15.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 12/39

Pranešėja

Laure Batut

Bendrapranešėjė

Eve Päärendson

1.1.1

Europos Sąjungai ir Japonijai kartu tenka trečdalis pasaulio prekybos. Partnerystė, pagrįsta plataus užmojo, išsamiu ir abipusiai naudingu ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimu (LPS) arba ekonominės partnerystės susitarimu (EPS), paskatintų abipusę prekybą ir investicijas ir pagerintų susitarimo šalių ekonominę padėtį, užimtumo galimybes, padėtų sustiprinti tarptautines taisykles ir standartus. Šių šalių piliečiai pageidautų teisingai pasidalyti laukiamą susitarimo naudą, tačiau atidžiai stebi procesą ir nenori, kad sumažėtų jų standartai.

1.1.2

EESRK teigiamai vertina šias derybas dėl LPS/EPS su Japonija, o ypač sprendimą tęsti jas po pirmųjų metų peržiūros. Tačiau Komitetas apgailestauja dėl informacijos apie šiuo metu vykstančias derybas trūkumo ir nepakankamo skaidrumo. Kadangi vartotojų interesų propagavimas ir apsauga yra labai svarbi priemonė užsitikrinti visuotinę visuomenės paramą susitarimui, reikia sukurti konsultacinius mechanizmus, panašius į tuos, kurie naudojami derybose dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP), taip užtikrinant geresnį pilietinės visuomenės informavimą apie lyginamuosius pranašumus, kurių suinteresuotieji subjektai galėtų tikėtis atvėrus rinką ES ir Japonijos prekybai. Todėl EESRK ragina abi šalis didinti skaidrumą ir geriau informuoti apie derybas, sukuriant oficialų pilietinės visuomenės informavimo mechanizmą, taip pat susitarime numatyti konsultacijų struktūrą. Be to, Komitetas pažymi, kad abiejų šalių verslas jau turėjo galimybę kaip dalyvavimo ir konsultacijų platforma pasinaudoti ES ir Japonijos verslo apskrituoju stalu.

1.2.1

EESRK pageidauja būti išsamiai nuolat informuojamas apie 2012 m. poveikio tyrimo persvarstymą. Komitetas prašo, kad jam kiek galima greičiau būtų pranešta apie įgyvendinimo grafiką, ypač kiek jis susijęs su techninių standartų suderinimu, ir mano, kad prieš priimant kokį nors sprendimą, reikėtų visomis ES oficialiomis kalbomis paskelbti už poveikio analizę tikslesnį dokumentą.

1.2.2

EESRK ragina ES imtis visų galimų priemonių siekiant, kad:

Kadangi investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas yra labai jautri sritis ir atsižvelgiant į skirtingą įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūrį, EESRK teigiamai vertina Komisijos pradėtas viešąsias konsultacijas dėl transatlantinių prekybos derybų ir labai susidomėjęs laukia rezultatų (1). Atsižvelgdamas į Japonijos demokratijos tvirtumą, EESRK mano, jog apklausus Japonijos suinteresuotuosius subjektus šiuo klausimu, gauta informacija galėtų būti naudinga deryboms ir jas palengvinti.

1.2.3

Japonijos ir ES pilietinės visuomenės dialogas bus didelis indėlis rengiant LPS/EPS. Komitetas rekomenduoja ES ir Japonijos LPS/EPS susitarimo pagrindu įsteigti jungtinį konsultacinį organą, panašų į tuos, kurie sukurti kitiems neseniai Europos Sąjungos sudarytiems susitarimams; šio organo vaidmenį dviejų atitinkamų pilietinių visuomenių atstovai galėtų aptarti derybose. Šiam organui turi būti suteikta galimybė nagrinėti bet kurią susitarimo sritį ir dėl jos pareikšti savo nuomonę. Komitetas labai rekomenduoja, kad mažiausiai pusę Europai atstovausiančių narių kandidatūrų pasiūlytų EESRK – ES konsultacinis organas, atsakingas už atstovavimą Europos organizuotos pilietinės visuomenės interesams.

