KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Ketvirtoji stebėjimo po vizų režimo liberalizavimo Vakarų Balkanų šalyse ataskaita pagal Komisijos 2010 m. lapkričio 8 d. pareiškimą

(Tekstas svarbus EEE)

1.           Įvadas

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2001[1] nuo 2009 m. gruodžio 19 d. biometrinius pasus turintys buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos piliečiai gali be vizų keliauti į ES valstybes nares. Albanijos bei Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai tokią teisę keliauti be vizų turi nuo 2010 m. gruodžio 15 d.

Sprendimas panaikinti vizų režimą priimtas išsamiai įvertinus šių šalių pažangą vykdant joms skirtose vizų režimo liberalizavimo veiksmų planuose nustatytus reikalavimus tokiose srityse kaip dokumentų saugumas, sienų ir migracijos valdymas, prieglobstis, kova su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija ir su judėjimo laisve susijusios pagrindinės teisės. Kol kas bevizis režimas tebėra svarbiausias šių šalių laimėjimas Europos integracijos procese.

2010 m. lapkričio 8 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikime pateiktame pareiškime Komisija pabrėžė, kad bevizio režimo vientisumas bus užtikrintas tik tuomet, jei kiekviena Vakarų Balkanų šalis toliau įgyvendins savo vizų režimo veiksmų plane nustatytas priemones. Komisija sukūrė stebėjimo po vizų režimo liberalizavimo mechanizmą, apimantį visas vizų režimo veiksmų planuose nurodytas politikos sritis, – jis leis įvertinti, ar reformos, kuriomis siekiama užtikrinti bevizio režimo vientisumą, yra tvarios.

Tai ketvirtoji stebėjimo po vizų režimo liberalizavimo ataskaita, Komisijos skelbiama po 2010 m. pareiškimo[2]. Joje Komisija apžvelgia stebėjimo po vizų režimo liberalizavimo mechanizmo raidą, įvertina, kaip Vakarų Balkanų šalys įgyvendino priemones pagal savo vizų režimo veiksmų planus, peržiūri bevizio režimo veikimą ir rekomenduoja, kokių reformų reikėtų imtis, kad vėl nekiltų problemų, trikdžiusių bevizio režimo veikimą nuo 2010 m.

2.           Sustiprintas stebėjimo po vizų režimo liberalizavimo mechanizmas

Trečiąją stebėjimo po vizų režimo liberalizavimo mechanizmo taikymo ataskaitą Komisija pateikė 2012 m. rugpjūčio 28 d.[3] Ji išnagrinėjo visų šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, pažangą įgyvendinant jų vizų režimo liberalizavimo veiksmų planuose numatytas reformas, įvertino bevizio režimo veikimą ir šių šalių pastangas kovoti su piktnaudžiavimu prieglobsčio procedūromis ES valstybėse narėse.

Komisijos ir Vakarų Balkanų šalių dialogas dėl bevizio režimo palaikomas vykdant stabilizacijos ir asociacijos procesą. Komisijos pareigūnai 2013 m. sausio mėn. lankėsi Juodkalnijoje, 2013 m. gegužės mėn. – Serbijoje, o 2013 m. birželio mėn. – Bosnijoje ir Hercegovinoje. Padedami valstybių narių ekspertų jie patikrino šių valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas, vykdomų reformų kokybę.

10-asis ES ir Vakarų Balkanų ministrų forumo susitikimas teisingumo ir vidaus reikalų klausimais Tiranoje surengtas 2012 m. lapkričio 5 d., kai į ES iš Vakarų Balkanų plūdo rekordiškai didelis srautas sezoninių prieglobsčio prašytojų. Vakarų Balkanų šalys priėmė bendrą deklaraciją dėl bevizio režimo, kurioje patvirtino rimtai įsipareigojusios vykdyti reformas, kuriomis būtų užtikrintas bevizio režimo vientisumas. 2012 m. lapkričio 12 d. Komisija surengė vyresniųjų pareigūnų posėdį, per kurį aptarta, kaip šiuos įsipareigojimus įgyvendinti praktiškai. Jo dalyviai nusprendė sugriežtinti procedūrą, pagal kurią teikiamos migracijos srautų ataskaitos, rengiamos remiantis FRONTEX mėnesiniais perspėjimais ir Europolo bei Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) duomenimis.

Nuo 2012 m. gruodžio mėn. kiekviena Vakarų Balkanų šalis, kuriai taikomas bevizis režimas, teikia Komisijai mėnesinę statistiką apie migracijos į ES srautus. 2013 m. vasario 22 d. Briuselyje įvykusiame vyresniųjų pareigūnų posėdyje Komisija peržiūrėjo šią ataskaitų teikimo sistemą.

Kadangi 2012–2013 m. kai kuriose šalyse ne kartą užfiksuoti labai dideli prieglobsčio prašymų antplūdžiai, ES valstybės narės ir atitinkamos Šengeno asocijuotosios narės kartu su Vakarų Balkanų partnerėmis nedelsdamos ėmėsi aktyvių veiksmų. Dėl Albanijos piliečių prieglobsčio prašymų antplūdžio Jungtinėje Karalystėje 2013 m. pradžioje šios šalies valdžios institucijos delegavo į Tiraną ryšių pareigūną imigracijos klausimams. 2012 m. rugpjūčio mėn. Vokietijos prieglobsčio institucijos, reaguodamos į tuo metu plūstelėjusius prieglobsčio prašymus iš Serbijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, atnaujino Paramos Vakarų Balkanams tarnybos veiklą, o tai leido pagreitinti pirmosios instancijos sprendimų priėmimą. 2012 m. liepos mėn. Šveicarijos federalinė migracijos tarnyba pradėjo skubos tvarka nagrinėti visus prašymus, pateikiamus Europos šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečių. Švedijoje 2012 m. gegužės mėn. ir liepos mėn. staiga išaugus Albanijos piliečių prašymų skaičiui, valdžios institucijos delegavo ryšių pareigūnus į Serbiją ir Juodkalniją ir įtikino atitinkamas Albanijos institucijas sustiprinti visų Albanijos sienos perėjimo punktų kontrolę. Albanijos pasienio policija ėmė atidžiau stebėti skrydžius į Švediją iš Graikijos, Kosovo* ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, nes dauguma Albanijos pilietybę turinčių keleivių atvyksta iš šių šalių.

Padedama savo Vakarų Balkanų rizikos analizės tinklo FRONTEX jau yra parengusi 34 perspėjimų ataskaitas. 2013 m. metinėje Vakarų Balkanų rizikos analizėje, kurią ji pristatė 2013 m. gegužės mėn. Skopjėje įvykusios konferencijos dalyviams iš Vakarų Balkanų, apibendrinama naujausia informacija apie pasienio kontrolę prie ES išorės sienų ir neteisėtą migraciją iš šio regiono. Šiose ataskaitose ir metinėje analizėje išsamiai įvertinamos migracijos iš šio regiono tendencijos ir operatyviniai veiksmai, kurių ES valstybės narės ir atitinkamos valstybės, kurioms taikomas bevizis režimas, ėmėsi siekdamos užkirsti kelią piktnaudžiavimui prieglobsčiu. Remdamasi FRONTEX mėnesiniais perspėjimais Komisija informuoja Tarybą ir prireikus rengia vyresniųjų pareigūnų posėdžius.

3.           Vertinimas, kuriuo siekiama nustatyti, ar Vakarų Balkanų šalys toliau įgyvendina priemones, kuriomis tenkinami vizų režimo veiksmų plano reikalavimai

Atliekant šį vertinimą remiamasi tokiais šaltiniais: mėnesinėmis perspėjimų ataskaitomis ir FRONTEX parengta 2013 m. metine Vakarų Balkanų rizikos analize; Vakarų Balkanų šalių pateikiama mėnesine statistika apie migracijos tendencijas; valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas, pateikiamomis aprašomosiomis ataskaitomis, kuriose nagrinėjamos piktnaudžiavimo prieglobsčiu fenomeno priežastys; EPPB ir kitų ES agentūrų pateikiama papildoma informacija; šios srities pakomitečių posėdžių ir aukšto lygio susitikimų, kiekvienoje šalyje rengiamų įgyvendinant stabilizacijos ir asociacijos procesą, rezultatais ir Komisijos pareigūnų atliekamų tikslinių vertinimo misijų išvadomis. Vertinimo elementai atitinka kiekvienos šalies vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano struktūrą.

3.1.        Albanija

Toliau gaminami ir išduodami biometriniai pasai ir tapatybės kortelės. Nuo biometrinių pasų įvedimo 2009 m. gegužės mėn. Albanijos valdžios institucijos išdavė 2 590 000 tokių pasų. Albanija iš dalies pakeitė savo teisės aktus, sugriežtindama sąlygas, kuriomis galima prašyti pakeisti vardą/pavardę, nes taip gali būti siekiama išvengti pasienio kontrolės. Iš dalies pakeistas Civilinės metrikacijos įstatymas, sudarant galimybes riboti ir geriau kontroliuoti civilinės metrikacijos įrašų pakeitimus. Pagal naują Vidaus reikalų ministerijos įsakymą, norėdami pateikti prašymą pakeisti vardą/pavardę, piliečiai turi gauti pasienio policijos pažymą, kad nėra įtraukti į asmenų, kuriems draudžiama vykti į Šengeno erdvę, sąrašą. Nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2013 m. kovo mėn. dėl šios priežasties atmesta net 34 proc. iš 6 763 pateiktų prašymų pakeisti vardą/pavardę. Rimta problema tebėra dokumentų klastojimas, ypač Albanijos piliečių prie ES išorės sienų naudojami suklastoti spaudai ir padirbti pasai.

Albanija padarė pažangą sienų valdymo srityje. Ji sustiprino operatyvinį bendradarbiavimą su Graikija, Italija ir Kosovu, įgyvendino susitarimą, kuriuo įsteigiamas bendras su buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija policijos bendradarbiavimo centras, ir kartu su Kosovu, buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Juodkalnija atliko keletą bendrų patruliavimo operacijų. Be to, Albanija susiejo savo pasienio policijos IT sistemą su civilinės metrikacijos registro duomenų baze, naudojama sienos perėjimo punktuose – tai antra sukčivimo keičiant vardus/pavardes kontrolės pakopa. Būtina stiprinti rizikos analizės ir grėsmių vertinimo gebėjimus.

Prieglobsčio srityje sukurta institucinė ir teisinė sistema. Tačiau tik nedaugeliui prašytojų Albanijoje suteikiama tarptautinė apsauga. Šioje srityje reikia dirbti daugiau. Kol kas pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikiama papildoma apsauga, neišduodamas joks asmens tapatybės dokumentas. Albanijos vizų režimas dar nevisiškai suderintas su ES standartais.

Tam tikrą pažangą Albanija padarė migracijos srityje. Ji toliau įgyvendina ES ir Albanijos readmisijos susitarimą. Palyginti su 2011 m., 2012 m. padidėjo savanoriškai į šalį grįžtančių Albanijos piliečių skaičius. Tačiau reikia stiprinti institucinius gebėjimus, reikalingus taikant strategiją ir veiksmų planą grįžtantiems asmenims.

Galima konstatuoti tam tikrą pažangą policijos bendradarbiavimo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje. Albanijos policija šiuo metu peržiūri savo procedūras, kad pagerintų tiesiogiai su šiais klausimais dirbančių pareigūnų ataskaitų rengimo gebėjimus ir išankstinius tyrimus. Būtina, kad svarbiausios institucijos gerintų veiksmų koordinavimą ir maksimaliai padidintų gebėjimus tirti sunkius ir organizuotus nusikaltimus. Albanija ketina sudaryti operatyvinį susitarimą su Europolu.

