Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo /* COM/2013/0161 final - 2013/0088 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS 1.1. Pasiūlymo bendrosios
aplinkybės ir pagrindas Su prekių ženklais susiję valstybių narių
įstatymai buvo iš dalies suderinti 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos
direktyva 89/104/EB, kodifikuota kaip Direktyva 2008/95/EB (toliau –
direktyva). Kartu atsižvelgiant į nacionalines prekių ženklų sistemas,
1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl
Bendrijos prekių ženklo, kodifikuotu kaip Reglamentas (EB) Nr. 207/2009
(toliau – reglamentas), nustatyta savarankiška sistema vienodoms teisėms,
kurios turi vienodą poveikį visoje ES, registruoti. Šiomis aplinkybėmis buvo
sukurta Vidaus rinkos derinimo tarnyba (VRDT), atsakinga už Bendrijos prekių
ženklų registravimą ir administravimą. Prekių ženklas padeda atskirti bendrovės
prekes ir paslaugas. Tai ženklas, kuriuo bendrovė gali pritraukti vartotoją ir
išsaugoti jo lojalumą, taip pat sukurti vertę ir skatinti augimą. Ženklas šiuo
atveju yra inovacijos variklis: būtinybė išlaikyti jį tinkamą skatina investicijas
į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, o tai savo ruožtu tampa nuolatiniu
produkto tobulinimo ir plėtros procesu. Šis dinamiškas procesas taip pat
teigiamai veikia užimtumą. Vis konkurencingesnėje aplinkoje nuolatos didėja ne
tik prekių ženklų vaidmuo siekiant sėkmės rinkoje, bet ir jų komercinė vertė ir
skaičius. 2012 m. pateiktas rekordinis skaičius Bendrijos prekių ženklo
paraiškų (daugiau negu 107 900, palyginti su 98 217 2010 m. ir
49 503 prieš dešimtmetį). 1996 m. veiklą pradėjusi VRDT 2011 m.
taip pat gavo milijoninę paraišką. Kartu su šiais pokyčiais didėja
suinteresuotųjų šalių lūkesčiai, kad prekių ženklų registracijos sistemos būtų
labiau supaprastintos ir aukštesnės kokybės, labiau derėtų tarpusavyje, būtų
viešai prieinamos ir atitiktų technologinę pažangą. 2007 m., svarstydama VRDT finansinių
perspektyvų klausimą, Taryba[1]
pabrėžė, kad VRDT įsteigimas buvo labai sėkmingas ir labai padėjo sustiprinti
ES konkurencingumą. Ji priminė, kad Bendrijos prekių ženklų sistema sukurta
tam, kad veiktų kartu su nacionalinėmis prekių ženklų sistemomis, kurios ir
toliau reikalingos toms įmonėms, kurios nenori, kad jų prekių ženklai būtų
apsaugoti ES lygmeniu. Taryba taip pat pažymėjo, kad svarbus darbas – papildyti
nacionalinių prekių ženklų tarnybų veiklą, ir paragino VRDT plėsti
bendradarbiavimą su jomis bendros Bendrijos prekių ženklų sistemos veikimo
labui. Galiausiai Taryba pripažino, kad praėjo daugiau negu dešimtmetis nuo
Bendrijos prekių ženklo sukūrimo, todėl pabrėžė, kad reikia bendrai įvertinti
Bendrijos prekių ženklų sistemos veikimą. Ji paragino Komisiją pradėti rengti
atitinkamą tyrimą, visų pirma siekiant stiprinti ir plėsti esamas VRDT ir
nacionalinių prekių ženklų tarnybų bendradarbiavimo priemones. 2008 m. Smulkiojo verslo akte[2] Komisija prašė Bendrijos prekių
ženklų sistemą padaryti prieinamesnę MVĮ. Be to, 2008 m. komunikate
„Europos pramoninės nuosavybės teisių strategija“[3] pabrėžtas Komisijos
įsipareigojimas dėl efektyvios ir veiksmingos prekių ženklų apsaugos ir aukštos
kokybės prekių ženklų sistemos. Prieita prie išvados, kad atėjo laikas atlikti
bendrą vertinimą, kuris galėtų būti būsimos prekių ženklų sistemos Europoje
peržiūros ir tolesnio VRDT ir nacionalinių tarnybų bendradarbiavimo gerinimo
pagrindas. Pagal 2010 m. komunikate „Europa 2020“ nurodytą pavyzdinę
iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ Komisija įsipareigojo modernizuoti prekių ženklų
sistemą, siekdama pagerinti bendrąsias sąlygas įmonėms diegti inovacijas[4]. Galiausiai 2011 m.
Europai skirtoje intelektinės nuosavybės teisių strategijoje[5] Komisija paskelbė prekių ženklų
sistemos peržiūrą Europoje, siekdama modernizuoti sistemą tiek ES, tiek
nacionaliniu lygmeniu, kad ji taptų efektyvesnė, veiksmingesnė ir apskritai
darnesnė. 1.2. Pasiūlymo tikslas Vertinant kaip paketą, pagrindinis šios
iniciatyvos ir kartu teikiamo pasiūlymo nauja redakcija išdėstyti direktyvą
tikslas – skatinti inovacijas ir ekonomikos augimą darant prekių ženklų
registracijos sistemas prieinamesnes visoje ES ir veiksmingesnes įmonėms, kiek
tai susiję su mažesne kaina ir sudėtingumu, didesne sparta, didesniu
nuspėjamumu ir teisiniu tikrumu. Šie pakeitimai dera su pastangomis užtikrinti,
kad Sąjungos ir nacionalinės prekių ženklų sistemos veiktų kartu ir viena kitą
papildytų. Imdamasi iniciatyvos peržiūrėti reglamentą
Komisija nesiūlo naujos sistemos, bet tikslingą galiojančių nuostatų
modernizavimą, siekdama šių pagrindinių tikslų: ·
pritaikyti terminus prie Lisabonos sutarties ir
bendro požiūrio dėl decentralizuotų agentūrų nuostatų (žr. 5.1 skirsnį); ·
supaprastinti Europos prekių ženklo paraiškų davimo
ir registravimo procedūras (žr. 5.2 skirsnį); ·
paaiškinant nuostatas ir pašalinant dviprasmybes,
padidinti teisinį tikrumą (žr. 5.3 skirsnį); ·
sukurti tinkamą VDRT ir nacionalinių tarnybų
bendradarbiavimo sistemą, kad būtų skatinama praktikos konvergencija ir bendrų
priemonių plėtojimas (žr. 5.4 skirsnį); ·
suderinti sistemą su Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo (SESV) 290 straipsniu (žr. 5.5 skirsnį). 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI 2.1. Viešosios konsultacijos Ši iniciatyva grindžiama bendru prekių ženklų
sistemos veikimo visoje Europoje ir plataus masto konsultacijų su pagrindinėmis
dalyvaujančiomis suinteresuotosiomis šalimis vertinimu. Pagrindinė vertinimo sudėtinė dalis – tyrimas,
kurį Komisijos vardu atliko Maxo Planko intelektinės nuosavybės, konkurencijos
ir mokesčių teisės institutas. Tyrimas atliktas 2009 m.
lapkričio–2011 m. vasario mėn.[6]
Be ekspertų analizės, tyrimas apėmė konsultacijas su įvairiomis
suinteresuotosiomis šalimis. Į jį įtrauktas Bendrijos prekių ženklų sistemos
naudotojų tyrimas, nacionaliniais, Europos ir tarptautiniais lygmenimis prekių
ženklų naudotojams atstovaujančių organizacijų pastabos ir 2010 m.
birželio mėn. dalyvaujant šioms organizacijoms surengti svarstymai. Galiausiai
institutas konsultavosi su visų valstybių narių intelektinės nuosavybės
tarnybomis ir VRDT. Galutinėje ataskaitoje prieita prie išvados,
kad Europos prekių ženklų sistema yra tvirta. Visų pirma, procedūros, kurių
laikosi VRDT, paprastai atitinka įmonių poreikius ir lūkesčius. Toliau bendrai
sutarta, kad ir Bendrijos, ir nacionalinių prekių ženklų teisių buvimas yra
esminis ir būtinas, kad įvairių dydžių bendrovių, rinkų ir geografinius
poreikius atitinkanti prekių ženklų sistema veiksmingai veiktų. Vis dėlto
ataskaitoje nustatyta, kad ES būtina tolesnė prekių ženklų įstatymų ir
praktikos konvergencija. Patvirtinta, kad dauguma esamos Bendrijos prekių
ženklų sistemos aspektų veikia gerai, ir pateikta daug pasiūlymų ją
patobulinti. Išskirtos konkrečios sritys, kuriose VRDT ir nacionalinės tarnybos
galėtų sustiprinti bendradarbiavimą. Atsižvelgdama į tarpinius tyrimo rezultatus
2010 m. gegužės 25 d. Taryba priėmė išvadas[7]. Jomis įtvirtintas susitarimas,
kurį 2008 m. rugsėjo mėn. pasiekė VRDT valdymo organai (administracinė
taryba ir biudžeto komitetas) dėl biudžeto priemonių rinkinio, kuriuo siekiama
ateityje geriau subalansuoti VRDT biudžetą. Taryba pritarė, kad šios biudžeto
priemonės taip pat padeda modernizuoti, paprastinti, derinti ir stiprinti visos
Europos prekių ženklų sistemą. Ji paragino Komisiją į peržiūrą įtraukti
specialią nuostatą VRDT ir nacionalinių tarnybų bendradarbiavimo sistemai
apibrėžti. Taip būtų paaiškinta, kad visos ES prekių ženklų tarnybos turėtų
siekti derinti praktiką, o VRDT turėtų šias pastangas palengvinti. Ji taip pat
paragino sukurti teisinį pagrindą, pagal kurį 50 % VRDT registracijos
pratęsimo mokesčio būtų paskirstyta nacionalinėms tarnyboms prekių ženklų
apsaugai, rėmimui ir (arba) teisių vykdymo užtikrinimui. Po tyrimo Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų –
2011 m. gegužės 26 d. surengė naudotojų asociacijų svarstymus. Gauti
rezultatai padėjo suformuoti ir patvirtinti Komisijos preliminarią analizę. 2.2. Poveikio vertinimas Poveikio vertinime nustatyta viena pagrindinė
problema, kurią reikia spręsti peržiūrint reglamentą – menkas Europos prekių
ženklų tarnybų tarpusavio bendradarbiavimas. Kaip paaiškinta poveikio
vertinime, yra daug Bendrijos prekių ženklų ir nacionalinių prekių ženklų
sistemų sąsajų, kurios turi tiesioginį poveikį tiek prekių ženklų naudotojams,
tiek intelektinės nuosavybės tarnyboms. Tam reikia, kad abi sistemos viena kitą
tam tikru mastu papildytų. Kad tai būtų pasiekta ir užtikrinta, VRDT ir
nacionalinės tarnybos turėtų glaudžiai bendradarbiauti. Veiksmingam ir efektyviam Europos prekių
ženklų tarnybų bendradarbiavimui dabar labai trukdo kelios kliūtys: ·
trūksta aiškaus bendradarbiavimo ES prekių ženklų
teisės aktų klausimais teisinio pagrindo; ·
nacionalinėse tarnybose trūksta techninių
priemonių; ·
vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu trūksta
tvaraus finansavimo. Šioms problemoms spręsti ir atitinkamiems
trims tikslams pasiekti apsvarstytos šios galimos priemonės. 1. Tinkamo bendradarbiavimo
teisinio pagrindo nustatymas: (a)
1 galima priemonė. Nebūtų nustatytas joks specialus
Europos intelektinės nuosavybės tarnybų bendradarbiavimo teisinis pagrindas; (b)
2 galima priemonė. Būtų nustatytas teisinis
pagrindas, leisiantis nacionalinėms tarnyboms ir VRDT tarpusavyje bendradarbiauti
(pasirenkamasis bendradarbiavimas); (c)
3 galima priemonė. Būtų nustatytas teisinis
pagrindas, įpareigosiantis nacionalines tarnybas ir VRDT tarpusavyje
bendradarbiauti (privalomas bendradarbiavimas). 2. Techninių pajėgumų
stiprinimas nacionalinėse tarnybose: (a)
1 galima priemonė. Kiekviena tarnyba galėtų
pasirūpinti reikalingomis priemonėmis ir jas plėtoti; (b)
2 galima priemonė. Pasirenkamas naudojimasis
priemonėmis: pagal savanoriško bendradarbiavimo sistemą reikalingomis
priemonėmis galėtų pasinaudoti intelektinės nuosavybės tarnybos; (c)
3 galima priemonė. Privalomas naudojimasis
priemonėmis: reikalingomis priemonėmis būtų galima pasinaudoti per privalomo
bendradarbiavimo sistemą. Ši galima priemonė sutampa su pirmiau minėta 3 galima
priemone dėl tinkamo teisinio pagrindo ir toliau minima 3 galima priemone dėl
ilgalaikio bendradarbiavimo veiklos finansavimo. 3. Ilgalaikio bendradarbiavimo
veiklos finansavimo užtikrinimas: (a)
1 galima priemonė. Valstybių narių teikiamas
finansavimas; (b)
2 galima priemonė. Finansavimas iš ES biudžeto; (c)
3 galima priemonė. Finansavimas iš VRDT biudžeto. Poveikio vertinime prieita prie išvados, kad 3
galima priemonė visais atvejais būtų proporcinga ir labiausiai tinkama tikslams
pasiekti. 3. TEISINIS PAGRINDAS IR SUBSIDIARUMAS Atsižvelgiant į vidaus rinkos sukūrimo ir
veikimo aplinkybes, SESV 118 straipsnio 1 dalyje numatyta imtis priemonių,
siekiant kurti Europos intelektinės nuosavybės teises, užtikrinti vienodą
intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje ES ir nustatyti centralizuotą leidimo
suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarką Sąjungos lygiu. Bendrijos prekių ženklas yra ES reglamentu
sukurta savarankiška ES intelektinės nuosavybės teisė. Vykdant poveikio
vertinimą atlikta analizė parodė, kad reglamento dalis reikia keisti, siekiant
Bendrijos prekių ženklų sistemą patobulinti ir supaprastinti. Tik ES teisės
aktų leidėjas turi kompetenciją atlikti reikiamus pakeitimus. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Pasiūlymas neturės poveikio Europos Sąjungos
biudžetui, todėl Finansinio reglamento (2012 m. spalio 25 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos
bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos
reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002) 31 straipsnyje numatyta
finansinė pažyma nepridedama. 5. IŠSAMUS PASIŪLYMO PAAIŠKINIMAS Siūlomi reglamento pakeitimai išdėstyti pagal
1.2 skirsnyje išvardytus tikslus. 5.1. Terminų pritaikymas ir
bendras požiūris į Sąjungos decentralizuotas agentūras Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, atnaujinti
reglamento terminai. Tai reiškia, kad „Bendrijos prekių ženklas“ pakeičiamas
„Europos prekių ženklu“. Nustatytos kelios priemonės, kaip pagerinti
veikiančių ir pagal bendrą požiūrį į decentralizuotas agentūras, dėl kurio
2012 m. liepos mėn. susitarė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija,
steigsimų agentūrų valdymą ir veiksmingumą. Norint atsižvelgti į bendrą
požiūrį, kiek tai susiję su nuostatomis dėl VRDT, reglamentą reikia pritaikyti.
Agentūros pavadinimo klausimu pasiūlyta agentūros pavadinimą pakeisti Europos
Sąjungos prekių ženklų ir dizaino agentūros (toliau – agentūra) pavadinimu,
sustiprinti jos valdančiosios tarybos funkcijas, suderinti vyresniųjų pareigūnų
atrankos procedūras, numatyti metines ir daugiametes darbo programas bei
reguliarius vertinimus. 5.2. Procedūrų paprastinimas - Paraiškų padavimas (25 straipsnis) Nacionalinės tarnybos daugiau beveik nebegauna
Europos prekių ženklų paraiškų. Beveik visos paraiškos (2012 m. –
96,3 %) dabar tiesiogiai paduodamos VRDT per e. paraiškų padavimo sistemą.
Atsižvelgiant į šią padėtį ir tai, kad dabar paraiškas paprasta paduoti
internetu, reikėtų panaikinti galimybę šias paraiškas paduoti nacionalinėms
tarnyboms. - Paraiškos padavimo data
(27 straipsnis) Dauguma Europos prekių ženklų paraiškų dabar nagrinėjamos
likus vienam mėnesiui iki pareiškėjas turi sumokėti paraiškos padavimo mokestį.
Tai leidžia pareiškėjui paduoti vadinamąją bandomąją paraišką ir nemokėti
mokesčio, jei agentūra nustatytų trūkumų ar pareikštų protestą. Laikoma, kad
mokėjimai per einamąją sąskaitą yra atlikti paskutinę mėnesio dieną, jeigu to
pageidauja pareiškėjas. Todėl iš dalies keičiamas 27 straipsnis: panaikinamas
vieno mėnesio laikotarpis ir įpareigojimas sumokėti susiejamas su paraiškos
padavimu, taigi pareiškėjai turės pateikti įrodymų, kad paduodami savo paraišką
pateikė mokėjimo nurodymą arba tą mokėjimą leido atlikti. - Paieška (38 ir 155 straipsniai) Esamos paieškų sistemos nėra nei patikima
prekių ženklų įforminimo priemonė, nei išsamus registro stebėjimo būdas. Nacionalinių
ir ES paieškų trūkumai laikui bėgant itin išryškėjo, o dėl IT pažangos šiandien
naudotojai gali rinktis geresnes, spartesnes ir pigesnes alternatyvas. Dabar
pareiškėjus mažai domina per pasirenkamoje sistemoje dalyvaujančių nacionalinių
tarnybų vykdomos nacionalinės paieškos rezultatai. Agentūra kartu su
nacionalinėmis tarnybomis plėtoja kelias perspektyvias priemones, kurios siūlo
daug geresnių būdų prioritetinėms paieškoms vykdyti ir registrui stebėti dėl
pažeidimų. Todėl dabartinės paieškos sistemos panaikinamos. - Paraiškos skelbimas (39 straipsnis) Panaikinus paieškos sistemą taip pat bus
galima panaikinti dabartinį vieno mėnesio laikotarpį nuo agentūros paieškos
ataskaitų pranešimo pareiškėjui iki paraiškos paskelbimo. Tai paspartins
registracijos procedūrą. - Trečiųjų šalių pastabos (40 straipsnis) Kad trečiosioms šalims būtų lengviau pateikti
pastabas, 40 straipsnis iš dalies keičiamas pratęsiant galimą pastabų pateikimo
laikotarpį. Nuoroda į skelbimo datą išbrauktina, atsižvelgiant į tai, kad su
Europos prekių ženklų paraiškomis visuomenė gali susipažinti agentūros prekių
ženklų duomenų bazėje „CTM online“ praėjus kelioms dienoms nuo paraiškos
padavimo. Siekiant procedūras supaprastinti, trečiosioms šalims bus suteikiama
galimybė pateikti pastabas, kai tik jos sužino apie paraišką. Pastabų pateikimo
terminas bus laikotarpio, per kurį galima paduoti protestą, pabaiga arba,
laikantis dabartinės agentūros praktikos, protesto procedūros pabaiga. - Sprendimų peržiūrėjimas inter partes
bylose (62 straipsnis) Paaiškėjo, kad 62 straipsnis jokios praktinės
reikšmės neturėjo. Iki šios dienos pagal šią nuostatą neperžiūrėtas nė vienas inter
partes sprendimas. Pagrindinė priežastis – kita šalis nėra suinteresuota
suteikti pritarimą, kaip reikalaujama pagal 62 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant
į tai, kad yra pakankamai priemonių klaidingam inter partes sprendimui
ištaisyti, 62 straipsnis išbraukiamas. - Procedūrų pratęsimas (82 straipsnis) Dėl 82 straipsnio taikymo buvo kilę tam tikrų
praktinių problemų ir agentūros pirmininkas turėjo priimti Komunikatą
Nr. 06/05[8].
82 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant supaprastinti taikymą ir įtraukti to
komunikato turinį. 25 straipsnio 3 dalis ir 62 straipsnis išbraukiami, taip pat
iš laikotarpių, kuriems taikomos išimtys, sąrašo išbraukiamos visos nuorodos į
šias nuostatas. Taip pat išbraukiama nuoroda į 42 straipsnį, suteikiant
galimybę taikyti visus laikotarpius protesto procedūrų atvejais, išskyrus 41
straipsnio 1 dalyje numatytą laikotarpį, per kurį galima paduoti protestą, ir
41 straipsnio 3 dalyje numatytą mokesčio už protesto padavimą sumokėjimo
laikotarpį. - Tarptautinės registracijos protesto
laikotarpis (156 straipsnis) Kadangi nėra reikalo išsaugoti dabar numatytą
šešių mėnesių laikotarpį, 156 straipsnis iš dalies keičiamas iki vieno mėnesio
sutrumpinant laiką nuo skelbimo pagal 152 straipsnio 2 dalį iki tarptautinės
registracijos protesto laikotarpio pradžios. 5.3. Didesnis teisinis tikrumas - Europos prekių ženklo apibrėžtis (4
straipsnis) 4 straipsnis iš dalies keičiamas panaikinant
„grafinio vaizdavimo“ reikalavimą. Sąlyga žymenį, susijusį su teikiama
paraiška, vaizduoti grafiškai yra pasenusi. Ji sukuria daug teisinio netikrumo
tam tikrų netradicinių ženklų, pavyzdžiui, vien tik garso, atveju. Pastaraisiais
atvejais vaizdavimui kitomis nei grafinėmis priemonėmis (pvz., garso failu), o
ne grafiniam vaizdavimui, galbūt netgi būtų teikiama pirmenybė, jeigu tai
leidžia tiksliau identifikuoti ženklą ir padeda siekti didesnio teisinio
tikrumo. Pagal pasiūlytą naują apibrėžtį leidžiama registruoti tai, ką galima
vaizduoti technologinėmis priemonėmis, suteikiančiomis patenkinamų garantijų.
