AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Šis pasiūlymas susijęs su 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) taikymu atliekant tyrimą dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) importo.

Bendrosios aplinkybės

Šis pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į dviejų Bendrojo Teismo sprendimų dėl pagrindinio reglamento įgyvendinimo vykdymą ir yra parengtas remiantis dviem tyrimais, atliktais pagal pagrindiniame reglamente nustatytus esminius ir procedūrinius reikalavimus.

Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Galutinės priemonės buvo nustatytos Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1355/2008 (OL L 350, 2008 12 30, p. 35).

Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Netaikoma.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Atliekant tyrimą su tyrimu susijusios suinteresuotosios šalys turėjo galimybę ginti savo interesus pagal pagrindinio reglamento nuostatas.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Nepriklausomo tyrimo neprireikė.

Poveikio vertinimas

Šis pasiūlymas parengtas įgyvendinant pagrindinį reglamentą.

Pagrindiniame reglamente nėra nuostatų dėl bendro poveikio vertinimo, tačiau jame pateiktas išsamus būtinų įvertinti sąlygų sąrašas.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka

2011 m. gruodžio 3 d. ir vėliau, 2012 m. birželio 19 d., pranešimu (toliau – pranešimas apie iš dalies atnaujintą tyrimą) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija paskelbė iš dalies atnaujinanti antidempingo tyrimą dėl tam tikrų Kinijos kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) importo.

Pirmą kartą tyrimas atnaujintas dėl to, kad Bendrasis Teismas panaikino Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1355/2008, tiek, kiek jis susijęs su Kinijos eksportuojančiais gamintojais, Zhejiang Xinshiji Foods Co., Ltd. ir Hubei Xinshiji Foods Co., Ltd., o antrą kartą dėl to, kad Bendrasis Teismas dėl kitų priežasčių minėtą Tarybos reglamentą panaikino visiškai. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 266 straipsnį Europos Sąjungos institucijos privalo laikytis Bendrojo Teismo sprendimo. Todėl Europos Komisija inicijavo dalinius antidempingo tyrimo atnaujinimus – iš pradžių 2011 m. gruodžio 3 d., kiek tai susiję su dviem minėtais eksportuojančiais Kinijos gamintojais, ir galiausiai 2012 m. birželio 19 d., kiek tai susiję su visomis šalimis.

Pridedamas Komisijos pateiktas Tarybos reglamento, kuriuo visam susijusiam importui iš naujo nustatomas antidempingo muitas, pasiūlymas, parengtas suinteresuotosioms šalims suteikus pakankamai laiko pateikti pastabas dėl 2012 m. gruodžio 6 d. galutinio faktų atskleidimo dokumento.

Tarybai siūloma priimti pridedamą reglamento pasiūlymą, kuris turėtų būti kuo greičiau paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Teisinis pagrindas

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių.

Subsidiarumo principas

Pasiūlymas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Veiksmų pobūdis aprašytas minėtame pagrindiniame reglamente, nesuteikiant galimybės taikyti nacionalinį sprendimą.

Nuoroda apie Sąjungai, šalių vyriausybėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, ekonominės veiklos vykdytojams ir piliečiams tenkančios finansinės bei administracinės naštos mažinimą ir jos proporcingumą pasiūlymo tikslui netaikoma.

Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – reglamentas.

Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos priežasties.

kitos priemonės būtų netinkamos, nes pagrindiniame reglamente alternatyvių galimybių nenumatyta.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

2013/0017 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS

kuriuo tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) importui nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių[1] (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 2 straipsnio 7 dalies a punktą ir 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos (toliau – Komisija) pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1.           PROCEDŪRA

(1)       2007 m. spalio 20 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija paskelbė inicijuojanti antidempingo tyrimą dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) importo[2]. 2008 m. liepos 4 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 642/2008[3] (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamiems tam tikriems KLR kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams.

(2)       Tyrimas inicijuotas po to, kai 2007 m. rugsėjo 6 d. Ispanijos nacionalinė perdirbtų vaisių ir daržovių asociacijų federacija (FENAVAL, anksčiau – FNACV) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina 100 proc. visų Bendrijoje pagaminamų tam tikrų paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.), vardu pateikė skundą. Skunde pateikti nagrinėjamojo produkto dempingo ir dėl to patirtos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)       Kaip nurodyta laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2006 m. spalio 1 d. – 2007 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. spalio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)       2007 m. lapkričio 9 d. Komisija nustatė, kad importuojamas tas pats KLR kilmės produktas turi būti registruojamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1295/2007[4].

(5)       Primenama, kad tam pačiam produktui taikomos apsaugos priemonės galiojo iki 2007 m. lapkričio 8 d. Reglamentu (EB) Nr. 1964/2003[5] Komisija nustatė laikinąsias tam tikrų paruoštų ar konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) importui taikomas apsaugos priemones. Galutinės apsaugos priemonės nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 658/2004 (toliau – apsaugos priemonių reglamentas)[6]. Tiek laikinosios, tiek galutinės apsaugos priemonės buvo tarifinės kvotos, t. y. muitas mokėtinas tik tada, kai viršijamas importo be muito kiekis.

(6)       Reglamentu (EB) Nr. 1355/2008([7]) (toliau – pradinis reglamentas) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamiems tam tikriems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštiems ar konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir kt.).

(7)       Galutinis antidempingo muitas buvo 361,4–531,2 EUR už toną grynojo produkto svorio.

1.1.        Sprendimas dėl Xinshiji

(8)       2011 m. vasario 17 d. sprendimu byloje T-122/09 – Zhejiang Xinshiji Foods Co. Ltd ir Hubei Xinshiji Foods Co. Ltd prieš Europos Sąjungos Tarybą, kurią remia Europos Komisija[8], (toliau – sprendimas dėl Xinshiji) Bendrasis Teismas panaikino pradinį reglamentą tiek, kiek jis yra susijęs su pareiškėjais Zhejiang Xinshiji Foods Co., Ltd. ir Hubei Xinshiji Foods Co. Ltd.

(9)       Bendrojo Teismo sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė teisę į gynybą, nepateikdama pareiškėjams informacijos, būtinos siekiant nustatyti, ar, atsižvelgiant į rinkos struktūrą, eksporto kainos koregavimas iki importuotojo kainos EXW sąlygomis buvo tinkamas, kad juo remiantis būtų galima palyginti eksporto kainą ir Sąjungos pramonės kainą esant tam pačiam prekybos lygiui. Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad Komisija pažeidė pareigą nurodyti motyvus, nes motyvai, dėl kurių priimama priemonė, turi būti nurodyti pačiame priemonės tekste, o ne paaiškinimuose, kurie pateikiami raštu arba žodžiu tuomet, kai dėl priemonės jau iškelta byla Europos Sąjungos teisme.

(10)     2011 m. balandžio mėn. Komisija pateikė apeliacinį skundą (C-195/11P), siekdama, kad sprendimas dėl Xinshiji būtų panaikintas. Po to kai 2012 m. kovo 22 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teismas) pradinį reglamentą paskelbė negaliojančiu (žr. 16 konstatuojamąją dalį), Komisija atsiėmė skundą, nes jis tapo netikslingas.

(11)     2011 m. gruodžio 3 d. Komisija paskelbė pranešimą apie antidempingo tyrimo dalinį atnaujinimą[9] (toliau – pirmasis pranešimas apie atnaujinimą), siekdama vykdyti Bendrojo Teismo sprendimą dėl Xinshiji. Atnaujintame tyrime buvo siekiama tik nustatyti, ar, atsižvelgiant į rinkos struktūrą, eksporto kainos koregavimas iki importuotojo kainos EXW sąlygomis buvo tinkamas, t. y. juo remiantis galima palyginti eksporto kainą ir Sąjungos pramonės kainą esant tam pačiam prekybos lygiui.

(12)     Tuo pat metu visoms suinteresuotosioms šalims pateiktas faktų atskleidimo dokumentas su priedais, kuriuose paaiškinama, kodėl buvo koreguojamos sąnaudos po importo, į kurias atsižvelgta apskaičiuojant Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktų kainą.

(13)     Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime nustatytą laikotarpį pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti.

(14)                 Visoms šalims, kurios per nurodytą laikotarpį pateikė prašymus ir nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių jos turėtų būti išklausytos, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(15)     Du prašymus pateikę eksportuotojai, aštuoni importuotojai, dvi importuotojų asociacijos ir viena gamintojų asociacija pranešė apie save kaip suinteresuotosios šalys.

1.2.        Panašios šalies sprendimas

(16)     2012 m. kovo 22 d. byloje C-338/10 – Grünwald Logistik Service GmbH (GLS) prieš Hauptzollamt Hamburg-Stadt (toliau – panašios šalies sprendimas) Teismas nustatė, kad pradinis reglamentas netenka galios[10].

(17)     Teismo nuomone, kadangi Komisija ir Taryba apskaičiavo nagrinėjamojo produkto normaliąją vertę pagal už panašų produktą Europos Sąjungoje iš tikrųjų mokėtas ar mokėtinas kainas, bet prieš tai nepakankamai kruopščiai mėgino apskaičiuoti šią vertę pagal trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje nusistovėjusią to paties produkto kainą, jos pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto reikalavimus.

(18)     2012 m. birželio 19 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas pranešimas[11] (toliau – antrasis pranešimas apie atnaujinimą). Pranešime šalims buvo pranešta, kad, atsižvelgiant į minėtą Teismo sprendimą, Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tam tikrų paruoštų ar konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) importui į Europos Sąjungą nebetaikomos antidempingo priemonės, nustatytos pradiniu reglamentu, ir kad galutiniai antidempingo muitai, sumokėti pagal minėtą reglamentą už nagrinėjamąjį produktą, turėtų būti grąžinti arba turėtų būti atsisakyta juos išieškoti.

(19)     Siekiant įgyvendinti minėtą Teismo sprendimą pranešimu taip pat buvo iš dalies atnaujintas susijęs antidempingo tyrimas dėl Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tam tikrų paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) importo.

(20)     Pranešime nurodyta, kad tyrimas buvo atnaujinamas tiek, kiek tai susiję su panašios šalies pasirinkimu, jei taikoma, ir dempingo skirtumui apskaičiuoti naudojamos normaliosios vertės nustatymu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(21)     Be to, tame pačiame pranešime suinteresuotosios šalys buvo raginamos pareikšti savo nuomonę, pateikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus apie galimą trečiąją rinkos ekonomikos šalį, kuri galėtų būti pasirinkta normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, įskaitant Izraelį, Svazilandą, Tailandą ir Turkiją.

(22)     Komisija tiesiogiai informavo Sąjungos pramonės įmones ir jų asociacijas, eksportuojančius gamintojus, tiekėjus ir importuotojus bei žinomas susijusias jų asociacijas ir susijusių trečiųjų šalių institucijas. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime nustatytą laikotarpį pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti.

(23)                 Visoms šalims, kurios per nurodytą laikotarpį pateikė prašymus ir nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių jos turėtų būti išklausytos, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(24)     Aštuoni importuotojai ir viena importuotojų asociacija pranešė apie save kaip suinteresuotosios šalys.

2.           PROCEDŪRA PO LAIKINŲJŲ PRIEMONIŲ ATSKLEIDIMO

(25)     Nustačius laikinuosius antidempingo muitus importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabas raštu. Šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(26)     Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Komisija visų pirma nagrinėjo su Sąjungos (Bendrijos) interesais susijusius aspektus. Dėl to tikrinamieji vizitai buvo surengti šių nesusijusių Sąjungos importuotojų patalpose:

– Wünsche Handelsgesellschaft International (GmbH & Co., KG), Hamburgas, Vokietija;

– Hüpeden & Co (GmbH & Co), Hamburgas, Vokietija;

– I. Schroeder KG. (GmbH & Co), Hamburgas, Vokietija;

– Zumdieck GmbH, Paderbornas, Vokietija;

– Gaston spol. s r.o., Zlinas, Čekija.

(27)     Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui ir galutinai surinkti garantijomis užtikrinto laikinojo muito sumas. Be to, joms nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(28)     Kai kurie importuotojai siūlė vadovaujantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio 6 dalimi surengti bendrą visų suinteresuotųjų šalių susitikimą, tačiau vienas jų atsisakė patenkinti šį prašymą.

