27.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 280/38

—

tvirtai įsitikinęs, kad reikėtų sudaryti sąlygas smulkiems energijos gamintojams lengvai prisijungti prie energijos ir (arba) pažangiųjų tinklų. Reikėtų parengti aiškias šių naujų tiekėjų prisijungimo prie energijos tinklų taisykles, kuriomis namų ūkiai ir smulkieji energijos gamintojai būtų skatinami investuoti į energijos mikrogeneravimą;

—

abejoja, ar EK pasiūlytos priemonės yra pakankamos, kad vartotojai galėtų įveikti energetinį skurdą, ir prašo ypač atkreipti dėmesį į vartotojų apsaugą. Šiuo atžvilgiu reikia atkreipti dėmesį į nelygiavertę energijos vartotojų ir didžiųjų įmonių padėtį;

—

ragina valdžios institucijas spręsti, kaip paskatinti tinkamas rinkos investicijas į gamybos, perdavimo, saugojimo ir pasiūlos bei paklausos subalansavimo įrenginius, ir rekomenduoja ne tik vykdyti esamas programas (Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti, Europos infrastruktūros tinklų priemonę, ES sanglaudos politiką, TEN-T programą, programą „Horizontas 2020“), bet ir ieškoti naujų infrastruktūros diegimo finansavimo priemonių;

—

labai pritaria, kad reikia skubiai modernizuoti esamus tinklus ir plėtoti pažangiuosius tinklus, ir sutinka, kad reikia bendradarbiauti plėtojant pažangiuosius tinklus Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis ir kuriant Europos pažangiųjų tinklų standartus;

—

pabrėžia, kad reikia užtikrinti skaidrumą ir piliečiai bei bendruomenė būtinai turi dalyvauti planuojant, vystant ir diegiant pažangiuosius tinklus.

Pranešėjas

P. G. (Piet) DE VEY MESTDAGH (NL / LDAE), Groningeno provincijos vykdomosios tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Postūmis energijos vidaus rinkai“

COM(2012) 663 final

1.

pažymi, kad regionų ir vietos valdžios institucijos ES energijos rinkoje atlieka labai svarbų vaidmenį, ir pabrėžia jų indėlį siekiant energijos vidaus rinkos tikslų ir mažinant skirtumus tarp valstybių narių. Be to, vietos ir regionų valdžios institucijos – arčiausiai piliečių esantis, todėl daugybę komunikacijos galimybių turintis valdžios lygmuo, – yra sukaupusios tiesioginės patirties spręsdamos įvairias ES energijos rinkose susidarančias konkurencingumo, skaidrumo ir apskritai energetikos sektoriaus reguliavimo problemas;

2.

labai remia siekius visais atžvilgiais baigti kurti tokią energijos vidaus rinką, kuri leistų regionams visą dėmesį skirti savo stipriesiems aspektams ir taip plėtoti pagal konkretaus regiono ypatumus pritaikytą paskirstytosios atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos sektorių, kuris duotų naudos vietos ir regionų žinių infrastruktūrai, ekonomikai ir darbo rinkai. RK siūlo įgyvendinti strategiją, pagal kurią būtų remiama regioninių branduolių plėtra (specializacija) ir partnerystė, ir rekomenduoja labiau pažengusiems regionams – turintiems žinių apie novatoriškas sistemas, veikiančias atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinkas, pažangiųjų tinklų sistemų diegimą ir pan. – suteikti svarbesnį vaidmenį užpildant dabartines Europos energetikos žemėlapio spragas;

3.

ragina, kaip pažymėjo ir savo nuomonėje dėl trečiojo elektros ir dujų rinkų teisės aktų paketo (CdR 21/2008 fin), rengti regioninius energetikos planus, į kuriuos būtų įtraukti energijos gamybos, perdavimo, saugojimo ir paskirstymo, reikiamos infrastruktūros kūrimo projektai ir regioninės energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir taupymo programos. Konkretiems regionų poreikiams pritaikyti energetikos planai, kuriuos būtų galima rengti regionų valdžios institucijų lygmeniu, arba net keliems regionams, ir kurie galėtų apimti kaimynines šalis, – turėtų būti tinkamai derinami ir integruojami ir nacionaliniu, ir Bendrijos lygmenimis;