Tam tikra pažanga padaryta kovos su narkotikais srityje. 2013 m. pirmąjį ketvirtį baudžiamųjų bylų dėl neteisėtos prekybos narkotikais padaugėjo beveik 40 proc., o asmenų, sulaikytų pateikus su narkotikais susijusius kaltinimus, skaičius – 11,5 proc. Marihuanos ir kokaino konfiskuojama daugiau, o heroino – mažiau.

Tam tikrą pažangą Albanija padarė kovos su prekyba žmonėmis srityje, nors prekyba žmonėmis tebėra šalies vidaus problema. Parengtos standartinės aukų ir potencialių aukų nustatymo ir nukreipimo veiklos procedūros, bet būtina stiprinti teisėsaugos institucijų ir tarptautinio bendradarbiavimo pajėgumus.

2012 m. lapkričio mėn. konkrečioms byloms dėl prekybos žmonėmis aptarti sukurta bendra darbo grupė, kuriai priklauso Vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros ir Teisingumo ministerijos atstovai. Reikia stebėti, kokie bus šios iniciatyvos rezultatai.

Tam tikra pažanga padaryta kovos su pinigų plovimu srityje. Policija rengia rizikos vertinimus ir dalijasi jais su kitomis agentūromis. Remiantis MONEYVAL rekomendacijomis, iš dalies pakeistas baudžiamasis kodeksas: pinigų plovimo nusikaltimai atskirti nuo pagrindinio nusikaltimo, taip pat nustatyta, kad nusikalstamu būdu įgytų nuosavų pinigų plovimas yra nusikaltimas. Apkaltinamųjų nuosprendžių pinigų plovimo bylose skaičius, buvęs labai mažas, padidėjo, taip pat padaugėjo pranešimų apie įtartinus sandorius.

Albanija padarė tam tikrą pažangą kovos su korupcija srityje. Teisinė ir institucinė sistema iš esmės sukurta, nors dar yra kliūčių, trukdančių tinkamai ištirti valstybės pareigūnų ir teisėjų bylas – šias kliūtis reikia šalinti. Reikia siekti stabilių rezultatų vykdant visų lygmenų tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir priimant apkaltinamuosius nuosprendžius, tačiau dedamos pastangos jau ima duoti rezultatų. 2012–2013 m. su korupcija susijusių bylų skaičius padidėjo nuo 22 iki 45; išankstinių tyrimų skaičius išaugo nuo 19 iki 32; policijos operacijų, susijusių su korupcija ir tarnautojų nusikaltimas, skaičius padidėjo nuo 5 iki 11.

Pažanga pagrindinių teisių srityje buvo netolygi: pasiekta tam tikrų rezultatų moterų teisių ir kovos su diskriminacija srityse, tačiau užtikrinant romų įtrauktį nuveikta nedaug. Būtina veiksmingiau įgyvendinti politikos priemones, skirtas pažeidžiamoms grupėms. Romų gyvenimo sąlygų gerinimo strategija yra nenuosekli. Imtasi priemonių sprendžiant neregistruotų romų vaikų problemą. Reikia aktyviau įgyvendinti nacionalinio Romų dešimtmečio projekto veiksmų plane numatytas priemones. Apskritai romų gyvenimo sąlygos vis dar prastos, jie dažnai yra diskriminuojami galimybių mokytis, įsidarbinti, naudotis socialine ir sveikatos apsauga bei būsto srityse.

3.2.        Bosnija ir Hercegovina

Bosnija ir Hercegovina padarė pažangą dokumentų saugumo srityje. Šalies valdžios institucijos išdavė 1 791 444 biometrinius pasus, tačiau apyvartoje dar likę 62 565 seno pavyzdžio pasų. Bosnija ir Hercegovina priėmė naują įstatymą dėl pasų ir ėmėsi parengiamųjų priemonių, kad galėtų pereiti prie trečiosios kartos biometrinių pasų. Naujos kartos elektroninės tapatybės kortelės išduodamos nuo 2013 m. kovo mėn. – jų išduota jau 258 077. Pasiūlyti Gyvenamosios vietos įstatymo pakeitimai kol kas nepriimti.

Įgyvendinami peržiūrėta Integruoto sienų valdymo (ISV) strategija ir veiksmų planas, sukurtos stebėsenos priemonės. Toliau bendradarbiauta operatyviniais klausimais ir keistasi informacija su FRONTEX. Pasienio policijai surengti nauji mokymai. Bendras rizikos analizės centras rengia ir suinteresuotoms institucijoms teikia strategines analizes. Patobulintos SPP naudojamos priežiūros priemonės. Toliau bendradarbiauta su kaimyninėmis šalimis, o dažnos bendro patruliavimo operacijos leido nustatyti daugiau neteisėtos migracijos ir prekių kontrabandos atvejų. Prie sienos su Juodkalnija Bosnija ir Hercegovina uždarė 44 neteisėtus SPP. Vis dar neuždaryti neteisėti SPP prie Serbijos sienos.

Prieglobsčio srityje priimti Įstatymo dėl užsieniečių ir prieglobsčio prašytojų judėjimo ir apsigyvenimo pakeitimai, kuriais šis įstatymas geriau suderintas su ES ir tarptautiniais standartais. Dar reikia imtis priemonių, kad nuostatos dėl sulaikymo būtų suderintos su ES acquis. Priimta nauja migracijos ir prieglobsčio strategija ir atitinkamas veiksmų planas. Valdžios institucijos įsteigė nuolatinį prieglobsčio centrą Trnove. Prieglobsčio sistema atrodo pakankamai pajėgi išnagrinėti gaunamus prieglobsčio prašymus. Prieglobsčio pareigūnams surengti tolesni mokymai.

Bosnija ir Hercegovina padarė pažangą migracijos srityje. Neteisėtų imigrantų laikino sulaikymo centras veikia. ES ir Bosnijos ir Hercegovinos readmisijos susitarimas įgyvendinamas. Reintegracijos strategiją reikėtų visapusiškai įgyvendinti grąžinamų asmenų atžvilgiu.

Bosnija ir Hercegovina pasirengė priimti naują kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją, grindžiamą Europolo organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinime pateiktu modeliu. Ankstesnės strategijos taikymo laikotarpis baigėsi 2012 m. Teisėsaugos institucijų ir prokuratūrų taikoma elektroninė keitimosi duomenimis sistema jau veikia, nors policijos koordinavimo departamentas neturi prieigos prie šios sistemos duomenų bazių. Tai, kad sistemingai nesidalijama informacija apie nusikalstamumą bei žvalgybiniais duomenimis, ir tai, kad nėra veiksmingo koordinavimo, trukdo kovoti su organizuotu nusikalstamumu. Netrukus bus priimtas Liudytojų apsaugos įstatymo projektas. Kol kas nesukurta veiksminga sistema, kuri leistų spręsti turto konfiskavimo klausimus.

2012 m. su trečiosiomis šalimis sėkmingai atlikta nemažai plataus masto bendrų policijos operacijų kovojant su prekyba žmonėmis, narkotikais ir ginklais. Europolo ir Saugumo ministerijos veiksmų planas turi būti įgyvendinamas visapusiškai. Užbaigtas Europolo duomenų apsaugos vertinimas, reikalingas norint sudaryti operatyvinį susitarimą; jis perduotas Europolo jungtinės priežiūros institucijai, kuri dėl jo pareikš savo nuomonę.

Kovos su narkotikų prekyba srityje instituciniai pajėgumai koordinuoti ir sistemingai įgyvendinti politinę sistemą vis dar silpni. Reikia didinti teisėsaugos institucijų pajėgumus. Ankstesnės nacionalinės kovos su narkotikais strategijos ir atitinkamo veiksmų plano įgyvendinimas buvo nepakankamas. Vis dar reikia priimti įstatymo dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis prevencijos ir jo masto mažinimo pataisų projektą, kuriuo numatoma įsteigti Narkotinių medžiagų biurą. Bendradarbiaujama su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru.

Priimta nauja kovos su prekyba žmonėmis strategija ir veiksmų planas. Į Serbų Respublikos ir Brčko rajono baudžiamuosius kodeksus įtraukta nuostatų dėl prekybos žmonėmis. Panašios Baudžiamojo kodekso pataisos valstybės ir federacijos lygmeniu vis dar nepriimtos. Išaugo nustatytų aukų skaičius. Toliau vykdomos švietimo programos, skirtos socialiniams darbuotojams, mokytojams, darbo inspektoriams ir prokurorams. Nacionalinio koordinatoriaus biuro Kovos su prekyba žmonėmis departamentas ir prekybos žmonėmis aukų duomenų bazė kol kas veikia nevisiškai.

Dar trūksta veiksmingų priemonių, padedančių užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų veiklos finansavimui. Reikia gerinti teisinį reguliavimą ir įgyvendinti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos strategiją ir veiksmų planą. Atsižvelgiant į MONEYVAL rekomendacijas, reikėtų priimti naują įstatymą dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo bei Baudžiamojo kodekso pataisas. Turi būti įgyvendinamas veiksmų planas, kuriuo įgyvendinamos MONEYVAL rekomendacijos. Toliau keistasi informacija per EGMONT grupę, jungiančią Finansinės žvalgybos padalinius (Financial Intelligence Units, FIU).

Vėluojama įgyvendinti naują kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą. Korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija koordinavimo agentūra priėmė darbuotojų, tačiau dar neveikia visu pajėgumu. Korupcija vis dar plačiai paplitusi tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose. Teisėsaugos institucijos ir prokurorai turi kuo skubiau imtis ryžtingesnių veiksmų. Rezultatai korupcijos tyrimų, baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo srityse labai menki. Priimtas naujas Politinių partijų finansavimo įstatymas, bet šios srities teisinis reglamentavimas vis dar nenuoseklus. Įstatymo dėl interesų konflikto pataisų projektą reikia toliau taisyti. Jokiu teisės aktu neužtikrinama apie pažeidimus pranešančių asmenų apsauga.

Pagrindinių teisių, susijusių su judėjimo laisve, srityje romų padėtis šiek tiek pagerėjo. Vyriausybėje įsteigtas Romų komitetas, stebėsiantis Romų strategijos įgyvendinimą ir peržiūrėsiantis 2005–2015 m. Romų įtraukties dešimtmečio programos priemones. Jį sudaro 22 nariai: pusė jų – romų bendruomenės, kita pusė – šios srities institucijų atstovai. Per du šio komiteto posėdžius susitarta finansuoti projektus, kuriais bus sprendžiamos romų užimtumo, aprūpinimo būstu ir sveikatos priežiūros problemos. Tačiau labai nedaug nuveikta, kad būtų pagerinta romų moterų ir vaikų padėtis. Daug romų vaikų gimė neužregistruojami ir negali lankyti mokyklos ar gauti sveikatos draudimo. Organizuotas vaikų elgetavimas tebėra didelė problema.

3.3.        Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija padarė pažangą dokumentų saugumo srityje. Nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. valdžios institucijos išdavė 1 603 993 biometrinius pasus. Dokumentų išdavimo procesas vyksta sklandžiai. Nuo 2012 m. vasario mėn. galioja tik biometriniai pasai.

Sienų valdymo srityje toliau bendradarbiauta operatyviniais klausimais ir keistasi informacija su FRONTEX. 2013 m. pirmąjį ketvirtį buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija surengė 87 bendro patruliavimo operacijas su Bulgarija, Albanija, Serbija ir Kosovu. Toliau dirbta plėtojant radijo ryšio sistemą TETRA. Pasienio policijos darbuotojams toliau rengti mokymai. Nacionalinio sienų valdymo koordinavimo centro instituciniai ir funkciniai pajėgumai vis dar menki.

