6.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/53

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) nuo pat pradžių – nuo 2010 m. – stebi Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama bendrajai rinkai suteikti naują postūmį. Savo nuomonėje dėl I Bendrosios rinkos akto (1) jis išvardijo priemones, kurių, jo nuomone, trūko Komisijos pasiūlymuose (2). Reikėtų atsižvelgti į 2010 m. ES pilietybės ataskaitos „Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ (3) pastabas ir išvadas. EESRK atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad dabar bendrosios rinkos kliūčių yra daugiau, negu tuo metu, kai ji buvo sukurta (4).

1.2

EESRK – vienas pagrindinių „Bendrosios rinkos mėnesio“ diskusijas organizuojančių partnerių. Norint tinkamai imtis priemonių, kurių reikia norint bendrajai rinkai suteikti naują postūmį, labai svarbus yra pilietinės visuomenės organizacijų indėlis, nes būtent joms šios priemonės turės įtakos.

1.3

Po maždaug trisdešimties metų atėjo laikas keisti ES ekonomikos kursą ir padaryti galą įsitikinimui, kad laisvoji rinka visuomet gali ištaisyti disfunkcinę rinkos elgseną. Piliečiai smarkiai nukentėjo per pastarąją ekonomikos ir finansų krizę: jų aukos neturi nueiti veltui – jiems reikia suteikti naujų perspektyvų, antraip palaikančiųjų Europos integraciją ir toliau mažės. Šiuo požiūriu I ir II Bendrosios rinkos aktų priėmimo ir įgyvendinimo procesas laikomas pernelyg lėtu.

1.4

Turi būti imtasi konkrečių priemonių kovai su bet kokiu skurdu, pvz., su energija, vartojimu susijusiu skurdu, pernelyg dideliu įsiskolinimu ir kt., ką lėmė finansų krizė, ir nepakankamas bendrosios rinkos sukūrimo ir augimo vertinimas.

1.5

EESRK ne kartą yra pareiškęs, kad norint, kad bendroji rinka tinkamai veiktų, atsakomybę už tinkamą įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą turi prisiimti valstybės narės. Vykdymo užtikrinimas turi įgyti naują – tarpvalstybinį matmenį, apimantį ir bendradarbiavimą. Ateities iššūkius atlaikyti gebanti bendroji rinka turi turėti tvarios, labai konkurencingos ekonomikos pamatą – ekonomikos, besiremiančios tvariais procesais ir produktais, deramomis darbo sąlygomis ir inovacijomis. Svarbu, kad Komisija, rūpindamasi bendrąja rinka, galvotų apie 500 milijonų ES piliečių. Jie – didelė ekonominė jėga, ir remiantis Komisijos vartotojų darbotvarkėje (5) pateiktais duomenimis, jų išlaidos sudaro 56 proc. ES BVP.

1.6

Bendroji rinka turi būti apčiuopiamų rezultatų duodanti priemonė, paisanti socialinio ir aplinkos acquis. Iniciatyvos, kurių imamasi pagal I ir II Bendrosios rinkos aktus, turi būti derinamos su priemonėmis ir veiksmais, kurių imamasi ekonominei pinigų sąjungai sustiprinti (su fiskaliniu susitarimu, Europos stabilumo mechanizmu, paktu „Euro plius“ ir kt.).

1.7

Derybose dėl laisvosios prekybos susitarimų reikėtų siekti vienodų sąlygų, pvz., tarifų abipusiškumo, išlaikant aukštus vartotojų, aplinkos ir socialinės apsaugos standartus. Konkuruodama su pasauliniais konkurentais, ES turi užsitikrinti tuos aspektus, kurie padidins jos konkurencingumą, pavyzdžiui, užsitikrinti prieinamus energijos išteklius, kvalifikuotą darbo jėgą ir lanksčią darbo rinką.

2.3.1

Kai bus priimtas pataisytas duomenų apsaugos reglamentas, būtinai reikės pateikti valstybėms narėms konkrečioms nuostatoms skirtas gaires, kad šios nuostatos būtų nuosekliai įgyvendinamos.

