Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 /* COM/2013/027 final - 2013/0014 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS
1.1.
Pastarojo meto ES politikos geležinkelio srityje
plėtra
2011 m. kovo 28 d. baltojoje knygoje „Bendros
Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu
išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“
(2011 m. baltoji knyga) Komisija išdėstė, kaip ji suvokia
bendros Europos geležinkelių erdvės viziją, t. y.
geležinkelių vidaus rinką, kurioje Europos geležinkelio
įmonės galėtų teikti paslaugas nevaržomos nereikalingų
techninių ir administracinių kliūčių. 2012 m. sausio mėn. Europos
Vadovų Tarybos išvadose taip pat pabrėžiama, kaip svarbu, kad
tinklų pramonės ir kitos šakos panaudotų visą integruotos
bendrosios rinkos potencialą, kuris skatina augimą[1]. Be to, 2012 m. gegužės 30 d. Komisijos priimtame
komunikate „Stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų užtikrinimo
veiksmai”[2] pabrėžta, kaip svarbu toliau mažinti reguliavimo naštą ir
patekimo į geležinkelio sektorių kliūtis, ir tuo tikslu
kiekvienai šaliai pateiktos rekomendacijos. O 2012 m. birželio 6 d.
Komisija priėmė komunikatą „Geresnė bendrosios rinkos
valdysena“[3], kuriame panašiai akcentuojama transporto sektoriaus svarba. Paskutinį dešimtmetį ES
geležinkelių rinka smarkiai keitėsi: vienas po kito priimti trys
geležinkelių dokumentų rinkiniai ir keli lydimieji teisės aktai,
kuriais siekta atverti nacionalines rinkas ir geležinkelius padaryti
konkurencingesnius ir sąveikesnius ES lygmeniu, sykiu išlaikant
aukštą saugos lygį. Tačiau, nors priimta daug ES teisės
aktų ir kitų priemonių, kurie sudaro ES teisyną, kuriais
kurta geležinkelių transporto paslaugų vidaus rinka, geležinkeliai ir
toliau užima kuklią ES vidaus transporto dalį. Todėl siekdama
pagerinti geležinkelių paslaugų kokybę ir efektyvumą
Komisija siūlo ketvirtą geležinkelių dokumentų
rinkinį, kuriuo būtų šalinamos užsilikusios rinkos kliūtys. Šis reglamentas yra ketvirtojo
geležinkelių dokumentų rinkinio dalis; juo siekiama, pasitelkiant
Europos Sąjungos geležinkelių agentūrą (EGA, arba
agentūra), šalinti likusias administracines ir technines kliūtis,
visų pirmą suformuluojant bendrą požiūrį į saugos
ir sąveikos taisykles, kad didėtų visoje ES veikiančių
geležinkelio įmonių masto ekonomija, mažėtų
administracinės sąnaudos ir būtų paspartintos
administracinės procedūros, taip pat kad būtų išvengta
paslėptos diskriminacijos. Šiuo reglamentu siekiama pakeisti pirminį
steigimo reglamentą ir agentūrai skirti naujų svarbių
užduočių, kad ji taptų išties europine geležinkelio institucija
sąveikos ir saugos srityje.
1.2.
Kodėl Reglamentas Nr. 881/2004 su
pakeitimais keistinas nauju teisės aktu?
Nuo 2004 m., kai buvo parengtas pirminis
reglamentas, įvyko nemažai su Europos geležinkeliais ir agentūra
susijusių permainų. Vis labiau aiškėjo, kaip veikia ES
geležinkelių vidaus rinka, taip pat ir tai, kaip ji veikia sąveikos
bei saugos aspektais. Priimti nauji teisės aktai, kuriais iš dalies
pakeistas Agentūros reglamentas (2008 m.) arba esamos EGA užduotys
išplėstos nekeičiant EGA reglamento, pavyzdžiui, Sprendimas
2011/155/ES. Su šiuo pasiūlymu pateikiamoje poveikio
vertinimo ataskaitoje išskirta keletas priemonių, kuriomis agentūrai
būtų suteikti nauji įgaliojimai ir supaprastinti dabartiniai
procesai. Be to, gavus EGA steigimo reglamento ir
agentūros įvertinimą (2009–2010 m.), Komisijos, Europos
Parlamento ir Tarybos jungtinio pareiškimo dėl decentralizuotų
agentūrų rekomendacijas (2012 m.) ir administracinės
valdybos rašytinę nuomonę dėl agentūros ateities
(2012 m.) atlikta keletas pakeitimų siekiant patobulinti
agentūros veikimą. Pakeitimais pirmiausia tobulinama agentūros
vidaus struktūra, valdymo ir sprendimų priėmimo būdai, jos
santykiai su suinteresuotosiomis šalimis. Naujas reglamentas taip pat padės
teisės aktą struktūruoti aiškiau, pavyzdžiui, straipsnius
pašalinant ir sunumeruojant iš naujo, ir logiškiau, pavyzdžiui, perkeliant kai
kuriuos straipsnius į labiau tinkamus skyrius, sukuriant naujus ir
išbraukiant pasenusius skyrius. Be to, šiuo dokumentų rinkiniu taip pat iš
dalies keičiamos Sąveikos ir Geležinkelių saugos direktyvos, kurios
glaudžiai susijusios su EGA užduotimis, todėl šiame reglamente
reikėtų į tai tinkamai atsižvelgti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, ir
atsižvelgdama į Teisės tarnybos konsultaciją, Komisija ketina
siūlyti naują EGA reglamentą, kuriuo būtų pakeistas
pirminis Reglamentas Nr. 881/2004. Palyginti su Reglamentu
Nr. 881/2004, daroma nemažai pakeitimų, kuriuos galima sugrupuoti
į tris skirtingas kategorijas: ·
naujos nuostatos:
naujos agentūros užduotys (leidimų pateikti rinkai transporto
priemones, leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo
ir signalizavimo posistemius ir saugos sertifikatų išdavimas),
stipresnė nacionalinių institucijų kontrolė, didesni
įgaliojimai nacionalinių taisyklių atžvilgiu, nauji EGA biudžeto
ištekliai (mokesčiai ir rinkliavos), apeliacinė taryba; kai kurios
naujos nuostatos, ypač tos, kurios susijusios su vidaus organizacijos
dalimi, remiasi bendro požiūrio į ES agentūras dokumentu; ·
galiojančių nuostatų paaiškinimas
arba supaprastinimas, ypač tų, kurios
susijusios su darbo metodais, ERTMS, geležinkelio personalu, registrais ir
kitomis užduotimis; ·
atnaujinimas dėl
teisės aktų sistemos ir politinės sistemos pokyčių:
nuostatos dėl vidaus struktūros ir veikimo būdo, taip pat
nuorodos į komitologijos procedūras ir deleguotuosius aktus; ·
su pirminiu reglamentu susiję redakciniai
pakeitimai.
1.3.
Šio reglamento ir Sąveikos bei
Geležinkelių saugos direktyvų sąsajos
Direktyva 2008/57/EB (Geležinkelių
sąveikos direktyva) ir Direktyva 2004/49/EB (Geležinkelių saugos
direktyva) yra glaudžiai susijusios su Reglamentu Nr. 881/2004.
Ketvirtajame geležinkelių dokumentų rinkinyje siūloma tas
direktyvas išdėstyti nauja redakcija; tačiau jos ir toliau liks
glaudžiai susietos su šiuo reglamentu. To pagrindinė priežastis –
agentūros veiklos sritis yra geležinkelių sąveika ir sauga,
kurių teisinė bazė išdėstyta tose direktyvose. Šiame reglamente tie ryšiai siejasi su: –
techninėmis sąveikos specifikacijomis
(TSS; Sąveikos direktyva), bendraisiais saugos būdais (BSB;
Geležinkelių saugos direktyva) ir bendraisiais saugos rodikliais (BSR;
Geležinkelių saugos direktyva), nes agentūrai pavesta parengti
jų rekomendacijas, kurias priima Komisija, ir pateikti nuomones Komisijai
dėl TSS netaikymo; –
saugos sertifikatais – agentūrai pavesta juos
išduoti, o visa procedūra nurodyta Geležinkelių saugos direktyvoje; –
registrais – agentūrai pavesta pateikti
rekomendacijas Komisijai dėl registrų specifikacijų
(numatytų Sąveikos direktyvoje), jas persvarstyti ir užtikrinti, kad
registrai būtų viešai prieinami; –
leidimų pateikti rinkai geležinkelio
transporto priemones ir transporto priemonių tipus išdavimu ir
leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir
signalizavimo posistemius išdavimu, nes agentūrai pavesta juos išduoti, o
visa paraiškų teikimo procedūra nurodyta Sąveikos direktyvoje; –
telematikos priemonėmis ir Europos
geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS); šias specifines sritis
reglamentuoja atitinkamos TSS, priimtos pagal Sąveikos direktyvą, o
agentūrai tenka svarbus vaidmuo – veikti kaip sistemos valdytojai; –
notifikuotosiomis atitikties vertinimo
įstaigomis – agentūrai pavesta jas remti ir kontroliuoti jų
veiklą, o tos įstaigos steigiamos ir užduotis gauna pagal
Sąveikos direktyvą; –
nacionalinėmis saugos institucijomis –
agentūrai pavesta jas remti ir kontroliuoti jų veiklą, o tos
įstaigos steigiamos ir užduotis gauna pagal Geležinkelių saugos
direktyvą; –
nacionalinėmis geležinkelių
taisyklėmis – agentūrai pavesta jas nagrinėti siekiant sumažinti
jų skaičių, o pranešimo apie jas procedūra išdėstyta
Geležinkelių saugos ir Sąveikos direktyvose. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI Komisijos tarnybos bendros Europos
geležinkelių erdvės plėtrą nuolat aptarinėjo su
sektoriaus atstovais. 2010–2011 m. Komisija atliko Reglamento
Nr. 881/2004 ir Europos Sąjungos geležinkelių agentūros
veikimo ex post vertinimą[4]. Tas
vertinimas ir bendras 2009 m. ES agentūrų vertinimas parodė
agentūros sukurtą pridėtinę vertę ir apskritai
teigiamą suinteresuotųjų šalių nuomonę apie EGA ir jos
darbo rezultatus. Vertinimo rezultatai panaudoti kaip svarbi medžiaga ir
parengiamasis darbas tolesniam su reglamento persvarstymu susietam poveikio
vertinimo procesui. Europos Komisija atliko išsamų poveikio
vertinimą, kuriuo būtų grindžiami teisės aktų
pasiūlymai dėl bendros Europos geležinkelių erdvės
efektyvumo ir konkurencingumo gerinimo sąveikos ir saugos srityje.
2011 m. birželio mėn. buvo įsteigta Poveikio vertinimo
iniciatyvinė grupė, kurios veikloje Transporto ir mobilumo
generalinis direktoratas (MOVE GD) pakvietė dalyvauti visus kitus
generalinius direktoratus. Išorės konsultantas parengė poveikio
vertinimo pagalbinį tyrimą ir surengė tikslinę
konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis. Tikslinės konsultacijos
prasidėjo 2011 m. lapkričio 18 d. apklausa internetu, kuri
buvo baigta 2011 m. gruodžio 30 d. Po to vyko pokalbiai su
svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis ir 2012 m. vasario mėn.
surengtas suinteresuotųjų šalių seminaras. Po to MOVE GD rengė dvišalius susitikimus
su sektoriaus atstovais, siekdamas surinkti jų nuomones dėl to, kas
rengiant ketvirtąjį dokumentų rinkinį darytina
sąveikos ir saugos srityje. Kadangi iniciatyva techninio pobūdžio,
viešos konsultacijos nevykdytos. Tačiau Komisija pasistengė, kad
visos interesų turinčios šalys galėtų laiku pareikšti
nuomonę ir kad būtų aptarti visi svarbiausi iniciatyvos
elementai. Poveikio vertinimo valdyba 2012 m. rugsėjo 5 d.
posėdžiavusi Poveikio vertinimo valdyba pareiškė teigiamą
nuomonę. Pagrindinės tarybos rekomendacijos įtrauktos į poveikio
vertinimo ataskaitą: –
pridurta daugiau statistikos ir informacijos apie
konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis; –
plačiau aprašytos sinergijos, kurių
tikimasi su kitais ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio
elementais, ir aiškiau nurodytas netiesioginis poveikis; –
išsamiau išdėstyti 2–5 galimoms politikos
priemonėms bendri esminiai elementai ir aiškiau nurodyti jų
skirtumai; –
aiškiau išdėstyti ir geriau paaiškinti
rengiant poveikio vertinimą naudoti metodai; geresnėmis
kryžminėmis nuorodomis pagerintas logiškumas; –
aiškiau atskirtos ūkinės veiklos
vykdytojams (geležinkelių veiklos vykdytojams) tenkančios
administracinės išlaidos ir viešųjų administracijų
(nacionalinių institucijų, EGA ir Komisijos) išlaidos. Išskirtos galimos politikos priemonės Išnagrinėjusi atskiras priemones,
Komisija, greta bazinio scenarijaus, išskyrė penkias galimas politikos
priemones (2–6 numeriais pažymėtas priemones). Pagal struktūrą
2–5 galimos politikos priemonės labiausiai darytų poveikį
Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (EGA, arba
agentūros) ir nacionalinių institucijų sąveikos lygiui;
jomis visomis tinka siekti visų trijų veiklos tikslų. 6 galima
politikos priemonė yra rinkinys horizontaliųjų priemonių,
kurios didžia dalimi nesusijusios su EGA ir nacionalinių institucijų
sąveika ir gali būti taikomos kartu su bet kuria iš 2–5 numeriais
pažymėtų galimų politikos priemonių , taip
sustiprindamos bendrą galutinį poveikį. 1 galima priemonė – bazinis
scenarijus (nieko nekeisti) ir toliau eiti tuo keliu, kuris sektoriui jau yra
nubrėžtas. 2 galima priemonė – agentūra
įgyja svaresnį koordinavimo vaidmenį užtikrinant nuoseklų
geležinkelio įmonių sertifikavimą ir transporto priemonių
leidimų išdavimą. 3 galima priemonė – EGA veiktų
kaip vieno langelio įstaiga: nacionalinės saugos institucijos priima
galutinį sprendimą dėl sertifikavimo ir leidimų išdavimo, o
EGA tikrina, ar paraiškos atitinka paraiškų teikimo kriterijus ir ar
sprendimas dėl paraiškų priimtas laikantis reikiamos tvarkos, taip
pat ar sprendimai priimti laikantis reikiamų sąlygų. 4 galima priemonė – EGA ir
nacionalinės saugos institucijos dalijasi kompetencija, o galutinį
sprendimą dėl sertifikavimo ir leidimų išdavimo priima
agentūra. 5 galima priemonė – EGA perima
nacionalinių saugos institucijų veiklą, susijusią su
geležinkelio įmonių sertifikavimu ir transporto priemonių
leidimų išdavimu. 6 galima priemonė – horizontaliosios
priemonės, įskaitant kitas teisines ir neprivalomas priemones
(nesusijusias su atsakomybės pasidalijimu tarp nacionalinių
institucijų ir EGA), kurios galėtų būti įgyvendintos
siekiant pagerinti geležinkelių sektoriaus konkurencingumą, kaip
antai EGA vaidmens stiprinimas skleidžiant su geležinkeliais susijusią
informaciją, rengiant mokymus arba pereinant nuo nacionalinių
techninių ir saugos taisyklių prie ES taisyklių sistemos
(Europos geležinkelių agentūra ir nacionalinės saugos
institucijos nurodytų nebūtinas taisykles ir po to paprašytų
nacionalinių institucijų jas panaikinti; taip būtų apribota
galimybė priimti naujas taisykles). Galimų politikos priemonių poveikis.
Įvertinta, kad visų galimų politikos priemonių poveikis
aplinkai teigiamas, tačiau nedidelis. Visų galimų politikos
priemonių socialinis poveikis taip pat teigiamas, tačiau nedidelis
arba nežymus. Toliau pateikiamoje lentelėje nurodoma
kartu taikomų galimų politikos priemonių ekonominė nauda
(efektyvumas) ir pasiektų tikslų skaičius (veiksmingumas): Galima politikos priemonė || Efektyvumas (bendra grynoji nauda mln. EUR) || Veiksmingumas (pasiektų veiklos tikslų skaičius) 2 ir 6 galimos politikos priemonės – koordinuojamojo EGA vaidmens stiprinimas + horizontaliosios priemonės || 411 || 1 3 ir 6 galimos politikos priemonės – EGA kaip vieno langelio principu veikianti įstaiga + horizontaliosios priemonės || 461 || 2 4 ir 6 galimos politikos priemonės – EGA su nacionalinėmis saugos institucijomis dalijasi kompetencijomis + horizontaliosios priemonės || 497 || 3 5 ir 6 galimos politikos priemonės – EGA perima nacionalinių saugos institucijų leidimo išdavimo ir sertifikavimo veiklą ir horizontaliosios priemonės || 476 || 3 Padaryta išvada, kad 4 politikos
priemonė, sujungta su 6 politikos priemone, yra priimtinausia, nes
padėtų pasiekti tinkamiausią toliau nurodytų pasekmių
pusiausvyrą: –
pramone (kiek sumažinamos išlaidos ir kiek
sutrumpinama saugos sertifikatų, transporto priemonių ir kitų
posistemių leidimų išdavimo trukmė); –
finansiniu poveikiu ES biudžetui. –
poveikiu nacionalinių institucijų
išlaidoms; –
subsidiarumo ir proporcingumo principų
laikymusi; –
nustatytų problemų sprendimu ir –
tikslų pasiekimu. Daugiau informacijos apie poveikio
vertinimą ir konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatus
pateikiama su teisės aktų pasiūlymais, kuriais siekiama
pašalinti likusias administracines ir technines kliūtis ES geležinkelių
rinkoje sąveikos ir saugos srityje, pateikiamame Komisijos tarnybų
darbiniame dokumente. Jis bus paskelbtas Komisijos generalinio sekretoriato
interneto svetainėje priėmus šį teisės aktą. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI Šiame skirsnyje komentuojamos ir paaiškinamos
pagrindinės naujo EGA reglamento nuostatos, prireikus susiejant jas su
Reglamento Nr. 881/2004 pirminio teksto pakeitimais. 1 SKYRIUS „PRINCIPAI“ 1 straipsnis – tikslai yra išdėstyti
kitaip, kad būtų matyti naujos agentūros užduotys, jie perkelti
į konstatuojamąsias dalis; vietoj jų aiškumo dėlei nurodomi
„Dalykas ir taikymo sritis“. 2 straipsnis čia perkeltos teisinio
statuso nuostatos, nes taip labiau tinka (anksčiau buvęs 22
straipsnis). 3 straipsnis iš dalies pakeistas, kad tinkamai
atspindėtų naujus agentūros aktų tipus. 2 SKYRIUS
„DARBO METODAI“ Pridėtas naujas skyrius su pirmiau
kituose skyriuose įrašytomis nuostatomis, kuriomis faktiškai
reglamentuojami metodai, kuriais EGA siekia savo tikslų. 4 straipsnis – siekiant teisinio aiškumo
perrašytas straipsnis „Darbo grupės“; pirmiausia, nuoroda į AEIF
(Europos geležinkelių sąveikos asociaciją) dabar pasenusi ir
gali būti išbraukta; ankstesnė 24 straipsnio 4 dalis perkelta
čia vietoj straipsnio apie EGA personalą; darbo tvarkos taisykles
turi priimti valdančioji taryba. 7 straipsnis „Poveikio vertinimas“ –
pirminiame tekste sąnaudų ir naudos analizė apsiribojo tik sauga
(6 straipsnio 4 dalis); ši agentūros užduotis turėtų būti
ne kurios nors jos konkrečios veiklos dalimi, todėl tas dalis
reikėjo perkelti į bendrąjį skirsnį, padaryti jas
visuotinai taikomas ir numatyti aiškias užduotis; tai atitinka tarybos
rašytinę nuomonę dėl EGA ateities ir veikla grindžiamo biudžeto
sudarymo ir valdymo principus. 8 straipsnis „Tyrimai“ (anksčiau 20
straipsnis) perkeltas, nes tyrimai yra tikslų siekimo priemonės,
taigi iš esmės ne užduotys. 9 straipsnis „Nuomonės“ (anksčiau 10
straipsnis „Techninio pobūdžio nuomonės“) – pagal direktyvas
išbraukta „techninio pobūdžio“; 2a straipsnio b dalis išbraukta, nes
pasenusi; 3 dalis (ankstesnė 2b dalis) iš dalies pakeista, kad
būtų išplėsta jos taikymo sritis (anksčiau taikyta tik TSS,
be aiškaus pagrindimo). 10 straipsnis „Apsilankymai valstybėse
narėse“ (anksčiau 33 straipsnis) perkeltas į šį
skirsnį, nes apsilankymai yra agentūros tikslų siekimo priemonės. 3 SKYRIUS „SU
GELEŽINKELIŲ SAUGA SUSIJUSIOS UŽDUOTYS“ 11 straipsnyje „Techninė parama. Sauga“
padaryti minimalūs pakeitimai, kuriais aiškiau išdėstomos
agentūros užduotys. 12 straipsnyje „Saugos sertifikatai“
suformuluojamas naujas EGA vaidmuo (saugos sertifikatų išdavimas), kaip
siūlyta poveikio vertinimo ataskaitoje pagal persvarstomą
Geležinkelių saugos direktyvą. 13 straipsnis „Transporto priemonių
techninė priežiūra“ yra naujas; jame išdėstyta tai, kas liko iš
pirminio 3a skyriaus, jį supaprastinus ir perkėlus į saugos
dalį tai, kas labiausiai su ja susiję. 14 straipsnis „Pavojingų krovinių
vežimas geležinkeliais“ yra naujas; jame oficialiai įtvirtinama tai,
ką EGA jau dabar vykdo pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais
srityje. 4 SKYRIUS „SU GELEŽINKELIŲ
SĄVEIKA SUSIJUSIOS UŽDUOTYS“: 15 straipsnis „Techninė parama.
