30.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 440/92

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 109 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (COM(2012)0725),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims ir 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų (COM(2012)0730),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES valstybės pagalbos modernizavimas“ (COM(2012)0209),

—

atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę, priimtą per 2012 m. lapkričio 29 d. vykusį jo 98-ą plenarinį posėdį,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 15/2011 „Ar Komisijos procedūros užtikrina veiksmingą valstybės pagalbos kontrolę?“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (1) (toliau – pagrindų susitarimas), ypač į jo 15 punktą,

—

atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl valstybės pagalbos modernizavimo (O-000213/2012 – B7-0102/2013),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Komisija pateikė pasiūlymus dėl dviejų reglamentų, kuriais įgyvendinama valstybės pagalbos modernizavimo programa, ir kaip jų teisinį pagrindą nurodė SESV 109 straipsnį; kadangi pagal šį teisinį pagrindą numatoma tik konsultavimosi su Parlamentu, o ne bendro sprendimo procedūra;

B.

kadangi šiais pasiūlymais siekiama sutelkti išteklius į svarbesnių pagalbos atvejų vertinimą, o ne nagrinėti mažiau svarbius atvejus ir smulkius skundus, kurie neturi nieko bendra su prekyba tarp valstybių narių;

C.

kadangi šie pasiūlymai ir ypač procedūros reglamento (Reglamento (EB) Nr. 659/1999) pakeitimas yra susiję su Komisijos vykdomos išrinktų nacionalinių ir vietos institucijų sprendimų kontrolės aspektais ir todėl tai iš tiesų yra demokratinės šių tekstų priežiūros, kurią turi vykdyti Parlamentas, atvejis;

D.

kadangi Parlamentas turėtų būti įtrauktas, kai rengiami tokie pasiūlymai, kaip numatyta Parlamento ir Komisijos pagrindų susitarimo 15 punkte;

1.

palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos modernizavimo ir naujus Komisijos pasiūlymus dėl reglamentų; vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti, kad ekonomikos augimo skatinimas, kaip vienas iš bendrųjų šios reformos tikslų, vėl nepadidintų valstybių skolos;

2.

pabrėžia, kad reikia mažiau, bet tikslingesnės valstybės pagalbos, kuri reikalautų mažiau viešųjų išlaidų, neiškraipytų konkurencijos ir sykiu padėtų pereiti prie žinių ekonomikos;

3.

pabrėžia, kad valstybės pagalba turi būti suprojektuota taip, kad būtų skatinama paslaugų, žinių ir infrastruktūros savaiminė plėtra, o ne teikiama parama konkrečioms bendrovėms;

4.

pabrėžia, kad pagrindinis valstybės pagalbos kontrolės vaidmuo yra užtikrinti vienodas veiklos sąlygas vidaus rinkoje; palankiai vertina valstybės pagalbos modernizavimo priemonių rinkinį kaip vieną iš pamatinių šiuo metu vykstančio konkurencijos politikos modernizavimo proceso elementų; ragina laiku įgyvendinti reformų rinkinį;

5.

pripažįsta valstybės pagalbos atliekamą vaidmenį, kuriam sudarytos sąlygos nustačius specialią krizės meto tvarką, siekiant įveikti krizę; taip pat pripažįsta, kad tinkamas valstybės pagalbos panaudojimas ir kontrolė atliks svarbų vaidmenį siekiant augimo strategijos „ES 2020“ tikslų;

6.

pabrėžia, kad konkurencijos politika turi sudaryti sąlygas valstybei tinkamai paremti ekologinę ekonomikos pertvarką, ypač atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityse, ir kad naujos gairės turėtų būti grindžiamos šia prielaida;

7.

sutinka su Komisijos požiūriu, jog valstybės pagalbos procedūras reikia paspartinti, kad būtų galima skirti daugiau dėmesio sudėtingiems atvejams, kurie gali turėti didelį poveikį konkurencijai vidaus rinkoje; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą padidinti Komisijos veiksmų laisvės lygį sprendžiant, kaip nagrinėti skundus; ragina Komisiją pateikti išsamius kriterijus, kaip šioje srityje atskirti svarbius atvejus nuo mažiau svarbių; pažymi, kad tinkami tokio atskyrimo būdai būtų padidinti de minimis reglamento leidžiamas didžiausias sumas ir praplėsti įgaliojimus suteikiančio reglamento ir bendrosios išimties reglamento horizontaliąsias kategorijas;

