AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

1998 m. gruodžio 9 d. rezoliucijoje Nr. 53/111 Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (JTGA) nusprendė įsteigti atvirą tarpvalstybinį ad hoc komitetą, kuriam pavesta parengti Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (UNTOC), papildytą trimis protokolais, kurie apima tokius klausimus:

· prekybos žmonėmis, visų pirma moterimis ir vaikais, prevencija, sustabdymas ir baudimas (protokolas dėl prekybos žmonėmis);

· migrantų kontrabanda žeme, oru ir jūra (protokolas dėl kontrabandos), ir

· neteisėta šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamyba ir prekyba jais (protokolas dėl šaunamųjų ginklų).

Pirmasis oficialus ad hoc komiteto posėdis įvyko Vienoje 1999 m. sausio mėn. 2000 m. Taryba įgaliojo Komisiją Europos Bendrijos vardu derėtis, be kitų protokolų, ir dėl UNTOC ir Jungtinių Tautų protokolo dėl šaunamųjų ginklų (UNFP)[1].

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su ES valstybėmis narėmis ir G8 šalimis, nepriklausančiomis ES, aktyviai dalyvavo JT derybose Vienoje. Derybos dėl UNTOC baigtos 2000 m. liepos mėn., o protokolų prieš kontrabandą ir prieš prekybą žmonėmis galutinė redakcija parengta 2000 m. spalio mėn. JTGA 2000 m. lapkričio 15 d. 55 sesijoje priėmė ir pateikė pasirašyti šias tris priemones. Derybos dėl UNFP užtruko dar pusę metų (iki 2001 m. gegužės mėn.); JTGA priėmė šią priemonę 2001 m. gegužės 31 d. 55 sesijoje[2] ir pateikė ją pasirašyti.

2000 m. gruodžio 12 d. Palerme Europos Bendrija ir visos ES valstybės narės oficialiai pasirašė šias tris priemones. 2001 m. spalio mėn. Taryba suteikė įgaliojimus pasirašyti UNFP[3] ir 2002 m. sausio 16 d. Europos bendrija oficialiai pasirašė šią priemonę Jungtinių tautų būstinėje Niujorke.

2004 m. balandžio mėn. Sąjunga pritarė UNTOC[4], o 2006 m. liepos mėn. – protokolų prieš kontrabandą ir prekybą žmonėmis sudarymui.

UNFP sudarymas atidėtas vėlesniam laikui nutarus, kad protokole esama nuostatų, kurioms reikia priimti naujus teisės aktus ir iš dalies pakeisti esamus. Šios nuostatos darytų poveikį Sąjungos taisyklėms dėl duomenų tvarkymo, šaunamųjų ginklų žymėjimo, šaunamųjų ginklų dezaktyvavimo, eksporto leidimų sistemos ir importo bei tranzito priemonių, kontrolės eksporto punktuose sugriežtinimo ir tarpininkavimo veiklos.

2005 m. Komisija paskelbė Komunikatą dėl priemonių, skirtų užtikrinti didesnį saugumą, susijusį su sprogmenimis, detonatoriais, bombų gamybos įranga ir šaunamaisiais ginklais Europos Sąjungoje[5]. Tolesni konkretūs veiksmai, priėmus šį komunikatą, buvo Direktyva 2008/51/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės ir Reglamentas (ES) Nr. 258/2012, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų šaunamųjų ginklų protokolo 10 straipsnis ir nustatoma šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės.

UNFP įsigaliojo 2005 m. liepos 3 d. Iki šiol protokolą pasirašė 18 ES valstybių narių, 16 valstybių narių yra jo susitariančiosios šalys; 12 iš šių valstybių narių (Belgija, Bulgarija, Kipras, Estija, Italija, Lietuva, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Portugalija, Švedija ir Suomija) jį ratifikavo, keturios valstybės narės (Ispanija, Latvija, Nyderlandai ir Rumunija) prie jo prisijungė.