(29)     Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

3.           NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(30)     Nustačius laikinąsias priemones, du nesusiję Sąjungos importuotojai tvirtino, kad tam tikrų rūšių mandarinai neturėtų būti įtraukti į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį dėl skirtingo mandarinų saldumo arba skirtingos eksportuojamo produkto pakuotės. Pažymėtina, kad kartu su šiais teiginiais nebuvo pateikta jokios patikrinamos informacijos ir duomenų, patvirtinančių, kad šie mandarinai turi savybių, dėl kurių jie skiriasi nuo nagrinėjamojo produkto. Be to, pažymėtina, kad pakuotės skirtumai negali būti laikomi svarbiu dalyku apibrėžiant nagrinėjamąjį produktą, ypač dėl to, kad į pakuotę jau buvo atsižvelgta apibrėžiant nagrinėjamąjį produktą, kaip nustatyta laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šie argumentai atmetami.

(31)     Priemonės buvo nustatytos pradiniame reglamente apibrėžtam produktui, t. y.: Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštiems arba konservuotiems mandarinams (įskaitant tikruosius mandarinus ir likerinius mandarinus), klementinams, vilkingams ir kitiems panašiems citrusiniams hibridams, kurių sudėtyje nėra pridėtojo spirito, yra arba nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių, kaip apibrėžta KN 2008 pozicijoje, ir kurių KN kodai šiuo metu yra 2008 30 55, 2008 30 75 ir ex 2008 30 90 (TARIC kodai 2008 30 90 61, 2008 30 90 63, 2008 30 90 65, 2008 30 90 67 ir 2008 30 90 69).

(32)     Šiuo požiūriu 2011 m. liepos 27 d. Komisijos Teismui perduotus statistinius duomenis Teismas panašios šalies sprendime laikė duomenimis, susijusiais tik su nagrinėjamuoju produktu. Tačiau reikėtų pažymėti, kad šie statistiniai duomenys yra didesnės aprėpties nei produktas, kuriam taikomos priemonės, nes jie susiję su visais produktais, kurių KN kodai 2008 30 55, 2008 30 75 ir 2008 30 90. Minėtų šalių tiriamojo laikotarpio teisingi statistiniai duomenys, t. y. susiję tik su nagrinėjamuoju produktu arba panašiu produktu (KN kodais 2008 30 55 ir 2008 30 75), yra šie:

Šalis || Importo apimtis (tonomis)

Kinijos Liaudies Respublika || 49 791,30

Tailandas || 666,10

Turkija || 151,20

Izraelis || 4,80

Svazilandas || 0

(33)     Pagal KN kodą 2008 30 90 statistiniai duomenys apėmė ne tik nagrinėjamąjį produktą. Todėl, kiek tai susiję su šiuo KN kodu, negalima daryti išvados dėl panašaus produkto importo. Todėl, priešingai nei Teismo nustatyta panašios šalies sprendimo 33 straipsnyje, pagal statistinius duomenis negalima nustatyti, kad per tiriamąjį laikotarpį iš Izraelio arba Svazilando importuotas didelis panašaus produkto kiekis.

4.           ATRANKA

4.1.        Eksportuojančių KLR gamintojų atranka

(34)     Du nesusiję ES importuotojai ginčijo, kad atrinktų eksportuojančių Kinijos gamintojų eksportas sudarė 60 proc. viso eksporto į Sąjungą. Tačiau jie negalėjo pateikti jokios patikrinamos informacijos, kuri galėtų paneigti su atranka susijusios informacijos, kurią pateikė bendradarbiaujantys eksportuojantys Kinijos gamintojai ir kuri didžia dalimi buvo patvirtinta atliekant tolesnį tyrimą, tikslumą. Todėl šis teiginys atmestas.

(35)     Trys bendradarbiaujantys eksportuojantys Kinijos gamintojai pateikė pastabas, kuriose teigė, kad jų susijusios bendrovės yra eksportuojančios nagrinėjamojo produkto gamintojos, todėl turi būti įtrauktos į priedą, kuriame išvardyti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Manoma, kad šie teiginiai pagrįsti, todėl nuspręsta šį priedą atitinkamai patikslinti. Vienas nesusijęs ES importuotojas išreiškė nuomonę, kad į Sąjungą per prekybininkus eksportuojamiems produktams turėtų būti automatiškai leista pasinaudoti priemonėmis, kurios taikomos eksportuojantiems Kinijos gamintojams. Pažymėtina, kad antidempingo priemonės taikomos į Sąjungą eksportuojamiems produktams, kuriuos gamina eksportuojantys gamintojai tiriamojoje šalyje (nepriklausomai nuo to, kokia bendrovė jais prekiauja), o ne verslo subjektams, susijusiems tik su prekybos veikla. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

5.           DEMPINGAS

5.1.        Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(36)     Nustačius laikinąsias priemones bendradarbiaujantys eksportuojantys Kinijos gamintojai pastabų dėl RER taikymo išvadų nepateikė. Kadangi negauta jokių atitinkamų pastabų, laikinojo reglamento 29–33 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5.2.        Individualus režimas

(37)     Kadangi negauta jokių atitinkamų pastabų, laikinojo reglamento 34–37 konstatuojamosios dalys dėl individualaus režimo patvirtinamos.

5.3.        Normalioji vertė

5.3.1.     Po antrojo pranešimo apie atnaujinimą suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos

(38)     Kai kurie importuotojai teigė, kad Kinijos importas būtinas siekiant patenkinti Sąjungos paklausą, nors vienas importuotojas pareiškė, kad Sąjungos rinkos poreikiams užtektų Ispanijos ir Turkijos gamybos. Vienas importuotojas pažymėjo, kad antidempingo muitų nustatymas būtų lėmęs nemažą nagrinėjamojo produkto kainos padidėjimą. Kiti importuotojai taip pat paminėjo kainų padidėjimą. Tokio padidėjimo priežastimi nurodyti įvairūs veiksniai, pvz., dėl Kinijos vidaus paklausos ir paklausos kitose rinkose, prasto derliaus ir darbo jėgos trūkumo Kinijoje sumažėjusi mandarinų pasiūla Sąjungoje. Kitas nurodytas veiksnys – sumažėjusi konkurencija Sąjungoje (manoma, kad šiuo metu yra tik trys Sąjungos gamintojai, o 2000 m. buvo aštuoni). Vienas importuotojas išreiškė nepasitenkinimą, kad antidempingo priemonėmis būtų suteiktas pranašumas didelėms prekybos bendrovėms, o ne ilgai su Kinija prekiavusioms tradicinėms bendrovėms. Šis importuotojas pritaria licencijų sistemai, pagrįstai ankstesniais nei 2001 m. duomenis.

(39)     Importuotojų grupė teigė, kad Sąjungos institucijos turėtų pradėti visiškai naują tyrimą, o ne iš dalies atnaujinti antidempingo tyrimą, po kurio nustatytos priemonės, galiojusios iki panašios šalies sprendimo. Šis teiginys buvo pagrįstas tuo, kad tie importuotojai negalėjo išskirti pakankamų įrodymų dėl dempingo arba žalos esant dabartinei padėčiai rinkoje.

(40)     Kiti importuotojai pareiškė, kad nesutinka dėl galimo TL duomenų taikymo naujam dempingo skirtumui apskaičiuoti. Šių importuotojų teigimu, naujausi duomenys, ypač 2010–2011 ir 2011–2012 m. laikotarpio, būtų tinkamesni.

(41)     Importuotojų grupė manė, kad iš dalies atnaujinant tyrimą pažeistas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 266 straipsnis. Šių importuotojų nuomone, Teismo praktika[12], nurodyta antrajame pranešime apie atnaujinimą, reikėtų remtis tik tuo atveju, jei priemonių taikymas bus panaikintas arba paskelbtas negaliojančiu dėl neteisingai nustatytos žalos. Kitaip tariant, „Bendrijos institucijos apsiriko ne žalos nustatymo etape, o jau įvertindamos, ar nagrinėjami produktai yra importuojami dempingo kainomis apskritai“. Kadangi šiuo atveju pradinis reglamentas buvo paskelbtas negaliojančiu dėl normaliosios vertės nustatymo, importuotojai teigė, kad tokia praktika netaikoma.

(42)     Galiausiai, keli importuotojai rekomendavo Turkiją kaip panašią šalį. Klausyme vienas importuotojas pasiūlė kreiptis į Japonijos ir Korėjos valdžios institucijas, nes tose šalyse taip pat būtų bendrovių, kurios per TL gamino panašų produktą.

5.3.2.     Po antrojo pranešimo apie atnaujinimą gautų pastabų analizė

(43)     Kalbant apie daugumą pastabų, kurios apibendrintos 38 konstatuojamojoje dalyje, reikėtų pabrėžti, kad Komisija nusprendė atnaujinti pradinį tyrimą ribotai, siekdama tik nustatyti panašią šalį. Ji neapibrėžė naujo tiriamojo laikotarpio, priešingai nei tuo atveju, dėl kurio priimtas sprendimas Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, (Byla C-458/98 P [2000] Rink. I-8147). Tai buvo grindžiama prielaida, kad atsižvelgiant į tai, jog taikyti antidempingo muitai, bet kokie nauju tiriamuoju laikotarpiu surinkti duomenys būtų buvę iškraipyti dėl šių antidempingo muitų, ypač siekiant nustatyti žalą. Komisija mano, kad šalių pateikti argumentai dėl tariamo dempingo nebuvimo šiuo metu galėtų būti tinkamiau išnagrinėti atliekant tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Kadangi pradiniame tyrime tiriamojo laikotarpio žalos analizė atlikta ex post, per tarpinę peržiūrą žalos analizė atliekama numatant tai, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatytai žalai įtakos gali turėti tai, kad taikomas antidempingo muitas.

(44)     Susijusioms šalims primenama, kad jei importuotojas arba kita šalis nori, kad priemonės būtų visapusiškai persvarstytos, jie turi galimybę kreiptis dėl tarpinės peržiūros inicijavimo, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje. Susijusios šalys turi šią galimybę bet kuriuo metu, nes nuo tada, kai buvo pradėtos taikyti galutinės priemonės praėjo vieni metai, kaip nurodyta 11 straipsnio 3 dalyje. Komisijos tarnybos susisieks su šalimis, iki panašios šalies sprendimo pateikusiomis prašymą atlikti peržiūrą pagal 11 straipsnio 3 dalį, kad nustatytų, ar jos pageidauja, kad jų prašymas būtų vykdomas.

(45)     Dėl tariamai neteisėtai inicijuoto dalinio atnaujinimo, reikėtų pažymėti, kad minėta teismo praktika nereiškia, kad dalinis atnaujinimas gali būti atliekamas tik tuo atveju, jei jis susijęs su Sąjungos pramonės patirtos žalos nustatymu. Kaip paaiškinta byloje T-2/95 ir byloje C-458/98 P, „kalbant apie aktą, kuriuo baigiamas kelių etapų administracinis tyrimas, jo pripažinimas negaliojančiu nebūtinai reiškia, kad panaikinama visa procedūra iki panaikinamo akto priėmimo, neatsižvelgiant į sprendimo dėl panaikinimo procedūrines arba esmines priežastis[13]“. Todėl nėra svarbu, ar panaikintas arba paskelbtas negaliojančiu reglamentas susijęs su žalos nustatymu, ar normaliosios vertės nustatymu.

(46)     Kalbant apie TL duomenis, reikėtų priminti, kad antrasis pranešimas apie atnaujinimą susijęs su pradinio tyrimo daliniu atnaujinimu, o ne nauju tyrimu. Todėl reikėtų tirti tik TL duomenis, kurie yra susiję, juolab, kad palyginimui taikomos eksporto kainos taip pat būtų susijusios su šiuo laikotarpiu. Todėl prašymus naudoti naujesnius duomenis reikia atmesti.