1.2.3.1

EESRK užmezgė puikius ryšius su Japonijos darbuotojams, darbdaviams, ūkininkams, kooperatyvams, vartotojams, nevyriausybinėms organizacijoms, nepelno organizacijoms ir universitetais atstovaujančiomis organizacijomis (2). Dialogo ir konsultavimosi su abiejų šalių pilietine visuomenę skatinimu pirmiausia rūpinasi EESRK Japonijos reikalų komitetas.

2.1.1

ES ir Japonija nusprendė sustiprinti savo ryšius, pradėdamos derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo (LPS) arba ekonominės partnerystės susitarimo (EPS). Paraleliai vyksta derybos dėl strateginės partnerystės susitarimo (SPS) (3). Komitetas palankiai vertina pirmųjų metų peržiūros teigiamus rezultatus ir sprendimą tęsti derybas. Jeigu prielaidos pasitvirtins, ES eksportas į Japoniją turėtų išaugti 30 proc.; dėl to ES BVP padidėtų 0,8 proc., o visoje ES turėtų būti sukurta 4 00  000 naujų darbo vietų. Japonijos BVP išaugtų 0,7 proc., o jos eksportas į Europą – 24 proc., susitarimas taip pat sustiprintų didelį ES atliekamą vaidmenį prekybos su Rytų Azija ir investicijų šiame regione srityje (4).

2.1.2

ES ir Japoniją sieja daug bendrų vertybių ir principų, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir rinkos ekonomiką, kuri pasižymi aukšto lygio technine kompetencija. Jos susiduria ir su panašiais sunkumais (pavyzdžiui, gyventojų senėjimas ir mažėjantis gyventojų skaičius), joms reikia ieškoti naujų augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinių.

2.1.3

Dviejų regionų pilietinės visuomenės organizacijos ir atitinkami jų konsultacijų mechanizmai nėra pasiruošę sąveikai (5), todėl labai svarbu, kad bet kokį susitarimą papildytų aktyvesnis tokių organizacijų dialogas. ES suteikdama socialiniam ir pilietiniam dialogui institucinį pagrindą pasirūpino, kad taptų jis taptų jos socialinio modelio kertiniu akmeniu; Japonija taip pat pripažįsta pilietinės visuomenės plačiąja prasme svarbą (Darbo politikos taryba; suinteresuotųjų šalių forumas).

2.2

Japonijoje kaip ir ES imamasi priemonių ekonomikai sustiprinti (6). Šiuo metu Japonijos valstybės skola tebesiekia beveik 230 proc. šalies BVP. Stipri jena stabdo Japonijos importą, o po trigubos Fukušimos katastrofos mažmeninė prekyba per vienerius metus sumažėjo 2,3 proc. (2013 m. vasaris).

2.2.1

Dvišaliai laisvosios prekybos susitarimai atveria Japonijos rinkas pasaulinei prekybai ir jau paskatino regioninių integracijos zonų atsiradimą. Nuo 2002 m. Japonija sudarė daug dvišalių susitarimų Azijoje ir Lotynų Amerikoje, taip pat su Šveicarija. Šiuo metu Japonija veda derybas dėl trišalio susitarimo su Kinija ir Pietų Korėja. Japonija dalyvauja dar ir derybose dėl partnerystės abipus Ramiojo vandenyno.

2.2.2

Japonija ir ES jau pasirašė keletą svarbių susitarimų, kurie supaprastina prekybos procedūras telekomunikacijų, chemijos ir farmacijos produktų, antikonkurencinės praktikos, mokslo ir technologijų ir administracinio bendradarbiavimo bei pagalbos srityse (7).

3.1

Yra pavojus, kad bandymas prekybos globalizavimu užtikrinti ekonomikos augimą turės ekologinių pasekmių (8). Savo nuomonėje dėl derybų dėl naujų prekybos susitarimų (9) Komitetas pabrėžė, kaip svarbu į ES prekybos derybas įtraukti prekybai ir darniam vystymuisi skirtą skyrių, taip pat apimant ekologines ir socialines nuostatas, o pilietinei visuomenei numatant svarbią stebėsenos funkciją.

