19.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/45

Pranešėja

Kadri Tillemann (EE/ELP)

Keilos rajono savivaldybės tarybos pirmininkė

Pamatinis dokumentas

2013 m. gruodžio 13 d. Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo raštas

1.

pripažįsta, kad 2011 m. ES vadovai įsipareigojo siekti pagrindinio ES tikslo „iki 2020 m. ES sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų funkcijų blogėjimą ir jas kuo labiau atkurti, kartu intensyvinant ES veiksmus siekiant užkirsti kelią visuotiniam biologinės įvairovės nykimui“. 2011 m. gegužės mėn. Europos Komisijos priimtą (1) ir Tarybos patvirtintą (2) ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. sudaro 6 pagrindiniai tikslai ir 20 veiksmų, kurie turėtų padėti ES pasiekti 2020 m. biologinės įvairovės tikslą;

2.

pripažįsta, kad ES strategija atitinka pasaulinius įgaliojimus. Ji atspindi pasaulinius tikslus ir įsipareigojimus, kuriuos ES prisiėmė 10-ojoje Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje 2010 m., visų pirma 2011–2020 m. strateginį biologinės įvairovės išsaugojimo planą (Sprendimas X/2), į kurį įtraukti 20 Aichi biologinės įvairovės tikslų 2020 m. (3);

3.

primena, kad biologinės įvairovės nykimas yra pasaulinė problema, turinti sunkių ekologinių, sveikatos ir socialinių bei ekonominių pasekmių ir daranti poveikį žmonių gyvenimo kokybei. Šį reiškinį sukelia įvairios priežastys, įskaitant ir žmogaus veiklą.

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant ES ir tarptautinius biologinės įvairovės tikslus ir taip padedant nacionalinėms valdžios institucijoms užkirsti kelią tolesniam biologinės įvairovės nykimui, itin svarbų vaidmenį turi atlikti vietos ir regionų valdžios institucijos (4). Dėl daugelyje valstybių narių vykstančios decentralizacijos, vis didėja vietos ir regionų valdžios institucijų atsakomybė už politikos, susijusios su biologine įvairove, įgyvendinimą;

5.

pabrėžia, kad įgyvendinant ES biologinės įvairovės strategiją ir Aichi tikslus, labai svarbu taikyti RK baltosios knygos dėl daugiapakopio valdymo ir daugiapakopio valdymo Europoje chartijos, kurią Regionų komitetas priėmė 2014 m. balandžio mėn. (5) principus. RK nuomone, daugiapakopis valdymas – tai partneryste pagrįsti koordinuoti ES, valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų veiksmai visuose politikos ciklo etapuose, pradedant ES politikos rengimu, baigiant įgyvendinimu. Biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų valdymui reikia nuoseklios politikos priemonių ir įgaliojimų visais valdžios lygmenimis;

6.

ragina Europos Komisiją parengti valstybių narių biologinės įvairovės daugiapakopio valdymo įvertinimą ir nustatyti aktyvų regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį tokio valdymo srityje. Šiame dokumente taip pat reikėtų nurodyti sritis, kuriose biologinei įvairovei pavojų kelia tai, jog nėra valdymo modelio, sujungiančio valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas ir atitinkamus ekonominius ir socialinius subjektus, ir pateikti pasiūlymų, kaip įveikti šiuos pavojus.

7.

šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. teigiama, jog „bendrų ES ir Biologinės įvairovės konvencijoje nustatytų tikslų turi būti siekiama derinant subnacionalinius, nacionalinius ir ES veiksmus“ ir kad Europos Komisija siekia sukurti veiksmingą ilgalaikę partnerystę su „teritorijų planavimo ir žemėnaudos veikloje dalyvaujančiomis suinteresuotosiomis šalimis visais lygmenimis įgyvendinant biologinės įvairovės išsaugojimo strategijas“;

8.

pabrėžia, kad labai svarbus yra Biologinės įvairovės konvencijos Sprendimas X/22 (6), prie kurio pridedamas „Regionų, miestų ir kitų vietos valdžios institucijų veiksmų planas biologinės įvairovės srityje (2011–2020 m.)“, ir Biologinės įvairovės konvencijos Sprendimas XI/8(A) (7). RK nuomone Biologinės įvairovės konvencijos Sprendimas X/22 yra ypatingas, nes jis yra pats pažangiausias daugiašalio aplinkosaugos susitarimo (DAS) daugiapakopio valdymo sprendimas;