Prieglobsčio srityje priimta nacionalinė integracijos programa. Gavus UNHCR finansavimą pradėta statyti 20 prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui skirtų pastatų. 2012 m. gauti 527 prieglobsčio prašymai, 213 mažiau nei 2011 m. Daugumą prašymų pateikė Afganistano ir Pakistano piliečiai. Toliau vykdomos prieglobsčio prašytojų informavimo kampanijos. Padidėjo Vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus pajėgumai, jo darbuotojams toliau rengti mokymai. Teisinio reglamentavimo ir institucinė sistema patenkinama, tačiau įgyvendinimą reikia gerinti. Tam tikra pažanga padaryta siekiant užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojams būtų greičiau suteikiami asmens tapatybės dokumentai. Vis dar kyla problemų dėl vertimo žodžiu užtikrinimo per pokalbius su prieglobsčio prašytojais.

Migracijos srityje iš dalies pakeistas Užsieniečių įstatymas, supaprastinant leidimų laikinai apsigyventi suteikimo tvarką. 2012 m. nustatyti 682 neteisėti migrantai, o per pirmus du 2013 m. mėnesius – 111. Pajėgumai reaguoti į migracijos srautus ir juos valdyti yra nepakankami, atsižvelgiant į tai, kad daugėja migrantų, per šalį vykstančių tranzitu. Toliau įgyvendinamas readmisijos susitarimas su ES.

Kalbant apie kovą su organizuotu nusikalstamumu, Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir sunkiais nusikaltimais centrui kilo sunkumų susirasti naujų darbuotojų. Nacionalinė kriminalinės žvalgybos duomenų bazė, reikalinga žvalgybinei informacijai kaupti, dar neveikia. Nacionalinis kovos su organizuotu nusikalstamumu koordinavimo centras dar neįsteigtas. Dar reikia gerinti šiose srityse dirbančių teisėsaugos institucijų – Vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros, muitinės ir finansų policijos – bendradarbiavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu. Toliau rengti mokymai apie naujojo Baudžiamojo proceso įstatymo įgyvendinimą.

Prokuratūrų veiklos veiksmingumą mažina tai, kad jos neturi tiesioginės prieigos prie teisėsaugos institucijų duomenų bazių. Policijai trūksta nepriklausomo ir patikimo išorės priežiūros mechanizmo. Pagerėjo policijos ir muitinės tarnybų bendradarbiavimas narkotikų konfiskavimo srityje, atliktos kelios sėkmingos tarpvalstybinės policijos operacijos kovai su narkotikų prekybos tinklais. Reikia stiprinti žmogiškųjų išteklių pajėgumus Vidaus reikalų ministerijos narkotikų departamente. Tarptautinis ir regioninis kovos su tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu srities bendradarbiavimas vyko toliau. Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ratifikavo operatyvinį susitarimą, tačiau dar nepaskyrė ryšių pareigūno į Europolą.

Priimta nauja kovos su prekyba žmonėmis strategija ir veiksmų planas, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama aukų nustatymui, prevencijai ir nukentėjusiųjų reintegracijos gerinimui. Reikėtų sukurti valstybės fondą, iš kurio prekybos žmonėmis aukoms būtų mokamos kompensacijos. Bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis vietos lygmeniu įsteigtos šešios mobilios grupės, kurių užduotis – kuo anksčiau nustatyti galimas prekybos žmonėmis aukas. Toliau rengti mokymai policijos, taip pat pasienio, prokuratūrų darbuotojams, teisėjams ir valstybės tarnautojams. 2012 m., išnagrinėjus keturias prekybos žmonėmis bylas, nuteisti 24 asmenys. Tačiau dar reikia parengti išsamią, daugiadisciplinę ir į aukas orientuotą kovos su prekyba žmonėmis koncepciją. Būtina gerinti aukų nustatymo ir reintegracijos gebėjimus ir nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą.

Kovos su korupcija srityje 2012 m. sustiprintos teisinės priemonės, leidžiančios valstybinei korupcijos prevencijos komisijai sistemiškai tikrinti interesų konflikto deklaracijas. Iš viso 2012 m. patikrintos 483 vyriausybės narių, parlamento narių ir valstybės tarnautojų deklaracijos, nustatyti 9 interesų konflikto atvejai. 123 asmenys deklaracijų nepateikė, 26 atvejais iškeltos administracinio pažeidimo bylos. Pirmąjį 2013 m. ketvirtį priimtas išsamus teisėjų ir savivaldybių tarnautojų deklaracijų patikros planas.

Toliau rengti mokymai teisėjams, prokurorams, teisėsaugos pareigūnams ir valstybės tarnautojams. Politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo kontrolės sistema sustiprinta 2012 m. lapkričio mėn. priėmus Politinių partijų finansavimo įstatymo pakeitimus. Rengiama apžvalga, kurioje apibendrinama informacija apie tyrimus, kaltinimus ir apkaltinamuosius nuosprendžius, taip pat ir aukštas pareigas einančių asmenų korupcijos bylose. Prokuratūros pajėgumai tirti organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos bylas sustiprinti įdarbinus tris naujus prokurorus – dabar jų yra 13. Reikia gerinti institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, o prokurorams turėtų būti suteikta prieiga prie reikalingų teisėsaugos duomenų bazių.

Pagrindinių teisių srityje įgyvendinamas romų įtraukties veiksmų planas. Pagal jį taikomos priemonės, kuriomis toliau gerinamos galimybės įsidarbinti, mokytis, gauti būstą ir asmens dokumentus. Jau įsteigta 11 romų informacijos centrų – juose teikiama pagalba romams, kuriems reikia socialinių ir švietimo paslaugų. Toliau vykdytas teisinės pagalbos romų bendruomenei projektas. Įgyvendinamas regioninis projektas, kuriuo siekiama nustatyti geriausią romų integracijos praktiką Vakarų Balkanuose. Apsaugos nuo diskriminacijos komisijoje taip pat numatyta paskirti narį iš romų bendruomenės.

3.4.        Juodkalnija

Nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2013 m. kovo mėn. Juodkalnijos valdžios institucijos išdavė 344 004 biometrinius pasus.

Integruoto sienų valdymo srityje vyriausybė priėmė naują strategiją ir veiksmų planą, kuris vis dar nėra suderintas su ES integruoto sienų valdymo koncepcija. Reikia griežčiau stebėti „mėlynąją“ ir ypač „žaliąją“ sieną, toliau investuojant į stebėjimo įrangą. Reikia sukurti nacionalinį koordinavimo centrą. Tęstas tarpvalstybinis bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis – 2012 m. atliktos 709 bendros patruliavimo operacijos. Vis dar neuždaryti neteisėti SPP prie Bosnijos ir Hercegovinos sienos.

Prieglobsčio srities teisės aktai tik iš dalies suderinti su acquis. 2013 m. pirmojo pusmečio prieglobsčio suteikimo statistika rodo, kad prieglobsčio prašymus pateikė 876 asmenys. Dauguma prašytojų dingsta nesulaukę, kol jų prašymai bus išnagrinėti. Daugumą prieglobsčio prašymų pateikė Alžyro piliečiai, po jų pagal dažnumą – Tuniso ir Afganistano piliečiai. Naujo prieglobsčio centro Spuze atidarymas atidėtas. Laikinose priėmimo patalpose Konike reikia užtikrinti būtiniausias priėmimo sąlygas, visų pirma sveikatos priežiūros srityje. Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui reikėtų skirti daugiau dėmesio.

Migracijos srityje vyriausybė priėmė naują veiksmų planą, pagal kurį bus įgyvendinama migracijos valdymo strategija. Juodkalnija toliau įgyvendina ES ir Juodkalnijos readmisijos susitarimą. Reikia aktyviau spręsti neteisėtos migracijos, migrantų integracijos ir pažeidžiamų asmenų apsaugos klausimus. Neteisėtų migrantų priėmimo centras dar neveikia.

Kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje parengtas naujas veiksmų planas. Naujausiais Baudžiamojo kodekso pakeitimais priimtos nuostatos dėl kovos su elektroniniu nusikalstamumu, pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir prekyba žmonėmis. Tarpžinybiniam bendradarbiavimui trukdo tai, kad nėra saugios ryšių sistemos ir ne visos šios srities institucijos turi pakankamą prieigą prie reikalingų duomenų. Finansiniai tyrimai vis dar nėra vykdomi sistemingai – jų skaičius ir susigrąžintų lėšų apimtis kol kas menki. Trūksta specialių teisės aktų, kuriais būtų reglamentuojamas laikinasis, galutinis ir išplėstinis konfiskavimas. Maksimalus leistinas šešių mėnesių kardomojo sulaikymo laikotarpis turėtų būti pailgintas, nes toks apribojimas mažina tyrimų veiksmingumą. Taip pat reikėtų pratęsti specialių tyrimo priemonių taikymo laikotarpį. Šiuo metu įgyvendinamas žvalgybos informacija grindžiamas policijos darbo modelis, todėl reikia toliau rengti atitinkamus mokymus. Specializuotuose kovos su elektroniniais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant prekybą žmonėmis, policijos padaliniuose vis dar trūksta darbuotojų, taip pat ir regionų lygmeniu.

Prekybos žmonėmis požiūriu Juodkalnija yra tranzito, kilmės ir paskirties šalis. Priimta nauja nacionalinė kovos su prekyba žmonėmis strategija ir veiksmų planas. Siekiant pagerinti aukų nustatymą ir nustatyti naujas nusikalstamas veikas, kaip antai prekybą žmogaus kūno dalimis, iš dalies pakeistas Baudžiamasis kodeksas. Kodekse taip pat nustatyta, kad nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis, laikoma vergija ir priverstinė santuoka.

Toliau glaudžiai bendradarbiauta su Europolu, Interpolu, valstybių narių ir kaimyninių šalių policijos pajėgomis, ypač prekybos narkotikais srityje. Sveikatos ministerija, bendradarbiaudama su Vidaus reikalų ministerija, parengė naują kovos su narkotikais strategiją ir veiksmų planą. Juose numatyta prevencijos, reabilitacijos, medicininio gydymo ir narkotikų tiekimo valdymo priemonių.

Kovos su korupcija teisės aktus reikia toliau tobulinti ir įgyvendinti. Apie pažeidimus pranešančių asmenų apsauga sustiprinta priėmus naujų darbo teisės nuostatų. Tačiau piliečių pranešimų apie korupciją vis dar gaunama mažai. Parengtas naujas veiksmų planas, kuriuo įgyvendinama kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu strategija. Reikia toliau tobulinti interesų konflikto, politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo, sankcijų vykdymo, taip pat viešųjų pirkimų kontrolės priemones. Reikia didinti priežiūros institucijų, ypač Valstybinės rinkimų komisijos, Audito institucijos ir Interesų konfliktų prevencijos komisijos profesinį pajėgumą ir nepriklausomumą. Interesų konfliktų prevencijos komisijai turėtų būti suteikta prieiga prie visų reikalingų duomenų bazių, kurias tvarko kitos valstybinės įstaigos. Dar nebuvo atvejų, kad korupcijos byloje būtų susigrąžinamos lėšos. Toliau vykdytos informacinės kampanijos, kuriomis skatinama pranešti apie žinomus korupcijos atvejus. Kovos su korupcija iniciatyvų direktoratas perkeltas į Teisingumo ministeriją. Tačiau jam trūksta priemonių, kurios būtinos veiksmingam korupcijos prevencijos veiklos koordinavimui. Duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius korupcijos bylose rodo, kad labai daug įtariamųjų yra išteisinami pirmosios instancijos pakopoje arba išnagrinėjus apeliacinį skundą.