5.3.3.     Tyrimas po antrojo pranešimo apie atnaujinimą

(47)     16 konstatuojamojoje dalyje nurodytame sprendime Teismas konkrečiai nurodė keturias šalis, iš kurių, remiantis Eurostato duomenimis, pagal KN kodus 2008 30 55, 2008 30 75 ir ex 2008 30 90 būtų buvę daug importuojama į Sąjungą. Šios šalys – Izraelis, Svazilandas, Tailandas ir Turkija. Todėl Komisija kreipėsi į šių valstybių institucijas per jų atstovybes Europos Sąjungoje. Su visomis šalimis susisiekta prieš dalinį tyrimo atnaujinimą ir dar kartą, atnaujinant tyrimą. Atstovybių ir Europos Sąjungos delegacijų tose šalyse paprašyta nurodyti galimus panašaus produkto vidaus gamintojus ir, jei tokių yra, padėti susitarti dėl jų bendradarbiavimo.

(48)     Nors buvo susisiekta du kartus, tačiau Svazilando ir Tailando atstovybės Europos Sąjungoje atsakymų nepateikė. Izraelio ir Turkijos atstovybės atsakymus pateikė. Turkijos atstovybė pateikė šešių galimų gamintojų adresus, o Izraelio atstovybė pranešė Komisijos tarnyboms, kad per TL panašus produktas Izraelyje nebuvo gaminamas (jis taip pat negaminamas šiuo metu).

(49)     Buvo susisiekta su visais šešiais Turkijos gamintojais, su penkiais iš jų – du kartus. Trys gamintojai visai neatsakė, o kiti trys pranešė tyrėjams, kad per TL panašaus produkto negamino. Todėl, nors šios bendrovės pasisiūlė bendradarbiauti, jos negalėjo pateikti Komisijai reikalingos informacijos. Šią išvadą patvirtino gamybos interesų Turkijoje turintis Vokietijos importuotojas, kuris pareiškime teigė, kad per tiriamąjį laikotarpį panašus produktas Turkijoje negamintas.

(50)     Nepaisant to, kad Tailando atstovybė nepateikė atsakymo, taip pat buvo du kartus susisiekta su kiekviena iš dviejų Tailando bendrovių, kurių atnaujintus adresus pateikė Europos Sąjungos delegacija Bankoke. Su šiais dviem gamintojais jau buvo susisiekta atliekant pradinį tyrimą, bet tuo metu jos nebendradarbiavo. Taip pat ir šį kartą vienas iš gamintojų visai neatsakė į du prašymus, o kitas pareiškė, kad neketina bendradarbiauti atliekant tyrimą.

(51)     Nepaisant Komisijos per Svazilando atstovybę Europos Sąjungoje ir Europos Sąjungos delegaciją Svazilande dėtų pastangų, nebuvo įmanoma nustatyti gamintojų Svazilande.

(52)     Atsižvelgiant į 42 konstatuojamojoje dalyje minėtą pasiūlymą dėl bendradarbiavimo taip pat kreiptasi į Japonijos ir Korėjos Respublikos institucijas bei Europos Sąjungos delegacijų šiose šalyse paprašyta nustatyti panašaus produkto vietos gamintojus, jei jų yra. Korėjos valdžios institucijos atsakymo nepateikė, tačiau Komisija, per Europos Sąjungos delegaciją Korėjos Respublikoje, gavo galimo panašaus produkto gamintojo Korėjos Respublikoje pavadinimą ir adresą. Su šiuo gamintoju susisiekta vieną kartą, tačiau jis neatsakė į prašymą bendradarbiauti.

(53)     Japonijos valdžios institucijos kreipėsi į galimus Japonijos gamintojus, tačiau, Japonijos valdžios institucijų teigimu, šios bendrovės nenorėjo bendradarbiauti atliekant tyrimą ir taip pat nenorėjo, kad jų tapatybė būtų pranešta Komisijai.

5.3.4.     Išvada dėl tyrimo po antrojo pranešimo apie atnaujinimą

(54)     Atsižvelgiant į šalių pateiktas pastabas, jų analizę ir, nepaisant didelių Komisijos tarnybų pastangų, galimų trečiųjų šalių gamintojų nebendradarbiavimą, padaryta išvada, kad, remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje, nebuvo galima nustatyti normaliosios vertės, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

5.3.5.     Suinteresuotų šalių pastabos po laikinųjų priemonių nustatymo

(55)     Primenama, kad normalioji vertė buvo nustatyta pagal Sąjungos pramonės pateiktus duomenis. Šie duomenys buvo patikrinti bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų patalpose.

(56)     Nustačius laikinąsias priemones, visi trys atrinkti Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir du nesusiję Sąjungos importuotojai suabejojo dėl Sąjungos pramonės kainų taikymo apskaičiuojant normaliąją vertę. Jie teigė, kad normalioji vertė turėtų būti apskaičiuojama pagal KLR gamybos sąnaudas, atsižvelgiant į atitinkamus koregavimus, susijusius su ES ir KLR rinkų skirtumais.

5.3.6.     Pastabų, pateiktų po laikinųjų priemonių nustatymo, analizė

(57)     Šiuo atveju pažymėtina, kad naudojant iš ne rinkos ekonomikos šalies gautą informaciją, visų pirma gautą iš bendrovių, kurioms netaikomas RER, būtų prieštaraujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktui. Todėl šis teiginys atmestas. Be to, buvo tvirtinama, kad buvo galima pagrįstai naudoti visų kitų importuojančiųjų šalių kainų duomenis arba atitinkamą paskelbtą informaciją, atsižvelgiant į panašios šalies bendradarbiavimo stoką. Tačiau laikantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio 8 dalies nuostatų, kitaip nei Komisijos naudojamų duomenų atveju, tokios bendros informacijos tikslumo nebūtų buvę galima patikrinti. Todėl šis teiginys atmestas. Kitų argumentų, dėl kurių būtų galima suabejoti, ar Komisijos naudojamas metodas atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto nuostatas, visų pirma, ar šiuo konkrečiu atveju šis metodas yra vienintelis rimtas pagrindas normaliajai vertei apskaičiuoti, nebuvo pateikta.

5.3.7.     Išvados dėl normaliosios vertės

(58)     Kadangi negauta jokių kitų pastabų, ir atsižvelgiant į tai, kad, nepaisant didelių Komisijos tarnybų pastangų nustatyti panašios šalies bendradarbiaujantį gamintoją, iš panašios šalies gamintojo nepavyko gauti tiriamojo laikotarpio duomenų, patvirtinamos laikinojo reglamento 38–45 konstatuojamosios dalys.

5.4.        Eksporto kaina

(59)     Nustačius laikinąsias priemones, vienas atrinktas Kinijos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas teigė, kad jo eksporto kaina turėjo būti koreguojama, kad būtų atsižvelgta į tam tikras sąnaudų sudedamąsias dalis (ypač į jūrų frachtą). Šiuo atveju pažymėtina, kad šis klausimas buvo nagrinėjamas atliekant patikrinimus vietoje, tiek šioje bendrovėje, tiek kitose atrinktose bendrovėse. Tai atliekant kiekviena bendrovė pateikė su minėtomis sąnaudomis susijusią informaciją. Suma, kurią bendrovė nurodo dabar, yra gerokai didesnė už sumą, apie kurią buvo pranešta iš pradžių. Pažymėtina, kad šis naujas teiginys paprasčiausiai grindžiamas ekspeditoriaus pareiškimu ir nepateikiama su realiu sandoriu susijusių duomenų. Kiti atrinkti eksportuojantys gamintojai nesuabejojo dėl su jūrų frachtu susijusių skaičių. Be to, kadangi prašymas buvo pateiktas vėlai, jo negalima patikrinti. Tiksliau, prašymas koreguoti sumą nesusijęs su jokiais byloje jau esančiais duomenimis. Vis dėlto gavusi šį prašymą Komisija peržiūrėjo minėtų sąnaudų sumą, atsižvelgdama į šių konkrečių sąnaudų svarbą ES eksporto sandoriams, apie kuriuos pranešė ši bendrovė. Atsižvelgdama į tai Komisija padarė išvadą, kad tikslingiau taikyti vietoje patikrintą jūrų frachto sąnaudų vidurkį visoms atrinktoms Kinijos bendrovėms. Dėl to bendrovės eksporto kaina buvo atitinkamai pakoreguota.

(60)     Kitas atrinktas Kinijos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nurodė dvi skaičiavimo klaidas, padarytas apskaičiuojant jo eksporto kainą, susijusias su jo pateiktais eksporto kainų sąrašais. Šis teiginys laikytas pagrįstu, todėl atitinkamos gamintojo eksporto kainos buvo atitinkamai patikslintos.

(61)     Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, laikinojo reglamento 46 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

5.5.        Palyginimas

(62)     Kadangi jokių pastabų dėl to negauta, laikinojo reglamento 47 ir 48 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5.6.        Dempingo skirtumai

(63)     Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galutiniai procentais išreikšti CIF importo kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

– Yichang Rosen Foods Co., Ltd, Yichang, Zhejiang: 139,4 %,

– Huangyan No 1 Canned Food Factory, Huangyan, Zhejiang: 86,5 %,

– Zhejiang Xinshiji Foods Co., Ltd., Sanmen, Zhejiang ir jo susijęs gamintojas Hubei Xinshiji Foods Co., Ltd., Dangyang City, Hubei Province 136,3 %,

– Neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai: 131 %,

Visos kitos bendrovės: 139,4 %.

6.           SPRENDIMO DĖL XINSHIJI ĮGYVENDINIMAS

6.1.        Suinteresuotųjų šalių pastabos

6.1.1.     Per ankstyvas atnaujinimas

(64)     Susiję eksportuotojai ir importuotojų grupė prieštaravo dėl dalinio tyrimo atnaujinimo prieš sprendimo pateikimą byloje C-338/10. Buvo teigiama, kad tyrimo atnaujinimas tuo metu, kai buvo užginčytas pradinio reglamento galiojimas ir, suinteresuotų šalių nuomone, buvo tikėtina, kad jis gali būti paskelbtas negaliojančiu, pažeidė proporcingumo ir gero administravimo principus pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį, nes vykdant atnaujinimo procedūrą susijusioms šalims be reikalo sudaryta nepagrįsta našta skirti pakankamai finansinių ir personalo išteklių.

(65)     Be to, tos pačios suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad tyrimo atnaujinimas prieš priimant sprendimą apeliacinėje byloje C-195/11P buvo per ankstyvas ir prieštarauja SESV 266 ir 264 straipsniams bei Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio 2 daliai; šalių teigimu, Komisija tikėjosi laimėti apeliacinę bylą. Dėl tokio inicijavimo trukdyta Komisijos ir Tarybos bei Teismo ryšiams, ir dėl to pažeista teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Susiję importuotojai prašė, kad Komisija prieš atnaujindama antidempingo tyrimą pirmiausia sulauktų galutinio Teismo sprendimo ir minėtas sprendimas būtų vykdomas.

(66)     Susiję eksportuotojai ir importuotojų grupė tvirtino, kad atnaujinant tyrimą pažeistas pagrindinio reglamento 3 straipsnis, nes atnaujinant remtasi duomenimis, surinktais per tiriamąjį laikotarpį (t. y. 2006 m. spalio 1 d. – 2007 m. rugsėjo 30 d.), o ne per vėlesnį laikotarpį.

(67)     Importuotojų grupė užginčijo Komisijos veiklos teisingumą ir nešališkumą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalį, grįsdama tuo, kad Komisija tariamai atmetė Sąjungos importuotojų paraišką pradėti visapusišką tarpinę peržiūrą, nors, remiantis oficialiais Eurostato duomenimis, jau buvo matomas nuolatinis ir ilgalaikis importo kainos padidėjimas.

6.1.2.     Taikymas atgaline data

(68)     Susiję eksportuotojai ir importuotojų grupė tvirtino, kad tyrimo atnaujinimo žlugimą buvo galima numatyti dėl to, kad pažeistos teisės į gynybą ir, galutinio antidempingo reglamento atveju, neišdėstyti motyvai negali būti ištaisomi atskirai ir atgaline data. Konkrečiai buvo tvirtinama, kad suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą turėjo būti užtikrintos vykdant antidempingo tyrimo procedūrą, t. y. prieš priimant priemonę, o atitinkami galutinio antidempingo reglamento motyvai turėjo būti pateikti ne vėliau nei priimant pradinį reglamentą.

(69)     Taip pat teigta, kad netinkamu motyvų pareiškimu pagrįstas teisės aktas nuo pat pradžių yra ir išlieka neveiksmingas, o planuojama priemonė gali būti veiksminga tik priimant naują teisės aktą su tinkamai nurodytais motyvais.