Nesiekiama neribotai išplėsti leidžiamo žymens vaizdavimo ribas, o tik suteikti
daugiau lankstumo ir kartu užtikrinti didesnį teisinį tikrumą. - Geografinių nuorodų ir tradicinių terminų
apsauga (7 straipsnis) 7 straipsnio 1 dalies j ir k punktais
nesuteikiama tokio lygio geografinių nuorodų apsauga, kokia suteikiama šiomis
nuostatomis: ·
2012 m. lapkričio 21 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir
maisto produktų kokybės sistemų 13 ir 14 straipsniais[9]; ·
2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento
(EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir
konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas, su
pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 25 d. Reglamentu
Nr. 491/2009[10],
118l ir 118m straipsniais; ·
2008 m. sausio 15 d. Reglamento (EB)
Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apsaugos 16 straipsniu[11]. Siekiant užtikrinti, kad ES geografinių
nuorodų teisė būtų išsamiai taikoma procedūrose, susijusiose su Europos prekių
ženklų registravimu, santykiniai ir absoliutūs atsisakymo registruoti prekių
ženklą pagrindai visiškai suderinami su ES geografinių nuorodų teise ir reglamentu
supaprastinami. Be to, siekiant derėjimo, atsisakymo pagrindų taikymo sritis
išplečiama, kad apimtų tradicinių terminų, naudojamų vynui apibūdinti, ir
garantuotų tradicinių gaminių apsaugą. - Europos prekių ženklo suteikiamos teisės
(9 ir 9a straipsniai) 1. Nepažeidžiant ankstesnių teisių
suteikiamos teisės Nei reglamente, nei direktyvoje nėra aiškios
taisyklės, reglamentuojančios, kad prekių ženklo savininkas negali sėkmingai
naudotis savo teisėmis, kad uždraustų tapačių arba panašių žymenų, kuriems taikomos
ankstesnės teisės, naudojimą. Pagal TRIPS sutarties[12] 16 straipsnio 1 dalį
reglamento 9 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant paaiškinti, kad ieškinys
dėl pažeidimo teikiamas nepažeidžiant ankstesnių teisių. 2. Dvigubo tapatumo atvejai Papildomų prekių ženklų funkcijų pripažinimas
pagal direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punktą (reglamento 9 straipsnio 1
dalies a punktą) sukėlė teisinį netikrumą. Ypač neaišku tapo dėl dvigubo
tapatumo atvejų ir pagal 5 straipsnio 2 dalį (reglamento 9 straipsnio 1 dalies
c punktą) išplėstos reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos santykio[13]. Siekiant teisinio tikrumo ir
derėjimo, paaiškinta, kad tiek dvigubo tapatumo pagal 9 straipsnio 1 dalies a
punktą, tiek panašumo pagal 9 straipsnio 1 dalies b punktą atvejais svarbi tik
kilmės funkcija. 3. Naudojimas kaip firmos ar bendrovės
pavadinimas Teisingumo Teismo[14] nuomone, direktyvos 5
straipsnio 1 dalis taikytina, kai visuomenė mano, kad bendrovės pavadinimo
naudojimas (taip pat) yra susijęs su tos bendrovės siūlomomis prekėmis ar
paslaugomis. Todėl dera apsaugoto prekių ženklo naudojimą firmos pavadinime
laikyti pažeidimu, jeigu laikomasi naudojimo reikalavimų, taikomų prekėms ar
paslaugoms. 4. Naudojimas lyginamojoje reklamoje 2006 m. gruodžio 12 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios
reklamos[15]
reglamentuojamos sąlygos, pagal kurias reklama, iš kurios aiškiai arba numanant
nustatomas konkurentas arba konkurento siūlomos prekės ar paslaugos, yra
leidžiama. Šio dokumento santykis su prekių ženklų teisės aktais sukėlė
abejonių. Todėl dera paaiškinti, kad prekių ženklo savininkas gali uždrausti
naudoti savo prekių ženklą lyginamojoje reklamoje, kai tokia reklama netenkina
Direktyvos 2006/114/EB 4 straipsnio reikalavimų. 5. Siuntos iš komercinių tiekėjų Pasiūlyti pakeitimai siekiant paaiškinti, kad
gali būti neleista importuoti prekių į Sąjungą, jei vien tik siuntėjas veikia
siekdamas komercinių tikslų. Tai daroma siekiant užtikrinti, kad prekių ženklo
savininkas turėtų teisę uždrausti įmonėms (ar jos būtų ES, ar už jos ribų) iš
už ES ribų importuoti prekes, kurios buvo parduodamos, siūlomos, reklamuojamos
ar siunčiamos privatiems vartotojams, ir neskatinti užsisakyti suklastotų
prekių arba jas parduoti, ypač internetu. 6. Į muitų teritoriją įvežtos prekės Pagal Teisingumo Teismo sprendimą Philips/Nokia[16], ne ES prekių įvežimas į ES
muitų teritoriją, buvimas ir judėjimas joje pagal sąlyginio neapmokestinimo
procedūrą remiantis galiojančiu acquis nepažeidžia intelektinės nuosavybės
teisių, kaip pripažįstama Sąjungos ir jos valstybių narių materialinėje
teisėje. Tokios prekės gali būti klasifikuojamos kaip klastotės tik tada, kai
yra įrodymų, kad jos yra ES piliečiams skirtos komercinės veiklos, pavyzdžiui,
pardavimo, pasiūlymo parduoti ar reklamos, objektas. Suinteresuotosios šalys
labai kritikavo sprendimą Philips/Nokia dėl jo poveikio, nes
neproporcingai didelė įrodinėjimo našta tenka teisių turėtojams ir trukdoma
kovoti su klastojimu. Akivaizdu, kad neatidėliotinai reikia veikiančios Europos
teisinės sistemos, padėsiančios efektyviau kovoti su prekių klastojimu kaip
sparčiai augančia veiklos rūšimi. Todėl pasiūlyta esamą spragą užpildyti
suteikiant teisių turėtojams teisę uždrausti tretiesiems asmenims iš trečiųjų
šalių įvežti į Sąjungos muitų teritoriją prekes, neleistinai pažymėtas prekių
ženklu, kuris iš esmės yra tapatus tokių prekių įregistruotam ženklui, leidimo,
nepaisant to, ar jos yra išleistos į laisvą apyvartą. 7. Parengiamieji veiksmai Nei direktyvoje, nei reglamente nėra jokių
nuostatų, leidžiančių iškelti ieškinį už etikečių ir pakuočių bei panašių
gaminių, kurie galiausiai gali būti panaudojami neteisėtuose produktuose,
platinimą ir pardavimą. Kai kuriuose nacionaliniuose įstatymuose ši veikla
reglamentuojama išsamiomis taisyklėmis. Siekiant papildomai praktiškai,
tinkamai ir veiksmingai prisidėti prie kovos su klastojimu, taisyklę šiuo
klausimu dera įrašyti į direktyvą ir reglamentą. - Europos prekių ženklo poveikio
apribojimas (12 straipsnis) 12 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas
apribojimas pagal šį pasiūlymą apima tik asmenvardžių naudojimą, atsižvelgiant
į Tarybos ir Komisijos bendrą pareiškimą[17].
Siekiant derėjimo, 12 straipsnio 1 dalies b punkte apribojimas išplėstas tiek,
kad taip pat apimtų žymenis ar nuorodas, neturinčius skiriamųjų požymių. Taip
pat manoma, kad 12 straipsnio 1 dalies c punkte dera nustatyti bendrus aiškius
apribojimus dėl naudojimo kaip nuorodos. Galiausiai atskiroje dalyje
paaiškinamos sąlygos, kuriomis prekių ženklo naudojimas neatitinka sąžiningos
verslo praktikos. - Prekių ir paslaugų identifikavimas ir
klasifikavimas (28 straipsnis) 28 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant
reglamente nustatyti pagrindines prekių ir paslaugų identifikavimo ir
klasifikavimo taisykles. Šios taisyklės įrašomos į direktyvą. Jose laikomasi
Teisingumo Teismo[18]
nustatytų principų, pagal kuriuos prekes ir paslaugas, kurių atžvilgiu prašoma
apsaugos, pareiškėjas turi identifikuoti pakankamai aiškiai ir tiksliai, kad
kompetentingos institucijos ir įmonės galėtų nustatyti tų prekių ženklų
apsaugos mastą. Tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms galima naudoti
bendras nuorodas, įtrauktas į Nicos klasifikacijos klasių antraštes, jeigu
tokia identifikacija pakankamai aiški ir tiksli. Pakeitimu paaiškinama, kad vartojami
bendrieji terminai aiškinami kaip apimantys visas prekes ir paslaugas, kurias
aiškiai žymi tiesiogine reikšme vartojamas terminas. Galiausiai pakeitimu
Europos prekių ženklų, dėl kurių paraiškos paduotos prieš agentūros naujos
klasifikacijos praktikos[19]
paskelbimo dieną, savininkams leidžiama savo prekių ir paslaugų specifikacijas
pritaikyti pagal Teisingumo Teismo praktiką, užtikrinant, kad registro turinys
atitiktų būtiną aiškumo ir tikslumo standartą. - Europos sertifikacijos ženklai (74b–74k
straipsniai) Nors pagal įvairias nacionalines sistemas
numatyta sertifikacijos ženklų apsauga, dabar Europos prekių ženklų sistemoje
numatyta tik individualių ir kolektyvinių ženklų registracija. Kai kurioms
viešosioms ir privačiosioms įstaigoms, kurios netenkina sąlygų, kad įgytų teisę
gauti kolektyvinių prekių ženklų apsaugą, taip pat reikia ES lygmens
sertifikacijos ženklų apsaugos sistemos. Tokia sistema taip pat ištaisytų esamą
padėtį – nacionalinių sistemų ir Europos prekių ženklų sistemos disbalansą. Siūloma
reglamentą papildyti specialiu taisyklių, apimančių Europos sertifikacijos
ženklų registraciją, rinkiniu. - Agentūros užduotys (123b straipsnis) Siekiant užtikrinti išsamią aprėptį, teisinį
tikrumą ir didesnį skaidrumą, visos agentūros užduotys apibrėžtos naujame 123b
straipsnyje, įskaitant užduotis, kurios išplaukia iš kitų teisės aktų ir nėra
susijusios su ES prekių ženklų sistema. 5.4. Bendradarbiavimo sistema
(123c straipsnis) 123c straipsnyje nustatyta aiški privalomo
agentūros ir valstybių narių intelektinės nuosavybės tarnybų bendradarbiavimo
sistema, kuria siekiama paremti praktikos konvergenciją ir bendrų priemonių
plėtojimą. Jame nurodyta, kad agentūra ir valstybės narės yra įpareigotos
bendradarbiauti, ir numatomos pagrindinės bendradarbiavimo ir konkrečių bendrų
Sąjungos intereso projektų sritys, kurias agentūra koordinuos. Toliau
nustatomas finansavimo mechanizmas, leisiantis agentūrai dotacijų pavidalu
finansuoti tuos bendrus projektus. Ši finansavimo schema yra teisiškai ir
finansiškai įmanoma alternatyva Tarybos 2010 m. gegužės mėn. išvadose
pasiūlytam metodui. 5.5. Suderinimas su SESV 290
straipsniu Reglamentu Komisijai suteikiami įgaliojimai
priimti tam tikras taisykles. Tos taisyklės dabar numatytos 1995 m.
gruodžio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2868/95, skirtu
įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo[20], 1995 m. gruodžio
13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2869/95 dėl Vidaus rinkos
derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) mokamų mokesčių[21] ir 1996 m. vasario 5 d.
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 216/96, nustatančiu Vidaus rinkos derinimo
tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) Apeliacinių tarybų darbo tvarką[22]. Įsigaliojus Lisabonos
sutarčiai, reikia suderinti Komisijai reglamentu suteiktus įgaliojimus su
Sutarties 290 straipsniu (nauji 24a, 35a, 45a, 49a, 57a, 65a, 74a, 74k, 93a,
114a, 144a ir 161a straipsniai). 2013/0088 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos
veikimo, ypač į jos 118 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto
projektą nacionaliniams parlamentams, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, kadangi: (1) 1993 m. gruodžio
20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo[23], 2009 m. kodifikuotu
2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl
Bendrijos prekių ženklo[24],
sukurta speciali prekių ženklų apsaugos Europos Sąjungoje sistema, kurioje
numatyta Europos Sąjungos lygmens prekių ženklų apsauga lygiagrečiai su
valstybių narių lygmeniu teikiama prekių ženklų apsauga pagal nacionalines
prekių ženklų sistemas, suderintas 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos
direktyva 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių
ženklais, suderinti[25],
kodifikuota kaip 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių
ženklais, suderinti[26];
(2) įsigaliojus Lisabonos
sutarčiai, reikėtų atnaujinti Reglamento (EB) Nr. 207/2009 terminus. Tai
reiškia, kad terminas „Bendrijos prekių ženklas“ keičiamas terminu „Europos
prekių ženklas“. Pagal bendrą požiūrį į decentralizuotas agentūras, dėl kurio
2012 m. liepos mėn. susitarė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija,
pavadinimas „Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam
dizainui)“ turėtų būti pakeistas pavadinimu „Europos Sąjungos prekių ženklų ir
dizaino agentūra“ (toliau – agentūra); (3) 2008 m. liepos
16 d. priėmusi Komisijos komunikatą „Europos pramoninės nuosavybės teisių
strategija“[27]
Komisijos išsamiai įvertino, kaip apskritai veikia prekių ženklų sistema visoje
Europoje, įskaitant Sąjungos ir nacionalinio lygmens sistemas bei jų tarpusavio
sąsajas; (4) 2010 m. gegužės
25 d. išvadose dėl būsimo Europos Sąjungos prekių ženklų sistemos
patikslinimo[28]
Taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymus dėl Reglamento (EB)
Nr. 207/2009 ir Direktyvos 2008/95/EB peržiūros; (5) nuo Bendrijos prekių ženklų
sistemos sukūrimo sukaupta patirtis parodė, kad Sąjungos ir trečiųjų šalių
įmonės priėmė sistemą, ir ji tapo sėkminga ir perspektyvi valstybių narių
lygmeniu teikiamos prekių ženklų apsaugos alternatyva; (6) vis dėlto nacionaliniai
prekių ženklai ir toliau būtini toms įmonėms, kurios nenori apsaugoti savo
prekių ženklų Sąjungos lygmeniu arba kurios negali gauti Sąjungos masto
apsaugos, bet gali be kliūčių gauti nacionalinę apsaugą. Kiekvienam asmeniui,
norinčiam gauti prekių ženklų apsaugą, turėtų būti leista nuspręsti, ar ta
norima apsauga būtų nacionalinio ženklo apsauga vienoje ar keliose valstybėse
narėse, ar tik Europos prekių ženklo, ar abiejų; (7) nors įvertinus bendrą
Bendrijos prekių ženklų sistemos veikimą, pasitvirtino, kad dauguma tos
sistemos aspektų, įskaitant pagrindinius principus, kuriais ji pagrįsta,
išlaikė laiko išbandymus ir toliau atitinka įmonių poreikius ir lūkesčius,
Komisija 2011 m. gegužės 24 d. komunikate „Intelektinės nuosavybės
teisių bendroji rinka“[29]
priėjo prie išvados, kad reikia modernizuoti Sąjungos prekių ženklų sistemą,
kad ji apskritai taptų efektyvesnė, veiksmingesnė ir darnesnė ir būtų
pritaikyta interneto amžiui; (8) tobulinant ir keičiant
Bendrijos prekių ženklų sistemą, reikėtų toliau derinti ir prie Sąjungos prekių
ženklų sistemos deramai pritaikyti nacionalinius prekių ženklų įstatymus ir
praktiką, kad visoje Sąjungoje būtų sukurtos kuo vienodesnės prekių ženklų
registracijos ir apsaugos sąlygos; (9) siekiant daugiau lankstumo ir
kartu užtikrinant didesnį teisinį tikrumą dėl prekių ženklų vaizdavimo būdų, iš
Europos prekių ženklo apibrėžties reikėtų išbraukti grafinio vaizdavimo
reikalavimą. Turėtų būti leidžiama žymenį vaizduoti bet kokiu tinkamu pavidalu,
nebūtinai grafinėmis priemonėmis, jeigu toks vaizdavimas leidžia
kompetentingoms institucijoms ir visuomenei tiksliai ir aiškiai nustatyti
tikslų apsaugos objektą; (10) galiojančiomis Reglamento (EB)
Nr. 207/2009 nuostatomis nesuteikiama tokia pati kilmės vietos nuorodų ir
geografinių nuorodų apsauga, kokia suteikiama kitomis Sąjungos teisės
priemonėmis. Todėl būtina paaiškinti absoliučius atsisakymo pagrindus kilmės
vietos nuorodų ir geografinių nuorodų atvejais ir užtikrinti visišką derėjimą
su atitinkamais Sąjungos teisės aktais, kuriuose numatoma tų intelektinės
nuosavybės teisių apsauga. Siekiant derėjimo su kitais Sąjungos teisės aktais,
šių absoliučių pagrindų taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų
tradicinių terminų, naudojamų vynui apibūdinti, ir garantuotų tradicinių
gaminių apsaugą; (11) prekių ženklai, kurių paraiška
duodama Sąjungoje nesuprantamu raštu ar kalba, neturėtų būti saugomi, jeigu jų
registracija turėtų būti atmesta dėl absoliučių pagrindų, paraišką išvertus ir
transkribavus į bet kurios valstybės narės oficialią kalbą; (12) reikėtų nustatyti tokias
sąlygas, kad būtų sunkiau nesąžiningai pasisavinti prekių ženklus, išplečiant
galimybes pareikšti protestą dėl Europos prekių ženklo paraiškos, jeigu
pareiškėjas elgėsi nesąžiningai; (13) siekiant Sąjungos lygmeniu
išlaikyti stiprią kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugą, reikia
paaiškinti, kad tos teisės suteikia galimybę pareikšti protestą dėl vėlesnio
Europos prekių ženklo registracijos, nepriklausomai nuo to, ar jos taip pat yra
atsisakymo registruoti pagrindai, į kuriuos ekspertas turi atsižvelgti ex
officio; (14) siekiant užtikrinti teisinį
tikrumą ir visišką derėjimą su prioriteto principu, pagal kurį anksčiau įregistruotas
prekių ženklas turi pirmenybę prieš vėliau įregistruotus prekių ženklus, būtina
nustatyti, kad užtikrinant Europos prekių ženklo suteikiamas teises nebūtų
pažeidžiamos savininkų teisės, įgytos prieš Europos prekių ženklo paraiškos
padavimo ar prioriteto datą. Tokia nuostata atitinka 1994 m. balandžio
15 d. Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su
prekyba[30],
16 straipsnio 1 dalį; (15) siekiant užtikrinti teisinį
tikrumą ir aiškumą, būtina paaiškinti, kad ne tik panašumo atveju, bet ir tuo
atveju, jei tapatus žymuo naudojamas tapačioms prekėms ir paslaugoms žymėti,
apsauga Europos prekių ženklui turėtų būti suteikiama tik jeigu (ir tiek, kiek)
neigiamai paveikiama pagrindinė Europos prekių ženklo funkcija – garantuoti komercinę
prekių ar paslaugų kilmę; (16) painiava dėl komercinio
šaltinio, iš kurio kildinamos prekės ar paslaugos, gali atsirasti tada, kai
bendrovė naudoja tapatų firmos pavadinimui ar panašų žymenį taip, kad atsiranda
sąsaja tarp bendrovės tokiu pavadinimu ir tos bendrovės siūlomų prekių ar
paslaugų. Todėl Europos prekių ženklo pažeidimai turėtų taip pat apimti žymens
naudojimą kaip firmos pavadinimą ar panašią nuorodą, jeigu jis naudojamas
siekiant atskirti prekes ir paslaugas pagal jų komercinę kilmę; (17) siekiant užtikrinti teisinį
tikrumą ir visišką derėjimą su konkrečiais Sąjungos teisės aktais, tinkama
numatyti, kad Europos prekių ženklo savininkas turėtų turėti teisę uždrausti
trečiajai šaliai naudoti žymenį lyginamojoje reklamoje, kai tokia lyginamoji
reklama prieštarauja 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvai 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos[31]; (18) siekiant stiprinti prekių
ženklų apsaugą ir efektyviau kovoti su klastojimu, Europos prekių ženklo
savininkui turėtų būti suteikta teisė uždrausti trečiosioms šalims įvežti į
Sąjungos muitų teritoriją prekes, neišleistas į laisvą apyvartą joje, kai tos
prekės įvežamos iš trečiųjų šalių ir yra neleistinai pažymėtos prekių ženklu,
kuris iš esmės yra tapatus tokioms prekėms įregistruotam Europos prekių
ženklui; (19) siekiant efektyviau
užtikrinti, kad nebūtų įvežamos teises pažeidžiančios prekės, visų pirma
pardavimo internetu atveju, savininkas turėtų turėti teisę uždrausti tokias
prekes importuoti į Sąjungą, jei vien tik prekių siuntėjas veikia siekdamas
komercinių tikslų; (20) kad Europos prekių ženklų
savininkai turėtų galimybę efektyviau kovoti su klastojimu, jiems turėtų būti
suteikta teisė uždrausti prekes žymėti teises pažeidžiančiu ženklu ir
parengiamuosius veiksmus prieš žymėjimą; (21) Europos prekių ženklu
suteikiamos išimtinės teisės neturėtų suteikti savininkui teisės uždrausti
naudoti žymenis ar nuorodas, jeigu jie naudojami teisingai ir laikantis
sąžiningos pramoninės ir komercinės veiklos praktikos. Kad būtų sukurtos
vienodos sąlygos prekių pavadinimams ir prekių ženklams iškilus prieštaravimams
dėl to, kad prekių pavadinimams paprastai suteikiama neribota apsauga vėlesnių
prekių ženklų atžvilgiu, turėtų būti laikoma, kad toks naudojimas apima tik savo
asmenvardžio naudojimą. Taip pat turėtų būti numatytas bendras aprašomųjų arba
skiriamųjų požymių neturinčių žymenų ar nuorodų naudojimas. Be to, savininkui
neturėtų būti suteikta teisė uždrausti teisingai ir sąžiningai naudoti Europos
prekių ženklą siekiant identifikuoti ar daryti nuorodą į prekes ar paslaugas
kaip priklausančias savininkui; (22) siekiant užtikrinti teisinį
tikrumą ir apsaugoti teisėtai įgytas prekių ženklų teises, tinkama ir būtina,
nepažeidžiant principo, kad vėlesnio prekių ženklo teisės negali būti
užtikrinamos pažeidžiant ankstesnio prekių ženklo teises, kad Europos prekių
ženklų savininkai neturėtų teisės prieštarauti vėlesnio prekių ženklo
naudojimui, kai vėlesnio prekių ženklo teisės buvo įgytos tada, kai ankstesnio
prekių ženklo teisės negalėjo būti užtikrinamos pažeidžiant vėlesnio prekių
ženklo teises; (23) siekiant vienodų sąlygų ir
teisinio tikrumo, Europos prekių ženklo naudojimo tokiu pavidalu, kurio
elementai skiriasi, bet nepakeičia ženklo, kuris buvo įregistruotas, skiriamojo
požymio turėtų pakakti išsaugoti suteiktas teises, nepriklausomai nuo to, ar
prekių ženklas yra naudojamas tokiu pavidalu, kokiu taip pat buvo
įregistruotas; (24) Reglamentu (EB)
Nr. 207/2009 Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti to reglamento įgyvendinimo
taisykles. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Komisijai Reglamentu
(EB) Nr. 207/2009 suteiktus įgaliojimus reikia suderinti su Sutarties
dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsniais; (25) ypač svarbu, kad atlikdama
parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais.
Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų
tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu,
laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; (26) siekiant užtikrinti veiksmingą
teisės aktų, susijusių dėl Europos prekių ženklu kaip nuosavybės objektu,
registravimą ir visišką Europos prekių ženklų registro skaidrumą, pagal
Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti
deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos tam tikros pareiškėjo pareigos,
susijusios su konkrečiais prekių ženklais, išsami informacija apie įrašų dėl
Europos prekių ženklų perdavimo, daiktinių teisių sukūrimo ir perdavimo,
išieškojimo vykdymo procese, įtraukimo į nemokumo procedūras ir prekių ženklo
licencijos suteikimo arba perdavimo padarymo registre procedūras, taip pat
atitinkamų įrašų anuliavimo arba pakeitimo procedūras; (27) atsižvelgiant į laipsnišką
valstybių narių centrinėms intelektinės nuosavybės tarnyboms (toliau –
valstybių narių tarnybos) paduodamų Bendrijos prekių ženklo paraiškų mažėjimą
ir į labai nedidelį jų skaičių, reikėtų nustatyti, kad Europos prekių ženklo
paraišką galima paduoti tik agentūrai; (28) Europos prekių ženklo apsauga
suteikiama konkrečioms prekėms ar paslaugoms, kurių pobūdis ir skaičius lemia
prekių ženklo savininkui suteikiamos apsaugos mastą. Todėl Reglamente (EB)
Nr. 207/2009 būtina nustatyti prekių ir paslaugų identifikavimo ir
klasifikavimo taisykles ir užtikrinti teisinį tikrumą bei patikimą
administravimą reikalaujant, kad pareiškėjas pakankamai aiškiai ir tiksliai
identifikuotų prekes ir paslaugas, kurių atžvilgiu prašoma prekių ženklo
suteikiamos apsaugos, kad kompetentingos institucijos ir ekonominės veiklos
vykdytojai vien remdamiesi paraiška galėtų nustatyti prašomos apsaugos mastą.
Vartojami bendrieji terminai aiškinami kaip apimantys tik visas prekes arba
paslaugas, kurias aiškiai žymi tiesiogine reikšme vartojamas terminas. Europos
prekių ženklų, dėl ankstesnės agentūros praktikos įregistruotų visai Nicos
klasifikacijos klasės antraštei, savininkams turėtų būti suteikta galimybė
pritaikyti savo prekių ir paslaugų specifikacijas siekiant užtikrinti, kad
registro turinys atitiktų būtinus aiškumo ir tikslumo standartus pagal Europos
Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką; (29) siekiant numatyti efektyvią ir
veiksmingą Europos prekių ženklų paraiškų padavimo (įskaitant prašymus
pripažinti prioritetą ir pirmenybę) tvarką, pagal Sutarties 290 straipsnį
Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus,
kuriais patikslinami Europos prekių ženklo padavimo būdai ir sąlygos, išsami
informacija apie formalias sąlygas, kurias turi atitikti Europos prekių ženklo
paraiška, tos paraiškos turinį ir už paraišką mokėtino mokesčio tipą, taip pat
išsami informacija apie abipusiškumo nustatymo ir prašymo pripažinti ankstesnės
paraiškos prioritetą, parodos prioritetą ir nacionalinio prekių ženklo
pirmenybę procedūras; (30) dabar galiojanti Europos
prekių ženklo ir nacionalinių paieškų sistema nėra nei patikima, nei
veiksminga. Todėl ją reikėtų pakeisti ir, bendradarbiaujant agentūrai ir
valstybių narių tarnyboms, sukurti visapusiškas, sparčias ir galingas paieškos
sistemas, kuriomis visuomenė galėtų naudotis nemokamai; (31) siekiant užtikrinti, kad
agentūra efektyviai, veiksmingai ir sparčiai nagrinėtų ir registruotų Europos
prekių ženklų paraiškas naudodama skaidrias, išsamias, teisingas ir nešališkas
procedūras, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma išsami informacija
apie atitikties paraiškos padavimo datos reikalavimams ir formalioms sąlygoms
nagrinėjimo procedūras, patikrinimo, ar sumokėti mokesčiai už klases, procedūras
ir absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų nagrinėjimo procedūras, išsami
informacija apie paraiškos paskelbimą, skelbiant paraiškas padarytų klaidų ir
netikslumų ištaisymo procedūras, išsami informacija apie procedūras, susijusias
su trečiųjų šalių pastabomis, išsami informacija apie protesto procedūrą,
išsami informacija apie protesto padavimo ir nagrinėjimo procedūras ir
paraiškos pakeitimo ir padalijimo procedūras, informacija, kurią būtina įrašyti
į registrą, kai įregistruojamas Europos prekių ženklas, registracijos
paskelbimo sąlygos ir registracijos liudijimo turinys ir išdavimo sąlygos; (32) kad Europos prekių ženklų
registraciją būtų galima efektyviai ir veiksmingai pratęsti ir saugiai
praktikoje taikyti nuostatas dėl Europos prekių ženklo registracijos pakeitimo
ir padalijimo, nedarant neigiamo poveikio teisiniam tikrumui, pagal Sutarties
290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti
deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos Europos prekių ženklo registracijos
pratęsimo sąlygos ir Europos prekių ženklo registracijos pakeitimą ir
padalijimą reglamentuojančios procedūros; (33) siekiant sudaryti sąlygas
Europos prekių ženklo savininkui lengvai atsisakyti nuo Europos prekių ženklo
apsaugos, kartu paisant į registrą įrašytų trečiųjų šalių teisių į tą ženklą,
taip pat užtikrinti, kad Europos prekių ženklą būtų galima efektyviai ir
veiksmingai panaikinti arba paskelbti negaliojančiu taikant skaidrias,
išsamias, teisingas ir nešališkas procedūras, ir atsižvelgti į šiame reglamente
nustatytus principus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti
deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama
atsisakymo nuo Europos prekių ženklo apsaugos procedūra ir panaikinimo bei
pripažinimo negaliojančiu procedūros; (34) siekiant apeliacinėms taryboms
sudaryti sąlygas efektyviai, veiksmingai ir išsamiai peržiūrėti agentūros
sprendimus taikant skaidrias, išsamias, teisingas ir nešališkas procedūras,
kuriomis atsižvelgiama į Reglamente (EB) Nr. 207/2009 nustatytus
principus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma išsami informacija
dėl pranešimo apie apeliaciją turinio ir apeliacijos padavimo bei nagrinėjimo
procedūros, apeliacinės tarybos sprendimų turinys ir forma ir apeliacijos
mokesčių kompensavimo tvarka; (35) siekiant papildyti esamas
nuostatas dėl Bendrijos kolektyvinių ženklų ir ištaisyti dabartinį nacionalinių
sistemų ir Europos prekių ženklo sistemos disbalansą, būtina įrašyti konkrečias
nuostatas, kurių tikslas – suteikti apsaugą Europos sertifikacijos ženklams ir
kurios suteiktų galimybę sertifikavimo institucijai ar organizacijai leisti
sertifikavimo sistemos dalyviams naudoti ženklą prekėms ar paslaugoms žymėti, laikantis
sertifikavimo reikalavimų; (36) siekiant užtikrinti galimybę
efektyviai ir veiksmingai naudoti Europos kolektyvinius ir sertifikacijos
ženklus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami laikotarpiai,
per kuriuos reikia pateikti tų ženklų naudojimą reglamentuojančias taisykles,
ir tų taisyklių turinys; (37) taikant dabartinę Bendrijos
prekių ženklų sistemą įgyta patirtis parodė, kad yra galimybių tobulinti tam
tikrus procedūros aspektus. Todėl reikėtų imtis priemonių siekiant tam tikrais
atvejais supaprastinti ir pagreitinti procedūras, taip pat prireikus didinti
teisinį tikrumą bei nuspėjamumą; (38) siekiant užtikrinti sklandų,
efektyvų ir veiksmingą Europos prekių ženklų sistemos veikimą, pagal Sutarties
290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti
deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami: sprendimų formos reikalavimai,
išsami informacija apie žodinį procesą ir įrodymų pateikimo sąlygos, pranešimo
sąlygos, teisių praradimo nustatymo procedūra, naudotinos procedūrų šalių ryšio
priemonės ir formos, taisyklės, reglamentuojančios terminų skaičiavimą ir
trukmę, sprendimo panaikinimo arba įrašo registre anuliavimo procedūros ir
akivaizdžių klaidų sprendimuose bei agentūrai priskirtinų klaidų ištaisymo
sąlygos, procedūrų pertraukimo sąlygos ir išlaidų paskirstymo ir nustatymo
procedūros, išsami informacija, kurią reikia įrašyti į registrą, išsami
informacija apie susipažinimą su bylomis ir bylų tvarkymą, informacijos
skelbimo Europos prekių ženklų biuletenyje ir Oficialiajame leidinyje tvarka,
agentūros ir valstybių narių institucijų administracinio bendradarbiavimo
sąlygos ir išsami informacija apie atstovavimą agentūroje; (39) dėl teisinio tikrumo ir didesnio
skaidrumo priežasčių reikėtų aiškiai apibrėžti visas agentūros užduotis,
įskaitant tas, kurios nėra susijusios su Sąjungos prekių ženklų sistemos
valdymu; (40) siekiant skatinti praktikos
konvergenciją ir kurti bendras priemones, būtina nustatyti tinkamą agentūros ir
valstybių narių bendradarbiavimo sistemą, aiškiai apibrėžiant bendradarbiavimo
sritis ir suteikiant galimybę agentūrai koordinuoti atitinkamus bendrus
Sąjungos intereso projektus ir iki tam tikros maksimalios sumos finansuoti tuos
bendrus projektus teikiant dotacijas. Toks bendradarbiavimas turėtų būti
naudingas įmonėms, naudojančioms prekių ženklų sistemas Europoje. Šiame
reglamente nustatytos Sąjungos tvarkos naudotojams bendri projektai, visų pirma
paieškai ir konsultacijoms skirtos duomenų bazės, turėtų suteikti papildomų,
integracinių, veiksmingų ir nemokamų priemonių, kurios leistų laikytis
specialių reikalavimų, atsirandančių dėl vieningo Europos prekių ženklo
pobūdžio; (41) tam tikri agentūros valdymo
principai turėtų būti pritaikyti taip, kad atitiktų bendrą požiūrį į ES
decentralizuotas agentūras, kurį 2012 m. liepos mėn. patvirtino Europos
Parlamentas, Taryba ir Komisija; (42) siekiant didesnio teisinio
tikrumo ir skaidrumo, būtina atnaujinti tam tikras agentūros organizavimo ir
veikimo nuostatas; (43) siekiant patikimai valdyti
finansus, reikėtų užtikrinti, kad nesusidarytų didelis biudžeto perteklius. Tai
turėtų neprieštarauti agentūros pareigai turėti finansinių atsargų, kurių
užtektų jos vienų metų veiklos išlaidoms padengti, kad būtų užtikrintas jos
veiklos tęstinumas ir užduočių vykdymas; (44) siekiant užtikrinti efektyvų
ir veiksmingą Europos prekių ženklo paraiškos arba registracijos pakeitimą į
nacionalinę prekių ženklo paraišką, kartu užtikrinant, kad būtų išsamiai išnagrinėti
atitinkami reikalavimai, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti
deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos
formalios sąlygos, kurias turi atitikti prašymas dėl pakeitimo, ir išsami
informacija apie jo nagrinėjimą ir paskelbimą; (45) siekiant užtikrinti efektyvų
ir veiksmingą ginčų sprendimo metodą, užtikrinti derėjimą su Reglamente (EB)
Nr. 207/2009 nustatyta kalbų vartojimo tvarka, operatyvų sprendimų dėl
paprastų klausimų priėmimą ir efektyvų bei veiksmingą apeliacinių tarybų
organizavimą, taip pat garantuoti tinkamą ir realistišką agentūros imamų
mokesčių lygį, kartu laikantis Reglamente (EB) Nr. 207/2009 nustatytų
biudžeto principų, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti
deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama išsami
informacija apie bendraujant su agentūra vartotinas kalbas, atvejai, kai
sprendimus dėl protestų ir anuliavimo turėtų priimti vienas narys, išsami
informacija apie apeliacinių tarybų organizavimą, agentūrai mokėtinų mokesčių
sumos ir išsami su jų mokėjimu susijusi informacija; (46) siekiant užtikrinti efektyvų
ir veiksmingą tarptautinių prekių ženklų registravimą, visiškai laikantis
Madrido susitarimo dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo taisyklių,
pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai
priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos procedūros, susijusios su
tarptautine prekių ženklų registracija; (47) todėl Reglamentas (EB) Nr.