3.2

Derybos dėl ES ir Japonijos LPS/EPS suteikia abiems šalims galimybę dar kartą tarptautiniu lygmeniu patvirtinti savo įsipareigojimą dirbti trimis darnaus vystymosi kryptimis: siekiant ekonomikos augimo, socialinio vystymosi ir aplinkos apsaugos. Šiomis kryptimis vyko visos ES prekybos derybos ir jomis rėmėsi visi susitarimai nuo LPS, pasirašyto su Pietų Korėja (10). Biologinė įvairovė, klimato kaita, žuvininkystė, miškininkystė ir laukinė gamta yra ES ir pasauliniai prioritetai. Derybų šalys turėtų patvirtinti savo įsipareigojimą laikytis daugiašalių aplinkosaugos susitarimų.

3.3

Bet kokiame naujame susitarime reikėtų pakartoti, kad ES valstybės narės ir Japonija turi teisę nustatyti taisykles ir darnaus vystymosi prioritetus ir skatinti susitarimo šalis gerbti darbo ir aplinkosaugos standartus, atsižvelgiant į šalių įsipareigojimus laikytis tarptautinių standartų ir susitarimų šiose srityse.

3.4

LPS/EPS (11) suteiks progą dar kartą prisiimti šį įsipareigojimą (jei būtų ratifikuotos ir veiksmingai įgyvendintos TDO konvencijos) (12) ir stiprinti dvišalį dialogą ir bendradarbiavimą su darbu susijusiais klausimais, įskaitant Deramo darbo darbotvarkės sritis.

3.4.1

Europos pilietinei visuomenei atstovaujantis EESRK pabrėžia, kad gali nutikti taip, kad valstybės narės ir skirtingi sektoriai (13) nevienodai (14) pajus LPS/EPS teikiamą naudą.

3.4.2

Nors ES elektros mašinų gamybos sektoriuje, žemės ūkyje, miškininkystės, žuvininkystės, maisto perdirbimo, draudimo, statybų sektoriuose numatomas (procentinis) darbo vietų augimas, tikėtina, kad gali sumažėti darbo vietų chemijos, automobilių, metalurgijos ir metalo produktų ir oro transporto pramonėje (15). Šiuos sunkumus būtina nustatyti pačioje pradžioje, kad būtų galima imtis reikiamų paramos ir perkvalifikavimo priemonių. Svarbu, kad nauda būtų tolygiai paskirstyta įmonėms, darbuotojams, vartotojams ir platesnei pilietinei visuomenei, užtikrinant, kad nebus jokių didelių sutrikimų ir pasirūpinant galimybe už tokius sutrikimus kompensuoti (16).

4.1.1

EESRK, nors ir džiaugiasi turėdamas įgaliojimus būti svarbiu Komisijos partneriu, tačiau apgailestauja, kad šiuo metu derybos vyksta nepakankamai skaidriai – apie tai kalba abiejų šalių suinteresuotieji subjektai. Nebuvo paviešinta, koks yra Komisijos mandatas, nors derybos turėtų būti kiek galima atviresnės ir skaidresnės. Nemažai Europos ir Japonijos pilietinės visuomenės organizacijų skundėsi apie šias derybas gavusios tik informacijos nuotrupas. Tai daro įtaką derybų turiniui ir pilietinės visuomenės galimybėms tarti žodį derybų klausimais. Žinia, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas ne tik padidintų savitarpio supratimą, bet ir pagerintų šiuo metu vykstančių derybų dėl LPS/EPS kokybę, nes derybos būtų praturtintos pilietinės visuomenės kompetencija.

4.1.2

Europos piliečiai ragina taikyti ES dokumentus, kuriuose nustatytas skaidrumo principas. EESRK ragina kiek galima skubiau pateikti šiuos dokumentus atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams.

4.1.3

Kadangi Europos visuomenė teisėtai reikalauja visiško prekybos derybų skaidrumo, EESRK atkreipia Tarybos ir Komisijos dėmesį, į tai, kad būtina griežtai ir nuosekliai taikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį, visų pirma jo 10 dalį: „Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais šios procedūros etapais“.