6.1.3.     Nepakankamas informacijos atskleidimas

(70)     Susiję eksportuotojai ir importuotojų grupė teigė, kad dėl toliau išdėstytų priežasčių atskleidimas nebuvo pakankamas Bendrojo Teismo nustatytiems teisiniams pažeidimams pašalinti.

(71)     Susiję eksportuotojai ir importuotojų grupė tvirtino, kad Bendrojo Teismo nustatytas ES teisės pažeidimas turėjo įtakos visiems nustatytiems faktams ir žalos skirtumo apskaičiavimo rezultatams, todėl reikėjo pradėti naują procesą, atsižvelgiant į naujausius duomenis apie žalą.

(72)     Be to, tos pačios šalys tvirtino, kad Komisija nesugebėjo tinkamai nustatyti savo pažeidimo aprėpties ir pasekmių. Buvo teigiama, kad, priešingai nei aiškino Komisija, Bendrojo Teismo nustatyti teisės pažeidimai susiję ne tik su Kinijos produktų importo sąnaudų padidėjimu 2 proc. (sąnaudomis po importo) ir Sąjungos gamintojų pagamintų produktų transporto sąnaudomis. Susiję importuotojai teigė, kad tie pažeidimai susiję bent jau su žalos skirtumo nustatymu apskritai.

(73)     Atsižvelgiant į tai buvo teigiama, kad atnaujinant tyrimą atskleistoje informacijoje neatsižvelgta į prekybos lygio palyginamumą ir į tai, kad Komisijos pasirinktas importo ir Sąjungos kainų palyginimo metodas buvo pagrįstas atsižvelgiant į atitinkamą rinką, t. y., ar Sąjungos gamintojų pagaminti produktai ir importuoti produktai iš tiesų konkuruoja tarpusavyje „Hamburgo importuotojų sandėliuose“. Susiję eksportuotojai ir importuotojų grupė tvirtino, kad atnaujinimo metu pateikta informacija apie prekybos lygio nustatymą buvo pernelyg bendro pobūdžio, kad šalys galėtų suprasti, kodėl importo kaina ir Sąjungos pramonės kaina palygintos remiantis tuo pačiu prekybos lygiu, ir buvo daug iš esmės nepaaiškintų veiksnių, kurie nustatyti atlikus tyrimą, kuriuo grindžiant atliktas skaičiavimas. Nebuvo atsakyta į klausimą, kodėl minėtas 2 proc. padidėjimas, į kurį nebuvo įtrauktos nei veiklos ir administracinės išlaidos (PBA), nei importuotojų pelno dydis, buvo tinkamas siekiant palyginti Sąjungos gamintojų pardavimo kainas su eksportuojančių Kinijos gamintojų importo kainomis.

(74)     Tos pačios suinteresuotosios šalys teigė, kad nebuvo padarytos jokios išvados dėl prielaidos, kad Sąjungos gamintojai pardavė prekes tik per importuotojus. Be to, buvo teigiama, kad pagrindinė pasirinkto prekybos lygio priežastis, tai yra tai, kad Sąjungos gamintojai pardavė tik importuotojams, buvo paneigta, nes pagal atskleistą informaciją tik 62 proc. Sąjungos gamintojų pardavimo teko nepriklausomiems importuotojams. Šalys teigė, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad tariamai 38 proc. Sąjungos produkcijos nebuvo parduota per importuotojus, o tai reiškia, kad, kalbant apie tokį pardavimą, importuojami produktai konkuravo esant skirtingam prekybos lygiui. Dėl šios pardavimo dalies tvirtinta, kad Komisijos taikytas žalos skirtumo nustatymo metodas buvo netinkamas, nes importuotojų kainos turėjo būti koreguotos pridedant sąnaudas po importo, pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas ir tinkamą nepriklausomo importuotojo pelno dydį. Atsižvelgiant į šiuos taisymus 38 proc. Sąjungos prekių atveju žalos skirtumas būtų buvęs mažesnis, todėl sumažėtų bendras žalos skirtumas ir būtų iš esmės sumažinti antidempingo muitai.

(75)     Todėl šalys teigė, kad Komisija taikė netinkamą žalos skirtumo nustatymo metodą visam importui ir neatsižvelgta į tikrąsias rinkos sąlygas. Buvo teigiama, kad nustatant žalos skirtumą reikia atskirai vertinti Sąjungos gamintojų produktų pardavimą, atsižvelgiant į skirtingus Sąjungos gamintojų naudojamus platinimo kanalus.

(76)     Šalys paragino Komisiją pateikti išsamų patikrintų įrodymų dėl prekybos srautų ir apimties aprašymą ir analizę, patvirtinančius jos išvadas ir atskleisti susijusią nekonfidencialią informaciją.

(77)     Importuotojų grupė taip pat prieštaravo dėl stereotipinės nuorodos apie duomenų konfidencialumą, dėl kurios eksportuojantys gamintojai ir Sąjungos importuotojai neturėjo prieigos prie atitinkamų šaltinių, būtinų, kad jie galėtų nustatyti, ar, atsižvelgiant į rinkos struktūrą, nagrinėjamas patikslinimas buvo tinkamas, t. y. ar jį atlikus galima palyginti eksporto kainą ir Sąjungos pramonės kainą esant tam pačiam prekybos lygiui. Suinteresuoti importuotojai teigė, kad šis teiginys buvo patvirtintas Bendrojo Teismo sprendimo dėl Xinshiji 86 punkte.

6.1.4.     Transporto išlaidos

(78)     Susiję eksportuotojai prieštaravo siūlymui padidinti Sąjungos pramonės pardavimo kainą EXW sąlygomis įtraukiant pristatymo į importuotojo sandėlį sąnaudas, remdamiesi tuo, kad tai prieštarauja vidaus rinkos koncepcijai ir kad prekybos apsaugos priemonėmis nėra siekiama kompensuoti Sąjungos pramonės sąnaudų, patiriamų dėl gamybos įrenginių vietos.

(79)     Susiję eksportuotojai ir importuotojų grupė tvirtino, kad Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kad importuotojų perkrovimo sąnaudos buvo didesnės, nes Kinijos produktai buvo pristatyti konteineriuose, o Sąjungos gamintojų pagaminti produktai buvo sukrauti ant padėklų pervežimui sunkvežimiais ir galėjo būti nedelsiant pervežti vartotojams be jokio papildomo tvarkymo, todėl tvarkymo sąnaudos buvo mažesnės 50 proc., arba 7 EUR už toną.

(80)     Importuotojų grupė tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad dalis Sąjungos pramonės produktų buvo platinami per importuotoją ir kad Sąjungos pramonės prekių transportavimo į importuotojų sandėlius sąnaudos buvo patirtos tik jei konservuoti mandarinai buvo „fiziškai“ pristatyti į to importuotojo sandėlį. Tačiau iš tiesų didžiąją dalį Sąjungos gamintojų per importuotojus parduodamų produktų Sąjungos gamintojai tiesiogiai pristatė importuotojų pirkėjams. Buvo teigiama, kad tai sudaro nemažą sąnaudų pranašumą Sąjungos gamintojų produktams, palyginti su importuojamais, ir, jei į tai būtų buvę tinkamai atsižvelgta, būtų nustatytas mažesnis žalos skirtumas nei nustatytas remiantis Komisijos apskaičiavimo metodu.

(81)     Importuotojų asociacija ir keli importuotojai prieštaravo dėl sumos (90 EUR), kuri taikyta transporto išlaidoms apskaičiuoti. Šalys teigė, kad taikytos per didelės transporto sąnaudos, tikriausiai atitinkančios pervežimą sunkvežimiais. Tačiau, remiantis šalių informacija, dauguma prekių buvo gabenamos laivais, o tai yra daug pigiau.

(82)     Šalys paprašė paaiškinimo dėl į sąnaudas po importo įtrauktų tvarkymo terminale ir vežimo sunkvežimiais iki importuotojo patalpų sąnaudų.

6.2.        Pastabų analizė

(83)     Dėl argumento, kad tyrimas neturėjo būti atnaujintas tuo metu kai pradinio reglamento galiojimas buvo užginčytas byloje C-338/10 (64 konstatuojamoji dalis), Komisija paaiškino, kad ji veikė pagal teisėtumo prielaidą.

(84)     Dėl teiginių, susijusių su per ankstyvu atnaujinimu atsižvelgiant į laukiamą sprendimą apeliacinėje byloje C-195/11P (65 konstatuojamoji dalis), Komisija mano, kad šis argumentas nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad atnaujinimas pagrįstas Bendrojo Teismo išvadomis. Be to, tuo laikotarpiu apeliacinis skundas atsiimtas.

(85)     Dėl reikalavimų atlikti naują tyrimą reikia pabrėžti, kad dalinio atnaujinimo tikslas yra tik ištaisyti Bendrojo Teismo nustatytą teisės į gynybą pažeidimą, o ne atnaujinti visą tyrimą. Tačiau Komisija informuos atitinkamas šalis, kad jos turi galimybę prašyti inicijuoti tarpinę peržiūrą, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje, jei jos pageidauja, kad institucijos patikrintų jų teiginį, jog, remiantis naujesniais duomenimis, žala nebedaroma.

(86)     Dėl argumento, kad žalos analizė turėtų būti grindžiama naujesniais duomenimis (66 konstatuojamoji dalis), reikia pastebėti, kad bet kokiuose naujesniuose duomenyse atsispindės galiojęs antidempingo muitas. Todėl tinkama priemonė naujesniems duomenims analizuoti yra tarpinė peržiūra, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje, o ne naujas tyrimas (taip pat žr. 43 konstatuojamąją dalį).

(87)     Kalbant apie abejones dėl tyrimo nešališkumo ir teisingumo (67 konstatuojamoji dalis), tai grindžiama neteisinga prielaida, kad Komisija atmetė prašymą atlikti tarpinę peržiūrą. 2011 m. rugsėjo 6 d. raštu Komisijos tarnybos atitinkamoms šalims pranešė, kad, remiantis iki tos dienos pateikta informacija, nebuvo galima nuspręsti, ar tokia peržiūra galėtų būti inicijuota. Buvo išdėstyti aspektai, kuriuos reikėjo išsamiau paaiškinti arba pagrįsti. 2012 m. vasario 29 d. klausyme šalims apie tai buvo pranešta ir jos buvo paragintos tęsti diskusiją su atitinkama Komisijos tarnyba. Komisijos tarnybos joms praneš, kad jos gali įgyvendinti savo prašymą nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienų metų laikotarpis šiuo atveju netaikomas, nes tai prieštarautų jo tikslui – nustatyti trumpiausią laikotarpį nuo pradinio tyrimo laikotarpio iki tarpinės peržiūros. Šiuo atveju į šį trumpiausią laikotarpį atsižvelgta.

(88)     Kalbant apie argumentą dėl teisės į gynybą pažeidimo pašalinimo atgaline data (68 konstatuojamoji dalis), Komisija mano, kad dėl Bendrojo Teismo sprendimo tyrimas buvo atnaujintas tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas. Dabar šalys turi galimybę pasinaudoti savo teisėmis tiek, kiek joms buvo sutrukdyta tai padaryti, kaip nustatė Bendrasis Teismas. Be to, muitai bus nustatyti tik ateityje. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija mano, kad tai nėra ištaisymo atgaline data klausimas, kaip teigė šalys, todėl šis šalių argumentas turi būti atmestas.

(89)     Kalbant apie argumentą dėl netinkamo motyvų pareiškimo (69 konstatuojamoji dalis), svarbiausias tyrimo atnaujinimo tikslas – geriau išdėstyti motyvus ir naują teisės aktą pagrįsti išsamiai nurodytais motyvais. Todėl manoma, kad į šį šalių argumentą atsižvelgta.

(90)     Dėl sprendimo taikymo srities (72 konstatuojamoji dalis), atliekant atnaujintą tyrimą siekiama nustatyti tinkamą prekybos lygį, ypač patikslinti, kodėl siekiant užtikrinti, kad eksporto kaina ir Sąjungos pramonės kaina buvo palygintos esant tam pačiam prekybos lygiui, reikėjo koreguoti CIF eksporto kainą pagal sąnaudas po importo. Todėl šalių argumentas turėjo būti atmestas.