2.3.2

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti standartinių pranešimų apie privatumo apsaugą kūrimui. Naujajame reglamente yra nuostata, reikalaujanti, kad privatumo priemonės būtų skaidrios ir suprantamos vartotojams. Parengus standartinius pranešimus apie privatumo apsaugą bus galima geriau užtikrinti, kad vartotojai bus tinkamai informuojami apie tai, kaip apdorojama jų asmeninė informacija ir kad privatumo priemonės bus paprastesnės nei sudėtingi teisiniai tekstai. Turėtų būti užtikrinta, kad įmonėms, visų pirma MVĮ, netektų neproporcingai didelė administravimo našta ir išlaidos.

2.4.1

Atsižvelgiant į buvusio Europos Komisijos nario António Vitorino rekomendacijas, Europos Komisija turi imtis tolesnių veiksmų ir palaipsniui panaikinti dabartinę autorių teisių mokesčių sistemą. Dabartinę sistemą reikėtų netrukus pertvarkyti ir paaiškinti, kad pagal licencinius susitarimus teikiamas skaitmeninis turinys neturi būti papildomai apmokestinamas paslaugos teikėjui jį perkeliant arba saugant debesyje. Be to, autorių teisių mokestis turi būti matomas galutiniam vartotojui ir šie mokesčiai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į ekonominę žalą, patiriamą dėl privataus kopijavimo.

2.4.2

2001 m. priėmus autorių teisių direktyvą nepavyko suderinti ES valstybių narių autorių teisių įstatymų. Esama labai skirtingų išimčių ir apribojimų, o tai tiek vartotojams, tiek kūrėjams sukuria teisinį netikrumą. Šią direktyvą reikėtų peržiūrėti pirmumo tvarka.

2.4.3

Dabartinę garso ir vaizdo turinio platinimo sistemą, paremtą platforma ir teritoriniu platinimu, reikia pritaikyti prie skaitmeninės aplinkos ir užtikrinti, kad ji atitiktų vartotojų lūkesčius. Chronologiškas filmų platinimas medijose (kino teatrai, skaitmeniniai vaizdo diskai, užsakomosios vaizdo programų paslaugos) ir teritorijose turėtų būti sumažintas ir šiek tiek lankstesnis. Būtų galima šiek tiek paeksperimentuoti su naujais verslo modeliais, kurie leistų nustatyti vieną vaizdo ir garso turinio pristatymo dieną šalyse, turinčiose bendras kultūrines ir kalbines tradicijas.

2.5.1

Reikia toliau tęsti su 2011 m. vartotojų teisių direktyva pradėtą derinimo procesą ir peržiūrėti bei atnaujinti 1999 m. vartotojų prekių pardavimo direktyvą, kad būtų galima spręsti skaitmeninės ekonomikos keliamus iššūkius: nedelsiant reikia numatyti teisės gynimo priemones tuo atveju, jeigu skaitmeninį turinį turintys produktai turėtų defektų.

2.5.2

Komisija turėtų parengti gaires, kaip taikyti teisės aktus dėl nesąžiningų sutarties sąlygų (Direktyva 1993/13/EEB) vartotojų sutartims dėl skaitmeninio turinio tiekimo.

3.1

2013 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl bendrosios telekomunikacijų rinkos sukūrimui skirto dokumentų rinkinio. EESRK apgailestauja, kad šiame pasiūlyme nepasinaudota galimybe toliau mažinti tarptinklinio ryšio mokesčius ir tokiu būdu toliau gerinti bendrosios rinkos sąlygas Europos piliečiams. EESRK palankiai vertina siūlomas taisykles, leidžiančias vartotojams lengviau keisti operatorius, užtikrinti sąžiningas sutarčių sąlygas ir komercinę praktiką, geresnį vykdymą ir žalos atlyginimą vartotojams. Tinklo neutralumo taisyklės yra tinkamas žingsnis, tačiau jas reikėtų toliau tobulinti.

3.2

Suderintų ir nesuderintų sektorių santykis atitinka pagrindinius ekonomikos poreikius. Kitų prekių sektoriai turi būti derinami prieš tai atlikus išsamią analizę. Tiems nesuderintiems sektoriams, kuriems galioja tarpusavio pripažinimo principai, Komisija turėtų parengti gaires dėl privačių bandymo įstaigų, kurios nepriima kitų šalių bandymo įstaigų išduotų pažymėjimų, vaidmens ir teisinio statuso. Europos Komisijos svetainėje reikėtų užbaigti dvikalbį nesuderintų produktų sąrašą.