Bendrosios aplinkybės

Tarybos ir Komisijos veiksmų plane, įgyvendinančiame Hagos programą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje[6], tarp svarbių veiksmų minimas pasiūlymas Europos bendrijos vardu sudaryti JT šaunamųjų ginklų protokolą. Paskesnėje Stokholmo programoje[7] pabrėžiama, kad neteisėta prekyba ginklais yra iš tų neteisėtos veiklos rūšių, kurios ir toliau kelia grėsmę Europos Sąjungos vidaus saugumui, ir dar kartą patvirtinama, kad Sąjunga toliau skatins ratifikuoti tarptautines konvencijas ir jų protokolus, ypač tuos, kurie parengti dalyvaujant Jungtinėms Tautoms. Neteisėta prekyba ginklais minima ir Vidaus saugumo strategijoje[8] kaip viena iš organizuoto nusikalstamumo formų, su kuriomis reikia kovoti Europos Sąjungai.

Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Siekiant palengvinti įprastinių ginklų perdavimą vidaus rinkoje ir pašalinti jam kylančias kliūtis arba sureguliuoti įprastinių ginklų eksportą į trečiąsias šalis priimti keli ES teisės aktai:

· 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės su pakeitimais;

· 2007 m. birželio 12–13 d. Komisija priėmė rekomendaciją dėl policijos atliekamų tarpvalstybinių tyrimų tiriant su nusikaltimais susijusių konfiskuotų ar sugrąžintų šaunamųjų ginklų tiekimo kanalus standartinės tvarkos valstybėse narėse, kuri – ir jos priede pateiktas vadovas – leis pagerinti atsekamumo procedūrą ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą šioje srityje;

· 2008 m. gegužės 21 d. Direktyva 2008/51/EB, iš dalies keičianti 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, siekiant įtraukti atitinkamas UNFP reikalaujamas nuostatas dėl ginklų perdavimo Europos Sąjungos viduje[9];

· Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/43/EB išdėstomos su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinamo taisyklės ir procedūros. Jos 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad pervežant su gynyba susijusius produktus per valstybių narių teritorijas arba juos įvežant į valstybės narės, kurioje yra gavėjas, teritoriją, nereikia jokio papildomo kitų valstybių narių leidimo;

· 2012 m. kovo 8 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 258/2012, kuriuo gerinamas atsekamumas, nustatoma šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto iš Europos Sąjungos leidimų sistema, įskaitant importo ir tranzito priemones. Šiuo reglamentu ES teisinė sistema suderinama su UNFP 10 straipsniu[10]. Jis grindžiamas principu, kad šaunamieji ginklai ir susiję objektai neturi būti siunčiami iš vienos valstybės į kitą neinformavus visų susijusių valstybių narių ir negavus jų sutikimo. Jis netaikomas šaunamiesiems ginklams, kurie yra skirti kariniams tikslams. Jis skirtas tik prekybai ir perdavimui iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ar į jas.

Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

UNFP sudarymas atitinka esamą ES politiką, kurioje numatoma priemonių kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu, stiprinti kovą su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, įskaitant jų eksporto kontrolę ir sekimą, ir mažinti mažų ginklų platinimą ir plitimą visame pasaulyje.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Priimant Europos Sąjungos teisės aktus, kuriais siekiama priderinti Sąjungos teisę prie atitinkamų protokolo nuostatų, buvo nuodugniai konsultuotasi su įvairiomis suinteresuotomis šalimis. Papildomo poveikio vertinimo nereikia, nes šis pasiūlymas yra paskutinis žingsnis įvykdant tarptautinį įsipareigojimą, o Sąjungos teisės sistema jau atitinka protokole išdėstytus standartus.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka

Šio pasiūlymo pirmame straipsnyje Europos Sąjungos vardu pritariama Protokolui. Antru straipsniu Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį, įgaliotą Europos Sąjungos vardu deponuoti patvirtinimo dokumentus. JT Konvencijos prieš korupciją tekstas pateikiamas I priede. I priede pateikiama deklaracija, kurioje nurodoma, kokiu mastu Protokolu reglamentuojami klausimai priklauso Europos Sąjungos kompetencijai; deklaracija turi būti pateikta kartu su prisijungimo dokumentu (šaunamųjų ginklų protokolo 17 straipsnio 3 dalis).