Sąveika“ iš dalies pakeistas siekiant atspindėti Sąveikos
direktyvos pakeitimus (tai daroma b ir c dalimis) ir aiškiau išdėstyti
dabartines EGA užduotis. 16 straipsnis „Transporto priemonių
leidimai“ yra naujas; jame nurodomas naujas EGA vaidmuo išduodant leidimus
pateikti rinkai transporto priemones, kaip siūlyta poveikio vertinimo
ataskaitoje pagal iš dalies pakeistą Sąveikos direktyvą. 17 straipsnis „Transporto priemonių
tipų leidimai“ yra naujas; jame aptariamas naujas EGA vaidmuo išduodant
leidimus pateikti rinkai transporto priemonių tipus, kaip siūlyta
poveikio vertinimo ataskaitoje pagal iš dalies pakeistą Sąveikos
direktyvą. 18 straipsnis „Leidimas pradėti
eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius“ yra
naujas; jame aptariamas naujas EGA vaidmuo, susijęs su kelio
kontrolės, valdymo ir signalizavimo įrangos leidimų išdavimu;
tai susiję su nauju EGA kaip sistemos valdytojos vaidmeniu ir naujos
užduoties – išduoti su ERTMS susijusius leidimus pateikti rinkai transporto
priemones (siekiant užtikrinti, kad leidimai pateikti rinkai, išduoti
transporto priemonėms su ERTMS įranga, derėtų su kelio
sistemomis) – pasekmėmis. 19 straipsnis „Telematikos priemonės“ yra
naujas straipsnis, kuriuo oficialiai įtvirtinama jau dabar EGA
įgyvendinama užduotis, kaip numatyta telematikos priemonių
keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms (angl. TAP/TAF)
techninėse sąveikos specifikacijose ir atsižvelgiant į poveikio
vertinimo ataskaitą. 20 straipsnis „Parama notifikuotosioms
atitikties vertinimo įstaigoms“ iš dalies pakeistas – nuostatos dėl
Komisijos vykdomo notifikuotųjų įstaigų stebėjimo
perkelta į naują stebėsenai skirtą skirsnį; likusiomis
nuostatomis reglamentuojama parama notifikuotosioms įstaigoms (Komisija
pavedė agentūrai notifikuotųjų geležinkelio
įstaigų techninio sekretoriato užduotis nuo 2011 m. balandžio
20 d. ir ši veikla jau vykdoma; ji turi būti tinkamai įtvirtinta
teisės aktuose). 5 SKYRIUS „SU
NACIONALINĖMIS TAISYKLĖMIS SUSIJUSIOS UŽDUOTYS“ (perkeltas po
sąveikai skirto skyriaus): 21, 22 ir 23 straipsniai „Nacionalinės
taisyklės“ yra nauji straipsniai, į kuriuos įtraukti pirminiai
9a ir 9b straipsniai, kurie iš dalies pakeisti, kad procedūros
būtų suderintos su Sąveikos bei Geležinkelių saugos
direktyvomis ir kad būtų atsižvelgta į išplėstus EGA
įgaliojimus, susijusius su nacionalinėmis taisyklėmis pagal
poveikio vertinimo ataskaitą ir Nacionalinių saugos taisyklių
darbo grupės ataskaitos projektą; agentūrai aiškiai pavedamas IT
duomenų bazės valdymas, kad būtų išaiškintas ankstesnis
neaiškumas dėl atsakomybės (Komisijos ir EGA) ir pašalintos esamos
techninės, koordinavimo ir atsakomybės problemos. 6 SKYRIUS „SU
ERTMS SUSIJUSIOS UŽDUOTYS“ (ERTMS skirsniui skiriamas atskiras naujas skyrius) Į 24–28 straipsnius „ERTMS užduotys“ yra
įtrauktas pirminis 21a straipsnis, iš dalies pakeistas siekiant išaiškinti
agentūros ir kitų subjektų atsakomybę dėl ERTMS, kad
gerėtų ERTMS diegimas ir būtų atspindėta EGA jau
vykdoma tos srities veikla; 13e straipsnis iš dalies pakeistas pagal
preliminarų Komisijos atliktą ketverių metų tolesnių
techninio pobūdžio veiksmų įvertinimą. 7 SKYRIUS „SU
BENDROS EUROPOS GELŽINKELIŲ ERDVĖS STEBĖSENA SUSIJUSIOS
UŽDUOTYS“ yra naujas skyrius, kuriame įvairios su stebėsena
susijusios užduotys dabar sujungiamos į vieną skyrių siekiant
geresnio matomumo ir aiškumo. 29 straipsnis „Nacionalinių saugos
institucijų kontrolė“ yra naujas straipsnis, susijęs su nauja
EGA užduotimi – nacionalinių saugos institucijų kontrole, kaip
siūlyta poveikio vertinimo ataskaitoje (ir EGA reglamento
įvertinime). 30 straipsnis „Notifikuotųjų
įstaigų kontrolė“ yra naujas straipsnis, susijęs su nauja
EGA užduotimi – notifikuotųjų įstaigų kontrole, kaip
siūlyta poveikio vertinimo ataskaitoje. 31 straipsnis „Sąveikos ir saugos
pažangos stebėsena“ iš dalies pagrįstas pirminiu 9 straipsniu (naujos
1 ir 2 dalys, kuriose dabar išaiškintos su saugos stebėsena susijusios EGA
užduotys), pirminiu 14 straipsniu (naujos 3 ir 4 dalys, kuriose dvi skirtingos
sąveikos ir saugos ataskaitos dabar sujungtos į vieną); 5 dalis
pagrįsta 21b straipsnio 2a dalimi pagal poveikio vertinimo ataskaitą
ir EGA reglamento įvertinimą. 8 SKYRIUS
„KITOS UŽDUOTYS“ yra naujas skyrius, kuriame sujungiami ankstesni registrams,
geležinkelio personalui ir kitoms užduotims skirti skyriai: 32 straipsnyje „Geležinkelio personalas“
supaprastinimo tikslais sujungti pirminiai 16b, 16c ir 17 straipsniai – kai
kurios užduotys pasenusios, kitos aprašytos Direktyvoje 2007/59; iš dalies
pakeistas siekiant išvengti teisinio dviprasmiškumo ir pasikartojimo. 33 straipsnyje „Registrai“ yra sujungti,
atnaujinti ir su teisės aktais suderinti pirminiai 18 ir 19 straipsniai. 34 straipsnio „Nacionalinių saugos
institucijų, tyrimo įstaigų ir atstovaujamųjų
organizacijų tinklai“ nuostatos anksčiau sudarė pirminio 6
straipsnio 5 dalies ir 9 straipsnio dalį; pridėtas
atstovaujamųjų organizacijų tinklas (2 dalis) siekiant pagerinti
suinteresuotųjų šalių koordinavimą ir jam suteikti
struktūrą agentūros lygmeniu; pridėta 3 dalis siekiant
pagerinti konsultavimąsi su visomis suinteresuotosiomis šalimis, jam
suteikti struktūrą ir apskritai gauti iš agentūros
aukštesnės kokybės produktus (pagal EGA reglamento įvertinimą
ir rašytinę nuomonę dėl EGA ateities). 35 straipsnis „Komunikacija ir sklaida"
yra naujas straipsnis, kuriame oficialiai įtvirtinama iš dalies jau
vykdoma EGA veikla; jis įtrauktas atsižvelgiant į poveikio vertinimo
ataskaitą, EGA reglamento įvertinimą ir rašytinę
nuomonę dėl EGA ateities. 36 straipsnis „Moksliniai tyrimai ir
inovacijų skatinimas“ yra mokslinių tyrimų elementu papildytas
pirminis straipsnis, kuriuo oficialiai įtvirtinama tai, ką EGA didžia
dalimi jau vykdo, ir kuris parengtas pagal tarybos rašytinę nuomonę
dėl EGA ateities. 37 straipsnis „Parama Komisijai“ iš dalies
pakeistas. 38 straipsnio „Parama įvertinant
geležinkelio projektus“ (pirminio 15 straipsnio) taikymo sritis išplėsta,
kad apimtų saugą. 39 straipsnis „Parama valstybėms
narėms ir suinteresuotosioms šalims“ yra naujas, parengtas pagal poveikio
vertinimo ataskaitą (6 galima politikos priemonė) ir EGA reglamento
vertinimo rezultatus. 40 straipsnis „Tarptautiniai santykiai“ yra
naujas straipsnis, kuriuo oficialiai įtvirtinama tai, ką EGA didžia
dalimi jau vykdo, ir kuris parengtas pagal poveikio vertinimo ataskaitą ir
tarybos rašytinę nuomonę dėl EGA ateities. 41 straipsnis „Atsarginės dalys“ yra
naujas; naujos užduotys numatomos pagal poveikio vertinimo ataskaitą. 9 SKYRIUS
„AGENTŪROS ORGANIZACINIAI KLAUSIMAI“ yra išdėstytas didžia dalimi
laikantis Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos jungtinio pareiškimo
dėl decentralizuotų agentūrų ir bendro požiūrio
(2012 m.); tai ypač taikoma valdančiosios tarybos (anksčiau
administracinės valdybos) kompetencijos išplėtimo nuostatoms;
vykdomosios valdybos įsteigimo, daugiametės darbo programos
nuostatoms; kitoms standartinėms žmogiškiesiems ištekliams ir biudžeto
klausimams skirtoms nuostatoms. Kiti svarbūs pakeitimai: 48 straipsnis „Metinės ir
daugiametės darbo programos" yra naujas atskiras straipsnis dėl
darbo programų; manyta, kad jo reikia dėl aiškumo; jis parengtas
pagal jungtinį pareiškimą, Audito Rūmų ir Europos
Parlamento rekomendacijas, EGA reglamento vertinimą ir tarybos rašytinę
nuomonę dėl EGA ateities (daugiametė perspektyva, veikla
grindžiamas valdymas ir veikla grindžiamo biudžeto sudarymas, santykiai su
suinteresuotosiomis šalimis). 51–57 straipsniai „Apeliacinė taryba“ yra
nauji: išplėtus EGA kompetenciją (leidimų pateikti rinkai
transporto priemones ir saugos sertifikatų išdavimas) apeliacinė
taryba yra būtina; poveikio vertinimo ataskaitoje numatyta įsteigti
nuo agentūros atsietą nepriklausomą apeliacinę tarybą,
tačiau panašu, kad Europos aviacijos saugos agentūroje (EASA) jau
taikomas sprendimas yra tinkamesnis; remiamasi atitinkamomis EASA reglamento
nuostatomis. 10 SKYRIUS
„FINANSINĖS NUOSTATOS“: 58 straipsnio 2 dalyje yra naujas c punktas,
kuriame priduriami nauji EGA pajamų šaltiniai (išorės mokesčiai
ir rinkliavos už naujas užduotis – leidimų pateikti rinkai transporto
priemones ir saugos sertifikatų išdavimą), ir naujas e punktas,
kuriuo tai suderinama su EASA reglamentu. 11 SKYRIUS
„PERSONALAS“ yra naujas skyrius, kuriame didžia dalimi laikomasi
standartinių nuostatų, pagrįstų bendru požiūriu
dėl agentūrų (62 ir 63 straipsniai). 61 straipsnis „Personalas. Bendrosios
nuostatos“, pirminis 24 straipsnis, yra iš dalies pakeistas pagal jungtinį
pareiškimą dėl agentūrų, EGA reglamento vertinimą ir
tarybos rašytinę nuomonę dėl EGA ateities; išbraukti ankstesni ilgiausios
sutarties apribojimai. 12 SKYRIUS
„BENDROSIOS NUOSTATOS“: 64, 66–68, 70–72 straipsniai yra perkelti iš
kitų pirminio reglamento vietų ir prireikus iš dalies pakeisti pagal
jungtinį pareiškimą dėl agentūrų. 65 straipsnis „Susitarimas dėl
būstinės ir veiklos sąlygos“ yra naujas, parengtas pagal
jungtinį pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų
(2012 m.). 69 straipsnis „Bendradarbiavimas su
nacionalinėmis institucijomis ir įstaigomis“ yra naujas straipsnis,
pagrįstas naujais EGA įgaliojimais išduoti sertifikatus ir leidimus;
kai kuriais atvejais bendradarbiavimas su nacionalinėmis įstaigomis
ir institucijomis laikytas būtinu dėl jų kvalifikacijos;
numatoma galimybė dalį EGA užduočių perduoti pagal (sub)rangos
sutartį. 13 SKYRIUS
„BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS“ yra naujas. 73 ir 74 straipsniai „Deleguotieji aktai“ yra
nauji straipsniai: Europos geležinkelių agentūrai suteikus naujus
įgaliojimus (susijusius su saugos sertifikatų bei leidimų
pateikti rinkai transporto priemones išdavimu ir nuosavais ištekliais) atsiranda
poreikis priimti deleguotąsias priemones; tai panašu kaip EASA atveju. 75 straipsnis „Komiteto procedūra“ yra
naujas straipsnis, kuris parengtas tam, kad nereikėtų teikti
nuorodų į kitus teisės aktus (Sąveikos direktyvą). 76 straipsnis „Vertinimas ir peržiūra“
yra pirminis straipsnis, iš dalies pakeistas pagal jungtinį
pareiškimą dėl agentūrų. STRAIPSNIAI, KURIE LIKO TOKIE PATYS KAIP
REGLAMENTE NR. 881/2004: 5, 6, 58, 59, 60. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Naujasis reglamentas yra biudžeto ir personalo
išteklių skyrimo Europos Sąjungos geležinkelių agentūrai
teisinė bazė. Priede esančioje finansinėje teisės akto
pažymoje pateikti išsamūs apskaičiavimai. Svarbu pabrėžti, kad į šį
teisės aktą įtraukti su EGA personalu susiję: 1.
išteklių apskaičiavimai iš dviejų
ankstesnių finansinių teisės akto pažymų, kurios buvo
pridėtos prie pirminio Reglamento Nr. 881/2004 ir 2008 m.
jį pakeitusio Reglamento Nr. 1335/2008 ir kuriose Europos
geležinkelio agentūrai buvo numatyti 104 laikinieji darbuotojai; 2.
2005–2013 m. biudžetinės procedūros,
kuriomis biudžeto institucija suteikė Europos geležinkelio agentūrai
papildomus 39 etatus, kad būtų vykdomos papildomos, steigimo
reglamente nenumatytos užduotys; rezultatas – 2013 m. iš viso yra 143 laikinųjų
darbuotojų etatai; 3.
apskaičiuotas šiame naujame reglamente
numatytų naujų EGA užduočių ir padidintų
įgaliojimų poveikis ištekliams yra 43 asmenys. Dėl 2 punkto pasakytina, kad nuo
EGA įsteigimo 2005 m. etatų skaičius palaipsniui augo.
Šį pakeitimą kasmet nuodugniai tikrindavo ir patvirtindavo biudžeto
institucija pagal Komisijos siūlomą etatų skaičių.
Pagrindinis 1 ir 2 punktų skirtumo paaiškinimas tas, kad kai kurios
funkcijos ir veikla, kaip antai teisės reikalai, duomenų apsaugos
pareigūnas, valdančiosios tarybos sekretoriatas, vidaus auditas,
kokybės ir veiklos planavimas, ekonominis (poveikio) vertinimas, viešieji
pirkimai, objektų valdymas ir administracijos vadovas nebuvo numatyti
steigimo reglamente arba bent jau nebuvo planuota, kad tuos darbus atliks tam
paskirtas personalas. Kai kurioms veikloms sritims, įskaitant
žmogiškuosius išteklius, IT ir finansus, išteklių poreikis buvo
nepakankamai įvertintas. Vertinant iš ekonominės perspektyvos, ši
veikla atsirado dėl to, kad EGA buvo įsteigta tam, kad
padėtų kurti integruotą ir konkurencingą geležinkelių
erdvę. Tai nuo pat pradžios buvo neatsiejama agentūros veiklos dalis,
net jei finansinėje pažymoje nebuvo numatyta tam skirto personalo. Šios
veiklos poreikis nekelia abejonių, o neseniai, laikantis veikla grindžiamo
biudžeto sudarymo modelio, jis išaugo, todėl į naują
Agentūros reglamentą siūloma įtraukti naują
straipsnį. Vyko ir kitos permainos: daugelyje Komisijos
teisės aktų agentūrai skiriamos papildomos užduotys, kurioms
reikia išteklių, nors jie nėra tinkamai atspindėti finansinėje
pažymoje. Pavyzdžiui, Komisijos sprendime 2011/155/ES dėl Direktyvos
2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje 27
straipsnio 4 dalyje nurodyto informacinio dokumento skelbimo ir tvarkymo
agentūrai pavedamos papildomos užduotys, susijusios su procesų ir
taisyklių, naudojamų išduodant geležinkelio transporto priemonių
ir posistemių leidimus, skaidrumo didinimu ir supaprastinimu. Kalbant
konkrečiau, EGA vaidmuo yra susijęs su leidimų išdavimo procesų
valstybėse narėse dokumentavimu, nacionalinių taisyklių,
taikomų išduodant geležinkelio transporto priemonių leidimus ir
tikrinant duomenų nuoseklumą, dokumentavimu, parama
nacionalinėms saugos institucijoms, duomenų valdymu ir palaikymu. Dėl 3 punkto pasakytina, kad
naujų ir išplėstų užduočių poveikis biudžetui ir
personalui didžia dalimi pagrįstas poveikio vertinimo
apskaičiavimais, Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos jungtiniame
pareiškime dėl decentralizuotų agentūrų išdėstytų
rekomendacijų įgyvendinimu, Audito Rūmų ir Vidaus audito
tarnybos rekomendacijomis ir EGA reglamento įvertinimu. Visi teisinės
bazės pakeitimai išsamiai paaiškinti šio memorandumo 3 dalyje.
Apskaičiuota, kad šioms naujoms ir išplėstoms užduotims vykdyti
reikės 70 asmenų, t. y., palyginti su dabartiniu agentūros
personalu, papildomai reikės 43 darbuotojų. Šiems 43 naujiems
darbuotojams bus pavesta išduoti leidimus ir sertifikatus, o išlaidos bus
padengiamos išorės mokesčiais ir rinkliavomis; likę 27
reikiamų asmenų bus paskirti perskirsčius dabartinį
agentūros personalą. Todėl papildomo poveikio ES biudžetui nebus
(išskyrus 2015 ir 2016 m., kai dar nebus surinkta išorės
mokesčių ir rinkliavų). Planuojami papildomi 43 darbuotojai
būtų tokių kategorijų: ·
techniniai ekspertai (41 asmuo), kurie išduotų
leidimus pateikti rinkai transporto priemones ir transporto priemonių
tipus (30 darbuotojų), leidimus pradėti eksploatuoti kelio
kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius (6 darbuotojai) ir saugos
sertifikatus (5 darbuotojai); ·
su tuo susiję administracijos darbuotojai (2
asmenys), tarp jų vienas buhalteris, kurie bendradarbiautų su
nacionalinėmis institucijomis ir dalyvautų valdant planuojamą
išorės mokesčių ir rinkliavų sistemą. Išorės mokesčiai ir rinkliavos taip
pat padengtų susijusias pridėtines išlaidas, visų pirma: ·
EGA priimtų sprendimų vertimą į
nacionalines kalbas; ·
išorės mokesčių ir rinkliavų
apskaitai reikalingą IT sistemą. Likę 27
darbuotojai, kurie būtų paskirti perskirsčius esamus
agentūros darbuotojus, vykdytų: ·
nacionalinių saugos institucijų bei
notifikuotųjų įstaigų, taip pat nacionalinių saugos ir
sąveikos teisės aktų įgyvendinimo kontrolę; ·
nacionalinių taisyklių skaičiaus
mažinimą; ·
teiktų konsultacijas ir paramą
valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims, skleistų su
geležinkeliais susijusią informaciją, organizuotų mokymus ir
vykdytų koordinavimą dėl galimo atsarginių dalių
standartizavimo. Apskaičiuota,
kad bendras EGA poveikis biudžetui 2015–2020 m. sieks 157,113 mln.
EUR. Naujos užduotys ES biudžetui kainuos 0,4113 mln. EUR, o nuo
2017 m. jos bus padengiamos pramonės mokamais mokesčiais ir
rinkliavomis. Bus paveikti ir
Komisijos (MOVE generalinio direktorato) ištekliai. Todėl šiame reglamente
yra: 1.
išteklių apskaičiavimai iš dviejų
ankstesnių finansinių teisės akto pažymų, kurios buvo
pridėtos prie pirminio Reglamento Nr. 881/2004 ir 2008 m.
jį pakeitusio Reglamento Nr. 1335/2008 ir kuriose buvo numatyti du
Komisijos pareigūnai arba laikinieji darbuotojai; 2.
2005–2013 m. pakeitimai, pagal kuriuos
steigimo reglamente nenurodytas papildomas užduotis turės atlikti dar trys
Komisijos darbuotojai, tvarkantys su EGA susijusius reikalus. Iš viso bendras su šia iniciatyva
susijusių Komisijos darbuotojų skaičius bus 5 asmenys;
naujų darbuotojų nėra prašoma. 2013/0014 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl Europos Sąjungos
geležinkelių agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, perdavus teisėkūros procedūra
priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[5], atsižvelgdami į Regionų komiteto
nuomonę[6], laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1) norint palaipsniui sukurti
sienų nevaržomą Europos geležinkelių erdvę, reikia, kad
Sąjunga imtųsi veiksmų geležinkeliams taikomų
techninių taisyklių srityje ir atsižvelgtų į glaudžiai
tarpusavyje susijusius techninius (sąveikos) ir saugos aspektus,
kurių kiekvienas turi būti labiau suderintas Sąjungos lygmeniu.
Per pastaruosius du dešimtmečius buvo priimti atitinkami geležinkelio
srities teisės aktai, ypač trys geležinkelių dokumentų
rinkiniai; tarp jų aktualiausi yra 2004 m. balandžio 29 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos
geležinkeliuose ir 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos
Bendrijoje; (2) kad būtų galima tuo
pačiu metu siekti ir geležinkelio saugos, ir sąveikos tikslų,
reikia atlikti didelį techninį darbą, kuriam turi vadovauti
specializuota įstaiga. Todėl 2004 m., remiantis esama institucine
sistema ir atsižvelgiant į įgaliojimų pusiausvyrą
Sąjungoje, reikėjo pagal antrąjį geležinkelių
dokumentų rinkinį įsteigti europinę agentūrą,
kuri atsakytų už geležinkelių saugą ir sąveiką (toliau
— agentūra); (3) Europos geležinkelio
agentūra pirmiausia įsteigta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento
ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 881/2004[7],
siekiant skatinti sienų nevaržomos Europos geležinkelių erdvės
kūrimą ir padėti atgaivinti geležinkelio sektorių
stiprinant jo pagrindinius privalumus saugos aspektu. Reglamentas (EB)
Nr. 881/2004 turi būti pakeistas nauju teisės aktu, nes
agentūros užduotys ir vidaus darbo organizavimas smarkiai keičiami; (4) ketvirtajame
geležinkelių dokumentų rinkinyje siūloma svarbių
pakeitimų, kuriais būtų patobulintas bendros Europos
geležinkelių erdvės veikimas nauja redakcija išdėstant
Direktyvą 2004/49/EB ir Direktyvą 2008/57/EB, kurios abi
tiesiogiai susijusios su agentūros užduotimis. Tose direktyvose ir šiame
reglamente pirmiausia numatoma atlikti užduotis, susijusias su transporto
priemonių leidimų ir saugos sertifikatų išdavimu Sąjungos
lygmeniu. Dėl to turėtų sustiprėti agentūros vaidmuo; (5) agentūra
turėtų padėti sukurti sienų nevaržomą bendrą
Europos geležinkelių erdvę ir užtikrinti sklandų jos
veikimą bei aukštą saugos lygį, o drauge pagerinti geležinkelio
sektoriaus konkurencinę padėtį. Tai turėtų būti
pasiekta padedant įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus
techniniais klausimais, didinant geležinkelio sistemų sąveikos
lygį ir plėtojant bendrą požiūrį į saugą
Europos geležinkelio sistemoje. Agentūra taip pat turėtų veikti
kaip europinė įstaiga, atsakinga už leidimų pateikti rinkai
geležinkelio transporto priemones ir transporto priemonių tipus
išdavimą, už saugos sertifikatų geležinkelio įmonėms išdavimą
ir už leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir
signalizavimo posistemius išdavimą. Be to, ji turėtų vykdyti
nacionalinių geležinkelio taisyklių ir nacionalinių
institucijų, veikiančių geležinkelių sąveikos ir
saugos srityse, veiklos rezultatų stebėseną; (6) siekdama tų tikslų,
agentūra turėtų visapusiškai atsižvelgti į Europos
Sąjungos plėtros procesą ir į konkrečius apribojimus,
susijusius su geležinkelio jungtimis su trečiosiomis šalimis.
Agentūra turėtų būti visiškai atsakinga už jai pavestų
funkcijų ir paskirtų įgaliojimų vykdymą; (7) vykdydama savo užduotis,
ypač tas, kurios susijusios su rekomendacijų rengimu, agentūra
turėtų kuo labiau atsižvelgti į geležinkelio srities išorės
ekspertų nuomonę. Dauguma tų ekspertų turėtų
būti geležinkelio sektoriaus profesionalai ir atitinkamų nacionalinių
institucijų atstovai. Iš jų turėtų būti sudaromos
kompetentingos ir reprezentatyvios agentūros darbo grupės; (8) siekdama padėti suvokti
ekonominį poveikį geležinkelio sektoriui ir jo įtaką
visuomenei, sudaryti sąlygas kitiems priimti informacija pagrįstus
sprendimus, veiksmingiau nustatyti darbo prioritetus ir skirstyti savo
išteklius agentūra turėtų toliau stiprinti pastangas vykdyti
poveikio vertinimo veiklą; (9) agentūra
turėtų teikti nepriklausomą ir objektyvią techninę
paramą, labiausiai Komisijai. Direktyva …. [Geležinkelių
sąveikos] yra techninių sąveikos specifikacijų (TSS)
rengimo ir persvarstymo pagrindas, o Direktyva …. [Geležinkelių saugos]
yra bendrųjų saugos būdų (BSB) ir bendrųjų saugos
rodiklių (BSR) rengimo ir persvarstymo pagrindas. Kad būtų
užtikrintas šio darbo tęstinumas ir per tam tikrą laiką
parengtos TSS, BSB ir BSR, reikia nuolat veikiančios techninės
sistemos ir jai priskirto specializuotos įstaigos personalo. Tuo tikslu
agentūrai turėtų būti pavesta teikti Komisijai rekomendacijas
dėl TSS, BSB ir BSR rengimo ir persvarstymo. Nacionalinėms saugos
organizacijoms ir reguliavimo įstaigoms taip pat reikėtų
suteikti teisę prašyti agentūros pateikti nepriklausomą
techninę nuomonę; (10) teikdamos saugos
sertifikatų paraišką kompetentingoms nacionalinėms institucijoms
geležinkelio įmonės susidurdavo su įvairiomis problemomis – nuo
procedūrų vilkinimo ir pernelyg didelių išlaidų iki
nesąžiningo santykio, ypač su naujais rinkos dalyviais. Vienoje
valstybėje narėje išduoti sertifikatai nebuvo be sąlygų
pripažįstami kitose valstybėse narėse ir tai darė žalą
bendrai Europos geležinkelių erdvei. Siekiant, kad saugos sertifikatų
išdavimo geležinkelio įmonėms procedūros taptų efektyvesnės
ir nešališkesnės, iš esmės būtina siekti, kad visoje Sąjungoje
galiotų bendras saugos sertifikatas, kurį išduotų agentūra.