8.

pažymi, kad šie tikslai jau buvo ne kartą iškelti ir jais remtasi per ankstesnes valstybės pagalbos teisės aktų peržiūras, tačiau atrodo, kad jie ne visiškai pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad būtini šie nauji pasiūlymai;

9.

reiškia viltį, kad dabar pasiūlymai atitiks iškeltus tikslus, tačiau neatgrasys skundų teikėjų nuo pranešimo Komisijai apie svarbius konkurencijos iškraipymo atvejus;

10.

atkreipia dėmesį į bendrą Komisijos ketinimą netaikyti pranešimo reikalavimo didesniam skaičiui priemonių; ypač pabrėžia, kad į Komisijos pasiūlymą įtrauktos nuostatos, pagal kurias įgaliojimus suteikiantis reglamentas taikomas pagalbai, kuri teikiama kultūrai, ir pagalbai, kuria padengiami gaivalinių nelaimių sukelti nuostoliai; vis dėlto pažymi, kad valstybės narės turės užtikrinti ex ante atitiktį valstybės pagalbos de minimis priemonių ir bendrosios išimties schemų taisyklėms, kad išlaikytų pakankamą kontrolės lygį, o Komisija toliau vykdys tokių atvejų ex post kontrolę; pabrėžia, kad dėl to valstybės pagalba negali padidėti; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės pagalba per ilgą laikotarpį būtų sumažinta;

11.

pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti geresnį keitimąsi informacija su valstybėmis narėmis, kalbant apie kokybę ir informacijos pateikimą ir pranešimų parengimą laiku; pabrėžia, kad veiksmingos nacionalinės sistemos turi užtikrinti, kad valstybės pagalbos priemonės, kurioms netaikoma ex ante pranešimo prievolė, atitiktų Sąjungos teisę;

12.

pažymi, kad ligi šiol informaciją, reikalingą valstybės pagalbos kontrolės atvejais, suteikia išimtinai valstybės narės; prašo Komisijos įvertinti, ar reikės papildomų žmogiškųjų išteklių, kad būtų išplėtotos Komisijos informacijos rinkimo priemonės ir ji galėtų gauti tiesioginę informaciją iš rinkos dalyvių;

13.

yra labai susirūpinęs Audito Rūmų tyrimo rezultatais, kurie rodo, kad Komisija nesistengia sistemingai aptikti pagalbos priemonių, apie kurias nebuvo pranešta, ir visapusiškai neįvertina savo valstybės pagalbos kontrolės ex post poveikio; prašo papildomų paaiškinimų dėl 40 proc. galbūt probleminių atvejų, kai valstybės pagalba buvo suteikta pagal bendrosios išimties reglamentus; pabrėžia, kokius ypatingus sunkumus tai kelia naujiems rinkos dalyviams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, taip pat kaip tai iškraipo konkurenciją;

14.

ragina Komisiją atsižvelgiant į valstybės pagalbos modernizavimą spręsti minėtus klausimus ir užtikrinti, kad galbūt susilpnėjusią pranešimų ex ante kontrolę kompensuotų Komisijos vykdoma veiksminga ir griežta ex post kontrolė, siekiant užtikrinti tinkamą atitiktį;

15.

apgailestauja, kad pagal naujų pasiūlymų teisinį pagrindą, SESV 109 straipsnį, numatyta tik konsultavimosi su Parlamentu, o ne bendro sprendimo procedūra, kuri dera su kitomis rinkos integracijos ir ekonominio reguliavimo sritimis įsigaliojus Lisabonos sutarčiai;

16.

yra įsitikinęs, kad toks demokratijos deficitas negali būti toleruojamas, atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymai susiję su Komisijos vykdomos išrinktų nacionalinių ir vietos valdžios institucijų sprendimų ir veiksmų kontrolės priežiūros priemonėmis, ypač kalbant apie visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, susijusias su pagrindinėmis teisėmis;

17.

siūlo, kad šis deficitas būtų panaikintas tarpinstituciniais susitarimais ir padėtis ištaisyta priimant bet kokius būsimus Sutarties pakeitimus;

18.

iki to laiko primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą kuo labiau atsižvelgti į pakeitimų pasiūlymus, kuriuos Parlamentas teikia per konsultavimosi procedūrą;

19.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.