TURINYS

1............ ĮVADAS. 3

2............ BENDRAS EŽF PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS. 3

2.1......... Finansinių priemonių įgyvendinimas valstybėse narėse. 4

2.2......... Pagrindinės EŽF intervencijos sritys. 4

2.3......... EŽF reglamento keitimas. 5

2.4......... Tolesni veiksmai po Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos. 6

2.5......... Kuro reglamento įgyvendinimo auditas. 6

2.6......... Komisijos įgyvendinamas biudžetas. 6

2.7......... Kaip valstybės narės naudojo techninės pagalbos biudžetą. 6

2.8......... Kaip Komisija naudojo techninės pagalbos biudžetą. 7

2.8.1...... Informacinės technologijos. 7

2.8.2...... Europos žuvininkystės rajonų tinklo (FARNET) pagalbos skyrius. 7

2.8.3...... Konferencijos. 7

2.8.4...... Informacijos sklaida. 7

2.8.5...... Tyrimai 7

2.8.6...... Nenuolatiniai darbuotojai 7

2.9......... EŽF derinimas su struktūriniais fondais ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP) 7

3............ EŽF PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS PAGAL KRYPTĮ. 8

3.1......... 1 kryptis. ES žvejybos laivyno pritaikymas. 8

3.1.1...... Nuolatinis žvejybos veiklos nutraukimas (EŽF reglamento 23 straipsnis) 9

3.1.2...... Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas (EŽF reglamento 24 straipsnis) 10

3.1.3...... Investicijos į žvejybos laivus ir selektyvumą (EŽF reglamento 25 straipsnis) 10

3.2......... 2 prioritetinė kryptis. Akvakultūra ir perdirbimas. 11

3.2.1...... Akvakultūra. 11

3.2.2...... Perdirbimas. 11

3.3......... 3 kryptis. Bandomieji projektai (EŽF reglamento 41 straipsnis) 12

3.4......... 4 kryptis. Tvari žuvininkystės rajonų plėtra. 12

4............ Konvergencijos ir ne konvergencijos regionuose Komisijos VYKDOMAS EŽF BIUDŽETAS. 13

KOMISIJOS ATASKAITA

ŠEŠTOJI METINĖ EUROPOS ŽUVININKYSTĖS FONDO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO ATASKAITA (2012 M.)

1.           ĮVADAS

Ši ataskaita parengta pagal Europos žuvininkystės fondo[1] (EŽF) reglamento 68 straipsnio reikalavimą, kad kiekvienais metais Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateiktų EŽF priemonių faktinio įgyvendinimo praėjusiais metais ataskaitą. Ataskaita grindžiama Komisijos išnagrinėtomis ir įvertintomis valstybių narių metinėmis ataskaitomis ir kita turima informacija.

Ši ataskaita suskirstyta į dvi pagrindines dalis. Pirmoje dalyje pateikiamas bendras valstybių narių ir Komisijos vykdomo EŽF priemonių įgyvendinimo 2012 m. vertinimas. Remiantis valstybių narių duomenimis, pateiktais Komisijai paprašius pateikti informaciją pagal EŽF[2] įgyvendinimo reglamento 40 straipsnį, joje taip pat aptariamos aktualios tendencijos.

Antroje dalyje pateikiamas išsamesnis įvairių EŽF prioritetinių krypčių pagrindinių priemonių įgyvendinimo vertinimas. 1 kryptyje daugiausia dėmesio skiriama nuolatiniam žvejybos veiklos nutraukimui (EŽF reglamento 23 straipsnis), laikinam žvejybos veiklos nutraukimui (EŽF reglamento 24 straipsnis) ir investicijoms į žvejybos laivus ir selektyvumą (EŽF reglamento 25 straipsnis), kurios paprastai vadinamos laivų modernizavimu. Nors 2 kryptyje aptariama tik akvakultūra ir perdirbimas, o 3 kryptyje – bandomieji projektai (EŽF reglamento 41 straipsnis), 4 kryptyje aptariamos visos tvarios žuvininkystės rajonų plėtros priemonės.

2.           BENDRAS EŽF PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS

Prie šios ataskaitos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame, siekiant apie EŽF priemonių įgyvendinimą pateikti išsamią, su biudžeto vykdymu[3] kiekvienoje valstybėje narėje susijusią informaciją, naudojama valstybių narių metinių įgyvendinimo ataskaitų informacija.

Remiantis iš valstybių narių surinktais duomenimis, galima palyginti EŽF lėšų panaudojimo padėtį dviem laiko momentais: 2012 m. liepos 31 d. ir 2013 m. gegužės 31 d.[4] Taip gaunama naudinga informacija apie EŽF priemonių, ypač įsipareigojimų, įgyvendinimo nuo 2007 m. tendencijas ir modelius.

2.1.        Finansinių priemonių įgyvendinimas valstybėse narėse

Patvirtintų tarpinių mokėjimų, kuriuos valstybės narės atliko iki 2012 m. gruodžio mėn. pabaigos, suma sudarė 41,4 % (1 776 515 076 EUR) visų EŽF lėšų – tai 49,6 % (588 789 657 EUR) daugiau, palyginti su 2011 m. gruodžio mėn.

2012 m. liepos 31 d. EŽF įsipareigojimai sudarė 2,42 mlrd. EUR (56,31 % visų EŽF lėšų). Tai sudaro vidutiniškai 440,36 mln. EUR per metus nuo 2007 m.

Nuo 2012 m. liepos 31 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. įsipareigojimai padidėjo 476 mln. EUR (8 % padidėjimas, palyginti su metiniu vidurkiu) iki 2,898 mlrd. EUR (67,37 % visų EŽF lėšų). Tai sudaro 20 % padidėjimą per dešimt mėnesių ir rodo, kad finansinių priemonių įgyvendinimas gerokai paspartėjo. Taip įvyko daugiausia dėl laiko (artėjant programavimo laikotarpio pabaigai), tačiau iš dalies gali būti paaiškinta tuo, kad šalims, kurioms taikomos finansinio koregavimo programos, skiriamas papildomas finansavimas (žr. 2.3 skirsnį).

Viešasis nacionalinis įnašas iki 2012 m. liepos 31 d. siekė 1,58 mlrd. EUR (287,27 mln. EUR per metus). Tas pats įnašas 2013 m. gegužės 31 d. sudarė 1,729 mlrd. EUR, t. y. per dešimt mėnesių padidėjo 149 mln. EUR. Palyginti su metiniu vidurkiu, šis skaičius taip pat rodo nacionalinių išlaidų sumažėjimą, kuris sutampa su daugelyje valstybių narių šiuo metu vykstančiu fiskaliniu konsolidavimu.