4.

pritaria siekiams aktyviau kontroliuoti, kaip įgyvendinamas trečiasis energetikos teisės aktų paketas ir, kai būtina, pradėti pažeidimų procedūras; pabrėžia, kad reikia kontroliuoti, kaip laikomasi konkurencijos taisyklių, taip užtikrinant, kad visiems, kartu ir naujiems, rinkos dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos. Valstybės narės, vis dar turinčios tik vieną tiekėją, turėtų būti priverstos panaikinti dalyvavimo rinkoje kliūtis ir joms reikėtų padėti sukurti (tarpvalstybinę) infrastruktūrą, kad vartotojai galėtų laisvai pasirinkti bet kurį ES tiekėją. Gamybos ir kainų liberalizavimas kartu vykdant veiksmingą koordinavimą Europos lygmeniu gali padėti užtikrinti sąžiningą Europos regionų išteklių pusiausvyrą, stabilizuoti ir pagerinti svarbiausias Europos energetikos sektoriaus sąlygas, taip pat skatinti tvarų energijos tiekimą, užtikrinant, kad sumažėtų energijos perdavimo sąnaudos;

5.

pabrėžia, jog labai svarbu, kad perdavimo, gamybos ir tiekimo tinklų nuosavybės atskyrimo susitarimų, taip pat susitarimų dėl energijos reguliavimo įstaigų nepriklausomumo ir vartotojų apsaugos reikalavimų būtų laikomasi visoje ES. Visų pirma svarbu palaikyti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER) ir toliau didinti jos vaidmenį, ypač jos kompetenciją nacionalinių sprendimų dėl reguliavimo nagrinėjimo ir ginčų sprendimo srityse;

6.

visiškai pritaria priemonėms, kuriomis sudaromos vienodos veiklos sąlygos ir siekiama sukurti labiau decentralizuotos, konkurencingos rinkos modelius, nes taip daugiau galimybių suteikiama vietos energijos gamintojams ir įmonių rėmimui, tačiau pabrėžia, kad užtikrinant vienodas veiklos sąlygas reikia sukurti ir reikiamą energetikos sistemos infrastruktūrą, kad tomis galimybės galėtų naudotis ir periferiniai regionai, įskaitant salas. Taigi, svarbiausi energijos vidaus rinkos kūrimo uždaviniai yra sukurti tokią infrastruktūrą, kuri jungtų ir labiausiai izoliuotus regionus, ir stengtis tarptautines ir salų jungtis bei perdavimo pajėgumus diegti ir regionų lygmeniu;

7.

nurodo, kad nevienodos rinkliavos ir mokesčiai valstybėse narėse turi neigiamos įtakos energijos rinkos konkurencingumui ir tai neginčijamai turi neigiamo poveikio kitoms ekonomikos sritims. Neigiamų padarinių patiria tiek vartotojai, tiek ir energijai imlios pramonės šakos, kurios, priklausomai nuo jų vietos, konkurencijos požiūriu laimi arba pralaimi. Siekiant sudaryti vienodas konkurencines sąlygas reikia palaipsniui panaikinti iškastinio kuro ir branduolinės energijos gavybai skiriamas tiesiogines ir (arba) užslėptas subsidijas;

8.

pabrėžia, kad formuojant energetikos politiką visų pirma reikia atsižvelgti į vartotojų interesus. Tai Komitetas pažymėjo ir savo nuomonėje dėl trečiojo elektros ir dujų rinkų teisės aktų paketo (CdR 21/2008 fin). Vartotojų interesai turėtų būti svarbiausias kriterijus; pagaliau vartotojams – ir fiziniams asmenims, ir jų grupėms, kooperatyvams bei organizacijoms – reikia užtikrinti tiesioginę prieigą prie energijos rinkos, nesvarbu, kokiu būdu: ar naudojantis įvairiais įvairių gamintojų energijos šaltiniais, ar užtikrinus tiesioginę prieigą prie neatidėliojamų atsiskaitymų rinkos (angl. spot market);

9.