4.1.4

EESRK rekomenduoja Europos Komisijai ES ir Japonijos deryboms dėl LPS/EPS sukurti konsultacijų su pilietine visuomene modelį, panašų į sukurtąjį ES deryboms dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (po kiekvieno derybų rato vyksta susitikimas su suinteresuotaisiais subjektais, įsteigiama pilietinės visuomenės atstovų konsultacinė grupė, kurioje turėtų dalyvauti ir EESRK nariai). Komitetui žinoma, kad panašus mechanizmas veikia ir derybose dėl partnerystės abipus Ramiojo vandenyno, kuriose dalyvauja JAV ir Japonija.

4.2.1

Kaip minėta pirmiau, visuose pastaruoju metu ES sudarytuose LPS yra prekybai ir darniam vystymuisi skirtas skyrius (17), kuriame pilietinei visuomenei – nepriklausomoms ir atstovaujamosioms organizacijoms, tolygiai dalyvaujant verslui, darbuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams – numatytas svarbus stebėsenos vaidmuo. EESRK pritaria Komisijos pastangoms tokį skyrių įtraukti ir į susitarimą su Japonija.

4.2.2

Japonijos valdžia nori pastovų augimą pasiekti darnaus vystymosi priemonėmis (žr. apie „abenomiką“ (18)). Japonijos su partneriais Azijoje sudarytuose LPS yra nuostatų, numatančių įsteigti pakomitetį, kuris stebėtų susitarimo poveikį verslo sąlygoms. Nors šiuo atveju taikymo sritis ir įgyvendinimo metodai skiriasi, Europos Sąjungai ir Japonijai žinomas LPS poveikio stebėsenos principas, todėl EESRK norėtų paraginti į susitarimą įtraukti didelį prekybai ir darniam vystymuisi skirtą skyrių.

4.2.3

Japonijos vyriausybė sukūrė keletą vidaus daugiašalių komitetų, kurie konsultuoja įmones apie LPS poveikį verslo sąlygoms; yra ir konsultacijų struktūrų, kurios padeda bendrauti vyriausybei ir kooperatyvams, vyriausybei ir profesinėms sąjungoms. Taip pat egzistuoja kitos plataus masto konsultacijų struktūros, pavyzdžiui, Suinteresuotųjų subjektų forumas dėl socialinės atsakomybės už darnią ateitį (19) arba Darbo politikos taryba.

4.3

ES ekonomikos ir socialiniame modelyje akcentuojamos, pavyzdžiui, tvirtos institucinės struktūros, sprendžiančios ekonominius, socialinius ir aplinkos klausimus, taip pat veiksmingas socialinis ir pilietinis dialogas ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir darbo vietų kokybę (20). Komitetas pažymi, kad šis modelis atspindi ES vertybes ir vykdydamos savo politiką jas privalo propaguoti visos ES institucijos.

4.3.1

Komitetas palankiai vertina ES įsipareigojimus tarptautiniu lygmeniu (21):

4.3.2

LPS su Japonija klausimu Europos Parlamentas rekomendavo Komisijai daug dėmesio skirti pagrindinėms darbo teisės normoms, numatyti plataus užmojo darniam vystymuisi skirtą skyrių ir įsteigti pilietinės visuomenės forumą, kuris vykdytų susitarimo įgyvendinimo stebėseną ir teiktų savo pastabas šiuo klausimu. EESRK nori, kad su juo būtų tariamasi, ir sieks, kad šios rekomendacijos būtų įgyvendintos.

4.4

EESRK primena, kad Komisija pati paskelbė Skaidrumo ES prekybos derybose vadovą, kuriame teigiama, kad derybos bus sėkmingos tik tokiu atveju, jeigu jos patenkins europiečių lūkesčius, ir kad parengiamajame derybų proceso etape pilietinės visuomenės nuomonė yra ypač svarbi (23).