2.2.        Pagrindinės EŽF intervencijos sritys

Toliau pateiktoje lentelėje nurodytos penkios 2012 m. liepos mėn. ir 2013 m. gegužės mėn. svarbiausios priemonės (pagal kiekvienai priemonei skirtas lėšas).

2012 m. liepos 31 d. || 2013 m. gegužės 31 d.

Nuolatinis žvejybos veiklos nutraukimas (19,61 %) || Perdirbimas (17,41 %)

Akvakultūra (12,98 %) || Nuolatinis žvejybos veiklos nutraukimas (17,25 %)

Perdirbimas (12,79 %) || Akvakultūra (14,83 %)

Žvejybos uostai (10,89 %) || Žvejybos uostai (11,46 %)

Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas (7,67 %) || Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas (7,40 %)

Šioje lentelėje parodytas reikšmingas EŽF įsipareigojimų persiskirstymas. Pirmojoje 2013 m. pusėje, palyginti su EŽF remiamomis investicijomis į perdirbimą, sumažėjo tokių laivyno pritaikymo priemonių, kaip nuolatinis ir laikinas žvejybos veiklos nutraukimas, svarba. Nuolatiniam žvejybos veiklos nutraukimui skirta beveik 4 % mažiau lėšų, mažiau skirta ir laikinam žvejybos veiklos nutraukimui. Akvakultūra taip pat išliko labai svarbi. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad truputį paspartėjo įsipareigojimų įgyvendinimas 4 krypties srityje (7,2 % skirtų lėšų), o tai gali reikšti, kad po vangios pradžios pagaliau įsibėgėjama. Tebėra svarbios investicijos į infrastruktūros projektus (žvejybos uostus).

Taip patvirtinama ir EŽF įsipareigojimų susitelkimo tendencija. Iki 2012 m. liepos 31 d. penkioms svarbiausioms priemonėms skirta 63,96 % visų įsipareigotų skirti lėšų. Iki 2013 m. gegužės 31 d. joms skirta 68,86 % visų įsipareigotų skirti lėšų, t. y. 6,88 % daugiau.

Toliau pateiktoje lentelėje parodyta, kaip kito santykinė visų įsipareigojimų pagal kiekvieną prioritetinę kryptį svarba ir dėl to, kad daugiau lėšų skirta akvakultūrai ir perdirbimui finansuoti, gerokai paspartėjo įsipareigojimų įgyvendinimas pagal 2 kryptį:

Prioritetinė kryptis || 2012 m. liepos 31 d. || 2013 m. gegužės 31 d. || Pokytis

1 kryptis || 33,05 % || 30,42 % || ▼

2 kryptis || 28,96 % || 32,64 % || ▲

3 kryptis || 27,59 % || 27,38 % || ▼

4 kryptis || 7,1 % || 7,2 % || ▲

5 kryptis || 3,29 % || 2,42 % || ▼

Toliau pateiktoje lentelėje parodytas programavimo laikotarpiu skirtų lėšų ir planuotų išlaidų santykis pagal kiekvieną prioritetinę kryptį. Iki 2012 m. liepos 31 d. pagal 1 kryptį padaryta didžiausia pažanga. Iki 2013 m. gegužės 31 d. svarbesne tapo 2 kryptis. Pagal 2 krypties priemones lėšos naudojamos gerokai sparčiau (+21 procentinis punktas) nei viso fondo lėšos. Gerokai sparčiau lėšos naudojamos ir pagal 3 kryptį. 4 krypties duomenys rodo teigiamus pokyčius. Tačiau tai vis vien yra gerokai lėčiau nei naudojamos viso fondo lėšos, nors atotrūkis ir sumažėjo.

Prioritetinė kryptis || 2012 m. liepos 31 d. || 2013 m. gegužės 31 d. || Pokytis (procentiniais punktais)

1 kryptis || 67,24 % || 74,36 % || ∆

2 kryptis || 56,6 % || 77,47 % || ▲▲▲

3 kryptis || 57,8 % || 67,31 % || ▲

4 kryptis || 28 % || 44,60 % || ▲▲

5 kryptis || 44,04 % || 44,60 % || ▬

2.3.        EŽF reglamento keitimas

2012 m. balandžio mėn. EŽF reglamentas iš dalies pakeistas, kad valstybėse narėse, patiriančiose arba galinčiose patirti didelių sunkumų, susijusių su jų finansiniu stabilumu, būtų galima įgyvendinti tam tikras finansines nuostatas[5]. Remdamasi šiuo pakeitimu, Portugalija paprašė naujai deklaruotoms išlaidoms tarpinius mokėjimus padidinti suma, atitinkančia kiekvienai prioritetinei krypčiai taikomos bendro finansavimo normos padidinimą dešimčia procentinių punktų (papildomas finansavimas). Komisija šį prašymą priėmė ir kartu su paskutiniu 2012 m. mokėjimu atliko vieną papildomą EŽF mokėjimą, t. y. konvergencijos regionams skirta 3 886 540,26 EUR, o ne konvergencijos regionams – 545 056,63 EUR. Pateikusi panašų prašymą pritaikyti naujas nuostatas, Graikija gavo papildomą 8 481 762,10 EUR sumą, iš jos 8 069 045,80 EUR skirta konvergencijos regionams, o 412 716,30 EUR – ne konvergencijos regionams. Rumunija taip pat paprašė naujai deklaruotoms išlaidoms tarpinius mokėjimus padidinti suma, atitinkančia bendro finansavimo normos padidinimą dešimčia procentinių punktų. Tačiau 2012 m. tarpiniai mokėjimai neatlikti.

2.4.        Tolesni veiksmai po Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos

Imdamasi tolesnių veiksmų po Europos Audito Rūmų ataskaitos[6] dėl EŽF reglamento 25 straipsnio 2 dalyje numatytų priemonių, 2011 m. gruodžio mėn. Komisija valstybėms narėms nusiuntė 25 straipsnio 2 dalies aiškinamąją pastabą, kurioje paaiškino, kuo skiriasi investicijos, kuriomis nedidinamos laivų žvejybos galimybės, ir investicijos, kuriomis jos didinamos. Atsižvelgdamos į šią pastabą, valstybės narės peržiūrėjo visus projektus ir dauguma jų jau atšaukė netinkamų finansuoti išlaidų finansavimą. Be to, siekdamos užtikrinti, kad būtų atliekamas visų investicijų į žvejybos laivus ex ante vertinimas, valstybės narės, jeigu to reikėjo, peržiūrėjo atitinkamus atrankos kriterijus. Tai papildyta naudos gavėjo deklaracija, kuria jis patvirtina, kad projektu nebus prisidedama prie laivo žvejybos galimybių didinimo, ir atsakingosios tarpinės įstaigos (kartais dalyvaujant nepriklausomam ekspertui) pareiškimu, kuriuo užtikrinama, kad planuotomis investicijomis nepadidintos laivo žvejybos galimybės.

