26.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/24

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“ (COM(2012)0494),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 11 d. Komisijos ataskaitą „ES integruotos jūrų politikos pažanga“ (COM(2012)0491) ir Komisijos tarnybų lydimąjį darbinį dokumentą (SWD(2012)0255),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 8 d. Limasolio deklaraciją dėl jūrų ir jūrininkystės darbotvarkės siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, įsigaliojusią 1994 m. lapkričio 16 d.,

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema (COM(2013)0133),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 31 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ES politikos, teisės aktų ir iniciatyvų, susijusių su jūrų šiukšlinimu, apžvalga“ (SWD(2012)0365),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos žaliąją knygą „Žinios apie jūrą 2020 m. – nuo jūros dugno kartografavimo iki procesų vandenynuose numatymo“ (COM(2012)0473),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 28 d. Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 21 d. Komisijos komunikatą „Komunikatas ir veiksmų planas, kuriais siekiama sukurti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių“ (COM(2009)0010),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007)0575),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 7 d. Komisijos žaliąją knygą „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija“ (COM(2006)0275),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl turistų lankomiausio žemyno – Europos (nauja turizmo politika) (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl integruotos jūrų politikos (IJP). Padarytos pažangos vertinimas ir nauji uždaviniai (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginių tikslų ir rekomendacijų iki 2018 m. (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl turizmo poveikio pakrančių regionuose regioninės plėtros aspektų (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl būsimosios Europos Sąjungos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija (6),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Mėlynojo augimo ir Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybių,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Mėlynojo augimo ir Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybių,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A7-0209/2013),

A.

kadangi daugiau kaip 70 proc. žemės paviršiaus dengia vandenynai ir jūros, galintys atlikti vieną iš pagrindinių vaidmenų sprendžiant ilgalaikes ES problemas, pvz., kovojant su klimato kaita ir siekiant pasaulinio konkurencingumo;

B.

kadangi Europos Sąjunga turi šešias didžiąsias pakrančių zonas (Atlanto, Šiaurės jūros, Baltijos jūros, Juodosios jūros, Viduržemio jūros ir atokiausių regionų), kurios tarpusavyje skiriasi savo teritoriniais ištekliais ir vykdomos veiklos rūšimis;

C.

kadangi apie pusė Europos gyventojų gyvena palei maždaug 89 000 km Europos pakrančių, todėl svarbu, kad regionų ir vietos valdžios institucijos įgyvendindamos viešąją politiką atsižvelgtų į šį demografinį spaudimą;

D.

kadangi tikimasi, jog vystantis technologijoms ir ieškant naujų tvaraus ekonomikos augimo šaltinių jūrų ekonomika iki 2020 m. išsiplės iki 590 mlrd. EUR, joje bus iš viso sukurta 7 mln. darbo vietų;

E.

kadangi tikėtina žmogaus veiklos plėtra vyks trapioje jūrų aplinkoje, kurioje tik 10 proc. jūrų buveinių ir 2 proc. jūrų augalų ir gyvūnų rūšių yra sveikos, o tai rodo, kad jūrų ekonominė veikla neturėtų pakenti jūrų tvarumui;

F.

kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sveika ir produktyvi ekosistema yra būtina siekiant sukurti tvarią ir konkurencingą mėlynąją ekonomiką, investicijos į gamtos turtus ir į žmogiškąjį kapitalą yra esminės siekiant išspręsti problemas, visų pirma susijusias su žmogaus veiklos ekonominiu ir socialiniu tvarumu, geros ekologinės būklės užtikrinimu bei prisitaikymu prie klimato kaitos norint kovoti su pakrančių erozija, jūrų rūgštėjimu ir išsaugoti biologinę įvairovę;

G.

kadangi intensyvaus mėlynojo augimo teritorijų poveikio aplinkai mastas ir apimtis yra nežinomi ir šis poveikis gali būti žalingas, nes mūsų žinios apie jūrų ekosistemų sudėtingumą ribotos, ir kadangi priimant atitinkamus sprendimus būtina vadovautis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu atsargumo principu;

H.

kadangi pakrančių ir jūrų politikos sektorius turėtų būti įtrauktas į 2014–2020 m. programavimo laikotarpio bendrąją sistemą bei orientuotis į strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus;

I.

kadangi siekiant pažangaus, tvaraus ir integruoto pakrančių ir salų vietovių augimo, būtina tiksli šių vietovių sisteminių ir struktūrinių silpnųjų vietų analizė;

J.

kadangi ES salų sistemos išlaidos jūrų transportui yra gerokai didesnės už kitų ES pakrančių zonų išlaidas;

K.

kadangi turizmo sezoniškumas smarkiai stabdo pakrančių ir salų regionų plėtrą ir reikia sukurti ad hoc strategiją šiam reiškiniui įveikti;

L.

kadangi reikia koordinuoti makroregioninę strategiją ir atitinkamus veiksmų planus, skirtus Sąjungos jūrų baseinams;

M.

kadangi šis pranešimas yra Parlamento gairės, susijusios su tolesne mėlynojo augimo pažanga;

1.

teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl mėlynojo augimo, kuriuo suformuojama strategijos „Europa 2020“ jūrų dimensija ir aiškiai išdėstomas jūrų ekonomikos potencialas kurti pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir užimtumo galimybes;

2.