Pagrindinių teisių, susijusių su judėjimo laisve, srityje 2013 m. sausio mėn. priimtas naujas veiksmų planas, kuriuo įgyvendinama pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų strategija. Jame, be kita ko, numatyta priemonių šių asmenų statuso pripažinimo, socialinės ir ekonominės integracijos, taip pat užimtumo, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir aprūpinimo būstu srityse, tačiau kol kas jos įgyvendinamos prastai. Toliau vykdyta informuotumo didinimo veikla. Perkeltųjų asmenų statuso teisinis reglamentavimas pagerėjo. 2013 m. sausio mėn. vyriausybė pateikė parlamentui Užsieniečių įstatymo pataisas, kuriomis iki 2013 m. gruodžio mėn. pratęstas terminas, per kurį galima pateikti prašymą suteikti nuolatinio gyventojo statusą. Rengiamos kelionės į Kosovą, per kurias perkeltieji asmenys gali susirinkti dokumentus, reikalingus jų statusui Juodkalnijoje pripažinti. Vis dar neįgyvendinama 2012 m balandžio mėn. priimta Romų, aškalių ir egiptiečių bendruomenių padėties gerinimo strategija. Reikia toliau gerinti gyvenimo sąlygas Koniko stovykloje.

2013 m. spalio mėn. Juodkalnija priėmė išsmius veiksmų planus pagal plėtros derybų 23 ir 24 skyrius, kuriais įgyvendinamos reformos teismų sistemos, pagrindinių teisių, teisingumo ir laisvės bei saugumo srityse.

3.5.        Serbija

Toliau gaminami ir išduodami biometriniai pasai ir saugios asmens tapatybės kortelės: 2012 m. Serbijoje išduoti 584 668 biometriniai pasai. Specialiojo koordinavimo direktorato, atsakingo už kelionės dokumentų išdavimą Kosove gyvenantiems asmenims, veiklą ir teikiamas ataskaitas dar reikia pagerinti.

Sienų valdymo srityje Serbija toliau įgyvendino ISV strategiją ir veiksmų planą. Toliau vykdytas tarpvalstybinis bendradarbiavimas su Bosnija ir Hercegovina bei Juodkalnija, atnaujinta vaizdo stebėjimo įranga, su kaimyninėmis šalimis atlikta bendrų operacijų. Neteisėtų sienos perėjimo punktų prie Bosnijos ir Hercegovinos sienos uždarymo klausimas vis dar neišspręstas. Išankstinio perspėjimo sistema, skirta padirbtiems kelionės dokumentams nustatyti, veikia sklandžiai. Serbija taip pat sustiprino sienų kontrolę tam tikruose SPP, kad užkirstų kelią piktnaudžiavimui prieglobsčiu valstybėse narėse. Derindamos rizikos analizės, kelionių organizavimo įmonių kontrolės ir tyrimo priemones policija ir Transporto ministerija daugeliu atveju sumažino piktnaudžiavimo prieglobsčiu galimybes. Be to, Serbija iš dalies pakeitė savo Baudžiamąjį kodeksą, nustatydama, kad nusikaltimu laikoma pagalba piktnaudžiaujant prieglobsčiu užsienio šalyse, ir paspartino tyrimus dėl transporto bendrovių ir kelionių agentūrų, kurios įtariamos padedančios neteisėtai migruoti į ES. Remdamosi šia Baudžiamojo kodekso nuostata, valdžios institucijos 8 asmenims pareiškė 7 kaltinimus.

2012 m. apčiuopiamų rezultatų įgyvendinant integruoto sienų valdymo koncepciją davė Belgrado ir Prištinos dialogas. 2012 m. gruodžio mėn. pabaigoje pradėjo veikti keturi sienos perėjimo punktai, įskaitant du punktus šiaurinėje Kosovo dalyje; nuo 2013 m. vasario mėn. veikia visi šeši Serbijos ir Kosovo sienos perėjimo punktai. Abi šalys taip pat sutarė, kad reikia pradėti rinkti muitus. Kalbant apie laisvą judėjimą, jau veikia kelionių su asmens tapatybės kortelėmis režimas. Abi šalys toliau įgyvendina Susitarimą dėl muitinės antspaudų. Be to, padaryta pažanga civilinės metrikacijos registro srityje, toliau gerėjo Serbijos bendradarbiavimas su EULEX. Tiesioginiai aukšto lygio ryšiai ir operatyvinių tarnybų ryšiai palengvina bendradarbiavimą, taip pat kovojant su organizuotu nusikalstamumu. Serbija turėtų įrodyti, kad tebėra įsipareigojusi siekti santykių su Kosovu normalizavimo.

Prieglobsčio srityje rimtesnės pažangos nepadaryta. Teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka ES standartus, bet ji turi būti veiksmingai įgyvendinama. Tai, kad trūksta tinkamų prieglobsčio procedūrų, paprastai skatina prieglobsčio prašytojus laikyti Serbiją tranzito šalimi, per kurią (neteisėti) migrantai keliauja į ES. Serbijoje yra du prieglobsčio prašytojų priėmimo centrai, kurių pajėgumų nepakanka visiems prieglobsčio prašytojams aptarnauti. Galimybė naudotis prieglobsčio procedūromis priklauso nuo to, ar asmeniui suteikiamas apgyvendinimas prieglobsčio centre. Serbija turėtų pagerinti savo prieglobsčio režimą įsteigdama trečią centrą, sukurdama prieglobsčio prašytojų biometrinių duomenų tvarkymo sistemą ir gerindama prieglobsčio prašytojų integravimo sąlygas. Ji turėtų imtis tolesnių veiksmų derindama savo teisės aktus su ES teisėtos migracijos acquis, visų pirma šeimos susijungimo teisės, ilgalaikių leidimų gyventi ir trečiųjų šalių piliečių priėmimo mokymosi tikslais srityse. Imtasi pradinių žingsnių siekiant sukurti nacionalinę duomenų bazę, kuri leistų patikrinti prieglobsčio prašytojų asmens duomenis ir pirštų atspaudus.

Migracijos srityje Serbija ėmėsi kelių priemonių. Pabėgėlių ir migracijos komisariatas, bendradarbiaudamas su Tarptautine migracijos organizacija (TMO), įgyvendino kelias pajėgumų stiprinimo priemones, skirtas savivaldybių tarnyboms, kurios sprendžia migracijos ir reintegracijos klausimus – šiomis priemonėmis siekiama gerinti grįžtantiesiems asmenims ir jų šeimoms teikiamas švietimo ir socialines paslaugas. Valdžios institucijos ir TMO surengė kelis apskritojo stalo susitikimus su Serbijos pilietine visuomene, per kuriuos aptarti migracijos, reintegracijos ir readmisijos klausimai. Serbija toliau įgyvendina ES ir Serbijos readmisijos susitarimą – turimais duomenimis, patenkinama maždaug 95 proc. iš ES valstybių narių gaunamų readmisijos prašymų.

Serbija padarė pažangą kovodama su organizuotu nusikalstamumu. Įgyvendinama jos naujoji strategija dėl žvalgybos informacija grindžiamo policijos darbo. Per ataskaitinį laikotarpį specialusis organizuoto nusikalstamumo bylų prokuroras pradėjo kelias visuomenės dėmesį patraukusias bylas, tačiau dar nesukurta sistema, kuri leistų policijai ir prokuratūrai keistis informacija. Serbija ketina sudaryti operatyvinį susitarimą su Europolu. 2012 m. išaugo konfiskuojamo turto apimtis, bet paaiškėjo, kad priėmus naująjį Serbijos baudžiamąjį kodeksą pasidarė sudėtinga taikyti laikinąjį turto konfiskavimą ir įšaldymą. Pajėgumai atlikti sudėtingus finansinius tyrimus vis dar riboti, nors finansinės žvalgybos padaliniams suteikta galimybė savarankiškiau inicijuoti finansinius tyrimus; tarpvalstybinėse pinigų plovimo bylose kriminalinė policija toliau bendradarbiauja su Interpolu ir turto susigrąžinimo tarpagentūriniu tinklu CARIN. Turto susigrąžinimo apimtis nežymiai padidėjo, bet toliau išlieka nedidė.

Serbija tebėra prekybos žmonėmis aukų kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalis. 2012 m. Serbijos piliečių, tapusių prekybos žmonėmis aukomis, skaičius sumažėjo, tačiau nusikaltėliai iš Serbijos, dalyvaujantys šioje veikloje, yra vieni iš dešimties dažniausiai nustatomų ES. Apie daugiausia Serbijos pilietybę turinčių aukų 2012 m. pranešė Austrija, Slovėnija, Graikija ir Kroatija. Kovos su prekyba žmonėmis srityje Serbija stiprina bendradarbiavimą su Italija, Rumunija, Bulgarija, Prancūzija ir Belgija. Serbijos valdžios institucijos pradėjo keletą tyrimų ir vykdė informavimo kampanijas bei mokymus suinteresuotosioms šalims. Įsteigtas naujas prekybos žmonėmis aukų apsaugos centras, tačiau kol kas jis neveikia. Vis dar neparengta išsami į aukas orientuota kovos su prekyba žmonėmis koncepcija, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama aukų nustatymui ir galimybei gauti pagalbą ir apsaugą.

Serbija padarė tam tikrą pažangą kovodama su korupcija. Ji sukūrė teisinę ir institucinę kovos su korupcija sistemą, pagal kurią įsteigta Kovos su korupcija agentūra ir priimtas naujas Europos standartus atitinkantis įstatymas dėl politinių partijų finansavimo. Pagal šį įstatymą surengti 2012 m. Parlamento rinkimai, o valdžios institucijos netrukus peržiūrės, kaip politinės partijos laikosi šio įstatymo nuostatų. Vis dar nesukurta aktyvi ir žvalgyba grindžiama kovos su korupcija koncepcija. Priimta nauja kovos su korupcija strategija ir veiksmų planas. Kovos su korupcija agentūra dar turi siekti konkrečių rezultatų veiksmingai kontroliuodama partijų finansavimą ir gerinti bendradarbiavimą su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, kad galėtų veiksmingai nagrinėti turto deklaracijas. Įstatymai dėl asmenų, pranešančių apie pažeidimus, įgyvendinami neveiksmingai.

Su judėjimo laisve susijusių pagrindinių teisių srityje Serbija padarė šiokią tokią pažangą. Pabėgėlių ir migracijos komisariatas, bendradarbiaudamas su Tarptautine migracijos organizacija (TMO), įgyvendino kelis vietos lygmens projektus, kuriais stiprinami reintegracijos pajėgumai. Įgyvendinti šiuos projektus padėjo savivaldybės ir NVO. Gavusi ES finansavimą, vyriausybė taip pat patvirtino nacionalinę Romų padėties gerinimo strategiją. 2013 m. nacionaliniame užimtumo plane nurodoma, kad romų užimtumas yra prioritetinė darbo vietų kūrimo planavimo kryptis. Šiek tiek pagerėjo grąžinamų asmenų pradinis ugdymas, priėmimas į mokyklas (taip pat pripažįstant teisiniu požiūriu neegzistuojančių asmenų statusą) ir galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas, nors apskritai romų padėtis išlieka labai prasta. Serbijos vyriausybė turėtų toliau įgyvendinti trumpalaikes ir vidutinės trukmės priemones, kuriomis gerinama romų socialinė ir ekonominė padėtis, visų pirma sudarant jiems galimybes įgyti išsilavinimą, patekti į darbo rinką, gauti profesinio mokymo, socialines ir sveikatos apsaugos paslaugas.