2.5.        Kuro reglamento įgyvendinimo auditas

Atlikus Kuro reglamento (Tarybos reglamento (EB) Nr. 744/2008) įgyvendinimo auditą, nustatyta, kad nacionalinėse valdymo ir kontrolės sistemose gali būti trūkumų. Komisija užtikrino, kad šiuos trūkumus deramai išanalizuotų atsakingosios nacionalinės institucijos. Tais atvejais, kai tai buvo būtina, sustiprintos kontrolės priemonės, taikomos nacionaliniu lygmeniu tikrinant priemonių tinkamumą finansuoti, visų pirma siekiant deramai tikrinti jūroje praleistų dienų skaičių įgyvendinant nuolatinio žvejybos veiklos nutraukimo priemones, taip pat priemonės, kuriomis tikrinama, ar laikino žvejybos veiklos nutraukimo laikotarpiu laivai nevykdo žvejybos. Be to, Komisija ištyrė, o valstybės narės prireikus peržiūrėjo metodą, taikomą tikrinant atitiktį konkretiems Reglamento (EB) Nr. 744/2008 reikalavimams, pvz., nustatytiesiems 12 straipsnio 3 dalyje, ir susijusį su reikalavimu, kad energijos išlaidos sudarytų bent 30 % gamybos išlaidų.

2.6.        Komisijos įgyvendinamas biudžetas

Kalbant apie metinius įsipareigojimus, 2012 m. įsipareigota skirti 15,5 % (667 529 520 EUR) visų 2007–2013 m. asignavimų (4 292 990 279 EUR), iš jų 507 543 231 EUR – konvergencijos regionams, o 159 986 289 EUR – ne konvergencijos regionams. 2012 m. išmokėta 11,1 % (474 988 271,6 EUR) visų asignavimų, iš jų 74,6 % (354 196 149,01 EUR) – konvergencijos regionams, o 25,4 % (120 792 122,59 EUR) – ne konvergencijos regionams. Šie mokėjimai atlikti kaip tarpinės išmokos. Išsami informacija pateikta 1 priede ir tarnybų darbiniame dokumente.

2.7.        Kaip valstybės narės naudojo techninės pagalbos biudžetą

2012 m. 21 valstybė narė įsipareigojo skirti lėšų iš techninės pagalbos biudžeto (5 kryptis). Didesnes sumas techninei pagalbai skyrė šios valstybės narės: Nyderlandai (58,3 % 5 krypčiai skirtų EŽF lėšų), Slovėnija (51,6 %), Jungtinė Karalystė (51,2 %), Portugalija (38 %), Lenkija (15,75 %) ir Ispanija (10,9 %). Finansuotų veiksmų tikslas – pagerinti administracinius gebėjimus, plėtoti IT, atlikti tyrimus, taikyti viešinimo ir informavimo priemones, taip pat remti veiksmų programų valdymą ir įgyvendinimą.

2.8.        Kaip Komisija naudojo techninės pagalbos biudžetą

2012 m. Komisija 2 892 347,69 EUR iš EŽF techninės pagalbos biudžeto panaudojo toliau nurodytais tikslais.

2.8.1.     Informacinės technologijos

Komisija skyrė 463 330,89 EUR kompiuterinei įrangai ir paslaugoms, susijusioms su Komisijos informacinių sistemų, reikalingų EŽF priemonėms įgyvendinti, technine priežiūra ir plėtra.

2.8.2.     Europos žuvininkystės rajonų tinklo (FARNET) pagalbos skyrius

FARNET pagalbos skyriui skirta 1 890 841,80 EUR. 2012 m. FARNET, nuolat teikdamas metodologinę ir su šia sritimi susijusią pagalbą valdymo institucijoms ir žuvininkystės vietos veiklos grupėms, toliau atliko svarbų vaidmenį padėdamas įgyvendinti EŽF 4 krypties priemones. Surengti du tarpvalstybiniai seminarai: vienas – ekologiškai tvaraus ekonomikos augimo žuvininkystės rajonuose klausimu – įvyko birželio mėn. Oljaune (Portugalija), kitas – žuvininkystės vietos veiklos grupių parengimo naujai 4 krypties iniciatyvai klausimu (iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansuojama bendruomenės inicijuota vietos plėtra) – lapkričio mėn. Kibrone (Prancūzija). Tomis pačiomis temomis išleisti du techninių dokumentų rinkiniai ir du žurnalai. FARNET padėjo viešinti 4 kryptį teikdamas informaciją savo interneto svetainėje ir socialinio tinklo paskyroje, sudarydamas gerosios patirties projektų pavyzdžių rinkinį ir reguliariai leisdamas naujienlaiškį.

2.8.3.     Konferencijos

2012 m. lapkričio mėn. La Korunjoje (Ispanija) Komisija suorganizavo konferenciją akvakultūros tema (49 505,67 EUR).

2.8.4.     Informacijos sklaida

Komisija skyrė 38 870,45 EUR vaizdo įrašui apie EŽF 4 krypties projektus sukurti. Šie įrašai pateikti interneto svetainėje EUROPA.

2.8.5.     Tyrimai

2012 m. Komisija skyrė 449 799,00 EUR tyrimui „Retrospektyvus EŽF laivų atidavimo į metalo laužą ir laikino žvejybos veiklos nutraukimo priemonių vertinimas“ (angl. Retrospective Evaluation of Scrapping and Temporary Cessation Measures in the EFF) užsakyti.

2.8.6.     Nenuolatiniai darbuotojai

Komisija skyrė 850 000 EUR nenuolatinių darbuotojų, dalyvaujančių įgyvendinant EŽF priemones, atlyginimams, visų pirma tam, kad patenkintų oficialių ES kalbų vartojimo poreikį.