teigiamai vertina Komisijos ataskaitą „ES integruotos jūrų politikos pažanga“, primena, kad remia IJP, ir pabrėžia, kad šios politikos skatinimas tebėra pagrindinė priemonė mėlynajam augimui stiprinti;

3.

pripažįsta, kad ateityje jūros ir vandenynai vis dažniau atliks esminį vaidmenį pasaulinio ekonomikos augimo srityje; mano, kad pagal strategiją „Mėlynasis augimas“, kuri sudaro dalį integruotos jūrų politikos, bus skatinamas sąveikos ir koordinuotos politikos vystymas ir taip kuriama Europos pridėtinė vertė ir prisidedama prie darbo vietų kūrimo jūrų sektoriuose;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant padidinti Sąjungos jūrų ekonomikos sektorių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, vietos, regioninės, nacionalinės ir Europos valdžios institucijos privalo sukurti reikiamas sąlygas tausiam augimui, t. y. sukurti jūrų erdvės planavimo sistemas, atnaujinti infrastruktūrą, sudaryti sąlygas įgyti profesinių gebėjimų ir užtikrinti finansavimą; pabrėžia, kad svarbu dalytis informacija ir gerąja patirtimi įvairiais viešojo sektoriaus institucijų lygmenimis sukuriant konkrečią ES lygmens platformą;

5.

atkreipia dėmesį, kad deramo finansavimo užsitikrinimas bus iššūkis mėlynojo augimo sektoriuje veikiančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), todėl teigiamai vertina naująsias ES rizikos kapitalo fondų taisykles ir kitas panašias iniciatyvas, kuriomis bus pagerintas finansavimo prieinamumas mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

6.

mano, kad tuo metu, kai valstybės narės mažina viešąsias investicijas, skubiai reikia, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu deramas finansavimas būtų skiriamas vystymosi politikos priemonėms, o svarbiausia – daug kainuojantiems projektams, pvz., transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros projektams; ragina valstybes nares nukreipti turimas finansines priemones ir ES finansavimą į mėlynosios ekonomikos projektus;

7.

pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti, ypač rengiant 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, į gelbėjamų valstybių narių, patiriančių vis daugiau sunkumų pradedant vykdyti daug kainuojančius projektus, taip į atokiausių ir salų regionų, kurie dėl savo gamtinių savybių susiduria su struktūriniais suvaržymais, konkrečius poreikius;

8.

pažymi, kad įvairios teritorijos ir konkrečiai salos, ypač atokiau nuo žemyno esančios Viduržemio jūros salos, yra paveiktos ekonomikos krizės, ir daugumoje jų susiklostė nepalanki socialinė padėtis; pabrėžia, kad salų atokumas nuo bendrosios rinkos lemia jų ūkio ir pramonės sąstingį bei gyventojų skaičiaus mažėjimą, todėl ES institucijos turi imtis specialių priemonių padėčiai taisyti; todėl primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę steigti laisvąsias zonas kaip priemonę, kuri, sumažinus mokesčių naštą ir pritraukus tiesioginių užsienio investicijų, galėtų sustabdyti salų ūkio nuosmukį ir paskatinti jo augimą bei plėtrą;

9.

atkreipia ypatingą dėmesį į jūrų baseinams skirtų strategijų vaidmenį puoselėjant regioninį vystymąsi ir ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą, gaivinant Europos ekonomiką, skatinant visa apimantį mėlynąjį augimą ir saugant jūrų ir pakrančių biologinę įvairovę; ragina veiksmingai vystyti tokias strategijas, skirtas visiems Europos jūrų baseinams, susijusias su esamomis ir būsimomis makroregioninėmis strategijomis, ir skirti ES ir kitus tinkamus finansinius ir administracinius išteklius joms įgyvendinti; mano, kad būtina stiprinti regionų vaidmenį rengiant jūrų baseinų strategijas; šiuo atžvilgiu pripažįsta teritorinio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo indėlį sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria pakrančių ir jūrų regionai;

10.

palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant ES Baltijos jūros ir Atlanto vandenyno regionų strategiją, ir pakartoja savo prašymą, kad Komisija parengtų ES Juodosios jūros regiono strategiją;

11.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares aktyviai remti regioninių ir tarpvalstybinių jūrų sektoriaus subjektų grupių kūrimąsi; primygtinai teigia, kad jie yra strategiškai svarbus veiksnys, nes yra su mėlynuoju augimu susijusios ekonominės veiklos pavyzdys; mano, kad juos plėtojant bus keičiamasi žiniomis ir gerąja patirtimi, vyks sąveika tarp mėlynosios ekonomikos sektorių ir bus didinamas patrauklumas investuotojams;

12.

pabrėžia ekonominiam augimui ir klimato kaitai būdingas tarpusavio sąsajas ir pabrėžia, kad visa jūrinė veikla turi būti derinama su ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija siekiant prisidėti prie Europos atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimo;

13.

ypač pabrėžia, kad su mėlynuoju augimu susijusi aktyvesnė ekonominė veikla neturi būti vykdoma jūrų ir pakrančių ekosistemų, kurios yra labai pažeidžiamos ir kurios pirmosios nukenčia dėl klimato kaitos poveikio, sąskaita; pabrėžia, kad mėlynasis augimas turi būti suderinamas su Jūrų strategijos pagrindų direktyvos aplinkosaugos tikslais ir ekosistemomis grindžiamu požiūriu, taip pat su Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyva, primindamas, kad tais atvejais, kai esama abejonių, reikia taikyti atsargumo principą; pabrėžia, kad vykdant bet kokią su mėlynuoju augimu susijusią ekonominę veiklą turėtų būti užtikrinamas jūrų saugumas ir apsauga;