9.

primena, kad RK savo nuomone, paskelbta rengiantis 10-ajai Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijai (8), ir RK delegacija 10-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje tvirtai pritarė Biologinės įvairovės konvencijos šalių Sprendimui X/22; be to, 2012 m. Jungtinių Tautų aplinkos programos susitarimo memorandume RK sutiko skatinti įgyvendinti šį Biologinės įvairovės konvencijos šalių sprendimą;

10.

ragina valstybes nares vykdyti įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė pagal Biologinės įvairovės konvencijos Sprendimą X/22, kad pagerintų savo valdymo mechanizmus ir teisines bei savanoriškas priemones, siekiant bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir jas remti įgyvendinant biologinės įvairovės veiksmus vietos ir regionų lygiu kartu atsižvelgiant į misiją, tikslus ir preliminarų veiksmų sąrašą pagal Biologinės įvairovės konvencijos Sprendimą X/22 ir į ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. tikslus ir veiksmus;

11.

palankiai vertina tai, kad savo 2014 m. birželio 12 d. išvadose dėl 2014 m. spalio mėn. vyksiančios 12-osios Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (9) Taryba nurodo vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį rengiantis įgyvendinti Biologinės įvairovės konvencijos strateginį planą iki 2020 m. ir siekiant Aichi biologinės įvairovės tikslų ir ragina Tarybą būsimose savo išvadose dėl Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos atspindėti daugiapakopio valdymo požiūrį aiškiau pripažįstant vietos ir regionų valdžios institucijų, kaip valdžios suinteresuotųjų subjektų, vaidmenį, jas išskiriant iš kitų suinteresuotųjų subjektų Biologinės įvairovės konvencijos procese;

12.

siekdamas užtikrinti tinkamą ES vietos ir regionų valdžios institucijų atstovavimą nori pasidalyti savo biologinės įvairovės daugiapakopio valdymo ir Biologinės įvairovės konvencijos Sprendimo X/22 įgyvendinimo patirtimi su vietos ir regionų valdžios institucijomis iš kitų pasaulio regionų 2014 spalio mėn. kartu su ES delegacija stebėtojo teisėmis vykdamas į 12-ąją Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją ir tuo pratęsdamas darbą, pradėtą RK dalyvavimu 10-ojoje šalių konferencijoje ir savo susitarimo memorandumu su JT aplinkos programa;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad norėdamas pagrįsti šią nuomonę ir išnagrinėti, kaip bendradarbiauja valstybės narės ir vietos ir regionų valdžios institucijos, išnagrinėti novatoriškus vietos ir regionų veiksmus ir esamą geriausią praktiką bei pateikti išsamesnių praktinių pasiūlymų, kaip pagerinti daugiapakopį valdymą, Komitetas užsakė parengti tyrimą „Daugiapakopis gamtinio kapitalo valdymas“ (10);

14.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas rodyti pavyzdį ir labai palankiai vertina strategijas, veiksmus ir novatorišką požiūrį, kuriuos taikė keletas vietos ir regionų valdžios institucijų, norėdamos tvariai apsaugoti ir valdyti biologinę įvairovę ir ekosistemas; taip pat palankiai vertina geras iniciatyvas, kurių jau imasi kai kurios valstybės narės, kad paremtų savo vietos ir regionų valdžios institucijas. Visi šie veiksmai įkvėpė parengti toliau pateiktas politines rekomendacijas;

15.

ragina valstybes nares rengiant, peržiūrint ir įgyvendinant nacionalines biologinės įvairovės strategijas ir veiksmų planus užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą arba jį suaktyvinti, pavyzdžiui, nacionalines vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijas įtraukti į nacionalines biologinės įvairovės komisijas ir (arba) iniciatyvinius komitetus;

16.

ragina valstybes nares bendradarbiaujant su savo nacionalinėmis vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijomis toliau rengti gairių dokumentus, pajėgumų stiprinimo iniciatyvas ir teikti praktines konsultacijų paslaugas, skirtas regionų ir vietos biologinės įvairovės strategijoms rengti;

17.

aktyviai ragina regionų valdžios institucijas rengti regionines biologinės įvairovės strategijas ir veiksmų planus, o miestus ir savivaldybes rengti vietos biologinės įvairovės strategijas ir veiksmų planus ir pripažįsta šioje srityje jau įgyvendinimas iniciatyvas. Jos gali suteikti nuoseklią viziją ir praktinį tvaraus biologinės įvairovės valdymo subnacionaliniu lygiu pagrindą, atsižvelgiant į biologinės įvairovės tikslus, apibrėžtus nacionaliniu, Europos ir Biologinės įvairovės konvencijos lygiu;