207/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Reglamentas
(EB) Nr. 207/2009 iš dalies keičiamas taip: (1)
pavadinimas „Bendrijos prekių ženklas“ pakeičiamas
pavadinimu „Europos prekių ženklas“; (2)
visame reglamente žodžiai „Bendrijos prekių
ženklas“ pakeičiami žodžiais „Europos prekių ženklas“ ir padaromi visi būtini
gramatiniai pakeitimai; (3)
visame reglamente žodžiai „Bendrijos prekių ženklų
teismas“ pakeičiami žodžiais „Europos prekių ženklų teismas“ ir padaromi visi
būtini gramatiniai pakeitimai; (4)
visame reglamente žodžiai „Bendrijos kolektyvinis
ženklas“ pakeičiami žodžiais „Europos kolektyvinis ženklas“ ir padaromi visi
būtini gramatiniai pakeitimai; (5)
visame reglamente, išskyrus 2, 3 ir 4 punktuose
nurodytus atvejus, žodžiai „Bendrija“, „Europos bendrija“ ir „Europos
Bendrijos“ pakeičiami žodžiu „Sąjunga“ ir padaromi visi būtini gramatiniai
pakeitimai; (6)
visame reglamente žodis „Tarnyba“, kai jis reiškia
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui),
numatytą reglamento 2 straipsnyje, pakeičiamas žodžiu „agentūra“ ir padaromi
visi būtini gramatiniai pakeitimai; (7)
visame reglamente žodis „pirmininkas“ pakeičiamas
žodžiu „vykdomasis direktorius“ ir padaromi visi būtini gramatiniai pakeitimai; (8)
2 straipsnis pakeičiamas taip: „2 straipsnis
Agentūra 1. Įsteigiama Europos Sąjungos prekių ženklų ir
dizaino agentūra (toliau – agentūra). 2. Visos nuorodos Sąjungos teisėje į Vidaus rinkos
derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) laikomos nuorodomis
į agentūrą.“; (9)
4 straipsnis pakeičiamas taip: „4 straipsnis
Žymenys, galintys sudaryti Europos prekių ženklą Europos prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet
kokių žymenų, visų pirma iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, piešinių, raidžių,
skaitmenų, spalvų, išorinio prekių ar jų pakuotės vaizdo arba garsų, su sąlyga,
kad tokie žymenys leidžia: a) atskirti vienai įmonei priklausančias prekes
arba paslaugas nuo kitoms įmonėms priklausančių prekių arba paslaugų; b) juos vaizduoti tokiu būdu, kad kompetentingos
institucijos ir visuomenė galėtų tiksliai nustatyti savininkui suteiktos
apsaugos objektą.“; (10)
7 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
1 dalies j ir k punktai pakeičiami taip: „j) prekių ženklai, kurie yra neregistruojami ir
kurių nebegalima naudoti pagal Sąjungos teisės aktus ar tarptautinius
susitarimus, kurių šalis yra Sąjunga, pagal kuriuos numatyta kilmės vietos
nuorodų ir geografinių nuorodų apsauga; k) prekių ženklai, kurie yra neregistruojami pagal
Sąjungos teisės aktus ar tarptautinius susitarimus, kurių šalis yra Sąjunga,
pagal kuriuos numatyta tradicinių terminų, naudojamų vynui apibūdinti, ir
garantuotų tradicinių gaminių apsauga; l) prekių ženklai, kuriuose yra arba kuriuos
sudaro ankstesnis veislės pavadinimas, įregistruotas pagal 1994 m. liepos
27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės
apsaugos Bendrijoje to paties tipo produktui.“; (b)
2 dalis pakeičiama taip: „2. 1 dalis taikoma, net jeigu prekių ženklo
neregistravimo pagrindai galioja: a) tik Sąjungos dalyje; b) tik tuomet, kai prekių ženklas užsienio kalba
yra išverstas į valstybės narės oficialią kalbą ar transkribuotas valstybės
narės oficialios kalbos rašmenimis.“; (11)
8 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
3 dalis pakeičiama taip: „3. Prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių
ženklas neregistruojamas: a) jeigu prekių ženklo savininko atstovas ar
patikėtinis savo vardu be savininko sutikimo paduoda paraišką įregistruoti
prekių ženklą, išskyrus atvejus, kai atstovas ar patikėtinis pagrindžia savo
veiksmus; b) prekių ženklas gali būti supainiotas su
ankstesniu prekių ženklu, kuris saugomas ne Sąjungoje, jeigu ankstesnis prekių
ženklas paraiškos padavimo datą dar buvo iš tikrųjų naudojamas ir pareiškėjas
elgėsi nesąžiningai.“; (b)
4 dalies įvadinė frazė pakeičiama taip: „4. Neregistruoto
prekių ženklo arba kito prekyboje naudojamo didesnę negu vietinę reikšmę
turinčio žymens savininkui užprotestavus, pareikštas registruoti prekių ženklas
neregistruojamas, kai ir jeigu pagal to žymens naudojimą reglamentuojančius
Sąjungos teisės aktus, kuriais numatyta kilmės vietos nuorodų ir geografinių
nuorodų apsauga, arba valstybės narės teisę:“; (c)
5 dalis pakeičiama taip: „5. Ankstesnio įregistruoto prekių ženklo, kaip
apibrėžta 2 dalyje, savininkui užprotestavus pareikštas įregistruoti prekių
ženklas neregistruojamas, jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui arba
panašus į jį, nepriklausomai nuo to, ar prekės arba paslaugos, kurioms jis yra
pareikštas įregistruoti, yra tapačios, panašios ar nėra panašios į tas prekes
ar paslaugas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, jeigu
ankstesnis Europos prekių ženklas turi reputaciją Sąjungoje arba ankstesnis
nacionalinis prekių ženklas turi reputaciją atitinkamoje valstybėje narėje ir
jeigu dėl pareikšto įregistruoti prekių ženklo naudojimo be svarbios
priežasties būtų nesąžiningai įgyjamas pranašumas arba pažeidžiamas ankstesnio
prekių ženklo skiriamasis požymis ar pakenkiama jo reputacijai.“; (12)
9 straipsnis pakeičiamas taip: „9 straipsnis
Europos prekių ženklo suteikiamos teisės 1. Europos prekių ženklo registracija suteikia
savininkui išimtines teises. 2. Nepažeisdamas savininkų teisių, įgytų iki
Europos prekių ženklo paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos, Europos
prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims,
neturinčioms jo sutikimo, naudoti prekybos veikloje bet kokį žymenį prekėms ar
paslaugoms žymėti, jeigu: (a)
žymuo yra tapatus Europos prekių ženklui ir juo
žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms,
kurioms Europos prekių ženklas yra įregistruotas, jeigu toks naudojimas turi ar
gali turėti įtakos Europos prekių ženklo funkcijai garantuoti vartotojams
prekių ir paslaugų kilmę; (b)
žymuo yra tapatus Europos prekių ženklui arba į jį
panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms,
kurioms Europos prekių ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jei yra
tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; suklaidinimo galimybė apima galimybę
susieti žymenį su prekių ženklu; (c)
žymuo yra tapatus Europos prekių ženklui arba į jį
panašus, nepriklausomai nuo to, ar juo žymimos prekės arba paslaugos yra
tapačios, panašios ar nėra panašios į tas, kurioms Europos prekių ženklas yra
įregistruotas, jeigu pastarasis turi reputaciją Sąjungoje ir jeigu dėl to
žymens naudojimo be svarbios priežasties nesąžiningai įgyjamas pranašumas arba
pažeidžiamas skiriamasis Europos prekių ženklo požymis ar pakenkiama jo
reputacijai. 3. Vadovaujantis 2 dalimi visų pirma galima
uždrausti: (a)
tokiu žymeniu žymėti prekes arba jų pakuotę; (b)
siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti
jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, taip pat siūlyti ar teikti juo
pažymėtas paslaugas; (c)
importuoti arba eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas
prekes; (d)
naudoti žymenį kaip firmos ar bendrovės pavadinimą
arba kaip tokio pavadinimo dalį; (e)
naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose
arba reklamoje; (f)
naudoti žymenį lyginamojoje reklamoje tokiu būdu,
kuris prieštarauja Direktyvai 2006/114/EB. 4. Europos prekių ženklo savininkas taip pat turi
teisę uždrausti importuoti prekes, nurodytas 3 dalies c punkte, jei vien tik
prekių siuntėjas veikia siekdamas komercinių tikslų. 5. Europos prekių ženklo savininkas taip pat turi
teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims vykdant komercinę veiklą įvežti
prekes į Sąjungos muitų teritoriją, jeigu prekės nėra išleistos į laisvą
apyvartą joje, kai tokios prekės, įskaitant pakuotę, įvežamos iš trečiųjų šalių
ir yra neleistinai pažymėtos prekių ženklu, kuris yra tapatus tokioms prekėms
įregistruotam Europos prekių ženklui arba kurio pagal esminius aspektus
negalima atskirti nuo to prekių ženklo.“; (13)
Įterpiami 9a ir 9b straipsniai: „9a straipsnis
Savininko teisių pažeidimas naudojant apipavidalinimo priemones, pakuotę
arba kitas priemones Kai tikėtina, kad bus naudojamos prekių ar paslaugų
apipavidalinimo priemonės, pakuotė ar kitos priemonės, kurios yra pažymėtos
ženklu, ir toks naudojimas tų prekių ar paslaugų atžvilgiu pažeistų savininko
teises pagal 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, Europos prekių ženklo savininkas turi
teisę uždrausti: (a)
apipavidalinimo priemones, pakuotę ar kitas
priemones, kurios gali būti pažymėtos ženklu, prekybos veikloje žymėti žymeniu,
kuris yra tapatus Europos prekių ženklui arba į jį panašus; (b)
siūlyti apipavidalinimo priemones, pakuotę ar kitas
priemones, kurios yra pažymėtos ženklu, pateikti jas rinkai arba tuo tikslu jas
sandėliuoti, taip pat importuoti ar eksportuoti. 9b straipsnis
Teisių pirmenybės trečiųjų šalių atžvilgiu įsigaliojimo data 1. Europos prekių ženklo suteikiamos teisės nuo
paskelbimo apie prekių ženklo registraciją dienos turi pirmenybę trečiųjų šalių
atžvilgiu. 2. Galima reikalauti pagrįsto dydžio kompensacijos
už veiksmus, atliekamus po Europos prekių ženklo paraiškos paskelbimo dienos,
jei tie veiksmai po paskelbimo apie prekių ženklo registraciją dėl to
paskelbimo taptų draudžiami. 3. Iki registracijos paskelbimo teismas negali
byloje priimti sprendimo nagrinėjant bylą iš esmės.“; (14)
12 straipsnis pakeičiamas taip: „12 straipsnis
Europos prekių ženklo poveikio apribojimas 1. Sąjungos prekių ženklas nesuteikia jo
savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai prekybos veikloje naudoti: (a)
savo asmenvardį arba adresą; (b)
žymenis ar nuorodas, neturinčius skiriamųjų požymių
arba susijusius su prekių ar paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, paskirtimi,
verte, geografine kilme, prekės pagaminimo ar paslaugos suteikimo laiku arba
kitomis prekių ir paslaugų charakteristikomis; (c)
prekių ženklą, kai siekiama identifikuoti ar daryti
nuorodą į prekes ar paslaugas kaip priklausančias prekių ženklo savininkui,
visų pirma kai naudoti prekių ženklą būtina siekiant nurodyti prekės ar
paslaugos, pavyzdžiui, priedų ar atsarginių dalių, paskirtį. Pirma pastraipa taikoma tik tuomet, jei trečioji
šalis ženklą naudoja laikydamasi sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos
praktikos. 2. Kad trečioji šalis naudoja ženklą nesilaikydama
sąžiningos praktikos, laikoma visų pirma šiais atvejais: (a)
susidaro įspūdis, kad tarp trečiosios šalies ir
prekių ženklo savininko yra komercinių ryšių; (b)
trečioji šalis be svarbios priežasties nesąžiningai
įgyja pranašumą arba pažeidžia skiriamąjį prekių ženklo požymį ar pakenkia jo
reputacijai.“; (15)
13 straipsnio 1 dalyje žodis „Bendrijos“
pakeičiamas žodžiais „Europos ekonominės erdvės“; (16)
Įterpiamas 13a straipsnis: „13a straipsnis
Vėlesnio įregistruoto prekių ženklo savininko įstojimo teisė kaip gynybos
priemonė teisių pažeidimo byloje 1. Teisių pažeidimo byloje Europos prekių ženklo
savininkas neturi teisės uždrausti naudoti vėlesnį įregistruotą Europos prekių
ženklą, jei to vėlesnio prekių ženklo registracija negali būti pripažinta
negaliojančia pagal 53 straipsnio 3 ir 4 dalis, 54 straipsnio 1 ir 2 dalis ir
57 straipsnio 2 dalį. 2. Teisių pažeidimo byloje Europos prekių ženklo
savininkas neturi teisės uždrausti naudoti vėlesnį įregistruotą nacionalinį
prekių ženklą, jei to vėlesnio nacionalinio prekių ženklo registracija negali
būti pripažinta negaliojančia pagal Direktyvos [xxx] 8 straipsnį, 9 straipsnio
1 ir 2 dalis ir 48 straipsnio 3 dalį. 3. Kai Europos prekių ženklo savininkas neturi
teisės uždrausti naudoti vėlesnį įregistruotą prekių ženklą pagal 1 arba 2
dalį, to vėlesnio įregistruoto prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti
naudoti tą ankstesnį Europos prekių ženklą teisių pažeidimo byloje.“; (17)
15 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama
taip: „Taikant pirmą pastraipą naudojimas taip pat yra: (a)
Europos prekių ženklo naudojimas tokia forma, kuri
skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę įregistruoto ženklo
skiriamieji požymiai, nepriklausomai nuo to, ar tokios formos, kokia jis
naudojamas, prekių ženklas taip pat yra įregistruotas; (b)
prekių arba jų pakuočių žymėjimas Europos prekių
ženklu Sąjungoje išimtinai eksporto tikslais.“; (18)
16 straipsnio 1 dalies įvadinė frazė pakeičiama
taip: „1. Jeigu 17–24 straipsniuose nenumatyta kitaip,
Europos prekių ženklas, kaip nuosavybės objektas, yra vertinamas visa apimtimi
ir visoje Sąjungos teritorijoje taip, kaip ir nacionalinis prekių ženklas,
įregistruotas valstybėje narėje, kurioje, sprendžiant iš Europos prekių ženklų
registro (toliau – registras):“; (19)
17 straipsnio 4 dalis išbraukiama; (20)
18 straipsnis pakeičiamas taip: „18 straipsnis
Atstovo vardu įregistruoto prekių ženklo perdavimas 1. Jeigu Europos prekių ženklas be šio ženklo
savininko leidimo yra įregistruotas prekių ženklo savininko atstovo arba patikėtinio
vardu, savininkas turi teisę reikalauti Europos prekių ženklą perduoti jam,
išskyrus atvejus, kai atstovas arba patikėtinis pagrindžia savo veiksmus. 2. Savininkas gali pateikti prašymą dėl ženklo
perdavimo pagal 1 dalį: (a)
agentūrai vietoje prašymo pripažinti registraciją
negaliojančia, remiantis 53 straipsnio 1 dalies b punktu; (b)
Europos prekių ženklų teismui, kaip nurodyta 95
straipsnyje, vietoje priešieškinio dėl registracijos pripažinimo negaliojančia,
remiantis 100 straipsnio 1 dalimi.“; (21)
19 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
2 dalis pakeičiama taip: „2. Vienos iš šalių prašymu 1 dalyje nurodytos
teisės arba tų teisių perdavimas įrašomi į registrą ir paskelbiami.“; (b)
straipsnis papildomas 3 dalimi: „3. Pagal 2 dalį padarytas įrašas registre vienos
iš šalių prašymu gali būti anuliuotas arba pakeistas.“; (22)
20 straipsnis papildomas 4 dalimi: „4. Pagal 3 dalį padarytas įrašas registre vienos
iš šalių prašymu gali būti anuliuotas arba pakeistas.“; (23)
22 straipsnis papildomas 6 dalimi: „6. Pagal 5 dalį padarytas įrašas registre vienos
iš šalių prašymu gali būti anuliuotas arba pakeistas.“; (24)
II dalyje įterpiamas 5 skyrius: „5 SKYRIUS
Įgaliojimų delegavimas 24a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama: (a)
pareiškėjo pareiga pateikti vertimą į paraiškos
kalbą arba transkripciją paraiškos kalba, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalies b
punkte; (b)
informacijos apie perdavimą įrašymo registre, kaip
nurodyta 17 straipsnio 5 dalyje, procedūra; (c)
informacijos apie daiktinės teisės suteikimą arba
perdavimą įrašymo registre, kaip nurodyta 19 straipsnio 2 dalyje, procedūra; (d)
informacijos apie išieškojimą vykdymo procese
įrašymo registre, kaip nurodyta 20 straipsnio 3 dalyje, procedūra; (e)
informacijos apie įtraukimą į nemokumo procedūras
įrašymo registre, kaip nurodyta 21 straipsnio 3 dalyje, procedūra; (f)
informacijos apie licencijos suteikimą arba
perdavimą įrašymo registre, kaip nurodyta 22 straipsnio 5 dalyje, procedūra; (g)
įrašo registre apie daiktinės teisės, išieškojimą
vykdymo procese arba licenciją anuliavimo arba pakeitimo, kaip nurodyta
atitinkamai 19 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 6
dalyje, procedūra.“; (25)
25 straipsnis pakeičiamas taip: „25 straipsnis
Paraiškų padavimas Europos prekių ženklo paraiška paduodama
agentūrai.“; (26)
26 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
1 dalies d punktas pakeičiamas taip: „d) prekių ženklo vaizdas, atitinkantis 4
straipsnio b punkte nustatytus reikalavimus.“; (b)
3 dalis pakeičiama taip: „3. Be 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų, Europos
prekių ženklo paraiška atitinka formalias sąlygas, nustatytas pagal 35a
straipsnio b punktą. Jei tose sąlygose numatyta galimybė prekių ženklą
pavaizduoti elektroniškai, agentūros vykdomasis direktorius gali nustatyti
tokios elektroninės bylos formatus ir maksimalų dydį.“; (27)
27 straipsnis pakeičiamas taip: „27 straipsnis
Paraiškos padavimo data Europos prekių ženklo paraiškos padavimo data
laikoma ta data, kurią pareiškėjas agentūrai pateikia dokumentus su 26 straipsnio
1 dalyje nurodyta informacija, jeigu sumokamas paraiškos padavimo mokestis,
kurio mokėjimo nurodymas turėjo būti duotas ne vėliau kaip tą datą.“; (28)
28 straipsnis pakeičiamas taip: „28 straipsnis
Prekių ir paslaugų identifikavimas ir klasifikavimas 1. Prekės ir paslaugos, dėl kurių teikiama
registracijos paraiška, klasifikuojamos pagal klasifikacijos sistemą, nustatytą
1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartimi dėl tarptautinės prekių ir
paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos (toliau – Nicos klasifikacija). 2. Pareiškėjas pakankamai aiškiai ir tiksliai
identifikuoja prekes ir paslaugas, kurių atžvilgiu prašoma prekių ženklo
suteikiamos apsaugos, kad kompetentingos institucijos ir ekonominės veiklos
vykdytojai vien tuo pagrindu galėtų nustatyti prašomos apsaugos mastą. Prekių
ir paslaugų sąrašas suteikia galimybę kiekvieną objektą priskirti tik prie
vienos klasės pagal Nicos klasifikaciją. 3. Taikant 2 dalį gali būti naudojamos bendrosios
nuorodos, įtrauktos į Nicos klasifikacijos klasių antraštes, arba kiti
bendrieji terminai, jei jie atitinka būtinus aiškumo ir tikslumo standartus. 4. Agentūra
atmeta paraišką, kurioje nurodyti terminai ar nuorodos yra neaiškūs arba
netikslūs, jeigu pareiškėjas per agentūros tuo tikslu nustatytą laikotarpį
nepasiūlo priimtinos formuluotės. 5. Vartojami
bendrieji terminai, įskaitant bendrąsias nuorodas Nicos klasifikacijos klasių
antraštėse, aiškinami kaip apimantys visas prekes ar paslaugas, kurias aiškiai
žymi tiesiogine reikšme vartojama nuoroda ar terminas.
Tokie vartojami terminai ar nuorodos nėra aiškinami kaip suteikiantys
teisę į prekių ženklo apsaugą prekėms ar paslaugoms, kurios negali būti
suprantamos kaip tokios. 6. Kai pareiškėjas prašo registracijos daugiau nei
vienai klasei, prekės ir paslaugos grupuojamos pagal Nicos klasifikacijos
klases, prieš kiekvieną grupę nurodant klasės, kuriai ta prekių ar paslaugų
grupė priklauso, numerį, ir pateikiamos klasių eilės tvarka. 7. Prekių ir paslaugų klasifikacija taikoma vien
administravimo reikmėms. Prekės ir paslaugos nelaikomos panašiomis remiantis
vien tuo pagrindu, kad jos priskirtos prie tos pačios klasės pagal Nicos
klasifikaciją; prekės ir paslaugos taip pat nelaikomos nepanašiomis remiantis
vien tuo pagrindu, kad jos priskirtos prie skirtingų klasių pagal Nicos
klasifikaciją. 8. Europos prekių ženklų, kurių paraiška paduota
iki 2012 m. birželio 22 d. ir kurie įregistruoti tik visai Nicos
klasifikacijos klasės antraštei, savininkai gali pareikšti, kad paraiškos
padavimo datą ketino siekti apsaugos ne tik toms prekėms ir paslaugoms, kurios
nurodytos tos klasės antraštėje tiesiogine reikšme, jeigu taip identifikuojamos
prekės arba paslaugos yra įtrauktos į paraiškos padavimo datą galiojusios Nicos
klasifikacijos versijos tos klasės abėcėlinį sąrašą. Pareiškimas pateikiamas agentūrai per 4 mėnesius
nuo šio reglamento įsigaliojimo datos ir jame aiškiai, tiksliai ir konkrečiai
nurodomos prekės ir paslaugos, kurių apsaugos savininkas iš tikrųjų ketino
prašyti, išskyrus tas prekes ir paslaugas, kurias aiškiai apima klasės
antraštės nuorodos tiesiogine reikšme. Agentūra imasi tinkamų priemonių, kad
atitinkamai pataisytų registrą. Ši galimybė neprieštarauja 15 straipsnio, 42
straipsnio 2 dalies, 51 straipsnio 1 dalies a punkto ir 57 straipsnio 2 dalies
taikymui. Laikoma, kad Europos prekių ženklai, dėl kurių per
antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį nepateikiamas pareiškimas, nuo to
laikotarpio pabaigos taikomi tik toms prekėms ir paslaugoms, kurias aiškiai
apima tiesiogine reikšme vartojamos nuorodos, įtrauktos į atitinkamos klasės
antraštę.“; (29)
29 straipsnio 5 dalis papildoma šiuo sakiniu: „Jei būtina, agentūros vykdomasis direktorius
prašo Komisijos apsvarstyti galimybę išsiaiškinti, ar pirmame sakinyje nurodyta
valstybė laikosi tokio abipusiškumo principo.“; (30)
30 straipsnis pakeičiamas taip: „30 straipsnis
Prašymas pripažinti prioritetą 1. Prašymai
pripažinti prioritetą pateikiami kartu su Europos prekių ženklo paraiška ir
juose nurodoma ankstesnės paraiškos data, numeris ir šalis. 2. Agentūros
vykdomasis direktorius gali nustatyti, kad papildomos informacijos ir
dokumentų, kuriuos pareiškėjas turi pateikti siekdamas pagrįsti prašymą
pripažinti prioritetą, gali būti pateikta mažiau, nei reikalaujama pagal 35a
straipsnio d punktą priimtose taisyklėse, jeigu reikalingą informaciją agentūra
gali gauti iš kitų šaltinių.“; (31)
33 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
1 dalis papildoma tokiu sakiniu: „Prašymas pripažinti prioritetą pateikiamas kartu
su Europos prekių ženklo paraiška.“; (b)
2 dalis pakeičiama taip: „2. Pareiškėjas, norintis prašyti pripažinti
prioritetą pagal 1 dalį, pateikia pareikštu ženklu pažymėtų prekių ar paslaugų
eksponavimo įrodymus.“; (32)
34 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Europos
prekių ženklui prašoma pripažinti pirmenybė nustoja galioti, jeigu paskelbiama,
kad ankstesnis prekių ženklas, kurio pirmenybę prašoma pripažinti, buvo
paskelbtas negaliojančiu arba buvo panaikintas. Kai ankstesnis prekių ženklas
panaikinamas, pirmenybė nustoja galioti, jei panaikinimas įsigalioja iki
Europos prekių ženklo paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos.“; (33)
III dalyje įterpiamas 5 skyrius: „5 SKYRIUS
Įgaliojimų delegavimas 35a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama: (a)
Europos prekių ženklo paraiškos padavimo agentūrai
pagal 25 straipsnį būdai ir sąlygos; (b)
išsami informacija apie Europos prekių ženklo
paraiškos turinį, nurodytą 26 straipsnio 1 dalyje, už paraišką mokėtinų
mokesčių, nurodytų 26 straipsnio 2 dalyje, tipą, įskaitant prekių ir paslaugų
klasių, kurioms tie mokesčiai taikomi, skaičių, ir formalias paraiškos sąlygas,
nurodytas 26 straipsnio 3 dalyje; (c)
abipusiškumo nustatymo pagal 29 straipsnio 5 dalį
procedūros; (d)
procedūra ir taisyklės, taikomos informacijai ir
dokumentams, reikalingiems prašant pripažinti ankstesnės paraiškos prioritetą
pagal 30 straipsnį; (e)
procedūra ir taisyklės, taikomos įrodymams, kuriuos
reikia pateikti prašant pripažinti parodos prioritetą pagal 33 straipsnio 1
dalį; (f)
prašymo pripažinti nacionalinio prekių ženklo
pirmenybę pagal 34 straipsnio 1 dalį ir 35 straipsnio 1 dalį procedūra.“; (34)
36 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip: „b) Europos prekių ženklo paraiška atitinka šiame
reglamente nustatytas sąlygas ir 26 straipsnio 3 dalyje nurodytas formalias
sąlygas.“; (35)
37 straipsnio 2 dalis išbraukiama; (36)
IV dalies 2 skyrius išbraukiamas; (37)
39 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
1 dalis pakeičiama taip: „1. Jeigu Europos prekių ženklo paraiškai keliami
reikalavimai yra patenkinti, taikant 42 straipsnį paraiška paskelbiama, jeigu
ji nebuvo atmesta pagal 37 straipsnį. Paskelbta paraiška neprieštarauja
informacijai, kuri jau buvo pateikta visuomenei vadovaujantis šiuo reglamentu
arba pagal šį reglamentą priimtais deleguotaisiais aktais.“; (b)
straipsnis papildomas 3 dalimi: „3. Agentūra ištaiso visas skelbiant paraišką
padarytas klaidas ar netikslumus.“ (38)
40 straipsnis pakeičiamas taip: „40 straipsnis
Trečiųjų šalių pastabos 1. Kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo ir
kiekviena gamintojams, paslaugų teikėjams, prekybininkams ar vartotojams
atstovaujanti grupė ar įstaiga gali pateikti agentūrai rašytines pastabas, jose
paaiškindami, dėl kurių 5 ir 7 straipsniuose nurodytų pagrindų prekių ženklas
negali būti įregistruotas ex officio. Jie nėra agentūros vykdomų procedūrų šalys. 2. Trečiųjų šalių pastabos pateikiamos iki
laikotarpio, per kurį galima paduoti protestą, pabaigos arba, jei dėl prekių
ženklo paduotas protestas, prieš priimant galutinį sprendimą dėl protesto. 3. Pastabų teikimas pagal 1 dalį neprieštarauja
agentūros teisei, jei reikia, savo iniciatyva atnaujinti absoliučių pagrindų
nagrinėjimą bet kuriuo metu iki registracijos. 4. Apie 1 dalyje nurodytas pastabas pranešama
pareiškėjui, kuris gali pateikti atsiliepimus apie jas.“; (39)
41 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Protestas paduodamas raštu ir nurodomi jo
pagrindai. Jis nelaikomas tinkamai paduotu, kol nesumokamas mokestis už
protesto padavimą. 4. Per agentūros nustatytą laiką protestą padavęs
asmuo gali pateikti faktų, įrodymų ir argumentų savo teiginiams pagrįsti.“; (40)
42 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje frazė
„penkerius metus iki paraiškos Bendrijos prekių ženklui paskelbimo“ pakeičiama
fraze „penkerius metus iki paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos“; (41)
44 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
2 dalies b punktas pakeičiamas taip: „b) anksčiau nei agentūra suteikė 27 straipsnyje
nurodytą paraiškos padavimo datą ir 41 straipsnio 1 dalyje numatytu
laikotarpiu, per kurį galima paduoti protestą.“; (b)
3 dalis išbraukiama; (42)
45 straipsnis pakeičiamas taip: „45 straipsnis
Registracija 1. Jei paraiška atitinka šio reglamento
reikalavimus ir jei per 41 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį nepaduodamas
protestas arba galutiniu sprendimu protestas atmetamas, prekių ženklas
įregistruojamas kaip Europos prekių ženklas. Apie registraciją paskelbiama. 2. Agentūra išduoda ženklo registracijos
liudijimą. Liudijimą galima išduoti elektroninėmis priemonėmis. 3. Įregistruoto Europos prekių ženklo savininkas,
žymėdamas prekes ir paslaugas, kurioms įregistruotas prekių ženklas, turi teisę
prie pat prekių ženklo nurodyti simbolį, kuriuo patvirtinama, kad prekių
ženklas įregistruotas Sąjungoje; tokia teisė galioja tik tol, kol galioja
registracija. Dėl tikslios to simbolio formos sprendžia agentūros vykdomasis
direktorius. 4. Įregistruoto prekių ženklo simbolį gali naudoti
tik ženklo savininkas arba kitas savininko sutikimą turintis asmuo. Prekių
ženklo savininkas nenaudoja prekių ženklo simbolio prieš tai, kai ženklas
įregistruojamas, arba po to, kai prekių ženklo registracija panaikinama,
paskelbiama negaliojančia, baigiasi jos galiojimas arba jos atsisakoma.“; (43)
IV dalyje įterpiamas 7 skyrius: „7 SKYRIUS
Įgaliojimų delegavimas 45a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama: (a)
atitikties paraiškos padavimo datos reikalavimams,
kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalies a punkte, ir formalioms sąlygoms, kaip
nurodyta 26 straipsnio 3 dalyje, nagrinėjimo procedūra ir patikrinimo, ar
sumokėti 36 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti mokesčiai už klases,
procedūra; (b)
absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų
nagrinėjimo, nurodyto 37 straipsnyje, procedūra; (c)
išsami informacija, kurią būtina pateikti skelbiant
paraišką, kaip nurodyta 39 straipsnio 1 dalyje; (d)
skelbiant Europos prekių ženklų paraiškas padarytų
klaidų ir netikslumų ištaisymo, kaip nurodyta 39 straipsnio 3 dalyje,
procedūra; (e)
trečiųjų šalių pastabų, nurodytų 40 straipsnyje,
pateikimo procedūra; (f)
išsami informacija apie protesto padavimo ir
nagrinėjimo procedūrą, nurodytą 41 ir 42 straipsniuose; (g)
paraiškos pakeitimo pagal 43 straipsnio 2 dalį ir
paraiškos padalijimo pagal 44 straipsnį procedūros; (h)
išsami informacija, kurią būtina įrašyti į
registrą, kai įregistruojamas Europos prekių ženklas, ir registracijos
paskelbimo, kaip nurodyta 45 straipsnio 1 dalyje, sąlygos, taip pat 45
straipsnio 2 dalyje nurodyto registracijos liudijimo turinys ir išdavimo
sąlygos.“; (44)
49 straipsnio 3 dalis išbraukiama; (45)
Įterpiamas 49a straipsnis: „49a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama: (a)
Europos prekių ženklo registracijos pratęsimo pagal
47 straipsnį, įskaitant mokėtinų mokesčių tipą, procedūrinė tvarka; (b)
Europos prekių ženklo registracijos pakeitimo,
numatyto 48 straipsnio 2 dalyje, procedūra; (c)
Europos prekių ženklo registracijos padalijimo,
numatyto 49 straipsnyje, procedūra.“; (46)
50 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip: „2. Apie atsisakymą nuo teisinės apsaugos prekių
ženklo savininkas agentūrai praneša raštu. Atsisakymas neturi galios iki jo
įrašymo į registrą. Atsisakymo nuo Europos prekių ženklo apsaugos, apie kurį
agentūrai pranešama pateikus prašymą panaikinti to prekių ženklo teises pagal
56 straipsnio 1 dalį, galiojimas priklauso nuo galutinio sprendimo atmesti
prašymą panaikinti teises arba jį atsiimti.“; „3. Informacija apie atsisakymą nuo teisinės
apsaugos į registrą įrašoma tik turint jame nurodyto teisių savininko sutikimą.