Tai numatyta persvarstytoje Direktyvoje ... [Geležinkelių saugos
direktyva]; (11) šiuo metu
Direktyvoje 2008/57/EB numatyta, kad leidimas eksploatuoti geležinkelio
transporto priemones išduodamas atskirai kiekvienoje valstybėje, išskyrus
išimtinius atvejus. 2011 m. Komisijos įsteigta Transporto
priemonių leidimų darbo grupė apsvarstė keletą
atvejų, kai gamintojai ir geležinkelio įmonės nukentėjo nuo
pernelyg ilgo ir brangaus leidimų išdavimo proceso ir pasiūlė
keletą patobulinimų. Keletas problemų kilo dėl dabartinio
sudėtingo transporto priemonių leidimų išdavimo proceso,
todėl jį reikėtų supaprastinti. Kiekvienai geležinkelio
transporto priemonei turi būti išduodamas tik vienas leidimas ir tą
leidimą pateikti transporto priemones ir transporto priemonių tipus
rinkai turėtų išduoti agentūra. Tai sektoriui atneštų
apčiuopiamos naudos, nes sumažėtų procedūros sąnaudos
ir trukmė, galimo diskriminavimo rizika, ypač naujoms
bendrovėms, kurios nori įžengti į geležinkelių rinką.
Tai numatyta persvarstytoje Direktyvoje ... [Geležinkelių sąveikos]; (12) siekiant toliau plėtoti
bendrą Europos geležinkelių erdvę, ypač tai, kas
susiję su tinkamos informacijos teikimu krovinių vežimo paslaugų
naudotojams ir keleiviams, ir atsižvelgiant į dabartinį
agentūros vaidmenį, būtina agentūrai suteikti svaresnį
balsą telematikos priemonių klausimu. Tai užtikrintų
nuoseklią tų priemonių plėtrą ir jų spartų
diegimą; (13) atsižvelgiant į Europos
geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) svarbą sklandžiai bendros
Europos geležinkelių erdvės bei jos saugos plėtotei ir į
tai, kad iki šiol ERTMS plėtojama išskaidytai, būtina sustiprinti
bendrą plėtojimo koordinavimą Sąjungos lygmeniu.
Todėl, siekiant užtikrinti nuoseklų ERTMS plėtojimą ir
padėti užtikrinti, kad ERTMS įranga atitiktų galiojančias
specifikacijas, taip pat siekiant užtikrinti, kad su ERTMS susijusios Europos
mokslinių tyrimų programos būtų derinamos su ERTMS
techninių specifikacijų plėtra, agentūrai, kaip kompetentingiausiai
Sąjungos įstaigai, reikėtų skirti svarbesnį
vaidmenį šioje srityje. Be to, norint, kad leidimų eksploatuoti kelio
kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius išdavimo procedūros
taptų efektyvesnės ir nešališkesnės, ypač svarbu siekti,
kad visoje Sąjungoje būtų išduodamas vienintelis leidimas ir
jį išduotų agentūra. Tai numatyta persvarstytoje Direktyvoje ...
[Geležinkelių sąveikos direktyva]. (14) kompetentingos
nacionalinės institucijos už transporto priemonių leidimų ir
saugos sertifikatų išdavimą paprastai ima mokestį. Perdavus
kompetenciją į Sąjungos lygmenį, agentūrai
turėtų būti suteikta teisė imti mokestį iš
subjektų, pateikusių paraišką išduoti ankstesnėse
konstatuojamose dalyse paminėtus sertifikatus ir leidimus. Tų
mokesčių dydis turėtų prilygti dabartiniam Sąjungose
vidurkiui ar būti už jį mažesnis; tas dydis turėtų
būti nustatomas deleguotuoju aktu, kurį turi priimti Komisija; (15) bendras tikslas –
valstybių narių funkcijas ir užduotis perduoti agentūrai
efektyviai, nesumažinant dabartinio aukšto saugos lygio. Agentūra
turėtų turėti pakankamai išteklių savo naujoms užduotims
vykdyti, o tų išteklių paskyrimo laikas turėtų būti
pagrįstas aiškiai nustatytais poreikiais. Atsižvelgiant į
nacionalinių institucijų, ypač nacionalinių saugos
institucijų, technines žinias, agentūrai, kai ji išduoda atitinkamus
leidimus ir sertifikatus, turėtų būti leista tinkamai naudotis
tomis žiniomis. Todėl reikėtų skatinti nacionalinių ekspertų
delegavimą į agentūrą; (16) Direktyvoje ... [Geležinkelių
saugos] ir Direktyvoje ... [Geležinkelių sąveikos] numatyta
nacionalines priemones svarstyti saugos, sąveikos ir derėjimo su
konkurencijos taisyklėmis aspektais. Jos taip pat riboja valstybių
narių galimybę priimti naujas nacionalines taisykles. Esama sistema,
kurioje toliau galioja labai daug nacionalinių taisyklių, gali lemti
konfliktus su Sąjungos taisyklėmis ir kelia nepakankamo skaidrumo ir
pridengto užsienio veiklos vykdytojų, ypač mažesnių ir
naujų, diskriminavimo grėsmę. Siekiant sukurti sistemą,
pagal kurią Sąjungos lygmeniu būtų taikomos išties
skaidrios ir nešališkos geležinkelio taisyklės, reikėtų
spartinti palaipsnį nacionalinių taisyklių mažinimą.
Sąjungos lygmeniu būtina nuomonė, pagrįsta nepriklausomomis
ir neutraliomis žiniomis. Tuo tikslu reikėtų sustiprinti
agentūros vaidmenį; (17) nacionalinių saugos
institucijų ir notifikuotųjų atitikties vertinimo
įstaigų veiklos rezultatai, organizavimas ir sprendimų
priėmimo procedūros geležinkelių sąveikos ir saugos srityje
labai skiriasi ir dėl to bendros Europos geležinkelių erdvės
veikimas tampa mažiau sklandus. Visų pirma, neigiamą poveikį
gali patirti mažosios ir vidutinės įmonės, kurios nori patekti
į geležinkelių rinką kitoje valstybėje narėje.
Todėl siekiant didesnio derėjimo Sąjungos lygmeniu ypač
svarbu sustiprinti bendradarbiavimą. Tuo tikslu agentūra vykdydama
auditus ir patikrinimus turėtų stebėti nacionalines saugos
institucijas ir notifikuotąsias atitikties vertinimo įstaigas; (18) saugos srityje svarbu
užtikrinti didžiausią įmanomą skaidrumą ir veiksmingą
informacijos tėkmę. Bendrais rodikliais pagrįsta ir visas
sektoriaus šalis aprėpianti veiklos rezultatų analizė yra svarbi
ir turėtų būti vykdoma. Statistikos srityje būtinas glaudus
bendradarbiavimus su Eurostatu; (19) siekiant stebėti
pažangą geležinkelių sąveikos ir saugos srityse, agentūrai
turėtų būti pavesta kas dvejus metus skelbti atitinkamą
ataskaitą. Turėdama techninių žinių šaltinius ir
būdama nešališka, agentūra taip pat turėtų padėti
Komisijai stebėti Sąjungos geležinkelių saugos ir
geležinkelių sąveikos teisės aktų įgyvendinimą; (20) turėtų būti
stiprinama transeuropinio tinklo sąveika, o nauji investiciniai projektai,
atrinkti Sąjungai finansuoti, turėtų atitikti sąveikos
tikslą, nustatytą 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento
ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires
dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros[8]. Agentūra yra institucija,
kuri tinkamai padėtų siekti tų tikslų; (21) riedmenų techninė
priežiūra yra svarbi saugos sistemos dalis. Kadangi nėra
techninės priežiūros centrų sertifikavimo sistemos,
nesusiformavo tikra europinė bėgių įrangos techninės
priežiūros rinka. Todėl sektorius iki šiol patiria daugiau
išlaidų ir dalis kelionių vyksta be krovinių. Taigi
reikėtų palaipsniui sukurti ir atnaujinti Europos techninės
priežiūros centrų sertifikavimo sistemą, o agentūra yra
tinkamiausia įstaiga, kuri galėtų siūlyti Komisijai
adekvačius sprendimus; (22) traukinių mašinistams
reikalinga profesinė kvalifikacija yra pagrindinis saugą ir
sąveiką Sąjungoje lemiantis veiksnys. Ji taip pat sudaro
prielaidas laisvam geležinkelių pramonės darbuotojų
judėjimui. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas,
atsižvelgiant į veikiančią socialinio dialogo sistemą. Kad
šis aspektas būtų įvertintas Europos mastu, agentūra
turėtų teikti techninę pagalbą; (23) siekdama skleisti
gerąją patirtį, keistis aktualia informacija, kaupti su
geležinkeliais susijusius duomenis ir stebėti bendrus geležinkelių
sistemos saugos rezultatus, agentūra turėtų organizuoti ir
palengvinti nacionalinių saugos institucijų, nacionalinių tyrimo
įstaigų ir Europos lygmeniu veikiančių geležinkelių
sektoriaus atstovaujamųjų organizacijų bendradarbiavimą; (24) siekiant visoms šalims
užtikrinti didžiausią įmanomą skaidrumą ir vienodą teisę
naudotis atitinkama informacija, dokumentai, kuriais numatoma siekti
geležinkelių sąveikos ir saugos, turėtų būti prieinami
visuomenei. Tas galioja ir licencijoms, saugos sertifikatams ir kitiems
svarbiems geležinkelių dokumentams. Agentūra turėtų užtikrinti
efektyvų šios informacijos mainų ir skelbimo būdą; (25) turėdama tokią
reputaciją ir užimdama tokią padėtį agentūra
turėtų vykdyti svarbią užduotį – skatinti naujoves ir
mokslinius tyrimus geležinkelių saugos srityje. Jokia finansinė
pagalba, teikiama vykdant agentūros veiklą, neturėtų
iškraipyti atitinkamos rinkos; (26) siekdama padidinti
Sąjungos finansinės paramos efektyvumą, kokybę ir
derėjimą su atitinkamomis techninėmis taisyklėmis,
agentūra, kaip vienintelis Sąjungos organas, turintis autoritetingą
kompetenciją geležinkelio srityje, turėtų aktyviai dalyvauti
vertinant geležinkelio projektus; (27) geležinkelių
sąveikos ir saugos teisės aktai, agentūros priimtos
įgyvendinimo gairės ar rekomendacijos kartais suinteresuotosioms
šalims gali kelti interpretacijos ar kitų sunkumų. Tinkamas ir
vienodas tų aktų supratimas yra išankstinė geležinkelių
teisyno veiksmingo įgyvendinimo ir geležinkelių rinkos veikimo
sąlyga. Todėl tais klausimais agentūra turėtų aktyviai
vykdyti mokomąją ir aiškinamąją veiklą; (28) kad agentūra
galėtų deramai atlikti savo užduotis, ji turėtų turėti
juridinio asmens statusą ir savarankišką biudžetą, kuris
būtų daugiausia finansuojamas Sąjungos įnašu ir
paraiškų teikėjų mokamais mokesčiais ir rinkliavomis.
Siekiant užtikrinti agentūros savarankiškumą vykdant
einamąją veiklą, teikiant išvadas bei rekomendacijas ir priimant
sprendimus, agentūra turėtų būti organizuota skaidriai, o
vykdomajam direktoriui turėtų būti suteikta visa
atsakomybė. Agentūros darbuotojai turėtų būti nepriklausomi;
siekiant išsaugoti organizacines žinias ir užtikrinti veiklos
tęstinumą, o drauge pasirūpinti būtinais nuolatiniais
techninių žinių mainais su geležinkelio sektoriumi,
reikėtų, kad darbuotojų sutartys būtų pakankamai
įvairios – trumpalaikės ir ilgalaikės; (29) siekiant veiksmingai
užtikrinti agentūros funkcijų įgyvendinimą, valstybės
narės ir Komisija turėtų būti atstovaujamos
valdančiojoje taryboje, turinčioje reikiamus įgaliojimus,
įskaitant biudžeto sudarymo ir metinių bei daugiamečių
darbo programų patvirtinimo; (30) siekiant užtikrinti
valdančiosios tarybos sprendimų skaidrumą, atitinkamų
sektorių atstovai turėtų dalyvauti jos posėdžiuose be balso
teisės, kurią turėtų tik valdžios institucijų,
atskaitingų demokratinės kontrolės institucijoms, atstovai.
Sektoriaus atstovus turėtų skirti Komisija, atsižvelgdama į tai,
kiek jie Sąjungos lygmeniu atstovauja geležinkelio įmonėms,
infrastruktūros valdytojams, geležinkelių pramonei, darbuotojų
sąjungoms, keleiviams ir krovinių vežimo paslaugų naudotojams; (31) siekiant tinkamai rengti
valdančiosios tarybos posėdžius ir konsultuoti ją priimamų
sprendimų klausimais, turėtų būti sukurta patariamoji
vykdomoji valdyba; (32) būtina užtikrinti, kad
šalys, kurias paveikia agentūros priimami sprendimai, galėtų nepriklausomai
ir nešališkai pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis. Turėtų
būti sukurtas tinkamas apeliacijos mechanizmas, kad dėl vykdomojo
direktoriaus nutarimų būtų galima teikti apeliaciją
specializuotai apeliacijų valdybai, kurios sprendimai savo ruožtu
galėtų būti ginčijami Teisingumo Teisme; (33) platesnė su
agentūros veikla susijusi strateginė perspektyva padėtų
veiksmingiau planuoti ir valdyti agentūros išteklius ir pagerintų jos
rezultatų kokybę. Todėl valdančioji taryba, tinkamai
pasikonsultavusi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, turėtų
priimti ir reguliariai atnaujinti daugiametę darbo programą; (34) agentūros darbas
turėtų būti skaidrus. Europos Parlamentas turėtų
ją veiksmingai kontroliuoti ir dėl to Europos Parlamentui
turėtų būti suteikta galimybė išklausyti agentūros
vykdomąjį direktorių, ir su Europos Parlamentu turėtų
būti konsultuojamasi dėl daugiametės darbo programos.
Agentūra taip pat turėtų taikyti atitinkamus Sąjungos
teisės aktus dėl visuomenės prieigos prie dokumentų; (35) pastaraisiais metais, kai buvo
įkurta daugiau decentralizuotų agentūrų, biudžeto valdymo
institucija nagrinėjo, kaip pagerinti joms skiriamų Sąjungos
lėšų valdymo skaidrumą ir kontrolę, pirmiausia mokesčių
įtraukimo į biudžetą, finansinės kontrolės, įgaliojimo
patvirtinti biudžeto įvykdymą, įmokų į pensijų
sistemą ir vidaus biudžeto procedūros (elgesio kodekso)
priemonėmis. Analogiškai 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su
sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[9] agentūrai turėtų
būti taikomas be apribojimų, ir agentūra turėtų
prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos
Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo
dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus
tyrimų[10]; (36) valstybės narės
negali pakankamai pasiekti siūlomo veiksmo tikslų – įsteigti
specializuotą įstaigą, kuri rengtų bendrus sprendimus
geležinkelių saugos ir sąveikos klausimais, nes atliktinas darbas turi
būti jungtinis ir todėl šių tikslų geriau siekti
Sąjungos lygmeniu, taigi Sąjunga gali priimti priemones vadovaudamasi
Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame
straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiame reglamente nenumatomi
veiksmai, kurie nėra būtini siekiant šių tikslų; (37) siekiant tinkamai nustatyti
mokesčių ir rinkliavų, kurias gali rinkti agentūra,
dydį, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus pagal
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti teisės
aktus dėl straipsnių, kuriais reglamentuojamas leidimų
eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius,
leidimų pateikti rinkai transporto priemones ir transporto priemonių
tipus ir saugos sertifikatų išdavimas ir atnaujinimas. Labai svarbu, kad
parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi,
įskaitant konsultacijas ekspertų lygmeniu.
Ruošdama ir rengdama deleguotuosius teisės aktus Komisija turėtų
užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu laiku
ir tinkamai persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai; (38) siekiant užtikrinti šio
reglamento 21 ir 22 straipsnių dėl nacionalinių taisyklių
projektų ir galiojančių taisyklių nagrinėjimo
įgyvendinimą, Komisijai turėtų būti suteikti
įgyvendinimo įgaliojimai; (39) kad būtų užtikrintos
vienodos šio reglamento 29, 30, 31 ir 51 straipsnių įgyvendinimo
sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo
įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi
pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011,
kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi
įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų
taisyklės ir bendrieji principai; (40) būtina įgyvendinti
tam tikrus principus dėl agentūros valdymo siekiant atitikti
jungtinį pareiškimą ir bendrą požiūrį, dėl
kurių 2012 m. liepos mėn. sutarė tarpinstitucinė darbo
grupė ES decentralizuotų agentūrų klausimais, kurios
tikslas – supaprastinti agentūrų veiklą ir padidinti jų
rezultatyvumą; (41) šiame reglamente laikomasi
pagrindinių teisių ir principų, ypač tų, kurios
pripažintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: 1 SKYRIUS PRINCIPAI 1 straipsnis Dalykas
ir taikymo sritis 1.
Šiuo reglamentu įsteigiama Europos
Sąjungos geležinkelių agentūra (toliau – agentūra). 2.
Šiuo reglamentu nustatoma: (a)
agentūros įsteigimas ir užduotys; (b)
valstybių narių užduotys. 3.
Šis reglamentas taikomas: (a)
Sąjungos geležinkelių sistemos
sąveikai, numatytai Direktyvoje .../../.ES [Sąveikos direktyva]; (b)
Sąjungos geležinkelių sistemos saugai,
numatytai Direktyvoje .../../.ES [Geležinkelių saugos direktyva]; (c)
mašinistų, kuriems taikoma 2007 m. spalio
23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB dėl
traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius
geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo
[Traukinių mašinistų direktyva], sertifikavimui. 2 straipsnis Juridinis
statusas 1.
Agentūra yra juridinio asmens statusą
turinti Sąjungos įstaiga. 2.
Kiekvienoje valstybėje narėje
agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims
pagal tų valstybių narių teisės aktus. Ji gali įsigyti
kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti
ir būti šalimi teismo procese. 3.
Agentūrai atstovauja jos direktorius. 3 straipsnis Agentūros
aktų rūšys Agentūra gali: (a) teikti
Komisijai rekomendacijas dėl 11, 13, 14, 15, 23, 24, 26, 30, 32, 31, 33 ir
41 straipsnių taikymo; (b) teikti
valstybėms narėms rekomendacijas dėl 21, 22 ir 30
straipsnių taikymo; (c) pagal 9, 21, 22
ir 38 straipsnius teikti nuomones Komisijai, o pagal 9 straipsnį
– atitinkamoms valstybių narių institucijoms; (d) skelbti
sprendimus pagal 12, 16, 17 ir 18 straipsnius; (e) skelbti
nuomones, kurios yra tinkamos atitikties priemonės pagal 15
straipsnį; (f) skelbti
techninius dokumentus pagal 15 straipsnį; (g) skelbti audito ataskaitas
pagal 29 ir 30 straipsnius; (h) pagal 11, 15 ir
24 straipsnius skelbti gaires ir kitus neįpareigojančius dokumentus,
kuriais palengvinamas geležinkelių sąveikos ir saugos teisės
aktų taikymas. 2 SKYRIUS DARBO METODAI 4 straipsnis Darbo
grupių steigimas ir sudėtis 1.
Agentūra įsteigia ribotą
skaičių darbo grupių siekdama parengti rekomendacijas, visų
pirma susijusias su techninės sąveikos specifikacijomis (TSS),
bendraisiais saugos rodikliais (BSR) ir bendraisiais saugos būdais (BSB). Agentūra gali įsteigti darbo grupes
kitais tinkamai pagrįstais atvejais Komisijos prašymu ar savo iniciatyva,
pasitarusi su Komisija. 2.
Agentūra į darbo grupes paskiria
ekspertus. Agentūra į darbo grupes paskiria
atstovus, kompetentingų nacionalinių institucijų nominuotus į
darbo grupes, kuriose jos nori dalyvauti. Agentūra į darbo grupes paskiria
geležinkelio sektoriaus profesionalus iš 3 dalyje numatyto sąrašo. Ji
užtikrina, kad būtų tinkamai atstovaujama tiems pramonės
sektoriams ir tiems naudotojams, kuriuos galėtų paveikti
priemonės, kurias gali pasiūlyti Komisija remdamasi agentūros
jai pateiktomis rekomendacijomis. Jei reikia, agentūra į darbo grupes gali
paskirti nepriklausomus ekspertus ir tarptautinių organizacijų
atstovus, turinčius toje srityje pripažintą kompetenciją. Į
darbo grupes negali būti skiriami agentūros darbuotojai. 3.
Kiekvienas 34 straipsnyje nurodytas atstovaujamasis
organas nusiunčia agentūrai aukščiausią kvalifikaciją
turinčių ekspertų, įgaliotų jiems atstovauti
kiekvienoje darbo grupėje, sąrašą. 4.
Jeigu tokių darbo grupių numatytas darbas
turi tiesioginės įtakos sektoriaus darbuotojų darbo
sąlygoms, sveikatai ir saugai, atitinkamose darbo grupėse kaip
visateisiai nariai dalyvauja darbuotojų organizacijų atstovai. 5.
Agentūra apmoka darbo grupių narių
kelionės ir gyvenimo išlaidas pagal valdančiosios tarybos
patvirtintas taisykles ir tarifų lenteles. 6.
Darbo grupėms pirmininkauja agentūros
atstovas. 7.
Darbo grupių darbas yra skaidrus.
Valdančioji taryba nustato darbo grupių darbo tvarkos taisykles. 5 straipsnis Konsultavimasis
su socialiniais partneriais Jeigu 11, 12, 15 ir 32 straipsniuose numatytas
darbas turi tiesioginės įtakos sektoriaus darbuotojų socialinei
aplinkai arba darbo sąlygoms, agentūra konsultuojasi su socialiniais
partneriais sektorių dialogo komitete, įsteigtame pagal
Sprendimą 98/500/EB[11]. Šios konsultacijos surengiamos prieš
agentūrai pateikiant savo rekomendacijas Komisijai. Agentūra deramai
atsižvelgia į šias konsultacijas ir turi būti visuomet pasirengusi
savo rekomendacijas išaiškinti. Agentūra nusiunčia sektorių
dialogo komiteto pateiktas nuomones Komisijai, o Komisija jas nusiunčia
komitetui, nurodytam 75 straipsnyje. 6 straipsnis Konsultavimasis
su krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojais ir keleiviais Jeigu 11 ir 15 straipsniuose numatytas
darbas turi tiesioginės įtakos krovinių vežimo geležinkeliais
paslaugų naudotojams ir keleiviams, Agentūra konsultuojasi su jiems
atstovaujančiomis organizacijomis. Padedant 75 straipsnyje nurodytam
komitetui Komisija sudaro sąrašą organizacijų, su kuriomis
reikia konsultuotis. Šios konsultacijos surengiamos prieš
agentūrai pateikiant savo pasiūlymus Komisijai. Agentūra deramai
atsižvelgia į šias konsultacijas ir turi būti visuomet pasirengusi
išaiškinti savo pasiūlymus. Agentūra nusiunčia atitinkamų
organizacijų pateiktas nuomones Komisijai, o Komisija jas nusiunčia
komitetui, nurodytam 75 straipsnyje. 7 straipsnis Poveikio
vertinimas 1.
Agentūra atlieka savo rekomendacijų ir
nuomonių poveikio vertinimą. Valdančioji taryba patvirtina
poveikio vertinimo metodiką, kuri grindžiama Komisijos metodika.
Agentūra palaiko ryšį su Komisija, kad į atitinkamą
darbą Komisijoje būtų tinkamai atsižvelgta. 2.
Prieš pradėdama veiklą, kuri
įtraukta į darbo programą, agentūra atlieka su ta veikla
susijusį ankstyvą poveikio vertinimą, kuriame nustato: (a)
spręstiną klausimą ir galimus
sprendimus; (b)
konkrečios veiklos, įskaitant
agentūros rekomendacijos ar nuomonės paskelbimą, poreikio
mastą; (c)
tikėtiną agentūros įnašą
sprendžiant problemą. Be to, siekiant optimaliai panaudoti
agentūros biudžetą ir išteklius, išanalizuojama, kiek kiekviena darbo
programos veikla ir projektas efektyvūs atskirai ir kartu su kitomis
veiklomis ar projektais. 3.