(91)     Dėl teiginių, susijusių su 2011 m. gruodžio 5 d. faktų atskleidimo dokumento trūkumais dėl šiuo atveju taikyto prekybos lygio (ypač išdėstytais 73–76 konstatuojamosiose dalyse), šalims kelis kartus (2011 m. gruodžio 5 d. atskleidimo dokumento 4 ir 5 punktuose ir per 2012 m. vasario 29 d. klausymą) buvo pateikta papildoma informacija ir paaiškinimai.

(92)     Siekiant visiškai paaiškinti šį klausimą, išvados dėl prekybos lygio gali būti apibendrintos taip: i) tyrime nustatyta, kad konservuoti mandarinai gaminami tik viename Ispanijos regione (Valensijoje) ir dažniausiai parduodami Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Sąjungos pardavimo dalis Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje sudaro 62 proc. viso Sąjungos pardavimo; ii) remiantis patikrintais duomenimis nustatyta, kad per TL Sąjungos gamintojai ir Kinijos eksportuotojai pardavė iš esmės tiems patiems klientams, t. y. prekybininkams arba platintojams; iii) dėl šių priežasčių atliekant importo iš eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojų pardavimo kainų palyginimą vadovautasi eksportuojančių gamintojų kainos lygiu pasienyje (CIF) ir Sąjungos gamintojų kainų lygiu pagal gamybą EXW sąlygomis, įvertinant pervežimą į importuotojų sandėlius. iv) taikant šį metodą reikėjo atlikti tokius pakeitimus: viena vertus, koreguoti Kinijos CIF eksporto kainas pagal sąnaudas po importo, patirtas pervežant prekes iš uosto į importuotojų sandėlius; šis fiksuoto 2 proc. dydžio koregavimas, pagrįstas surinktomis ir patikrintomis sąskaitomis faktūromis ir atitinkamais skaičiavimais, suinteresuotosioms šalims atskleistas 2011 m. gruodžio 5 d. atskleidimo dokumento priede; kita vertus, Sąjungos kainos EXW sąlygomis buvo padidintos, siekiant įtraukti frachto sąnaudas, patirtas dėl prekių pervežimo iš gamintojų (Valensijos) į importuotojų patalpas (Vokietiją ir Jungtinę Karalystę). Šis su frachtu susijęs koregavimas apskaičiuotas pagal nustatytas pervežimo nuo Valensijos iki Hamburgo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ne visi Sąjungos gamintojų parduoti produktai buvo pristatyti į Vokietiją ir Jungtinę Karalystę, šis vidurkis proporcingai sumažintas pagal pardavimo į Vokietiją ir Jungtinę Karalystę dalį (62 proc.) ir proporcingai pagal tiesioginį pardavimą.

(93)     Kalbant apie Sąjungos gamintojų tiesiogiai parduotų produktų dalį, ji per TL sudarė nuo 2 iki 12 proc. Tikslios procentinės dalies negalima atskleisti dėl konfidencialumo priežasčių.

(94)     Be to, buvo tvirtinama, kad nustatant prekybos lygį tiesioginiam Sąjungos gamintojų pardavimui turėjo būti taikomas skirtingas metodas (72 konstatuojamoji dalis). Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad remiantis patikrintais nustatytais faktais per TL iš Kinijos importuojami produktai nebuvo parduodami tiesiogiai. Kadangi nebuvo atitinkamo iš Kinijos eksportuotų produkto tiesioginio pardavimo, buvo neįmanoma parengti skirtingo metodo prekybos lygiui nustatyti atsižvelgiant į Sąjungos gamintojų tiesioginio pardavimo dalį. Vietoje to apskaičiuojant žalos skirtumą tiesioginis Sąjungos gamintojų pardavimas koreguotas pagal EXW sąlygas ir 92 konstatuojamosios dalies iv punkte minėtas frachto sąnaudas. Į tai atsižvelgiant atitinkamų šalių teiginys turėjo būti atmestas.

(95)     Dėl šalių teiginio, kad koreguojant CIF eksporto kainą turėjo būti įskaičiuotos PBA išlaidos ir pagrįstas pelno skirtumas (73 konstatuojamoji dalis), nurodoma, kad jeigu Komisija būtų koregavusi eksporto CIF kainą pridėdama PBA išlaidas ir pelną, importuotų prekių pardavimas būtų sutapatintas su mažmeniniu lygiu. Tokiu atveju Kinijos eksporto kainų ir Sąjungos pardavimo kainų palyginimas būtų atliktas pagal skirtingą prekybos lygį. Dėl šios priežasties šalių teiginys turėjo būti atmestas.

(96)     Kalbant apie šalių argumentą, kad pagal 2011 m. gruodžio 5 d. atskleidimo dokumentą 38 proc. Sąjungos gamintojų pardavimo per TL buvo tiesioginis pardavimas (74 konstatuojamoji dalis), 2012 m. vasario 29 d. klausyme šalims paaiškinta, kad ši išvada buvo klaidinga. Sąjungos pramonės pardavimo dalis Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje (62 proc. pardavimo) yra susijusi su geografiniu prekybos pasiskirstymu, o ne pirkėjų tipo nustatymu, taigi nėra susijusi su tiesioginio pardavimo nustatymu. Pagal tai galima numanyti (ir buvo patvirtinta), kad kita Sąjungos gamintojų pardavimo dalis (likę 38 proc.) buvo vykdoma ne Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Kadangi šalių prielaida dėl 38 proc. Sąjungos gamintojų pardavimo prekybos lygio yra neteisinga, šia prielaida pagrįstas tolesnis teiginys dėl būtinybės perskaičiuoti žalos skirtumą taip pat turi būti atmestas.

(97)     Kalbant apie teiginį dėl išsamesnių prekybos srauto ir susijusių apimčių duomenų atskleidimo (76 konstatuojamoji dalis), primenama, kad 2011 m. gruodžio 5 d. atskleidimo dokumento 3–7 punktuose išdėstyti faktai ir skaičiai, kuriais pagrįstas prekybos lygio nustatymo metodikos pasirinkimas. Šalims pateikiama nuoroda į šią informaciją ir 2012 m. vasario 29 d. klausyme pateiktą paaiškinimą. Aiškumo dėlei pagrindiniai prekybos srautai yra nurodyti išsamiai 92 konstatuojamojoje dalyje.

(98)     Kalbant apie argumentą dėl stereotipinės nuorodos dėl duomenų konfidencialumo (77 konstatuojamoji dalis), Komisija mano, kad konfidencialia laikyta informacija, susijusi su i) procentine tiesioginio pardavimo dalimi ir ii) 2 proc. padidinimui apskaičiuoti naudota informacija, pagrįsta sąskaitomis faktūromis ir per tikrinamąjį vizitą gautais duomenimis. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad pateiktos sąskaitos faktūros iš esmės yra laikomos konfidencialia informacija. Nekonfidenciali pastarosios informacijos santrauka pateikta 2011 m. gruodžio 5 d. atskleidimo dokumento priede. Kalbant apie tiesioginį pardavimą, 2012 m. vasario 29 d. jungtiniame posėdyje bylą nagrinėjantis pareigūnas patvirtino, kad faktiniai tiesioginio pardavimo duomenys yra konfidenciali informacija ir pasiūlė suinteresuotųjų šalių prašymu ištirti, kaip už tyrimą atsakingos Komisijos tarnybos naudojo konfidencialiuose dokumentuose pateiktus faktinius duomenis ir pranešti šalims, ar, jo nuomone, duomenys teisingai atsispindėjo išvadose. Šalys to neprašė. Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad laikytasi reikalavimo atskleisti visą informaciją, išskyrus konfidencialią. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vertinami daugiau nei 5 metų senumo duomenys, Komisija mano, kad šiame etape ji gali atskleisti, kad tiesioginių pardavimų procentinė dalis yra nuo 2 iki 12 proc.

(99)     Dėl šalių prieštaravimo susijusio su Sąjungos pardavimo kainos EXW sąlygomis koregavimu atsižvelgiant į frachto sąnaudas (78 konstatuojamoji dalis), Komisija mano, kad atitinkamas patikslinimas padarytas atsižvelgiant į prekių pervežimą į importuotojo sandėlius, t. y. pasiekiant Kinijos eksporto prekybos lygį. Šis koregavimas pagrįstas konkrečiomis susijusios rinkos aplinkybėmis, t. y. konservuoti mandarinai gaminami tik viename Ispanijos regione (Valensijoje) ir dažniausiai parduodami Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Jis atliktas siekiant tinkamai palyginti eksporto kainą ir Sąjungos kainą tuo pačiu prekybos lygiu, o ne siekiant atsverti nurodytas didesnes Sąjungos gamintojų sąnaudas, patiriamas dėl gamybos įrengimų vietos. Todėl šalių argumentas buvo atmestas.

(100)   Dėl argumento, kad Komisija turėjo atsižvelgti į didesnes importuotojų sąnaudas, nes Kinijos produktai buvo pristatomi konteineriuose, o Sąjungos pramonės produktai buvo sukrauti ant padėklų ir todėl Sąjungos gamintojų tvarkymo sąnaudos buvo mažesnės (79 konstatuojamoji dalis), pažymėtina, kad atlikti koregavimai buvo susiję tik su prekių atvežimu į importuotojų sandėlius. Vėlesnės sąnaudos, susijusios su prekių gabenimu mažmenininkams, patiriamos peržengus apibrėžtą prekybos lygį ir todėl į jas negali būti atsižvelgta. Dėl šios priežasties šalių argumentas atmetamas.

(101)   Dėl argumento, kad Sąjungos gamintojų transporto išlaidos turėjo būti sumažintos atsižvelgiant į atvejus, kai produktai buvo tiesiogiai pristatyti importuotojų pirkėjams, kaip tvirtino importuotojai (80 konstatuojamoji dalis), primenama, kad Sąjungos pardavimo EXW sąlygomis kainos koregavimas pagal frachto sąnaudas buvo grindžiamas nustatytomis fizinio pristatymo į sandėlį Hamburge sąnaudomis (90 EUR) pagal gautas sąskaitas faktūras, nes sandėlis Hamburge yra tinkamas prekybos lygis eksporto kainai ir Sąjungos produkto kainai palyginti. Koregavimas pagal frachto sąnaudas grindžiamas ne visomis pervežimo nuo Sąjungos gamintojo iki mažmenininko sąnaudomis (kurios būtų didesnės už pristatymo į sandėlį sąnaudas), o atsižvelgiant į tai, kad pagal nagrinėjamojo produkto rinkos specifiką sandėlis Hamburge yra tinkamas prekybos lygis. Šiomis aplinkybėmis šalių pateiktas argumentas yra nereikšmingas.

(102)   Šalys teigė, kad atsižvelgiant į frachto sąnaudas taikytas koregavimas buvo per didelis, nes pagrįstas transporto išlaidomis vežant sunkvežimiu (81 konstatuojamoji dalis). Šiuo atveju primenama, kad koregavimas dėl frachto sąnaudų buvo pagrįstas nustatytomis fizinio pristatymo į Hamburgą sąnaudomis, kurios apėmė pervežimą sunkvežimiu ir laivu. Todėl šalių prašytas patikslinimas jau buvo įtrauktas į pervežimo į Hamburgą sąnaudas. Todėl per klausymą šalių pateiktų duomenų nebuvo būtina patikrinti, nes per pradinį tyrimą pristatymo į Hamburgą išlaidos buvo nustatytos remiantis patikrintais ES gamintojų duomenimis.

(103)   Dėl pareiškėjo pastabos dėl sąnaudų po importo skaičiavimo (82 konstatuojamoji dalis), buvo teigiama, kad, kaip paaiškinta 2011 m. gruodžio 5 d. atskleidimo dokumento 9 pastraipoje, tiek galutinės tvarkymo sąnaudos, tiek vežimo sunkvežimiais į importuotojo patalpas išlaidos buvo įtrauktos į skaičiavimus. Galutinėse tvarkymo sąnaudose nebuvo įtrauktos jokios jūrų frachto arba draudimo sąnaudos, kadangi šios sąnaudos jau buvo įtrauktos į CIF kainą, gautą ir patikrintą atliekant patikrinimą vietoje eksportuotojo patalpose. Taigi, jei Komisija būtų įtraukusi šias sąnaudas apskaičiuodama sąnaudas po importo, jos būtų buvusios įskaičiuotos du kartus.