Jeigu buvo įregistruota licencija, informacija apie atsisakymą nuo teisinės
apsaugos įrašoma į registrą tik prekių ženklo savininkui įrodžius, kad jis yra
licenciatui pranešęs apie savo ketinimą atsisakyti nuo teisinės apsaugos; šis
įrašas padaromas pasibaigus laikotarpiui, nustatytam pagal 57a straipsnio a
punktą.“; (47)
53 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytos
sąlygos turi būti įvykdytos Europos prekių ženklo paraiškos padavimo datą arba
prioriteto datą.“; (48)
54 straipsnio 1 ir 2 dalyse žodžiai „arba paduoti
protestą prieš vėlesnio prekių ženklo naudojimą“ išbraukiami; (49)
56 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
1 dalies c punkte frazė „pagal valstybės narės
įstatymus“ pakeičiama fraze „pagal Sąjungos teisę arba atitinkamos valstybės
narės teisę“; (b)
3 dalis pakeičiama taip: „3. Prašymas panaikinti arba paskelbti
negaliojančiu nepriimamas, jeigu ieškinys dėl tokio pat dalyko ir tokiu pat
pagrindu, dalyvaujant toms pačioms šalims, buvo išnagrinėtas iš esmės agentūroje
arba Europos prekių ženklų teisme, kaip nurodyta 95 straipsnyje, ir agentūros
arba to teismo sprendimas dėl minėto prašymo įgijo galutinio sprendimo galią.“; (50)
57 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje žodžiai
„paskelbimo dieną“ pakeičiami žodžiais „padavimo datą arba Europos prekių
ženklo paraiškos prioriteto datą“; (51)
VI dalyje įterpiamas 6 skyrius: „6 SKYRIUS
Įgaliojimų delegavimas 57a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama: (a)
atsisakymo nuo Europos prekių ženklo apsaugos
procedūra, nurodyta 50 straipsnyje, įskaitant to straipsnio 3 dalyje nurodytą
laikotarpį; (b)
Europos prekių ženklo panaikinimo ir pripažinimo
negaliojančiu procedūros, nurodytos 56 ir 57 straipsniuose.“; (52)
58 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Apeliacija gali būti paduota dėl bet kurių
agentūros sprendimų priėmimo organų, išvardytų 130 straipsnio a–d punktuose,
sprendimų. Tiek 60 straipsnyje numatytas apeliacijos laikotarpis, tiek
apeliacijos padavimas turi stabdomąjį poveikį.“; (53)
62 straipsnis išbraukiamas; (54)
64 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Apeliacinių tarybų sprendimai įsigalioja tik
kai pasibaigia 65 straipsnio 5 dalyje nurodytas laikotarpis arba, jeigu per tą
laiką buvo paduotas ieškinys Bendrajam Teismui, nuo tokio ieškinio atmetimo
dienos arba nuo bet kokios Teisingumo Teismui paduotos apeliacijos dėl Bendrojo
Teismo sprendimo atmetimo dienos.“; (55)
65 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
1 dalis pakeičiama taip: „1. Bendrajam Teismui galima skųsti apeliacinių
tarybų sprendimus dėl apeliacijų.“; (b)
3 dalis pakeičiama taip: „3. Bendrasis Teismas turi teisę anuliuoti ar
keisti ginčijamus sprendimus.“; (c)
5 ir 6 dalys pakeičiamos taip: „5. Skundas Bendrajam Teismui gali būti paduotas
per du mėnesius nuo pranešimo apie apeliacinės tarybos priimtą sprendimą
dienos. 6. Agentūra imasi būtinų priemonių, kad įvykdytų
Bendrojo Teismo sprendimą, arba, jei dėl to sprendimo paduota apeliacija,
Teisingumo Teismo sprendimą.“; (56)
Įterpiamas 65a straipsnis: „65a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama: (a)
60 straipsnyje nurodyto pranešimo apie apeliaciją
turinys ir apeliacijos padavimo bei nagrinėjimo procedūra; (b)
64 straipsnyje nurodytų apeliacinės tarybos
sprendimų turinys ir forma; (c)
60 straipsnyje nurodytų apeliacijos mokesčių
kompensavimo tvarka.“; (57)
VIII dalies antraštė pakeičiama taip: „SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL EUROPOS KOLEKTYVINIŲ
ŽENKLŲ IR SERTIFIKACIJOS ŽENKLŲ“ (58)
Tarp VIII dalies antraštės ir 66 straipsnio
įterpiama tokia antraštė: „1 SKYRIUS
Europos kolektyviniai ženklai“; (59)
66 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. I–VII ir IX–XIV dalys taikomos Europos
kolektyviniams ženklams, jeigu šiame skyriuje nenumatyta kitaip.“; (60)
67 straipsnio 1 dalyje žodžiai „per nurodytą laiką“
pakeičiami žodžiais „per laikotarpį, nurodytą pagal 74a straipsnį“; (61)
69 straipsnis pakeičiamas taip: „69 straipsnis
Trečiųjų šalių pastabos Kai dėl Europos kolektyvinio ženklo agentūrai
pagal 40 straipsnį teikiamos rašytinės pastabos, tos pastabos taip pat gali
būti paremtos konkrečiais pagrindais, dėl kurių pagal 68 straipsnį Europos
kolektyvinio ženklo paraiška atmetama.“; (62)
Įterpiamas 74a straipsnis: „74a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamas 67 straipsnio 1
dalyje nurodytas laikotarpis, per kurį agentūrai būtina pateikti Europos
kolektyvinio ženklo naudojimą reglamentuojančias taisykles, ir tų taisyklių
turinys, kaip nurodyta 67 straipsnio 2 dalyje.“; (63)
VIII dalis papildoma 2 skyriumi: „2 SKYRIUS
Europos sertifikacijos ženklai 74b straipsnis
Europos sertifikacijos ženklai 1. Europos sertifikacijos ženklas yra Europos
prekių ženklas, kurio paraiškoje jis apibūdinamas kaip toks ir pagal kurį
prekes ar paslaugas, ženklo savininko sertifikuotas atsižvelgiant į geografinę
kilmę, medžiagą, prekių pagaminimo arba paslaugų teikimo būdą, kokybę, tikslumą
ar kitas charakteristikas, galima atskirti nuo nesertifikuotų prekių ar
paslaugų. 2. Paraišką įregistruoti Europos sertifikacijos
ženklą gali teikti bet kuris juridinis asmuo, įskaitant institucijas, valdžios
institucijas ir įstaigas, kurias reglamentuoja viešoji teisė, jeigu: (a)
juridinis asmuo nevykdo veiklos, susijusios su
sertifikuojamo tipo prekių tiekimu ar paslaugų teikimu; (b)
juridinis asmuo yra kompetentingas sertifikuoti
prekes ar paslaugas, kurioms registruojamas ženklas. 3. Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies c punkto,
pagal 1 dalį Europos sertifikacijos ženklais gali būti žymenys arba nuorodos,
kuriais prekyboje galima nurodyti geografinę prekių ar paslaugų kilmės vietą.
Sertifikacijos ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai
šaliai prekyboje naudoti tokius žymenis arba nuorodas, jeigu trečioji šalis
juos naudoja laikydamasi sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos.
Sertifikacijos ženklo negalima panaudoti prieš trečiąją šalį, turinčią teisę
naudoti geografinį pavadinimą. 4. I–VII ir IX–XIV dalys taikomos Europos
sertifikacijos ženklams, jeigu šiame skyriuje nenumatyta kitaip. 74c straipsnis
Ženklo naudojimą reglamentuojančios taisyklės 1. Pareiškėjas, prašantis įregistruoti Europos
sertifikacijos ženklą, per laikotarpį, nustatytą pagal 74k straipsnį, pateikia
sertifikacijos ženklo naudojimą reglamentuojančias taisykles. 2. Naudojimą reglamentuojančiose taisyklėse
nurodomi asmenys, kuriems leidžiama naudoti ženklą, suteikiant ženklą
sertifikuojamos charakteristikos, tvarka, kaip sertifikavimo įstaiga turi
tikrinti tas charakteristikas ir prižiūrėti ženklo naudojimą, taip pat ženklo
naudojimo sąlygos, įskaitant sankcijas. 74d straipsnis
Paraiškos atmetimas 1. Be 36 ir 37 straipsniuose nurodytų Europos
prekių ženklo paraiškos atmetimo pagrindų, Europos sertifikacijos ženklo paraiška
atmetama, jeigu nesilaikoma 74b ir 74c straipsnių arba jeigu naudojimą
reglamentuojančios taisyklės prieštarauja viešajai politikai ar pripažintiems
moralės principams. 2. Europos sertifikacijos ženklo paraiška taip pat
atmetama tada, kai dėl ženklo pobūdžio ar reikšmės gali būti klaidinama
visuomenė ir ypač jeigu atrodo, kad jis gali būti palaikytas kuo nors kitu nei
sertifikacijos ženklu. 3. Paraiška neatmetama, jeigu pareiškėjas,
pataisęs naudojimą reglamentuojančias taisykles, įvykdo 1 ir 2 dalių reikalavimus. 74e straipsnis
Trečiųjų šalių pastabos Kai dėl Europos sertifikacijos ženklo agentūrai
pagal 40 straipsnį teikiamos rašytinės pastabos, tos pastabos taip pat gali
būti paremtos konkrečiais pagrindais, dėl kurių pagal 74d straipsnį
Europos sertifikacijos ženklo paraiška atmetama. 74f straipsnis
Ženklo naudojimą reglamentuojančių taisyklių pataisos 1. Europos sertifikacijos ženklo savininkas
pateikia agentūrai visas naudojimą reglamentuojančių taisyklių pataisas. 2. Pataisa nenurodoma registre, jeigu pataisytos
taisyklės neatitinka 74c straipsnyje keliamų reikalavimų arba jeigu galioja
vienas iš 74d straipsnyje nurodytų paraiškos atmetimo pagrindų. 3. Pataisytoms ženklo naudojimą
reglamentuojančioms taisyklėms taikomas 74e straipsnis. 4. Taikant šį reglamentą, pataisytos naudojimą
reglamentuojančios taisyklės įsigalioja tik nuo pataisos įrašymo į registrą
datos. 74g straipsnis
Perdavimas Nukrypstant nuo 17 straipsnio 1 dalies, Europos
sertifikacijos ženklas gali būti perduotas tik juridiniam asmeniui, kuris
atitinka 74b straipsnio 2 dalies reikalavimus. 74h straipsnis
Asmenys, turintys teisę iškelti bylą dėl teisių pažeidimo 1. Iškelti bylą dėl teisių pažeidimo turi teisę
tik Europos sertifikacijos ženklo savininkas arba konkrečiai tuo tikslu jo įgaliotas
asmuo. 2. Europos sertifikacijos ženklo savininkas
asmenų, turinčių teisę naudoti ženklą, vardu turi teisę reikalauti
kompensacijos, jeigu šie asmenys dėl neteisėto ženklo naudojimo patyrė
nuostolių. 74i straipsnis
Panaikinimo pagrindai Be 51 straipsnyje nurodytų panaikinimo
pagrindų, Europos sertifikacijos ženklo savininko teisės panaikinamos pateikus
prašymą agentūrai arba padavus priešieškinį teisių pažeidimo byloje, jeigu
įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų: (a)
savininkas nebeatitinka 74b straipsnio 2 dalies
reikalavimų; (b)
savininkas nesiima pagrįstų priemonių neleisti
ženklo naudoti tokiu būdu, kuris nesuderinamas su jo naudojimo sąlygomis,
nustatytomis naudojimą reglamentuojančiose taisyklėse, kurių pataisos, kai
tinka, yra nurodytos registre; (c)
dėl savininko naudojimosi ženklu būdo visuomenė
galėjo būti klaidinama, kaip nurodyta 74d straipsnio 2 dalyje; (d)
ženklo naudojimą reglamentuojančių taisyklių
pataisa registre buvo įrašyta nesilaikant 74f straipsnio 2 dalies, išskyrus
atvejus, kai ženklo savininkas, vėl pataisęs ženklo naudojimą
reglamentuojančias taisykles, įvykdo to straipsnio reikalavimus. 74j straipsnis
Paskelbimo negaliojančiu pagrindai Be 52 ir 53 straipsniuose nurodytų paskelbimo
negaliojančiu pagrindų, Europos sertifikacijos ženklas paskelbiamas
negaliojančiu pateikus prašymą agentūrai arba padavus priešieškinį teisių
pažeidimo byloje, jeigu jis įregistruotas nesilaikant 74d straipsnio, išskyrus
atvejus, kai ženklo savininkas, pataisęs ženklo naudojimą reglamentuojančias
taisykles, įvykdo 74d straipsnio reikalavimus. 74k straipsnis
Įgaliojimų delegavimas Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas 74c straipsnio 1
dalyje nurodytas laikotarpis, per kurį agentūrai būtina pateikti Europos sertifikacijos
ženklo naudojimą reglamentuojančias taisykles, ir tų taisyklių turinys, kaip
nurodyta 74c straipsnio 2 dalyje.“; (64)
75 straipsnis pakeičiamas taip: „75 straipsnis
Agentūros sprendimų ir pranešimų forma 1. Agentūros sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys
motyvai. Sprendimai grindžiami tik tokiais motyvais ar įrodymais, apie kuriuos
atitinkamos šalys turėjo galimybę pateikti atsiliepimus. 2. Visuose agentūros sprendimuose, teikiamoje
informacijoje ar pranešimuose nurodomas agentūros skyrius ar padalinys, taip
pat atsakingo pareigūno vardas ir pavardė arba atsakingų pareigūnų vardai ir
pavardės. Juos pasirašo pareigūnas ar pareigūnai arba vietoje parašo turi būti
išspausdintas arba įspaustas agentūros antspaudas. Vykdomasis direktorius gali
nuspręsti, kad agentūros skyrius ar padalinys ir pareigūno ar pareigūnų vardai
ir pavardės gali būti identifikuojami kitais būdais arba galima naudoti kitokią
nei antspaudas identifikavimo priemonę, kai agentūros sprendimai, teikiama
informacija ar pranešimai perduodami faksu ar kitomis techninėmis ryšių
priemonėmis.“; (65)
76 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo sakiniu: „Pripažinimo negaliojančiu procedūrose pagal 52
straipsnį agentūra nagrinėja tik šalių nurodytus pagrindus ir argumentus.“; (66)
78 straipsnis papildomas 5 dalimi: „5. Agentūros vykdomasis direktorius nustato
mokėtinas sumas, įskaitant išankstinius mokėjimus, susijusias su įrodymų
pateikimo, nurodyto 93a straipsnio b punkte, išlaidomis.“; (67)
79 straipsnis pakeičiamas taip: „79 straipsnis
Pranešimas 1. Vadovaudamasi nusistovėjusia praktika, agentūra
suinteresuotiems subjektams praneša apie sprendimus, šaukimus ir apie kiekvieną
pranešimą ar kitokį informacijos pateikimą, nuo kurių pradedamas skaičiuoti
terminas arba apie kuriuos šiems suinteresuotiems subjektams turi būti pranešta
vadovaujantis kitomis šio reglamento nuostatomis arba pagal šį reglamentą
priimtų deleguotųjų aktų nuostatomis, arba apie kuriuos pranešti nurodė
agentūros vykdomasis direktorius. 2. Vykdomasis direktorius gali nuspręsti, apie
kokius dokumentus, kitus nei sprendimai, kurie gali būti apskųsti per nurodytą
terminą, ir šaukimai, pranešama registruotu laišku su pranešimu apie gavimą. 3. Pranešimas gali būti pateiktas elektroninėmis
priemonėmis, kurias išsamiai nustato vykdomasis direktorius. 4. Kai pranešimas skelbiamas viešai, vykdomasis
direktorius nustato, kaip viešas pranešimas turi būtų pateiktas ir kada
prasideda vieno mėnesio laikotarpis, kuriam pasibaigus laikoma, kad apie
dokumentą pranešta.“; (68)
Įterpiami 79a, 79b, 79c ir 79d straipsniai: „79a straipsnis
Teisių praradimo nustatymas Jei agentūra nustato, kad kurios nors teisės,
vadovaujantis šiuo reglamentu arba pagal šį reglamentą priimtais
deleguotaisiais aktais, prarandamos nepriėmus jokio sprendimo, ji apie tai
praneša suinteresuotam asmeniui pagal 79 straipsnį. Pastarasis gali prašyti,
kad tuo klausimu būtų priimtas sprendimas. Agentūra priima tokį sprendimą,
jeigu ji nesutinka su sprendimo prašančiu asmeniu; priešingu atveju agentūra
pakeičia savo išvadą ir apie tai praneša sprendimo prašančiam asmeniui. 79b straipsnis
Informacijos teikimas agentūrai Agentūrai adresuota informacija gali būti teikiama
elektroninėmis priemonėmis. Vykdomasis direktorius nustato, kokiu mastu ir
kokiomis techninėmis sąlygomis ta informacija gali būti teikiama elektroniškai.