įsitikinęs, kad, norint suteikti vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių (tvarumo, ekonomiškumo ir energijos vartojimo efektyvumo požiūriu) ir pasirinkti tinkamiausius tiekėjus, pirmenybę reikia teikti švietimui, informacijai energetikos klausimais ir skaidrumui energetikos srityje ir užtikrinti, kad vartotojams būtų lengvai prieinama informacija apie tai, kaip energijos vidaus rinka ir naujos technologijos gali padėti sumažinti energijos sąskaitas. Be to, vartotojus reikėtų informuoti apie tai, kokiais būdais galima kontroliuoti energijos vartojimą, taupyti energiją, didinti energijos efektyvumą, ir apie nedidelio masto energijos gamybą. Todėl RK rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms vykdyti vartotojams pritaikytas informacines kampanijas; šiose kampanijose taip pat turėtų aktyviai dalyvauti vietos ir regionų valdžios institucijos, taip pat kitos svarbios regione veikiančios pilietinės visuomenės organizacijos;

10.

mano, kad labai svarbu ne tik organizuoti informavimo apie energijos tiekėjus ir kainas kampanijas, bet ir diegti pažangias ir techniniu požiūriu priimtinas elektros gamybos ir suvartojimo tikrojo laiko skaitiklių sistemas ir paskirstymo tinklus, kad vartotojai turėtų informacijos, kuria remdamiesi galėtų priimti sprendimus, daugiau sužinotų apie energijos kainas, energijos vartojimą (ir vartojimo modelius), ryšį tarp vartojimo ir energijos kainos; taip energijos vartojimas būtų geriau apgalvotas, tvaresnis, būtų sukurtos reikiamos sąlygos naudoti pažangius (buitinius) elektros prietaisus, o energija – taupoma. RK rekomenduoja Komisijai laikytis savo ankstesniuose komunikatuose išdėstytos politikos, kuria skatinama naudoti pažangius skaitiklius. Ši politika turi padėti įdiegti pažangius paskirstymo tinklus, apimančius vartojimo ir lanksčių saugojimo, gamybos ir vartojimo pajėgumų ir visų šių procesų tarpusavio sąveikos valdymą, taip pat atsižvelgti į apskaitos tikslumo, konfidencialumo, privatumo apsaugos ir sukčiavimo aspektus bei parengti standartus;

11.

abejoja, ar EK pasiūlytos priemonės yra pakankamos, kad vartotojai galėtų įveikti energetinį skurdą, ir prašo ypač atkreipti dėmesį į vartotojų apsaugą. Šiuo atžvilgiu reikia atkreipti dėmesį į nelygiavertę energijos vartotojų ir didžiųjų įmonių padėtį, antraip rinka ir toliau bus nelanksti ir nebus tarpusavio ryšio tarp vartotojų ir politiką formuojančių ir (arba) reguliuojančių institucijų. Geriausia patirtimi vietos ir regionų lygmenimis svarbiais su vartotojais susijusiais, pavyzdžiui, informavimo, kainų lyginimo galimybių ir sąskaitų analizės, konkrečios pažeidžiamų vartotojų padėties, klausimais reikėtų keistis pasitelkiant Europos energetikos reguliavimo institucijų tarybą (CEER);

12.

prašo labiau išplėtoti dabartinius energijos naudojimo efektyvumą skatinančius mechanizmus ir teikti paramą ne tik tradicinėms, bet ir modernioms energijos taupymą skatinančioms technologinėms priemonėms. Siekiant spręsti energijos nepritekliaus problemą, socialiai pažeidžiamoms ir silpnoms grupėms reikia taikyti mažesnes elektros energijos kainas arba sumažinti tiekėjų skelbiamas kainas (socialinis vidaus tarifas, angl. social domestic tariff). Tuo pat metu vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų ypač stebėti, kad šioms grupėms priklausantys namų ūkiai galėtų dalyvauti specialiose joms skirtose energijos vartojimo efektyvumo didinimo programose. Kitiems vartotojams turėtų būti taikomi vienodi tarifai ir vengiama progresyvinių energijos tarifų, kadangi jiems įsigalėjus, gali būti stabdomi kiti pozityvūs veiksmai, pavyzdžiui, šilumos siurblių kaip pakaitinės šildymo priemonės naudojimas. Galiausiai regionų ir vietos lygmeniu būtina rengti informavimo kampanijas apie būdus, taikytinus siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir konkrečius lyginamuosius jų taikymo privalumus. Tai taip pat gali paremti energijos vartojimo efektyvumui skirtos specialios programos;