2.9.        EŽF derinimas su struktūriniais fondais ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

Iš veiksmų programų matyti, jog visos valstybės narės žino, kad būtina užtikrinti EŽF įgyvendinimo nuoseklumą ir suderinamumą su struktūriniais fondais ir EŽŪFKP. Veiksmų programose pateikiama informacija apie valstybėse narėse, kaip reikalaujama pagal EŽF reglamento 6 straipsnį, siekiant išvengti sutapimų sukurtas arba kuriamas sistemas. Valstybių narių metinėse įgyvendinimo ataskaitose neaptariamos esminės derinimo problemos.

3.           EŽF PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS PAGAL KRYPTĮ

3.1.        1 kryptis. ES žvejybos laivyno pritaikymas

Naujausi ES valstybių narių pateikti duomenys, paskelbti 2013 m. metinėje ES laivynų ekonomikos ataskaitoje, rodo, kad 2011 m. ES laivynas į krantą iškrovė 4,7 mln. tonų jūros gėrybių, kurių vertė – 6,3 mlrd. EUR. Palyginti su 2010 m., 2011 m. ES žvejybos laivynas į krantą jūros gėrybių iškrovė mažiau, bet už didesnę kainą. ES žvejybos laivynas buvo toliau konsoliduojamas, ir tęsiamas per pastaruosius kelerius metus pradėtas jo ekonomikos gaivinimas. Nepaisant to, apskaičiuota, kad apie 45 % laivyno segmentų patyrė nuostolius, taigi laivyno pajėgumus dar galima koreguoti[7].

Nors 2008–2011 m. ES laivyno jūroje praleistų dienų skaičius padidėjo beveik 8%, bendras kuro sunaudojimas tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 7,7 % – tai rodo, kad ES laivynas vis efektyviau naudoja kurą ir ieško būdų sumažinti kuro sunaudojimą, kad sušvelnintų augančių kuro kainų poveikį, pvz., keisdamas žvejybos praktiką ir žvejybos įrangą.

2011 m. bendras ES laivyne dirbančių žvejų skaičius, palyginti su 2010 m., sumažėjo 6 %, o vidutinis atlyginimas, priešingai, 8 % padidėjo. Atsižvelgiant į tai, apie kurią valstybę narę ir laivyno segmentą kalbama, nemažai žvejų laivyne dirba ne visą darbo dieną, ypač daug tokių yra mažuose pakrančių laivynuose.

Iš pavienių duomenų ekonomikos ataskaitose matyti, kad, įgyvendinant kai kurias iš EŽF finansuojamas priemones, pvz., bandomuosius projektus, sertifikavimo schemas ir turimos įrangos pakeitimą mažiau kuro sunaudojančia žvejybos įranga, prisidėta prie kelių laivynų ekonominės veiklos rezultatų gerinimo.

Maži pakrančių laivynai. Apskritai mažų pakrančių laivynų veiklos rezultatai geresni nei iš didelių laivų sudarytų laivynų. Mažuose pakrančių laivynuose dirba 40 % visų žvejų, ir nors jie sudaro tik 6 % laivyno bendrosios talpos ir iškrautų jūros gėrybių pagal svorį, jiems tenka 15 % iškrauto jūros gėrybių kiekio vertės bei 20 % grynojo pelno ir bendrosios pridėtinės vertės (BPV). Palyginti su likusia laivyno dalimi, jie sukūrė didžiausią BPV bei uždirbo daugiausia bendrojo ir grynojo pelno, išreikšto pajamų procentine dalimi.

Šią teigiamą tendenciją patvirtina faktai, nustatyti per neseniai atliktą socialinį ir ekonominį tyrimą, kuriame buvo tiriami Galisijos, Škotijos, Bretanės ir Sicilijos pakrančių rajonai[8]. Susidaro įspūdis, kad apskritai maži pakrančių laivynai dirba pelningai. Kadangi dažnai dirbama ne visą darbo dieną (t. y. žvejyba nėra vienintelis šeimos pajamų šaltinis), maži pakrančių laivynai taip pat yra gana atsparūs ekonominiams sunkumams. Šių laivynų dydis išlieka pastovus, nors kai kurie iš jų šiuo metu didėja. Kai kuriais atvejais šį didėjimą galima paaiškinti statistiniais patikslinimais, bet taip pat tuo, kad didesni laivai pakeičiami mažesniais, sunaudojančiais mažiau kuro ir sužvejojančiais mažiau reglamentuojamų išteklių žuvų (arba ne visas). Šią tendenciją skatina ir tai, kad į žuvininkystės veiklą sugrįžta vietiniai, kurie prieš ekonomikos krizę žvejybą metė dėl darbo kituose sektoriuose (pvz., statybų, viešojo maitinimo).

3.1.1.     Nuolatinis žvejybos veiklos nutraukimas (EŽF reglamento 23 straipsnis)

EŽF reglamente numatytos ES žvejybos laivyno pritaikymo priemonės, įskaitant viešąją pagalbą nuolatiniam arba laikinam žvejybos veiklos nutraukimui. 2012 m. liepos 31 d. buvo vykdomi iš viso 3 692 nuolatinio žvejybos veiklos nutraukimo veiksmai. Tam skirta apie 475 mln. EUR EŽF lėšų (128 657 EUR kiekvienam veiksmui). Viešasis nacionalinis įnašas sudarė dar 364,44 mln. EUR (98 711 EUR kiekvienam veiksmui). Bendros viešosios išlaidos vienam veiksmui siekė 227 368 EUR. Tačiau iki 2013 m. gegužės 31 d. nuolatinio žvejybos veiklos nutraukimo veiksmų padaugėjo 9,1 % – iki 4 026. Juos sudaro 3 977 laivų atidavimo į metalo laužą veiksmai (98,78 %) ir 49 laivų priskyrimo jūrų veiklai, kuri nėra žvejybos veikla, veiksmai (1,22 %). Veiksmai, susiję su nuolatiniu žvejybos veiklos nutraukimu laivą panaudojant dirbtiniams rifams kurti, kol kas nevykdomi.

Kalbant apie įsipareigojimus, 486 mln. EUR EŽF lėšų skirta laivų atidavimui į metalo laužą (122 233 EUR kiekvienam veiksmui). Nacionalinis įnašas sudarė dar 329,9 mln. EUR (82 957 EUR kiekvienam veiksmui). Bendros viešosios išlaidos siekė 205 190 EUR. Palyginus šias dvi sumas, galima teigti, kad vidutinės viešosios išlaidos mažėja.