1. Bevizio režimo veikimas 2012 m. ir pirmąjį 2013 m. pusmetį

1.1. Situacijos apžvalga

2012 m. piktnaudžiavimas prieglobsčiu ir toliau trukdė bevizio režimo veikimui Vakarų Balkanų valstybėse ir ES. Eurostato duomenimis, bendras penkių Balkanų šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečių ES valstybėse narėse ir Šengeno asocijuotosiose valstybėse pateiktų prieglobsčio prašymų skaičius 2012 m. išaugo iki 47 025, o tai yra 63 proc. daugiau nei 2011 m. (žr. 6.1 pav.). Bendras prašymų skaičius praėjusiais metais buvo pats didžiausiais tuo tada, kai Vakarų Balkanų šalių piliečiams buvo panaikintas vizų reikalavimas. Per pirmuosius devynis 2013 m. mėnesius bendras prieglobsčio prašymų, pateiktų penkių valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečių, skaičius buvo tik 5,6 proc. mažesnis nei per pirmuosius devynis 2012 m. mėnesius[4]. Prieglobsčio prašytojų srautai 2013 m. buvo stebėtinai panašūs į 2012 m. srautus.

Eurostato duomenimis, 2012 m. penkių Vakarų Balkanų valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečiai sudarė apie 13 proc. visų prieglobsčio prašytojų ES valstybėse narėse ir Šengeno asocijuotosiose valstybėse[5]. Beveik 92 proc. šių prašymų pateikta šešiose šiuo požiūriu labiausiai paveiktose valstybėse narėse ir Šengeno asocijuotosiose valstybėse – Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Belgijoje ir Liuksemburge. Šengeno erdvei priklausančių valstybių, priimančių prieglobsčio prašytojus iš Vakarų Balkanų, dalis 2009–2012 m. išaugo nuo 64 iki 92 proc. (6.2 pav.).

Praėjusiais metais labai išaugęs prieglobsčio prašymų iš Vakarų Balkanų skaičius skirtingai paveikė ES valstybes nares ir Šengeno asocijuotąsias valstybes (6.3 pav.):

– prieglobsčio prašymų skaičius Vokietijoje išaugo 143 proc. – iki 22 715;

– prašymų skaičius Švedijoje išaugo 31 proc. – iki 6 410;

– prašymų skaičius Prancūzijoje išaugo 133 proc. – iki 5 505;

– prašymų skaičius Šveicarijoje išaugo 31 proc. – iki 3 670;

– prašymų skaičius Belgijoje sumažėjo 36 proc. – iki 3 315;

– prašymų skaičius Liuksemburge sumažėjo 9 proc. – iki 1 435.

Prieglobsčio suteikimo rodiklis[6] šiose valstybėse narėse ir Šengeno asocijuotosiose valstybėse nuo 2011 m. iki 2012 m. nukrito nuo 2,8 iki 2,3 proc. (6.4 pav.). Tačiau net ir šis nedidelis skaičius neatskleidžia reikšmingų skirtumų tarp prašytojų iš Vakarų Balkanų – tik apie 1,3 proc. prašytojų iš Juodkalnijos, 0,7 proc. prašytojų iš buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir 1,7 proc. prašytojų iš Serbijos suteikta tarptautinė apsauga pirmiau minėtose šešiose valstybėse narėse ir Šengeno asocijuotosiose valstybėse. Palyginti, 2012 m. prieglobstis šiose valstybėse suteiktas 9,1 proc. prašytojų iš Albanijos[7] ir 3,2 proc. prašytojų iš Bosnijos ir Hercegovinos.

2012 m. padaugėjo visų Vakarų Balkanų valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas, prieglobsčio prašymų skaičius. Serbijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečiai pateikė daugiausia prieglobsčio prašymų, o Albanijos piliečiai tapo trečia didžiausia prieglobsčio prašytojų iš Vakarų Balkanų grupe, Bosnijos ir Hercegovinos piliečius palikę ketvirtoje vietoje. Juodkalnijos piliečių prašymų 2012 m. taip pat labai padaugėjo, nors ir nuo žemo pradinio lygio (6.5–6.9 pav.):

– Serbijos piliečių prieglobsčio prašymų padaugėjo 35 proc. – iki 20 935;

– buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečių prašymų padaugėjo 64 proc. – iki 10 740;

– Albanijos piliečių prašymų padaugėjo 143 proc. – iki 7 705;

– Bosnijos ir Hercegovinos piliečių prašymų padaugėjo 117 proc. – iki 6 335;

– Juodkalnijos piliečių prašymų padaugėjo 96 proc. – iki 1 310.

Pastaraisiais metais buvo juntamas dvejopas sezoniškumas: pirma mažesnė pavasario banga, maždaug kovo mėn., ir kita didesnė rudens banga, atšalus orams. 2012 m. aiškios pavasario bangos nebuvo – prašymų srautas nuo balandžio mėn. augo palaipsniui, iki didžiulio antplūdžio spalio mėnesį. Vien per 2012 m. spalio mėn. Vakarų Balkanų piliečiai šešiose labiausiai šiuo požiūriu paveiktose ES valstybėse narėse ir Šengeno asocijuotosiose valstybėse pateikė 8 605 prieglobsčio prašymus – tai didžiausias mėnesio rodiklis, užfiksuotas nuo tada, kai Vakarų Balkanų šalių piliečiams buvo panaikintas vizų režimas. Iki 2012 m. pabaigos prieglobsčio prašymų srautas grįžo iki įprasto lygio. 2013 m. prieglobsčio prašymų srauto kitimas buvo stebėtinai panašus, ir palaipsniui augo nuo 2013 m. gegužės mėn.

2012 m. dar didesnis nei ankstesniais metais prieglobsčio prašytojų srautas plūstelėjo į Vokietiją – 48 proc. visų prieglobsčio prašymų iš Vakarų Balkanų – iš viso 22 715 – pateikti Vokietijoje (6.4 pav.). Per tą išskirtinį 2012 m. spalio mėn. Vokietijoje gauta beveik keturi penktadaliai (6 615 iš 8 605) prašymų, kuriuos Vakarų Balkanų piliečiai pateikė šešiose labiausiai šiuo požiūriu paveiktose ES valstybėse narėse ir Šengeno asocijuotosiose valstybėse. Ypač šis plūstelėjimas į Vokietiją buvo juntamas tarp Serbijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir, kiek mažiau, Bosnijos ir Hercegovinos piliečių (6.6, 6.7 ir 6.9 pav.).

2012 m. tapo akivaizdus atskirų Vakarų Balkanų šalių ir Šengeno erdvės tarpusavio ryšys. Didžiąją dalį 2012 m. spalio mėn. antplūdžio sudarė Serbijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos bei, kiek mažiau, Bosnijos ir Hercegovinos piliečių pateikti prašymai. Juodkalnijos piliečiai prieglobsčio prašymus taip pat dažniausiai teikė Vokietijoje. Kita vertus, Švediją 2012 m. gegužės–birželio mėn. užplūdo Albanijos piliečių prašymai, o 2012 m. birželio mėn. – dar viena banga prašymų, kuriuos pateikė Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai. Po Švedijos, Albanijos piliečiai kaip pageidaujamas prieglobsčio šalis eilės tvarka nurodė Jungtinę Karalystę ir Graikiją.

Nepagrįstų prieglobsčio prašymų ir grąžinimų santykis iki 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo beveik vienodas[8]. Dėl prieglobsčio prašymų antplūdžio 2012 m. spalio mėn. jis tapo 8:1 – beveik 8 000 Vakarų Balkanų šalių piliečių prašymų ir maždaug 1 000 grąžintų piliečių.[9] Per paskutinius du 2012 m. mėnesius dėl sumažėjusio prašymų srauto ir labiausiai šiuo požiūriu paveiktų valstybių narių ir Šengeno asocijuotųjų valstybių pastangų grąžinti piliečius į Vakarų Balkanus prieglobsčio prašymų ir grąžinimų santykis vėl tapo 1:1. Per pirmuosius keturis 2013 m. mėnesius nepagrįstų prieglobsčio prašymų ir grąžinimų santykis buvo beveik 1:1, tačiau 2013 m. rugsėjo mėn. vėl tapo 4:1. Tai rodo, kad užtikrinti naujų prašytojų ir veiksmingo jų grąžinimo pusiausvyrą ES valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios valstybės geba tik nepiko laikotarpiais. Daugelio šiuo požiūriu labiausiai paveiktų valstybių narių ir Šengeno asocijuotųjų valstybių prieglobsčio suteikimo sistemoms rudens bangos yra didžiulė našta ir kainuoja išteklių, kurių jos nebegali skirti tikriems tarptautinės apsaugos prašymamas.

Grąžinimo būdų analizė atskleidžia įdomių skirtumų tarp valstybių narių ir Šengeno asocijuotųjų valstybių. Vokietija per pirmuosius tris 2013 m. mėnesius beveik visus prieglobsčio prašytojus iš Vakarų Balkanų grąžino pagal priverstinio grąžinimo procedūrą; Liuksemburgas beveik visuomet taikė savanoriško grįžimo būdą; Švedijoje ir Belgijoje daugiausia taikytas savanoriškas būdas; Šveicarija abu būdus taikė vienodai dažnai.

2013 m. metinėje Vakarų Balkanų rizikos analizėje FRONTEX pažymėjo, kad judėjimas iš Vakarų Balkanų į Europos Sąjungą migracijos požiūriu kelia du pavojus, kurie yra: 1) neteisėtų migrantų, į ES atvykstančių per Graikijos ir Turkijos sieną ir tranzitu keliaujančių per Vakarų Balkanus, antrinis judėjimas, ir 2) Vakarų Balkanų šalių piliečių piktnaudžiavimas ES beviziu režimu. Pirmasis pavojus pasijuto dėl neteisėto sienos kirtimo prie Vakarų Balkanų „žaliųjų sienų“ ir neteisėto sienos perėjimo per SPP; antrasis – dėl Vakarų Balkanų piliečių piktnaudžiavimo prieglobsčiu, neteisėto buvimo valstybėse narėse ir dokumentų klastojimo.

Dėl neteisėtų migrantų antrinio judėjimo per Vakarų Balkanus, FRONTEX nustatė, kad 2012 m. Vakarų Balkanuose neteisėto sienos kirtimo per SPP ir tarp jų atvejų padažnėjo. Nustatyta 33 proc. daugiau neteisėto „žaliųjų sienų“ kirtimo atvejų[10] ir 68 proc. – sienų kirtimo per SPP atvejų[11]; tai pirmiausia siejama su tuo, kad ne Europos migrantai, siekiantys grįžti į ES per Vakarų Balkanus, pirmiausia turi kirsti Graikijos ir Turkijos sieną. Afganistano, Albanijos, Pakistano, Alžyro, Sirijos, Somalio, Maroko, Kosovo, Serbijos ir Palestinos Administracijos piliečiai dažniausiai buvo nustatomi bandantys neteisėtai kirsti Vakarų Balkanų „žaliąsias sienas“ (6.10 pav.). Visame regione 2012 m. labiausiai išaugo Kosovo piliečių neteisėto sienos kirtimo mastas.

Vakarų Balkanų šalių piliečių neteisėto buvimo ES atvejų 2012 m. padaugėjo iki 31 522, o tai sudaro maždaug 10 proc. visų praėjusiais metais Sąjungoje nustatytų atvejų. 2011 m. iš trečiųjų šalių piliečių, neteisėtai esančių ES, Vakarų Balkanų šalių piliečiai sudarė 8,7 proc. Daugiau neteisėtai šalyje esančių asmenų iš kiekvienos Vakarų Balkanų valstybės, kuriai taikomas bevizis režimas, nustatyta 2012 m.: didžiausią grupę sudaro Albanijos (12 003) ir Serbijos (8 006) piliečiai. Daugiau kaip pusė iš visų neteisėtai šalyje esančių asmenų iš Vakarų Balkanų šalys nustatyta Vokietijoje, Graikijoje, Slovėnijoje ir Italijoje.