Protokolu skatinamas prisijungusiųjų valstybių bendradarbiavimas siekiant užkirsti kelią neteisėtai šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei ginkluotės gamybai bei prekybai, kovoti su ja ir ją panaikinti. Tekste yra šios nuostatos:

· išsamiai registruoti šaunamųjų ginklų importo, eksporto ir tranzito judėjimą;

· pradėti taikyti tarptautinę šaunamųjų ginklų žymėjimo juos pagaminus ir kiekvieną kartą juos importuojant sistemą;

· sukurti suderintą šaunamųjų ginklų importo, eksporto, tranzito ir reeksporto licencijavimo sistemą,

· sugriežtinus eksporto kontrolę, sustiprinus eksporto punktus ir pasienio kontrolę užkirsti kelią šaunamųjų ginklų vagystėms, jų praradimui ar naudojimui ne pagal paskirtį;

· dalytis informacija apie įgaliotus gamintojus, prekiautojus, importuotojus ir eksportuotojus, neteisėtos prekybos maršrutus, geriausius kovos su neteisėta prekyba pavyzdžius, tuo būdu didinant valstybių gebėjimus užkirsti kelią neteisėtai šaunamųjų ginklų prekybai, aptikti ją ir ištirti jos atvejus.

Teisinis pagrindas

Protokolas apima klausimus, priklausančius Sąjungos kompetencijai, nes jie patenka į bendros prekybos politikos taikymo sritį, be to, UNFP sudarymas gali daryti poveikį ES teisės aktams arba pakeisti jų taikymo sritį (SESV 3 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties SESV 114 ir 207 straipsniai yra šio sprendimo materialinis teisinis pagrindas.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

5.           Išvada

UNFP yra pirma pasaulinio masto kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais priemonė. Joje išdėstyta labai naudinga daugiašalė sistema ir daug įvairių minimalių standartų, skirtų visoms prisijungusioms valstybėms.

Pridedamas Tarybos sprendimo pasiūlymas yra teisinė priemonė, skirta Europos Sąjungos vardu sudaryti UNFP, teisiniu pagrindu laikant SESV 114 ir 207 straipsnius, juos taikant kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu.

Todėl Komisija siūlo, kad Taryba priimtų pridedamą sprendimą.

2013/0083 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, sudarymo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 ir 207 straipsnius kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[11],

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą[12],

kadangi:

(1)       Komisija Sąjungos vardu Tarybos pritarimu vedė derybas dėl Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais (toliau – Protokolas) elementų, priklausančių Sąjungos kompetencijai;

(2)       laikantis Tarybos sprendimo 2001/748/EB[13] Protokolas buvo pasirašytas 2002 m. sausio 16 d., numačius jo sudarymą vėliau;

(3)       Jungtinių Tautų Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą sudarymui Europos Sąjungos vardu pritarta 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimu 2004/579/EB[14] – būtina Europos Sąjungos tapimo Protokolo šalimi sąlyga, kaip nurodyta Konvencijos 37 straipsnio 2 dalyje;

(4)       Protokole numatytos priemonės patenka į Sąjungos bendros prekybos politikos taikymo sritį. Siekiant palengvinti įprastinių ginklų perdavimą vidaus rinkoje ir pašalinti jam kylančias kliūtis arba sureguliuoti įprastinių ginklų eksportą į trečiąsias šalis priimti keli Europos Sąjungos teisės aktai;

(5)       teisiškai privaloma priemonė dėl aukščiausių galimų bendrų tarptautinių ginklų perdavimo ir kontrolės standartų yra susijusi su klausimais, priklausančiais Sąjungos kompetencijai, nes jie patenka į bendros prekybos politikos taikymo sritį, arba Sutarties dėl prekybos ginklais sudarymas gali daryti poveikį minėtiems Europos Sąjungos teisės aktams arba pakeisti jų taikymo sritį;

(6)       jeigu Protokolo nuostatos patenka į Sąjungai suteiktos kompetencijos sritį, Europos Sąjungos vardu susitarimui turi būti pritarta;

(7)       deponuodama patvirtinimo dokumentą, Sąjunga pagal Protokolo 17 straipsnio 3 dalį taip pat turėtų deponuoti deklaraciją dėl Europos Sąjungos kompetencijos Protokolu reglamentuojamais klausimais;

(8)       šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolę Sąjungoje bei šaunamųjų ginklų judėjimo tarp valstybių narių formalumai reglamentuojami Tarybos direktyva 91/477/EEB, kurią iš dalies keičia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/51/EB,

(9)       su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijos viduje taisyklės ir procedūros reglamentuojamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos vardu patvirtinamas Protokolas prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildantis Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą.