Retrospektyvus nuolatinio žvejybos veiklos nutraukimo priemonių vertinimas Neseniai atliktame nuolatinio ir laikino žvejybos veiklos nutraukimo priemonių vertinimo tyrime[9] ir žuvininkystės orientavimo finansinėje priemonėje pateikta devynių atrinktų valstybių narių[10] įgyvendinamų laivyno pritaikymo priemonių analizė. Preliminarūs rezultatai rodo, kad dvi valdymo institucijos mano, jog laivų atidavimas į metalo laužą, ypač palyginti su perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis, yra neveiksmingas ir neefektyvus būdas suderinti laivyno pajėgumus ir žuvininkystės išteklius[11]. Kitos penkios valdymo institucijos[12] mano, kad laivų atidavimas į metalo laužą yra veiksmingas, bet iš esmės neefektyvus būdas greitai sumažinti žvejybos pajėgumus, matuojamus bendrąja talpa ir galingumu. Tačiau tos pačios institucijos, kuriose vyko apklausa arba buvo surengtas pokalbis, mano, kad pajėgumų mažinimas ir žuvininkystės išteklių būklė nėra aiškiai tarpusavyje susiję. Tyrimu taip pat iš esmės patvirtinta, kad laivų atidavimo į metalo laužą priemonė taikyta siekiant padidinti laivynų ekonominį veiksmingumą, o daugeliu atvejų – juos modernizuoti[13]. Iš jo taip pat matyti, jog dauguma institucijų, kuriose vyko apklausa arba buvo surengtas pokalbis, mano, kad ateityje laivų atidavimo į metalo laužą poreikis gali būti mažesnis, nes šiuo metu laivynų restruktūrizavimas iš esmės jau baigtas. Taip pat apklausti atskiri naudos gavėjai. Daugelis jų nurodė, kad būtų tęsę žvejybos veiklą, jeigu nebūtų vykdomos laivų atidavimo į metalo laužą pasinaudojant viešąja pagalba programos. Tačiau priežastys, dėl kurių jie nusprendė atiduoti savo laivus į metalo laužą, neturėjo nieko bendra su žuvininkystės išteklių būkle – iš esmės tai buvo susiję su nepakankamu jų veiklos pelningumu ir (arba) tokiais veiksniais kaip išėjimas į pensiją ir t. t. Tyrimas taip pat atskleidė, jog nemažai žvejų (22 %), kuriems viešoji pagalba buvo suteikta, kad atiduotų savo žvejybos laivus į metalo laužą, iš tiesų šiuos pinigus investavo į žuvininkystės sektorių modernizuodami kitus savo laivus, pirkdami naują laivą (tokių pavyzdžių yra septyniuose iš devynių nacionalinių atvejų tyrimų) arba investuodami į kitą žuvininkystės pramonės sritį. Dėl to kyla abejonių dėl dabartinių laivų atidavimo į metalo laužą programų veiksmingumo ir efektyvumo siekiant užtikrinti laivynų pajėgumų ir žuvininkystės išteklių pusiausvyrą. Galiausiai tyrimas rodo, kad bent atrinktose valstybėse narėse, kuriose atlikta laivyno pritaikymo priemonių analizė, laivų atidavimo į laužą programos paprastai nebuvo taikomos mažiems pakrančių laivynams.

3.1.2.     Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas (EŽF reglamento 24 straipsnis)

2012 m. liepos 31 d. EŽF rėmė 47 885 laikino žvejybos veiklos nutraukimo veiksmus (57 % viso veiksmų skaičiaus). Vis dėlto vienam veiksmui teko nedidelė viešosios pagalbos suma – 6 369 EUR (3 881,5 EUR iš EŽF ir 2 487,5 EUR iš nacionalinių viešųjų fondų). 2013 m. gegužės 31 d. buvo remiami 54 826 veiksmai (54,31 % viso veiksmų skaičiaus – 100 935). Viešosios pagalbos vienam veiksmui suma – 6 397 EUR – iš esmės nesikeitė (3 914 EUR iš EŽF ir 2 484 EUR iš nacionalinių viešųjų fondų).

Retrospektyvus laikino žvejybos veiklos nutraukimo priemonių vertinimas Atlikus pirmiau minėtą retrospektyvų vertinimą, nustatyta, kad laikino žvejybos veiklos nutraukimo poveikis visų pirma buvo labiau ekonominis (yra ir darbo vietų išsaugojimo trumpuoju laikotarpiu įrodymų) nei aplinkosauginis. Taip pat padaryta išvada, kad nors laikino žvejybos veiklos nutraukimo programos buvo įgyvendinamos dėl privalomo žvejybos veiklos sustabdymo, viešasis finansavimas labiau padėjo padaryti priemones politiškai priimtinas nei iš tiesų sumažinti žvejybos pajėgumus.

3.1.3.     Investicijos į žvejybos laivus ir selektyvumą (EŽF reglamento 25 straipsnis)

Nepaisant abejonių dėl tolesnių veiksmų, kurių imtasi pateikus Europos Audito Rūmų 2011 m. gruodžio mėn. EŽF reglamento 25 straipsnio įgyvendinimo ataskaitą (žr. 2.4. skirsnį), 2012 m. liepos mėn. EŽF įsipareigojimai, susiję su investicijomis į žvejybos laivus ir selektyvumą (dažnai vadinamomis modernizavimu), siekė 8,7 % visų įsipareigojimų, o 2013 m. gegužės mėn. – beveik 11 % (11 341 veiksmas), t. y. jų suma per dešimt mėnesių padidėjo beveik 25 %.

Dėl įtakos skatinant žvejybos selektyvumą ir prisidedant prie klimato kaitos mažinimo ypač aktualios yra šios priemonės:

– variklių pakeitimai – 2013 m. gegužės 31 d. iš EŽF buvo finansuojami 1 065 variklių pakeitimo veiksmai, atitinkantys 1,28 % visų (83 000) ES žvejybos laivų;

– žvejybos įrangos pakeitimai – 2013 m. gegužės 31 d. iš EŽF buvo finansuojama 316 veiksmų (0,5 % visų EŽF remiamų veiksmų).

Šių dviejų priemonių sverto poveikis yra gana didelis (vienam EŽF investuotam eurui tenka apie 4 nacionalinio finansavimo eurus – daugiausia iš privačių įmonių) Vidutinė bendra išlaidų suma vienam veiksmui yra gana nedidelė (24 000 EUR varikliui ir 11 000 EUR įrangai), todėl palyginti lengva pasiekti didelį sverto poveikį.