FRONTEX taip pat nustatė, kad 2012 m. labai padaugėjo dokumentų klastojimo nusikaltimų, padarytų Albanijos ir Kosovo piliečių. Praėjusiais metais Albanijos piliečiai tapo didžiausia trečiųjų šalių piliečių, bandančių patekti į Šengeno erdvę su suklastotais dokumentais, grupe; po jų eina Maroko, Sirijos, Ukrainos ir Nigerijos piliečiai. Dažniausias dokumentų klastojimo būdas buvo padirbtų Graikijos atvykimo spaudų naudojimas, siekiant nuslėpti buvimo trukmę. Airijos ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijos taip pat nustatė daugiau Albanijos piliečių, bandžiusių patekti į Šengeno erdvę naudojantis suklastotomis Italijos asmens tapatybės kortelėmis. Nors suklastotų spaudų naudojimo atvejų 2012 m. padaugėjo labiausiai, palyginti su tais metais nustatytu kitų formų sukčiavimu klastojant dokumentus, pasų klastojimas vis dėlto išliko dažniausia sukčiavimo forma. Dažniausiai Vakarų Balkanų SPP buvo aptinkami suklastoti pasai, tariamai išduoti Albanijos, Bulgarijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, kuriais dažniausiai naudojosi Kosovo, Turkijos ir Albanijos piliečiai.

1.2. Skatinamieji piktnaudžiavimo prieglobsčiu veiksmai ir prevencijos priemonės

Neseniai atliktoje analizėje Europos prieglobsčio paramos biuras (toliau – EPPB) nustatė dažniausiai pasitaikančius skatinamuosius veiksnius, dėl kurių Vakarų Balkanų piliečiai piktnaudžiauja prieglobsčiu. Valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečiai dažniausiai mini skurdą, nedarbą, prastas galimybes gauti sveikatos priežiūros, socialines ir švietimo paslaugas, paplitusią diskriminaciją, o Kosovo ir Albanijos piliečiai – kraujo keršto priežastis, dėl kurių jie teigia prašantys tarptautinės apsaugos valstybėse narėse. Atliekant EPPB tyrimą, valstybės narės nurodė, kad pagrindinės priežastys, skatinčios piktnaudžiavimą prieglobsčiu, yra romų ir kitų mažumų marginalizacija, nepriteklius ir skurdas, sunkios gyvenimo sąlygos žiemą, ir tai, kad nėra būtiniausios infrastruktūros ir medicininės priežiūros.

2013 m. metinėje Vakarų Balkanų rizikos analizėje FRONTEX pažymėjo, kad romai tebėra smarkiai vyraujanti prieglobsčio prašytojų grupė iš valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas. Vokietijoje romai pateikė daugiau kaip 80 proc. prašymų. Švedijoje romai sudarė ne mažiau kaip keturis penktadalius prieglobsčio prašytojų iš Vakarų Balkanų, tačiau vėliau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad romų dalis galėjo būti ir dar didesnė. Švedijoje tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojo etninė kilmė vertinama pagal tai, kokia kalba jis kalba, daug žmonių nurodė kitą, ne romų, kalbą. Dėl to Švedijos valdžios institucijos galėjo nenustatyti viso romų kilmės prieglobsčio prašytojų skaičiaus.

Penkios valstybės, kurioms taikomas bevizis režimas, sustiprino operatyvinį bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis ir tomis valstybėmis narėmis, kurias 2012 m. piktnaudžiavimas prieglobsčiu paveikė labiausiai:

– Albanija sustiprino operatyvinį bendradarbiavimą su Graikija ir Italija, dviem valstybėmis narėmis, kurias Albanijos piliečių vizos galiojimo termino pažeidimai ir dokumentų klastojimas veikia labiausiai, ir su Švedija, siekiant stebėti skrydžius, kuriais iš Albanijos į Švediją atvyksta prieglobsčio prašytojai;

– Bosnijoje ir Hercegovinoje pagerintas pasienio bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis ir keitimasis informacija su Švedija, siekiant stebėti skrydžius, kuriais į šią šalį atvyksta prieglobsčio prašytojai;

– Serbijoje ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje sustiprintas operatyvinis bendradarbiavimas su Vokietijos valdžios institucijomis, taip pat tarpininkaujant FRONTEX, kad būtų lengviau spręsti problemas, susijusias su išskirtiniu prieglobsčio prašymų antplūdžiu 2012 m. spalio mėn.;

– Juodkalnija sugriežtino atvykimo į Šengeno erdvę sąlygas, taip pat ir dėl kelionės dokumentų, pragyvenimo lėšų ir sveikatos draudimo, taip siekdama užkirsti kelią piktnaudžiavimui prieglobsčiu Šengeno erdvėje.

Vakarų Balkanų šalys pranešė taikančios priemones, kuriomis tiriami  pagalbos piktnaudžiaujant prieglobsčiu teikėjai, pavyzdžiui, kelionių agentūros ir transporto bendrovės, įtariamai suteikusios piliečiams klaidinančią informaciją apie prieglobsčio naudą. Bosnija ir Hercegovina, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Serbija toliau koordinuoja savo teisėsaugos institucijų ir susisiekimo ministerijų veiksmus, kad tirtų galimus pažeidimus. Penkios valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas, 2012 m. įgyvendino šias priemones:

– Albanija pradėjo kelis baudžiamuosius tyrimus dėl asmenų, įtariamų padėjus neteisėtai pereiti sieną ar klastoti dokumentus;

– Bosnija ir Hercegovina pradėjo kelis tyrimus dėl transporto bendrovių, kurių darbuotojai įtariami padėjus piliečiams išvažiuoti aiškiai siekiant prieglobsčio Švedijoje;

– buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos teisėsaugos institucijos, remdamosi pakeistu Baudžiamuoju kodeksu, pareiškė kelis kaltinimus asmenims, įtariamiems piktnaudžiavus bevizio režimo susitarimu su ES valstybėmis narėmis;

– Juodkalnija nenustatė organizuoto nusikalstamumo elementų veikloje, kuria padedama neteisėtai migruoti siekiant piktnaudžiauti prieglobsčiu ES valstybėse narėse, tačiau pateikė kaltinimus organizuotų nusikaltėlių grupei, kuri įtariama klastojusi dokumentus siekiant palengvinti neteisėtą žmonių gabenimą per Juodkalniją;

– Serbija iš dalies pakeitė savo Baudžiamąjį kodeksą, nustatydama, kad nusikaltimu laikoma pagalba piktnaudžiaujant prieglobsčiu užsienio šalyse, ir paspartino tyrimus dėl transporto bendrovių ir kelionių agentūrų, kurios įtariamos padėjusios neteisėtai migruoti į ES.

Penkios valstybės, kurioms taikomas bevizis režimas, taip pat stengėsi stiprinti sienų apsaugą, be kita ko, vykdė bendras operacijas ir bendrus patruliavimus prie sienų ir aktyviai naudojamuose SPP:

– Albanija iš dalies pakeitė savo teisės aktus, sugriežtindama sąlygas, kuriomis piliečiai gali prašyti pasikeisti vardą / pavardę[12], taip bandant išvengti pasienio kontrolės, susiejo savo pasienio kontrolės duomenų bazę su nacionaliniu civilinės metrikacijos registru ir sugriežtino atvykimo spaudų patikrą SPP prie sienos su Graikija;

– Bosnija ir Hercegovina, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Juodkalnija atnaujino savo sienų valdymo sistemas, kad keliautojų tapatybę būtų galima patikrinti vidaus duomenų bazėse ir Interpolo pamestų ir pavogtų pasų duomenų bazėje, dėl to pagerėjo sukčiavimo suklastotais dokumentais SPP nustatymas;

– Serbija taip pat pranešė sugriežtinusi pasienio kontrolę SPP atsižvelgdama į pagrindines piliečių teises[13].

Valstybės, kurioms taikomas bevizis režimas, taip pat ėmėsi gerinti socialinę ir ekonominę romų integraciją, visų pirma darbo vietų kūrimo, profesinio rengimo, paramos būstui ir civilinės metrikacijos srityse:

– Albanija toliau įgyvendino grąžinamų asmenų reintegracijos strategiją darbo vietų kūrimo ir profesinio rengimo srityse;

– Bosnija ir Hercegovina skyrė papildomų lėšų grąžinamų asmenų reintegracijai užimtumo, aprūpinimo būstu ir sveikatos apsaugos srityse;

– buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje atidaryta 11 romų informacijos centrų ir įgyvendinta įvairių romams skirtų projektų švietimo, socialinės įtraukties, darbo vietų kūrimo, paramos būstui, teisinės pagalbos ir civilinės metrikacijos srityse;

– Juodkalnijoje siekta pagerinti romų civilinę metrikaciją, švietimą, užimtumą, socialines paslaugas, sveikatos priežiūrą ir būstą;

– remiama TMO, Serbija centriniu ir vietos lygmenimis gerino gebėjimus valdyti reintegracijos procesą ir surengė kelis apskritojo stalo susitikimus, kuriuose aptarta geriausia patirtis migracijos valdymo ir reintegracijos srityse.

Šių penkių Vakarų Balkanų šalių valdžios institucijos 2012 m. ėmėsi naujų kovos su piktnaudžiavimu prieglobsčiu Šengeno erdvėje priemonių. Visos šalys pranešė vykdžiusios informacines kampanijas, kad supažindintų piliečius su jų teisėmis ir pareigomis taikant bevizį režimą, ir šioje srityje joms vis daugiau padeda vietos NVO ir ES delegacijos:

– Albanija pradėjo platinti lankstinukus oro uostuose;

– Bosnija ir Hercegovina spaudoje ir elektroninėje žiniasklaidoje paskelbė įvairių straipsnių ir patarimų keliautojams;

– buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, glaudžiai bendradarbiaudama su migracijos centrais ir Romų informacijos centru, pradėjo informacinę kampaniją, per kurią dalinami į romų kalbą išversti lankstinukai;

– Juodkalnija įvykdė kelias informacines kampanijas savivaldybėse;

– Serbija pradėjo kelias elektronines informacines kampanijas, siekdama kovoti su piktnaudžiavimu prieglobsčiu ir gerinti grąžinimo bylų tvarkymą savo diplomatinėse atstovybėse užsienyje.

1.3. Traukos veiksniai, skatinantys piktnaudžiavimą prieglobsčiu, ir taikytinos prevencijos priemonės

EPPB nustatė, kad Vakarų Balkanų šalių piliečių piktnaudžiavimą prieglobsčiu skatino ir įvairūs traukos veiksniai, kaip antai išeivijos bendruomenė priimančiojoje valstybėje, prieglobsčio suteikimo procedūros trukmė, piniginių išmokų, mokamų prieglobsčio procedūros metu, dydis, galimybė užsiimti elgetavimu arba patekti į neteisėto darbo rinką, taip pat žinios apie ankstesnio laikotarpio prieglobsčio suteikimo rodiklį bylose, susijusiose su kraujo kerštu, homoseksualumu, smurtu šeimoje arba prekyba žmonėmis.