Agentūra gali atlikti pagal jos rekomendacijas
priimtų teisės aktų ex post vertinimą. 4.
Valstybės narės suteikia agentūrai
duomenis, kurių reikia norint atlikti poveikio vertinimą. 8 straipsnis Tyrimai Agentūra užsako tyrimus ir juos
finansuoja iš savo biudžeto, jei šie tyrimai yra reikalingi jos užduotims
įgyvendinti. 9 straipsnis Nuomonės 1.
Direktyvos 2012/34/ES [Direktyva, kuria sukuriama
bendra Europos geležinkelių erdvė (nauja redakcija)] 55 straipsnyje
nurodytų nacionalinių reguliavimo institucijų prašymu
agentūra skelbia nuomones dėl tų institucijų dėmesiui
pateiktų su sauga ir sąveika susijusių klausimų
aspektų. 2.
Komisijos prašymu agentūra skelbia nuomones
dėl bet kurio teisės akto, priimto pagal Direktyvą ...
[Sąveikos direktyva] arba… [Geležinkelių saugos direktyva],
pakeitimų, ypač kai pranešama apie kokį nors tariamą
trūkumą. 3.
Pirmesnėse dalyse ir kituose šio reglamento
straipsniuose numatytas nuomones agentūra pateikia per du mėnesius,
nebent būtų susitarta kitaip. Agentūra per du mėnesius
paviešina tą nuomonių versiją, iš kurios buvo pašalinta visa
komercinė konfidencialaus pobūdžio informacija. 10 straipsnis Apsilankymai
valstybėse narėse 1.
Vykdydama savo užduotis, ypač tas, kurios
nurodytos 12, 21, 22, 16, 17, 27, 29, 30, 31 ir 38 straipsniuose, ir
laikydamasi valdančiosios tarybos nustatytos politikos agentūra gali
rengti apsilankymus valstybėse narėse. 2.
Agentūra informuoja atitinkamą
valstybę narę apie planuojamą apsilankymą, praneša
paskirtų agentūros pareigūnų asmenvardžius ir apsilankymo
pradžios datą. Tokiems apsilankymams paskirti pareigūnai vyksta
į juos po to, kai vykdomasis direktorius pateikia sprendimą, kuriame
nurodyti jų apsilankymo tikslai. 3.
Nacionalinės valstybių narių
valdžios institucijos agentūros personalui sudaro sąlygas dirbti. 4.
Agentūra parengia ataskaitą apie
kiekvieną apsilankymą ir išsiunčia ją Komisijai ir atitinkamai
valstybei narei. 5.
Pirmesnėmis dalimis nepažeidžiami 29
straipsnio 6 dalyje ir 30 straipsnio 6 dalyje numatyti patikrinimai, kurie
vykdomi laikantis tose dalyse aprašytos tvarkos. 3 SKYRIUS SU GELEŽINKELIŲ SAUGA SUSIJUSIOS UŽDUOTYS 11 straipsnis Techninė
parama. Rekomendacijos dėl geležinkelių saugos 1.
Agentūra teikia Komisijai rekomendacijas
dėl bendrųjų saugos būdų (BSB) ir bendrųjų
saugos rodiklių (BSR), numatytų Direktyvos … [Geležinkelių
saugos direktyva] 6 ir 7 straipsniuose. Agentūra taip pat pateikia
Komisijai rekomendacijas dėl periodiško BSB ir BSR persvarstymo. 2.
Komisijos prašymu ar savo iniciatyva agentūra
pateikia Komisijai rekomendacijas dėl kitų saugos srities
priemonių. 3.
Kad būtų lengviau įgyvendinti
geležinkelių saugos teisės aktus, Agentūra gali priimti gaires
ar kitus neįpareigojančius dokumentus. 12 straipsnis Saugos
sertifikatai Agentūra patvirtina bendrus saugos
sertifikatus pagal Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 10 ir
11 straipsnius. 13 straipsnis Transporto priemonių priežiūra 1.
Agentūra padeda Komisijai už
priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistemos
klausimais pagal Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 14
straipsnio 6 dalį. 2.
Agentūra teikia Komisijai rekomendacijas
atsižvelgdama į Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva]
14 straipsnio 7 dalį. 3.
Agentūra analizuoja visas alternatyvias
priemones, dėl kurių nuspręsta pagal Direktyvos …
[Geležinkelių saugos direktyva] 15 straipsnį šio reglamento 30
straipsnio 2 dalyje numatytoje ataskaitoje. 14 straipsnis Pavojingų krovinių vežimas
geležinkeliais Agentūra stebi teisės aktų,
kuriais reglamentuojamas pavojingų krovinių vežimas geležinkeliais,
kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/68/EB[12], raidą ir lygina juos su teisės aktais, kuriais reglamentuojamos
geležinkelių sąveika ir sauga, ypač su jų pagrindiniais
reikalavimais. Tuo tikslu agentūra padeda Komisijai rekomendacijomis,
kurias gali priimti Komisijos prašymu arba savo iniciatyva. 4 SKYRIUS SU SĄVEIKA SUSIJUSIOS UŽDUOTYS 15 straipsnis Techninė parama geležinkelių
sąveikos srityje 1.
Agentūra: (a)
teikia Komisijai rekomendacijas dėl TSS ir
jų persvarstymo pagal Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 5
straipsnį; (b)
teikia Komisijai rekomendacijas dėl ES
patikros deklaracijos ir kartu su ja pateiktinų techninės bylos
dokumentų šablonų pagal Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 15
straipsnį; (c)
teikia Komisijai rekomendacijas dėl
registrų specifikacijų ir jų persvarstymo pagal Direktyvos …
[Sąveikos direktyva] 43, 44 ir 45 straipsnį; (d)
priima nuomones, kurios yra tinkamos atitikties
priemonės dėl TSS trūkumų pagal Direktyvos … [Sąveikos
direktyva] 6 straipsnio 2 dalį, ir jas teikia Komisijai; (e)
teikia Komisijai nuomones dėl valstybių
narių prašymų netaikyti TSS pagal Direktyvos … [Sąveikos
direktyva] 7 straipsnį; (f)
leidžia techninius dokumentus pagal Direktyvos …
[Sąveikos direktyva] 4 straipsnio 9 dalį; (g)
teikia Komisijai rekomendacijas dėl viso
personalo, atliekančio svarbiausias su sauga susijusias užduotis, darbo
sąlygų. 2.
Rengdama 1 dalies a ir b punktuose numatytas rekomendacijas
agentūra: (a)
užtikrina, kad TSS ir registrų specifikacijos
būtų pritaikytos prie techninės pažangos, rinkos tendencijų
ir socialinių reikalavimų; (b)
užtikrina, kad TSS plėtojimas bei atnaujinimas
ir sąveikai būtinų Europos standartų plėtojimas
būtų vykdomi koordinuotai, ir palaiko atitinkamus ryšius su Europos
standartizacijos organizacijomis. 3.
Kad būtų lengviau įgyvendinti
geležinkelių sąveikos teisės aktus, agentūra gali priimti
gaires ar kitus neįpareigojančius dokumentus. 16 straipsnis Leidimai pateikti rinkai transporto
priemones Agentūra išduoda leidimus pateikti rinkai
geležinkelio transporto priemones pagal Direktyvos … [Sąveikos direktyva]
20 straipsnį. 17 straipsnis Leidimai pateikti rinkai transporto
priemonių tipus Agentūra išduoda leidimus pateikti rinkai
transporto priemonių tipus pagal Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 22
straipsnį. 18 straipsnis Leidimai pradėti eksploatuoti
kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius Agentūra išduoda leidimus pradėti
eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius, kurie
yra arba eksploatuojami visoje Sąjungoje pagal Direktyvos … [Sąveikos
direktyva] 18 straipsnį. 19 straipsnis Telematikos priemonės 1.
Agentūra yra sistemos valdytoja, atsakinga už
telematikos priemonių techninių specifikacijų
priežiūrą pagal atitinkamas TSS. 2.
Agentūra apibrėžia, skelbia ir taiko
paraiškų dėl tų specifikacijų pakeitimo nagrinėjimo
procedūrą. Tuo tikslu agentūra sukuria ir prižiūri
paraiškų dėl telematikos priemonių specifikacijų ir jų
statuso pakeitimo registrą. 3.
Agentūra plėtoja ir prižiūri
technines priemones, kuriomis tvarkomos skirtingos telematikos priemonių
specifikacijų versijos. 4.
Agentūra padeda Komisijai stebėti
telematikos priemonių diegimą pagal atitinkamas TSS. 20 straipsnis Parama notifikuotosioms atitikties
vertinimo įstaigoms 1.
Agentūra remia Direktyvos … [Sąveikos
direktyva] 27 straipsnyje numatytų notifikuotųjų atitikties
vertinimo įstaigų veiklą. Ta parama visų pirma reiškia
gairių, pagal kurias įvertinama Direktyvos … [Sąveikos direktyva]
9 straipsnyje nurodyta sąveikos sudedamosios dalies atitiktis arba
tinkamumas naudoti, parengimą ir Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 10
straipsnyje nurodytos EB patikros procedūros gairių parengimą. 2.
Agentūra palengvina notifikuotųjų
atitikties vertinimo įstaigų bendradarbiavimą, ypač tuo,
kad ji veikia kaip jų koordinavimo grupės techninis sekretoriatas. 5 SKYRIUS SU NACIONALINĖMIS TAISYKLĖMIS SUSIJUSIOS
UŽDUOTYS 21 straipsnis Nacionalinių taisyklių
projektų nagrinėjimas 1.
Agentūra per du mėnesius nuo gavimo
išnagrinėja nacionalinių taisyklių projektus, pateiktus jai
pagal: (a)
Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 8
straipsnio 2 dalį; (b)
Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 14
straipsnį. 2.
Jei išnagrinėjusi nacionalines taisykles, kaip
numatyta 1 dalyje, agentūra mano, kad jomis sudaromos sąlygos
įvykdyti pagrindinius sąveikos reikalavimus, laikytis BSB ir pasiekti
BSR ir kad jomis nesudaromos sąlygos savavališkam diskriminavimui ar
paslėptiems geležinkelių transporto paslaugų teikimo tarp
valstybių narių veiklos apribojimams, ji apie savo teigiamą
įvertinimą praneša Komisijai ir atitinkamai valstybei narei. Komisija
gali paskelbti taisyklę IT sistemoje, nurodytoje 23 straipsnyje. 3.
Kai 1 dalyje numatyto nagrinėjimo išvada yra
neigiama, agentūra: (a)
priima atitinkamai valstybei narei skirtą
rekomendaciją, nurodydama priežastis, kodėl nagrinėjama
taisyklė neturėtų įsigalioti ir (arba) būti taikoma; (b)
praneša Komisijai apie savo neigiamą
įvertinimą. 4.
Jei gavusi 3 dalies a punkte numatytą
agentūros rekomendaciją valstybė narė per 2 mėnesius
nesiima jokių priemonių, Komisija, gavusi 3 dalies b punkte
numatytą informaciją ir išklausiusi atitinkamos valstybės
narės argumentus, gali priimti valstybei narei skirtą sprendimą
su reikalavimu iš dalies pakeisti atitinkamos taisyklės projektą,
sustabdyti jos priėmimą, įsigaliojimą ar
įgyvendinimą. 22 straipsnis Galiojančių
nacionalinių taisyklių nagrinėjimas 1.
Agentūra per du mėnesius nuo gavimo
išnagrinėja nacionalines taisykles, pateiktas jai pagal Direktyvos …
[Sąveikos direktyva] 14 straipsnio 3 dalį. 2.
Jei išnagrinėjusi nacionalines taisykles, kaip
numatyta 1 dalyje, agentūra mano, kad jomis sudaromos sąlygos
įvykdyti pagrindinius sąveikos reikalavimus, laikytis BSB ir pasiekti
BSR ir kad jomis nesudaromos sąlygos savavališkam diskriminavimui ar
paslėptiems geležinkelių transporto paslaugų teikimo tarp
valstybių narių apribojimams, ji apie savo teigiamą
įvertinimą praneša Komisijai ir atitinkamai valstybei narei. Komisija
gali paskelbti taisyklę IT sistemoje, nurodytoje 23 straipsnyje. 3.
Kai 1 dalyje numatyto nagrinėjimo išvada yra
neigiama, agentūra: (a)
priima atitinkamai valstybei narei skirtą
rekomendaciją, nurodydama priežastis, kodėl nagrinėjama
taisyklė turėtų būti iš dalies pakeista ar panaikinta; (b)
praneša Komisijai apie savo neigiamą
įvertinimą. 4.
Jei gavusi 3 dalies a punkte numatytą
agentūros rekomendaciją valstybė narė per 2 mėnesius
nesiima jokių priemonių, Komisija, gavusi 3 dalies b punkte
numatytą informaciją ir išklausiusi atitinkamos valstybės
narės argumentus, gali priimti valstybei narei skirtą sprendimą
su reikalavimu iš dalies pakeisti atitinkamą taisyklę arba ją
panaikinti. 5.
2 ir 3 dalyse aprašyta procedūra taikoma, mutatis
mutandis, tais atvejais, kai agentūra sužino apie praneštą arba
nepraneštą nacionalinę taisyklę, kuri yra nereikalinga arba
kertasi su BSB, BSR, TSS ar bet kuriuo kitu geležinkelio srities Sąjungos
teisės aktu. 23 straipsnis Pranešimo
tikslais naudotinos IT sistemos ir nacionalinių taisyklių
klasifikavimas 1.
Agentūra sukuria ir prižiūri
specialią IT sistemą, kurioje saugomos 21 straipsnio 1 dalyje ir 22
straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės taisyklės, ir sudaro
sąlygas suinteresuotosioms šalims ir visuomenei ja naudotis. 2.
Valstybės narės praneša apie 21
straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas nacionalines taisykles
agentūrai ir Komisijai per 1 dalyje nurodytą IT sistemą.
Agentūra paskelbia taisykles toje sistemoje ir naudoja ją, kad
informuotų Komisiją pagal 21 ir 22 straipsnius. 3.
Agentūra klasifikuoja nacionalines taisykles,
apie kurias pranešta, pagal Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 14
straipsnio 8 dalį. Tuo tikslu ji naudoja šio straipsnio pirmoje dalyje
nurodytą sistemą. 4.
Agentūra klasifikuoja nacionalines taisykles,
apie kurias pranešta pagal Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 8
straipsnio 2 dalį, atsižvelgdama į ES teisinės bazės
plėtotę. Tuo tikslu agentūra sukuria taisyklių valdymo
priemonę, kurią naudotų valstybės narės, siekdamos
supaprastinti savo nacionalinių taisyklių sistemas. Norėdama
paskelbti taisyklių valdymo priemonę agentūra naudoja šio
straipsnio pirmoje dalyje numatytą sistemą. 6 SKYRIUS Užduotys, susijusios su Europos geležinkelių
eismo valdymo sistema (ERTMS) 24 straipsnis ERTMS sistemos valdytoja 1.
Agentūra yra sistemos valdytoja, atsakinga už
ERTMS techninių specifikacijų priežiūrą. 2.
Agentūra apibrėžia, skelbia ir taiko
paraiškų dėl tų specifikacijų pakeitimo nagrinėjimo
procedūrą. Tuo tikslu agentūra sukuria ir prižiūri
paraiškų dėl ERTMS specifikacijų ir jų statuso pakeitimo
registrą. 3.
Agentūra rekomenduoja priimti naują ERTMS
techninių specifikacijų versiją. Tačiau ji tai daro tik tuo
atveju, jei ankstesnė versija buvo pakankamai įdiegta. Naujos
versijos kūrimas neturi pakenkti ERTMS diegimui, specifikacijų
stabilumui, kurio reikia, kad būtų patobulinta ERTMS įrangos
gamyba, geležinkelio įmonių investicijų grąžai ir
efektyviam ERTMS įdiegimo planavimui. 4.
Agentūra plėtoja ir prižiūri
įvairių ERTMS versijų valdymo technines priemones, kad
būtų užtikrintas tinklų ir transporto priemonių, kuriuose
yra sumontuotos skirtingos ERTMS versijos, techninis ir eksploatacinis
suderinamumas ir suteiktos paskatos greitai įgyvendinti
galiojančią versiją. 5.
Pagal Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos
direktyva] 5 straipsnio 10 dalį agentūra užtikrina, kad
vėlesnės ERTMS įrangos versijos būtų techniškai
suderinamos su ankstesnėmis versijomis. 6.
Agentūra parengia ir suinteresuotosioms šalims
išplatina atitinkamas taikymo gaires ir aiškinamuosius dokumentus, susijusius
su ERTMS techninėmis specifikacijomis. 25 straipsnis Notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų ERTMS ad
hoc darbo grupė 1.
Agentūra įsteigia Direktyvos …
[Sąveikos direktyva] 27 straipsnyje numatytų notifikuotųjų
atitikties vertinimo įstaigų ERTMS ad hoc darbo grupę ir
jai pirmininkauja. Darbo grupė tikrina sąveikos sudedamosios
dalies atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimui skirtos
procedūros, išdėstytos Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 9
straipsnyje, taikymo nuoseklumą ir Direktyvos … [Sąveikos direktyva]
10 straipsnyje išdėstytos EB patikros procedūros, kurią vykdo
notifikuotosios atitikties vertinimo įstaigos, taikymo nuoseklumą. 2.
Agentūra kas dvejus metus teikia Komisijai
ataskaitą apie 1 dalyje numatytos darbo grupės veiklą,
įskaitant notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų
atstovų dalyvavimo darbo grupės posėdžiuose statistiką. 3.
Agentūra įvertina, kaip taikoma
sąveikos sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo
procedūra ir ERTMS įrangai taikoma EB patikros procedūra, ir kas
dvejus metus pateikia ataskaitą, kurioje prireikus Komisijai pasiūlo,
ką reikėtų tobulinti. 26 straipsnis ERTMS riedmens ir kelio posistemių techninio ir eksploatavimo
suderinamumo rėmimas 1.
Geležinkelio įmonių prašymu agentūra
gali joms padėti patikrinti ERTMS riedmens ir kelio posistemių
techninį ir eksploatavimo suderinamumą iki transporto priemonės
eksploatavimo pradžios. 2.
Kai agentūra nustato, kad tinklų ir
transporto priemonių, kuriuose ERTMS įranga yra sumontuota vykdant
konkrečius ERTMS projektus, techninis ir eksploatacinis suderinamumas gali
būti nepakankamas, ji gali paprašyti atitinkamų subjektų,
ypač gamintojų, notifikuotųjų atitikties vertinimo
įstaigų, geležinkelio įmonių, infrastruktūros
valdytojų ir nacionalinių saugos institucijų, suteikti visą
su EB patikros ir leidimo pradėti eksploatuoti procedūromis ir
eksploatacinėmis sąlygomis susijusią informaciją.
Agentūra informuoja Komisiją apie tokią riziką ir prireikus
Komisijai rekomenduoja atitinkamas priemones. 27 straipsnis ERTMS diegimo ir ERTMS projektų rėmimas 1.
Agentūra stebi ERTMS diegimą pagal
Sprendime 2012/88/ES[13]
išdėstytą diegimo planą ir stebi ERTMS įrengimo
transeuropiniuose transporto koridoriuose ir krovinių vežimo
geležinkeliais koridoriuose darbų koordinavimą, kaip nustatyta
Reglamente (ES) Nr. 913/2010[14]. 2.
Agentūra užtikrina Sąjungos
finansuojamų ERTMS diegimo projektų tolesnius techninio pobūdžio
veiksmus, įskaitant, kai tinka, konkurso dokumentų analizę, kai
skelbiami konkursai. Be to, agentūra, kai būtina, padeda
Sąjungos lėšų gavėjams užtikrinti, kad vykdant projektus
įgyvendinami techniniai sprendimai visiškai atitiktų TSS, susijusius
su kontrole, valdymu ir signalizavimu, ir dėl to būtų visiškai
sąveikūs. 28 straipsnis Laboratorijų akreditavimas 1.
Agentūra remia, ypač teikdama atitinkamas
gaires akreditavimo įstaigoms, suderintą ERTMS laboratorijų
akreditavimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB)
Nr. 765/2008[15]. 2.
Agentūra gali stebėtojo teisėmis
dalyvauti tarpusavio vertinimo peržiūrose, kurių reikalaujama
Reglamente (EB) Nr. 765/2008. 7 SKYRIUS UŽDUOTYS, SUSIJUSIOS SU BENDROS EUROPOS
GELEŽINKELIŲ ERDVĖS STEBĖSENA 29 straipsnis Nacionalinių
saugos institucijų kontrolė 1.
Agentūra kontroliuoja nacionalinių saugos
institucijų veiklos rezultatus ir sprendimų priėmimą
vykdydama auditą ir patikrinimus. 2.
Agentūrai suteikiama teisė audituoti: (a)
nacionalinių saugos institucijų
pajėgumą vykdyti užduotis, susijusias su geležinkelių sauga ir
sąveika; (b)
nacionalinių saugos institucijų
veiksmingumą kontroliuojant subjektų saugos valdymo sistemas, kaip
nurodyta Direktyvos […] [Geležinkelių saugos direktyva] 16 straipsnyje. Audito atlikimo tvarką tvirtina
valdančioji taryba. 3.
Agentūra tvirtina audito ataskaitas ir
siunčia jas atitinkamai nacionalinei saugos institucijai ir Komisijai.
Kiekvienoje audito ataskaitoje visų pirma nurodomas visų
agentūros pastebėtų trūkumų sąrašas ir tobulinimo
rekomendacijos. 4.
Jei agentūra mano, kad 3 dalyje nurodyti
trūkumai kliudo atitinkamai nacionalinei saugos institucijai veiksmingai
vykdyti savo užduotį geležinkelių saugos ir sąveikos srityje,
agentūra rekomenduoja nacionalinei saugos institucijai imtis
atitinkamų priemonių per laikotarpį, kuris nustatomas
atsižvelgiant į trūkumo svarbą. 5.
Kai nacionalinė saugos institucija nesutinka
su 4 dalyje numatyta agentūros rekomendacija arba kai nacionalinė
saugos institucija, gavusi agentūros rekomendaciją, per tris
mėnesius nesiėmė su ja susijusių veiksmų, Komisija per
šešis mėnesius gali priimti sprendimą laikydamasi 75 straipsnyje
nurodytos patariamosios procedūros. 6.
Agentūra taip pat gali atlikti iš anksto
praneštus arba nepraneštus nacionalinių saugos institucijų
patikrinimus, kad patikrintų konkrečias jų veiksmų ir
veikimo sritis, pirmiausia peržvelgtų su jų užduotimis, nurodytomis
Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 16 straipsnyje, susijusius
dokumentus, procesus ir protokolus. Patikrinimai gali būti atliekami ad
hoc pagrindu arba pagal agentūros parengtą planą.
Patikrinimas trunka ne ilgiau kaip dvi dienas. Nacionalinės valstybių
narių valdžios institucijos agentūros personalui sudaro sąlygas
dirbti. Agentūra pateikia Komisijai kiekvieno patikrinimo ataskaitą. 30 straipsnis Notifikuotųjų
atitikties vertinimo įstaigų kontrolė 1.
Agentūra kontroliuoja notifikuotąsias
atitikties vertinimo įstaigas padėdama akreditavimo įstaigoms ir
vykdydama auditą bei patikrinimus, kaip numatyta 2–5 dalyse. 2.
Agentūra padeda suderintai akredituoti
notifikuotąsias atitikties vertinimo įstaigas, visų pirma
teikdama atitinkamas gaires dėl vertinimo kriterijų ir
procedūrų, taikytinų vertinant, ar notifikuotosios atitikties
vertinimo įstaigos atitinka Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 27
straipsnyje nurodytus akreditavimo įstaigoms keliamus reikalavimus, ir tam
pasinaudodama Europos akreditavimo infrastruktūrą, pripažintą
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su
gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros
reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, 14
straipsnyje. 3.
Notifikuotųjų atitikties vertinimo
įstaigų, kurios nėra akredituotos pagal Direktyvos …
[Sąveikos direktyva] 24 straipsnį, atveju agentūra gali atlikti
jų pajėgumų įvykdyti tos direktyvos 27 straipsnyje
nurodytus reikalavimus auditą. Audito atlikimo tvarką tvirtina
valdančioji taryba. 4.
Agentūra skelbia audito ataskaitas,
aprėpiančias 3 dalyje numatytą veiklą, ir siunčia jas
atitinkamai notifikuotajai atitikties vertinimo įstaigai ir Komisijai.