13.

pabrėžia, jog svarbu, kad ir valstybės narės, ir vietos ir (arba) regionų valdžios institucijos sudarytų palankesnes sąlygas įgyvendinti vietos energetinius sprendimus (pavyzdžiui, kurtis kooperatyvams) – vykti nedidelės apimties gamybai, plėstis pažangiesiems tinklams ir aktyviai veikti mažmeniniams vartotojams, nes šios iniciatyvos įgyja vis daugiau svarbos modernizuojant ES energijos rinkas. RK ragina iškilusius klausimus spręsti kompleksiškai: skatinti ne tik sąmojingesnį vartojimą, bet ir nedidelio masto energijos gamybą bei pažangiųjų tinklų plėtrą, o paskirstymo tinkluose lanksčiai reaguoti į paklausą;

14.

pripažįsta, kad vis daugiau vartotojų investuos lėšas į savarankišką gamybą, o ne priklausys nuo kitų (bus vartotojai-gamintojai (angl. prosumers) t. y. tokie energijos vartotojai, kurie taip pat gamina energiją savo ir kaimynų reikmėms), – vartotojų sąmoningumo ir tvarumo požiūriu tai teigiamas pokytis. Nedidelio masto gamybą vykdančioms įmonėms ir nedidelėms iniciatyvinėms grupėms (namų ūkiams, vietos bendruomenėms, seniūnijoms, regioniniams kooperatyvams) vietos ir (arba) regiono energijos tiekimo sistemoje teks vis svarbesnis vaidmuo, o tai darys teigiamą įtaką vietos ir (arba) regiono ekonomikai ir darbo rinkai. Todėl reikėtų sudaryti sąlygas smulkiems energijos gamintojams lengvai prisijungti prie energijos ir (arba) pažangiųjų tinklų. Reikėtų parengti aiškias šių naujų tiekėjų prisijungimo prie energijos tinklų taisykles, kuriomis namų ūkiai ir smulkieji energijos gamintojai būtų skatinami investuoti į energijos mikrogeneravimą. RK ragina Komisiją ypač daug dėmesio skirti didėjančiai nedidelės apimties energijos gamybos svarbai ir specifiniams jos lemiamiems poreikiams ir skatinti keistis geriausia patirtimi vietos ir regionų lygmenimis, taip sudarant palankesnes sąlygas šiam procesui vykti;

15.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didesnę vartotojų galią ir didėjančią nedidelės apimties gamybos svarbą, reikia ne tik skatinti diegti pažangias skaitiklių sistemas, bet ir atnaujinti ES pažangiųjų tinklų koncepciją. Nors EK tikisi, kad sklandžiai veikiantis pažangusis tinklas padės užtikrinti konkurenciją energijos vidaus rinkoje, konkrečiai nėra pažymėta, kad didėja nedidelės apimties gamybos svarba ir kad energijos vartotojai taip pat gali atlikti gamintojų ir nedidelio masto energijos saugotojų vaidmenis. Todėl RK mano, kad, norint veiksmingai paremti smulkiąją gamybą, EK reikėtų atnaujinti pažangiųjų tinklų koncepciją, pasikeisti turimomis žiniomis ir inovacijomis;

16.

nurodo, kad didmeninės energijos rinkos duoda kainų signalus, kurie veikia gamintojų ir vartotojų sprendimus, taip pat sprendimus dėl investicijų į gamybos įrenginius ir perdavimo infrastruktūrą. Šie signalai turėtų atspindėti realias energijos pasiūlos ir paklausos sąlygas. Dėl didesnio didmeninės energijos rinkos skaidrumo mažėja rizika, kad rinkomis gali būti manipuliuojama ir kainų signalai iškraipomi. Todėl RK pabrėžia, kad reglamento dėl energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (REMIT) taikymas yra viena svarbiausių priemonių visos ES energijos rinkos trūkumams šalinti;

17.