3.3

Iki šiol nesukurta bendroji mažmeninių vartotojams skirtų finansinių paslaugų rinka. Dėl verslo ir komercinių kliūčių vartotojams praktiškai neįmanoma užsienyje nusipirkti finansinių paslaugų. Dėl dabar tarp valstybių narių esančių didelių banko sąskaitų, taupomųjų sąskaitų, hipotekos ir kitų produktų kokybės ir kainos skirtumų vartotojams gali apsimokėti finansinius produktus įsigyti iš kitų šalių. EESRK ragina Europos Komisiją išanalizuoti šią padėtį ir pateikti pasiūlymų. Vartotojai priimdami svarbius finansinius, su kaupiamosiomis pensijomis, kitomis investicijomis ar ilgalaikiais kreditais susijusius sprendimus dažnai pasigenda objektyvių ir nešališkų rekomendacijų ir (arba) konsultacijų. Visoje Europoje reikėtų propaguoti nešališkų ir nebrangių konsultacijų modelius.

3.4

Dar negalima džiaugtis su finansinėmis paslaugomis susijusiu vykdymo užtikrinimu: kai kuriose valstybėse narėse dar nėra už vartotojų apsaugą atsakingos valstybės įstaigos. Net jeigu šios įstaigos ir yra, jų teisinės galios dažnai pernelyg ribotos. Be to, prieš dvejus metus įsteigtos Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA)) neturi pakankamai stiprios kompetencijos vartotojų apsaugos srityje. Jų kompetencijos sritis reikėtų atitinkamai išplėsti ir šios institucijos turi turėti galimybę savo veiksmus koordinuoti su nacionalinės valdžios institucijomis.

3.5

Didžiausią potencialą toliau tobulėti turi bendroji paslaugų rinka, apimanti ir tinklų infrastruktūros paslaugas (telekomunikacijas, dujas, transportą ir draudimą). Norint, kad direktyva prisidėtų prie augimo ir darbo vietų kūrimo, reikia tobulinti vieno langelio veikimo visose valstybėse narėse principą. Komisija turėtų priimti reglamentuojamojo pobūdžio rekomendacijas, kaip panaikinti kliūtis, atskleistas atlikus tarpusavio direktyvos įgyvendinimo peržiūrą (6). EESRK ragina sukurti išsamią visų leidimo režimų duomenų bazę, kad būtų galima nustatyti geriausią reglamentuojamojo pobūdžio praktiką ir išsiaiškinti, kurie leidimus išduodančiųjų institucijų reikalavimai yra nereikalingi ir nepriimtini.

4.1

EESRK pritaria veiksmams, kuriais siekiama suteikti didesnę darbo jėgos judėjimo laisvę, taip pat panaikinti kliūtis, tokias kaip kvalifikacijų pripažinimas. Ypač svarbu modernizuoti ir liberalizuoti šią sistemą, geriau koordinuoti veiksmus sveikatos priežiūros sektoriuje, kad nepritrūktų darbo jėgos siunčiančiosiose šalyse, pagerinti socialinio draudimo sistemų koordinavimą ir sukurti vieno langelio sistemą, kad būtų paprasčiau atlikti registravimo procedūras (7).

4.2

Priėmus bendrąją pagrindų direktyvą, susijusias direktyvas ir pagal daugiamečius strateginius planus atliekant nuolatinę priežiūrą pavyko suvienodinti saugumo taisykles (įskaitant būtiniausius reikalavimus), kurias pripažįsta darbuotojai, tarp jų ir darbuotojai (laikinai arba judumo tikslais) esantys tarpvalstybinėse situacijose. Nuo 1978 m. šis procesas vyko nuolat vieną po kito vykdant veiksmų planus. Kai 2012 m. gruodžio mėn. buvo įvykdytas pastarasis planas, Komisija nenustatė naujo veiksmų plano. Siekdama tęsti šį konvergencijos procesą, Europos Komisija turėtų nedelsdama priimti naują ES strateginį veiksmų planą, skirtą aukštiems saugos standartams skatinti (kaip nurodo Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamasis komitetas), ir tai padaryti glaudžiai bendradarbiaudama su socialiniais partneriais.