EESRK labai norėtų, kad:

4.5

Beveik visi konsultacijose dalyvavę Europos ir Japonijos pilietinės visuomenės organizacijų atstovai (24) sutiko, kad pagal būsimą laisvosios prekybos susitarimą būtų sukurtas toks bendras stebėsenos organas.

4.5.1

Stebėsenos mechanizmai turėtų būti kuriami atsižvelgiant į esamas struktūras ir iki šiol ES ir Japonijoje sukauptą patirtį. EESRK norėtų dalyvauti apibrėžiant ES konsultacinės grupės ir bendro stebėsenos organo vaidmenį, kompetenciją ir sudėtį. Toliau būtina konsultuotis su visais suinteresuotaisiais subjektais, o EESRK turi būti laikomas svarbiu šio proceso dalyviu.

4.5.2

ES ir Japonijos pilietinių visuomenių atstovų struktūruotas dialogas LPS/EPS suteiks svarbų matmenį, taip pat ir kultūros srityje. EESRK mano, kad ne mažiau svarbu palaikyti glaudžius ryšius ir su kolegomis Japonijoje siekiant užtikrinti, kad būsimo bendro stebėsenos mechanizmo forma, kompetencija ir turinys atitiktų abiejų šalių lūkesčius.

5.1.1

Komitetas džiaugiasi, kad 2014 m. birželio mėn. (25) palanki pasiektos pažangos ataskaita sudarė galimybę Europos Sąjungos Tarybai tęsti derybas.

5.1.2

Susitarimo tikslas – gerinti galimybes patekti į rinką, užtikrinti teisės aktų nuoseklumą ir taip skatinti tarpusavio prekybą ir investicijas. Tai turėtų paspartinti tvarų augimą, papildomų darbo vietų kūrimą, didinti pasirinkimo galimybes vartotojams bei abiejų šalių ekonomikos konkurencingumą ir produktyvumą.

5.1.3

Europos Sąjungos prioritetas – panaikinti netarifines kliūtis (netarifinės kliūtys). Savo poveikio vertinime (26) Komisija nurodo, kad dažnai šių kliūčių priežastys yra kultūrinės, o pasekmės – protekcionistinio pobūdžio. EESRK pažymi, kad šias kliūtis sunku įvertinti, kai jas lemia besikeičiantys, nors ir aukščiausiu lygmeniu nustatyti, standartai. Kartais jos apsaugo ištisus sektorius, pavyzdžiui, Japonijos geležinkelių sektorių.

5.2.1

Turi būti panaikintos tarifinės kliūtys visiems produktams, įskaitant žemės ūkio ir perdirbtus žemės ūkio produktus, automobilius, kurie laikomi „jautriomis“ prekėmis, ir cheminius produktus bei vaistus, nustatant atitinkamus pereinamuosius laikotarpius.

5.2.2

Abipusis sertifikuotų gaminių pripažinimas remiantis panašių arba analogiškų produktų standartais ir bendradarbiavimas, kai įmanoma, derinant taisykles ir sistemas, paskatintų prekybą. Tačiau bus būtina užtikrinti, kad dėl bendradarbiavimo siekiant nustatyti naujus pasaulinius standartus nenukentės dabartiniai standartai.

5.2.3

Netarifinėmis kliūtimis, kurios stabdo ES eksportą, yra naudojamasi kaip paslėptomis protekcionistinėmis priemonėmis. Jos turi būti sumažintos arba panaikintos, ypač nustatytos derybų metu, o standartai turi būti suderinti su tarptautiniais standartais.

5.3.1

Turint omeny, kad tiek Japonijoje, tiek Europoje MVĮ tenka 99 proc. ūkio ir jos sukuria 70–80 proc. darbo vietų, EESRK ragina Komisiją šioms įmonėms skirti ypatingą dėmesį.

5.3.2

Kadangi dėl MVĮ dydžio jų ištekliai yra riboti, ir tuomet, kai tvarkomi reikalai su vyriausybe, ir kai taikomos prekybos taisyklės, galima tikėtis, kad ES ir Japonijos LPS/EPS joms bus naudingas, ypač dėl supaprastintų taisyklių ir sumažėjusių administracinių sąnaudų. Tačiau joms būtina pagalba, kad galėtų įveikti kliūtis, atsiradusias dėl didesnio tarptautinių dalyvių skaičiaus: kalbos barjeras, skirtinga verslo kultūra, didelės transporto sąnaudos, atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas, informacijos apie užsienio rinkas ir pakankamų finansinių išteklių trūkumas.