Kiekvienoje audito ataskaitoje nurodomi visi agentūros pastebėti
trūkumai ir tobulinimo rekomendacijos. Jei agentūra mano, kad tie
trūkumai kliudo atitinkamai notifikuotajai įstaigai veiksmingai
vykdyti savo užduotis, susijusias su geležinkelių sauga ir sąveika,
ji priima rekomendaciją su reikalavimu, kad valstybė narė,
kurioje įsisteigusi notifikuotoji įstaiga, imtųsi
atitinkamų priemonių iki nustatyto termino. 5.
Kai valstybė narė nepritaria 4 dalyje
numatytai rekomendacijai arba kai notifikuotoji įstaiga, gavusi
agentūros rekomendaciją, per 3 mėnesius nesiima jokių
veiksmų, Komisija per šešis mėnesius gali priimti nuomonę pagal
75 straipsnyje numatytą patariamąją procedūrą. 6.
Agentūra gali, taip pat ir bendradarbiaudama
su atitinkamomis nacionalinėmis akreditavimo įstaigomis, atlikti iš
anksto praneštus arba nepraneštus notifikuotųjų atitikties vertinimo
įstaigų patikrinimus, kad patikrintų konkrečias jų
veiksmų ir veikimo sritis, pirmiausia peržvelgtų su jų
užduotimis, nurodytomis Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 27 straipsnyje,
susijusius dokumentus, sertifikatus ir protokolus. Patikrinimai gali būti
atliekami ad hoc pagrindu arba pagal agentūros parengtą
planą. Patikrinimas trunka ne ilgiau kaip dvi dienas. Notifikuotosios
atitikties vertinimo įstaigos agentūros personalui sudaro
sąlygas dirbti. Agentūra pateikia Komisijai kiekvieno patikrinimo
ataskaitą. 31 straipsnis Sąveikos
ir saugos pažangos stebėsena 1.
Agentūra kartu su nacionalinių tyrimo
įstaigų tinklu renka aktualią informaciją apie avarijas bei
riktus ir stebi, kaip nacionalinės tyrimo įstaigos padeda gerinti
saugą visoje geležinkelio sistemoje. 2.
Agentūra stebi bendrus saugos
geležinkelių sistemoje rezultatus. Pirmiausia agentūra gali paprašyti
34 straipsnyje nurodytų tinklų pagalbos, įskaitant renkant
duomenis. Be to, agentūra naudojasi Eurostato surinktais duomenimis ir
bendradarbiauja su juo, kad nesidubliuotų darbas ir kad būtų
užtikrintas bendrųjų saugos rodiklių ir rodiklių,
taikomų kitoms transporto rūšims, metodinis nuoseklumas. 3.
Komisijos prašymu agentūra priima
rekomendacijas, kaip gerinti geležinkelių sistemų sąveiką,
visų pirma palengvinant geležinkelio įmonių ir
infrastruktūros valdytojų veiklos koordinavimą arba infrastruktūros
valdytojų tarpusavio koordinavimą. 4.
Agentūra kontroliuoja pažangą,
padarytą užtikrinant geležinkelių sistemų sąveiką ir
saugą jose. Kas dvejus metus ji pateikia Komisijai ir paskelbia
ataskaitą dėl pažangos, padarytos užtikrinant sąveiką ir
saugą bendroje Europos geležinkelių erdvėje. 5.
Komisijos prašymu agentūra pateikia ataskaitas
apie saugą ir sąveiką reglamentuojančių Sąjungos
teisės aktų įgyvendinimo ir taikymo būklę
konkrečioje valstybėje narėje. 8 SKYRIUS KITOS UŽDUOTYS 32 straipsnis Geležinkelių
personalas 1.
Agentūra vykdo atitinkamas su geležinkelių
personalu susijusias užduotis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos 2007/59/EB[16]
4, 20, 22, 23, 25, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsniuose. 2.
Komisija gali paprašyti agentūros atlikti
kitas užduotis, susijusias su geležinkelių personalu pagal
Direktyvą 2007/59/EB. 3.
Agentūra konsultuoja institucijas,
kompetentingas geležinkelių personalo klausimais, dėl 1 ir 2 dalyse
numatytų užduočių. Agentūra gali skatinti tų
institucijų bendradarbiavimą, taip pat ir organizuodama atitinkamus
susitikimus su jų atstovais. 33 straipsnis Registrai
ir jų prieinamumas 1.
Agentūra sukuria ir tvarko Europos registrus,
numatytus Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 43, 44 ir 45 straipsnyje.
Agentūra yra visų registrų ir duomenų bazių,
nurodytų Geležinkelių saugos, Sąveikos ir Traukinių
mašinistų direktyvose, sistemos valdytoja. Tai pirmiausia reiškia: (a)
registrų specifikacijų plėtotę
ir priežiūrą; (b)
su registrais susijusių procesų
valstybėse narėse koordinavimą; (c)
gairių dėl registrų teikimą
atitinkamoms suinteresuotosioms šalims; (d)
rekomendacijų dėl esamų
registrų specifikacijų tobulinimo ir poreikio kurti naujus registrus
teikimą Komisijai. 2.
Agentūra sudaro galimybes visuomenei
susipažinti su šiais Direktyvoje … [Sąveikos direktyva] ir Direktyvoje …
[Geležinkelių saugos direktyva] numatytais dokumentais ir registrais: (a)
posistemių EB patikros deklaracijomis; (b)
sąveikos sudedamųjų dalių EB
atitikties deklaracijomis ir sąveikos sudedamųjų dalių EB
tinkamumo naudoti deklaracijomis; (c)
licencijomis, išduotomis pagal Direktyvą ...
[Direktyva, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (nauja
redakcija)]; (d)
saugos sertifikatais, išduotais pagal Direktyvos
... [Geležinkelių saugos direktyva] 10 straipsnį; (e)
tyrimo ataskaitomis, pateiktomis agentūrai
pagal Direktyvos ... [Geležinkelių saugos direktyva]
24 straipsnį; (f)
nacionalinėmis taisyklėmis, apie kurias
buvo pranešta Komisijai pagal Direktyvos ... [Geležinkelių saugos
direktyva] 8 straipsnį ir Direktyvos ... [Sąveikos direktyva]
14 straipsnį; (g)
transporto priemonių registrais,
įskaitant nuorodų į atitinkamus nacionalinius registrus
pateikimą; (h)
infrastruktūros registrais, įskaitant
nuorodų į atitinkamus nacionalinius registrus pateikimą; (i)
Europos leidžiamų naudoti transporto
priemonių tipų registru; (j)
prašymų pakeisti ERTMS specifikacijas arba
jų planuojamų pakeitimų registru; (k)
prašymų pakeisti telematikos priemonių
keleiviams technines sąveikos specifikacijas ir telematikos priemonių
krovinių vežimo paslaugoms technines sąveikos specifikacijas arba
jų planuojamų pakeitimų registru; (l)
transporto priemonių valdytojų
atliekamų ženklinimų, kuriuos saugo agentūra pagal
eksploatacijos ir eismo valdymo TSS, registru; (m)
kokybės ataskaitomis, parengtomis pagal
Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 28 straipsnio 2 dalį. 3.
2 dalyje nurodytų dokumentų praktinę
perdavimo tvarką aptaria ir dėl jos susitaria Komisija ir
valstybės narės, remdamosi agentūros parengtu projektu. 4.
Perduodamos 2 dalyje nurodytus dokumentus,
atitinkamos įstaigos gali nurodyti, kurie dokumentai neturi būti
atskleidžiami visuomenei dėl saugumo priežasčių. 5.
Už 2 dalies c ir d punktuose nurodytų
licencijų ir sertifikatų išdavimą atsakingos nacionalinės
institucijos per vieną mėnesį praneša agentūrai apie
kiekvieną sprendimą išduoti, atnaujinti, pakeisti ar panaikinti tas
licencijas ir sertifikatus. 6.
Agentūra į viešą duomenų
bazę gali įtraukti bet kurį šio reglamento tikslams svarbų
viešą dokumentą ar nuorodą, atsižvelgdama į
galiojančius Sąjungos teisės aktus dėl duomenų
apsaugos. 34 straipsnis Nacionalinių
saugos institucijų, tyrimo įstaigų ir atstovaujamųjų organizacijų
tinklai 1.
Agentūra įsteigia nacionalinių
saugos institucijų tinklą ir tyrimo įstaigų, nurodytų
Direktyvos ... [Geležinkelių saugos direktyva] 21 straipsnyje,
tinklą. Agentūra veikia kaip jų sekretoriatas. Tinklų
užduotys visų pirma yra: (a)
keitimasis informacija, susijusia su
geležinkelių sauga ir sąveika; (b)
gerosios patirties mainai; (c)
duomenų apie geležinkelių saugą,
ypač duomenų apie bendruosius saugos rodiklius, teikimas
agentūrai. Agentūra padeda tiems tinklams
bendradarbiauti, pavyzdžiui, ji gali nuspręsti surengti abiejų
tinklų jungtinį posėdį. 2.
Agentūra įsteigia geležinkelio sektoriaus
atstovaujamųjų organizacijų tinklą, veikiantį
Sąjungos lygmeniu. Tų organizacijų sąrašas
apibrėžiamas įgyvendinamuoju aktu, kurį priima Komisija
laikydamasi 75 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.
Agentūra veikia kaip tinklo sekretoriatas. Tinklo užduotys visų pirma
yra: (a)
keitimasis informacija, susijusia su
geležinkelių sauga ir sąveika; (b)
gerosios patirties mainai; (c)
duomenų apie geležinkelių saugą ir
sąveiką teikimas agentūrai. 3.
1 ir 2 dalyse nurodyti tinklai gali priimti
neprivalomas nuomones dėl 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų
rekomendacijų projektų. 4.
Agentūra gali sukurti kitus tinklus, sudarytus
iš organizacijų ar valdžios institucijų, atsakingų už geležinkelių
sistemos dalį. 5.
Komisija gali dalyvauti šiame straipsnyje
nurodytų tinklų posėdžiuose. 35 straipsnis Komunikacija
ir sklaida Agentūra informuoja atitinkamas
suinteresuotąsias šalis apie europinę geležinkelių teisės
aktų sistemą, standartus bei gaires ir vykdo tos informacijos
sklaidą pagal atitinkamus valdančiosios tarybos priimtus
komunikacijos ir sklaidos planus. Tuos planus valdančioji taryba
reguliariai atnaujina pagal poreikių analizę. 36 straipsnis Moksliniai
tyrimai ir inovacijų skatinimas 1.
Komisijos prašymu agentūra prisideda prie
geležinkelio mokslinių tyrimų veiklos Sąjungos lygmeniu,
įskaitant tuo, kad teikia paramą atitinkamoms Komisijos tarnyboms ir
atstovaujamosioms organizacijoms. Ta parama nepažeidžia kitos mokslinių
tyrimų veiklos Sąjungos lygmeniu. 2.
Komisija gali pavesti agentūrai užduotį
skatinti naujoves, kurios pagerintų geležinkelių sąveiką ir
saugą, ypač naujų informacinių technologijų ir
stebėjimo bei sekimo sistemų naudojimą. 37 straipsnis Pagalba Komisijai 1.
Agentūra Komisijos prašymu padeda jai
įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, kurių tikslas – didinti
geležinkelių sistemų sąveiką ir suformuoti bendrą
požiūrį į saugą Europos geležinkelių sistemoje. 2.
Pagalbą gali sudaryti: (a)
techninių konsultacijų klausimais,
kuriems reikia specialių techninių žinių, teikimas; (b)
informacijos rinkimas per 34 straipsnyje nurodytus
tinklus. 38 straipsnis Pagalba
įvertinant geležinkelių projektus Nepažeisdama Direktyvos […] [Geležinkelių
sąveikos direktyva] 9 straipsnyje numatytų leidžiančių
nukrypti nuostatų, Komisijos prašymu agentūra išnagrinėja
visų projektų, kurie susiję su posistemio projektavimu, statyba,
atnaujinimu ar modernizavimu ir dėl kurių pateiktos paraiškos gauti
Sąjungos finansinę paramą, sąveikos ir saugos aspektus. Per ne ilgesnį nei dviejų mėnesių
laikotarpį, kuris nustatomas kartu su Komisija atsižvelgiant į
projekto svarbą ir turimus išteklius, agentūra pateikia nuomonę
dėl projekto atitikties atitinkamiems geležinkelių sąveikos ir
saugos teisės aktams. 39 straipsnis Pagalba
valstybėms narėms, šalims kandidatėms ir suinteresuotosioms
šalims 1.
Savo iniciatyva arba Komisijos, valstybių
narių, šalių kandidačių ar 34 straipsnyje nurodytų
tinklų prašymu agentūra vykdo mokymo ir kitą atitinkamą
veiklą, susijusią su geležinkelių sąveikos ir saugos teisės
aktų taikymu bei paaiškinimu ir su agentūros produktais, kaip antai
registrais, įgyvendinimo gairėmis ar rekomendacijomis. 2.
Valdyba nusprendžia ir darbo programoje nurodo 1
dalyje nurodytos veiklos pobūdį ir mastą. 40 straipsnis Tarptautiniai
santykiai 1.
Siekdama neatsilikti nuo mokslinės ir
techninės pažangos ir užtikrinti Europos Sąjungos geležinkelių
teisės aktų ir standartų sklaidą, tiek, kiek būtina
šiame reglamente išdėstytiems tikslams pasiekti, ir nepažeisdama
valstybių narių ir Sąjungos institucijų, įskaitant
Europos išorės veiksmų tarnybą, atitinkamų
kompetencijų agentūra gali puoselėti ryšius ir sudaryti
administracinius susitarimus su priežiūros institucijomis,
tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų šalių
administracijomis, turinčiomis kompetencijų srityse, kuriose veikia
agentūra. 2.
Dėl šių susitarimų Sąjungai ir
jos valstybėms narėms neatsiranda teisinių
įpareigojimų ir pagal juos valstybėms narėms ir jų
kompetentingoms institucijoms nedraudžiama sudaryti dvišalių ar daugiašalių
susitarimų su tomis trečiųjų šalių priežiūros
institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir administracijomis. Tie
susitarimai ir bendradarbiavimas yra iš anksto aptariami su Komisija, ir apie
juos jai reguliariai atsiskaitoma. 3.
Valdančioji taryba priima santykių su
trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis
strategiją, susijusią su agentūros kompetencijos sričiai
tenkančiais klausimais. Strategija įtraukiama į metinę ir
daugiametę agentūros darbo programą nurodant su tuo susijusius
išteklius. 41 straipsnis Koordinavimas
dėl atsarginių dalių Agentūra padeda nustatyti, kurioms
geležinkelių atsarginėms dalims būtų galima nustatyti
standartus. Tuo tikslu agentūra gali įsteigti darbo grupę, kuri
koordinuotų suinteresuotųjų šalių veiklą, ir gali
užmegzti ryšius su Europos standartizacijos organizacijomis. Agentūra
teikia Komisijai atitinkamas rekomendacijas. 9 SKYRIUS AGENTŪROS ORGANIZACINIAI KLAUSIMAI 42 straipsnis Administracinė ir valdymo struktūra Agentūros administravimo ir valdymo struktūrą sudaro: (a)
valdančioji taryba, atliekanti 47 straipsnyje
nustatytas užduotis; (b)
vykdomoji valdyba, atliekanti 49 straipsnyje
nustatytas užduotis; (c)
vykdomasis direktorius, kuris vykdo 50 straipsnyje
išdėstytas pareigas; (d)
apeliacinė taryba, kuri vykdo 54–56
straipsniuose išdėstytas pareigas. 43 straipsnis Valdančiosios
tarybos sudėtis 1.
Valdančiąją tarybą sudaro po
vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir keturi
Komisijos atstovai; jie visi turi balso teisę. Valdančiojoje taryboje taip pat yra pat šeši
balso teisės neturintys atstovai, kurie Europos mastu atstovauja šioms
grupėms: (a)
geležinkelio įmonėms; (b)
infrastruktūros valdytojams; (c)
geležinkelių pramonei; (d)
profesinėms sąjungoms; (e)
keleiviams; (f)
klientams, kuriems teikiamos krovinių gabenimo
paslaugos. Kiekvienai tų grupių atstovauti Komisija
skiria po vieną atstovą ir po vieną pakaitinį iš
keturių pavardžių sąrašo, kurį pateikia atitinkamos
europinės organizacijos. 2.
Valdybos nariai ir jų pakaitiniai skiriami
remiantis jų žiniomis agentūros pagrindinės veiklos srityje ir
atsižvelgiant į atitinkamus vadybos, administravimo ir biudžeto valdymo
gebėjimus. Siekdamos užtikrinti valdybos darbo tęstinumą visos
šalys deda pastangas, kad jų atstovai valdyboje keistųsi kuo
rečiau. Visos šalys siekia, kad valdančiojoje taryboje būtų
vienodai vyrų ir moterų. 3.
Valstybės narės ir Komisija skiria į
valdančiąją tarybą savo narius ir pakaitinius,
atstovausiančius nariui, kai jo nebus. 4.
Narių kadencija yra ketveri metai ir ji gali
būti pratęsta. 5.
Prireikus trečiųjų šalių
atstovų dalyvavimas ir jo sąlygos nustatomi 68 straipsnyje nurodyta
tvarka. 44 straipsnis Valdančiosios
tarybos pirmininkas 1.
Valdančioji taryba dviejų
trečdalių balso teisę turinčių narių dauguma iš
valstybių narių atstovų renka pirmininką ir iš savo tarpo
renka jo pavaduotoją. Pirmininko pavaduotojas pakeičia
pirmininką tuo atveju, kai pastarasis negali atlikti savo pareigų. 2.
Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija
trunka ketverius metus ir gali būti pratęsta. Tačiau jei bet
kuriuo valdančiosios tarybos kadencijos metu jie netenka valdančiosios
tarybos nario statuso, tą pačią dieną automatiškai baigiasi
jų kadencija. 45 straipsnis Posėdžiai 1.
Valdančiosios tarybos posėdžius sušaukia
jos pirmininkas. Posėdžiuose dalyvauja agentūros vykdomasis
direktorius. 2.
Valdančioji taryba renkasi bent du kartus per
metus. Ji taip pat gali susirinkti pirmininko iniciatyva, Komisijos prašymu,
narių daugumos prašymu arba vieno trečdalio valstybių narių
atstovų valdyboje prašymu. 46 straipsnis Balsavimas Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip,
valdančioji taryba priima savo spendimus absoliučia balso teisę
turinčių narių dauguma. Kiekvienas narys, turintis teisę
balsuoti, turi vieną balsą. 47 straipsnis Valdančiosios
tarybos funkcijos 1.
Siekdama užtikrinti, kad agentūra atliktų
pavestąsias užduotis, valdančioji taryba: (a)
tvirtina ir viešai paskelbia agentūros veiklos
praėjusių metų metinę ataskaitą ir iki liepos
1 d. persiunčia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir
Audito Rūmams. (b)
gavusi Komisijos nuomonę ir laikydamasi 48
straipsnio dviejų trečdalių balso teisę turinčių
narių dauguma kasmet priima ateinančių metų agentūros
metinę darbo programą ir strateginę daugiametę darbo
programą; (c)
dviejų trečdalių balso teisę
turinčių narių dauguma tvirtina agentūros biudžetą ir
vykdo kitas su agentūros biudžetu susijusias funkcijas pagal 10
skyrių; (d)
nustato vykdomojo direktoriaus sprendimų
priėmimo tvarką; (e)
priima apsilankymams taikomą politiką
pagal 10 straipsnį; (f)
nustato darbo tvarkos taisykles; (g)
priima ir atnaujina 35 numatytus komunikacijos ir
sklaidos planus; (h)
tvirtina 29 ir 30 straipsniuose nurodytų
auditų atlikimo tvarką; (i)
laikydamasi 2 dalies agentūros personalo
atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų institucijai ir
institucijai, įgaliotai sudaryti sutartis, suteikti Tarnybos nuostatuose
ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose (paskyrimų
institucijos įgaliojimai); (j)
priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir
Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo
taisykles laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje nurodytos tvarkos; (k)
dviejų trečdalių balso teisę
turinčių narių dauguma tvirtina vykdomąjį
direktorių ir gali pratęsti jo kadenciją arba pašalinti jį
iš pareigų pagal 62 straipsnį; (l)
atsižvelgdama į įgyvendintinų
priemonių sąnaudų ir naudos santykį priima sukčiavimo
rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją; (m)
gavusi Europos kovos su sukčiavimo tarnybos
(OLAF) išvadas bei rekomendacijas ir įvairias vidaus ar išorės audito
ataskaitas bei vertinimus užtikrina tinkamus tolesnius veiksmus; (n)
priima valdančiosios tarybos ir
apeliacinės tarybos narių interesų konfliktų prevencijos ir
valdymo taisykles. 2.
Laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje
nurodytos tvarkos valdančioji taryba priima sprendimą,
pagrįstą Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų
tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu, dėl
atitinkamų paskyrimų institucijos įgaliojimų delegavimo
vykdomajam direktoriui ir apibrėžia sąlygas, kuriomis tas
įgaliojimų delegavimas gali būti sustabdytas. Vykdomajam
direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus subdeleguoti. Taikydama ankstesnę pastraipą, kai
reikia dėl labai išimtinių aplinkybių, valdančioji taryba
gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų institucijos
įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei pastarojo
įvykdytą paskyrimų institucijos įgaliojimų
sudelegavimą, kad jais naudotųsi pati arba deleguotų juos vienam
savo narių arba darbuotojui, kitam nei vykdomasis direktorius. 48 straipsnis Metinės
ir daugiametės darbo programos 1.
Atsižvelgdama į Komisijos nuomonę
agentūros valdančioji taryba priima darbo programą iki
kiekvienų metų lapkričio 30 d. ir perduoda ją
valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir 34
straipsnyje nurodytiems tinklams. 2.
Ši darbo programa priimama nepažeidžiant
Sąjungos kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros. Jeigu per
15 dienų nuo darbo programos patvirtinimo Komisija pareiškia
nepritarimą programai, valdančioji taryba per du mėnesius
ją pakartotinai išnagrinėja ir priima, prireikus su pakeitimais,
antruoju svarstymu dviejų trečdalių balso teisę turinčių
narių, įskaitant visus Komisijos atstovus, dauguma arba
valstybių narių atstovų vieningu sprendimu. 3.
Agentūros darbo programoje nurodomi visų
veiklos krypčių tikslai. Paprastai kiekviena veikla ir projektas
aiškiai susiejami su ištekliais, kurių reikia norint juos įvykdyti,
pagal veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principus ir
išankstinę poveikio vertinimo procedūrą, numatytą 7
straipsnio 2 dalyje. 4.
Valdančioji taryba prireikus iš dalies
pakeičia darbo programą, kai agentūrai pavedamas naujas
uždavinys. Tokia nauja užduotis įtraukiama išanalizavus poveikį
žmogiškiesiems ir biudžeto ištekliams ir gali būti priimtas sprendimas
dėl jos atidėti kitų uždavinių vykdymą. 5.
Valdančioji taryba iki kiekvienų
metų lapkričio 30 d. taip pat priima ir atnaujina
strateginę daugiametę darbo programą. Ji atsižvelgia į
Komisijos nuomonę. Dėl projekto konsultuojamasi su Europos Parlamentu
ir 34 straipsnyje nurodytais tinklais. Priimta daugiametė darbo programa
persiunčiama valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai,
Komisijai ir 34 straipsnyje nurodytiems tinklams. 49 straipsnis Vykdomoji
valdyba 1.
Valdančiajai tarybai padeda vykdomoji valdyba. 2.
Vykdomoji valdyba rengia sprendimus, kuriuos turi
priimti valdančioji taryba. Prireikus, skubos atveju, ji gali priimti tam
tikrus laikinus sprendimus valdančiosios tarybos vardu, ypač
administraciniais ir biudžeto klausimais. Kartu su valdančiąja taryba ji užtikrina
tinkamus tolesnius veiksmus, gavusi OLAF išvadas bei rekomendacijas ir
įvairias vidaus ar išorės audito ataskaitas bei vertinimus. Siekdama sustiprinti administracinio ir biudžeto
valdymo priežiūrą ir nepažeisdama vykdomojo direktoriaus
atsakomybės, kaip nustatyta 30 straipsnyje, ji padeda jam įgyvendinti
valdančiosios tarybos sprendimus ir tuo tikslu jį konsultuoja. 3.
Vykdomąją valdybą sudaro
valdančiosios tarybos pirmininkas, vienas Komisijos atstovas ir [keturi]
kiti valdančiosios tarybos nariai. Valdančioji taryba skiria
vykdomosios valdybos narius ir pirmininką. 4.