14.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į jūrų šiukšlių poveikį aplinkai visuose Europos jūrų baseinuose ir ragina Komisiją bei valstybes nares susitelkti ir iki galo įgyvendinti bei vykdyti atitinkamas ES direktyvas – atliekų tvarkymo, laivuose susidariusių atliekų priėmimo uostuose infrastruktūros, vandens kokybės ir jūrų strategijos;

15.

pabrėžia, kad vykdant bet kokią jūrinę veiklą, įskaitant veiklą, vykdomą įgyvendinant integruotą jūrų politiką, turėtų būti laikomasi JT jūrų teisės konvencijos; pabrėžia būtinybę nustatyti bendrą ES požiūrį į jūrinių gamtos išteklių žvalgymą, naudojimą, apsaugą ir valdymą, kuriuo užtikrinamas veiksmingas ir saugus išskirtinių ekonominių zonų ribų tarp ES valstybių narių ir trečiųjų šalių nustatymas pagal tarptautinę teisę;

16.

todėl pabrėžia, jog visoms suinteresuotosioms šalims, investuojančioms į jūrų zonas, būtinas teisinis tikrumas, ir remia naujas iniciatyvas, skirtas išskirtinėms valstybių narių ekonominėms zonoms išnaudoti;

17.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl jūrų erdvės planavimo (JEP) ir integruoto pakrančių valdymo (IPV), kaip priemonių, reikalingų vis įvairesnei jūrų ir pakrančių veiklai valdyti ir jūrų aplinkai apsaugoti, subalansuotai veiklos rūšių sąveikai užtikrinti ir išvengti konfliktų dėl pakrančių ir jūrų erdvės zonų naudojimo; todėl mano, kad žmogaus veiklai pakrančių ir jūrų zonose visų pirma reikia taikyti ekosisteminį metodą;

18.

atkreipia dėmesį, jog tikimasi, kad jūrų erdvės planavimas padės sumažinti verslo sąnaudas ir pagerinti investicijų aplinką, o IPV padės koordinuoti veiklą pakrančių zonoje ir pagerės bendras šios zonos valdymas;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų skleidžiama geriausia patirtis ir būtų pasimokyta iš parengiamųjų veiksmų šioje srityje, nes valstybėse narėse labai skiriasi jūrų ir pakrančių zonų valdymo sistemų raidos lygis; tačiau mano, kad reikia pritaikyto metodo, kad valstybės narės turėtų galimybę įgyvendinti ES gaires jūrų ir pakrančių erdvinio planavimo srityje atsižvelgdamos į vietos ypatybes ir poreikius ir bendradarbiaudamos su vietos valdžios institucijomis;

20.

mano, kad reikia stiprinti jūros ir sausumos sąveiką erdvės planavimo srityje siekiant užtikrinti žmogaus veiklos ir tiekimo grandinės tęstinumą, taip pat užtikrinti, kad pajūrio rajonai būtų tinkamai sujungti su nuo pakrantės nutolusiais rajonais; mano, kad tai padėtų panaikinti reiškinį, kai pakrantė laikoma siena tarp jūros ir sausumos;

21.

pabrėžia, kad mokslinių žinių apie veiklą jūroje ir jos aplinką spragos yra erdvės planavimo kliūtis, ir pabrėžia, kokia svarbi iniciatyva „Žinios apie jūrą 2020 m.“ ir jos konkretūs tikslai, pvz., iki 2020 m. sukartografuoti Europos jūrų dugną; mano, kad jūrų dugnas turėtų būti vienodai sukartografuotas, kad ši informacija būtų prieinama suinteresuotosioms Europos įstaigoms, būtent mokslinių tyrimų centrams, universitetams ir viešojo sektoriaus institucijoms;

22.

ragina Komisiją padėti valstybėms narėms pradėti įgyvendinti nuskendusių laivų ir povandeninių archeologinių teritorijų, kurios yra Sąjungos istorinio ir kultūros paveldo dalis, stebėjimo ir jų vietų žymėjimo planą; pabrėžia būtinybę sudaryti geresnes galimybes apie šias vietas sužinoti daugiau ir jas tirti bei padėti užkirsti kelią šio turto grobstymui sudarant galimybes jį deramai išsaugoti;

23.

mano, kad bendras užimtumas mėlynojoje ekonomikoje iki 2020 m. gali viršyti prognozuojamą 7 mln. darbo vietų skaičių, jeigu jis bus skatinamas mokymo politikos priemonėmis, kuriomis bus siekiama užsitikrinti mobilią darbo jėgą, turinčią pakankamai gebėjimų ir patirties;

24.

dar kartą ragina gerinti darbo, sveikatos ir saugos sąlygas ir didinti jūrinių profesijų patrauklumą; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų stiprinant profesinės veiklos saugumą ir didinant profesijų, susijusių su mėlynąja ekonomika ir susijusiais sektoriais, patrauklumą;

25.