3.2.        2 prioritetinė kryptis. Akvakultūra ir perdirbimas

3.2.1.     Akvakultūra

2011 m. akvakultūros gamybos apimtis 28 ES valstybėse narėse (įskaitant Kroatiją) sudarė 1,3 mln. tonų (nuo 2010 m. sumažėjo 0,3 %), o jų vertė siekė 3,5 mlrd. EUR[14]. Nors, naujausiais duomenimis, akvakultūros sektoriaus įmonių ekonominės veiklos rezultatai pagerėjo, daugelis šiame sektoriuje siūlomų darbo vietų yra pusės etato darbo vietos, o 14 000 įmonių, iš kurių 90 % yra labai mažos įmonės, dirba 80 000 asmenų. Ypač daug tokių darbo vietų yra vėžiagyvių ir gėlavandenių žuvų pasektoriuose.

2 skirsnyje pateiktose lentelėse parodyta, kad pagal EŽF skirtas lėšas išlaidos akvakultūros priemonėms tebėra vienos didžiausių. Iki 2013 m. gegužės 31 d. akvakultūrai skirta 429,9 mln. EUR EŽF lėšų. ES įnašu pritraukta 183,4 mln. EUR nacionalinio viešojo finansavimo lėšų ir dar 537,8 mln. EUR privačių lėšų. Kitaip tariant, vienas EŽF investuotas euras pritraukė 1,68 EUR papildomo nacionalinio finansavimo – 0,43 EUR viešųjų ir 1,25 EUR privačių lėšų.

Nors, kaip rodo naujausios tendencijos, EŽF parama investicijoms į akvakultūrą didėja, per pastarąjį dešimtmetį gamyba buvo sustingusi. Šiandien 10 % ES suvartojamų jūros gėrybių yra iš akvakultūros sektoriaus, 25 % – iš žuvininkystės sektoriaus, o 65 % importuojama iš trečiųjų šalių (įskaitant ir akvakultūros, ir žuvininkystės sektorius). Turint omenyje tai, kad pastaraisiais metais žvejybos sektoriaus vartojimo ir gamybos atotrūkis nuolat didėjo, akvakultūra gali padėti šį atotrūkį sumažinti. Komisija apskaičiavo, kad, 1 % padidėjus ES akvakultūros produktų vartojimui, galėtų būti sukurta 3 000–4 000 viso etato darbo vietų.

Dėl šių priežasčių Komisija pasiūlė įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos reformą, kad akvakultūra būtų skatinama taikant atvirąjį koordinavimo metodą. Juo nesukuriama naujų įpareigojimų ir nekeičiama esama teisės sistema. Jis grindžiamas Komisijos priimamomis strateginėmis gairėmis, padėsiančiomis valstybėms narėms rengti daugiamečius nacionalinius strateginius planus atsižvelgiant į atitinkamą pradinę jų padėtį, uždavinius ir galimybes.

Po 2012 m. vykusių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais Komisijos priimtose gairėse[15] nustatyti keturi pagrindiniai tvaraus augimo šiame sektoriuje uždaviniai: 1) nustatyti pagrindines augimo kliūtis; 2) pagerinti integruotą erdvės planavimą; 3) padidinti sektoriaus konkurencingumą, taip pat veiksmingiau naudoti ES lėšas; 4) geriau išnaudoti konkurencinius pranašumus.

3.2.2.     Perdirbimas

ES žuvų perdirbimo sektoriuje veikia daugiau kaip 3 500 įmonių, kurių pagrindinė veikla – žuvų perdirbimas, o apyvarta siekia apie 23 mlrd. EUR.

2 skirsnyje pateiktose lentelėse parodyta, kad pagal EŽF skirtas lėšas EŽF parama perdirbimo pramonei tebėra didžiausia. Iki 2013 m. gegužės 31 d. perdirbimui skirta 504,6 mln. EUR EŽF lėšų. EŽF įnašu pritraukta 264,88 mln. EUR nacionalinio viešojo finansavimo lėšų ir dar 1,003 mlrd. EUR privačių lėšų. Kitaip tariant, vienas EŽF investuotas euras pritraukia 2,51 EUR papildomo nacionalinio finansavimo – 0,52 EUR viešųjų nacionalinių ir 2 EUR privačių lėšų.

EŽF parama suteikta iš viso 4 903 veiksmams; vienam veiksmui teko vidutiniškai 361 686 EUR viešosios paramos lėšų. Maždaug 1 892 iš šių veiksmų yra susiję su esamų įrenginių plėtra ar modernizavimu (68 619 EUR EŽF paramos vienam veiksmui), 1 289 – su naujų įrenginių statyba (173 428 EUR), 739 – su rinkodaros įstaigų modernizavimu (36 578 EUR) ir 173 – su naujų turgaviečių įrengimu (104 452 EUR).

3.3.        3 kryptis. Bandomieji projektai (EŽF reglamento 41 straipsnis)

2007–2012 m. laikotarpiu EŽF finansavo 453 inovacijų skatinimo veiksmus. Nedidelį finansuotų veiksmų skaičių (0,53 % visų EŽF veiksmų) galima paaiškinti palyginti didelėmis viešosiomis išlaidomis vienam veiksmui, kurios yra vienos didžiausių EŽF (273 819 EUR, iš jų 141 042 EUR EŽF lėšų ir 132 774 EUR viešojo nacionalinio finansavimo lėšų). Bendros išlaidos vienam veiksmui siekia 334 327 EUR[16], iš jų 60 486 EUR – privačios lėšos.

Naujesni duomenys nerodo labai didelių pokyčių. Veiksmų skaičius padidėjo 13 % iki 504 (0,49 % viso veiksmų skaičiaus). Sverto poveikis taip pat palyginti nedidelis. Vienas EŽF investuotas euras pritraukė 1,37 EUR nacionalinio finansavimo lėšų, iš jų – tik 0,43 EUR privačių lėšų (0,94 EUR – viešųjų nacionalinių lėšų). Palyginti su akvakultūra ir perdirbimu, sverto poveikis gana mažas, ypač mažai pritraukta privačių lėšų. Šie skaičiai rodo, kad inovacijų diegimas privatiems veiklos vykdytojams yra brangus ir rizikingas užsiėmimas, iš kurio negaunama trumpalaikės ekonominės naudos. Todėl viešojo finansavimo poreikis šioje srityje yra daug didesnis.