5.3.3

Norint maksimaliai pasinaudoti ES ir Japonijos LPS/EPS teikiama nauda, labai svarbu, kad abi šalys siektų geriau informuoti MVĮ apie esamas paramos paslaugas ir programas (27), kurias siūlo ES ir Japonijos pramonės bendradarbiavimo centras (28) ir JETRO (29), ypač apie naujas verslo galimybes, kurias turėtų atverti šis susitarimas. Pavyzdžiui, Europos MVĮ galėtų dominti Japonijos IRT, sveikatos apsauga (30), paslaugų, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, ekologiško (31) ir gourmet maisto sektoriai.

5.4.1

Rinkos liberalizavimas abiejų partnerių žemės ūkio maisto produktams atvertų naujas galimybes (200 proc. padidėjimas), tačiau žemės ūkis yra viena sudėtingiausių derybų sričių. Japonijos žemės ūkis gali patenkinti tik 40 proc. apsirūpinimo maistu poreikio ir tai ypač neramina. Visose derybose su užsienio šalimis Japonijos ūkininkai prašo tarifų apribojimų netaikyti penkių rūšių produktams: ryžiams, jautienai ir kiaulienai, pienui ir pieno produktams, kviečiams ir miežiams, taip pat cukrui ir saldikliams. ES mano, kad galimybė eksportuoti didesnius kiekius perdirbtų maisto produktų sudarytų puikią galimybę, ypač jei Japonija panaikintų daugumą netarifinių kliūčių.

5.4.2

Apskritai EESRK norėtų, kad būtų deramasi ir dėl intelektinės nuosavybės teisių (INT) (32) siekiant deramai apsaugoti Europos inovacijas. Saugomos geografinės nuorodos (SGN) yra sunkus diskusijų klausimas. Aukštos kokybės žemės ūkio produktų intelektinė apsauga gali tapti paslėpta importo kliūtimi. Pasaulinėje prekybos organizacijoje ES ir Japonija jau laikėsi kitokio požiūrio šiuo klausimu: Europos Sąjunga norėjo SGN taikymo sritį išplėsti, kad būtų užtikrintas aukštesnis privalomas apsaugos lygis (TRIPS sutartys, 1998 m. ES pasiūlymas), o Japonija kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (1999 m.) siūlė, kad nariai apie savo geografines nuorodas informuotų PPO siekiant sukurti duomenų bazę kaip informacijos šaltinį kitiems nariams, tačiau nenustatant privalomų įsipareigojimų. EESRK mano, kad tai svarbus klausimas, dėl kurio būtina atidžiai derėtis.

5.5.1

Japonijos ūkininkai ir vartotojai labai aktyviai dalyvauja kooperatyvų judėjime, siūlančiame savidraudą ir banko paslaugas. Paslaugų liberalizavimą jie vertina kaip pavojų, nors daugeliui tai atvertų svarbią galimybę, ypač vadinamajai „senjorų ekonomikai“. Paslaugos suteikia galimybę gerokai išplėsti prekybą.

5.5.2

Remiantis 2012 m. bendraisiais duomenimis ES-27 valstybės narės eksportavo į Japoniją paslaugų už 24,2 mlrd. EUR, o importas iš Japonijos sudarė 15,6 mlrd. EUR, taigi ES-27 perviršis siekia 8,6 mlrd. EUR, žinoma reikia atsižvelgti į tai, kad Japonijoje gyventojų yra keturis kartus mažiau nei ES. Beveik visos paslaugų liberalizavimą minėjusios organizacijos, su kuriomis buvo konsultuotasi, pasisakė prieš „neigiamą sąrašą“, pagal kurį visos paslaugos, kurios nėra konkrečiai nurodytos susitarimo tekste, galės būti atvertos prekybai. Nors ūkininkai ir vartotojai gali būti prieš „neigiamą sąrašą“, tačiau verslininkai jį vertina labai palankiai. Toks neigiamas sąrašas gerokai sumažintų valstybės institucijų kišimosi mastą. Ateities paslaugos savaime atsidurtų tarp liberalizuotų paslaugų. EESRK pritaria šalių nevaržomai teisei priimti teisės aktus siekiant viešojo intereso.