79c straipsnis
Terminai 1. Terminų skaičiavimą ir trukmę reglamentuoja
pagal 93a straipsnio f punktą priimtos taisyklės. 2. Agentūros vykdomasis direktorius prieš
prasidedant kiekvieniems kalendoriniams metams nustato dienas, kuriomis
agentūra nedirba ir nepriima dokumentų arba kuriomis įprastas paštas
nepristatomas vietovėje, kurioje yra agentūra. 3. Kai valstybėje narėje, kurioje yra agentūra,
laikinai nutrūksta bendras pašto pristatymas arba kai faktiškai nutrūksta
agentūros ryšys ir agentūra neturi galimybės naudotis leidžiamomis
elektroninėmis ryšių priemonėmis, vykdomasis direktorius nustato pertraukimo
laikotarpio trukmę. 4. Jei dėl išskirtinio įvykio, pavyzdžiui,
gaivalinės nelaimės arba streiko, nutrūksta arba sutrinka abipusis
procesiniuose veiksmuose dalyvaujančių šalių ir agentūros (arba atvirkščiai)
ryšys, agentūros vykdomasis direktorius gali nustatyti, kad visi terminai,
kurie kitu atveju būtų pasibaigę tą dieną arba po dienos, kai prasidėjo toks
įvykis, kurį jis nustato, procesiniuose veiksmuose dalyvaujančioms šalims,
atitinkamoje valstybėje narėje turinčioms savo gyvenamąją vietą ar registruotą
buveinę arba paskyrusioms toje valstybėje narėje verslo vietą turintį atstovą,
būtų pratęsti iki tos datos, kurią jis nustato. Nustatydamas tą datą jis
įvertina, kada baigiasi išskirtinis įvykis. Jei įvykis turi poveikį agentūros
buveinei, tokiame vykdomojo direktoriaus sprendime nurodoma, kad jis taikomas
visoms procesiniuose veiksmuose dalyvaujančioms šalims. 79d straipsnis
Klaidų ir akivaizdžių apsirikimų ištaisymas Agentūra ištaiso visas kalbos klaidas arba
transkripcijos klaidas ir akivaizdžius apsirikimus agentūros sprendimuose arba
agentūrai priskirtinas technines klaidas, padarytas registruojant prekių ženklą
arba skelbiant apie jo registraciją.“; (69)
80 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
1 dalies pirmame sakinyje frazė „sprendimą,
kuriuose yra akivaizdi procedūrinė klaida“ pakeičiama fraze „sprendimą, kuriame
yra akivaizdi klaida“; (b)
2 dalies antras sakinys pakeičiamas taip: „Įrašas registre anuliuojamas arba sprendimas
panaikinimas per metus nuo tos dienos, kai registre buvo padarytas įrašas arba
buvo priimtas sprendimas, pasitarus su procedūrų šalimis arba visais registre
įrašytais teisių į atitinkamą Europos prekių ženklą savininkais.“; (c)
3 dalis pakeičiama taip: „3. Šis straipsnis neturi įtakos šalių teisėms
paduoti apeliaciją pagal 58 ir 65 straipsnius arba galimybei ištaisyti klaidas
arba akivaizdžius apsirikimus pagal 79d straipsnį. Jei dėl agentūros sprendimo,
kuriame yra klaida, paduota apeliacija, apeliacijos nagrinėjimo procedūra
netenka prasmės, kai agentūra panaikina savo sprendimą pagal šio straipsnio 1
dalį.“; (70)
82 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
2 dalis pakeičiama taip: „2. Šis straipsnis netaikomos terminams, nustatytiems
29 straipsnio 1 dalyje, 33 straipsnio 1 dalyje, 36 straipsnio 2 dalyje, 41
straipsnio 1 ir 3 dalyse, 47 straipsnio 3 dalyje, 60 straipsnyje, 65 straipsnio
5 dalyje, 81 straipsnyje ir 112 straipsnyje, arba šio straipsnio 1 dalyje
nustatytiems terminams, arba prašymo pripažinti pirmenybę pagal 34 straipsnį
terminui po paraiškos padavimo.“; (b)
4 dalis pakeičiama taip: „4. Agentūrai priėmus paraišką, laikoma, kad
termino nesilaikymo pasekmių nebuvo. Jei sprendimas buvo priimtas laikotarpiu
nuo nesilaikyto termino pabaigos iki prašymo tęsti procedūras, sprendimą dėl
neatlikto veiksmo priimti kompetentingas skyrius peržiūri sprendimą ir, jei
pakanka tik užbaigti neatliktą veiksmą, priima kitokį sprendimą. Jei pradinis
sprendimas nekeičiamas, tai patvirtinama raštu.“; (71)
Įterpiamas 82a straipsnis: „82a straipsnis
Procedūrų pertraukimas Pertraukdama arba atnaujindama procedūras,
agentūra laikosi pagal 93a straipsnio i punktą nustatytos tvarkos.“; (72)
83 straipsnis pakeičiamas taip: „83 straipsnis
Nuoroda į bendruosius principus Jeigu šiame reglamente arba pagal šį reglamentą
priimtuose deleguotuosiuose aktuose nėra procedūrinių nuostatų, agentūra
atsižvelgia į valstybėse narėse visuotinai pripažintus proceso teisės
principus.“; (73)
85 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Įgyvendinimo
reglamente nurodytais reikalavimais“ pakeičiami žodžiais „reikalavimais,
nustatytais pagal 93a straipsnio j punktą.“; (74)
86 straipsnio 2 dalies antras sakinys pakeičiamas
taip: „Kiekviena valstybė narė paskiria vieną
instituciją, įpareigotą patvirtinti sprendimo autentiškumą, ir jos kontaktinius
duomenis praneša agentūrai, Teisingumo Teismui ir Komisijai. Prie tos
institucijos sprendimo pridedamas potvarkis dėl jo priverstinio vykdymo,
kuriame nereikalaujama jokių kitų formalumų, išskyrus priimto sprendimo
autentiškumo patvirtinimą.“; (75)
87 straipsnis pakeičiamas taip: „87 straipsnis
Europos prekių ženklų registras 1. Agentūra tvarko registrą, kuriame pateikiama
informacija, kurią užregistruoti arba įrašyti numatyta šiame reglamente arba
pagal šį reglamentą priimtame deleguotajame akte. Agentūra registrą nuolat
atnaujina. 2. Visuomenė gali susipažinti su registre esančia
medžiaga. Ją galima saugoti elektroniškai. 3. Agentūra tvarko elektroninę duomenų bazę,
kurioje laikoma išsami informacija apie paraiškas įregistruoti Europos prekių
ženklus ir registre padarytus įrašus. Visuomenei gali būti suteikta galimybė
susipažinti su tos duomenų bazės turiniu. Prieigos prie duomenų bazės sąlygas
ir būdą, kuriuo šios duomenų bazės turinys gali būti pateiktas automatizuotai
nuskaitoma forma, įskaitant atitinkamus mokesčius, nustato vykdomasis
direktorius.“; (76)
88 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
antraštė „Susipažinimas su bylomis“ pakeičiama
antrašte „Susipažinimas su bylomis ir jų tvarkymas“; (b)
4 dalis pakeičiama taip: „4. Kai su bylomis susipažįstama pagal 2 arba 3
dalį, galima neleisti susipažinti su tam tikrais jose esančiais dokumentais.
Susipažinimo su bylomis būdus nustato vykdomasis direktorius. 5. Agentūra saugo visų procedūrų, susijusių su
Europos prekių ženklo paraiška ar Europos prekių ženklo registracija, bylas.
Vykdomasis direktorius nustato, kokia forma tas bylas saugoti. Kai bylos
saugomos elektroniniu formatu, originalūs dokumentai, kurių pagrindu sukurtos
tokios elektroninės bylos, sunaikinami praėjus tam tikram laikotarpiui po to,
kai juos gauna agentūra; laikotarpio trukmę nustato vykdomasis direktorius.“; (77)
89 straipsnis pakeičiamas taip: „89 straipsnis
Periodiniai leidiniai 1. Agentūra periodiškai leidžia: (a)
Europos prekių ženklų biuletenį, kuriame skelbiami
registre padaryti įrašai ir kita informacija, numatyta skelbti šiuo reglamentu
arba pagal šį reglamentą priimtais deleguotaisiais aktais; (b)
Oficialųjį leidinį, kuriame skelbiami pranešimai ir
agentūros vykdomojo direktoriaus pateikta bendro pobūdžio informacija, taip pat
bet kokia kita šiam reglamentui arba jo įgyvendinimui svarbi informacija. a ir b punktuose nurodyti leidiniai gali būti
leidžiami elektroninėmis priemonėmis. 2. Europos prekių ženklų biuletenis leidžiamas
vykdomojo direktoriaus nustatytu būdu ir dažnumu. 3. Vykdomasis direktorius gali nuspręsti, kad tam
tikra informacija turi būti skelbiama Oficialiajame leidinyje visomis Sąjungos
oficialiomis kalbomis.“; (78)
92 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
2 dalis pakeičiama taip: „2. Nepažeidžiant 3 dalies antro sakinio, fiziniai
arba juridiniai asmenys, kurie Sąjungoje neturi gyvenamosios vietos ar
pagrindinės verslo vietos arba neturi faktiškų ir veikiančių pramoninių ar
komercinių steiginių, pagal 93 straipsnio 1 dalį turi būti atstovaujami agentūroje
atliekant visas šiame reglamente nurodytas procedūras, išskyrus Europos prekių
ženklo paraiškos padavimą. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, toje
pastraipoje nurodyti fiziniai arba juridiniai asmenys neturi būti atstovaujami
agentūroje pagal 93a straipsnio p punktą numatytais atvejais.“; (b)
4 dalis pakeičiama taip: „4. Jei įvykdomos sąlygos, nustatytos pagal 93a
straipsnio p punktą, paskiriamas bendras atstovas.“; (79)
93 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
1 dalis pakeičiama taip: „1. Atstovauti fiziniams arba juridiniams asmenims
agentūroje gali tik: (a)
praktikuojantys teisininkai, kurių kvalifikacija
pripažįstama valstybėje narėje ir kurie turi savo verslo vietą Sąjungoje, jei
jie turi teisę būti atstovais prekių ženklų klausimais toje valstybėje; arba (b)
profesionalūs atstovai, kurių vardai ir pavardės
įrašyti tuo tikslu agentūros sudarytuose sąrašuose. Agentūroje atstovaujantys asmenys, agentūrai
paprašius, pateikia prie bylų pridedamą pasirašytą įgaliojimą.“; (b)
4 dalis pakeičiama taip: „4. Agentūros vykdomasis direktorius gali atleisti
nuo: (a)
2 dalies c punkto antrame sakinyje išdėstyto
reikalavimo, jeigu kandidatas pateikia įrodymų, kad jis reikalaujamą
kvalifikaciją yra įgijęs kitu būdu; (b)
2 dalies a punkte išdėstyto reikalavimo aukštos
kvalifikacijos profesionalų atveju, jei įvykdomi 2 dalies b ir c punktų
reikalavimai.“; (c)
5 dalis pakeičiama taip: „5. Asmuo gali būti išbrauktas iš profesionalių
atstovų sąrašo, esant sąlygoms, nustatytoms pagal 93a straipsnio p punktą.“; (80)
IX dalyje įterpiamas 5 skyrius: „5 SKYRIUS
Įgaliojimų suteikimas 93a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama: (a)
75 straipsnyje nurodytų sprendimų formos
reikalavimai; (b)
žodinio proceso ir įrodymų pateikimo, nurodyto 77
ir 78 straipsniuose, sąlygos; (c)
79 straipsnyje nurodyto pranešimo sąlygos; (d)
teisių praradimo nustatymo, nurodyto 79a
straipsnyje, procedūra; (e)
taisyklės dėl ryšio priemonių, įskaitant
elektronines ryšio priemones, nurodytas 79b straipsnyje, kurias turi naudoti
agentūros vykdomų procedūrų šalys, ir dėl formų, kurias turi pateikti agentūra;
(f)
taisyklės, reglamentuojančios terminų skaičiavimą
ir trukmę, nurodytos 79c straipsnio 1 dalyje; (g)
kalbos klaidų arba transkripcijos klaidų ir
akivaizdžių apsirikimų agentūros sprendimuose, taip pat agentūrai priskirtinų
techninių klaidų, padarytų registruojant prekių ženklą arba skelbiant apie jo
registraciją, ištaisymo, kaip nurodyta 79d straipsnyje, procedūra; (h)
sprendimo panaikinimo arba įrašo registre
anuliavimo, kaip nurodyta 80 straipsnio 1 dalyje, procedūra; (i)
agentūros procedūrų pertraukimo ir atnaujinimo
tvarka, kaip nurodyta 82a straipsnyje; (j)
išlaidų paskirstymo ir nustatymo, kaip nurodyta 85
straipsnio 1 dalyje, procedūros; (k)
87 straipsnio 1 dalyje nurodyta išsami informacija;
(l)
susipažinimo su bylomis procedūra, numatyta 88
straipsnyje, įskaitant bylos dalis, su kuriomis neleidžiama susipažinti, ir
agentūros bylų tvarkymo, numatyto 88 straipsnio 5 dalyje, procedūros; (m)
informacijos ir įrašų, nurodytų 89 straipsnio 1
dalies a punkte, skelbimo Europos prekių ženklų biuletenyje tvarka, įskaitant
informacijos tipą ir kalbas, kuriomis ta informacija ir įrašai turi būti
skelbiami; (n)
89 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos
informacijos skelbimo Oficialiajame leidinyje dažnumas, forma ir kalbos; (o)
agentūros ir valstybių narių institucijų keitimosi
informacija ir bendravimo tvarka ir teismų arba valstybių narių institucijų
susipažinimo su bylomis pagal 90 straipsnį tvarka; (p)
nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo atstovavimo
agentūroje įpareigojimo pagal 92 straipsnio 2 dalį, sąlygos, kuriomis
paskiriamas bendras atstovas pagal 92 straipsnio 4 dalį, sąlygos, kuriomis 92
straipsnio 3 dalyje nurodyti darbuotojai ir 93 straipsnio 1 dalyje nurodyti
profesionalūs atstovai privalo pateikti agentūrai pasirašytą įgaliojimą, kad
galėtų atstovauti, ir sąlygos, kuriomis asmuo gali būti išbrauktas iš
profesionalių atstovų sąrašo, nurodytos 93 straipsnio 5 dalyje.“; (81)
X dalies 1 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip: „Sąjungos taisyklių dėl jurisdikcijos ir teismų
sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taikymas“; (82)
94 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
pavadinimas pakeičiamas taip: „Sąjungos taisyklių dėl jurisdikcijos ir teismų
sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taikymas“; (b)
1 dalyje žodžiai „Reglamentas (EB)
Nr. 44/2001“ pakeičiami žodžiais „Sąjungos taisyklės dėl jurisdikcijos ir
teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“; (c)
straipsnis papildomas 3 dalimi: „3. Šiame reglamente nuorodos į Reglamentą (EB)
Nr. 44/2001 apima, kai tinka, Europos bendrijos ir Danijos Karalystės
susitarimą dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse
bylose pripažinimo ir vykdymo, sudarytą 2005 m. spalio 19 d. “; (83)
96 straipsnio c punkte žodžiai „9 straipsnio 3
dalies antrajame sakinyje“ pakeičiami žodžiais „9b straipsnio 2 dalyje“; (84)
99 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. 96 straipsnio a ir c punktuose nurodytose
bylose pareiškimai, susiję su Europos prekių ženklo panaikinimu arba paskelbimu
negaliojančiu, paduoti ne kaip priešieškiniai, priimami tik tuo atveju, jei
atsakovas nurodo, kad Europos prekių ženklo savininko teises galima panaikinti
dėl to, kad ženklas nebuvo iš tikrųjų naudojamas tuo metu, kai buvo iškelta byla
dėl pažeidimo.“; (85)
100 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
4 dalis pakeičiama taip: „4. Europos prekių ženklų teismas, kuriam buvo
pareikštas priešieškinis dėl Europos prekių ženklo panaikinimo arba paskelbimo
negaliojančiu, priešieškinio nenagrinėja, kol suinteresuota šalis arba teismas
neinformuoja agentūros apie datą, kurią buvo pareikštas priešieškinis. Agentūra
tą informaciją įrašo į registrą. Jeigu prašymas panaikinti Europos prekių
ženklą arba paskelbti jį negaliojančiu jau nagrinėjamas agentūroje, agentūra
apie tai informuoja teismą ir teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kol dėl
prašymo bus priimtas galutinis sprendimas arba prašymas bus atsiimtas.“; (b)
6 dalis pakeičiama taip: „6. Jeigu Europos prekių ženklų teismas dėl
priešieškinio panaikinti Europos prekių ženklą arba paskelbti jį negaliojančiu
yra priėmęs sprendimą, kuris tapo galutiniu, teismas arba bet kuri nacionalinio
teisminio proceso šalis sprendimo kopiją nedelsdami nusiunčia agentūrai.
Agentūra arba bet kuri kita suinteresuota šalis gali paprašyti informacijos
apie tokį persiuntimą. Agentūra informaciją apie sprendimą įrašo į registrą ir
imasi būtinų priemonių, kad įvykdytų jo rezoliucinę dalį.“; (86)
102 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Europos prekių ženklų teismas taip pat gali
taikyti priemones ar priimti nutarimus, kuriuos galima taikyti pagal taikytiną
teisę ir kurie, jo nuomone, yra tinkami bylos aplinkybėmis.“; (87)
108 straipsnis išbraukiamas; (88)
113 straipsnio 3 dalyje frazė „bei Įgyvendinimo
reglamente numatytomis formaliomis sąlygomis“ pakeičiama fraze „bei formaliomis
sąlygomis, nustatytomis pagal 114a straipsnį“; (89)
114 straipsnio 2 dalyje žodžiai „Įgyvendinimo
reglamente“ pakeičiami žodžiais „pagal šį reglamentą priimtuose
deleguotuosiuose aktuose“; (90)
Įterpiamas 114a straipsnis: „114a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose patikslinamos formalios
sąlygos, kurias turi atitikti prašymas dėl Europos prekių ženklo pavertimo,
išsami informacija apie jo nagrinėjimą ir paskelbimą.“; (91)
116 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Nepažeisdama 1 dalies, agentūra gali
pasitelkti deleguotuosius nacionalinius ekspertus arba kitus agentūroje
nedirbančius asmenis. Valdančioji taryba priima sprendimą, kuriame išdėstomos
nacionalinių ekspertų delegavimo į agentūrą taisyklės.“; (92)
117 straipsnyje žodis „Tarnybai“ pakeičiamas
žodžiais „Agentūrai ir jos darbuotojams“; (93)
119 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
6 dalies antros pastraipos antras sakinys
pakeičiamas taip: „Vertimas parengiamas per laikotarpį, nustatytą
pagal 144a straipsnio b punktą.“; (b)
straipsnis papildomas 8 dalimi: „8. Vykdomasis direktorius nustato, kokiu būdu
patvirtinami vertimai.“; (94)
120 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Įgyvendinimo
reglamentas“ pakeičiami žodžiais „pagal šį reglamentą priimtas deleguotasis
aktas“; (95)
122 straipsnis išbraukiamas; (96)
123 straipsnis pakeičiamas taip: „123 straipsnis
Skaidrumas 1. Agentūros saugomiems dokumentams taikomas
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (*). 2. Valdančioji taryba priima išsamias Reglamento
(EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles. 3. Dėl sprendimų, kuriuos agentūra priima pagal
Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali būti pateiktas skundas
ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme,
laikantis atitinkamai Sutarties 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų. 4.
