12.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 55/79

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus „Pagrindinių ekonominės politikos reformų planų ex ante koordinavimas“ (COM(2013)0166) ir „Konvergencijos ir konkurencingumo priemonės nustatymas“ (COM(2013)0165),

—

atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl būsimų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų EPS klausimu (O-000060/2013 – B7-0204/2013),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 2 d. Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – fiskalinis susitarimas),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13 ir 14 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. lapkričio 28 d. projektą dėl stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos,

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko 2012 m. gruodžio 5 d. ataskaitą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Euro grupės pirmininkų ataskaitos „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“ (1) (toliau – M. Thysseno pranešimas),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Sąjungos ekonomikos valdymo gerinimo ir stabilumo sistemos stiprinimo, ypač euro zonoje (2) (toliau – Feio pranešimas),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 1176/2011 ir (ES) Nr. 1175/2011 (toliau – šešių teisės aktų rinkinys);

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro (3),

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. …/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų, taip pat atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. …/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (toliau – dviejų dokumentų rinkinys);

—

atsižvelgdamas į bendrą Komisijos pirmininko J. M. Barroso ir Komisijos pirmininko pavaduotojo O. Rehno pranešimą, padarytą 2013 m. vasario 20 d. svarstant trišalį susitarimą dėl dviejų dokumentų rinkinio, reglamentuojančio ekonominį valdymą euro zonoje (nuoroda MEMO/13/126),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi fiskalinio susitarimo 11 straipsnyje jį pasirašiusios valstybės narės sutarė užtikrinti, jog visos pagrindinės ekonominės politikos reformos, kurias jos planuoja vykdyti, jei tinkama, būtų ex ante aptariamos tarpusavyje; taip pat sutarė, kad toks koordinavimas būtų vykdomas įtraukiant Europos Sąjungos institucijas, kaip reikalauja Europos Sąjungos teisė;

B.

kadangi, remiantis fiskalinio susitarimo 15 straipsniu, sutartis į ES teisę turėtų būti įtraukta ne vėliau kaip per penkerius metus remiantis šio įgyvendinimo metu įgytos patirties įvertinimu ir kadangi Komisijos komunikatai COM(2013)0165 ir COM(2013)0166 bei teisės aktų pasiūlymai, kurie turėtų būti pateikti vėliau, galėtų būti laikomi žingsniais reikiama kryptimi;

C.

kadangi 2010 m. Feio pranešime Parlamentas jau pateikė rekomendaciją nustatyti specialią tvarką ir reikalavimą, kad valstybės narės, ypač euro zonai priklausančios narės, informuotų viena kitą ir Komisiją prieš priimdamos ekonominės politikos sprendimus, kurie galėtų turėti didelį poveikį, dėl kurio galėtų būti pakenkta sklandžiam vidaus rinkos ir Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) veikimui;

D.

kadangi kartu su dviejų dokumentų rinkiniu pateiktoje deklaracijoje, kaip svarbią solidarumo priemonę, raginama sukurti daug griežtesnę ekonominės ir biudžeto kontrolės sistemą ir toliau plėtoti Europos fiskalinius pajėgumus bei laiku įgyvendinti tvarų augimą skatinančias struktūrines reformas, remiančias principą, kad veiksmai, skatinantys didesnę atsakomybę ir ekonominę drausmę, būtų derinami su didesniu solidarumu ir stipresniu sprendimų priėmimo integravimu tokiose politikos srityse, kaip mokesčiai ir darbo rinkos; kadangi šioje deklaracijoje pabrėžiamas principas, kad veiksmai, kuriais didinamas ekonominės politikos koordinavimas, turi būti vykdomi didinant solidarumą;

E.

kadangi Thysseno pranešimo 11 dalyje pabrėžiama, jog tikra EPS negali apsiriboti taisyklių sistema, jai reikalingas didesnis biudžeto pajėgumas, pagrįstas konkrečiais nuosavais ištekliais;

F.