pabrėžia, kad būtina deramais būdais gerinti jūrininkų darbo sąlygas, įtraukti į Sąjungos teisę Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo jūroje nuostatas ir pasiūlyti jūrininkų kvalifikacijos kėlimo ir mokymų programą, ypač įdarbinant jaunimą, taip pat ir iš trečiųjų šalių;

26.

ragina Komisiją atidžiai stebėti ir remti regioninio lygmens pastangas įvertinti gebėjimus ir profesijas, kurie bus paklausūs mėlynosios ekonomikos sektoriuose, ir užtikrinti, kad „ES įgūdžių panorama“ ir kitos panašios iniciatyvos atspindėtų mėlynosios ekonomikos poreikius;

27.

mano, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų parengti tiesiogiai arba netiesiogiai su mėlynąja ekonomika susijusių profesijų rėmimo veiksmų planą siekiant paskatinti žmones jas rinktis;

28.

ragina Komisiją populiarinti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamas darbuotojų judėjimas iš vieno ekonomikos sektoriaus į kitą ir tarp valstybių narių, pvz., daugiamečius studentų, dėstytojų ir jaunų profesionalų mainus pagal „Erasmus“ modelį; remia įmonių ir mokymo paslaugų teikėjų bendradarbiavimą siekiant rengti absolventus darbo vietoms naujose srityse;

29.

ragina Komisiją bendradarbiauti su jūrų ekonomikos sektoriaus atstovais ir mokymo paslaugų teikėjais siekiant sukurti ir finansuoti Europos sektorines tarybas užimtumo ir gebėjimų klausimais, kurios registruotų darbo vietas, reikiamų gebėjimų kaitą ir atitinkamus mokymo poreikius;

30.

ragina Komisiją plėtoti iniciatyvą taikant programos „Erasmus“ modelį skatinti turizmo, energetikos bei biotechnologijų sričių mokslininkų judumą būtent pakrančių zonose, pirmiausia ne turistinio sezono metu, siekiant tvariai integruoti žmonių srautus į ekosistemas, kurios tampa vis jautresnės, ir drauge optimizuoti subsidijų infrastruktūrai panaudojimą pakrančių bei salų teritorijose;

31.

atkreipia dėmesį į ES pasaulinio lygio mokslinių tyrimų pajėgumą jūrinėse srityse ir jo svarbą pagrįstam politikos formavimui ir inovacijomis grindžiamam verslui, taip pat į sunkumus, su kuriais susiduria įmonės, siekdamos komerciniais tikslais pritaikyti mokslinių tyrimų rezultatus;

32.

pabrėžia, kad programa „Horizontas 2000“, pagal kurią taikomos paprastesnės procedūros ir tinkamiau remiamos inovacijos, galėtų labai padėti padidinti jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų paklausą rinkoje remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant projektus pagal vandenynų padėties ateityje programą;

33.

ragina Komisiją iki 2014 m. atnaujinti savo parengtą Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategiją pasiūlant konkrečias priemones ES tyrėjų sąveikai ir žinių sklaidai pagerinti;

34.

pažymi, kad tik geros būklės jūrų ekosistemos gali būti stiprios ir tvarios mėlynosios ekonomikos pagrindas; ragina Komisiją toliau tirti žmonių naudojantis jūrų aplinka ir vykdant jūrinę veiklą daromą bendrą poveikį visuose sektoriuose;

35.

ragina Komisiją užtikrinti tinkamą ilgalaikę aplinkos stebėseną ir atlikti tyrimą, susijusį su ankstyvojo įspėjimo sistemomis;

36.

pabrėžia tokių projektų kaip Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas (EMODNET) svarbą sudarant palankias sąlygas keistis mokslinių tyrimų duomenimis ir su jais susipažinti;

37.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad laivybą Europos Sąjungoje toliau varžo administracinė ir muitinių biurokratija, darančios žalą Europos jūrų transporto erdvės vizijai ir neleidžianti šiam sektoriui augti, ypač jūrų kabotažo ir jūros greitkelių srityse; mano, kad reikia sukurti vienodus teisės aktus jūrų laivybos ES viduje srityje, nes tai yra būtina siekiant užtikrinti laisvą prekių ir asmenų judėjimą ES vandenyse;

38.

yra patenkintas bandomosios programos „Mėlynoji juosta“ sėkme ir ragina Komisiją pateikti reikiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, reikalingų Mėlynajai juostai sukurti, taip pat iki 2013 m. pabaigos atlikti būtiną ES muitinės kodekso peržiūrą;

39.

pažymi, kad jūrų transporto skatinimas padės ne tik padidinti ekonomikos augimą, bet ir pasiekti baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas“ užsibrėžtą tikslą 50 proc. keliais vežamų krovinių iki 2050 m. perkelti į geležinkelių ir vandens transportą;

40.

pabrėžia, kad būtina išplėsti jūros greitkelių, kaip pagrindinių Europos koridorių, vaidmenį, ir pažymi, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį Europos jūrų transporto sektoriaus konkurencingumą, labai svarbu sukurti nenutrūkstamo keleivinio ir krovininio transporto tinklus pasitelkiant įvairių rūšių transporto priemones; ragina Komisiją paskelbti komunikatą dėl pažangos plėtojant jūrų greitkelius ir jų ateities; laikosi nuomonės, kad didžiosios salos turėtų būti visiškai sujungtos jūrų greitkeliais siekiant pagerinti jų prieinamumą ir padidinti ekonominį konkurencingumą;

41.