18.

ragina valstybes nares, pavyzdžiui, bendradarbiaujant su nacionalinėmis vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijomis, remti, ryšius tarp savo vietos ir regionų valdžios institucijų siekiant stiprinti biologinės įvairovės valdymą ir sukurti arba finansiškai remti nacionalinius apdovanojimus (pripažinimo programas), skatinančius vietos ir regionų valdžios institucijų veiksmus biologinės įvairovės srityje;

19.

ragina valstybes nares savo administracinėse teritorijose laikytis visapusiško požiūrio į biologinę įvairovę ir stiprinti gebėjimus savo administraciniuose padaliniuose, kartu kuo geriau pasinaudojant gebėjimų stiprinimo projektais, mokymo priemonėmis arba nacionaliniu, Europos ar tarptautiniu lygiu vietos ir regionų institucijoms skirtomis gairėmis; taip pat ragina vietos ir regionų valdžios institucijas stiprinti savo bendradarbiavimą biologinės įvairovės klausimais vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijose, tinkluose arba platformose nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis, nes tai svarbi priemonė sutelkti išteklius ir patirtį sprendžiant bendras problemas ir pateikiant bendras politines rekomendacijas valstybėms narėms, ES ir Biologinės įvairovės konvencijos šalims;

20.

ragina valstybes nares pagerinti savo ir vietos ir regionų valdžios institucijų veiklos koordinavimą rengiant nacionalines pozicijas ir vykdant tolesnę veiklą, susijusią su ES biologinės įvairovės strategijos bendra įgyvendinimo sistema arba nacionaline (ataskaitų teikimo) veikla, susijusia su Biologinės įvairovės konvencija;

21.

ragina valstybes nares, kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis, parengti suderintus rodiklius, kurie leistų palyginti sąlygas ir tendencijas biologinės įvairovės strategijų nurodytose srityse įvairiais lygmenimis;

22.

primena, kad valstybės narės ir vietos bei regionų valdžios institucijos turi veiksmingai ir skubiai bendradarbiauti, kad būtų galima baigti rengti „Natura 2000“ valdymo planus ar panašius instrumentus, numatančius išsaugojimo ir atkūrimo priemones, būtinas siekiant ES biologinės įvairovės strategijos pirmojo tikslo;

23.

tikisi, kad valstybės narės ir vietos bei regionų valdžios institucijos dės bendras pastangas pasiekti ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. antrąjį tikslą – iki 2020 m. atkurti ne mažiau kaip 15 % nualintų ekosistemų, taip pat sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimą ir jas atkurti ne tik „Natura 2000“ vietovėse, bet ir visoje Europos teritorijoje;

24.

kartoja savo raginimą (11), kad vykdydamos miestų ir regionų planavimą, suteikdamos leidimus būsto statybai, pramonės, žemės ūkio, žvejybos, miškininkystės, rekreacijos, turizmo, energijos arba transporto infrastruktūros ir finansinės pagalbos srityse vietos ir regionų valdžios institucijos taikytų principą vengti „grynojo biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų praradimo“, užtikrindamos, kad už likusį neišvengiamą neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms būtų taikomos kompensacinės priemonės;

25.

pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti visų pirma ekosistemų būklės blogėjimo prevencijai ir nualintų ekosistemų funkcijų atkūrimui, kadangi žmogaus veiklos sutrikdytos ekologinės pusiausvyros padarinių valdymo priemonės visada yra brangesnės, joms reikia daugiau laiko ir svarbiausia – jų rezultatai nėra užtikrinti;

26.

pabrėžia nacionalinių, regioninių ir vietos ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos tyrimų svarbą ekosistemų funkcijų vertei ir tai, kad būtina taikyti šį požiūrį vietos projektams, pavyzdžiui, siekiant parodyti, nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu saugomų vietovių, socialinę ir ekonominę naudą; taip pat pabrėžia būtinybę gamtinio kapitalo vertę įtraukti į nacionalinį, regionų ir vietos planavimą, sąskaitas (ataskaitas) ir biudžeto planavimo praktiką, taip prisidedant prie ES biologinės įvairovės strategijos 5 veiksmo įgyvendinimo;