mano, jog norint, kad Europos energijos rinka sklandžiai veiktų, labai svarbu parengti tinklo kodeksus, išspręsti likusius reguliavimo klausimus, susijusius su Europos balansavimo rinkos tinklo kodeksu, ir imtis koordinavimo iniciatyvos kylantiems reguliavimo bei techniniams klausimams spręsti. RK palaiko šias priemones, nes tai – vienas iš būdų Europoje sukurti ir stiprinti lanksčią ir saugią energijos rinką, ir mano, kad Europos Komisija turėtų nuolat stebėti, kaip įgyvendinami Europos tinklo kodeksai, kartu atsižvelgdama į regionų išsivystymo skirtumus, ne tik tam, kad užtikrintų operatyvų ir veiksmingą jų įgyvendinimą, bet ir tam, kad kodeksai būtų taikomi rinkoje ir būtų veiksmingi;

18.

sutinka su Komisija dėl darnios visos Europos sistemos teikiamų galimybių. Rengiant kodeksą tapo akivaizdu, kad reikalavimus, lygiagrečiai nustatytus ir ES, ir valstybių narių lygmenimis, reikia geriau suderinti. Todėl RK pritaria Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) nuomonei, kad rengiant tinklo kodeksus ir toliau ypač daug dėmesio reikia skirti glaudesniems nacionalinių energijos tinklų ryšiams;

19.

įsitikinęs, kad dujos teikia labai daug galimybių, ypač kaip balansinė ir alternatyvi energija, tačiau kaip ir Komisija abejoja dėl Europos regionų gamtinių dujų infrastruktūros skirtumų. Išplėtus (skystųjų) dujų perdavimo ir saugojimo infrastruktūrą į visus Europos regionus ir integravus dujų ir elektros tinklus būtų sudarytos palankesnės sąlygos sukurti energijos vidaus rinką. Todėl RK sutinka su Komisija ir ACER, kad regioninės iniciatyvos turėtų padėti sukurti papildomus regioninius dujų centrus ir energijos biržas ir dėl to visoje Europoje būtų galima visapusiškai susieti elektros rinkas. Dėl šios priežasties būtina skatinti elektros energijos ir dujų tiekimo jungtis su periferiniais ir salų regionais. Bandomieji projektai koncepcijoms, pagal kurias elektros energija naudojama dujoms gaminti arba dujos – elektros energijai gaminti, įgyvendinti turėtų būti vykdomi vietos ir (arba) regionų lygmenimis, o informacija apie tų projektų rezultatus – plačiau skleidžiama;

20.

yra įsitikinęs, kad atsinaujinančiosios energijos tikslų įgyvendinimas padės iki galo sukurti elektros energijos vidaus rinką, tačiau pripažįsta, kad tik kaina paremtas liberalizavimas nebūtinai sumažins ES energetikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Vis dėlto integruota elektros vidaus rinka reiškia, kad konkrečiose regioninėse rinkose kainos svyruoja mažiau, tai leidžia veiksmingiau paskirstyti atsinaujinančiąją energiją ir integruoti ją į tinklą. Investicijos į energetiką pirmiausia turėtų būti skiriamos atsinaujinančiajai energijai. Kadangi valstybės narės vis dar priima skirtingus sprendimus dėl atsinaujinančiosios energijos, RK ragina parengti bendrą Europos strategiją, pagal kurią būtų plėtojamos ir rinkos, ir reguliavimo priemonės; tokios pozicijos RK laikėsi ir savo nuomonėje dėl atsinaujinančiosios energijos (CdR 2182/2012 fin);

21.

kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos augančiai vėjo ir saulės energijos daliai integruoti ir būtų galima garantuoti stabilią pasiūlą ir paklausą, siūlo laikytis aiškių taisyklių, kuriomis būtų apibrėžtas įvairių subjektų vaidmuo ir sudarytos sąlygos priimti rinkos sprendimus, duodančius aiškius kainų signalus energijos rinkai. Paklausos požiūriu aiškūs kainų signalai padės taupyti energiją, o pasiūlos – suteiks reikiamo lankstumo. Čia paminėtina ir veiksminga apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, užtikrinanti reikiamas paskatas investuoti į atsinaujinančiąją energiją ir lankstumą. Siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema suteiktų pakankamai paskatų investuoti į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą, Komitetas ragina konstruktyviai spręsti opią pernelyg didelės taršos leidimų pasiūlos problemą;