Vykdomosios valdybos narių kadencija yra tokia
pati kaip ir valdančiosios tarybos narių kadencija. 5.
Vykdomoji valdyba susirenka bent kartą per
tris mėnesius. Vykdomosios valdybos narių prašymu jos pirmininkas
sušaukia papildomus posėdžius. 6.
Valdančioji taryba nustato vykdomosios
valdybos darbo tvarkos taisykles. 50 straipsnis Vykdomojo
direktoriaus pareigos 1.
Agentūrai vadovauja vykdomasis direktorius,
kuris vykdydamas savo pareigas yra visiškai nepriklausomas. Vykdomasis
direktorius už savo veiklą atsiskaito valdančiajai tarybai. 2.
Nepažeisdamas Komisijos, valdančiosios tarybos
ar vykdomosios valdybos įgaliojimų, vykdomasis direktorius nesiekia
gauti ir nesilaiko jokios vyriausybės ir jokios kitos įstaigos
nurodymų. 3.
Gavęs prašymą vykdomasis direktorius
pateikia savo pareigų vykdymo ataskaitą Europos Parlamentui. Taryba
gali paprašyti vykdomojo direktoriaus pateikti savo pareigų vykdymo
ataskaitą. 4.
Vykdomasis direktorius yra teisinis agentūros
atstovas. Jis priima sprendimus, rekomendacijas, nuomones ir kitus oficialius
agentūros aktus. 5.
Vykdomasis direktorius atsako už agentūros
administracinį valdymą ir už šiuo reglamentu jam pavestų
užduočių įgyvendinimą. Visų pirma vykdomasis
direktorius atsako už: (a)
kasdieninį agentūros administravimą; (b)
valdančiosios tarybos priimtų
sprendimų įgyvendinimą; (c)
metinės darbo programos ir strateginės
daugiametės darbo programos parengimą ir jų pateikimą
valdančiajai tarybai pasikonsultavus su Komisija; (d)
metinės darbo programos ir strateginės
daugiametės darbo programos įgyvendinimą ir, kiek galima,
visų su agentūros užduotimis susijusių Komisijos prašymų
teikti pagalbą patenkinimą pagal šį reglamentą; (e)
atsiskaitymą valdančiajai tarybai už
strateginės daugiametės darbo programos įgyvendinimą; (f)
reikiamas priemones, visų pirma,
administracinių vidaus nurodymų priėmimą ir
įsakymų paskelbimą, siekdamas užtikrinti, kad agentūra
veiktų pagal šį reglamentą; (g)
veiksmingos kontrolės sistemos
sukūrimą, kad agentūros rezultatus būtų galima
palyginti su jos veiklos tikslais ir reguliarios įvertinimo sistemos,
atitinkančios pripažintus profesinius standartus, sukūrimą; (h)
kiekvienų metų bendrosios ataskaitos projekto
parengimą remiantis g punkte nurodytomis kontrolės bei vertinimo
sistemomis ir jo pateikimą valdančiajai tarybai; (i)
agentūros įplaukų bei išlaidų
sąmatos projekto sudarymą pagal 58 straipsnį ir
agentūros biudžeto įgyvendinimą pagal 59 straipsnį; (j)
agentūros veiklos metinės ataskaitos
parengimą ir pristatymą valdančiajai tarybai, kad pastaroji
ją įvertintų; (k)
veiksmų plano parengimą gavus
retrospektyvių įvertinimų išvadas ir pažangos ataskaitų
Komisijai teikimą du kartus per metus; (l)
finansinių Sąjungos interesų
apsaugą taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą,
korupciją ir visą kitą neteisėtą veiklą, vykdant
veiksmingas patikras ir, nustačius pažeidimų, susigrąžinant
netinkamai išmokėtas sumas, o, kai tinka, taikant veiksmingas,
proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas; (m)
agentūros kovos su sukčiavimo strategijos
parengimą ir jos pateikimą valdančiajai tarybai, kad pastaroji
ją patvirtintų; (n)
pagal 60 straipsnį valdančiosios tarybos
priimamo agentūros finansinio reglamento ir jo įgyvendinimo
priemonių projekto parengimą. 51 straipsnis Apeliacinės
tarybos įsteigimas ir sudėtis 1.
Agentūra įsteigia vieną ar daugiau
apeliacinių tarybų. 2.
Apeliacinę tarybą sudaro pirmininkas ir
du kiti nariai. Kai jie nedalyvauja, jiems atstovauja pakaitiniai. 3.
Pirmininką, kitus narius ir jų
pakaitinius narius skiria valdančioji taryba iš Komisijos sudaryto
kvalifikuotų kandidatų sąrašo. 4.
Kai apeliacinė taryba mano, kad to reikia
dėl skundo pobūdžio, ji gali paprašyti valdančiosios tarybos
paskirti dar du narius ir jų pakaitinius iš 3 dalyje nurodyto sąrašo. 5.
Agentūros pasiūlymu Komisija, pasitarusi
su valdančiąja taryba ir laikydamasi 75 straipsnyje nurodytos
patariamosios procedūros, nustato apeliacinės tarybos darbo tvarkos
taisykles. 52 straipsnis Apeliacinės
tarybos nariai 1.
Apeliacinės tarybos narių ir
pakaitinių kadencija trunka ketverius metus ir gali būti
pratęsta. 2.
Apeliacinės tarybos nariai veikia
nepriklausomai ir agentūroje negali eiti kitų pareigų. Priimant
sprendimus jų nevaržo jokie nurodymai. 3.
Kadencijos metu apeliacinės tarybos nariai
negali būti pašalinti iš pareigų arba išbraukti iš kvalifikuotų
kandidatų sąrašo, išskyrus atvejus, kai tam yra rimtų
priežasčių ir kai Komisija, gavusi valdančiosios tarybos
nuomonę, priima atitinkamą sprendimą. 53 straipsnis Nušalinimas
ir prieštaravimo pareiškimas 1.
Apeliacinės tarybos nariai negali dalyvauti
nagrinėjant skundą, jei turi asmeninių interesų procese
arba jei jie anksčiau yra atstovavę vienai iš proceso šalių ar
dalyvavo priimant skundžiamą sprendimą. 2.
Apeliacinės tarybos nariai, kurie mano, kad
jie neturėtų dalyvauti kuriame nors apeliaciniame procese dėl 1
dalyje nurodytos ar bet kurios kitos priežasties, apie tai informuoja
apeliacinę tarybą, kuri atitinkamai nusprendžia dėl nušalinimo. 54 straipsnis Sprendimai,
dėl kurių galima teikti apeliacinį skundą 1.
Agentūros priimti sprendimai gali būti
apskundžiami apeliacinei tarybai laikantis 12, 16, 17 ir 18 straipsnių. 2.
Pagal 1 dalį pateikus apeliacinį
skundą, sprendimas nenustoja galioti. Tačiau agentūra gali sustabdyti
apskųsto sprendimo taikymą, jei mano, kad aplinkybės tam
palankios. 55 straipsnis Asmenys,
turintys teisę pateikti apeliacinį skundą, terminai ir forma 1.
Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pagal
12, 16, 17 ir 18 straipsnius apskųsti tam asmeniui agentūros
skirtą sprendimą. 2.
Apeliacinis skundas su nurodytomis priežastimis
agentūrai pateikiamas raštu per du mėnesius po pranešimo apie
priemonę suinteresuotam asmeniui dienos arba, jei asmeniui apie
priemonę nepranešta, per du mėnesius nuo tos dienos, kai jis sužinojo
apie tą priemonę. 56 straipsnis Apeliacinių
skundų nagrinėjimas ir sprendimai 1.
Tirdama skundą, apeliacinė valdyba veikia
operatyviai. Laikydamasi nustatytų terminų, ji kviečia
apeliacinio proceso šalis per atitinkamus terminus pareikšti pastabas dėl
jos ar kitų apeliacinio proceso šalių pranešimų tiek kartų,
kiek reikia. Apeliacinio proceso šalys turi teisę teikti žodinius
paaiškinimus. 2.
Apeliacinė taryba gali naudotis tinkamomis
agentūros kompetencijai priklausančiomis galiomis arba gali perduoti
bylą kompetentingam agentūros organui. Pastarajam apeliacinės
tarybos sprendimas yra privalomas. 57 straipsnis Skundai
Teisingumo Teismui 1.
Ieškinius dėl agentūros sprendimų,
priimtų pagal 12, 16, 17 ir 18 straipsnius, pripažinimo
negaliojančiais Europos Sąjungos Teisingumo Teismui galima pareikšti
tik atlikus visas agentūros apeliacines procedūras. 2.
Agentūra imasi visų būtinų
priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui vykdyti. 10 SKYRIUS FINANSINĖS NUOSTATOS 58 straipsnis Biudžetas 1.
Visų agentūros pajamų ir
išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais, kurie
sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiama agentūros biudžete.
Pajamos ir išlaidos yra subalansuojamos. 2.
Agentūros pajamas sudaro: (a)
Sąjungos įnašas, (b)
trečiųjų šalių, dalyvaujančių
agentūros veikloje, kaip numatyta 68 straipsnyje, įnašas, (c)
mokesčiai, kuriuos sumoka asmenys, pateikę
paraiškas dėl agentūros išduodamų leidimų teikti transporto
priemones rinkai ir saugos sertifikatų pagal 12, 16, 17 ir 18 straipsnius,
ir tų leidimų bei sertifikatų turėtojai; (d)
rinkliavos už leidinius, mokymą ir kitas
Agentūros teikiamas paslaugas; (e)
valstybių narių, trečiųjų
šalių ar kitų subjektų savanoriški finansiniai įnašai,
jeigu jie nekelia pavojaus agentūros nepriklausomumui ir nešališkumui. 3.
Agentūros išlaidas sudaro personalo,
administracinės, infrastruktūros ir veiklos išlaidos. 4.
Pajamos ir išlaidos yra subalansuojamos. 5.
Kasmet vykdomasis direktorius, vadovaudamasis
veikla grindžiamo biudžeto sudarymo principu, parengia kitų
finansinių metų agentūros pajamų ir išlaidų
sąmatos projektą. Šią sąmatą kartu su etatų plano
projektu ne vėliau kaip iki sausio 31 d. valdančioji taryba
pateikia Komisijai. 6.
Sąmatą Komisija pateikia Europos
Parlamentui ir Tarybai (toliau — biudžeto valdymo institucija) kartu su
preliminariu Sąjungos bendrojo biudžeto projektu. 7.
Remdamasi sąmata, Komisija į
preliminarų Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį ji
Sutarties 314 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia biudžeto valdymo
institucijai, įtraukia sąmatas, jos nuomone, reikalingas etatų
planui, ir iš bendrojo biudžeto mokėtinos subsidijos sumą kartu su
kiekvieno agentūros sąmatos ir iš bendrojo biudžeto mokėtinos
subsidijos skirtumo aprašymu ir pateisinimu. 8.
Biudžeto valdymo institucija patvirtina
agentūrai skiriamos subsidijos asignavimus. Biudžeto valdymo institucija
tvirtina agentūros etatų planą. 9.
Biudžetą priima valdančioji taryba
dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių
dauguma. Agentūros biudžetas tampa galutinis, kai galutinai patvirtinamas
Sąjungos bendrasis biudžetas. Tam tikrais atvejais jis atitinkamai
pataisomas. 10.
Valdančioji taryba kiek įmanoma
greičiau praneša biudžeto valdymo institucijai apie ketinimą
įgyvendinti projektą, kuris gali turėti didelių
finansinių pasekmių biudžeto finansavimui, ypač apie projektus,
susijusius su nuosavybe, pavyzdžiui, su pastatų nuoma arba pirkimu. Ji
apie tai praneša Komisijai. Jei biudžeto valdymo institucijos padalinys
pranešė, kad norėtų pareikšti savo nuomonę apie
projektą, jis pateikia šią nuomonę valdančiajai tarybai per
šešias savaites nuo projekto paskelbimo dienos. 59 straipsnis Biudžeto
vykdymas ir kontrolė 1.
Vykdomasis direktorius vykdo agentūros
biudžetą. 2.
Ne vėliau kaip iki kiekvienų kitų
finansinių metų kovo 1 d. agentūros apskaitos
pareigūnas perduoda Komisijos apskaitos pareigūnui laikinąsias
finansines ataskaitas kartu su ataskaita apie tų finansinių metų
biudžeto ir finansų valdymą. Komisijos apskaitos pareigūnas
konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų
laikinąsias finansines ataskaitas pagal Reglamento (EB, Euratomas)
Nr. 966/2012 (bendrojo finansinio reglamento) 147 straipsnį. 3.
Ne vėliau kaip iki kiekvienų kitų
finansinių metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas
Audito Rūmams nusiunčia agentūros laikinąsias finansines
ataskaitas kartu su ataskaita apie tų finansinių metų biudžeto
ir finansų valdymą. Finansinių metų biudžeto ir
finansų valdymo ataskaita taip pat pateikiama Europos Parlamentui ir
Tarybai. Audito Rūmai tikrina tas ataskaitas pagal
Sutarties 287 straipsnį. Kiekvienais metais Rūmai skelbia
pranešimą apie agentūros veiklą. 4.
Gavęs Audito Rūmų pastabas apie
agentūros laikinąsias ataskaitas, pagal bendrojo Finansinio
reglamento 148 straipsnį vykdomasis direktorius, prisiimdamas
atsakomybę, parengia galutines agentūros ataskaitas ir pateikia jas
valdančiajai tarybai, kad ji pareikštų savo nuomonę. 5.
Valdančioji taryba pareiškia nuomonę apie
agentūros galutines finansines ataskaitas. 6.
Ne vėliau kaip iki kiekvienų kitų
finansinių metų liepos 1 d. vykdomasis direktorius galutines
finansines ataskaitas kartu su valdančiosios tarybos nuomone
nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito
Rūmams. 7.
Galutinės finansinės ataskaitos
paskelbiamos. 8.
Vykdomasis direktorius ne vėliau kaip iki
kiekvienų kitų finansinių metų rugsėjo 30 d.
nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas.
Šį atsakymą jis taip pat išsiunčia valdančiajai valdybai. 9.
Vykdomasis direktorius, gavęs Europos
Parlamento paklausimą, pateikia jam bet kokią informaciją,
kurios reikia norint sklandžiai atlikti atitinkamų finansinių
metų biudžeto įgyvendinimo procedūrą bendrojo Finansinio
reglamento 165 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 10.
Gavęs kvalifikuota balsų dauguma
priimtą Tarybos rekomendaciją, Europos Parlamentas iki
N + 2 metų balandžio 30 d. patvirtina vykdomajam
direktoriui, kad N metų biudžetas įvykdytas. 60 straipsnis Finansinis
reglamentas Valdančioji taryba, pasikonsultavusi su
Komisija, priima agentūrai taikomas finansines taisykles. Jos gali skirtis
nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002[17] tik tuo
atveju, kai tai būtina Agentūros veiklai užtikrinti ir Komisijai iš
anksto sutikus. 11 SKYRIUS DARBUOTOJAI 61 straipsnis Bendrosios
nuostatos 1.
Agentūros darbuotojams yra taikomi Europos
Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai, Europos Sąjungos
kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir taisyklės,
priimtos Europos Sąjungos institucijų tarpusavio susitarimais,
kuriais įgyvendinami tie Tarnybos nuostatai. 2.
Tarnybos interesais agentūra įdarbina: (a)
darbuotojus, kurie gali būti įdarbinami
pagal neterminuotą sutartį, ir (b)
darbuotojus, kurie negali būti įdarbinami
pagal neterminuotą sutartį. Pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje
numatytą procedūrą priimamos atitinkamos šios dalies
įgyvendinimo taisyklės. 3.
Organizuodama savo paslaugas ir siekdama išvengti
interesų konflikto agentūra imasi atitinkamų
administracinių priemonių. 62 straipsnis Vykdomasis
direktorius 1.
Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip
agentūros laikinas darbuotojas pagal Kitų tarnautojų
įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a dalį. 2.
Vykdomąjį direktorių skiria
valdančioji taryba iš Komisijos pasiūlytų kandidatų
sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros. Vykdomojo direktoriaus sutarties sudarymo tikslais
agentūrai atstovauja valdančiosios tarybos pirmininkas. Prieš paskyrimą valdančiosios tarybos
atrinktas kandidatas gali būti pakviestas padaryti pareiškimą
kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į komiteto
narių klausimus. 3.
Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių
metų kadencijai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija atlieka
įvertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus
veiklos rezultatų įvertinimą ir į agentūros ateities
uždavinius bei iššūkius. 4.
Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama
į 3 dalyje nurodytą įvertinimą, valdančioji taryba
gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją
ne ilgiau nei penkeriais metais. 5.
Apie savo ketinimą pratęsti vykdomojo
direktoriaus kadenciją valdančioji taryba informuoja Europos
Parlamentą. Per mėnesį iki tokio kadencijos pratęsimo
vykdomasis direktorius gali būti pakviestas pateikti pranešimą
kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į jo narių
klausimus. 6.
Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo
pratęsta, viso laikotarpio pabaigoje negali dalyvauti kitoje atrankos
į tas pačias pareigas procedūroje. 7.
Vykdomasis direktorius gali būti pašalintas iš
pareigų tik Komisijai pasiūlius priimtu valdančiosios tarybos
sprendimu. 63 straipsnis Deleguotieji
nacionaliniai ekspertai ir kitas personalas Agentūra gali naudotis deleguotaisiais
nacionaliniais ekspertais ir kitais agentūros neįdarbintais darbuotojais
pagal Tarnybos nuostatus ir Kitų tarnautojų įdarbinimo
sąlygas. Valdančioji taryba priima sprendimą,
kuriame išdėstomos nacionalinių ekspertų delegavimo į
agentūrą taisyklės. 12 SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 64 straipsnis Privilegijos
ir imunitetai Agentūrai ir jos darbuotojams taikomas
Europos Sąjungos protokolas dėl privilegijų ir imuniteto. 65 straipsnis Susitarimas
dėl būstinės ir veiklos sąlygos 1.
Susitarime dėl būstinės, kurį,
pritarus valdančiajai tarybai, agentūra ne vėliau kaip
2015 m. sudaro su priimančiąja valstybe nare, nustatomos
reikiamos nuostatos dėl įkūrimo ir patalpų agentūrai
suteikimo priimančioje valstybėje narėje, taip pat
priimančioje valstybėje narėje agentūros vykdomajam
direktoriui, valdančiosios tarybos nariams, personalui ir jų šeimos
nariams taikytinos specialiosios taisyklės. 2.
Priimančioji valstybė narė sudaro
kuo geresnes sąlygas agentūros veikimui, įskaitant daugiakalbio,
į Europą orientuoto moksleivių mokymo ir reikiamų
susisiekimo transporto jungčių užtikrinimą. 66 straipsnis Atsakomybė 1.
Agentūros sutartinė atsakomybė
reglamentuojama teise, taikoma atitinkamai sutarčiai. 2.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo
jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal agentūros sudarytų
sutarčių nuostatas dėl arbitražo. 3.
Nesutartinės atsakomybės atveju
agentūra pagal valstybių narių teisei būdingus bendruosius
principus atlygina visą žalą, kurią atlikdami savo pareigas
padaro jos padaliniai arba personalas. 4.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo
jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, susijusius su 3 dalyje
nurodytu žalos atlyginimu. 67 straipsnis Nuostatos
dėl kalbų vartojimo 1.
Agentūrai taikomos 1958 m. balandžio 15 d.
Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos
Europos ekonominėje bendrijoje[18],
nuostatos. 2.
Agentūros darbui reikiamas vertimo paslaugas
teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimų centras. 68 straipsnis Trečiųjų
šalių dalyvavimas agentūros darbe 1.
Nepažeidžiant 40 straipsnio, agentūros
veikloje gali dalyvauti trečiosios šalys, visų pirma, šalys, kurioms
taikoma Europos kaimynystės politika, šalys, kurioms taikoma plėtros
politika, ir ELPA šalys, kurios su Europos Sąjunga yra sudariusios
susitarimus, pagal kuriuos atitinkamos šalys šio reglamento taikymo srityje
taiko Sąjungos teisės aktus ar lygiavertes nacionalines priemones. 2.
Pagal atitinkamas 1 dalyje nurodytų
susitarimų nuostatas yra sudaromos agentūros ir
trečiųjų šalių sutartys, kuriose apibrėžiamos išsamios
tų šalių dalyvavimo agentūros darbe taisyklės, ypač
tokio dalyvavimo pobūdis ir mastas. Šiose sutartyse pateikiamos ir
nuostatos dėl finansinių įnašų ir personalo. Jose gali
būti numatytas balso teisės neturinčių atstovų
dalyvavimas valdančiojoje taryboje. Agentūra pasirašo susitarimus, gavusi
Komisijos pritarimą ir pasikonsultavusi su valdančiąja taryba. 69 straipsnis Bendradarbiavimas
su nacionalinėmis institucijomis ir įstaigomis 1.
Siekdama įgyvendinti 12, 16, 17 ir 18
straipsnius, agentūra gali sudaryti susitarimus su atitinkamomis
nacionalinėmis institucijomis, ypač nacionalinėmis saugos
institucijomis, ir kitomis kompetentingomis įstaigomis. 2.
Susitarimuose gali būti numatyta, kad
agentūra rangos būdu nacionalinėms institucijoms paves dalį
savo užduočių, kaip antai, dokumentacijos tikrinimą ir
parengimą, techninio suderinamumo tikrinimą, apsilankymų
vykdymą ir techninių tyrimų atlikimą. 3.
Agentūra užtikrina, kad susitarimuose
būtų bent konkretus užduočių ir sąlygų, kuriomis
turi būti pasiekti rezultatai, aprašymas, darbo rezultatų pateikimo
terminai, mokėjimų lygis ir kalendorius. 4.
1, 2 ir 3 dalyse aprašyti susitarimai nepažeidžia
bendros agentūros atsakomybės už savo užduočių
atlikimą, kaip nustatyta 12, 16, 17 ir 18 straipsniuose. 70 straipsnis Skaidrumas Agentūros turimiems dokumentams taikomas
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001[19]. Valdančioji taryba iki […] priima
praktines priemones Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinti. Sprendimai, kuriuos priima agentūra pagal
Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali tapti skundo
ombudsmenui ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikto ieškinio
dalyku atitinkamai pagal Sutarties 228 ir 263 straipsnius. Agentūros vykdomam asmeninio
pobūdžio duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001. 71 straipsnis Įslaptintai
informacijai saugoti skirtos saugumo taisyklės Agentūra taiko saugumo principus, kurie
išdėstyti Europos Sąjungos įslaptintai informacijai ir
neskelbtinai neįslaptintai informacijai taikomose Komisijos saugumo
taisyklėse, išdėstytose 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos
sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančio jos
darbo tvarkos taisykles, priede. Jie apima, inter alia, nuostatas
dėl tokios informacijos mainų, tvarkymo ir saugojimo. 72 straipsnis Kova su
sukčiavimu 1.
Siekdama palengvinti Reglamente (EB)
Nr. 1073/1999 numatytą kovą su sukčiavimu, korupcija ir kita
neteisėta veikla, per šešis mėnesius nuo šio reglamento
įsigaliojimo agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės
25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus
tyrimų ir priima atitinkamas visam agentūros personalui taikytinas
nuostatas naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną. 2.
Europos Audito Rūmai turi įgaliojimus
atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir
subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš agentūros,
dokumentų auditą ir auditą vietoje. 3.
OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras
ir patikrinimus vietoje, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
(EB) Nr. 1073/1999[20]
ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[21] nuostatomis ir
procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos
neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams
interesams, atvejus, susijusius su agentūros finansuojamomis dotacijomis
ar sutartimis. 4.
Nepažeidžiant 1, 2 ir 3 dalių, agentūros
bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir
tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, dotacijos susitarimuose ir
dotacijos sprendimuose yra nuostatos, kuriomis Europos Audito Rūmai ir
OLAF aiškiai įgaliojami atlikti tokius auditus ir tyrimus pagal
atitinkamas savo kompetencijas. 13 SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 73 straipsnis Su 12,
16, 17 ir 18 straipsniais susiję deleguotieji aktai 1.
Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius
teisės aktus pagal 74 straipsnį dėl mokesčių ir
rinkliavų taikant 12, 16, 17 ir 18 straipsnius. 2.
1 dalyje nurodytomis priemonėmis visų
pirma nustatomi dalykai, už kuriuos reikia mokėti mokesčius ir
rinkliavas pagal 12, 16, 17 ir 18 straipsnius, mokesčių ir
rinkliavų suma ir mokėjimo būdai. 3.