3.4.        4 kryptis. Tvari žuvininkystės rajonų plėtra

2012 m. 4 krypties įgyvendinimas gerokai pasistūmėjo. Iki gruodžio mėn. pabaigos kiekviena iš 21 valstybės narės, pasirinkusios įgyvendinti 4 kryptį, atrinko savo žuvininkystės vietos veiklos grupes (ŽVVG). Taip atrinktų grupių padaugėjo iki 303 (83 daugiau nei 2011 m. pabaigoje). Taip pat padaryta nemaža pažanga rengiant ir atrenkant projektus – palyginti su 1 625 projektais 2011 m. pabaigoje, iki 2012 m. pabaigos atrinkti 2 756 projektai.

Taip pat padaryta didelė pažanga įsipareigojimų srityje: veiksmų, kuriems įsipareigota skirti lėšų, padaugėjo nuo 2 732 veiksmų 2012 m. liepos 31 d. iki 4 704 veiksmų 2013 m. gegužės 31 d., t. y. 72 % per dešimt mėnesių[17].

FARNET pagalbos skyriaus atlikti išsamūs tyrimai parodė, kad ŽVVG atliko svarbų vaidmenį žuvininkystės bendruomenių subūrimo ir jų įtakos padidinimo srityje, nes suteikė joms galimybę dalyvauti priimant sprendimus. Daugeliu projektų prisidėta prie pajamų didinimo ir darbo vietų išsaugojimo stiprinant žvejų padėtį tiekimo grandinėje, kad daugiau pridėtinės vertės liktų vietoje, o vietos ekonomikoje – skatinant subjektų ir sektorių tarpusavio integraciją. Įgyvendinant 4 kryptį, taip pat prisidėta prie darbo vietų vietos gyventojams kūrimo žuvininkystės rajonuose, skatinant verslumą ir inovacijas bei išnaudojant jūrų sektoriaus augimo ir pakrančių plėtros galimybes. ŽVVG taip pat atliko svarbų vaidmenį sutelkiant vietos išteklius ir padedant pasinaudoti kitais finansavimo šaltiniais.

2013 m. Komisija atliks tyrimą, kad ištirtų pirmuosius konkrečius 4 krypties įgyvendinimo rezultatus ir jos priemonių veiksmingumą sprendžiant žvejybos bendruomenėms kylančias problemas.

2013 m. valstybių narių uždavinys – imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti vietos partnerysčių tęstinumą nuo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pabaigos iki 2014–2020 m. programavimo laikotarpio pradžios.

4.           Konvergencijos ir ne konvergencijos regionuose Komisijos VYKDOMAS EŽF BIUDŽETAS ||

|| Šalis || || Nuspręsta[18] a || Įsipareigota b || Išmokėta c || % (b) / (a) || % (c) / (a)

|| Belgija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  26 261 648,00 ||  21 694 722,00 ||  15 856 227,33 || 82,61 % || 60,38 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  4 412 449,00 ||  4 488 923,00 ||  4 612 318,33 ||

|| Bulgarija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  75 876 747,00 ||  61 059 315,00 ||  24 502 673,70 || 80,47 % || 32,29 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  13 084 212,00 ||  13 951 819,00 ||  8 876 800,51 ||

|| Čekija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  27 106 675,00 ||  22 710 961,00 ||  19 509 468,35 || 83,78 % || 71,97 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  4 043 811,00 ||  4 218 249,00 ||  4 751 403,43 ||

|| Danija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  133 675 169,00 ||  113 425 745,00 ||  81 116 203,18 || 84,85 % || 60,68 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  19 463 114,00 ||  19 852 376,00 ||  15 682 178,48 ||

|| Vokietija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  149 121 176,00 ||  123 796 571,30 ||  66 340 414,55 || 83,02 % || 44,49 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  22 443 794,00 ||  22 615 496,00 ||  5 985 395,64 ||

|| Estija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  84 568 039,00 ||  69 079 907,00 ||  42 228 804,18 || 81,69 % || 49,93 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  12 995 534,00 ||  14 201 298,00 ||  11 253 780,39 ||

|| Airija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  42 266 603,00 ||  34 916 400,00 ||  33 467 120,83 || 82,61 % || 79,18 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  7 101 580,00 ||  7 224 661,00 ||  12 876 961,83 ||

|| Graikija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  207 832 237,00 ||  178 811 400,00 ||  94 864 163,39 || 86,04 % || 45,64 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  29 514 336,00 ||  29 278 211,00 ||  26 878 883,21 ||

|| Ispanija || 2007–2013 m. laikotarpis || 1 131 890 912,00 ||  967 521 798,00 ||  599 079 998,75 || 85,48 % || 52,93 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  162 654 289,00 ||  163 526 782,00 ||  194 609 146,09 ||

|| Prancūzija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  215 686 616,00 ||  182 921 534,31 ||  97 093 626,69 || 84,81 % || 45,02 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  31 457 343,00 ||  32 086 491,00 ||  9 318 657,31 ||

|| Italija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  424 342 854,00 ||  360 602 126,00 ||  163 479 766,46 || 84,98 % || 38,53 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  61 620 807,00 ||  62 672 067,00 ||    0,00 ||

|| Kipras || 2007–2013 m. laikotarpis ||  19 724 418,00 ||  16 736 518,00 ||  15 480 209,52 || 84,85 % || 78,48 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  2 871 876,00 ||  2 929 314,00 ||  2 202 183,74 ||

|| Latvija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  125 015 563,00 ||  102 564 209,00 ||  86 400 450,19 || 82,04 % || 69,11 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  19 243 706,00 ||  20 816 794,00 ||  21 230 404,72 ||

|| Lietuva || 2007–2013 m. laikotarpis ||  54 713 408,00 ||  45 381 203,00 ||  28 624 771,79 || 82,94 % || 52,32 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  8 161 553,00 ||  8 671 254,00 ||  5 503 907,88 ||

|| Liuksemburgas || 2007–2013 m. laikotarpis ||    0,00 ||    0,00 ||    0,00 || 0,00 % || 0,00 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||    0,00 ||    0,00 ||    0,00 ||

|| Vengrija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  34 769 572,00 ||  28 229 202,00 ||  21 439 659,62 || 81,19 % || 61,66 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  5 952 501,00 ||  6 241 343,00 ||  8 574 577,79 ||

|| Malta || 2007–2013 m. laikotarpis ||  8 372 329,00 ||  6 727 108,00 ||  2 862 430,91 || 80,35 % || 34,19 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  1 271 388,00 ||  1 426 192,00 ||   736 367,16 ||