kadangi Thysseno pranešime pabrėžiama, jog aukštos kokybės patikima Europos statistika yra labai svarbi naujam ekonomikos valdymui ir jos svarbiausių sprendimų priėmimui, kad turi būti garantuotas faktinis Europos statistikos sistemos nepriklausomumas tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis ir kad ši sistema yra būtina sąlyga; taip pat kad standartinis perėjimas prie viešosios apskaitos standartų visose valstybėse narėse turėtų būti svarbiausia sudėtinė dalis, papildysianti Komisijos didesnes užtikrinimo galias tikrinant nacionalinių šaltinių, naudojamų apskaičiuojant skolą ir deficitą, kokybę visavertėje fiskalinėje sąjungoje;

1.

palankiai vertina Komisijos pastangas siekti tolesnės pažangos Sąjungos makroekonominio valdymo srityje remiantis šešių teisės aktų rinkiniu ir dviejų dokumentų rinkiniu; tačiau pabrėžia, kad visiškas naujos sistemos įgyvendinimas turi būti viršesnis už bet kokį naują pasiūlymą;

2.

pabrėžia, kad paskatomis grindžiamas vykdymo užtikrinimo mechanizmas, kuriuo siekiama padidinti solidarumą, sanglaudą ir konkurencingumą, turi būti įgyvendinamas kartu su papildomomis ekonominės politikos koordinavimo priemonėmis, kaip nurodyta prie Komisijos deklaracijos pridedamame dviejų dokumentų rinkinyje, t. y. kad principas, užtikrinantis didesnę atsakomybę ir ekonominę drausmę, būtų derinamas su didesnio solidarumo principu;

3.

pabrėžia, kad kiekvienas tolesnis pasiūlymas turi turėti aiškią pridėtinę vertę, palyginti su turimomis priemonėmis, pvz., sanglaudos politikos priemonėmis;

4.

pabrėžia, kad koordinavimo pastangos neturi tapti priežastimi, dėl kurios įvairių sprendimo priėmimo lygmenų atitinkamos atsakomybės sritys taptų neaiškios;

5.

dar kartą patvirtina, kad ES valdymas turi nepažeisti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų prerogatyvų, ypač tais atvejais, kai numatytas bet koks suverenumo perleidimas; pabrėžia, kad tinkamam teisėtumui ir atskaitomybei reikalingi demokratiniai sprendimai, kuriuos nacionaliniu ir ES lygmenimis turi užtikrinti atitinkamai nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas; primena Europos Vadovų Tarybos 2012 m. gruodžio mėn. išvadose numatytą principą, kad viso proceso metu bendras tikslas tebėra užtikrinti demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo lygiu; pabrėžia, kad ex ante koordinavimo mechanizmai ir konvergencijos bei konkurencingumo priemonės (KKP) turėtų būti taikomi visoms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, o kitoms valstybėms narėms turėtų būti suteikta nuolatinio prisijungimo galimybė; ragina Komisiją būsimuose teisės aktų pasiūlymuose numatyti tokį privalomą nacionalinių parlamentų vykdomą patvirtinimą, taip pat užtikrinti aktyvesnį pramonės ir darbo rinkos dalyvavimą ekonominio koordinavimo procese;

6.

laikosi nuomonės, kad komunikatai nebuvo pateikti tinkamu laiku; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą priimti konvergencijos kodeksą ES semestro metu, kuris būtų paremtas strategija „ES 2020“ ir turėtų tvirtą socialinį ramstį;

7.

pakartoja, kad Komisija turi visapusiškai atsižvelgti į Parlamento – vienos iš teisėkūros institucijų – vaidmenį; apgailestauja, kad naujausiuose komunikatuose dėl EPS neatspindėta Europos Parlamento pozicija derybose dėl EPS stiprinimo ir numatyta tik labai ribota parlamentinė kontrolė, nes siūloma dialogo struktūra; pabrėžia, kad Parlamentas yra teisėkūros ir biudžeto valdymo institucija tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Taryba;

8.

apgailestauja, kad komunikatuose reglamentuojamos politikos sritys pirmiausiai susijusios su kainų konkurencingumu ir neapima mokesčių vengimo arba socialinių ir užimtumo klausimų;

9.