4.3

M. Mončio II reglamento atšaukimas neišsprendžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais, kurie grindžiami netinkamais ES teisės aktais dėl darbuotojų komandiravimo ir jų įgyvendinimu, sukurtų problemų (8). Europos socialiniai partneriai nepajėgė susitarti šiuo klausimu. Vis dėl to Komisija turėtų svarstyti pasiūlymą valstybėms narėms prie ES steigimo sutarčių pridėti socialinės pažangos protokolą, kuriame būtų nustatyta, kad ekonominės laisvės nėra svarbesnės už socialines teises. Toks protokolas išaiškintų, kad bendroji rinka nėra savaiminis tikslas ir buvo kuriama, kaip priemonė socialinei pažangai ir visų ES gyventojų gerovei užtikrinti (9).

4.4

Tuo atveju, kai pažeidžiamos esminės ES teisės, darbuotojai, vartotojai ir įmonės turi turėti galimybę pasinaudoti ES teisės aktuose jiems suteiktomis teisėmis. Tačiau šiuo atveju ES turi omenyje tik vartotojų ir įmonių teises. Būtina užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tokias pačias galimybes pasinaudoti ES teisės aktuose numatytomis teisėmis sprendžiant tarpvalstybinio pobūdžio darbo konfliktus. Nors dažnai skelbiama, kad darbuotojai gali kreiptis į priimančiųjų šalių vietos teismus ir ten ginti savo teises, reikalauti, kad būtų paisoma darbo sąlygų ir laikomasi teisinių nuostatų, iš tikrųjų jie nukreipiami į savo šalies teismus (10).

5.1

Vartotojų teisių taikymui iškilo naujas iššūkis, kurį kelia didelės tarptautinės bendrovės ir asociacijos, visoje Europoje taikančios rinkodaros strategijas, kurių nebegalima įveikti nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo priemonėmis. Reikėtų siekti didesnio nacionalinių vykdymo priežiūros institucijų bendradarbiavimo ir daugiau galių suteikti Europos Komisijai bendrai koordinuoti šiuos veiksmus. Reikėtų daugiau naudotis viešųjų ir privačių vykdymo priežiūros subjektų, tokių kaip vartotojų organizacijos, sinergijomis.

5.2

Nacionalinių vykdymo priežiūros institucijų bendradarbiavimas šiandien kaip niekada svarbus, bet, deja, iki šiol nepakankamas. Reikėtų sustiprinti Europos Komisijos vaidmenį koordinuojant nacionalinių vykdymo priežiūros institucijų veiklą tais atvejais, kai vartotojų teisė pažeidžiama visos Europos mastu. Be to, reikėtų toliau svarstyti galimybę įgalioti Europos Komisiją užtikrinti ES vartotojų teisės (panašiai kaip konkurencijos teisės) vykdymą (11).

6.2.1

Reikėtų siekti geresnio nesąžiningos komercinės praktikos direktyvos vykdymo užtikrinimo, ypač skaitmeninėje aplinkoje, visų pirma e. prekyboje (plg. pasitaikančią praktiką, kai vartotojai klaidingai informuojami apie jų teisėtas garantuotas teises, kai numatomos neskaidrios ir nesąžiningos sutarčių sąlygos) ir oro transporto sektoriuje, kai bilietai užsakomi internetu ir kt.

6.3.1

EESRK pritaria 2012 m. vartotojų darbotvarkėje pasiūlytai iniciatyvai standartizuoti prieš sudarant vartojimo sutartis teikiamą informaciją, nurodytą Vartotojų teisių direktyvos 5 ir 6 straipsniuose. Tai turėtų padėti pasiekti to, kad prieš sudarant sutartis teikiama informacija būtų suprantama, skaidri ir lengvai prieinama ir skaitoma. Šiam žingsniui reikės vartotojų asociacijų pagalbos ir paramos ir reikės atsižvelgti į vartotojų elgsenos informacijos srauto atžvilgiu tyrimą (pvz., SWD(2012) 235 final, liepos 19 d.).

6.4.1

Reikia spręsti problemas, susijusias su didelėmis (didesnėmis) tarpvalstybinių pristatymų kainomis palyginti su vietiniais pristatymais ir sukurti konkurencingesnes elektronines rinkas. Tarpvalstybinio pristatymo kaina dažnai yra tokia didelė, kad vartotojams pirkti užsienyje neapsimoka net tuo atveju, kai prekė yra pigesnė. Europos Komisijos 2011 m. atliktas tyrimas (12) patvirtino, kad paskelbtos tarpvalstybinės siuntinių kainos vidutiniškai dvigubai didesnės nei vidaus lyginamosios kainos.