Sąjungos oficialaus patvirtinimo dokumente pateikiama ir kompetencijos deklaracija pagal Protokolo 17 straipsnio 3 dalį, kaip pateikta I priede.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas paskiria asmenį, kuris įgaliojamas Europos Sąjungos vardu deponuoti Protokolo 17 straipsnio 3 dalyje numatytus patvirtinimo aktus ir taip išreikšti Europos Sąjungos sutikimą laikytis Protokolo.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja[15] …

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

I PRIEDAS

Deklaracija dėl Europos Sąjungos kompetencijos Protokolu prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų gamybą ir prekybą jais, papildančiu Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, reglamentuojamais klausimais

Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų gamybą ir prekybą jais 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad regioninės ekonominės integracijos organizacijos ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumente pateikiama deklaracija, kurioje nurodomi Protokolu reglamentuojami klausimai, dėl kurių valstybės narės, kurios yra Protokolo šalys, kompetenciją perdavė organizacijai.

Europos Sąjunga turi išimtinę kompetenciją prekybos politikos klausimais. Be to, ji dalijasi kompetencija dėl vidaus rinkos įgyvendinimo taisyklių ir turi išimtinę kompetenciją dėl susitarimo, galinčio daryti poveikį Europos Sąjungos priimtoms bendrosioms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį, nuostatų. Sąjunga priėmė taisykles, reglamentuojančias visų pirma kovą su neteisėta šaunamųjų ginklų gamyba ir prekyba jais, valstybių narių reguliavimo standartus ir prekybos politikos procedūras, konkrečiai dėl duomenų tvarkymo, šaunamųjų ginklų žymėjimo, šaunamųjų ginklų dezaktyvavimo, eksporto leidimų sistemos ir importo bei tranzito priemonių, kontrolės eksporto punktuose sugriežtinimo ir tarpininkavimo veiklos.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungai ir teritorijoms, kuriose taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, perduotą kompetenciją ir į šioje Sutartyje išdėstytas sąlygas, taikomas Protokolas skirtas kovai su neteisėta šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei ginkluotės gamyba ir prekyba jais.

Šios Sąjungos kompetencijos taikymo sritis ir įgyvendinimas yra nuolat kintamo pobūdžio ir Sąjunga prireikus papildys arba iš dalies keis šią deklaraciją pagal Protokolo 17 straipsnio 3 dalį.

[1]               2000 m. sausio 31 d. sprendimas.

[2]               Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/55/255.

[3]               Tarybos sprendimas 2001/748/EB (OL, L 280, 2001 10 24, p. 5).

[4]               2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas dėl Jungtinių Tautų Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą sudarymo Europos bendrijos vardu, OL, L 261 2004 8 6, p. 69.

[5]               2005 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatas dėl priemonių, skirtų užtikrinti didesnį saugumą, susijusį su sprogmenimis, detonatoriais, bombų gamybos įranga ir šaunamaisiais ginklais. COM(2005) 329 galutinis.

[6]               OL C 198, 2005 8 12, 4.2 punktas, Tarptautinė teisinė tvarka, (o), p. 20.

[7]               2009 m. gruod˛io 2 d. ES Tarybos dokumentas 17024/09, CO EUR-PREP 3 JAI 896 POLGEN 229.

[8]               Komisijos komunikatas „Vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“ (COM(2010) 673).

[9]               Direktyva 2008/51/EB, paskelbta OL 179, 2008 7 8, įsigaliojo 2008 m. liepos 20 d. (perkelti reikėjo iki 2010 m. liepos 28 d.).

[10]             Reglamentas (ES) Nr. 258/2012 paskelbtas OL, L 94, (2012 m. kovo 30 d.

[11]             OL, p.

[12]             OL, p.

[13]             OJ L 280, 2001 10 24, p. 5.

[14]             OJ L 261, 2004 8 6.

[15]             Sprendimo įsigaliojimo datą Tarybos generalinis sekretoriatas paskelbs Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.