pabrėžia, kad jūrų saugumas turi lemiamos įtakos tvariai skatinant jūrų transportą, tvarų ekonomikos augimą, užimtumą jūrų sektoriuje ir tvarių aplinkosaugos standartų taikymą jame; pabrėžia, kad turėtų būti vadovaujamasi prevencijos principu siekiant išvengti numatomos naujos rizikos ir užkirsti kelią visų rūšių jūrų transporto katastrofoms; pažymi, kad veiksmų sprendžiant tą klausimą turi būti imamasi ne tik ES, bet ir tarptautiniu, pirmiausia Tarptautinės jūrų organizacijos, lygmeniu;

42.

pabrėžia, kad įgyvendinant Trečiąjį jūrų saugumo paketą gerėja laivų, plaukiojančių su Europos vėliavomis, klasifikacinių bendrovių veiklos, kontrolės uostuose, laivų eismo stebėsenos, avarijų tyrimo ir aukų apsaugos kokybė; ragina valstybes nares paspartinti veiksmingą šio teisės aktų paketo įgyvendinimą;

43.

pabrėžia, kad vykdant jūrų transporto politiką reikėtų atsižvelgti į visas susijusias ekonomines, aplinkosaugines ir viešosios sveikatos problemas; ragina Komisiją atidžiai stebėti ES laivybos sektorius atitikties aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos reikalavimams poveikį ir, jei reikia, pasiūlyti konkrečias priemones, skirtas neigiamam poveikiui jo konkurencingumui neutralizuoti; pažymi, kad teisės aktuose nustatyti reikalavimai, susiję su laivų atidavimu į metalo laužą ir sieros kiekiu jūriniame kure, turėtų užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, kartu veiksmingai užtikrinant, kad būtų siekiama tikslo transportą perkelti iš kelių į jūrą, laikantis Sąjungos kovos su klimato kaita tikslų;

44.

ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai sustiprinti savo pastangas pasiekti tarptautinį susitarimą dėl jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, atsižvelgiant į didėjantį laivų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį;

45.

atkeipai dėmesį į tai, kad ekologiškesnis kuras, pvz., suskystintos gamtinės dujos, gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant tikslo iki 2050 m. sumažinti ES laivų kuro išmetamo CO2 kiekį bent 40 proc.;

46.

pabrėžia, kad reikia remti veiksmingų ir tvarių uosto paslaugų ir infrastruktūros plėtrą, taip pat spręsti problemas, susijusias su tikėtinu jūrų eismo padidėjimu, su aplinkos ir triukšmo tarša, su transporto eismo perkėlimu iš sausumos į jūrą ir sklandžiu prekių ir asmenų transporto perėjimu nuo vienos rūšies prie kitos; pritaria galimybei lygiagrečiai ES uostuose plėtoti laivų remonto ir laivų išmontavimo veiklą;

47.

atkreipia dėmesį į galimybę sukurti logistikos platformas, kurios padėtų vykdyti prekių transportą tarp Europos ir kitų ekonomiškai svarbiausių pasaulyje valstybių; atkreipia dėmesį į strateginę jūrų transporto, taip pat atokiausių regionų ir kitų žemyninių teritorijų jungčių svarbą;

48.

pabrėžia, kad ES laivų statybos pramonė gali padidinti savo įnašą į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą išnaudodama ekologiškų laivų (efektyviau naudojančių energiją ir išmetančių mažiau SOx ir NOx), taip pat jūroje esančių vėjo jėgainių parkų statybai, įrengimui bei eksploatacijai tinkamų laivų ir struktūrų paklausos teikiamas galimybes; ragina ES laivų statybos pramonę pasinaudoti šia galimybe, ypač atsižvelgiant į numatomą trumpųjų nuotolių jūrų transporto eismo palei ES pakrantes padidėjimą;

49.

primygtinai ragina Tarybą susitarti su Parlamentu, kad būtų priimtas reglamentas, pagal kurį būtų numatyta išmontuoti laivus tausojant aplinką ir laikantis darbininkų darbo sąlygų, taip sudarant sąlygas Sąjungos laivybos pramonei konkurencingiau vykdyti antrinį perdirbimą;

50.

ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas įgyvendinti strategiją „LeaderSHIP 2020“ – remti nustatytus veiksmus, kuriais būtų sprendžiamos Europos laivų statybos pramonės patiriamos problemos, pvz., finansavimo prieinamumo, gebėjimų, tarptautinio konkurencingumo klausimai;

51.

ragina valstybes nares tiesiogiai dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms remti iniciatyvas plėtoti ir atnaujinti tvaraus turizmo infrastruktūrą, ypač atsižvelgiant į neįgalių asmenų ir asmenų su judėjimo negalia poreikius, ir kuo labiau stengtis panaikinti biurokratiją ir skaidrumo trūkumą šiame sektoriuje kartu laikantis aplinkosaugos teisės aktų;

52.

ragina skatinti ir remti turizmą – augimo ir darbo vietų kūrimo pakrančių zonose varomąją jėgą; laikosi nuomonės, kad bet kokios rūšies turizmui pakrančių regionuose itin svarbi sveika aplinka ir kad todėl būtina dėti visas pastangas siekiant ją apsaugoti; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti tvarią infrastruktūrą siekiant vystyti naujų formų turizmą, ypač tuos turizmo sektorius, kurių augimo potencialas didelis, pvz., ekologinį kaimo žvejybos turizmą ir tvaraus vandens sporto turizmą; palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti konkrečiu jūros baseinu grindžiamas tarpvalstybines turizmo strategijas;

