Nauji elementai, pateikti atsižvelgiant į 2013 m. vasario 8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, nurodyti laužtiniuose skliausteliuose, nes laukiama galutinio susitarimo dėl DFP. Kalbant apie tiesiogines išmokas, išorės konvergencija ir lankstumas tarp ramsčių yra taikomi tik 2015 finansiniais metais (atitinkančiais 2014 paraiškų dėl tiesioginių išmokų teikimo metus). Palyginti su Komisijos pasiūlymu ir jo finansine pažyma, 2013 m. vasario 8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose nurodyta, kad tiesiogines išmokas 2014 paraiškų teikimo metais reikėtų sumažinti 830 mln. EUR (dabartinėmis kainomis) (5 mln. EUR – specialiųjų išmokų už medvilnę atveju ir 825 mln. EUR – išmokų pagal VIII priedą atveju). Vertinant lankstumą tarp ramsčių, kol kas nėra įmanoma nustatyti finansinio poveikio, nes valstybės narės apie lėšų pervedimą turės pranešti Komisijai vėliau šiais metais. Bet kuriuo atveju lankstumas neturės poveikio biudžetui, nes lygiai tokios pačios sumos, kuriomis sumažinamas vienas fondas (EŽŪGF arba EŽŪFKP), bus pervedamos į kitą fondą (EŽŪGF arba EŽŪFKP). Kalbant apie kaimo plėtrą, šiuo reglamento projektu siekiama užtikrinti įvairių su daugiamečiais įsipareigojimais susijusių priemonių tęstinumą. Be to, tų priemonių atžvilgiu reglamento projektu siekiama užtikrinti, kad atitinkamos 2007–2013 m. prisiimtų įsipareigojimų išlaidos galėtų būti tinkamos finansuoti po 2015 m. (jei mokėjimai dar nebuvo atlikti) naujuoju programavimo laikotarpiu arba iki tol, kol bus išnaudotos turimos lėšos. Tos nuostatos neturi finansinio poveikio, nes kaimo plėtrai skiriamos lėšos nesikeičia. Išmokų paskirstymas laikui bėgant gali šiek tiek skirtis nuo kitu atveju tikėtino paskirstymo, tačiau šiuo metu neįmanoma to įvertinti kiekybiškai.

[1]               OL C , , p. .

[2]               OL C , , p. .

[3]               OL L […], […], p. […].

[4]               OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

[5]               OL L […], […], p. […].

[6]               OL L 30, 2009 1 31, p. 16.

[7]               OL L […], […], p. […].

[8]               OL L […], […], p. […].

[9]               OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

[10]             OL L 20, 1980 1 26, p. 43.

[11]             OL L […], […], p. […].

[12]             OL L […], […], p. […].

[13]             OL L 160, 1999 6 26, p. 80.

[14]             OL [prašome įrašyti datą – vienas mėnuo po šio reglamento taikymo pradžios dienos].

[15]             OL [prašome įrašyti datą – vienas mėnuo po šio reglamento taikymo pradžios dienos].

[16]             OL [prašome įrašyti datą – vienas mėnuo po šio reglamento taikymo pradžios dienos].

[17]             OL [prašome įrašyti datą – vienas mėnuo po šio reglamento taikymo pradžios dienos].

[18]             OL [prašome įrašyti datą – 7 dienos po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

[19]             OL [prašome įrašyti datą – 7 dienos po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

[20]             OL [prašome įrašyti datą – 7 dienos po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

[21]             OL [prašome įrašyti datą – 7 dienos po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

[22]             OL [prašome įrašyti datą – 7 dienos po šio reglamento įsigaliojimo dienos].