Agentūros vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001(**). (*) OL L 145, 2001 5 31, p. 43. (**) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.“; (97)
Įterpiamas 123a straipsnis: „123a
straipsnis
Įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos
taisyklės Agentūra
taiko saugumo principus, išdėstytus Europos Sąjungos įslaptintos informacijos
ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtose
Komisijos saugumo taisyklėse, kaip nustatyta Komisijos sprendimo 2001/844/EB,
EAPB, Euratomas (*) priede. Saugumo principai apima, inter alia,
keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo nuostatas. (*) OL L 317, 2001 12 3, p. 1.“; (98)
XII dalyje įterpiamas 1a skyrius: „1a SKYRIUS
Agentūros užduotys ir bendradarbiavimas siekiant skatinti konvergenciją 123b straipsnis
Agentūros užduotys 1. Agentūrai pavedamos šios užduotys: (a)
šiuo reglamentu nustatytos Europos prekių ženklų
sistemos administravimas ir skatinimas; (b)
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 6/2002 (*)
nustatytos Europos dizaino sistemos administravimas ir skatinimas; (c)
prekių ženklų ir dizaino srityje taikomos
praktikos ir priemonių konvergencijos skatinimas, bendradarbiaujant su
valstybių narių centrinėmis pramoninės nuosavybės tarnybomis, įskaitant
Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnybą; (d)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES)
Nr. 386/2012 (**) nurodytos užduotys. 2. Vykdydama 1 dalyje išdėstytas užduotis,
agentūra bendradarbiauja su institucijomis, valdžios institucijomis,
įstaigomis, pramoninės nuosavybės tarnybomis, tarptautinėmis ir
nevyriausybinėmis organizacijomis. 3. Agentūra gali teikti savanoriškas
tarpininkavimo paslaugas, siekdama padėti šalims pasiekti draugišką susitarimą.
123c straipsnis
Bendradarbiavimas siekiant skatinti praktikos ir priemonių konvergenciją 1. Agentūra ir valstybių narių centrinės
pramoninės nuosavybės tarnybos bei Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnyba bendradarbiauja
tarpusavyje, siekdamos skatinti praktikos ir priemonių konvergenciją prekių
ženklų ir dizaino srityje. Šis bendradarbiavimas apima tokias veiklos sritis: (a)
bendrų nagrinėjimo standartų rengimas; (b)
bendrų ar sujungtų duomenų bazių ir portalų, skirtų
Sąjungos masto konsultacijoms, paieškai ir klasifikacijai, kūrimas; (c)
nuolatinis duomenų ir informacijos teikimas ir
manai, įskaitant duomenų ir informacijos teikimą b punkte nurodytoms duomenų
bazėms ir portalams; (d)
bendrų standartų ir praktikos nustatymas, siekiant
užtikrinti procedūrų ir sistemų sąveikumą visoje Sąjungoje ir padidinti jų
nuoseklumą, veiksmingumą ir efektyvumą; (e)
dalijimasis informacija apie pramoninės nuosavybės
teises ir procedūras, įskaitant savitarpio paramą pagalbos tarnyboms ir informacijos
centrams; (f)
keitimasis technine patirtimi ir pagalba a–e
punktuose nurodytose srityse. 2. Agentūra apibrėžia, plėtoja ir koordinuoja
bendrus Sąjungos intereso projektus, susijusius su 1 dalyje nurodytomis
sritimis. Apibrėžiant projektą nurodomos visų dalyvaujančių valstybių narių
pramoninės nuosavybės tarnybų ir Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnybos
konkrečios pareigos. 3. Valstybių narių centrinės pramoninės nuosavybės
tarnybos ir Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnyba veiksmingai dalyvauja 2
dalyje nurodytuose bendruose projektuose, siekdamos užtikrinti jų plėtrą,
veikimą, sąveikumą ir atnaujinimą. 4.
Agentūra teikia finansinę paramą 2 dalyje nurodytiems bendriems Sąjungos
intereso projektams tiek, kiek tai būtina, siekiant užtikrinti veiksmingą
valstybių narių centrinių pramoninės nuosavybės tarnybų ir Beniliukso
intelektinės nuosavybės tarnybos dalyvavimą, kaip apibrėžta 3 dalyje. Finansinė
parama gali būti teikiama dotacijų pavidalu. Bendra finansavimo suma neviršija
10 % agentūros metinių pajamų. Dotacijų gavėjai yra valstybių narių
centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos ir Beniliukso intelektinės nuosavybės
tarnyba. Dotacijos gali būti suteikiamos neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus
pagal agentūrai taikomas finansines taisykles ir dotacijų procedūrų principus,
nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos finansiniame reglamente (ES)
Nr. 966/2012 (***) ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES)
Nr. 1268/2012 (****). (*) OL L 3, 2002 1 5, p. 1. (**) OL L 129, 2012 5 16, p. 1. (***) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (****) OL L 362, 2012 12 31,
p. 1.“; (99)
XII dalies 2 ir 3 skyriai pakeičiami taip: „2 SKYRIUS
Valdančioji taryba 124 straipsnis
Valdančiosios tarybos funkcijos 1. Neapribojant 5 skyriuje nurodytam Biudžeto
komitetui priskirtų funkcijų, valdančioji taryba vykdo šias funkcijas: (a)
remdamasi vykdomojo direktoriaus pagal 128
straipsnio 4 dalies c punktą pateiktu projektu, valdančioji taryba priima
agentūros kitų metų metinę darbo programą, atsižvelgdama į Komisijos nuomonę,
ir pateikia priimtą metinę darbo programą Europos Parlamentui, Tarybai ir
Komisijai; (b)
remdamasi vykdomojo direktoriaus pagal 128
straipsnio 4 dalies d punktą pateiktu projektu ir atsižvelgdama į Komisijos
nuomonę, valdančioji taryba priima agentūros daugiametę strateginę programą, į
kurią įtraukiama agentūros tarptautinio bendradarbiavimo strategija, vykdomajam
direktoriui ir atitinkam Europos Parlamento komitetui pasikeitus nuomonėmis, ir
pateikia priimtą daugiametę strateginę programą Europos Parlamentui, Tarybai ir
Komisijai; (c)
remdamasi vykdomojo direktoriaus pagal 128
straipsnio 4 dalies f punktą pateiktu projektu, valdančioji taryba priima
metinę ataskaitą ir pateikia priimtą metinę ataskaitą Europos Parlamentui,
Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams; (d)
remdamasi vykdomojo direktoriaus pagal 128
straipsnio 4 dalies g punktą pateiktu projektu, valdančioji taryba priima
daugiametį personalo politikos planą; (e)
valdančioji taryba priima interesų konfliktų
prevencijos ir valdymo agentūroje taisykles; (f)
laikydamasi 2 dalies agentūros personalo atžvilgiu
naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai ir tarnybai, įgaliotai
sudaryti darbo sutartis, suteikti Tarnybos nuostatuose ir kitų tarnautojų
įdarbinimo sąlygose (paskyrimų tarnybos įgaliojimai); (g)
valdančioji taryba priima atitinkamas Tarnybos
nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles,
laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio; (h)
valdančioji taryba skiria ir gali pašalinti iš
pareigų vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją arba
vykdomojo direktoriaus pavaduotojus pagal 129 straipsnį, taip pat skiria
apeliacinių tarybų pirmininką, tarybų pirmininkus ir narius pagal 136
straipsnį; (i)
valdančioji taryba užtikrina, kad būtų tinkamai
atsižvelgiama į vidaus ar išorės audito ataskaitų, 165a straipsnyje nurodytų
vertinimų ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliktų tyrimų išvadas
bei rekomendacijas; (j)
su valdančiąja taryba tariamasi prieš priimant
agentūroje atliekamo patikrinimo gaires ir kitais šiame reglamente nurodytais
atvejais; (k)
kai valdančioji taryba mano, kad tai būtina, ji
gali teikti nuomones ir prašymus pateikti informaciją vykdomajam direktoriui ir
Komisijai. 2. Laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio ir
Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 142 straipsnio, valdančioji taryba priima sprendimą,
pagrįstą Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo
sąlygų 6 straipsniu, dėl atitinkamų paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimo
vykdomajam direktoriui ir apibrėžia sąlygas, kuriomis tas įgaliojimų
delegavimas gali būti sustabdytas. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus
subdeleguoti. Kai to reikia dėl labai išimtinių aplinkybių,
valdančioji taryba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų
tarnybos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei pastarojo įvykdytą
paskyrimų tarnybos įgaliojimų subdelegavimą, kad jais naudotųsi pati arba
deleguotų juos vienam iš savo narių arba darbuotojui, kitam nei vykdomasis
direktorius. 125 straipsnis
Valdančiosios tarybos sudėtis 1. Valdančiąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos
valstybės narės atstovą ir du Komisijos atstovai bei jų pakaitiniai nariai. 2. Pagal darbo tvarkos taisykles valdančiosios
tarybos nariams gali padėti patarėjai arba ekspertai. 3. Kadencijos trukmė yra ketveri metai. Kadencija
gali būti pratęsta. 126 straipsnis
Valdančiosios tarybos pirmininkas 1. Valdančioji taryba iš savo narių išsirenka
pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininko pavaduotojas ex officio
pakeičia pirmininką, jeigu šis negali atlikti savo pareigų. 2. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija
yra ketveri metai. Kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Tačiau jei bet
kuriuo savo kadencijos metu jie netenka valdančiosios tarybos nario statuso, tą
pačią dieną automatiškai baigiasi jų kadencija. 127 straipsnis
Posėdžiai 1. Valdančiosios tarybos posėdžius sušaukia jos
pirmininkas. 2. Vykdomasis direktorius dalyvauja svarstymuose,
jeigu valdančioji taryba nenusprendžia kitaip. 3. Eiliniai valdančiosios tarybos posėdžiai
šaukiami kartą per metus. Be to, ji renkasi sušaukta pirmininko iniciatyva arba
Komisijos ar vieno trečdalio valstybių narių prašymu. 4. Valdančioji taryba priima darbo tvarkos
taisykles. 5. Sprendimus valdančioji taryba priima
absoliučiąja savo narių balsų dauguma. Tačiau sprendimams, kuriems valdančioji
taryba turi 124 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, 126 straipsnio 1 dalyje
ir 129 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytus įgaliojimus, priimti reikalinga
dviejų trečdalių narių balsų dauguma. Abiem atvejais kiekvienas narys turi
vieną balsą. 6. Valdančioji taryba į savo posėdžius gali
kviesti stebėtojus. 7. Valdančiosios tarybos sekretoriato funkcijas
vykdo agentūra. 2a SKYRIUS
Vykdomoji taryba 127a straipsnis
Įsteigimas Valdančioji taryba gali įsteigti vykdomąją tarybą. 127b straipsnis
Funkcijos ir organizavimas 1. Vykdomoji taryba padeda valdančiajai tarybai. 2. Vykdomoji taryba vykdo šias funkcijas: (a)
rengia sprendimus, kuriuos turi priimti valdančioji
taryba; (b)
kartu su valdančiąja taryba užtikrina, kad būtų
tinkamai atsižvelgiama į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip
pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliktų tyrimų išvadas bei
rekomendacijas; (c)
siekdama sustiprinti administracinio valdymo
priežiūrą ir nepažeisdama vykdomojo direktoriaus funkcijų, kaip nustatyta 128
straipsnyje, padeda vykdomajam direktoriui įgyvendinti valdančiosios tarybos
sprendimus ir tuo tikslu jį konsultuoja. 3. Kai reikia, skubiais atvejais vykdomoji taryba
valdančiosios tarybos vardu gali priimti tam tikrus laikinus sprendimus, visų
pirma administracinio valdymo klausimais, įskaitant sprendimą sustabdyti
paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą. 4. Vykdomąją tarybą sudaro valdančiosios tarybos
pirmininkas, vienas Komisijos atstovas valdančiojoje taryboje ir trys kiti
nariai, kuriuos iš savo narių skiria valdančioji taryba. Valdančiosios tarybos
pirmininkas taip pat yra vykdomosios tarybos pirmininkas. Vykdomasis
direktorius gali dalyvauti vykdomosios tarybos posėdžiuose, tačiau neturi
teisės balsuoti. 5. Vykdomosios tarybos narių kadencija yra ketveri
metai. Vykdomosios tarybos narių kadencija baigiasi, kai baigiasi jų narystė
valdančiojoje taryboje. 6. Vykdomoji taryba surengia bent vieną eilinį
posėdį kas tris mėnesius. Be to, ji susirenka pirmininko iniciatyva arba savo
narių prašymu. 7. Vykdomoji taryba laikosi valdančiosios tarybos
nustatytų darbo tvarkos taisyklių. 3 SKYRIUS
Vykdomasis direktorius 128 straipsnis
Vykdomojo direktoriaus funkcijos 1. Agentūrai vadovauja vykdomasis direktorius.
Vykdomasis direktorius atsiskaito valdančiajai tarybai. 2. Nepažeidžiant Komisijos, valdančiosios tarybos
ir biudžeto komiteto įgaliojimų, vykdomasis direktorius savo pareigas atlieka
nepriklausomai ir nesiekia gauti ir nesilaiko jokios vyriausybės ar kitos
įstaigos nurodymų. 3. Vykdomasis direktorius yra teisinis agentūros
atstovas. 4. Vykdomasis direktorius visų pirma vykdo šias
užduotis: (a)
imasi visų būtinų priemonių, reikalingų agentūros
funkcionavimui užtikrinti; prie jų priskiriamas administracinių vidaus tvarkos
taisyklių priėmimas ir pranešimų skelbimas; (b)
įgyvendina valdančiosios tarybos priimtus
sprendimus; (c)
rengia metinės darbo programos projektą, kuriame
nurodo kiekvienos veiklos srities žmogiškųjų ir finansinių išteklių įverčius,
ir po konsultacijos su Komisija pateikia jį valdančiajai tarybai; (d)
rengia daugiametės strateginės programos, į kurią
įtraukiama agentūros tarptautinio bendradarbiavimo strategija, projektą ir po
konsultacijų su Komisija ir pasikeitimo nuomonėmis su atitinkamu Europos
Parlamento komitetu pateikia jį valdančiajai tarybai; (e)
įgyvendina metinę darbo programą ir daugiametę
strateginę programą ir jų įgyvendinimo ataskaitas teikia valdančiajai tarybai; (f)
rengia agentūros metinę ataskaitą ir teikia ją
tvirtinti valdančiajai tarybai; (g)
rengia daugiamečio personalo politikos plano
projektą ir po konsultacijos su Komisija pateikia jį valdančiajai tarybai; (h)
rengia veiksmų planą, kuriuo atsižvelgiama į vidaus
ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat Europos kovos su sukčiavimu
tarnybos (OLAF) atliktų tyrimų išvadas, ir du kartus per metus Komisijai ir
valdančiajai tarybai teikia padarytos pažangos ataskaitas; (i)
užtikrina, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų
apsaugoti taikant sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos
prevencijos priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus, susigrąžinant neteisėtai
išmokėtas sumas, jei nustatoma pažeidimų, ir prireikus taikant veiksmingas,
proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas; (j)
rengia agentūros kovos su sukčiavimu strategiją ir
teikia ją tvirtinti biudžeto komitetui; (k)
siekdamas užtikrinti vienodą šio reglamento
taikymą, jis gali pateikti teisinius klausimus išplėstinei apeliacinei tarybai,
jei apeliacinės tarybos tuo klausimu priima skirtingus sprendimus; (l)
sudaro agentūros pajamų ir išlaidų sąmatas ir vykdo
biudžetą; (m)
personalo klausimais naudojasi valdančiosios
tarybos pagal 124 straipsnio 1 dalies f punktą jam suteiktais įgaliojimais; (n)
naudojasi įgaliojimais, jam suteiktais pagal 26
straipsnio 3 dalį, 29 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnio 3
dalį, 75 straipsnio 2 dalį, 78 straipsnio 5 dalį, 79, 79b, 79c straipsnius, 87
straipsnio 3 dalį, 88, 89 straipsnius, 93 straipsnio 4 dalį, 119 straipsnio 8
dalį ir 144 straipsnį, vadovaudamasis šiame reglamente ir pagal šį reglamentą
priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytais kriterijais; (o)
gali deleguoti savo įgaliojimus. 5. Vykdomajam direktoriui padeda vienas ar daugiau
vykdomojo direktoriaus pavaduotojų. Jeigu vykdomojo direktoriaus nėra arba jis
negali eiti savo pareigų, valdančiosios tarybos nustatyta tvarka jį pakeičia
vykdomojo direktoriaus pavaduotojas arba vienas iš vykdomojo direktoriaus
pavaduotojų. 129 straipsnis
Vykdomojo direktoriaus paskyrimas, pašalinimas iš pareigų ir jo kadencijos
pratęsimas 1. Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip
agentūros laikinasis darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2
straipsnio a dalį. 2. Vykdomąjį direktorių skiria valdančioji taryba
iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos
procedūros. Prieš jį paskiriant, valdančiosios tarybos atrinktas kandidatas
gali būti pakviestas padaryti pareiškimą kompetentingam Europos Parlamento
komitetui ir atsakyti į jo narių užduotus klausimus. Sudarant sutartį su
vykdomuoju direktoriumi agentūrai atstovauja valdančiosios tarybos pirmininkas. Vykdomasis direktorius gali būti pašalintas iš
pareigų tik Europos Komisijai pasiūlius priimtu valdančiosios tarybos
sprendimu. 3. Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų
kadencijai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija atlieka įvertinimą, kuriame
atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų įvertinimą ir į
agentūros ateities uždavinius bei iššūkius. 4. Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 3
dalyje nurodytą įvertinimą, valdančioji taryba gali vieną kartą pratęsti
vykdomojo direktoriaus kadenciją ne ilgiau nei penkeriems metams. 5. Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo
pratęsta, viso nurodyto laikotarpio pabaigoje negali dalyvauti kitoje atrankos
į tas pačias pareigas procedūroje. 6. Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas arba
vykdomojo direktoriaus pavaduotojai skiriami ir šalinami iš pareigų taip, kaip
numatyta 2 dalyje, pasikonsultavus su vykdomuoju direktoriumi ir, kai taikoma,
išrinktuoju vykdomuoju direktoriumi. Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas
skiriamas penkerių metų kadencijai. Komisijos pasiūlymu valdančioji taryba,
pasikonsultavusi su vykdomuoju direktoriumi, gali vieną kartą pratęsti jo
kadenciją ne ilgiau nei penkeriems metams, kaip numatyta 4 dalyje.“; (100)
130 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
c punktas pakeičiamas taip: „c) departamentas, kuriam pavesta tvarkyti
registrą;“ (b)
įterpiamas šis punktas: „f) bet kuris kitas tuo tikslu vykdomojo
direktoriaus paskirtas kitas padalinys ar asmuo.“; (101)
132 straipsnio 2 dalies trečias sakinys pakeičiamas
taip: „Tam tikrais konkrečiais pagal 144a straipsnio c
punktą nustatytais atvejais sprendimus priima vienas narys.“; (102)
133 straipsnis pakeičiamas taip: „133 straipsnis
Departamentas, kuriam pavesta tvarkyti registrą 1. Departamentas, kuriam pavesta tvarkyti
registrą, yra atsakingas už sprendimų dėl registro įrašų priėmimą. 2. Be to, jis yra atsakingas už 93 straipsnio 2
dalyje nurodyto profesionalių atstovų sąrašo tvarkymą. 3. Departamento sprendimą priima vienas narys.“; (103)
134 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
1 dalis pakeičiama taip: „1.