53.

pažymi, kad Europos pakrantės erozija, Europos aplinkos ir gyvūnų paveldo apsauga ir vandens kokybės gerinimas tebėra svarbūs klausimai, kuriuos reikia spręsti; todėl pabrėžia būtinybę tinkamai investuoti į šias sritis siekiant išplėtoti tvarų ir geros kokybės paplūdimių ir povandeninį turizmą;

54.

pabrėžia, kad pakrančių zonų ir jūrų aplinkos paveldo naudojimo ir vertės išsaugojimo priemonės turi būti planuojamos lygiagrečiai su jo saugojimo ir atkūrimo priemonėmis;

55.

atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu sukurti arba modernizuoti specializuotas aukšto lygio mokyklas (turizmo įmonių administravimo ir ekonomikos, turizmo profesijų, jūrų koledžų, kulinarijos mokyklų ir kt.), taip pat svarbu plėtoti specialistų mokymo programas siekiant gerinti turizmo paslaugų ir gaminių kokybę, taip pat svarbu naudoti naująsias technologijas ir prisitaikyti prie klimato kaitos;

56.

pabrėžia, kad reikia supaprastinti vizų procedūras, sumažinti atitinkamas sąnaudas ir lankytojams iš trečiųjų šalių, ypač Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos, išduoti daugkartines vizas; ragina Komisiją ištirti ir nedelsiant įgyvendinti naujus, pažangius būdus išduoti turizmo vizas, kad būtų kuo labiau padidinti atvykstamojo turizmo srautai;

57.

pabrėžia, kad kruizų pramonė yra svarbus ekonominis išteklius Europos uostams ir kaimyninėms vietos bendruomenėms, o tai taip pat labai svarbu kuriant ir naudojant efektyviau energiją vartojančius ir mažiau teršalų išmetančius laivus; ragina planuoti patrauklias turizmo programas, kuriomis būtų siekiama išplėsti lankytojų įspūdžius pabrėžiant jūrinę, kultūrinę ir istorinę lankytinų uostų svarbą;

58.

ragina Komisiją labiau stengtis padidinti Europos uostų konkurencingumą remiant ir koordinuojant uostų infrastruktūros pajėgumus ir modernizuojant teikiamas paslaugas (pvz., suderinant jas su Šengeno reikalavimais), kad Europos uostai taptų patrauklesni kruiziniams laivams ir naudingesni vietos bei žvejų bendruomenėms, ir taip suteikti joms galimybę įvairinti savo veiklą; ragina Komisiją atsižvelgti į salų ir atokiausių regionų uostų ypatumus;

59.

ragina užtikrinti, kad uostų modernizavimo ir plėtros projektuose keleivių terminalus bei naujus keleivinius laivus būtų privaloma pritaikyti riboto judumo asmenims;

60.

primena keleivių, kurie vyksta jūrų keliais pakrančių ir jūrų teritorijose, ypač keltais ir kruiziniais laivais, vežimo svarbą ir pažymi, kad įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų keliais vykstančių keleivių teisių, kuris turėtų padėti stiprinti kokybišką jūrų turizmą; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją pradėti kampaniją, kuria būtų siekiama gerinti keleivių vežimo ir vežimo kruiziniais laivais kokybę keleivių teisių srityje, remiantis geriausia vežėjų praktika;

61.

pabrėžia buriavimo ir laivybos svarbą jūrų turizmui; ragina Komisiją būsimame komunikate dėl jūrų turizmo ir šio sektoriaus socialinio ir ekonominio poveikio išnagrinėti galimybes ES lygmeniu suderinti ir supaprastinti veiklos licencijų išdavimo, navigacijos ir eksploatacijos sąlygų, saugos reikalavimų, jachtų techninės priežiūros ir remonto darbų reglamentavimo ir abipusio šio sektoriaus profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisykles;

62.

dar kartą pabrėžia, kad kurortinis turizmas yra kai kurių Europos pakrančių regionų skiriamasis bruožas; ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą siekiant patikrinti, ar Direktyva 2006/123/EB galėtų turėti neigiamą poveikį VMĮ šiame sektoriuje ir, prireikus, pasiūlyti priemonių, kaip sumažinti šį poveikį ir užtikrinti, kad taikant šią direktyvą būtų atsižvelgiama į šiai profesinei veiklai būdingas savybes;

63.

ragina Komisiją skatinti valstybes nares, regionus, autonomines bendruomenes ir kitus pakrančių ir salų teritorijų suinteresuotuosius subjektus plėtoti ir sistemingai įgyvendinti „senųjų prekybos kelių“ iniciatyvą, patvirtintą Parlamentui svarstant 2013 m. biudžetą, tiek Viduržemio jūros, tiek kitų Europos jūrų baseinuose, visų pirma siekiant diversifikuoti turizmo produktų pasiūlą ir mažinti sezoniškumą;

64.