5.6.1

ES įmonėms labai svarbu įgyti galimybę dalyvauti Japonijos viešuosiuose pirkimuose. Šiuo tikslu turi būti panaikintos standartais grindžiamos kliūtys, visiems suinteresuotiesiems subjektams nustatytos vienodos skaidrios procedūros ir teikiama vienoda informacija, panaikinti labai svarbūs apribojimai geležinkelių rinkoje ir sukurta internetinės prieigos prie informacijos sistema. Be deklaruojamo politinio įsipareigojimo, faktinėms deryboms būtinas teisinis standartų stabilumas.

5.6.2

Sąžiningai konkurencijai būtinas abipusiškumas. Komitetas mano, kad susitarime turėtų būti išsamiai paaiškintos vienoje ir kitoje šalyje praktikuojamos formos leisti skirti valstybės pagalbą ir subsidijas.

5.6.3

Europos Sąjunga, valstybės narės ir Japonija turi sugebėti išsaugoti galimybę toliau finansuoti visuotinės svarbos tikslus, nustatytus pagal savo demokratines procedūras, tarp kurių, be kita ko, yra socialinis, aplinkos ir visuomenės sveikatos sektoriai. ES yra prisiėmusi Sutartyje numatytus su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus.

5.7.1

2012 m. ES-27 tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Japonijoje siekė 434 mln. EUR, o Japonijos tiesioginės užsienio investicijos ES-27 – 3  374 mln. EUR (34). Atsižvelgiant į tai, kad abipusiškumas yra pagrindinis LPS/EPS principas ir jeigu dėl susitarimo būtų prarastos darbo vietos, EESRK ragina Komisiją būti budriai šiuo klausimu ir apsvarstyti galimybę panaudoti Europos globalizacijos fondą joms kompensuoti. Be to, EESRK mano, kad gali tekti deramai kompensuoti įmonių patirtus nuostolius, prarastus žmogiškuosius išteklius ir technologijas, kurie anksčiau buvo finansuojami viešosiomis lėšomis.

5.7.2

ES ir Japonija turėtų peržiūrėti savo taisykles dėl nuosavybės apribojimų, leidimų ir kontrolės priemonių bei sudaryti palankias sąlygas investicijoms.

5.7.3

EESRK pažymi, kad tiek Japonijoje, tiek ES įstatymai ir teismai leidžia nešališkai spręsti ginčus taikant įprastas procedūras; ES valstybės narės ir Japonija suteikia investuotojams daug įvairių institucinių ir teisinių garantijų. Kadangi investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas yra labai jautri sritis ir atsižvelgiant į skirtingą įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūrį, EESRK teigiamai vertina Komisijos pradėtas viešąsias konsultacijas dėl transatlantinių prekybos derybų ir labai džiaugtųsi, jei jos būtų išplėstos ir apimtų Japoniją ir Japonijos suinteresuotuosius subjektus, kad būtų atsižvelgta į pastarųjų nuomonę.

5.7.4

EESRK ragina pradėti plataus masto diskusiją dėl ginčų sprendimo po to, kai Komisija nustatys sąlygas ir įvertins rezultatus. Komitetas jau rengia savo nuomonę šiuo klausimu.

5.7.4.1

Bet kuriuo atveju nė viena nuostata dėl su investicijomis susijusių ginčų sprendimo neturėtų riboti ES valstybių narių galimybės priimti teisės aktus siekiant viešojo intereso ir įgyvendinti viešosios politikos tikslus. „Investicijos“ ir „teisingos ir nešališkos tvarkos“ apibrėžtys turi būti aiškios. Tai turėtų būti vienas iš derybų klausimų.