6.3.        Procedūra

(104)   2011 m. gruodžio 5 d. Komisija pateikė atskleidimo dokumentą, kuriame pateikti faktai ir skaičiai, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas panaikino priemones. Visos suinteresuotosios šalys buvo raginamos pateikti savo pastabas.

(105)   2012 m. vasario 29 d. Komisija surengė klausymus su visoms šalims, kurios to paprašė, įskaitant bendrą susijusių eksportuotojų ir importuotojų grupės klausymą dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(106)   2012 m. kovo 26 d. viena iš suinteresuotųjų šalių pranešė Komisijai, kad atsižvelgiant į sprendimą byloje C-338/10, jos nuomone, su sąnaudomis po importo susijęs dalinis tyrimo atnaujinimas yra netikslingas.

(107)   2012 m. liepos 17 d. Komisija atsakė, kad, atsižvelgiant į 2012 m. birželio 19 d. tyrimo atnaujinimą buvo laikoma, kad numatyti abu daliniai atnaujinimai ir nė vienas šių tyrimų nėra netikslingas.

6.4.        Išvada

(108)   Bendrojo Teismo sprendimas dėl Xinshiji buvo vykdomas šalims pateikiant papildomus argumentus, informaciją ir paaiškinimus dėl atnaujintų pradinio tyrimo aspektų. Šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas ir būti išklausytoms. Visi pateikti argumentai buvo išnagrinėti ir į juos, prireikus, buvo tinkamai atsižvelgta.

(109)   Atsižvelgiant į šalių pateiktas pastabas ir jų analizę padaryta išvada, kad pagal suinteresuotųjų šalių pateiktus argumentus ir faktus nebuvo poreikio keisti ginčijamą žalos skirtumo apskaičiavimo metodą.

(110)   Todėl pradiniame tyrime nustatytas žalos skirtumas yra patvirtinamas.

(111)   Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad sprendimas dėl Xinshiji turėtų būti vykdomas minėtos bylos pareiškėjams vėl nustatant galutinį antidempingo muitą.

7.           ŽALA

7.1.        Sąjungos gamyba ir Sąjungos pramonė

(112)   Kadangi pagrįstų pastabų nepateikta, laikinojo reglamento 52–54 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

7.2.        Sąjungos vartojimas

(113)   Viena iš eksportuojančiųjų šalių tvirtino, kad Apsaugos priemonių reglamente Nr. 658/2004 nustatytas suvartojimo lygis skiriasi nuo laikinajame reglamente nustatyto lygio. Pabrėžtina, kad suvartojimo lygio skirtumas atsirado iš esmės dėl skirtingos produkto apibrėžtosios srities šiame tyrime ir dėl skirtingo šiuose dviejuose tyrimuose dalyvavusių valstybių narių skaičiaus. Šiuo klausimu jokios papildomos ir pagrįstos informacijos negauta. Todėl laikinojo reglamento 55–57 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos. Todėl patvirtinamos ir tolesnės su suvartojimu susijusios analizės dalys.

7.3.        Importas iš nagrinėjamosios šalies

7.3.1.     Nagrinėjamojo produkto importo apimtis ir rinkos dalis

(114)   Kai kurios suinteresuotosios šalys prieštaravo 58 konstatuojamojoje dalyje išdėstytam Komisijos teiginiui, kad importo dempingo kaina rinkos dalis padidėjo. Jos tvirtino, kad, priešingai Komisijos padarytoms išvadoms, importo iš Kinijos rinkos dalis sumažėjo. KLR importo kiekio ir rinkos dalies įvertinimas buvo patikrintas. Kaip nurodyta toje konstatuojamojoje dalyje, tik vienais metais importo iš Kinijos rinkos dalis sumažėjo. Kitais nagrinėto laikotarpio metais importo iš Kinijos rinkos dalis išliko didelė. Todėl laikinajame etape pateiktos išvados patvirtinamos.

(115)   Kai kurios šalys tvirtino, kad kiekis po TL taip pat turėtų būti nagrinėjamas, siekiant įvertinti, ar importas iš Kinijos didėja. Pažymėtina, kad buvo įvertintos importo iš Kinijos tendencijos nuo 2002–2003 iki 2006–2007 m. ir buvo nustatyta, kad importo apimtis akivaizdžiai padidėjo. Pagal pagrindinio reglamento nuostatas į atsiradusius po TL faktus atsižvelgiama tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Bet kuriuo atveju, kaip išdėstyta 136 konstatuojamojoje dalyje, importo lygis pasibaigus TL buvo patikrintas ir nustatyta, kad jis yra aukštas.

7.3.2.     Priverstinis kainų mažinimas

(116)   Trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai užginčijo Komisijos išvadas dėl priverstinio kainų mažinimo. Vienas užginčijo metodą, kuris buvo naudojamas priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti, ir paprašė pakoreguoti skaičiavimus, kad atsispindėtų prekybininkų patiriamos netiesioginio pardavimo sąnaudos. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo pakoreguoti. Remiantis atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis atlikus naują palyginimą nustatyta, kad per TL importuojamas nagrinėjamasis produktas Sąjungoje buvo parduodamas kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 18,4–35,2 proc.

7.4.        Sąjungos pramonės padėtis

(117)   Du importuotojai ir importuotojų asociacija užginčijo konservavimo sezono trukmę, nurodytą laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje. Jie tvirtino, kad konservavimo sezonas Ispanijoje trunka tik tris, o ne keturis ar penkis mėnesius, kaip nurodyta laikinajame reglamente. Tačiau šis teiginys susijęs su derliumi (natūraliai skirtingu) ir išauginamu kiekiu ir, kaip nustatė Komisijos tarnybos, bet kuriuo atveju neturi poveikio žalos veiksniams.

(118)   Kadangi jokios kitos pagrįstos informacijos arba argumentų dėl Sąjungos pramonės padėties negauta, laikinojo reglamento 63–86 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

7.5.        Išvada dėl žalos

(119)   Paskelbus laikinąjį reglamentą, kai kurie importuotojai ir eksportuojantys gamintojai, remdamiesi laikinojo reglamento 83–86 konstatuojamosiomis dalimis, teigė, kad duomenys, kuriuos Komisija naudojo žalos lygiui nustatyti, buvo neteisingi ir neobjektyviai įvertinti. Jie tvirtino, kad iš beveik visų su žala susijusių rodiklių matomos teigiamos tendencijos ir todėl žalos įrodymų negalima nustatyti.

(120)   Dėl to pažymėtina, kad net jeigu pagal kai kuriuos rodiklius matomas nedidelis pagerėjimas, reikia vertinti visą Sąjungos pramonės padėtį ir atsižvelgti į faktą, kad apsaugos priemonės buvo taikomos iki tiriamojo laikotarpio pabaigos. Tai išsamiai išnagrinėta laikinojo reglamento 51–86 konstatuojamosiose dalyse. Dėl esminės restruktūrizacijos, kurią atlikti buvo galima dėl šių priemonių, gamybos apimtys ir pajėgumas gerokai sumažėjo, nors normaliomis sąlygomis bendra Sąjungos gamintojų padėtis būtų žymiai pagerėjusi, įskaitant gamybą, pajėgumų naudojimą, pardavimą ir kainų ir sąnaudų santykį. Tačiau kiekio rodikliai išliko nedideli, atsargos gerokai padidėjo, o finansiniai rodikliai ir toliau buvo gąsdinantys, kai kurie jų net blogėjo.

(121)   Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikoma, kad laikinajame reglamente pateiktos išvados dėl Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos nesikeičia. Kadangi jokios kitos pagrįstos informacijos arba argumentų negauta, jos galutinai patvirtinamos.

8.           PRIEŽASTINIS RYŠYS

8.1.        Importo dempingo kaina poveikis

(122)   Kai kurios šalys tvirtino, kad importas iš Kinijos buvo stabilus nuo 1982 m., todėl žala dėl importo negalėjo būti padaryta, kaip tai paaiškinta laikinajame reglamente (žr. 58 konstatuojamąją dalį). Iš tikrųjų, kaip paaiškinta 114 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėtą laikotarpį importo iš Kinijos apimtis gerokai padidėjo, dėl to sumažėjo ES pramonės rinkos dalis. Be to, argumente nurodyta importo tendencija truko gerokai ilgiau nei tiriamasis laikotarpis, todėl argumentas atmetamas.

(123)   Kaip minėta 116 konstatuojamojoje dalyje, daroma galutinė išvada, kad per TL dėl atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų importo kainų Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 18,4–35,2 proc. Peržiūrėjus priverstinio kainų mažinimo skirtumus laikinojo reglamento 100 ir 101 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl importo dempingo kainomis poveikio nesikeičia.

8.2.        Valiutos kurso svyravimai

(124)   Nustačius laikinuosius muitus, kai kurie importuotojai toliau tvirtino, kad valiutos kursas neigiamai veikia kainų lygį. Jie tvirtino, kad valiutos kurso lygis yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio buvo padaryta žala. Tačiau Komisijos vertinime tiesiog nurodomas kainų lygio skirtumas ir nereikalaujama išanalizuoti šių kainų lygiui poveikį darančius veiksnius. Buvo nustatytas aiškus priežastinis aukšto dempingo lygio ir Sąjungos pramonei padarytos žalos ryšys, todėl laikinojo reglamento 95 konstatuojamoji dalis gali būti patvirtinta.

8.3.        Žaliavų pasiūla ir kaina

(125)   Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad žala buvo padaryta ne dėl importo dempingo kaina, bet dėl to, kad stigo šviežių vaisių, t. y. žaliavos mandarinų konservams.

(126)   Tačiau iš oficialių Ispanijos žemės ūkio ministerijos duomenų matyti, kad vaisių, kuriuos gali naudoti konservų pramonė, kiekis yra daugiau negu pakankamas visam Ispanijos gamintojų gamybos pajėgumui išnaudoti.

(127)   Gamintojai dėl šviežių vaisių iš dalies konkuruoja su šviežios produkcijos tiekėjais vartotojų rinkai. Tačiau dėl šios konkurencijos priežastinis ryšys nenutrūksta. Aiški ir svarbi priežastis, dėl kurios Sąjungos pramonės gamybos apimtis, parduodamas kiekis ir rinkos dalis yra palyginti nedideli – spaudimas dėl didelio masto importo iš Kinijos labai žemomis kainomis. Šioje situacijoje, atsižvelgiant tai, kad rinkos kainą lemia didesnę negu 70 proc. rinkos dalį sudarantis importas, dėl kurio tenka priverstinai mažinti kainas, taikyti suvaržymus ir atsiranda kainų sąstingis, būtų neekonomiška gaminti daugiau, pagrįstai nesitikint produktą parduoti kaina, iš kurios būtų galima gauti normalų pelną. Todėl Ispanijos pramonė pagrįstai galėtų tiekti žymiai didesnį kiekį, jei dėl rinkos kainos nenukentėtų jos ekonominiai rezultatai.

(128)   Kitas šią analizę patvirtinantis faktas yra Sąjungos gamintojų nuolat turimas didelis atsargų kiekis, rodantis, kad Sąjungos pramonei žalinga padėtis susidarė ne dėl nepakankamos produkcijos, bet dėl produkcijos, kurios negalima parduoti dėl importo iš Kinijos spaudimo.

(129)   Kadangi tai žemės ūkio produktas, žaliavos kaina priklauso nuo žemės ūkiui būdingų sezoninių svyravimų. Vis dėlto, išanalizavusi penkerių metų laikotarpį, per kurį derlius buvo parduodamas žemesne ir aukštesne kaina, Komisija pažymi, kad žala (pavyzdžiui, finansiniai nuostoliai) daroma nepriklausomai nuo šių svyravimų, todėl Sąjungos pramonės ekonominiai rezultatai nėra tiesiogiai susiję su tokio pobūdžio sezoniniais svyravimais.