27.

mano, kad, nors ekosistemų funkcijų ekonominis vertinimas gali būti naudingas tam tikrais atvejais atliekant ekonominės naudos analizę, padedančią apsispręsti susidūrus su vienas kitam prieštaraujančiais tikslais, jis pasižymi metodologiniais ir etiniais sunkumais. Todėl RK remia alternatyvius ir lanksčius su biologinės įvairovės nykimu susijusių sąnaudų vertinimo būdus, įskaitant paminėtuosius RK nuomonėje CDR4577–2013_00_00_TRA_AC;

28.

mano, kad reikia remti vietos ir regionų valdžios institucijų pastangas gilinti žinias apie biologinę įvairovę, ekosistemas ir jų funkcijas bei jų geografinės informacijos sistemas (GIS), naudojant vietos ir (arba) regionų lygmens planavimui ir ekosistemos būklės stebėsenai tinkamus matmenis, kartu atsižvelgiant į šiuos poreikius sudarant ir vertinant ekosistemų funkcijų ir jų naudos Europoje (angl. k. MAES) žemėlapius; mano, kad reikia padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms tvarkyti erdvinius aplinkos duomenis pagal INSPIRE reikalavimus, siekiant supaprastinti apsikeitimą duomenimis ir sujungti ekologišką infrastruktūrą tarpvalstybiniu lygiu;

29.

pažymi, kad būtina sukurti portalus, skirtus teikti reguliariai peržiūrimą ir atnaujinamą informaciją internete biologinės įvairovės kausimais, kuri būtų pagrindinis šaltinis vietos ir regionų valdžios institucijoms ir suinteresuotai auditorijai; palankiai vertina ES ekosistemų funkcijų ir jų naudos Europoje (MAES) žemėlapių skaitmeninio atlaso sukūrimą;

30.

nurodo kad urbanizacija yra ir iššūkis, ir galimybė išlaikyti ir valdyti ekosistemų funkcijas. Akivaizdu, kad reikia apsvarstyti varomųjų jėgų tarpusavio sąsajų ir poveikio, taip pat įeinančių ir išeinančių srautų, kurie miestus susieja su ekosistemomis jų teritorijoje ir už jų ribų, klausimą. Reikėtų remti miestų regionus ir skatinti prisiimti didesnę atsakomybę propaguoti ir kurti būdus, kaip integruoti gamtos aplinką, žmonių poreikius ir gerovę. Taip pat Komitetas pabrėžia kraštovaizdžio, kuris atspindi žmogaus ryšį su jį supančia aplinka, svarbą ir pareigą tausoti kraštovaizdį, nes tai turės didelį poveikį biologinei įvairovei. Jis primena 2000 m. Europos kraštovaizdžio konvencijos svarbą ir pabrėžia, kad reikėtų siekti sinergijos su Biologinės įvairovės strategija;

31.

atkreipia dėmesį į ekosistemų funkcijų vystymo ekonominę perspektyvą; gyvenant sveikų ekosistemų ribose ir didinant jų vertę bus savaime remiami svarbiausi ekologiškos ekonomikos aspektai: tvari ekonomikos pažanga, mažesnė tarša ir tausus išteklių naudojimas. Siekiant pasinaudoti ekologiškos ekonomikos ekosistemų valdymo nauda, jos procesai turėtų būti įtraukti į visų valdžios lygmenų (t. y. vietos, regionų, nacionalinės ir pasaulio) sprendimų priėmimo procesus, kad būtų remiamas racionalesnis išteklių naudojimas;

32.

pabrėžia ekologiškos infrastruktūros, kaip integruotos ir daugiafunkcinės priemonės, suteikiamą galimybę taikyti daugiapakopio valdymo principus valdant biologinę įvairovę ir vykdant jos apsaugą, taip pat gerinant regiono ekosistemų funkcijas. Ja prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ teritorinės darbotvarkės stiprinant teritorinę sanglaudą ir identitetą;

33.

kartoja savo raginimą (12), kad vietos ir regionų valdžios institucijos diegtų, išlaikytų ir stebėtų kaimo ir miesto ekologišką infrastruktūrą, visų pirma prisiimdamos atsakomybę už teritorijų, miestų ir teritorinį planavimą, taikydamos žemėnaudos taisykles, sklypų planų patvirtinimo procedūras, statybų standartus, taisykles ir kodeksus;