6.5.1

Didelė Europos ir nacionalinės teisės dalis paremta suvokimu, kad informuoti vartotojai yra savarankiški ir gali patys išsirinkti geriausius įmanomus produktus ir paslaugas. Informacija vartotojams tebėra vienas svarbiausių reguliavimo įrankių, tačiau visiems žinomi ir jo trūkumai, nes vartotojai dažnai neskaito arba nesupranta sutartyje esančios nesuprantamai surašytos ir pateikiamos informacijos. Komisija turėtų išanalizuoti ir patobulinti vartotojų informavimui skirtas politikos priemones ir įtraukti verslą, reguliavimo institucijas ir vartotojų organizacijas.

6.5.2

Komisijos pradėtas darbas, susijęs su palyginimo įrankių principais, tokiais kaip nepriklausomumas ir nešališkumas, turėtų nedelsiant išsirutulioti į konkrečias politines priemones, įskaitant gaires reguliavimo institucijoms ir įmonėms.

6.6.1

Tvarumas ir produktų saugumas, o iš kitos pusės – vartotojų pasitikėjimas yra dvi vieno medalio pusės. Planuojamas produktų susidėvėjimas (iš anksto užprogramuotas jų amžius) kaip komercinė strategija prieštarauja tvarios gamybos ir vartojimo principams. Europos Komisija turėtų išanalizuoti galimybę su produkto ilgaamžiškumu susijusius vartotojų lūkesčius susieti su teisėtu garantiniu laikotarpiu. Komitetas pabrėžia, kad ilgaamžiškumo ir naudojimo laiko priemonės, aptarnavimas po pardavimo ir atsarginių detalių rezervas skatintų tvarų vartojimą ir gamybą (13).

7.1

EESRK ragina sumažinti administracinę naštą, ypač MVĮ atžvilgiu, ir pabrėžia, kad ES ir nacionaliniu lygmeniu reikia pažangaus reglamentavimo (14). Valstybės narės į nacionalinę teisę perkeltus ES teisės aktus turėtų skelbti internetu realiuoju laiku, į perkėlimo procesą įtraukti pilietinę visuomenę ir plačiai informuoti apie naujas taisykles.

7.2

Komitetas prašo Komisijos rengiantis atlikti poveikio vertinimus ir rengiant teisės aktų projektus atsižvelgti į MVĮ kategorijai priklausančių mažų ir labai mažų įmonių ypatumus; labai mažas, mažas ir vidutines įmones reikėtų traktuoti kaip tris atskiras įmonių kategorijas, o ne vieną, apibrėžiamą kaip MVĮ (15).

7.3

Labai svarbu turėti galimybę gauti finansavimą, ypač tai pasakytina apie MVĮ. ES turi remti perėjimą nuo (labiausiai paplitusio) bankų teikiamo finansavimo prie kitų kapitalo produktų, tokių kaip rizikos kapitalas ir kapitalo rinkos. Kad toks perėjimas būtų sėkmingas, investuotojai turi jausti, kad investavimo aplinka yra stabili ir kad yra numatytos ilgalaikės strategijos.

7.4

EESRK rekomenduoja įvertinti galimybę sukurti Europos garantuotą finansavimo fondą, kad tam tikrus bazinius kriterijus atitinkančios MVĮ galėtų gauti lėšų pasinaudojusios sistema, sudarančia sąlygas reikalavimus atitinkančiai bendrovei lengvai gauti kreditą nereikalaujant iš jos užstato ar kitokių sąlygų, kurių paprastai reikalauja bankai. Į šios sistemos valdymo procesą reikėtų įtraukti už reikalavimus atitinkančią įmonę atsakingas atstovaujamąsias verslo organizacijas (16).