2012 m. iš daugelio pavyzdžių tapo aišku, kaip priimančiosiose valstybėse pasikeitę traukos veiksniai gali pakeisti migracijos iš Vakarų Balkanų srautus:

– Vokietijos Konstitucinis Teismas 2012 m. liepos mėn. priėmė sprendimą[14], kad nagrinėtos Išmokų prieglobsčio prašytojams įstatymo nuostatos yra nesuderinamos su pagrindine teise į minimalų gyvenimo lygį. Pagal šį įstatymą prieglobsčio prašytojai turėjo teisę gauti 225 EUR per mėnesį, iš kurių 40 EUR buvo išmokama grynaisiais. Priėmus šį sprendimą prieglobsčio prašytojų piniginės išmokos padidintos iki 336 EUR per mėnesį, iš kurių 130 EUR išmokama grynaisiais. Todėl padaugėjo atvykstančių prieglobsčio prašytojų, pirmiausia iš Serbijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos – vien per 2012 m. spalio mėn. šio regiono piliečiai pateikė 6 615 prašymų. Vokietijos valdžios institucijos į tai sureagavo atnaujindamos Paramos Vakarų Balkanams tarnybos veiklą ir deleguodamos į ją kelių federalinių institucijų darbuotojų, kad jie dirbtų vien tik su šių šalių piliečių pateiktais prašymais – tai leido nuo 40 iki 10 dienų sutrumpinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo laiką ir aktyviau vykdyti grąžinimą. Nepaisant šių operatyvinių veiksmų, nuo 2012 m. spalio mėn. padidėjęs Vokietijoje teikiamų prieglobsčio prašymų srautas tampa nuolatine ES bevizio režimo tendencija;

– Švedijoje didžiulė Albanijos piliečių prieglobsčio prašymų banga plūstelėjo 2012 m. gegužės–birželio mėn., o dar viena Bosnijos ir Hercegovinos piliečių prašymų banga – 2012 m. birželio mėn. Manoma, kad Albanijos prašymų banga susijusi su Šiaurės Albanijoje pasklidusiais gandais, kad Švedija teiks tarptautinę apsaugą pagal prašymus dėl ekonominių priežasčių[15]. Švedijos konsulinės įstaigos į tai sureagavo paskelbdamos aiškų viešą pareiškimą, kad visi ekonominėmis priežastimis grindžiami prašymai bus iš karto atmetami, o atitinkamiems prašytojams penkerius metus bus draudžiama vėl atvykti į Šengeno erdvę. Padedamos FRONTEX Švedijos sienos apsaugos pareigūnai taip pat paskyrė savo ryšių pareigūnus Podgoricos ir Belgrado oro uostuose, kad galėtų veiksmingiau kontroliuoti „Turkish Airlines“ skrydžius per Stambulą į Stokholmą. Dėl šių priemonių po 2012 m. gegužės mėn. Albanijos piliečių srautas sumažėjo;

– be to, 2012 m. birželio mėn. Švedijoje labai padaugėjo Bosnijos ir Hercegovinos piliečių prieglobsčio prašymų. Švedijos valdžios institucijos nustatė, kad dauguma prašytojų yra iš vienos savivaldybės šalies šalies šiaurės rytuose, ir kad daugelis jų, pardavę savo namus ir pasinaudoję įvairiomis transporto priemonėmis, kad nebūtų išaiškinti SPP, atvyko su šeimos nariais ir tvirtina, kad prarado savo biometrinius pasus prieš paprašydami prieglobsčio Švedijoje. Iš to buvo aišku, kad šie prašytojai ketina likti Švedijoje ilgam. Švedija sustiprino bendradarbiavimą su Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijomis, o tai leido leido abiem šalims per mėnesį nuo vasarinės prašymų bangos sumažinti migracijos iš šios savivaldybės srautą. Šiuo metu Švedija yra antra pagal populiarumą ES paskirties šalis tarp prieglobsčio prašytojų iš Vakarų Balkanų valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas;

– praėjusiais metais Šveicarija įgyvendino keletą priemonių, kurių bendras poveikis sumažino migrantų Vakarų Balkanų valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas, srautą. Pirma, Šveicarijos valdžios institucijos pradėjo taikyti procedūrą, pagal kurią visi prašymai iš Europos valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas, nagrinėjami skubos, todėl sprendimą dėl prašymo pagrįstumo galima priimti per 48 valandas. Papildomai imtasi ir kitų priemonių, kaip antai rengiami preliminarūs pokalbiai su prašytojais, per kuriuos jie įspėjami apie galimas neigiamas nepagrįsto prieglobsčio prašymo pateikimo pasekmes; panaikintos visos grįžimo išmokos prieglobsčio negavusiems prašytojams iš Europos valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas; taikomas penkerius metus galiojantis draudimas atvykti į Šengeno erdvę prieglobsčio negavusiems prašytojams, kurie nebendradarbiauja su Šveicarijos valdžios institucijomis arba pakartotinai teikia nepagrįstus prašymus. Panašu, kad šiomis priemonėmis galutinai sumažintas prieglobsčio prašytojų srautas į Šveicariją iš valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas. 2012 m. sausio mėn. Šveicarija taip pat prisijungė prie FRONTEX stebėjimo po vizų režimo liberalizavimo mechanizmo.

EPPB apibendrino operatyvines priemones, kurių ES valstybės narės pastaraisiais metais ėmėsi spręsdamos prieglobsčio prašytojų iš Vakarų Balkanų antplūdžio problemą:

– tiksliniai aukšto rango pareigūnų vizitai į atitinkamas šalis ir informacinės kampanijos, vykdomos bendradarbiaujant su vietos NVO ir savivaldybėmis, kuriomis piliečiai spaudoje ir elektroninės žiniasklaidos priemonėmis informuojami apie jų teises ir pareigas taikant bevizį režimą;

– tolesnis operatyvinis bendradarbiavimas su atitinkamų šalių valdžios institucijomis;

– sveikatos priežiūros paslaugų prieglobsčio prašytojams ribojimas, užtikrinant būtinąją medicinos pagalbą;

– piniginių išmokų, kaip antai dienpinigių ar finansinės pagalbos grįžimui, mažinimas, kad mažėtų finansinės paskatos piktnaudžiauti prieglobsčiu;

– sutrumpintos prieglobsčio procedūros, piko metu prieglobsčio prašymams nagrinėti skiriant daugiau darbuotojų arba nustatant pagreitintas procedūras, leidžiančias greitai išnagrinėti prašymus, pateikiamus piko metu arba tam tikrų šalių piliečių.

1.4. Kiti su ES beviziu režimu susiję aspektai

Europos Parlamentas ir Taryba neseniai priėmė persvarstytą Prieglobsčio procedūrų direktyvą (pirminė Direktyva 2005/85/EB). Persvarstyta direktyva, kurią valstybės narės turės pradėti taikyti iki 2015 m. birželio mėn., sukuriamos naujos priemonės, užkirsiančios kelią piktnaudžiavimui prieglobsčio sistema daug kartų teikiant nepagrįstus prašymus. Prašytojų teisė likti šalyje gali būti ribojama, jei jie antrą kartą pateikia prieglobsčio prašymą, kuriame palyginti su pirmuoju nėra naujų elementų, arba jei antrasis prašymas pateikiamas siekiant išvengti artėjančio prašytojo išsiuntimo iš šalies. Teisės pasilikti apribojimai taip pat gali būti taikomi prašytojams, kurie prieglobsčio prašymą pateikė tris ar daugiau kartų. Šios nuostatos nėra yra negrąžinimo principo išimtis – šio principo turi būti laikomasi visada.

Teisės aktų leidėjai turėtų jau labai greitai priimti Komisijos pasiūlymą dėl Vizų reglamento (pirminis Reglamentas Nr. 539/2001) pakeitimo[16]. 2011 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlė bevizio režimo galiojimo sustabdymo mechanizmą, leisiantį išskirtinėmis aplinkybėmis laikinai panaikinti trečiųjų šalių piliečių teisę keliauti be vizų. Šis mechanizmas būtų taikomas tik kaip laikinoji priemonė, kurią galima pasitelkti susiklosčius sudėtingai padėčiai. Rugsėjo 12 d. Europos Parlamentas pritarė kompromisiniam šio reglamento tekstui, suderintam su Taryba. Iš dalies pakeistas reglamentas turėtų būti oficialiai priimtas iki šių metų pabaigos ir įsigalioti po 20 dienų nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.           Tolesni žingsniai

Stebėjimo po vizų režimo liberalizavimo mechanizmas leidžia dalytis naujausia informacija apie ES bevizio režimo tarp Vakarų Balkanų valstybių ir ES valstybių narių bei Šengeno asocijuotųjų valstybių veikimą. FRONTEX mėnesiniai perspėjimai yra šio mechanizmo pagrindas, todėl turėtų būti rengiami ir toliau. Prancūzija turėtų būti įtraukta į FRONTEX kas mėnesį stebimų šalių sąrašą.

Didžioji dauguma Vakarų Balkanų šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečių tebėra bona fide keliautojai, turintys teisėtą tikslą vykti į ES. Bevizis režimas savo funkciją atlieka: jis sustiprino Vakarų Balkanų ir ES žmonių asmeninius ryšius, taip pat ryšius su valstybėse narėse veikiančiomis išeivijos bendruomenėmis, pagerino verslo sąlygas ir kultūrinius mainus, ir suteikė bevizio režimo valstybių piliečiams daugiau žinių apie ES. Kiekviena Vakarų Balkanų valstybė išreiškė norą toliau įgyvendinti reformas, reikalingas norint išlaikyti savo piliečių teisę keliauti be vizų.

Tačiau 2012 m. piktnaudžiavimo prieglobsčiu mastas išaugo, o pirmieji devyni 2013 m. mėnesiai parodė, kad tendencijos, lyginant su 2012 m., išlieka labai panašios. Prieglobsčio prašymų iš šio regiono ėmė daugėti 2013 m. gegužės mėn. – nuo 2013 m. sausio mėn. iki rugsėjo mėn. bendras prašymų skaičius buvo tik 5,6 proc. mažesnis nei per pirmuosius tris 2012 m. ketvirčius. 2012 m. visų valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas ,piliečiai, palyginti su 2011 m., pateikė daugiau prašymų, sukeldami didelę naštą Vokietijos, Švedijos ir Šveicarijos prieglobsčio sistemoms. Nors po 2012 m. spalio mėn. regiono migrantų spaudimas atslūgo, netolygi migracijos iš šių penkių bevizio režimo valstybių tendencija per pirmuosius tris 2013 m. ketvirčius buvo stebėtinai panaši į 2012 m. Padėtis tebėra nepriimtina.

Komisija ragina visas Vakarų Balkanų valstybes patvirtinti savo politinį įsipareigojimą laikytis bevizio režimo sąlygų vykdant konkrečią ir veiksmingą politiką savo šalyse. Reikia pasiekti, kad prieglobsčio prašytojų, priimamų kiekvienos valstybės, kuriai taikomas bevizis režimas, skaičius imtų nuosekliai mažėti. Komisija rekomenduoja visoms valstybėms, kurioms taikomas bevizis režimas, tęsti veiksmus šiose srityse:

(1) padidinti tikslinės paramos mažumoms, ypač romams, apimtį, kad ilguoju laikotarpiu jų socialinė ir ekonominė integracija pagerėtų taikant švietimo, užimtumo ir profesinio mokymo programas, taip pat įgyvendinant nacionalines strategijas ir naudojantis šalies vidaus pagalba, kurią papildo skiriama ES parama ir dvišaliu lygmeniu ES valstybių narių siūloma parama;

(2) pagal ES ir nacionalinės teisės aktus gerinti operatyvinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su kaimyninėmis valstybėmis, ES valstybėmis narėmis ir Šengeno asocijuotosiomis valstybėmis, Europos Komisija ir prireikus FRONTEX, Europolu ir Europos prieglobsčio paramos biuru tokiose srityse kaip sienų valdymas, migracija, prieglobstis ir readmisija;

(3) glaudžiai bendradarbiaujant su ES valstybių narių bei Šengeno asocijuotųjų valstybių teisėsaugos institucijomis ir Europolu, toliau dėti pastangas, kad būtų tiriami neteisėtos migracijos tarpininkavimo atvejai ir baudžiamojon atsakomybėn patraukiami tie, kurie sudaro sąlygas piktnaudžiauti beviziu režimu;

(4) griežtai laikantis piliečių pagrindinių teisių stiprinti sienų kontrolę ir glaudžiau bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis, kurios tiesiogiai atsako už išorinių ES sienų valdymą;

(5) aktyviau vykdyti tikslines informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas, kuriomis piliečiams geriau išaiškinamos su beviziu režimu susijusios teisės ir pareigos, taip pat teikiama informacija apie atsakomybę už bet kokį piktnaudžiavimą šiomis teisėmis.