34.

ragina valstybes nares remti vietos ir regionų ekologišką infrastruktūrą ir planavimo veiklą skiriant joms reikiamų išteklių, pateikiant aiškių gairių ir nurodant kryptį, įskaitant nacionalinių ekologiškos infrastruktūros ir (arba) ekologijos tinklų kūrimą ir nacionalinių teritorijų planavimo įstatymų (politikos) nuostatų parengimą vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad jos apsvarstytų galimybę į savo erdvinio ir teritorijų planavimo sistemą įtraukti ekologišką infrastruktūrą;

35.

pabrėžia, kad norint veiksmingai įgyvendinti žaliąją infrastruktūrą valstybės narės ir vietos ir regionų valdžios institucijos turi palaikyti ir plėtoti esamas bendradarbiavimo programas bei kurti naujas, kad būtų skatinamas tarpvalstybinis vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas makroregioniniu ir visos Europos mastu ir decentralizuotas bendradarbiavimas vystymosi labui siekiant, stiprinti ir orientuoti bendras ir kompleksines pastangas biologinės įvairovės apsaugos ir valdymo srityje;

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos neretai turi žinių, pagrįstų tradicine arba asmenine patirtimi, kaip gamtos ištekliai gali pasitarnauti jų bendruomenėms ir gyvenimo sąlygoms. Jei šios žinios bus pakankamai remiamos ir veiksmingai panaudojamos formuojant ir planuojant biologinės įvairovės politiką, jos gali padėti ekosistemos funkcijų priežiūrai ir atkūrimui; ragina valstybes nares rengti nacionalines iniciatyvas, skirtas remti savarankiškas vietos bendruomenių partnerystes, prisidedančias prie nacionalinių biologinės įvairovės uždavinių įgyvendinimo;

37.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį vykdant komunikaciją, gyventojų švietimą ir didinant jų informuotumą (CEPA veikla). Plačioji visuomenė palyginti mažai žino apie biologinės įvairovės politikos tikslus. Tačiau būtina, kad gyventojai ir platesnės suinteresuotųjų subjektų grupės žinotų, kas pastatyta ant kortos. RK nuomone, mokslinės piliečių iniciatyvos yra svarbus būdas veiksmingai įtraukti, šviesti žmones ir naudotis vietos žiniomis; taip pat ragina valstybes nares padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms vykdyti CEPA veiklą, pavyzdžiui, sukuriant tinkamą nacionalinį koordinavimo mechanizmą.

38.

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi toliau dėti ir stiprinti pastangas informuojant visus suinteresuotuosius subjektus ir visuomenę apie biologinės įvairovės tikslus ir, šiuo tikslu, įgyvendinti arba skatinti tikslines informavimo programas;

39.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas remti ir oficialiai įtvirtinti naują įvairių suinteresuotųjų subjektų partnerystę su privačiomis įmonėmis, pilietine visuomene, įskaitant aplinkosaugos NVO, ir mokslininkų bendruomenę; užmegzti vietos (regionų) bendradarbiavimą su šiais partneriais, kad būtų galima veiksmingai panaudoti nacionalinį arba ES finansavimą (pavyzdžiui, „Horizontas 2020“); ir skatinti svarbius sektorius, pavyzdžiui, žemės ūkio, turizmo ir lauko sporto asociacijų ar verslo, savanoriškai įsipareigoti;

40.

pabrėžia būtinybę, kad visi atitinkami valdžios lygmenys užtikrintų sėkmingą ir visapusišką suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą planuojant biologinės įvairovės politiką ir ją įgyvendinant, nes tikėtina, kad tai duos gerų rezultatų visuomenei, pavyzdžiui, bus geriau suprantamos suinteresuotųjų subjektų vertybės, išaugs pasitikėjimas ir bus mokomasi; tai neatsiejama nuo veiksmingų dalyvaujamųjų procedūrų, pavyzdžiui, nustatant didžiąsias saugotinas zonas;

41.

tikisi, kad būsimas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (13) padės vietos ir regionų valdžios institucijoms kovoti su šiuo labai pavojingu vietos biologinei įvairovei, ekosistemų funkcijoms, žmonių sveikatai ir ekonomikai reiškiniu. Atsižvelgiant į invazinėms svetimoms rūšims skirtą ES teisinį pagrindą ir vadovaujantis nacionaliniais įstatymais bei programomis ir tarpvalstybinėmis iniciatyvomis, regionų ir vietos valdžios institucijoms būtų lengviausia imtis priemonių stebėti šias rūšis, užkirsti joms kelią, ir jas išnaikinti, neleisti joms plisti ir jas kontroliuoti bei teikti paramą ir vietos žinias, kad būtų rasta reikiama socialinių, ekonominių ir aplinkos interesų pusiausvyra ir visuomenė geriau suprastų šią problemą;