22.

apgailestauja, kad dėl nepakankamo koordinavimo ES lygmeniu ir skirtingų, dažnai tarpusavyje nesuderinamų nacionalinių paramos schemų ir mechanizmų gamybos pajėgumų išlaidoms atlyginti palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimas tampa vienu svarbiausiu veiksnių Europoje priimant sprendimus dėl investicijų į jėgaines. RK pabrėžia, kad atsinaujinančioji energija neturi būti suvokiama izoliuotai ir užkirsti kelio energijos rinkos veikimui. Valstybių narių paramos schemos turi būti labai konkrečios, prognozuojamos, pritaikytos prie siekiamų tikslų masto, proporcingos, reikia numatyti laipsniško jų nebetaikymo tvarką, kad atspindėtų remiamos gamybos rūšies komercinio perspektyvumo pokyčius. Bet kokia paramos priemonė turi būti įgyvendinama laikantis vidaus rinkos principų ir atitinkamų ES valstybės pagalbos taisyklių. Valdžios institucijos, ypač pasienio regionuose, prieš įgyvendindamos skatinamąsias priemones turėtų visais atžvilgiais įvertinti, kaip numatomi sprendimai paveiks kaimyninių regionų ir (arba) šalių elektros energijos sistemas. RK pritaria Komisijos iniciatyvai parengti rekomendacines geriausios patirties, įgytos taikant atsinaujinančiųjų energijos išteklių rėmimo schemas, gaires;

23.

kadangi dabar vietos ir nacionaliniu lygmenimis energijos apmokestinimas visoje ES labai skiriasi, pritaria Komisijos iniciatyvoms Europoje skatinti vienodą, pažangesnį energijos apmokestinimą. Darnesnė mokesčių sistema, pagal kurią mokesčių už atsinaujinančiosios energijos ir iškastinius išteklius našta būtų paskirstyta objektyviau, atsižvelgiant į energijos turinį ir tai, kiek kiekvienas produktas išmeta CO2, padėtų įgyvendinti „20-20-20“ tikslus, sumažinti išmetamo CO2 kiekį ir pasiekti Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. tikslus. Šiuo požiūriu reikia sutarti dėl teisingos metodikos, pagal kurią liberalizuotoje visos Europos energijos perdavimo ir skirstymo sistemoje palei regionų ir valstybių narių sienas bus skirstomi su energijos gavyba ir vartojimu susijęs anglies dioksido išmetimo leidimai;

24.

pabrėžia ne tik atsinaujinančiosios energijos vartojimo svarbą, bet ir tai, kad svarbu energiją vartoti efektyviai ir ją taupyti. Miestų ir teritorijų planavimas vietos ir (arba) regiono lygmeniu, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės ir vietos ir (arba) regionų valdžios institucijų skatinimas įrengti energijos vartojimo požiūriu efektyvų būstą bei pastatus padės taupyti energiją ir skatins įgyvendinti vietos energetinius sprendimus, įskaitant bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą (kogeneraciją). RK rekomenduoja šiai politikai nuolat skirti dėmesį ir siūlo pasinaudoti geriausia vietos ir regionų lygmenimis įgyta patirtimi bei sustiprinti šiuos Europos ir nacionalinės politikos aspektus;

25.

pabrėžia, kad per anksti įdiegus pajėgumo mechanizmus, rinka gali tapti susiskaidžiusi ir gali iškilti kliūčių investicijoms. RK kelia abejonių kai kurių valstybių narių pajėgumo mechanizmai, skirti elektros gamintojams remti tam, kad šie galėtų išlaikyti savo gamybos pajėgumus, taip užtikrinant turimų pajėgumų pakankamumą ir tada, kai kiti elektros šaltiniai, pavyzdžiui, vėjo ir saulės energija, nėra naudojami. Kita vertus, energijos (pavyzdžiui, vėjo) pertekliaus nereikėtų nukreipti į kaimyninių šalių tinklus iš anksto nesuderinus šių priemonių, nes gali kilti pavojus iškreipti tų šalių energijos rinką (spragos). Kitais atvejais vieno regiono pertekliniai pajėgumai gali padėti kompensuoti nepakankamą tiekimą kitame regione. RK pritaria Komisijos siekiams ieškoti tarpvalstybinių sprendimų. Prieš nustatant bet kurias regionines ar nacionalines priemones reikėtų atlikti deramą analizę ir ištirti, ar esama pajėgumo problemų, ar nėra alternatyvių sprendimų, ir įsitikinti, kad pagal siūlomas priemones atsižvelgiama į poveikį kitoms valstybėms. Būtina koordinuoti tiekimo saugumą;