8.4.        Kokybės skirtumai

(130)   Kai kurios šalys teigė, kad Kinijos produktas yra kokybiškesnis negu Sąjungos produkcija. Tačiau dėl to atsirandantys kainų skirtumai buvo nepakankamai pagrįsti ir nėra įrodymų, kad tariamai vartotojų teikiama pirmenybė Kinijos produktams yra tokio plataus masto, kad dėl to galėtų pablogėti Sąjungos pramonės padėtis. Bet kokiu atveju tokie tariami kainų skirtumai, didinantys priverstinio kainų sumažinimo ir (arba) priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis lygį, būtų palankūs Kinijos produktui. Kadangi jokios papildomos naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų negauta, laikinojo reglamento 99 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

8.5.        Padidėjusios sąnaudos

(131)   Kai kurios šalys tvirtino, kad padarytos žalos priežastis – ypač padidėjusios kai kurių gamintojų sąnaudos. Šie teiginiai buvo nepakankamai pagrįsti. Komisijos analizėje neatskleista jokių atvejų, dėl kurių priežastinio ryšio vertinimą reikėtų keisti arba kurie darytų įtaką žalos pašalinimo lygio apskaičiavimui.

(132)   Kai kurios šalys pateikė pastabas dėl padidėjusių gamybos sąnaudų ir Sąjungos pramonės nesugebėjimo jas sumažinti. Tam tikros sąnaudos (pavyzdžiui, energijos) padidėjo, bet dėl to atsiradęs poveikis nėra toks didelis, kad nutrūktų priežastinis ryšys tais atvejais, kai dėl didelės eksporto iš Kinijos dempingo kainomis dalies atsiranda kainų ir gamybos sąstingis (dėl to didėja Sąjungos pramonės vieneto sąnaudos), sustabdomos ir mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

8.6.        Pagalbos schemos

(133)   Buvo teigiama, kad dėl EB pagalbos schemų dirbtinai išaugo EB perdirbimo pramonė ir dėl to sumažėjo nagrinėjamojo produkto gamybai tiekiamų žaliavų kiekis. Šis teiginys buvo bendro pobūdžio ir nepakankamai pagrįstas. Bet kokiu atveju minėtosios schemos buvo pakeistos 1996 m., kai buvo leista pagalbą teikti ūkininkams, o ne nagrinėjamojo produkto perdirbėjams. Komisijos analizėje per tiriamąjį laikotarpį neatskleista jokio liekamojo poveikio, dėl kurio galėtų nutrūkti priežastinis ryšys. Tiekimo klausimai aptariami 128 ir 129 konstatuojamosiose dalyse.

8.7.        Išvada dėl priežastinio ryšio

(134)   Kadangi jokios papildomos naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų negauta, laikinojo reglamento 87–101 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(135)   Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, preliminari išvada dėl priežastinio Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos ir importo iš Kinijos dempingo kainomis ryšio patvirtinama.

9.           SĄJUNGOS INTERESAI

9.1.        Pokyčiai po tiriamojo laikotarpio

(136)   Nuo 2007 m. lapkričio 9 d. importas iš KLR turi būti registruojamas pagal 2007 m. lapkričio 5 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1295/2007, nustatantį reikalavimą registruoti tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir t. t.) importą (toliau – registracijos reglamentas)[14]. Tai padaryta, siekiant turėti galimybę antidempingo muitus nustatyti atgaline data. Dėl to išimties tvarka buvo išanalizuoti ir pokyčiai po TL. Iš Eurostato duomenų matyti, kad importo iš Kinijos apimtis vis dar didelė ir tam tikri importuotojai tai patvirtino. Per dešimt mėnesių po TL importo kiekis pasiekė 74 000 tonų pastoviomis žemomis kainomis.

9.2.        Sąjungos gamintojų pasiūlos pajėgumai Sąjungos rinkoje

(137)   Kelios šalys pateikė pastabas dėl nedidelės Ispanijos gamybos apimties, teigdamos, kad dėl to Ispanija negali pakankamai aprūpinti Sąjungos rinkos. Nors teisinga teigti, kad dabartinėje situacijoje Sąjungos pramonė neaprūpina visos ES rinkos, reikėtų pažymėti, kad, kaip paaiškinta pirmiau, tai susiję su žalingu importo poveikiu. Bet kokiu atveju, šios priemonės skirtos ne tam, kad Sąjungos rinka būtų uždaryta importui iš Kinijos, bet tam, kad būtų pašalintas žalingas dempingo poveikis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad yra tik du šių produktų tiekimo šaltiniai, manoma, kad, nustačius galutines priemones, Kinijos produktai ir toliau būtų labai paklausūs Sąjungoje.

9.3.        Sąjungos pramonės ir tiekėjų interesai

(138)   Viena importuotojų asociacija teigė, kad bet kokios antidempingo priemonės, kuriomis niekaip neribojamas kiekis, nepadėtų apsaugoti Ispanijos rinkos, bet automatiškai sąlygotų neteisėtą prekybą. Iš šio argumento matyti, kad būtina, kad institucijos užtikrintų tinkamą priemonių įgyvendinimo stebėseną, o ne tai, kad nenorima naudos, kurią šios priemonės galėtų duoti Sąjungos gamintojams.

(139)   Kitas importuotojas tvirtino, kad nustačius antidempingo priemones Ispanijos gamintojų padėtis nepagerėtų, nes importuotojai į ES yra sukaupę dideles atsargas, kuriomis būtų galima patenkinti rinkos paklausą artimiausioje ateityje. Atsargų dydį ir atsargų kaupimo reiškinį nurodė ir kitas importuotojas. Iš šių pastabų matyti, kad laikinajame reglamente ir kitur šiame reglamente pateikta Komisijos analizė teisinga. Tačiau primintina, kad priemonės skirtos tam, kad dempingo daroma žala būtų sumažinta penkerių, o ne vienų metų laikotarpiu.

(140)   Kadangi jokios naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 103–106 ir 115 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl Sąjungos pramonės interesų patvirtinamos.

9.4.        Nesusijusių importuotojų ir (arba) prekybininkų interesai Sąjungoje

(141)   Bendradarbiaujantys importuotojai išreiškė bendrą norą išlaikyti du nagrinėjamojo produkto tiekimo šaltinius – Ispaniją ir Kiniją, kad būtų užtikrintas tiekimas konkurencingomis kainomis.

(142)   Tačiau, jeigu būtų nustatytos galutinės priemonės, dauguma importuotojų pageidautų, kad būtų priemonė, kuria būtų ribojamas ir kiekis. Tai nėra tinkama, kaip paaiškinta 156 konstatuojamojoje dalyje.

(143)   Iš atrinktų bendradarbiaujančių importuotojų gauti duomenys buvo patikrinti ir iš jų matyti, kad konservuotų mandarinų sektoriaus apyvarta sudaro mažiau negu 6 proc. visos jų apyvartos, o pelningumo lygis vidutiniškai buvo didesnis negu 10 proc. ir per tiriamąjį laikotarpį, ir 2004–2008 m.

(144)   Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad į viską atsižvelgus galimas priemonių poveikis importuotojams ir (arba) prekybininkams nebūtų neproporcingas priemonių teigiamam poveikiui.

9.5.        Vartotojų ir (arba) mažmenininkų interesai

(145)   Vienas vartotojas, kurio suvartojamas kiekis mažesnis negu 1 proc. bendro suvartojimo kiekio, pateikė bendrų pastabų dėl sumažėjusios galimybės įsigyti mandarinų ES ir dėl aukštesnės Kinijos produkto kokybės. Jo buvo paprašyta ir toliau bendradarbiauti ir teikti savo duomenis, tačiau jis atsisakė ir nepagrindė savo teiginių. Kitas mažmenininkas, didžiausios importuotojų asociacijos narys, apskritai pasisakė prieš kainų didėjimą. Tyrimo metu kitų pastabų dėl vartotojų ir (arba) mažmenininkų interesų nebuvo pateikta. Šiomis aplinkybėmis ir negavus kitų pagrįstų vartotojų ir (arba) mažmenininkų pastabų, laikinojo reglamento 109–112 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

9.6.        Vartotojų interesai

(146)   Priešingai negu teigė vienas importuotojas, į vartotojų interesus buvo atsižvelgta laikinajame etape. Komisijos išvados išdėstytos laikinojo reglamento 113 ir 114 konstatuojamosiose dalyse. Kitų šalių nuomone, poveikis vartotojams būtų didelis. Tačiau nebuvo pateikta jokios informacijos, dėl kurios būtų galima suabejoti pirmiau minėtose konstatuojamosiose dalyse pateiktomis išvadomis. Net jeigu dėl muitų galėjo padidėti kainos vartotojams, nė viena šalis neužginčijo fakto, kad šis produktas sudaro labai mažą namų ūkio išlaidų maisto produktams dalį. Kadangi jokių vartotojų pastabų ir jokios kitos naujos ir pagrįstos informacijos negauta, šios konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

9.7.        Išvada dėl Sąjungos interesų

(147)   Atlikus pirmiau minėtą papildomą svarstomų interesų analizę, preliminarios išvados dėl šių interesų nebuvo pakeistos. Iš atrinktų bendradarbiaujančių importuotojų gauti duomenys buvo patikrinti ir jie patvirtino, kad konservuotų mandarinų sektoriui tenka mažiau negu 6 proc. visos jų apyvartos, o iš jų gautas vidutinis rezultatas buvo patenkinamas ir per tiriamąjį laikotarpį, ir 2004–2008 m., todėl priemonių poveikis importuotojams bus minimalus. Be to, buvo patvirtinta, kad finansinis poveikis galutiniam vartotojui būtų nedidelis, nes vartotojų šalyse vienas gyventojas nuperka mažą kiekį produkto. Taigi laikinajame reglamente pateiktos išvados dėl Sąjungos interesų lieka nepakeistos. Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinajame reglamente pateiktos išvados galutinai patvirtinamos.

10.         GALUTINĖS PRIEMONĖS

10.1.      Žalos pašalinimo lygis

(148)   Vienas importuotojas teigė, kad 6,8 proc. pelno dydis, kuriuo remiamasi laikinajame etape, yra per didelis. Reikėtų paminėti, kad toks pat dydis, kaip Sąjungos pramonės faktinis pelnas nuo 1998–1999 m. iki 2001–2002 m., buvo naudojamas ir patvirtintas apsaugos priemonėms nustatyti. Tai atitinka Sąjungos gamintojų pelną esant įprastai prekybos padėčiai, prieš išaugant importui, dėl kurio buvo padaryta žala pramonei. Todėl pateiktas teiginys yra atmetamas.

(149)   Sąjungos gamintojai teigė, kad pradėjus taikyti laikinuosius muitus nebuvo atsižvelgta į ypatingą konservuotų mandarinų rinkos padėtį, kai gamyba sutelkta tik vienoje šalyje, o didžioji pardavimo ir importo dalis sutelkta kitoje Europos šalyje. Todėl buvo paprašyta galutiniuose skaičiavimuose atsižvelgti į gabenimo iš gamintojo šalies į vartotojo šalį sąnaudas. Prašymas buvo pagrįstas ir užtikrintas, todėl skaičiavimai buvo atitinkamai pakoreguoti, kad būtų matoma, kad pardavimas sutelktas atitinkamose Sąjungos zonose.

(150)   Viena šalis pateikė pastabų dėl priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimo. Pagrįstais atvejais koreguota galutiniame etape.

(151)   Atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių prašymus (jei jie pagrįsti) kiekvieno atrinkto Kinijos eksportuotojo padarytos žalos procentais išreikšti visos CIF importo vertės skirtumai buvo mažesni negu nustatyti dempingo skirtumai:

– Yichang Rosen Foods Co., Ltd., Yichang, Zhejiang: 100,1 %,

– Huangyan No 1 Canned Food Factory, Huangyan, Zhejiang: 48,4 %,

– Zhejiang Xinshiji Food Co., Ltd., Sanmen, Zhejiang ir jo susijęs gamintojas Hubei Xinshji Foods Co., Ltd., Dangyang City, Hubei Province: 92,0 %,

– Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, neįtraukti į atranką: 90,6 %,

            Visos kitos bendrovės: 100,1 %.

10.2.      Taikymas atgaline data

(152)   Kaip išdėstyta 4 konstatuojamojoje dalyje, 2007 m. lapkričio 9 d. Komisija, remdamasi Sąjungos pramonės prašymu, nusprendė, kad importuojamas KLR kilmės nagrinėjamasis produktas turi būti registruojamas. Kadangi šis prašymas buvo atsiimtas, šis klausimas toliau nebebuvo nagrinėjamas.