42.

nurodo, kad biologinė įvairovė yra keletą sektorių apimantis klausimas. Kad politika būtų įgyvendinama veiksmingai, biologinės įvairovės išsaugojimą reikėtų įtraukti į nacionalinės, regionų ir vietos lygmeniu įvairiose srityse vykdomos politikos (teritorijų ir miestų planavimo, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, energetikos, klimato kaitos, sveikatos, transporto, būsto, žemėnaudos politiką ir kt.) darbotvarkę, atsižvelgiant į ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. pateiktus pasiūlymus ir Biologinės įvairovės konvencijos Aichi tikslus;

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbu, jog visų lygmenų valdžios institucijos pripažintų ir spręstų žemės ūkio biologinės įvairovės klausimą dėl didelio biologinės įvairovės rūšių ir veislių potencialo ir žemės ūkiui bei apskritai žemės ūkio ekosistemai svarbių genetinių išteklių;

44.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas ir valstybes nares, kaip reikalaujama pagal ES biologinės įvairovės strategiją, tikslingiau naudoti ERPF finansavimą biologinės įvairovės išsaugojimui, įskaitant kiekybinių biologinės įvairovės išsaugojimo tikslų įtraukimą į kaimo plėtros strategijas ir agrarinės aplinkosaugos priemonių lokalizavimą ir šioms priemonėms skiriamus biudžeto asignavimus. Šiuo tikslu būtų itin naudinga skatinti su biologine įvairove susijusias bendruomenės inicijuojamas vietos plėtros iniciatyvas (pavyzdžiui, suburti ūkininkus ir miškininkus siekiant kraštovaizdžio tęstinumo, genetikos išteklių apsaugos);

45.

ragina valstybes nares ir vietos ir regionų valdžios institucijas užtikrinti kuo geresnį naudojimąsi ERPF teikiamomis finansavimo galimybėmis, nes biologinė įvairovė ir ekosistemos į tikslus yra įtrauktos pirmą kartą, tokiu būdu suteikiant papildomų išteklių ekologiškos infrastruktūros finansavimui;

46.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijų biologinės įvairovės ir ekologiškos infrastruktūros projektams labai svarbi LIFE programa, ir ragina LIFE nacionalinius kontaktinius punktus rengiant LIFE paraiškas glaudžiai bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir su LIFE regioniniais kontaktiniai punktais; taip pat norėtų, kad būtų sukurta nauja LIFE integruotų projektų finansavimo kategorija siekiant padidinti paramą regioninio masto projektams ir sutelkti kitų ES, nacionalinių ir privačių fondų paramą; (14)

47.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, remiant jų valstybėms narėms, ieškoti novatoriškų finansavimo būdų, įskaitant, pavyzdžiui, privačius (įmonių) fondus arba pagal viešąją teisę įsteigtus fondus, regionines (nacionalines) loterijas, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, anglies dioksido absorbentų miškininkystės (durpynų atkūrimo) projektus, mokesčių lengvatas, mokėjimą už ekosistemų funkcijas, savanorišką ženklinimą (sertifikavimą) arba vietos įmonių partnerystę; iš teritorijų planavimo ir statybos leidimų gautas pajamas reikėtų tiesiogiai skirti vietos ir regionų iniciatyvoms, susijusioms su biologine įvairove;

48.

ragina vietos valdžios institucijas visais finansinės paramos lygmenimis toliau veiksmingai siekti, kad būtų nutrauktos neigiamą poveikį biologinei įvairovei darančios subsidijos ir mokesčių lengvatos;

49.

pabrėžia, jog svarbu, kad ES projektai būtų bendrai finansuojami nacionaliniu lygiu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų teikti paraiškas dėl bendrai finansuojamų ES su biologine įvairove susijusių projektų siekiant padidinti jų gebėjimą pasinaudoti galimybėmis finansuoti prie vietos sąlygų pritaikytus biologinės įvairovės ir ekologiškos infrastruktūros sprendimus pagal ES fondų veiklos programas ir investuoti į reikalingą, keletą sektorių apimantį pajėgumų stiprinimą, bendrą finansavimą ir tinklaveiką; taip pat pripažįsta, kad labai svarbios nacionalinės finansavimo programos, finansuojančios vietos ir regionų valdžios institucijų (bandomuosius) veiksmus, kuriais prisidedama prie nacionalinių biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimo;

C.