ragina Komisiją tvarų jūrų, salų ir pakrančių turizmą įtraukti į atitinkamus veiksmus ir programas, pvz., programas „Patraukliausios Europos turizmo vietovės (PETV)“ ir „Calypso“, taip pat remti iniciatyvas, kuriomis skatinama turizmo formų įvairovė, susijusi su pakrančių ir jūrų zonomis, taip pat kuriomis siekiama sušvelninti su sezoniškumu susijusias veiklos ir užimtumo turizmo srityje problemas, taip pat prisitaikyti prie klimato kaitos; mano, kad siekiant šio tikslo turizmo pasiūlos diversifikavimas gali padėti sustiprinti jūrų regionų patrauklumą ir padėti jiems pakeisti tradicinį modelį „saulė, paplūdimys, jūra“;

65.

ragina remti jūrų kurortus, nes jie gali padėti sumažinti sezoninius svyravimus ir sukurti daugiklio efektą vietos ir regionų ekonomikai integruojant žvejų bendruomenes ir užtikrinant ekonomikos augimo ir tvarumo pusiausvyrą;

66.

ragina Komisiją atsižvelgti į vietos kultūros ir tradicinės gastronomijos įnašą ir vaidmenį plėtojant Europos pakrančių turizmą; mano, jog reikia panaudoti ir koordinuoti esamas politikos priemones ir mechanizmus, kad būtų parengtos programos ir veiksmai pirminių ir tretinių sektorių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ES pakrančių zonose sąveikai skatinti;

67.

primygtinai ragina Komisiją įtraukti į „virtualiąją turizmo observatoriją“ jūrų ir pakrančių turizmui skirtą skyrių, užtikrinant, kad ji būtų susieta su mokslinių tyrimų institutais, įmonėmis ir viešojo sektoriaus institucijomis siekiant plėtoti rinkos tyrimus, teikti įmonėms ir viešojo sektoriaus institucijoms į ateitį orientuotą informaciją apie pasiūlos ir paklausos raidą ir sukurti palankesnes verslo sąlygas, kartu teikiant informaciją apie biologinės įvairovės apsaugos, klimato apsaugos ir tvaraus turizmo iniciatyvų tarpusavio ryšius;

68.

pažymi, kad klimato kaita – viena iš pagrindinių grėsmių jūrų biologinei įvairovei pasaulyje ir kad su energetika susiję mėlynojo augimo strategijos aspektai turi būti grindžiami atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir efektyviu energijos vartojimu;

69.

todėl pripažįsta Europos jūrų ir vandenynų svarbą ES energetiniam saugumui bei jos energijos išteklių ir tiekimo maršrutų įvairinimui;

70.

atkreipia dėmesį į jūros vėjo, potvynių ir atoslūgių, bangų bei vandenyno šiluminės energijos, taip pat įprastinės energijos gamybos jūroje sektoriaus potencialą kuriant tvarias darbo vietas pakrančių regionuose, mažinant taršą ir prisidedant prie ES vidutinės trukmės ir ilgalaikių energetikos tikslų; pabrėžia, kad, norint išnaudoti šį potencialą, prireiks didelių investicijų į pakartotinį tinklo jungčių vystymą ir į perdavimo pajėgumus;

71.

pabrėžia, kad mėlynoji energija yra Europos jūrų ekonomikos turtas; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant jūros baseinų strategijas padėti naudotis mėlynosios energijos teikiamomis galimybėmis, ypatingą dėmesį skiriant atokiausių regionų teikiamoms galimybėms dėl jų geografinės padėties ir gamtinių ypatybių;

72.

ragina Komisiją aktyviai remti ES pasaulinę lyderystę šioje srityje – parengti tokią Europos mėlynosios energijos pramonės strategiją, kokią ji anksčiau parengė kitiems sektoriams;

73.

ragina Komisiją būsimame šios srities komunikate įtvirtinti integruotą požiūrį į jūrų energijos išteklių plėtrą išnaudojant jūros vėjo jėgainių ir kitų atsinaujinančiosios jūros energijos rūšių sąveiką; primygtinai teigia, kad šis metodas suteiktų galimybę visiškai ir tvariai naudoti įvairių rūšių energiją laikantis atsargumo principo ir užtikrinant jūrų erdvės saugumą ir saugą, taikant šį metodą taip pat numatyta sukurti tinkamą infrastruktūrą, skirtą į sausumą gabenti jūroje pagamintai energijai, taip pat sukurti elektros tinklų sujungimo infrastruktūrą;

74.

ragina valstybes nares bendradarbiauti siekiant sudaryti palankias sąlygas tvariai atsinaujinančiosios energijos tinklo statybai Šiaurės jūros pakrantės valstybėse; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl atitinkamos reglamentavimo sistemos;

75.

pabrėžia, kad akvakultūra ir žvejyba turėtų tvariai prisidėti prie maisto gamybos visoje Sąjungoje, taip pat prie ilgalaikio apsirūpinimo maistu ir vartotojų apsaugos; mano, kad turėtų būti skatinamas tvarios akvakultūros ir žuvų perdirbimo pramonės vystymas ir inovacijos mažinant biurokratinę naštą ir skatinant užimtumo šiuose sektoriuose galimybes, taip pat gerinant gyvenimo pakrančių ir kaimo vietovėse kokybę;

76.

pabrėžia tvarios akvakultūros vystymo svarbą mažinant Europos vandenyse besiveisiančių žuvų pergaudą ir priklausomybę nuo žuvies importo iš trečiųjų šalių, kuris sudaro daugiau nei 60 proc. visos ES suvartojamos žuvies;

77.