26.

mano, kad būsimoje Europos energijos rinkoje svarbi turėtų būti ne vien pasiūla, bet ir paklausos kontrolė, ypač vartojimo piko tarpsniais. Reikia stengtis sumažinti pramoninį ir buitinį energijos suvartojimą ir sukurti visas reikiamas sąlygas, kad būtų galima pasinaudoti naujomis pažangiųjų tinklų ir pažangių skaitiklių funkcijomis. Todėl RK norėtų, kad Europos lygmeniu būtų kuriami koordinuojami pajėgumo mechanizmai, kurie padėtų sušvelninti energijos vartojimo piką, užtikrinti Europos elektros sistemų veikimą (ypač piko laikotarpiais) ir skatintų mažinti elektros energijos suvartojimą;

27.

yra įsitikinęs, kad kuriant bendrą Europos infrastruktūros viziją dėmesį reikėtų skirti ne tik perdavimo, bet ir skirstymo sistemų operatorių infrastruktūros plėtrai. Norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, plėtoti pažangią skirstymo infrastruktūrą yra itin svarbu; reikia atsinaujinančiąją energiją kuo greičiau įtraukti į pažangiuosius tinklus, o decentralizuotus energijos produktus – integruoti į sistemą. To neįmanoma pasiekti, kai infrastruktūros planavimas nutrūksta perdavimo lygmeniu;

28.

pripažįsta, kad energijos rinka tampa vis labiau tarpvalstybinė, dėl to, norint pasiekti energijos vidaus rinkos tikslus, ypač svarbios yra tarpusavio jungtys, atsarginiai bei saugojimo pajėgumai ir infrastruktūra. Todėl RK pritaria 2012 m. lapkričio 27 d. sudarytam susitarimui dėl Europos energetikos infrastruktūros teisės aktų rinkinio, tačiau ragina užtikrinti, kad būtų daromos ne tik plataus masto (tarptautinės) investicijos, bet ir investicijos į regioninius ar net vietos lygmens tinklus ir jungtis su izoliuotomis ar pusiau izoliuotomis salų sistemomis, nes energija vis dažniau gaminama vietos ir (arba) regiono lygmeniu;

29.

ragina valdžios institucijas spręsti, kaip paskatinti tinkamas rinkos investicijas į gamybos, perdavimo, saugojimo ir pasiūlos bei paklausos subalansavimo įrenginius, ir rekomenduoja ne tik vykdyti esamas programas (Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti, Europos infrastruktūros tinklų priemonę, ES sanglaudos politiką, TEN-T programą, programą „Horizontas 2020“), bet ir ieškoti naujų infrastruktūros diegimo finansavimo priemonių. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, privačių lėšų sutelkimas, inovacijų finansavimo susitarimai arba fiskalinės priemonės – visi jie galėtų būti potencialūs papildomų lėšų šaltiniai. Kad būtų sudarytos sąlygos privačioms investicijoms, reikalingas didesnis tikrumas dėl to, kurios investicijos duos ilgalaikės naudos. Todėl RK pabrėžia (ilgalaikės) Europos investicijų į energetiką darbotvarkės svarbą. Ir toliau turėtų būti taikomos paprastesnės sąlygos vietos ir (arba) regionų valdžios institucijoms naudotis Europos investicijų banko (EIB) tvariems energetikos projektams skiriamu finansavimu. Dar reguliavimo institucijos turėtų turėti galimybę diegti infrastruktūros patobulinimus ir į energijos tarifus įskaičiuoti atsarginių ir saugojimo įrenginių išlaidas;

30.