50.

mano, kad Europos Komisija, atlikdama savo laikotarpio vidurio peržiūrą, turėtų atsižvelgti į visus pokyčius nuo strategijos įgyvendinimo pradžios 2011 m. iki laikotarpio vidurio peržiūros 2015 m., visų pirma į naują finansinę programą ir 2014–2020 m. ES fondus ir daugelį strategijos veiksmų, kurie turi būti įgyvendinti iki laikotarpio vidurio peržiūros. Šiuo požiūriu RK tvirtai remia Tarybos nuomonę, kad Europos Komisija turėtų rekomenduoti tolesnių veiksmų (15), kurie padėtų padidinti antrojo strategijos įgyvendinimo etapo veiksmingumą siekiant iki 2020 m. pasiekti pagrindinį strategijos tikslą;

51.

pritaria Europos Parlamentui, kad ES įsipareigojimas siekti biologinės įvairovės tikslų bus iš esmės patikrintas galutinai įgyvendinus šiam tikslui skirtus naujus 2014–2020 m. ES fondus. Pirmoji ES strategija 2010 m. (16) buvo nesėkminga dėl to, kad biologinės įvairovės apsauga buvo nepakankamai įtraukta į ES kitų sričių politiką. Šiam tikslui reikalinga su biologine įvairove susijusių ES biudžeto išlaidų stebėsenos metodika, panaši į metodiką, šiuo metu kuriamą su klimato kaita susijusioms išlaidoms stebėti;

52.

Pabrėžia ekologizavimo kaip centrinio bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ramsčio svarbą siekiant biologinės įvairovės tikslų. Labai svarbu, kad atliekant BŽŪP laikotarpio vidurio peržiūrą būtų imtasi aiškesnių veiksmų užtikrinti, kad ekologizavimas duotų apčiuopiamos aplinkosauginės naudos, taip pat ir turint omenyje biologinei įvairovę kaimo vietovėse visoje Europoje;

53.

mano, kad ekologiška infrastruktūra turi didelį potencialą sustabdyti biologinės įvairovės praradimą ir išvengti buveinių išskaidymo, todėl, pabrėždamas ankstesnes savo rekomendacijas šiuo klausimu, tikisi, kad peržiūrint šią strategiją bus nurodyti pagrindiniai elementai, į kuriuos turėtų atsižvelgti Europos Komisija savo pažangos ataskaitoje dėl ekologiškos infrastruktūros, kuri turi būti parengta iki 2017 m. pabaigos, ir visų pirma bus 2018 m. numatytas ES teisėkūros pasiūlymas dėl TEN-G – transeuropinės ekologiškos infrastruktūros (finansuojamas iš ES biudžeto po 2020 m.);

54.

primena RK Komisijai pateiktą prašymą (17) į ES teisės aktus įtraukti tikslą užkirsti kelią bet kokiam grynajam biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų praradimui atsižvelgiant į Europos Komisijos atliktą darbą pagal ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. 7b priemonę;

55.

ragina Europos Komisiją sukurti ES įsipareigojimų ir (arba) apdovanojimų už miestų ir regionų laimėjimus programą biologinės įvairovės srityje ir platformą, kurioje būtų keičiamasi nuomonėmis, kad Europos vietos ir regionų valdžios institucijos būtų įvertintos už sėkmingą veiklą ir svarų indėlį siekiant ES biologinės įvairovės strategijos tikslų. Šiomis aplinkybėmis RK atkreipia dėmesį į naująjį „Natura 2000“ apdovanojimą, kuris vis dėlto skiriamas platesniam suinteresuotųjų subjektų ratui;

56.

ragina Europos Biologinės įvairovės informacinę sistemą BISE) pateikti daugiau vietos lygmens, didelės raiškos ekosistemų funkcijų duomenų ir kitų stebėsenos duomenų, taip pat įtraukiant regioninių biologinės įvairovės observatorijų surinktus duomenis ir miestų suvestinius duomenis (pavyzdžiui, ES miestų vertinimus, pagrįstus, pavyzdžiui, miesto biologinės įvairovės indeksu ar Singapūro indeksu), siekiant miestus ir regionus skatinti keistis duomenimis ir informacija, formuoti labiau regionams pritaikytą ES politiką ir supaprastinti ataskaitų apie Europos regionų ar vietos lygiu padarytą pažangą teikimą;