|| Nyderlandai || 2007–2013 m. laikotarpis ||  48 578 417,00 ||  41 219 646,00 ||  21 203 569,09 || 84,85 % || 43,65 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  7 073 021,00 ||  7 214 481,00 ||  8 001 998,59 ||

|| Austrija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  5 259 318,00 ||  4 469 039,00 ||  4 374 761,67 || 84,97 % || 83,18 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||   763 814,00 ||   776 936,00 ||   729 306,12 ||

|| Lenkija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  734 092 574,00 ||  607 762 267,00 ||  274 047 384,03 || 82,79 % || 37,33 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  121 944 858,00 ||  124 084 618,00 ||  63 019 617,70 ||

|| Portugalija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  246 485 249,00 ||  206 026 617,00 ||  111 789 897,52 || 83,59 % || 45,35 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  35 759 773,00 ||  36 332 633,00 ||  28 194 561,04 ||

|| Rumunija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  230 645 644,00 ||  162 928 626,01 ||  32 299 988,49 || 70,64 % || 14,00 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  39 257 052,00 ||  42 262 575,00 ||    0,00 ||

|| Slovėnija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  21 640 283,00 ||  18 568 490,00 ||  9 136 385,71 || 85,81 % || 42,22 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  3 515 536,00 ||  3 298 585,00 ||  3 384 733,19 ||

|| Slovakija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  13 123 309,00 ||  10 467 782,13 ||  5 170 176,35 || 79,76 % || 39,40 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  1 782 386,00 ||  1 971 551,00 ||    0,00 ||

|| Suomija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  39 448 827,00 ||  33 473 027,00 ||  22 341 700,84 || 84,85 % || 56,63 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  5 743 752,00 ||  5 858 627,00 ||  5 914 242,07 ||

|| Švedija || 2007–2013 m. laikotarpis ||  54 664 803,00 ||  46 384 052,00 ||  24 999 874,53 || 84,85 % || 45,73 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  7 959 199,00 ||  8 118 383,00 ||    0,00 ||

|| Jungtinė Karalystė || 2007–2013 m. laikotarpis ||  137 827 889,00 ||  114 117 078,00 ||  51 946 750,84 || 82,80 % || 37,69 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  23 112 801,00 ||  23 409 861,00 ||  32 650 846,38 ||

|| Iš viso || 2007–2013 m. laikotarpis || 4 292 990 279,00 || 3 581 595 343,75 || 1 949 656 478,51 || 83,43 % || 45,41 %

|| Finansiniai metai: 2012 ||  653 204 485,00 ||  667 529 520,00 ||  474 988 271,60 ||

[1]               2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (OL L 223, 2006 8 15) 68 straipsnis.

[2]               2007 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentas Nr. 498/2007, OL L 120, 2007 5 10.

[3]               I lentelė. Biudžeto vykdymas konvergencijos regionuose.

                II lentelė. Biudžeto vykdymas ne konvergencijos regionuose.

                III lentelė. EŽF programavimo dokumentuose numatytos sumos pagal prioritetines kryptis ir pagal valstybes nares.

                IV lentelė. EŽF patvirtintos išlaidos pagal prioritetines kryptis ir pagal valstybes nares.

[4]               Dėl kelių valstybių narių (Čekijos, Danijos, Suomija) nekokybiškų duomenų naudoti 2013 m. gegužės mėn. duomenys iš tiesų yra 2012 m. gegužės mėn. duomenys.

[5]               Tarybos reglamentas (ES) Nr. 387/2012 [OL L 129, 2012 5 16], kuriuo iš dalies keičiamos tam tikros Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo nuostatos.

[6]               Specialioji ataskaita Nr. 12/2011 „Ar ES priemonės padėjo pritaikyti žvejybos laivynų pajėgumą prie esamų žvejybos galimybių?“ (angl. Have EU Measures Contributed To Adapting the Capacity of the Fishing Fleets to Available Fishing Opportunities)

[7]               Ši informacija patvirtinama Europos Parlamento Jungtinio tyrimų centro informaciniame pranešime „ES žvejybos laivyno pelningumas“ (angl. Profitability of the EU fishing fleet) – IB/B/PECH/IC/2013-087, 2013 m. liepos mėn.

[8]               Europos Komisijos konsultacijų įmonei MRAG užsakyta parengti ataskaita „ES žuvininkystės socialiniai ir ekonominiai aspektai“ (angl. Socio-economic Dimensions of EU fisheries), 2013 m. rugpjūčio mėn.

[9]               Europos Komisijos konsultacijų įmonei MRAG užsakyta parengti ataskaita „Retrospektyvus EŽF laivų atidavimo į metalo laužą ir laikino žvejybos veiklos nutraukimo priemonių vertinimas“ (angl. Retrospective Evaluation of Scrapping and Temporary Cessation Measures in the EFF). Galutinė ataskaita bus parengta 2013 m. lapkričio mėn.

[10]             Danija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Lenkija, Portugalija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

[11]             Danija ir Jungtinė Karalystė.

[12]             Estija, Prancūzija, Lenkija, Portugalija ir Švedija.

[13]             Per pastaruosius penkerius metus vidutinis laivynų amžius padidėjo tik truputį mažiau nei dvejais metais – tai rodo, kad, atiduodant laivus į metalo laužą (su viešąja pagalba ar be jos), sulėtinamas laivynų senėjimas.

[14]             Duomenys iš Žuvininkystės, mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto 2013 m. ekonomikos ataskaitos projekto, įskaitant duomenis apie veisyklas ir peryklas.

[15]             Tvarios ES akvakultūros plėtros strateginės gairės, COM(2013)229.

[16]             Vienam tokiam veiksmui skirta gerokai daugiau lėšų nei vienam nuolatinio žvejybos veiklos nutraukimo veiksmui – maždaug tiek pat kiek su perdirbimu susijusiam veiksmui, bet mažiau nei veiksmams, susijusiems su žvejybos uostų modernizavimu (475 000 EUR) ir laivų priskyrimu jūrų veiklai, kuri nėra žvejybos veikla (490 000 EUR), – šie du veiksmai yra patys brangiausi.

[17]             Šis skaičius didėjo greičiau nei kitose EŽF kryptyse, tačiau daug mažesnė pažanga padaryta finansavimo sumų tvirtinimo srityje.

[18]             Į 2007–2013 m. laikotarpio sumas įtraukti panaikinti įsipareigojimai.