pažymi, kad, visoje ES suderinus leidimų procedūras ir patobulinus tarpvalstybinių projektų sąnaudų paskirstymą, bus padėta vystytis infrastruktūros tinklams ir panaikinti kliūtis investicijoms. Be to, tai, pagerinus energijos perdavimo galimybes, gali padėti padidinti tiekimo saugumą ES ir atsinaujinančiosios energijos integraciją. Vietos ir regionų valdžios institucijoms šioje srityje turėtų tekti svarbus vaidmuo – tam reikėtų supaprastinti planavimo procedūras ir įtraukti energijos infrastruktūrą į jų vietos ir regionines planavimo schemas;

31.

mano, kad siekiant aplinkos tikslų ir vartotojų interesų, elektros energijos tinklų ir jų išplėtimo ES lygmeniu sąnaudos turėtų būti solidariai paskirstytos, o ne vienašališkai tekti šaliai, kurioje šie tinklai plėtojami. Todėl RK pritaria, kad būtina toliau plėtoti ir įgyvendinti aiškius sąnaudų paskirstymo mechanizmus, numatytus reglamente dėl energetikos infrastruktūros dokumentų rinkinio, taip pat remia darbą, kurį šiuo metu atlieka priežiūros institucijos, t. y. ACER ir ENTSO-G, toliau plėtojant šią politiką;

32.

labai pritaria, kad reikia skubiai modernizuoti esamus tinklus ir plėtoti pažangiuosius tinklus, ir sutinka, kad reikia bendradarbiauti plėtojant pažangiuosius tinklus Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis ir kuriant Europos pažangiųjų tinklų standartus. Esamus planus būtina papildyti nacionaliniais ir regioniniais tinklų modernizavimo veiksmų planais. Pagalbos šioje srityje sektorius turėtų sulaukti iš mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų (Bendrosios programos, Pažangios energetikos Europai programos). Ypač bandomaisiais vietos ir (arba) regionų lygmeniu įgyvendinamais projektais reikėtų parodyti pažangiųjų tinklų galimybes ir padėti plėsti šiuos tinklus visoje Europoje. Todėl RK ragina Komisiją rengiant pažangiųjų tinklų įgyvendinimo veiksmų planus bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

33.

pabrėžia, kad norint tinklą paversti pažangiu lėšos reikalingos ne tik investicijoms, bet ir naujos infrastruktūros kūrimui. Reikėtų išnagrinėti, ar reguliavimo institucijos turėtų leisti operatoriams šį finansinį įpareigojimą įtraukti į savo tarifų struktūrą – šiuo metu tai nėra leidžiama. Be to, RK ragina siekti, kad reguliavimo institucijos parengtų metodikas, kaip apskaičiuoti etaloninius tarifus ir prieigos prie perdavimo bei tiekimo tinklų sąnaudas, kad, siekiant išlaikyti esamą tinklo kokybę, būtų atsižvelgiama ne tik į kiekybinius (sąnaudas), bet ir kokybinius aspektus (pavyzdžiui, tinklo kokybės patikimumo kriterijų);

34.

nurodo, jog labai svarbu tinklus kuo skubiau modernizuoti ir paversti pažangiais, kad reguliavimo sistema skatintų reikiamas investicijas, užtikrindama teisingą jų grąžą, ir kad joje būtų nedelsiant aiškiai apibrėžti vaidmenys ir atsakomybė. Kadangi tinklų bendrovėms reikia stabilios, prognozuojamos, palankios ir ilgalaikės reguliavimo sistemos, kuri skatintų reikiamas inovacijas ir sudarytų joms palankesnes sąlygas, reikalinga ilgalaikė vizija;

35.

pabrėžia, kad piliečiai ir bendruomenė būtinai turi dalyvauti planuojant, vystant ir diegiant pažangiuosius tinklus, jeigu norime, kad visuomenė juos palankiai vertintų. Tinklų planavimo procesą reikia pertvarkyti, kad jis atitiktų paskirtį naujoje energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiosios energijos ir paklausos valdymo eroje ir kad šioje sistemoje būtų užtikrintas maksimalus lankstumas ir atsparumas. Komitetas sutinka, kad tinklų planavimo procesas turi būti įtraukus, skaidrus ir demokratiškas.