pabrėžia, kad su abiem komunikatais susiję pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti priimami laikantis įprastos teisėkūros procedūros;

10.

laikosi nuomonės, kad svarbus formalus ekonominės politikos reformų ex ante koordinavimas ES lygmeniu ir kad jį derėtų stiprinti laikantis Bendrijos metodo, taip pat kad jis turėtų būti taikomas pagrindinėms nacionalinėms ekonominėms reformoms, numatytoms nacionalinėse reformų programose ir turinčioms įrodomą galimą šalutinį poveikį; mano, kad toks ex ante koordinavimas turėtų būti suderintas su Reglamento (ES) Nr. 1175/2011 2a straipsnyje nurodyto Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro priemonėmis ir, esant reikalui, turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į naujas solidarumo ir paskatomis grindžiamas priemones;

11.

laikosi nuomonės, kad stipresnis ex ante koordinavimo ir sprendimų priėmimo konkrečiose politikos srityse Sąjungos lygmeniu integravimas turi remtis patikima oficialia statistika ir kad, be kita ko, tolesniam biudžeto politikos derinimui Sąjungoje reikia konsoliduotų duomenų apie Sąjungos, valstybių narių bei vietos ir regionų valdžios institucijų viešąsias sąskaitas; taigi mano, kad Komisija būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų numatyti, kad būtų parengti tokie konsoliduoti duomenys;

12.

apgailestauja, kad kai kurie siūlomi pagrindinių ekonominės politikos reformų kriterijai, pvz., politinės ekonomijos aspektai, yra neaiškiai suformuluoti ir itin aptakiai apibrėžti; prašo papildomai nustatyti naujus konkrečius kriterijus, paremtus ES semestru ir strategijos „Europa 2020“ priemonėmis, siekiant nustatyti pagrindines reformas, atsižvelgiant į valstybių narių ypatumus ir nepažeidžiant subsidiarumo principo;

13.

pabrėžia, kad įdiegtini ex ante koordinavimo mechanizmai turėtų būti taikomi visoms euro zonos valstybėms narėms ir atviri visoms Sąjungos valstybėms narėms, kartu atsižvelgiant į didesnę euro zonos valstybių narių tarpusavio priklausomybę; laikosi nuomonės, kad valstybėms narėms turėtų būti sudarytos galimybės dalyvauti programoje savanoriškai;

14.

ragina, kad reformų planai būtų skaidrūs, įtraukūs ir viešai skelbiami; be to, ragina, kad diskusijose dėl ex ante koordinavimo esminį ir aiškiai pripažintą vaidmenį atliktų socialinis dialogas, kuriame dalyvautų suinteresuoti visuomenės subjektai;

15.

ragina kruopščiai suplanuoti Komisijos informavimo procedūrą ir sudaryti Komisijai galimybę prieš galutinai tvirtinant planuojamas reformas pateikti apie jas pastabų;

16.

prašo į Europos semestro procesą įtraukti šią naują koordinavimo priemonę ir suteikti Europos Parlamentui galimybę užtikrinti demokratinę atskaitomybę;

17.

pabrėžia, kad ex ante koordinavimu neturėtų būti siekiama ne užgniaužti nacionalinių reformų pastangas, bet užtikrinti reformų nedelsiamą įgyvendinimą, nebent numatomas reformų šalutinis poveikis būtų pakankamai didelis, kad tektų iš naujo įvertinti reformas;

18.

laikosi nuomonės, kad bet kokia siūloma KKP turėtų būti grindžiama tam tikromis sąlygomis, solidarumu ir konvergencija; mano, kad tokia priemonė turėtų būti taikoma tik nustačius socialinį disbalansą ir pagrindinių ilgalaikį ir tvarų augimą skatinančių struktūrinių reformų poreikį remiantis konvergencijos kodekso ir nacionalinių įgyvendinimo planų atitikties įvertinimu, tinkamai oficialiai dalyvaujant Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams;

19.