7.5

Pirmaeilė svarba turėtų būti teikiama skaidrumui ir atskaitomybei gerinti, jei norima užtikrinti, kad bendroji rinka iš tikrųjų skatintų plėtoti tokią teisinę terpę, kurioje būtų paisoma teisėtų visų suinteresuotųjų subjektų interesų. Iniciatyvos, susijusios su įmonių socialine atsakomybe, turėtų spręsti ir galimo piktnaudžiavimo subrangos sutartimis ir užsakomaisiais darbais problemas, visų pirma susijusias su tarpvalstybiniu paslaugų teikimu ir (arba) įdarbinimu. Reikia apsvarstyti galimybę priimti ES masto teisinę priemonę kovoti su fiktyvių, tik pašto dėžutę turinčių įmonių piktnaudžiavimu ir piktnaudžiavimu tokiomis įmonėmis, dėl kurio iškreipiama MVĮ konkurencija, apeinami darbo standartai ir vengiama įstatymuose numatytų mokėjimų. Reikėtų supaprastinti ieškinių prieš ES mastu veikiančias fiktyvias įmones pateikimo procedūras ne tik kilmės šalyje, bet ir likusiose valstybėse narėse.

8.1

Norint kovoti su mokesčių sukčiavimu, kuris ES siekia trilijoną eurų, reikia, kad valstybės narės labiau bendradarbiautų tarpusavyje ir pasauliniu mastu užtikrindamos skaidrumą ir teikdamos informaciją apie banko sąskaitas. EESRK ragina greitai susitarti dėl ES santaupų direktyvos ir dėl įgaliojimų derėtis dėl griežtesnių susitarimų dėl mokesčių su Šveicarija ir kitomis šalimis.

9.1.1

2012 m. lapkritį priimtas Komisijos komunikatas „Postūmis energijos vidaus rinkai“ – svarbus žingsnis siekiant iki 2014 m. sukurti bendrą energijos vidaus rinką. Turint omenyje, su kokia realybe susiduria Europos energijos vartotojai, reikia didesnės pažangos. Reikėtų supaprastinti perėjimo nuo vieno energijos tiekėjo prie kito sąlygas, o vartotojams turi būti sudarytos sąlygos gauti nešališką patarimą, kad jie galėtų nuspręsti, kas jiems labiausiai tinka. Bendrajai rinkai labai reikalingi iniciatyvūs nacionaliniai reguliuotojai, turintys pakankamai galių stebėti išrašomas sąskaitas, perėjimą pas kitus tiekėjus ir vartotojų skundus.

9.1.2

ES turi diversifikuoti savo energijos importo šaltinius, ieškoti alternatyvų ir kurti tinklus. Parama kai kuriems atsinaujinantiesiems energijos ištekliams gali iškreipti rinką, todėl tokią paramą reikėtų palaipsniui mažinti. Reikėtų kurti vieno langelio sistemas, kad leidimų išdavimo procedūros pagreitėtų, būtų skaidresnės ir paprastesnės. Tai labai sumažintų investuoti į energijos infrastruktūras norintiems rėmėjams tenkančią naštą.

9.2.1

Visoje Europos Sąjungoje vis didesnį nerimą kelia plintantis nesąžiningų oro transporto sutarčių sąlygų reiškinys. Per pastaruosius metus keletas vartotojų organizacijų pateikė ieškinius prieš dideles Europos oro bendroves ir nacionaliniai teismai daugelį oro bendrovių visuotinai taikomų nuostatų ir sąlygų paskelbė nesąžiningomis. Europos Komisija nepasinaudojo galimybe išspręsti šį klausimą, kai buvo peržiūrimas Reglamentas Nr. 261/2004 dėl oro transporto keleivių teisių. Europos Komisija turėtų paskelbti privalomą nesąžiningų oro transporto keleivių sutartyse taikomų sąlygų sąrašą.

9.2.2

Tam, kad bendroji rinka geriau veiktų, reikia skatinti prekių vežimo geležinkeliais paslaugas ir daugiarūšį transportą (17). Reikėtų labiau pasistengti, kad būtų priimtos Techninės sąveikumo specifikacijos (18).

9.2.3

Prekes keliais vežančių vežėjų tarpvalstybinės operacijos (kabotažas) tebėra ribotos. Kol kas nesudarytos sąlygos labiau atverti ES krovinių vežimo kelių transportu rinką. Keičiant ES patekimo į transporto rinką taisykles (įskaitant ir kabotažo taisyklių pakeitimus) reikėtų ir susijusių suderinimo priemonių, ypač vykdymo užtikrinimo, socialinėje ir fiskalinėje srityse. Neįvykdžius šių išankstinių sąlygų, kabotažo taisyklių pakeitimai gali turėti neigiamos įtakos sąžiningai konkurencijai ir sektoriaus tvarumui. Kol kas reikėtų užtikrinti dabar galiojančių taisyklių vykdymą (19).