10.3.      Galutinės priemonės

(153)   Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, kurio lygis turėtų būti toks, kaip nustatytas mažiausias dempingo ir žalos skirtumas pagal mažesniojo muito taisyklę. Šiuo atveju muito norma turėtų būti atitinkamai nustatoma pagal nustatytą žalos lygį.

(154)   Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ir atsižvelgiant į Oficialiajame leidinyje L 258[15] paskelbtą klaidų ištaisymą, galutinio muito dydis turėtų būti toks:

– Yichang Rosen Foods Co., Ltd., Yichang, Zhejiang: 531,2 EUR už toną,

– Huangyan No.1 Canned Food Factory Huangyan, Zhejiang: 361,4 EUR už toną,

– Zhejiang Xinshiji Foods Co., Ltd. ir jo susijęs gamintojas Hubei         Xinshiji Foods Co., Ltd., Dangyang City, Hubei Province: 490,7 EUR už toną,

– Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, neįtraukti į atranką: 499,6 EUR už toną,

            Visos kitos bendrovės: 531,2 EUR už toną.

10.4.      Priemonių forma

(155)   Kelios šalys prašė nustatyti priemones, kurios apimtų ir kainos, ir kiekio elementus ir kurias taikant muitas už pradinį importo kiekį nebūtų mokamas arba būtų mokamas sumažintas muitas. Tam tikrais atvejais tai buvo susieta su licencijų sistema.

(156)   Ši galimybė buvo apsvarstyta, bet atmesta visų pirma dėl toliau išdėstytų priežasčių. Antidempingo muitai nustatomi dėl to, kad eksporto kaina yra mažesnė už normaliąją vertę. Į Sąjungą eksportuojamas kiekis yra svarbus analizuojant, ar dėl importo dempingo kainomis daroma žala. Tačiau paprastai šis kiekis nesusijęs su muito, kuris turėtų būti nustatytas, dydžiu. Kitaip tariant, jeigu nustatoma, kad dėl importo dempingo kainomis daroma žala, dempingo poveikį galima kompensuoti muitu, kuris taikomas nuo pirmos siuntos, importuojamos įsigaliojus muitui. Galiausiai, tiek, kiek Sąjungai būtų naudinga tai, kad tam tikru laikotarpiu produktai galėtų būti importuojami nenustatant antidempingo muitų, pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalyje leidžiama, esant tam tikroms sąlygoms, jų laikinai netaikyti.

(157)   Kai kurios šalys teigė, kad dėl bet kokio pobūdžio priemonių be kiekybinių apribojimų gali būti pradėta vengti muitų. Šalys vėl nurodė atsargų kaupimą, kuris prasidėjo su 2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjungos plėtra. Iš Komisijos tarnybų analizės matyti, kad tai buvo akivaizdus bandymas išvengti muitų. Atsižvelgdama į šiuos teiginius ir laikinojo reglamento 123 ir 125 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus faktus, Komisija stebės pokyčius, kad galėtų imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrintas tinkamas priemonių įgyvendinimas.

(158)   Kitos šalys tvirtino, kad taikant priemones neturėtų būti atsižvelgiama į kiekį, kuris jau įtrauktas į galiojančias pardavimo sutartis. Faktiškai tai prilygtų atleidimui nuo muitų ir dėl to būtų sumažintas priemonių taisomasis poveikis, todėl teiginys atmetamas. Taip pat pateikiama nuoroda į 138 ir 139 konstatuojamąsias dalis.

(159)   Laikinuoju reglamentu antidempingo muitas nustatytas kaip specialusis muitas kiekvienai bendrovei, kuris susidaro žalos pašalinimo skirtumą pritaikius eksporto kainoms, pagal kurias apskaičiuotas dempingas per TL. Šis metodas patvirtintas nustatant galutines priemones.

10.5.      Įsipareigojimai

(160)   Tyrimui jau gerokai pažengus į priekį, kai kurie eksportuojantys KLR gamintojai pasiūlė įsipareigojimus dėl kainos. Manoma, kad tokie įsipareigojimai yra nepriimtini, kadangi šio produkto kainos yra labai nepastovios, kyla šiam produktui nustatytų muitų vengimo arba apėjimo pavojus (žr. laikinojo reglamento 124 ir 125 konstatuojamąsias dalis), be to, pasiūlymuose Kinijos valdžios institucijos nesuteikė garantijų, kad būtų tinkamai stebimos bendrovės, kurioms nesuteiktas rinkos ekonomikos režimas.

11.         REGISTRACIJA

(161)   Reglamentu Nr. 572/2012 nustatyta nagrinėjamojo produkto importo registracija. Ši registracija turėtų būti nutraukta. Dėl galimybės rinkti muitus atgaline data bus nuspręsta vėliau, kai bus gauti išsamūs statistiniai duomenys.

12.         ATSKLEIDIMAS

(162)   Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nagrinėjamajam produktui nustatyti antidempingo muitą. Be to, buvo nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus. Šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Dvi importuotojų grupės prašė būti išklausytos ir joms surengti klausymai, kuriuose dalyvavo Prekybos generalinio direktorato bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(163)   Kalbant apie sprendimą dėl Xinshiji, pateikti argumentai jau buvo išnagrinėti ir pateikti bendrajame faktų atskleidimo dokumente. Dėl nė vieno iš šių argumentų nebuvo keičiami esminiai faktai ir aplinkybės, pagal kuriuos nuspręsta patvirtinti pradiniame tyrime nustatytą žalos skirtumą. Dėl panašios šalies sprendimo, importuotojų grupė pakartojo tyrimo metu pateiktas pastabas dėl dalinio atnaujinimo aprėpties, TL duomenų naudojimo ir normaliosios vertės nustatymo. Į šias pastabas atsižvelgta atitinkamai 43, 46 ir 54 konstatuojamosiose dalyse. Ta pati importuotojų grupė pareiškė, kad jie pritarė apsaugos priemonių sistemai, kurioje vietoje antidempingo muitų taikomos kvotos. Kvotų sistemos atmetimo priežastys paaiškintos 156 konstatuojamojoje dalyje. Be to, reikia pastebėti, kad apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tam tikrais atvejais esant labai konkrečioms sąlygoms, pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą 260/2009. Manoma, kad antidempingo muitai yra tinkamiausias būdas pašalinti žalingą dempingą. Ši importuotojų grupė taip pat nurodė, kad dėl 44 ir 85 konstatuojamosiose dalyse nurodytų klausimų, Komisija nepradėjo tarpinės peržiūros kai jos buvo paprašyta. Primenama, kad nuo panašios šalies sprendimo datos nebebuvo galima atlikti tarpinės peržiūros, nes muitas nebebuvo taikomas. Komisija turėtų tęsti neatsakyto prašymo atlikti tarpinę peržiūrą analizę nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Jei išanalizavus šį prašymą paaiškėja, kad laikomasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies sąlygų, reikėtų kuo greičiau inicijuoti tarpinę peržiūrą.

(164)   Apibendrinant reikia pasakyti, kad apsvarsčius visas pastabas, kurios buvo gautos suinteresuotosioms šalims pateikus tyrimo išvadas, nuspręsta, kad nei viena iš jų nėra tokio pobūdžio, kad reikėtų keisti tyrimo metu padarytas išvadas.

13.         PRIEMONIŲ GALIOJIMO TRUKMĖ

(165)   Nukrypstant nuo pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies šio reglamento galiojimas baigiasi praėjus 5 metams po pradinio reglamento įsigaliojimo.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.         Pakartotinai nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštiems arba konservuotiems mandarinams (įskaitant tikruosius mandarinus ir likerinius mandarinus), klementinams, vilkingams ir kitiems panašiems citrusinių hibridams, kurių sudėtyje nėra pridėtojo spirito, yra arba nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių, kaip apibrėžta KN 2008 pozicijoje, ir kurių KN kodai šiuo metu yra 2008 30 55, 2008 30 75 ir ex 2008 30 90 (TARIC kodai 2008 30 90 61, 2008 30 90 63, 2008 30 90 65, 2008 30 90 67, 2008 30 90 69).

2.         Galutinio antidempingo muito dydis, taikomas 1 dalyje aprašytiems produktams, pagamintiems toliau išvardytose bendrovėse, yra toks:

Bendrovė || EUR už toną grynojo produkto svorio || TARIC papildomas kodas

Yichang Rosen Foods Co., Ltd., Yichang, Zhejiang || 531,2 || A886

Huangyan No.1 Canned Food Factory, Huangyan, Zhejiang || 361,4 || A887

Zhejiang Xinshiji Foods Co., Ltd., Sanmen, Zhejiang ir jo susijęs gamintojas Hubei Xinshiji Foods Co., Ltd., Dangyang City, Hubei Province || 490,7 || A888

Priede išvardyti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, neįtraukti į atranką || 499,6 || A889

Visos kitos bendrovės || 531,2 || A999

2 straipsnis

1.         Jeigu prekės buvo sugadintos prieš jas išleidžiant į laisvą apyvartą, pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93[16] 145 straipsnį muitinė vertė nustatoma paskirstant faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, o remiantis 1 straipsniu apskaičiuota antidempingo muito suma mažinama tokiu procentu, kuris atitinka paskirstytą faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą.

2.         Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

3 straipsnis

Muitinėms nurodoma nebevykdyti importuojamo produkto registracijos pagal Reglamento (ES) Nr. 572/2012 1 straipsnį.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Nukrypstant nuo pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies šis reglamentas nustoja galioti 2013 m. gruodžio 31 d.

6 straipsnis

Nukrypstant nuo pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies prašymai dėl peržiūros priimami nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

                                                                       Priimta Briuselyje

                                                                       Pirmininkas

PRIEDAS

Į atranką neįtraukti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai (TARIC papildomas kodas A889)

Hunan Pointer Foods Co., Ltd., Yongzhou, Hunan

Ningbo Pointer Canned Foods Co., Ltd., Xiangshan, Ningbo

Yichang Jiayuan Foodstuffs Co., Ltd., Yichang, Hubei

Ninghai Dongda Foodstuff Co., Ltd., Ningbo, Zhejiang

Huangyan No.2 Canned Food Factory, Huangyan, Zhejiang

Zhejiang Xinchang Best Foods Co., Ltd., Xinchang, Zhejiang

Toyoshima Share Yidu Foods Co., Ltd., Yidu, Hubei

Guangxi Guiguo Food Co., Ltd., Guilin, Guangxi

Zhejiang Juda Industry Co., Ltd., Quzhou, Zhejiang

Zhejiang Iceman Group Co., Ltd., Jinhua, Zhejiang

Ningbo Guosheng Foods Co., Ltd., Ninghai

Yi Chang Yin He Food Co., Ltd., Yidu, Hubei

Yongzhou Quanhui Canned Food Co., Ltd., Yongzhou, Hunan

Ningbo Orient Jiuzhou Food Trade & Industry Co., Ltd., Yinzhou, Ningbo

Guangxi Guilin Huangguan Food Co., Ltd., Guilin, Guangxi

Ningbo Wuzhouxing Group Co., Ltd., Mingzhou, Ningbo

[1]               OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

[2]               OL C 246, 2007 10 20, p. 15.

[3]               OL L 178, 2008 7 5, p. 19.

[4]               OL L 288, 2007 11 6, p. 22.

[5]               OL L 290, 2003 11 8, p. 3.

[6]               OL L 104, 2004 4 8, p. 67.

[7]               OL L 350, 2008 12 30, p. 35.

[8]               OL C 103, 2011 4 2, p. 21.

[9]               OL C 353, 2011 12 3, p. 15.

[10]             2012 m. kovo 22 d. Teismo sprendimas (Trečioji kolegija) byloje C-338/10, GLS prieš Hauptzollamt Hamburg-Stadt.

[11]             OL C 175, 2012 6 19, p. 19.

[12]             Byla T-2/95 Industrie des poudres sphériques (IPS) prieš Tarybą, [1998], Rink. p. II-3939 ir Byla C-458/98 P Industrie des poudres sphériques (IPS) prieš Tarybą, [2000], Rink. p. I-08147.

[13]             Byla T-2/95 Industrie des poudres sphériques (IPS) prieš Tarybą, [1998] Rink., p. II-3941.

[14]             OL L 288, 2007 11 6, p. 22.

[15]             OL L 258, 2008 9 26, p. 74.

[16]             OL L 253, 1993 1 11, p. 3.