Mokesčiai ir rinkliavos mokami už: (a)
leidimų pradėti eksploatuoti kelio
kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius, leidimų pateikti rinkai
transporto priemones ir transporto priemonių tipus išdavimą ir
atnaujinimą, įskaitant galimą suderinamumo su tinklais ar
linijomis nurodymą; (b)
saugos sertifikatų išdavimą ir
atnaujinimą; (c)
paslaugų teikimą; jie turi atitikti
faktines kiekvienos suteiktos paslaugos sąnaudas; (d)
apeliacijų tvarkymą. Visi mokesčiai ir rinkliavos išreiškiami ir
mokami eurais. 4.
Mokesčių ir rinkliavų dydžiai
nustatomi tokio dydžio, kad būtų užtikrinta, kad iš jų
gaunamų įplaukų pakaktų visoms suteiktų paslaugų
sąnaudoms padengti. Visų pirma, tos sąnaudos turi apimti visas
agentūros išlaidas, kurios patiriamos, kai 3 dalyje nurodytoje veikloje
dalyvauja jos darbuotojai, įskaitant proporcingas darbdavio įmokas
į pensijų schemą. Jei teikiant paslaugas, kurias padengia
mokesčiai ir rinkliavos, nuolat susidarytų nemažas neatitikimas,
privaloma persvarstyti mokesčių ir rinkliavų dydžius. 74 straipsnis Delegavimas 1.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti
deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų
sąlygų. 2.
73 straipsnyje nurodyti įgaliojimai
Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento
įsigaliojimo. 3.
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo
metu atšaukti 73 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą.
Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime
nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja
kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą
dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų
aktų teisėtumui. 4.
Kai tik Komisija priima deleguotąjį
aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir
Tarybai. 5.
Pagal 73 straipsnį priimtas deleguotasis aktas
įsigalioja tik tuomet, jeigu per [2 mėnesių] laikotarpį nuo
pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos
Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to
laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė
Komisijai, kad jie neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos
iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas [2 mėnesiais]. 75 straipsnis Komiteto
procedūra Komisijai padeda pagal Direktyvos 96/48/EB 21
straipsnį įsteigtas komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip
apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Jeigu daroma nuoroda į šį
straipsnį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis. 76 straipsnis Vertinimas ir peržiūra 1.
Ne vėliau kaip po penkerių metų po
šio reglamento įsigaliojimo ir po to kas penkerius metus Komisija užsako
vertinimą, kad būtų įvertintas pirmiausia agentūros
poveikis, veiksmingumas, efektyvumas ir jos darbo metodai. Vertinime pirmiausia
aptariamas poreikis iš dalies pakeisti agentūros įgaliojimus ir visos
tokio pakeitimo finansinės pasekmės. 2.
Komisija perduoda įvertinimo ataskaitą
kartu su savo išvadomis apie ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir
valdančiajai tarybai. Įvertinimo rezultatai paviešinami. 3.
Kas antro įvertinimo metu taip pat
įvertinami agentūros pasiekti rezultatai atsižvelgiant į jos
tikslus, įgaliojimus ir užduotis. 77 straipsnis Pereinamojo
laikotarpio nuostatos 1.
Agentūra pakeičia Reglamentu (EB)
Nr. 881/2004 įsteigtą Europos geležinkelių
agentūrą ir perima visas su nuosavybe, susitarimais, teisiniais
įsipareigojimais, įdarbinimo sutartimis, finansiniais įsipareigojimais
ir atsakomybe susijusias teises ir pareigas. 2.
Nukrypstant nuo 43 straipsnio, administracinės
tarybos nariai, paskirti pagal Reglamentą (EB) Nr. 881/2004 iki šio
reglamento įsigaliojimo datos, eina savo pareigas, kol baigsis jų,
kaip valdančiosios tarybos narių, kadencija. Nukrypstant nuo 49 straipsnio, vykdomasis
direktorius, paskirtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 881/2004, eina savo
pareigas, kol baigsis jo kadencija. 3.
Nukrypstant nuo 61 straipsnio, visos šio reglamento
įsigaliojimo dieną galiojusios įdarbinimo sutartys vykdomos iki
jų galiojimo pabaigos. 78 straipsnis Panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 panaikinamas. 79 straipsnis Įsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja
dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai
taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas Pirmininkas PRIEDAS FINANSINĖ TEISĖS
AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.
PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos
geležinkelių agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB)
Nr. 881/2004, pasiūlymas
1.2.
Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB
sistemoje[22]
06:
Mobilumas ir transportas 0602:
Sausumos, oro ir jūrų transporto politika 060208:
Europos geležinkelių agentūra 06020801:
Europos geležinkelių agentūra – Įnašas pagal 1 ir 2
antraštines dalis 06020802:
Europos geležinkelių agentūra – Įnašas pagal 3 antraštinę
dalį
1.3.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta
įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus
parengiamuosius veiksmus[23] ý Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į
naują priemonę
1.4.
Tikslai
1.4.1.
Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis
(-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia
iniciatyva)
Tikslai
ir (arba) ES pridėtinė vertė pagal strategiją „Europa
2020“: Agentūra
prisideda prie ES ekonomikai ir jos piliečiams skirto sąveikaus,
saugaus ir tvaraus geležinkelių transporto. Tai visiškai atitinka tris
strategijos „Europa 2020“ prioritetus. –
pažangus augimas – žiniomis ir inovacijomis pagrįsto ūkio vystymas.
Agentūra padeda plėtoti aukščiausius geležinkelio transporto
priemonių ir infrastruktūros techninius standartus ir taip vykdo
žinių ir naujovių sklaidą. -
Tvarus augimas – tausiau išteklius naudojančio, ekologiškesnio ir konkurencingesnio
ūkio skatinimas. Agentūra padeda ES transporto sektoriui tapti
tvaresniam ir palankesniam aplinkai, nes mažina bendrą teršalų
išmetimo ir energijos vartojimo mastą. Laivybos sektorius prisidės
prie „20-20-20“ klimato ir (arba) energijos tikslų ir pavyzdinės
iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“. Agentūra padės
įgyvendinti šią strategiją savo sektoriuje. –
Integracinis augimas: didelio užimtumo ūkio, kuriame užtikrinta
socialinė ir teritorinė sanglauda, skatinimas. Geležinkelio transportas
yra esminis teritorinės sanglaudos užtikrinimo elementas atokiems
regionams ir jų jungtims su centru. Jis užtikrina įperkamas ir
tvarias susisiekimo priemones daugeliui gyventojų ir taip padeda didinti
socialinį mobilumą bei plėsti įsidarbinimo galimybių
ratą, padeda mažinti atotrūkį tarp neturtingesnių ir
turtingesnių ES regionų ir valstybių.
1.4.2.
Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama
VGV / VGB veikla
Biudžeto sritis: 06 02 Atitinkama VGV / VGB veikla: 060208 Europos
geležinkelių agentūra: Biudžeto
punktas 06 02 08 01 - Europos geležinkelių agentūra – įnašas
pagal I ir II antraštines dalis (administracinės išlaidos) Biudžeto
punktas 06 02 08 02 - Europos geležinkelių agentūra – įnašas
pagal III antraštinę dalį (veiklos išlaidos) Konkretieji tikslai: 1 konkretusis tikslas – padidinti
geležinkelių saugos sertifikavimo ir leidimų išdavimo
procedūrų efektyvumą išduodant visoje ES galiojančius
bendrus saugos sertifikatus, leidimus pateikti rinkai transporto priemones ir
leidimus pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir
signalizavimo posistemius ir užtikrinant, kad nebūtų diskriminacijos. 2 konkretusis tikslas – padidinti ES
geležinkelių sistemos darnumą kontroliuojant nacionalines
geležinkelio institucijas ir sumažinant nacionalinių geležinkelio
taisyklių skaičių. 3 konkretusis tikslas – gerinti ES
geležinkelio teisės aktų įgyvendinimą ir taikymą
didinant pagalbą Komisijai, valstybėms narėms ir
suinteresuotosioms šalims. 4 konkretusis tikslas – padėti
Komisijai sukurti ir atnaujinti antrinius geležinkelių sąveikos ir
geležinkelių saugos teisės aktus (to siekiama ir plėtojant
bendrą požiūrį į saugą). 5 konkretusis tikslas – užtikrinti
nuoseklų ERTMS diegimą Europos Sąjungoje ir siūlyti ERTMS
už ES ribų. 6 konkretusis tikslas – užtikrinti
tinkamą traukinių mašinistų sertifikavimą ir kitų su
tuo susijusių užduočių vykdymą pagal Direktyvą
2007/59/EB. 7 konkretusis tikslas –
prižiūrėti ir atnaujinti viešus registrus ir duomenų bazes,
susijusias su geležinkelių sauga ir sąveika.
1.4.3.
Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį,
kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams
gavėjams (tikslinėms grupėms). Su
konkrečiaisiais tikslais susiję rezultatai: 1 konkrečiojo tikslo rezultatas:
sumažėjusios paraiškų pateikėjų sąnaudos ir trumpesnė
saugos sertifikatų, leidimų pateikti rinkai transporto priemones ir
leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir
signalizavimo posistemius išdavimo trukmė, vienodos sąlygos visoje ES
visiems paraiškų teikėjams; užtikrinamas veiklos vykdytojų
nediskriminavimas. 2 konkrečiojo tikslo rezultatas: ES
geležinkelio teisės aktų taikymo ir nacionalinių
institucijų praktikos suderinimas; didesnis teisinių reikalavimų
ir eksploatavimo sąlygų Europos Sąjungoje aiškumas ir skaidrumas
sumažinant nereikalingų taisyklių skaičių ir kartu
sumažinant galimybes diskriminuoti veiklos vykdytojus. 3 konkrečiojo tikslo rezultatas:
suinteresuotosios šalys ir valstybės geriau supranta geležinkelio
teisės aktus ir dėl to sklandžiau veikia bendra Europos
geležinkelių erdvė; skirtingos Komisijos tarnybos veikia veiksmingiau
ir efektyviau. 4 konkrečiojo tikslo rezultatas: bendroje
Europos geležinkelių erdvėje pasiektas didesnis sąveikumas, o
jos saugos lygis aukštesnis ir iš to naudos gauna geležinkelio
įmonės, klientai ir keleiviai. 5 konkrečiojo tikslo rezultatas: ERTMS
diegiama nuosekliai visoje ES, o jos įranga atitinka galiojančias
specifikacijas; ERTMS standartai populiarinami už ES ribų. 6 konkrečiojo tikslo rezultatas:
traukinių mašinistams Europos Sąjungoje keliami vienodi reikalavimai. 7 konkrečiojo tikslo rezultatas:
geležinkelių sektoriumi suinteresuotoms šalims, valstybėms
narėms ir plačiajai visuomenei svarbūs geležinkelių
sąveikos ir saugos duomenys yra skaidrūs.
1.4.4.
Rezultatų ir poveikio rodikliai
Nurodyti pasiūlymo
(iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius. 1 konkrečiojo tikslo rodikliai: -
išduotų saugos sertifikatų skaičius; -
išduotų leidimų pateikti rinkai transporto priemones skaičius; -
išduotų leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės,
valdymo ir signalizavimo posistemius skaičius. 2 konkrečiojo tikslo rodikliai: -
nacionalinių institucijų paskelbtų audito ataskaitų
skaičius; -
panaikintų nacionalinių taisyklių skaičius; -
abipusiai pripažintomis paskelbtų nacionalinių taisyklių
skaičius; -
kiti su kontrole ir stebėsena susiję rezultatai. 3 konkrečiojo tikslo rodikliai: -
geležinkelio teisės aktų įgyvendinimo vertinimo ataskaitų
skaičius; -
įvertintų geležinkelio projektų skaičius; -
suorganizuotų informavimo ir mokymo renginių (seminarų,
konferencijų) skaičius; -
paskelbtų aiškinamųjų dokumentų skaičius; -
įvykdytų pagalbos apsilankymų skaičius; -
kiti rezultatai, susiję su pagalbos didinimu. 4 konkrečiojo tikslo rodikliai: -
Komisijai nusiųstų naujų techninių sąveikos
specifikacijų (TSS) skaičius; -
Komisijai nusiųstų rekomendacijų persvarstyti technines
sąveikos specifikacijas (TSS) skaičius; -
Komisijai nusiųstų naujų bendrųjų saugos
būdų (BSB) skaičius; -
Komisijai nusiųstų rekomendacijų persvarstyti naujus bendruosius
saugos būdus (BSB) skaičius; -
Komisijai, valstybei narėms ir kitoms suinteresuotosioms šalims
pateiktų nuomonių skaičius; -
paskelbtų poveikio vertinimo ir sąnaudų ir rezultatų
analizių skaičius; -
kiti su sąveikos ir saugos didinimu susiję rezultatai. 5 konkrečiojo tikslo rodikliai: -
priimtų rekomendacijų dėl ERTMS pokyčių ir naujų
versijų skaičius; -
Komisijai pateiktų ataskaitų, kuriomis vertinamas atitikties
vertinimo ir ERTMS įrangai taikomos EB patikros procedūros
įgyvendinimas, skaičius; -
Komisijai nusiųstų rekomendacijų dėl ERTMS projektų
techninio nesuderinamumo skaičius; -
kiti rezultatai, susiję su nuoseklios ERTMS plėtros ir diegimo
užtikrinimu. 6 konkrečiojo tikslo rodikliai: -
traukinių mašinistų, sertifikuotų pagal Traukinių
mašinistų direktyvą, skaičius; -
kiti rezultatai, susiję su traukinių mašinistų sąlygų
vienodinimu. 7 konkrečiojo tikslo rodikliai: -
sukurtų ir valdomų viešų duomenų bazių ir
registrų skaičius; -
kiti rezultatai, susiję su geležinkelio duomenų skaidrumu.
1.5.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai
Sudaryti
sąlygas Europos geležinkelių agentūrai imtis naujos veiklos ir
deramai vykdyti esamas užduotis, kurios būtinos siekiant visiškai
sąveikios ir saugios bendrosios geležinkelių rinkos (bendros Europos
geležinkelių erdvės).
1.5.2.
Papildoma ES dalyvavimo nauda
Dabartinis
ES dalyvavimas (Europos geležinkelių agentūros užduotys) yra
nustatytas EGA steigimo reglamentu Nr. 881/2004. Be to, pagal Direktyvą
2004/49/EB, Direktyvą 2008/57/EB ir Direktyvą 2007/59/EB
agentūrai buvo tiesiogiai ir netiesiogiai paskirtos kitos užduotys.
Panašiai EGA veiklai ir darbui poveikį daro ir daugelis antrinių
teisės aktų, kuriuos Komisija priėmė pagal
nurodytąsias direktyvas, ypač dėl TSS, BSB ir BSR. Šiuo
reglamentu siekiama sujungti visas dabartines agentūros užduotis į
vieną teisinę priemonę ir padidinti EGA vaidmenį srityse,
kur tai pateisinama. Remiantis
2011 m. Baltąja knyga dėl transporto („Bendros Europos
transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu
išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“) ir su
šia iniciatyva pateikiamo poveikio vertinimo rezultatais šis pasiūlymas
sukurs didesnę ES pridėtinę vertę, nes juo remiantis bus
šalinamos išlikusios techninės ir administracinės kliūtys
geležinkelių sektoriuje, ypač tuo, kad: -
geležinkelio transporto priemonių leidimų išdavimas ir geležinkelio
įmonių sertifikavimas taps efektyvesnis (pigesnis ir greitesnis) ir
nešališkas, nes bus vykdomas ES lygmeniu; -
padidės ES geležinkelio teisinės sistemos nuoseklumas ir ji bus plačiau
taikoma, nes agentūra galės kontroliuoti nacionalines institucijas,
veikiančias geležinkelių sąveikos ir saugos srityse; -
bus paspartinta pažanga siekiant išties bendrų ES geležinkelio
standartų, nes EGA aktyviau padės mažinti nacionalinių
geležinkelio taisyklių skaičių; -
pagerės ES lėšų naudojimo geležinkeliams (transeuropinių
tinklų, Sanglaudos fondo, struktūrinių fondų,
mokslinių tyrimų programų ir kt.) kokybė. ES
dalyvavimas pasitelkiant EGA padės sukurti didesnę
pridėtinę vertę, nes: -
bus naudojama tam skirta struktūra ir kvalifikuoti darbuotojai, kurių
dalis jau dirba; -
bus panaudojama geroji patirtis, žinomi ir išmėginti metodai (pavyzdžiui,
naudojami veikiantys ir į praktiką orientuoti nacionalinių
saugos institucijų tinklai); -
EGA bus objektyvi ir nešališka, labai vertinama suinteresuotųjų
šalių.
1.5.3.
Panašios patirties išvados
EGA
reglamento ir agentūros veikimo vertinimas (2009–2010 m.) ir
2009 m. bendras ES agentūrų vertinimas parodė, kad
agentūra sukuria pridėtinę vertę. Šia
iniciatyva siekiama (persvarstant EGA reglamentą) įgyvendinti EGA
vertinimo proceso, Audito Rūmų, Vidaus audito tarnybos ir Komisijos,
Europos Parlamento ir Tarybos jungtinio pareiškimo dėl
decentralizuotų agentūrų rekomendacijas, ypač dėl
vidaus struktūros, valdymo būdo ir veikimo būdų.
1.5.4.
Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis
atitinkamomis priemonėmis
Šis pasiūlymas atitinka 2011 m.
Baltąją knygą dėl transporto, ypač jos 1 ir 19
iniciatyvas: - nustatyti bendrą transporto priemonių
tipo patvirtinimą ir bendrą geležinkelio įmonių saugos
sertifikatą ir tuo tikslu padidinti Europos geležinkelio agentūros
vaidmenį; - didinti Europos geležinkelio agentūros
vaidmenį geležinkelio saugos srityje, visų pirma susijusį su
nacionalinių saugos institucijų nacionalinės saugos priemonių
ir jų nuoseklaus suderinimo priežiūra. Pasiūlymas dera su ES geležinkelių
sąveikos ir saugos politika ir teisės aktais, ypač direktyvomis
2004/49/EB (Geležinkelių saugos direktyva) ir 2008/57/EB
(Geležinkelių sąveikos direktyva), kurios pagal šią iniciatyvą
taip pat bus persvarstytos. Visi trys persvarstyti teisės aktai yra
tarpusavyje susiję; jais siekiama pašalinti likusias administracines ir
technines kliūtis, visų pirma suformuojant bendrą
požiūrį į saugos ir sąveikos taisykles, kad išaugtų
visoje ES veikiančių geležinkelio įmonių masto ekonomija,
sumažėtų administracinės sąnaudos ir paspartėtų
administracinės procedūros, taip pat kad būtų išvengta
paslėptos diskriminacijos. Be
to, ši iniciatyva yra dalis platesnio pobūdžio ketvirtojo
geležinkelių dokumentų rinkinio, kuriuo siekiama ne tik nurodytojo
tikslo, bet ir atverti keleivių vežimo vidaus maršrutais geležinkelių
transportu rinką keleivių vidaus vežimo rinką ir patobulinti
infrastruktūros valdymo įgyvendinimą; tikimasi sinergijos,
ypač mažinant diskriminaciją, susijusią su galimybe naudotis
infrastruktūra, taigi ir mažesnių patekimo į rinką
kliūčių naujiems rinkos dalyviams. Kai
bus persvarstytos EGA užduotys, su TEN-T vykdomąja agentūra bus
pasiekta didelės sinergijos vertinant geležinkelio projektus, siekiant
optimalesnio lėšų panaudojimo ir gerinant ES lėšomis
finansuotų projektų efektyvumą. Be
to, ši iniciatyva dera su Audito Rūmų, Vidaus audito tarnybos ir
Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos jungtinio pareiškimo dėl
decentralizuotų agentūrų rekomendacijomis bei EGA
įvertinimu ir tas rekomendacijas įgyvendina. Šia
iniciatyva siekiama į EGA reglamentą įtraukti užduotis ir
veiklą, kurios agentūrai buvo pavestos kitais teisės aktais,
visų pirma Direktyva 2007/59/EB, Komisijos sprendimais dėl techninių
sąveikos specifikacijų (TSS) ir bendrųjų saugos
būdų (BSB).
1.6.
Trukmė ir finansinis poveikis
x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
neribota –
Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2015
m. iki 2020 m., –
vėliau – visuotinis taikymas.
1.7.
Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[24]
¨ Komisijos vykdomas tiesioginis
centralizuotas valdymas x Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant: –
¨ vykdomosioms įstaigoms –
x Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[25] –
¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas
teikiančioms įstaigoms –
¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų
vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį
ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame
Finansinio reglamento 49 straipsnyje ¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis ¨ Jungtinis valdymas
kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)
2.
VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.
Priežiūros ir atskaitomybės
taisyklės
Nurodyti dažnumą
ir sąlygas. Visų
ES agentūrų darbas kontroliuojamas taikant griežtą
stebėsenos sistemą, kurią sudaro vidaus audito pajėgumai,
Komisijos vidaus audito tarnyba, valdančioji taryba, Komisija, Audito
Rūmai ir biudžeto valdymo institucija. Ši EGA steigimo reglamente
išdėstyta sistema bus taikoma toliau.
2.2.
Valdymo ir kontrolės sistema
2.2.1.
Nustatyta rizika
Netaikoma
2.2.2.
Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)
Netaikoma
2.3.
Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos
priemonės
Nurodyti dabartines
arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones. Kovos
su sukčiavimu priemonės yra įtrauktos į EGA steigimo
reglamentą (41 straipsnis) ir toliau bus taikomos.
3.
NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.
Atitinkama (-os) daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto
išlaidų eilutė (-ės)
· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes 0nurodyti eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [Aprašymas] || DA / NDA ([26]) || ELPA [27] šalių || šalių kandidačių[28] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą 1.1 || 06.02.08 [EGA biudžeto eilutė] || NDA || TAIP || NE || NE || NE
3.2.
Numatomas poveikis išlaidoms
Prieš pradedant išsamų šio pasiūlymo
numatomo poveikio aprašymą, svarbu pabrėžti, kad numatomi
skaičiai yra laikini, kol biudžeto valdymo institucija nepriėmė
būsimos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos.
3.2.1.
Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė
mln. eurų (dabartinėmis kainomis,
tūkstantųjų tikslumu) Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 1 || Pažangus ir integracinis augimas GD: Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas (MOVE) || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2015–2020 m. Administraciniai asignavimai || || || || || || || Biudžeto eilutės numeris 06.02.08 [EGA biudžeto eilutė] Pagrindas – - Pradinė pozicija – 2013 m. preliminarus biudžetas – 25 mln. EUR, - 2 % personalo mažinimas 2014–2017 m., - 1 % metinio biudžeto padidinimas dėl metinio patikslinimo. Nuo 2017 m. atsiras išorės pajamos iš mokesčių ir rinkliavų, todėl naujiems darbuotojams nebereikės skirti lėšų iš ES biudžeto || Įsipareigojimai || (1) || 25,613 (įskaitant0,113 naujoms užduotims) || 26 (įskaitant 0,3 naujoms užduotims) || 26 (0 naujoms užduotims) || 26,25 (0 naujoms užduotims) || 26,5 (0 naujoms užduotims) || 26,75 (0 naujoms užduotims) || 157,113 (iš kurių 0,413 naujoms užduotims 2015–2016 m.) Mokėjimai || (2) || 25,613 || 26 || 26 || 26,25 || 26,5 || 26,75 || 157,113 MOBILUMO IR TRANSPORTO GD asignavimų, IŠ VISO || Įsipareigojimai || (5)=1+3 || 25,613 || 26 || 26 || 26,25 || 26.5 || 26.75 || 157,113 (iš kurių 0,413 naujoms užduotims 2015–2016 m.) Mokėjimai || (6)=2+4 || 25,613 || 26 || 26 || 26,25 || 26,5 || 26,75 || 157,113 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1 išlaidų kategoriją || Įsipareigojimai || =5 || 25,613 || 26 || 26 || 26,25 || 26,5 || 26,75 || 157,113 (iš kurių 0,413 naujoms užduotims 2015–2016 m.) Mokėjimai || =6 || 25,613 || 26 || 26 || 26,25 || 26,5 || 26,75 || 157,113 Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“ mln. eurų (dabartinėmis kainomis,
tūkstantųjų tikslumu) || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2015–2020 m. GD: Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas (MOVE) || Žmogiškieji ištekliai Pagrindas – Dabartinis biudžeto dydis MOVE GD darbuotojams, administruojantiems su EGA susijusius klausimus (0,655 mln. EUR – 5 darbuotojai), taikomas kiekvienais metais + 1 % metinis pritaikymas. || 0,655 || 0,66 || 0,665 || 0,67 || 0,675 || 0,68 || 4,005 Kitos administracinės išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 IŠ VISO Mobilumo ir transporto GD || Asignavimai || 0,655 || 0,66 || 0,665 || 0,67 || 0,675 || 0,68 || 4,005 IŠ VISO asignavimai pagal daugiametės finansinės programos 1 išlaidų kategoriją || (iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,655 || 0,66 || 0,665 || 0,67 || 0,675 || 0,68 || 4,005 mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 išlaidų kategorijas || Įsipareigojimai || 26,268 || 26,66 || 26,665 || 26,92 || 27,175 || 27,43 || 161,118 Mokėjimai || 26,268 || 26,66 || 26,665 || 26,92 || 27,175 || 27,43 || 161,118
3.2.2.