57.

nurodo, kad reikia veiksmingai tęsti ES dialogą ir bendradarbiavimą su pagrindiniais partneriais šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse siekiant padėti joms rengti arba pritaikyti savo politiką siekiant 2020 m. biologinės įvairovės tikslų. Dalydamosi savo žiniomis ir geriausia patirtimi ir bendradarbiaudamos atitinkamuose RK jungtiniuose konsultaciniuose komitetuose ir darbo grupėse bei ARLEM ir CORLEAP, ES vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų teikti reikalingą paramą ne ES vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad jos galėtų siekti ES ir pasaulinių biologinės įvairovės tikslų; todėl Komitetas ragina Europos Komisiją savo naujai sukurta priemone „Biologinė įvairovė gyvenimui“ (B4Life) propaguoti decentralizuotą ES vietos ir regionų valdžios institucijų bei besivystančių šalių vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą vystymosi labui;

58.

ragina ES strategijoje pripažinti ir užtikrinti tolesnę paramą vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimui, nes jos yra svarbios Europos užjūrio šalių biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų (BEST) iniciatyvos partnerės; BEST skatina išsaugoti ir tausiai naudotis unikalia biologine įvairove ES atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse ir teritorijose;

D.

59.

ragina Europos Komisiją pabrėžti, kad ji Biologinės įvairovės konvencijos šalių Sprendimui X/22 ir jo įgyvendinimui Europoje teikia didelę reikšmę;

60.

ragina Europos Komisiją nurodyti, kad ES pasiektas bendras sutarimas, jog būtina, kad ES institucijos, valstybės narės ir vietos ir regionų valdžios institucijos rastų daugiapakopį, bendradarbiavimu grįstą ir integruotą požiūrį į Aichi biologinės įvairovės tikslų ir susijusių ES biologinės įvairovės strategijos tikslų įgyvendinimą. Nors šioje srityje padaryta pažanga yra didelė ir skirtingose valstybėse narėse yra keletas gerosios praktikos pavyzdžių, vyrauja nuojauta, kad šis daugiapakopio bendradarbiavimo ir valdymo procesas vis dar nėra tinkamai įtvirtintas ES ir kad jį reikėtų toliau stiprinti;

61.

ragina Europos Komisiją savo ataskaitoje pripažinti keleto ES vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą pasaulinėje biologinės įvairovės veikloje ir tinkluose, įskaitant tokius patariamuosius komitetus, įsteigtus pagal Biologinės įvairovės konvencijos Sprendimą X/22, kaip Subnacionalinių valdžios institucijų patariamasis komitetas ir Miestų patariamasis komitetas Pasauliniame vietos ir subnacionalinių veiksmų biologinės įvairovės srityje aljanse;

62.

šia perspektyvine nuomone ir bendradarbiavimu atliekant susijusį RK tyrimą pripažįsta Europos Komisijos indėlį į Biologinės įvairovės konvencijos Sprendimą X/22, taip pat vertina RK dalyvavimą kuriant ES strategijos bendrą įgyvendinimo sistemą, be to ir pagal LIFE ir INTERREG programas teikiamą paramą gebėjimų stiprinimui ir keitimuisi gerąja patirtimi ir užtikrinamos naujos naujojo Biogeografinio proceso bei jo „Natura 2000“ komunikacijos platformos galimybės;

63.

ragina Europos Komisiją savo ataskaitoje Biologinės įvairovės konvencijai dėl Sprendimo X/22 paminėti konkretų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį vykdant ES išorės veiksmus, kaip vieną svarbiausių priemonių, kurioms Europos Komisija (ES) ateityje ir toliau skirs daug dėmesio, ir, bendradarbiaujant su RK, ieškoti naujų būdų, kaip remti decentralizuotą Europos vietos ir regionų valdžios institucijų ir besivystančių šalių bei ES kaimyninių šalių vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą tvaraus biologinės įvairovės ir ekosistemų valdymo srityje, atsižvelgiant į Biologinės įvairovės konvencijos Sprendimo X/22 g punkte išdėstytus veiksmus.