Anuliavimo skyrius yra atsakingas už sprendimus, priimamus dėl: (a)
prašymų panaikinti Europos prekių ženklą arba
paskelbti jį negaliojančiu; (b)
prašymo perduoti Europos prekių ženklą, kaip
numatyta 18 straipsnyje.“; (b)
2 dalies trečias sakinys pakeičiamas taip: „Tam tikrais konkrečiais pagal 144a straipsnio c
punktą nustatytais atvejais sprendimus priima vienas narys.“; (104)
Įterpiamas 134a straipsnis: „134a
straipsnis
Bendroji kompetencija Šiame reglamente reikalaujamus sprendimus, kurie
nepriklauso eksperto, protesto skyriaus, anuliavimo skyriaus arba departamento,
kuriam pavesta tvarkyti registrą, kompetencijai, priima bet kuris vykdomojo
direktoriaus tuo tikslu paskirtas pareigūnas ar padalinys.“; (105)
135 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
1 dalis pakeičiama taip: „1. Apeliacinės tarybos atsakingos už sprendimus,
priimamus dėl apeliacijų, kurios paduotos dėl sprendimų, priimtų pagal 131–134a
straipsnius.“; (b)
3 dalies a punktas pakeičiamas taip: „a) apeliacinių tarybų žinyba, nurodyta 136
straipsnio 4 dalies a punkte; arba“; (c)
4 dalis pakeičiama taip: „4. Išplėstinė taryba taip pat įpareigojama
pareikšti pagrįstas nuomones dėl teisės klausimų, kuriuos jai pateikia
vykdomasis direktorius pagal 128 straipsnio 4 dalies k punktą.“; (d)
5 dalyje išbraukiamas paskutinis sakinys; (106)
136 straipsnis pakeičiamas taip: „136 straipsnis
Apeliacinių tarybų narių nepriklausomumas 1. Apeliacinių tarybų pirmininkas ir tarybų
pirmininkai skiriami penkerių metų kadencijai, laikantis 129 straipsnyje
nustatytos vykdomojo direktoriaus skyrimo tvarkos. Per šį laiką jie negali būti
pašalinti iš pareigų, nebent tam yra svarbių priežasčių; tokį sprendimą juos
paskyrusios institucijos teikimu priima Teisingumo Teismas. 2. Apeliacinių tarybų pirmininko kadencija gali
būti kartą pratęsta papildomam penkerių metų laikotarpiui arba iki pensinio
amžiaus, jei toks amžius sueina naujos kadencijos metu, po to, kai valdančioji
taryba teigiamai įvertina jo veiklą. 3. Tarybų pirmininkų kadencija gali būti kartą
pratęsta papildomiems penkerių metų laikotarpiams arba iki pensinio amžiaus,
jei toks amžius sueina naujos kadencijos metu, po to, kai valdančioji taryba
teigiamai įvertina jų veiklą, jei tam pritaria apeliacinių tarybų pirmininkas. 4. Apeliacinių tarybų pirmininkas vykdo tokias
vadovaujamas ir organizacines pareigas: (a)
pirmininkauja apeliacinių tarybų žinybai,
atsakingai už tarybų taisyklių nustatymą ir darbo organizavimą; (b)
užtikrina žinybos sprendimų vykdymą; (c)
skiria bylas tarybai, remdamasis apeliacinių tarybų
žinybos nustatytais objektyviais kriterijais; (d)
vykdomajam direktoriui perduoda tarybų išlaidų
reikalavimus, kad galima būtų sudaryti išlaidų sąmatas. Išplėstinei tarybai pirmininkauja apeliacinių
tarybų pirmininkas. 5. Apeliacinių tarybų narius penkerių metų
laikotarpiui skiria valdančioji taryba. Jų kadencija gali būti kartą pratęsta
papildomiems penkerių metų laikotarpiams arba iki pensinio amžiaus, jei toks
amžius sueina naujos kadencijos metu, po to, kai valdančioji taryba teigiamai
įvertina jų veiklą, jei tam pritaria apeliacinių tarybų pirmininkas. 6. Per šį laiką apeliacinių tarybų nariai negali
būti pašalinti iš pareigų, nebent tam yra svarbių priežasčių; tokį sprendimą
priima Teisingumo Teismas, kai bylą jam perduoda valdančioji taryba, remdamasi
apeliacinių tarybų pirmininko rekomendacija, pateikta pasitarus su tarybos,
kuriai priklauso atitinkamas narys, pirmininku. 7. Apeliacinių tarybų pirmininkas ir apeliacinių
tarybų pirmininkai bei nariai yra nepriklausomi. Priimdami sprendimus jie
neprivalo vykdyti jokių nurodymų. 8. Išplėstinės tarybos priimti sprendimai dėl
apeliacijų ar nuomonės teisės klausimais, kuriuos jai pateikia vykdomasis
direktorius pagal 135 straipsnį, yra privalomos 130 straipsnyje nurodytiems
agentūros sprendimų priėmimo organams. 9. Apeliacinių tarybų pirmininkas ir apeliacinių
tarybų pirmininkai bei nariai negali būti ekspertais arba protestų skyrių,
departamento, kuriam pavesta tvarkyti registrą, arba anuliavimo skyrių
nariais.“; (107)
138 straipsnis pakeičiamas taip: „138 straipsnis
Biudžeto komitetas 1. Biudžeto komitetas vykdo jam šiame skyriuje
paskirtas pareigas. 2. Biudžeto komitetui mutatis mutandis
taikomas 125 straipsnis, 126 straipsnis ir 127 straipsnio 1–4, 6 ir 7 dalys. 3. Sprendimus biudžeto komitetas priima
absoliučiąja savo narių balsų dauguma. Tačiau priimant sprendimus, kuriuos Biudžeto
komitetas įgaliotas priimti pagal 140 straipsnio 3 dalį ir 143 straipsnį,
reikalinga dviejų trečdalių jo narių balsų dauguma. Abiem atvejais kiekvienas
narys turi vieną balsą.“; (108)
139 straipsnis papildomas 4 dalimi: „4. Agentūra du kartus per metus parengia
Komisijai skirtą savo finansinės būklės ataskaitą. Remdamasi šia ataskaita,
Komisija peržiūri agentūros finansinę būklę.“; (109)
Įterpiamas 141a straipsnis: „141a
straipsnis
Kova su sukčiavimu 1. Kad būtų sudarytos palankios sąlygos kovoti su
sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla pagal Reglamentą (EB)
Nr. 1073/1999, agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d.
Tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF)
atliekamų vidaus tyrimų ir priima visiems agentūros darbuotojams taikomas
tinkamas nuostatas naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną. 2. Europos Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti
visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš
agentūros, dokumentų auditą ir auditą vietoje. 3. OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant
patikrinimus ir inspektavimus vietoje, remdamasi Reglamento (EB)
Nr. 1073/1999 ir Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatomis
ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos,
kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su agentūros
finansuojamomis dotacijomis ar sutartimis. 4. Nepažeidžiant 1, 2 ir 3 dalių, agentūros
bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis
organizacijomis, sutartyse, dotacijos susitarimuose ir dotacijos sprendimuose
yra nuostatos, kuriomis Europos Audito Rūmai ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti
tokius auditus ir tyrimus pagal atitinkamas savo kompetencijos sritis. 5. Biudžeto komitetas priima sukčiavimo rizikai proporcingą
kovos su sukčiavimu strategiją, atsižvelgdamas į įgyvendintinų priemonių
sąnaudų ir naudos santykį.“; (110)
144 straipsnis pakeičiamas taip: „144 straipsnis
Mokesčiai 1. Be mokesčių, nurodytų 26 straipsnio 2 dalyje,
36 straipsnio 1 dalies c punkte, 41 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 4
dalyje, 47 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 49 straipsnio 4 dalyje, 56 straipsnio 2
dalyje, 60 straipsnyje, 81 straipsnio 3 dalyje, 82 straipsnio 1 dalyje, 113
straipsnio 1 dalyje ir 147 straipsnio 5 dalyje, mokesčiai taip pat imami už: (a)
registracijos liudijimo kopijos išdavimą; (b)
licencijos ar kitų teisių į Europos prekių ženklą
registravimą; (c)
licencijos ar kitų teisių į Europos prekių ženklo
paraišką registravimą; (d)
licencijos ar kitos teisės registracijos
anuliavimą; (e)
įregistruoto Europos prekių ženklo pakeitimą; (f)
išrašo iš registro išdavimą; (g)
susipažinimą su bylomis; (h)
bylose esančių dokumentų kopijų išdavimą; (i)
patvirtintų paraiškos kopijų išdavimą; (j)
byloje esančios informacijos suteikimą; (k)
sprendimo sugrąžinti procesines išlaidas peržiūrėjimą. 2. 1 dalyje nurodytų mokesčių sumos nustatomos
tokio dydžio, kad iš jų gaunamų pajamų iš esmės pakaktų agentūros biudžetui
subalansuoti, tačiau kad būtų išvengta didelio pertekliaus susidarymo.
Nepažeidžiant 139 straipsnio 4 dalies, jei periodiškai susidarytų didelis
perteklius, Komisija peržiūri mokesčių lygį. Jei atlikus šią peržiūrą mokesčiai
nesumažinami ar nepakeičiami taip, kad būtų išvengta didelio pertekliaus
susidarymo, po peržiūros susidaręs perteklius pervedamas į Sąjungos biudžetą. 3. Vadovaudamasis kriterijais, nustatytais pagal
144a straipsnio d punktą priimtais deleguotaisiais aktais, vykdomasis
direktorius nustato už agentūros teikiamas paslaugas, išskyrus 1 dalyje
nurodytas paslaugas, ir agentūros leidžiamus leidinius imamų rinkliavų sumas.
Rinkliavos suma neviršija sumos, kuri yra būtina agentūros teikiamos konkrečios
paslaugos išlaidoms padengti. 4. Vadovaudamasis kriterijais, nustatytais pagal
144a straipsnio d punktą priimtais deleguotaisiais aktais, vykdomasis
direktorius gali imtis tokių priemonių: (a)
jis gali nustatyti, kokie mokėjimo būdai, be
nustatytųjų pagal 144a straipsnio d punktą, gali būti naudojami, visų pirma
įmokos į agentūroje turimas einamąsias sąskaitas; (b)
jis gali nustatyti sumas, kurių nesiekianti per
didelė suma, sumokėta kaip mokestis ar rinkliava, negrąžinama; (c)
jis gali atsisakyti vykdyti mokėtinos sumos
priverstinio išieškojimo procedūras, jei išieškotina suma yra labai maža arba
jei toks išieškojimas pernelyg abejotinas. Kai galima naudoti a punkte nurodytus mokėjimo
būdus, vykdomasis direktorius nustato datą, kurią laikoma, kad tokie mokėjimai
agentūrai yra atlikti.“; (111)
Įterpiamas 6 skyrius: „6 SKYRIUS
Įgaliojimų delegavimas 144a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma: (a)
konkretūs 119 straipsnyje nurodytų kalbų vartojimo
kriterijai; (b)
atvejai, kuriais sprendimus dėl protestų ir
anuliavimo pagal 132 straipsnio 2 dalį ir 134 straipsnio 2 dalį priima vienas
narys; (c)
išsami informacija apie apeliacinių tarybų
organizavimą, įskaitant 135 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos apeliacinių
tarybų žinybos įsteigimą ir vaidmenį, išplėstinės tarybos sudėtį ir klausimų
pateikimo tai tarybai, kaip nurodyta 135 straipsnio 4 dalyje, taisykles, taip
pat sąlygas, kuriomis sprendimus priima vienas narys pagal 135 straipsnio 2 ir
5 dalis; (d)
pagal 144 straipsnį agentūrai mokėtinų mokesčių ir
rinkliavų sistemą, įskaitant mokesčių sumas, mokėjimo būdus, valiutas, mokesčių
ir rinkliavų mokėjimo terminus, datą, kai mokėjimas laikomas atliktu, ir
nesumokėjimo ar vėlavimo sumokėti pasekmes, taip pat nepriemokas ir permokas,
paslaugas, kurios gali būti nemokamos, ir kriterijus, kuriais vadovaudamasis
vykdomasis direktorius gali naudotis 144 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais
įgaliojimais.“; (112)
145 straipsnyje žodžiai „jo įgyvendinimo
reglamentai“ pakeičiami žodžiais „pagal šį reglamentą priimti deleguotieji
aktai“; (113)
147 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys pakeičiamos taip: „4. Už tarptautinės paraiškos padavimą agentūrai
sumokamas mokestis. Kai numatoma, kad tarptautinė registracija bus grindžiama
Europos prekių ženklu jį įregistravus, mokestis turi būti sumokamas Europos
prekių ženklo registracijos datą. Laikoma, kad paraiška nepaduota tol, kol
nesumokamas nustatytas mokestis. 5. Tarptautinė paraiška atitinka formalias
sąlygas, nustatytas pagal 161a straipsnio a punktą. 6. Agentūra išnagrinėja, ar tarptautinė paraiška
atitinka sąlygas, nustatytas 146 straipsnyje ir šio straipsnio 1, 3 ir 5
dalyse. 7. Agentūra kuo greičiau perduoda tarptautinę
paraišką Tarptautiniam biurui.“; (114)
Įterpiamas 148a straipsnis: „148a
straipsnis
Pranešimas apie pagrindinės paraiškos ir registracijos pripažinimą
negaliojančia Per penkerius metus nuo tarptautinės registracijos
datos agentūra praneša Tarptautiniam biurui apie faktus ir sprendimus,
turinčius įtakos Europos prekių ženklo paraiškos arba Europos prekių ženklo
registracijos, kuria buvo pagrįsta tarptautinė registracija, galiojimui.“; (115)
149 straipsnis papildomas šiuo sakiniu: „Prašymas atitinka formalias sąlygas, nustatytas
pagal 161a straipsnio c punktą.“; (116)
154 straipsnio 4 dalis išbraukiama. (117)
Įterpiamas 154a straipsnis: „154a
straipsnis
Kolektyviniai ir sertifikacijos ženklai Kai tarptautinė registracija pagrįsta pagrindine
paraiška arba pagrindine registracija, susijusia su kolektyviniu ženklu,
sertifikacijos ženklu arba garantijos ženklu, agentūra laikosi procedūrų,
numatytų pagal 161a straipsnio f punktą.“; (118)
155 straipsnis išbraukiamas; (119)
156 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
2 dalyje žodžiai „šešių mėnesių“ pakeičiami
žodžiais „vieno mėnesio“; (b)
4 dalis išbraukiama; (120)
Įterpiami 158a, 158b ir 158c straipsniai: „158a
straipsnis
Perdavimo registracijos teisinis poveikis Įrašas apie Tarptautinės registracijos savininko
pasikeitimą tarptautiniame registre turi tokį pat poveikį kaip įrašas apie
perdavimą, padarytas pagal 17 straipsnį. 158b straipsnis
Licencijų ir kitų teisių registracijos teisinis poveikis Su tarptautine registracija susijusios licencijos
arba savininko teisės disponuoti tarptautine registracija apribojimo įrašas
tarptautiniame registre turi tokį pat poveikį kaip licencijos, daiktinės
teisės, išieškojimo vykdymo procese arba nemokumo procedūrų įrašai registre
atitinkamai pagal 19, 20, 21 ir 22 straipsnius. 158c straipsnis
Prašymų įregistruoti perdavimus, licencijas arba savininko disponavimo
teisės apribojimus nagrinėjimas Agentūra jai pateiktus prašymus įregistruoti
nuosavybės pasikeitimą, licenciją arba savininko disponavimo teisės
apribojimus, taip pat licencijos pakeitimą ar anuliavimą arba savininko
disponavimo teisės apribojimo panaikinimą pagal 161a straipsnio h punktą
nustatytais atvejais perduoda Tarptautiniam biurui.“; (121)
159 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a)
1 dalies b punktas pakeičiamas taip: „b) į nuorodą į valstybę narę, kuri yra Madrido
protokolo šalis, jei tą dieną, kai buvo kreiptasi su pakeitimo prašymu, buvo
galima nurodyti tą valstybę narę tiesiogiai pagal Madrido protokolą. Taikomi
112, 113 ir 114 straipsniai.“; (b)
2 dalyje žodžiai „arba Madrido susitarimo“
išbraukiami; (122)
XIII dalyje įterpiamas 4 skyrius: „4 SKYRIUS
Įgaliojimų suteikimas 161a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas Komisijai pagal 163 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama: (a)
tarptautinės paraiškos formalios sąlygos, nurodytos
147 straipsnio 5 dalyje, tarptautinės paraiškos nagrinėjimo pagal 147
straipsnio 6 dalį procedūra ir tarptautinės paraiškos perdavimo Tarptautiniam
biurui pagal 147 straipsnio 4 dalį sąlygos; (b)
148a straipsnyje numatyto pranešimo sąlygos; (c)
prašymo išplėsti teritorinį galiojimą formalios
sąlygos, kaip nurodyta 149 straipsnio 2 dalyje, tų sąlygų nagrinėjimo procedūra
ir prašymo išplėsti teritorinį galiojimą perdavimo Tarptautiniam biurui
sąlygos; (d)
prašymo pripažinti viršenybę pateikimo pagal 153
straipsnį procedūra; (e)
absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų
nagrinėjimo, nurodyto 154 straipsnyje, procedūros ir protesto padavimo ir
nagrinėjimo pagal 156 straipsnį procedūros, įskaitant būtinos informacijos
pateikimą Tarptautiniam biurui; (f)
154a straipsnyje nurodytos procedūros, susijusios
su tarptautinėmis registracijomis; (g)
atvejai, kai agentūra turi pranešti Tarptautiniam
biurui apie tarptautinės registracijos paskelbimą negaliojančia pagal 158
straipsnį, ir tokiame pranešime pateikiama informacija; (h)
158c straipsnyje nurodyto prašymų perdavimo
Tarptautiniam biurui sąlygos; (i)
sąlygos, kurias turi atitikti pakeitimo prašymas
pagal 159 straipsnio 1 dalį; (j)
paraiškos dėl pakeitimo, nurodytos 161 straipsnyje,
formalios sąlygos ir tokio pakeitimo procedūros; (k)
agentūros ir Tarptautinio biuro informacijos
teikimo tvarka, įskaitant informaciją pagal 147 straipsnio 4 dalį, 148a
straipsnį, 153 straipsnio 2 dalį ir 158c straipsnį.“; (123)
162 straipsnis išbraukiamas; (124)
163 straipsnis išbraukiamas; (125)
Įterpiamas 163a straipsnis: „163a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus
Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 24a, 35a, 45a, 49a, 57a, 65a, 74a, 74k, 93a,
114a, 144a ir 161a straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius
aktus suteikiami neribotam laikotarpiui. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada
atšaukti 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl
įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji
įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis
neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija
nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 5. Pagal 24a, 35a, 45a, 49a, 57a, 65a, 74a, 74k,
93a, 114a, 144a ir 161a straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik
tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai
apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia
prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos
Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos
Parlamento ar Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiams.“; (126)
164 straipsnis išbraukiamas; (127)
Įterpiamas 165a straipsnis: „165a
straipsnis
Vertinimas ir peržiūra 1. Iki 2019 m., o vėliau kas penkerius metus
Komisija užsako šio reglamento įgyvendinimo vertinimą. 2. Atliekant vertinimą peržiūrima agentūros ir
valstybių narių centrinių pramoninės nuosavybės tarnybų, įskaitant Beniliukso
intelektinės nuosavybės tarnybą, bendradarbiavimo teisinė tvarka, ypatingą
dėmesį skiriant finansavimo mechanizmui. Taip pat įvertinamas agentūros ir jos
darbo praktikos poveikis, efektyvumas ir veiksmingumas. Visų pirma įvertinamas
galimas poreikis keisti agentūros įgaliojimus ir tokio pakeitimo finansinės
pasekmės. 3. Komisija perduoda vertinimo ataskaitą kartu su
savo išvadomis apie ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir valdančiajai
tarybai. Įvertinimo rezultatai paviešinami. 4. Kas antro vertinimo metu įvertinami agentūros
pasiekti rezultatai atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus ir užduotis. Jeigu
Komisija mano, kad, atsižvelgiant į agentūrai priskirtus tikslus, įgaliojimus
ir užduotis, agentūros egzistavimas nebepateisinamas, ji gali siūlyti
panaikinti šį reglamentą.“ 2 straipsnis Šis reglamentas įsigalioja [nurodyti datą – 90
dienų po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje]. 1 straipsnio 9 dalis, 10 dalies b punktas, 21,
22, 23, 25, 26, 27, 29, 30, 31, 34, 37, 38, 41, 44, 46, 57, 58, 59, 60, 61, 63,
64, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 75, 76, 77, 78, 79, 88, 89, 93, 94 ir 99
dalys, kiek jos susijusios su 128 straipsnio 4 dalies n punktu, 101 dalimi, 103
dalies b punktu, 105 dalies d punktu, 112, 113, 114, 115, 117, 120, 123 ir 124
dalimis, taikomos nuo [nurodyti pirmo mėnesio praėjus 18 mėnesių po pirmoje
pastraipoje nurodytos datos pirmą dieną]. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai
taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas
[1] Konkurencingumo tarybos išvados, 2007 m. gegužės
21–22 d., Tarybos dokumentas 9427/07. [2] Komisijos komunikatas „Visų pirma galvokime apie
mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“, COM(2008) 394
galutinis, 2008 m. birželio 25 d. [3] COM(2008) 465 galutinis,
2008 m. liepos 16 d. [4] COM(2010) 546 galutinis,
2010 m. spalio 6 d. [5] „Intelektinės nuosavybės teisių
bendroji rinka. Kūrybingumo ir naujovių skatinimas ekonomikos augimui,
kokybiškų darbo vietų kūrimui ir aukščiausios kokybės produktams ir paslaugoms
Europoje teikti“, COM(2011) 287. [6] Žr. galutinį Maxo Planko instituto tyrimą, įskaitant
priedus, http://ec.europa.eu/internal_market/indprop/tm/index_en.htm. [7] 2010 m. gegužės 25 d. Konkurencijos tarybos
išvados dėl būsimo ES prekių ženklų sistemos patikslinimo, OL C 140,
2010 5 29, p. 22. [8] OL VRDT 2005, p. 1402. [9] OL L 343,
2012 12 14, p. 1. [10] OL L 154, 2009 6 17,
p. 1. [11] OL L 39, 2008 2 13,
p. 16. [12] Sutartis dėl intelektinės nuosavybės
teisių aspektų, susijusių su prekyba, OL L 336, 1994 12 23,
p. 213. [13] Generalinio advokato N. Jääskinen
nuomonė byloje C-323/09, Interflora, 9 punktas. [14] 2007 m. rugsėjo 11 d.
Sprendimas C-17/06 Céline. Rink. I-07041. [15] OL L 376, 2006 12 27, p. 21. [16] 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimai C-446/09 Philips
ir C-495/09 Nokia. [17] Bendras Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos pareiškimas,
įrašytas į Tarybos posėdžio protokolą, dėl 1998 m. gruodžio 21 d.
priimtos pirmosios Tarybos direktyvos, valstybių narių įstatymams, susijusiems
su prekių ženklais, suderinti. [18] 2012 m. birželio 19 d. Sprendimas C-307/10 IP
Translator. [19] Tarnybos pirmininko komunikatas Nr. 2/12,
OL VRDT 7/2012. [20] OL L 303, 1995 12 15,
p. 1. [21] OL L 303, 1995 12 15,
p. 33. [22] OL L 28, 1996 2 6,
p. 11. [23] OL C 146 E,
2008 6 12, p. 79. [24] OL L 78, 2009 3 24,
p. 1. [25] OL L 40, 1989 2 11,
p. 1. [26] OL L 299, 2008 11 8,
p. 25. [27] COM(2008) 465. [28] OL C 140, 2010 5 29, p. 22. [29] COM(2011) 287. [30] OL L 336, 1994 12 23,
p. 214. [31] OL L 376, 2006 12 27, p. 21.