pabrėžia, kad įdiegtini nauja KKP turėtų būti taikoma visoms euro zonos valstybėms narėms ir atvira visoms Sąjungos valstybėms narėms, kartu atsižvelgiant į didesnę euro zonos valstybių narių tarpusavio priklausomybę; laikosi nuomonės, kad valstybėms narėms turėtų būti sudarytos galimybės dalyvauti programoje savanoriškai;

20.

laikosi nuomonės, kad itin svarbu užtikrinti nauja priemonė būtų priimta laikantis įprastos teisėkūros procedūros, grindžiama Bendrijos metodu ir taikoma tinkamai kontroliuojant Europos Parlamentui – turi būti įmanoma atitinkamus biudžeto asignavimus patvirtinti atskirai kiekvienu atveju;

21.

pabrėžia, kad, nedarant poveikio ES biudžeto kontrolei, metinės nacionalinio plano ataskaitos ir jo stebėsena turėtų remtis tvirtesniu Europos semestru;

22.

laikosi nuomonės, kad KKP turėtų būti didesnio biudžeto valdymo pajėgumo priemonė ir kad ją taikant derėtų orientuotis į struktūrinių reformų paramą tam tikromis sąlygomis, siekiant didinti konkurencingumą, augimą ir socialinę sanglaudą, užtikrinant glaudesnį ekonominės politikos koordinavimą ir ilgalaikę valstybių narių ekonominių rezultatų konvergenciją, taip pat sprendžiant disbalanso ir struktūrinių skirtumų problemas; mano, kad tokios priemonės yra tikro fiskalinio pajėgumo vystymo pagrindas;

23.

mano, kad tokie biudžeto valdymo pajėgumai tegali būti naudingi juos plėtojančioms valstybėms narėms;

24.

apgailestauja dėl to, kad komunikatuose nesilaikoma ES teisės sistemos vieningumo principo, nes numatomos ES sutartys su valstybėmis narėmis; laikosi nuomonės, kad formuluotė „susitarimai“ nėra tinkama, nes komunikatuose numatytas mechanizmas griežtai kalbant nėra sutartis pagal viešąją arba privatinę teisę, bet ekonominės politikos koordinavimui taikomas paskatomis grindžiamas vykdymo užtikrinimo mechanizmas;

25.

pabrėžia, kad reformų planus turi parengti valstybės narės, tinkamai dalyvaujant jų nacionaliniams parlamentams pagal valstybių narių vidaus konstitucinę sistemą ir bendradarbiaujant su Komisija, kartu visapusiškai laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiantį į poreikį išsaugoti atitinkamas politines galimybes nacionaliniam įgyvendinimui ir demokratiniams procesams kiekvienoje valstybėje narėje;

26.

nurodo, kad įdiegus reformas remiantį paskatų mechanizmą būtų galima palengvinti trumpalaikį neigiamą struktūrinių reformų poveikį, ypač socialinius ir politinius sunkumus, ir užtikrinti, kad tas poveikis būtų labiau priimtinas piliečiams; taip pat nurodo, kad mechanizmą derėtų finansuoti iš naujos, taikant Bendrijos metodą priimtos ir reglamentuojamos priemonės, kuri būtų neatskiriama ES biudžeto dalis, kuriai nebūtų taikomos DFP viršutinės ribos, kad būtų užtikrintas visapusiškas Europos Parlamento, veikiančio kaip teisėkūros ir biudžeto valdymo institucija, dalyvavimas;

27.

pareiškia, kad taikomos priemonės net ir trumpam neturėtų turėti neigiamo poveikio socialinei įtraukčiai, darbuotojų teisėms, sveikatos priežiūrai ir kitiems socialiniams klausimams;

28.

pabrėžia, kad priemonė neturėtų didinti neatsakingo elgesio rizikos; laikosi nuomonės, kad tuo tikslu Komisijai derėtų užtikrinti, kad reformos nebūtų atidedamos iki tol, kol jos tampa tinkamos finansinei paramai gauti, ir kad taikant priemonę nebūtų skatinamos reformos, kurios būtų įgyvendintos ir be Sąjungos paramos;

29.

pabrėžia, kad reikėtų vengti priemonės dubliavimosi su sanglaudos politika;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.