pažymi, kad ES akvakultūros sektoriuje jau dirba 80 000 žmonių ir jis turi galimybių gerokai pagerinti pakrančių bendruomenių ekonomiką, atsižvelgiant į JT prognozes, kad ūkiuose užaugintų žuvų kiekis iki 2019 m. pranoks tradicinės žuvininkystės produktų kiekį;

78.

ragina Komisiją būsimose strateginėse ES akvakultūros gairėse skatinti atviroje jūroje auginamus akvakultūros produktus, kurių auginimą galima derinti su mėlynosios energijos infrastruktūra, kad būtų sumažintas pernelyg intensyvios akvakultūros poveikis pakrančių ekosistemoms ir kitai veiklai; pabrėžia, kad valstybės narės turi parengti atitinkamus integruoto valdymo planus siekiant sumažinti su šia veikla susijusią administracinę naštą ir užtikrinti, kad būtų skiriama tinkamos erdvės šiai veiklai plėtoti;

79.

atkreipia dėmesį į būsimojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), kurio pagrindu pirmą kartą derinamas integruotos jūrų politikos ir žuvininkystės finansavimas, svarbą, Europos investicijų banko (EIB) svarbą remiant tvarų ir aplinkai nekenksmingą žvejybos, akvakultūros ir žuvų perdirbimo vystymąsi, taip pat pajamų įvairinimo nuo šių sektorių priklausomose žvejų bendruomenėse svarbą, ypač kai tai susiję su smulkiąja priekrančių žvejyba, moterų ir jaunimo profesinio mokymu ir naujų verslininkų pritraukimu į sektorių;

80.

pripažįsta, kad Europos Sąjungos jūrų sienų apsauga – iššūkis valstybėms narėms; mano, kad sėkmingai mėlynajai ekonomikai būtinos saugios ES jūrų sienos, siekiant užtikrinti jūrų aplinkos apsaugą, žuvininkystės kontrolę, kovą su neteisėta žvejyba ir teisės aktų vykdymą; todėl pažymi, kad svarbu sukurti Europos Sąjungos pakrančių apsaugos tarnybą operacijoms ir stebėjimui jūroje koordinuoti; be to, pabrėžia, kad svarbu skatinti su žuvininkystės sektoriumi susijusias regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas;

81.

pripažįsta, kad sąlygos išgauti jūrų mineralinius išteklius yra palankios; tačiau pabrėžia, kad jūros dugno aplinka su likusia planetos dalimi susijusi medžiagų, energijos ir biologinės įvairovės apykaita, o jeigu ji bus sutrikdyta, gali neprognozuojamai pakisti žuvų ištekliai ir sunykti biologinė įvairovė;

82.

ragina Komisiją ypatingą dėmesį atkreipti į jūros dugno kasybos, ypač kasybos, vykdomos labai pažeidžiamoje jūrinėje aplinkoje, padarinius aplinkai, remti atitinkamus mokslinių tyrimų projektus, taikyti atsargumo principą ir bendradarbiauti su trečiųjų šalių, dalyvaujančių šio sektoriaus veikloje, valdžios institucijomis siekiant greičiau panaikinti esamas mokslinių žinių spragas;

83.

pripažįsta, kad efektyvus išteklių naudojimas kartu su grąžinamojo perdirbimo politika yra ekonomiškesnis ir tvaresnis požiūris į apsirūpinimą mineraliniais ištekliais nei intensyvus povandeninių išteklių naudojimas; apgailestauja, kad dėl trūkumų žaliavų ir retųjų žemių medžiagų perdirbimo srityje kyla atliekų susidarymo augimo problema, todėl ragina imtis perdirbimo pramonės skatinimo priemonių, kad būtų pasiūlyta alternatyva jūrų kasybai; pažymi, kad ši alternatyvi strategija gali suteikti ilgalaikių užimtumo galimybių;

84.

pripažįsta, kad mėlynųjų biotechnologijų srityje yra galimybių kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas ir daug ką pasiūlyti sveikatos, mitybos, inovacijų ir kitoms panašioms kritinės svarbos sritims; teigiamai vertina Komisijos ketinimą remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, reikalingus siekiant populiarinti šią veiklą verslo subjektams;

85.

pabrėžia mėlynosios biotechnologijos sektoriui jūrų biologinės įvairovės, ypač vis dar neištirtose jūros gelmėse, teikiamas galimybes, tačiau atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad tiriant šią labai pažeidžiamą ekosistemą būtina vadovautis atsargumo principu;

86.

ragina Komisiją aiškiai apibrėžti su mėlynąja biotechnologija, pvz., nanobiotechnologija, biologinėmis medžiagomis ir nauju žuvų, kiaukutinių ir mikroorganizmų veisimo būdu juos genetiškai modifikuojant, susijusius klausimus ir iššūkius ir vadovautis patikima moksline informacija ir atsargumo principu grindžiamu požiūriu nustatant, įvertinant ir valdant susijusią riziką aplinkai ir žmonių sveikatai;

87.

ragina Komisiją skatinti privačiojo sektoriaus ir mokslinių tyrimų institutų, taip pat tarpvalstybinę partnerystę, pvz., Europos jūrų biologinių tyrimų centrą, nes siekiant pasinaudoti jūrų biotechnologijomis ir jūrų biologine įvairove reikia mokslinės praktinės patirties ir sudėtingos brangios įrangos;

88.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.