Siūlomas 2015–2020 m. EGA etatų
plano projektas
NUO 2017 M. VISI NAUJI DARBUOTOJAI
FINANSUOJAMI IŠ IŠORĖS MOKESČIŲ IR RINKLIAVŲ: Siūlomas 2015–2020 m. EGA darbuotojų skaičius [Pagrindas – 143 etatų plano darbuotojai 2013 m. ir 2 % sumažinimas iki 2017 m. (-2 ar -3 asmenys per metus)] || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 AD lygio pareigūnai || || 101 || 100 || 99 || 99 || 99 || 99 Nauji AD lygio pareigūnai || || 0 || 0 || 12 || 14 || 14 || 14 Viso AD lygio pareigūnų || || 101 || 100 || 111 || 113 || 113 || 113 AST lygio pareigūnai || || 37 || 36 || 34 || 34 || 34 || 34 Nauji AST lygio pareigūnai || || 0 || 0 || 4 || 4 || 4 || 4 Viso AST lygio pareigūnų || || 37 || 36 || 38 || 38 || 38 || 38 Tarpinis etatų plano pareigybių skaičius || || 138 || 136 || 149 || 151 || 151 || 151 Deleguotieji nacionaliniai ekspertai || || 6 || 6 || 6 || 6 || 6 || 6 Nauji deleguotieji nacionaliniai ekspertai || || 2 || 5 || 12 || 13 || 13 || 13 Iš viso deleguotųjų nacionalinių ekspertų || || 8 || 11 || 18 || 19 || 19 || 19 Sutartininkai || || 15 || 15 || 15 || 15 || 15 || 15 Nauji sutartininkai || || 1 || 3 || 7 || 9 || 10 || 12 Iš viso sutartininkų || || 16 || 18 || 22 || 24 || 25 || 27 Iš viso naujų pareigybių || || 5 || 10 || 35 || 40 || 41 || 43 Poveikis etatų plano pareigybėms || || 0 || 0 || 16 || 18 || 18 || 18 BENDRA SUMA || || 162 || 165 || 189 || 194 || 195 || 197 || || || || || || ||
3.2.3.
Numatomas poveikis administraciniams ir veiklos
asignavimams
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
nenaudojami –
x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos ir
administraciniai asignavimai naudojami taip: –
Toliau pateikiami rezultatai siejasi su bendru EGA
biudžetu (1+2+3 antraštinės dalys). –
1 konkrečiojo tikslo rezultatų išlaidos
Europos geležinkelių agentūrai reikš pajamas – išorės
paraiškų pateikėjai turės mokėti agentūrai už tų
dokumentų išdavimą. Todėl jos nurodytos laužtiniuose
skliaustuose ir nėra pridedamos prie visų rezultatų išlaidų
bendros sumos. Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO || || Rezultato rūšis[29] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų || 1 KONKRETUS TIKSLAS[30]: padidinti geležinkelių saugos sertifikavimo ir leidimų išdavimo procedūrų efektyvumą išduodant visoje ES galiojančius bendrus saugos sertifikatus, leidimus pateikti rinkai transporto priemones ir leidimus pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius ir užtikrinant, kad nebūtų diskriminacijos. || || || || || || || || || || || || || || Bendri saugos sertifikatai || Išduotų saugos sertifikatų skaičius || (0,01) – bus padengta iš mokesčių ir rinkliavų || 0 || || 0 || || 110 || (1,1) || 110 || (1,1) || 110 || (1,1) || 110 || (1,1) || 440 || (4,4) bus padengta iš mokesčių ir rinkliavų Leidimai pateikti rinkai transporto priemones || Išduotų leidimų pateikti rinkai transporto priemones skaičius; || (0,017) – bus padengta iš mokesčių ir rinkliavų || 0 || || 0 || || 456 || (7,752) || 452 || (7,684) || 449 || (7,632) || 447 || (7,598) || 1804 || (30,67) bus padengta iš mokesčių ir rinkliavų ERTMS sistemos valdytoja || Išduotų leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius skaičius || (0,05) bus padengta iš mokesčių ir rinkliavų || 0 || || 0 || || 30 || (1,5) || 32 || (1,6) || 35 || (1,75) || 40 || (2) || 137 || (6,85) bus padengta iš mokesčių ir rinkliavų 1 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || || || || || || (10,352) || || (10,384) || || (10,482) || || (10,698) || || (41,92) 2 KONKRETUSIS TIKSLAS: padidinti ES geležinkelių sistemos darnumą kontroliuojant nacionalines geležinkelio institucijas ir sumažinant nacionalinių geležinkelio taisyklių skaičių. || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų Nacionalinių institucijų kontrolė || Paskelbtų audito ataskaitų skaičius || 0,2 || 2 || 0,4 || 3 || 0,6 || 5 || 1 || 5 || 1 || 5 || 1 || 5 || 1 || 25 || 5 Skirtingų nacionalinių taisyklių skaičiaus mažinimas ir abipusio pripažinimo didinimas || Panaikintų nacionalinių taisyklių skaičius || 0,0015 || 1000 || 1,5 || 1500 || 2,25 || 1500 || 2,25 || 2000 || 3 || 1500 || 2,25 || 1500 || 2,25 || 9000 || 13,5 Abipusiai pripažintomis paskelbtų nacionalinių taisyklių skaičius; || 0,001 || 1000 || 1,0 || 1000 || 1,0 || 1000 || 1,0 || 1000 || 1,0 || 1000 || 1,0 || 1000 || 1,0 || 8000 || 6,0 Kita || Kiti su kontrole ir stebėsena susiję rezultatai, || 0,001 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 125 || 0,125 || 125 || 0,125 || 150 || 0,15 || 150 || 0,15 || 750 || 0,75 2 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || 25,25 3 KONKRETUSIS TIKSLAS: gerinti ES geležinkelio teisės aktų įgyvendinimą ir taikymą didinant pagalbą Komisijai, valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims ir kitos užduotys || || || || || || || || || || || || || || Pagalba Komisijai || Geležinkelio teisės aktų įgyvendinimo vertinimo ataskaitų skaičius || 0,1 || 3 || 0,3 || 5 || 0,5 || 7 || 0,7 || 10 || 1 || 14 || 1 || 18 || 1 || 57 || 5,7 Įvertintų geležinkelio projektų skaičius || 0,05 || 5 || 0,25 || 7 || 0,35 || 10 || 0,5 || 15 || 0,75 || 20 || 1 || 25 || 1,25 || 82 || 4,1 Pagalba valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims || Suorganizuotų informavimo ir mokymo renginių (seminarų, konferencijų) skaičius || 0,1 || 5 || 0,5 || 7 || 0,7 || 10 || 1 || 12 || 1,2 || 14 || 1,4 || 16 || 1,6 || 64 || 6,4 Paskelbtų aiškinamųjų dokumentų skaičius || 0,1 || 2 || 0,2 || 2 || 0,2 || 4 || 0,4 || 8 || 0,8 || 10 || 1 || 10 || 1 || 36 || 3,6 Įvykdytų pagalbos apsilankymų skaičius || 0,1 || 2 || 0,2 || 4 || 0,4 || 8 || 0,8 || 10 || 1 || 10 || 1 || 12 || 1,2 || 46 || 4,6 Kitos užduotys || Kiti su pagalbos didinimu susiję rezultatai || 0,001 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 600 || 0,6 3 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || 25 4 KONKRETUSIS TIKSLAS: padėti Komisijai sukurti ir atnaujinti antrinius geležinkelių sąveikos ir saugos teisės aktus, įskaitant bendro požiūrio į saugą plėtojimą, || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų Didesnė sąveika || Komisijai nusiųstų naujų TSS skaičius || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 4 || 4 Komisijai nusiųstų persvarstytų TSS skaičius || 0,6 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 24 || 14,4 Saugos lygio didinimas || Komisijai nusiųstų naujų BSB skaičius || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 4 || 4 Komisijai nusiųstų persvarstytų BSB skaičius || 0,6 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 24 || 14,4 Bendros Europos geležinkelių erdvės veikimo tobulinimas || Komisijai, valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims pateiktų nuomonių skaičių || 0,2 || 6 || 1,2 || 6 || 1,2 || 8 || 1,6 || 8 || 1,6 || 8 || 1,6 || 8 || 1,6 || 44 || 8,8 Paskelbtų poveikio vertinimo ir sąnaudų ir rezultatų analizių skaičius || 0,06 || 20 || 1,2 || 20 || 12 || 25 || 1,5 || 27 || 1,62 || 29 || 1,74 || 30 || 1,8 || 151 || 9,06 Kita || Kiti su sąveikos ir saugos didinimu susiję rezultatai, || 0,006 || 50 || 0,3 || 80 || 0,48 || 80 || 0,48 || 80 || 0,48 || 80 || 0,48 || 80 || 0,48 || 450 || 2,7 4 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || 57,36 5 KONKRETUSIS TIKSLAS: užtikrinti nuoseklų ERTMS diegimą Europos Sąjungoje ir vykdyti ERTMS sklaidą už ES ribų || || || || || || || || || || || || || || ERTMS sistemos valdytoja || Priimtų rekomendacijų dėl ERTMS pokyčių ir naujų versijų skaičius || 0,7 || 2 || 1,4 || 2 || 1,4 || 4 || 2,8 || 5 || 3,5 || 6 || 4,2 || 8 || 5,6 || 27 || 18,9 ERTMS įgyvendinimo tikrinimas || Pateiktų ataskaitų, kuriomis vertinamas atitikties vertinimo ir ERTMS įrangai taikomos EB patikros procedūros įgyvendinimas, skaičius || 0,04 || 8 || 0,32 || 12 || 0,48 || 20 || 0,8 || 25 || 1 || 30 || 1,2 || 30 || 1,2 || 125 || 5 Priimtų rekomendacijų dėl ERTMS projektų techninio nesuderinamumo skaičius || 0,1 || 3 || 0,3 || 3 || 0,3 || 5 || 0,5 || 8 || 0,8 || 10 || 1 || 12 || 1,2 || 41 || 4,1 Kitos užduotys || Kiti rezultatais, susiję su nuoseklios ERTMS plėtros ir diegimo užtikrinimu, || 0,001 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 600 || 0,6 5 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || 28,6 6 KONKRETUSIS TIKSLAS: užtikrinti tinkamą traukinių mašinistų sertifikavimą ir kitų su tuo susijusių užduočių vykdymą pagal Direktyvą 2007/59/EB, || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų Traukinių mašinistų kriterijų suvienodinimas || Pagal Traukinių mašinistų direktyvą priimamų priemonių, kuriomis suderinamos traukinių mašinistams taikomos sąlygos, skaičius || 0,6 || 2 || 1,2 || 2 || 1,2 || 2 || 1,2 || 2 || 1,2 || 2 || 1,2 || 2 || 1,2 || 12 || 7,2 Kiti rezultatai || 0,001 || 10 || 0,01 || 10 || 0,01 || 10 || 0,01 || 10 || 0,01 || 10 || 0,01 || 10 || 0,01 || 60 || 0,6 6 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || 7,8 7 KONKRETUSIS TIKSLAS: prižiūrėti ir atnaujinti viešus registrus ir duomenų bazes, susijusius su geležinkelių sauga ir sąveika, || || || || || || || || || || || || || || Sąveikos ir saugos duomenų skaidrumas, kuriuo naudojasi suinteresuotosios šalys ir plačioji visuomenė || Sukurtų ir valdomų viešų duomenų bazių ir registrų skaičius || 0,1 || 15 || 1,5 || 17 || 1,7 || 20 || 2 || 20 || 2 || 25 || 2,5 || 25 || 2,5 || 122 || 12,2 Kiti rezultatai || 0,001 || 10 || 0,01 || 10 || 0,01 || 15 || 0,015 || 15 || 0,015 || 15 || 0,015 || 15 || 0,015 || 80 || 0,8 7 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || 13 IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || 157,01
3.2.4.
Numatomas poveikis administracinio pobūdžio
asignavimams
3.2.4.1.
Santrauka
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai nenaudojami –
x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai naudojami taip: Skaičiavimo pagrindas: dabartiniai MOVE GD
darbuotojai, administruojantys su EGA susijusius klausimus (5 darbuotojai,
0,131 mln. EUR asmeniui per metus ir 1 % metinis pritaikymas), taikoma
kiekvienais metais; nedidinama dėl didinamų EGA įgaliojimų. mln. eurų
(tūkstantųjų tikslumu) || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2015–2020 m. Pareigūnai (AD lygio) || 0.655 || 0.66 || 0.665 || 0.67 || 0.675 || 0.68 || 4,005 Pareigūnai (AST lygio) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Sutartininkai || || || || || || || Laikinieji darbuotojai || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Deleguotieji nacionaliniai ekspertai || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 IŠ VISO || 0,655 || 0,66 || 0,665 || 0,67 || 0,675 || 0,68 || 4,005
3.2.4.2.
Numatomi žmogiškųjų išteklių
poreikiai
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
nenaudojami –
x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
naudojami taip: Skaičiavimo pagrindas: dabartiniai MOVE GD
darbuotojai, administruojantys su EGA susijusius klausimus (5 darbuotojai,
0,131 mln. EUR asmeniui per metus), taikoma kiekvienais metais; nedidinama
dėl didinamų EGA įgaliojimų. Sąmatą nurodyti sveikais
skaičiais (arba daugiausia dešimtųjų tikslumu) || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 5 || 5 || 5 || 5 || 5 || 5 XX 01 01 02 (Delegacijos) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalentas: FTE)[31] XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 XX 01 04 yy [32] || - būstinėse[33] || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 delegacijose || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 XX 01 05 02 (CA, INT, SNE — netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 10 01 05 02 (CA, INT, SNE — tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 IŠ VISO || 5 || 5 || 5 || 5 || 5 || 5 XX yra
atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų
išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau
paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame
direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų,
kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal
metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant
į biudžeto apribojimus. Vykdytinų užduočių aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || dabartiniai MOVE GD darbuotojai, administruojantys su EGA susijusius klausimus, įskaitant: - pagal agentūros rekomendacijas priimtų įgyvendinimo priemonių (Komisijos sprendimų ir reglamentų) administravimą geležinkelių saugos ir sąveikos srityse; - administracinį koordinavimą ir EGA kontrolę (darbo programos, daugiamečiai personalo politikos planai, valdančiosios tarybos ir jos pakomitečio posėdžiai); - politikos koordinavimą (dalyvavimas EGA darbo grupių posėdžiuose, darbo programos turinys, Komisijos įgaliojimai Europos geležinkelių agentūrai, darbinio pobūdžio posėdžiai); - EGA nuomonių administravimą; - Komisijai tenkančias su EGA susijusias finansines ir apskaitos funkcijas (biudžetas, biudžeto įvykdymo patvirtinimas ir kt.) Išorės personalas ||
3.2.5.
Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine
programa
–
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę
finansinę programą –
x Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą),
reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos
išlaidų kategorijos programavimą Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir
nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. EGA
biudžeto eilutė (06.02.08) turės būti pritaikyta prie šioje
finansinėje pažymoje nurodytos sumos (iš viso 157,113 mln. EUR
2015–2020 m. laikotarpiui). Kol
kas į finansinę programą įtrauktos tik orientacinės
agentūroms skiriamos sumos. Europos geležinkelių agentūros
orientacinė suma buvo apskaičiuota tada, kai dar nebuvo žinomi
poveikio vertinimo rezultatai ir kiti su šia iniciatyva siejami
apskaičiavimai. 2015–2020 m.
laikotarpiu EGA statusas pasikeis: optimaliu tempu dirbanti agentūra taps
naujų užduočių agentūra. –
¨ – Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą)
būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę
finansinę programą[34]. Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti
atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.
3.2.6.
Trečiųjų šalių įnašai
–
Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras
finansavimas apskaičiuojamas taip: Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Iš viso Norvegijos ir Islandijos, kaip ELPA šalių, įnašas apskaičiuojamas kaip 2 % nuo biudžeto || 0,5 || 0,5 || 0,5 || 0,5 || 0,5 || 0,5 || 3 Iš viso bendrai finansuojamų asignavimų || 0,5 || 0,5 || 0,5 || 0,5 || 0,5 || 0,5 || 3
3.3.
Numatomas poveikis įplaukoms
–
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms –
x Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: –
x nuosaviems ištekliams –
¨ įvairioms įplaukoms mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[35] 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 EGA biudžeto eilutė 06.02.08 || || || || 10,352 || 10,384 || 10,482 || 10,698 Nurodyti poveikio
įplaukoms apskaičiavimo metodą. Dėl
kai kurių naujų Europos geležinkelių agentūrai
numatytų užduočių (saugos sertifikatų, leidimų
pateikti rinkai transporto priemones ir leidimų pradėti eksploatuoti
kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius) už dokumentų
išdavimą bus galima imti mokesčius iš išorės paraiškų
teikėjų. Pagal
poveikio vertinimą šios naujos užduotys bus pradėtos vykdyti
2017 m., ir EGA pajamos apskaičiuotos taip: -
saugos sertifikato išdavimo išlaidos – 0,01 mln. EUR -
transporto priemonės leidimo išdavimo išlaidos – 0,017 mln. EUR -
leidimo pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo
posistemius išdavimo išlaidos – 0,05 mln. EUR -
atitinkami visų tipų sprendimų, priimamų kiekvienais
metais, skaičiai pateikiami 3.2.3 lentelėje. Trumpas
apskaičiavimo metodo aprašymas: Poveikio
vertinimo ataskaitoje nurodyti mokesčiai apskaičiuoti pagal
mokesčių, kuriuos šiuo metu moka veiklos vykdytojai norėdami
gauti saugos sertifikatą ar leidimą naudoti transporto priemonę,
vidurkį; panašus modelis naudotas leidimams pradėti eksploatuoti kelio
kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius. Mokesčių dydis
labai svyruoja; taip pat labai skiriasi ES-15 šalių mokesčiai (apie
20 000 EUR už saugos sertifikatus ir 28 000 EUR už
leidimus) ir ES-12 šalių mokesčiai (apie 3 000 EUR už saugos
sertifikatus ir 17 000 EUR už leidimus). Nustatant būsimą
tų mokesčių vertę, laikytasi prielaidos, kad atsižvelgiant
į agentūros personalo sąnaudas ir paraiškų nagrinėjimo
procesų supaprastinimą, labiausiai tiktų svarstyti vertę,
kuri yra artima viduriui tarp mažesniojo vidurkio ir didesniojo vidurkio. Svarbu
pastebėti, kad mokesčiams apskaičiuoti naudoti skaičiai yra
saugos sertifikatų ir transporto priemonių leidimų išdavimo
mokesčių vidurkiai; rengiant poveikio vertinimo pagalbinį
tyrimą nustatyti 4 saugos sertifikatų tipai ir 20 transporto
priemonių leidimų tipų. Nors su EGA susijęs centralizavimo
procesas sumažins sertifikatų ir leidimų tipų skaičių,
tačiau ir toliau liks daug kategorijų. Pavyzdžiui, lokomotyvo ir
vagono leidimo išdavimo procesai liks skirtingi. Todėl mokesčiai
kiekvienai iš šių kategorijų turės būti skirtingi.
Pavyzdžiui, vagono leidimo išdavimo mokestis bus mažesnis už vidutinį, o
mokestis už lokomotyvus ir traukos riedmenis bus didesnis. Suma
(vieno leidimo ar sertifikato kaina), kuri apskaičiuota poveikio vertinimo
ataskaitoje, reiškia vidurkį; tikslų mokestį už skirtingas
kategorijas turės nustatyti agentūra, siekdama užtikrinti, kad
surenkamų mokesčių vidurkis būtų lygus tam vidurkiui
ar už jį didesnis. Vis dėlto apskaičiavimu norėta pateikti
realistiškas, nors ir konservatyvias, agentūros pajamų prognozes, ir
nereikia atmesti, kad mokėtini mokesčiai gali lemti didesnes vidurkio
vertes, jei tai būtina ir pateisinama. Leidimų
ir sertifikatų skaičius buvo apskaičiuotas orientuojantis į
dabartinį leidimų ir sertifikatų skaičių. Daryta prielaida,
kad ateityje augant naujų rinkos dalyvių skaičiui ilgainiui bus
išduodama daugiau saugos sertifikatų, kita vertus, mažėjant saugos
sertifikatų tipų skaičiui išduodamų sertifikatų
skaičius gali sumažėti. Todėl laikytasi konservatyvios
prognozės, kad bendras per metus išduodamų saugos sertifikatų
skaičius nesikeisiąs. Planuojant
transporto priemonių leidimus laikytasi kitokio metodo: modelis remiasi
esamais leidimų išdavimų skaičiais, kuriuos nurodė
suinteresuotosios šalys ir parodė įvairios studijos. Tačiau,
nors panašu, kad bus daugiau naujų rinkos dalyvių ir
absoliučiais skaičiais daugės transporto priemonių, kurioms
reikės gauti leidimus, tačiau nauji rinkos dalyviai veikiausiai
rinksis patikrintą technologiją, taigi ir jau sertifikuotus
riedmenis. Be to, pramonei vykdant standartizavimą, ateityje veikiausiai
mažės transporto priemonių tipų, kuriems reikės gauti
leidimą, taigi leidimų skaičius šiek tiek mažės. Šiuo
atveju modelyje buvo taip pat išskirtas ES-15 ir ES-12 valstybių
narių vertinimas. MOVE
GD mano, kad apskaičiavimai yra patikimi ir tinkamai pagrįsti
turimais ir patikrinamais duomenimis, gautais iš suinteresuotųjų
šalių ir Europos geležinkelių agentūros. Daugiau informacijos
apie metodiką pateikiama kartu su šiuo pasiūlymu pateikiamoje poveikio
vertinimo ataskaitoje, ypač jos VII priede. [1] http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ec/127599.pdf. [2] COM(2012)
299 final. [3] COM(2012) 259 final. [4] http://ec.europa.eu/transport/evaluations/doc/2011_era-evaluation-881-2004.pdf. [5] OL C … p. … [6] OL
C … p. … [7] OL L 164, 2004 4 30, p. 1. [8] OL L 228, 1996 9 9, p. 1. [9] OL L 136, 1999 5 31, p. 1. [10] OL L 136, 1999 5 31, p. 15. [11] 1998 m.
gegužės 20 d. Komisijos sprendimas 98/500/EB dėl sektorių
dialogo komitetų, skatinančių socialinių partnerių
dialogą Europos lygiu, įkūrimo (OL L 225, 1998 8 12,
p. 27). [12] OL L 260,
2008 9 30, p. 13. [13] OL L 51, 2012 2 23, p. 1. [14] OL L 276,
2010 10 20, p. 22. [15] OL L 218, 2008 8 13, p. 30. [16] OL L 315, 2007 12 3, p. 51. [17] 2002 m.
gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002
dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms,
minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl
Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento
185 straipsnyje (OL L 357, 2002 12 31, p. 72). [18] OL
L 17, 1958 10 6, p. 385. [19] OL
L 145, 2001 5 31, p. 43. [20] OL L 136,
1999 5 31, p. 1. [21] OL L 292,
1996 11 15, p. 2. [22] VGV
– veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas. [23] Kaip
nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punktuose. [24] Informacija
apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą
pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html. [25] Kaip
nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje. [26] DA
– diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai. [27] ELPA
– Europos laisvosios prekybos asociacija. . [28] Šalių
kandidačių ir prireikus Vakarų Balkanų galimų šalių
kandidačių. [29] Rezultatai
– tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų
mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.). [30] Kaip
apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“. [31] CA
– sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą
įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos
ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local
Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National
Expert“). . [32] Neviršijant
viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš
veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių). [33] Būtina
struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo
plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF). [34] Žr.
Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus. [35] Tradiciniai
nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi
grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo
išlaidų.