Galiausiai, Komisija taip pat rekomenduoja, kad ES valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios valstybės, gaunančios didžiausius srautus nepagrįstų prieglobsčio prašymų iš Vakarų Balkanų, apsvarstytų galimybę imtis papildomų priemonių šiose srityse:

– prireikus supaprastinti prieglobsčio procedūras, taikomas penkių Vakarų Balkanų valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečiams;

– toliau stiprinti operatyvinį bendradarbiavimą su valstybėmis, kurioms taikomas bevizis režimas, taip pat per ryšių pareigūnus;

– padėti valstybėms, kurioms taikomas bevizis režimas, rengti veiksmingesnes visuomenės informavimo kampanijas, kad jų piliečiai sužinotų apie savo su beviziu režimu susijusias teises ir pareigas.

Vadovaudamasi šiuo stebėjimo po vizų režimo liberalizavimo mechanizmu, Komisija ir toliau vertins, kaip šios priemonės įgyvendinamos, ir 2014 m. pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai naują ataskaitą.

6.           PRIEDAS

6.1.        Prieglobsčio prašymai, penkių Vakarų Balkanų valstybių piliečių pateikti ES valstybėse narėse ir Šengeno asocijuotosiose valstybėse (ŠAV)

                   Šaltinis: Eurostatas.

6.2.        Prieglobsčio prašymai, penkių Vakarų Balkanų valstybių piliečių pateikti ES valstybėse narėse ir Šengeno asocijuotosiose valstybėse (%)

                   Šaltinis: Eurostatas.

6.3.        Prieglobsčio prašymai, Vakarų Balkanų valstybių piliečių pateikti didžiausią prašymų srautą gaunančiose ES valstybėse narėse ir Šengeno asocijuotosiose valstybėse

                   Šaltinis: Eurostatas.

6.4.        Didžiausią prašymų srautą gaunančių ES valstybių narių ir Šengeno asocijuotųjų valstybių prieglobsčio suteikimo prašymą išnagrinėjus pirmąja instancija rodiklis

Piliečiai || VN/ŠAV || Iš viso pirmosios instancijos sprendimųsprendimų || Patenkinti pirmosios instancijos sprendimai prašymą || Prieglobsčio suteikimo rodiklis ||

2009 || 2010 || 2011 || 2012 || 2009 || 2010 || 2011 || 2012 || 2009 || 2010 || 2011 || 2012

MNE || BE || 20 || 20 || 15 || 125 || 5 || 0 || 0 || 0 || 25,0 % || 0,0 % || 0,0 % || 0,0 % || 1,3 %

MNE || DE || 80 || 110 || 90 || 355 || 5 || 0 || 0 || 5 || 6,3 % || 0,0 % || 0,0 % || 1,4 %

MNE || FR || 55 || 50 || 75 || 395 || 0 || 0 || 0 || 5 || 0,0 % || 0,0 % || 0,0 % || 1,3 %

MNE || LU || 5 || 0 || 35 || 195 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,0 % || 0,0 % || 0,0 % || 0,0 %

MNE || SE || 45 || 40 || 85 || 95 || 0 || 5 || 5 || 0 || 0,0 % || 12,5 % || 5,9 % || 0,0 %

MNE || CH || 15 || 0 || 15 || 20 || 5 || 0 || 5 || 5 || 33,3 % || 0,0 % || 33,3 % || 25,0 %

MK || BE || 180 || 390 || 905 || 625 || 0 || 25 || 15 || 15 || 0,0 % || 6,4 % || 1,7 % || 2,4 % || 0,7 %

MK || DE || 75 || 2 480 || 1 740 || 6 240 || 5 || 5 || 5 || 10 || 6,7 % || 0,2 % || 0,3 % || 0,2 %

MK || FR || 50 || 340 || 495 || 720 || 5 || 15 || 5 || 15 || 10,0 % || 4,4 % || 1,0 % || 2,1 %

MK || LU || 0 || 0 || 180 || 230 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,0 % || 0,0 % || 0,0 % || 0,0 %

MK || SE || 45 || 630 || 720 || 430 || 0 || 5 || 0 || 0 || 0,0 % || 0,8 % || 0,0 % || 0,0 %

MK || CH || 30 || 135 || 325 || 755 || 15 || 15 || 5 || 20 || 50,0 % || 11,1 % || 1,5 % || 2,6 %

SRB || BE || 605 || 960 || 1 415 || 945 || 15 || 115 || 100 || 55 || 2,5 % || 12,0 % || 7,1 % || 5,8 % || 1,7 %

SRB || DE || 675 || 4 830 || 6 105 || 13 095 || 15 || 30 || 25 || 25 || 2,2 % || 0,6 % || 0,4 % || 0,2 %

SRB || FR || 620 || 630 || 380 || 810 || 30 || 45 || 25 || 155 || 4,8 % || 7,1 % || 6,6 % || 19,1 %

SRB || LU || 10 || 85 || 440 || 530 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0.0 % || 0.0 % || 0,0 % || 0,0 %

SRB || SE || 560 || 4 760 || 2 175 || 2 455 || 20 || 25 || 20 || 20 || 3,6 % || 0,5 % || 0,9 % || 0,8 %

SRB || CH || 440 || 450 || 400 || 1 295 || 210 || 115 || 120 || 70 || 47,7 % || 25,6 % || 30,0 % || 5,4 %

YFT || BE || 215 || 125 || 445 || 1 630 || 40 || 10 || 30 || 225 || 18,6 % || 8,0 % || 6,7 % || 13,8 % || 9,1 %

YFT || DE || 60 || 35 || 65 || 115 || 5 || 5 || 15 || 15 || 8,3 % || 14,3 % || 23,1 % || 13,0 %

YFT || FR || 315 || 435 || 465 || 680 || 15 || 15 || 40 || 40 || 4,8 % || 3,4 % || 8,6 % || 5,9 %

YFT || LU || 30 || 5 || 15 || 130 || 10 || 0 || 0 || 0 || 33,3 % || 0,0 % || 0,0 % || 0,0 %

YFT || SE || 105 || 65 || 185 || 985 || 10 || 5 || 20 || 45 || 9,5 % || 7,7 % || 10,8 % || 4,6 %

YFT || CH || 10 || 5 || 25 || 35 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,0 % || 0,0 % || 0,0 % || 0,0 %

BIH || BE || 95 || 75 || 295 || 350 || 5 || 0 || 0 || 5 || 5,3 % || 0,0 % || 0,0 % || 1,4 % || 3,2 %

BiH || DE || 205 || 340 || 350 || 2 030 || 15 || 10 || 15 || 25 || 7,3 % || 2,9 % || 4,3 % || 1,2 %

BiH || FR || 240 || 370 || 110 || 710 || 15 || 25 || 15 || 100 || 6,3 % || 6,8 % || 13,6 % || 14,1 %

BiH || LU || 30 || 25 || 20 || 195 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,0 % || 0,0 % || 0,0 % || 0,0 %

BiH || SE || 95 || 105 || 365 || 1 335 || 10 || 10 || 5 || 5 || 10,5 % || 9,5 % || 1,4 % || 0,4 %

BiH || CH || 95 || 165 || 70 || 225 || 55 || 70 || 30 || 20 || 57,9 % || 42,4 % || 42,9 % || 8,9 %

Vakarų Balkanai viso || iš viso || 5 005 || 17 660 || 18 005 || 37 735 || 510 || 550 || 500 || 880 || 10,2 % || 3,1 % || 2,8 % || 2,3 %

Šaltinis: Eurostatas.

6.5.        Prieglobsčio prašymai, Albanijos piliečių pateikti ES valstybėse narėse ir Šengeno asocijuotosiose valstybėse

                   Šaltinis: Eurostatas.

6.6.        Prieglobsčio prašymai, Bosnijos ir Hercegovinos piliečių pateikti ES valstybėse narėse ir Šengeno asocijuotosiose valstybėse

                   Šaltinis: Eurostatas.

6.7.        Prieglobsčio prašymai, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečių pateikti ES valstybėse narėse ir Šengeno asocijuotosiose valstybėse

                   Šaltinis: Eurostatas.

6.8.        Prieglobsčio prašymai, Juodkalnijos piliečių pateikti ES valstybėse narėse ir Šengeno asocijuotosiose valstybėse

                   Šaltinis: Eurostatas.

6.9.        Prieglobsčio prašymai, Serbijos piliečių pateikti ES valstybėse narėse ir Šengeno asocijuotosiose valstybėse

                   Šaltinis: Eurostatas.

6.10.      Piliečių, neteisėtai kertančių ES išorės sienas („žaliąsias“ sienas), nustatymas

                   Šaltinis: Eurostatas.

[1]               2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

[2]               Ankstesnės ataskaitos: SEC(2011) 695, SEC(2011) 1570, COM(2012) 472.

[3]               COM(2012) 472.

*               Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

[4]               Per pirmuosius devynis 2013 m. mėnesius FRONTEX suskaičiavo 16 940 Vakarų Balkanų šalių piliečių prieglobsčio prašymų penkiose pagrindinėse priimančiosiose valstybėse – tai maždaug 5,6 proc. mažiau nei per pirmuosius devynis 2012 m. mėnesius. Vokietijoje per pirmuosius tris 2013 m. ketvirčius gauta 70 proc. daugiau prašymų nei per atitinkamą 2012 m. laikotarpį, o Švedijoje, Šveicarijoje, Belgijoje ir Liuksemburge prieglobsčio prašymų gauta mažiau.

[5]               Iš 360 880 prieglobsčio prašymų, 2012 m. pateiktų ES ir Šengeno asocijuotosiose valstybėse, 47 025 pateikė Vakarų Balkanų valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečiai.

[6]               Prieglobsčio suteikimo rodiklis – tai sprendimų patenkinti prašymą (dėl pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos arba humanitarinio statuso) skaičius, palyginti su bendru pirmąja instancija priimtų sprendimų skaičiumi.

[7]               Gali būti, kad šį ypač aukštą Albanijos piliečių rodiklį nulėmė 2012 m. kovo mėn. Prancūzijos Conseil d’Etat sprendimas išbraukti Albaniją iš saugių kilmės šalių sąrašo.

[8]               Kai kurie FRONTEX pateikti duomenys skiriasi nuo Eurostato surinktų duomenų. Nepagrįstų prieglobsčio prašymų ir grąžinimų santykis apskaičiuojamas remiantis FRONTEX pateikiamais mėnesiniais duomenimis.

[9]               Eurostato duomenimis, 2012 m. spalio mėn. penkių valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečiai pateikė 7 865 prašymus Vokietijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Belgijoje ir Liuksemburge  Remiantis FRONTEX informacija, šios penkios valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios valstybės per tą mėnesį grąžino kiek daugiau kaip 1 000 Vakarų Balkanų piliečių.

[10]             2011–2012 m. nustatytų neteisėto „žaliųjų sienų“ (tarp SPP) kirtimo atvejų skaičius išaugo nuo 26 244 iki 34 839.

[11]             2011–2012 m. nustatytų neteisėto sienos kirtimo per SPP atvejų skaičius išaugo nuo 1 421 iki 2 387.

[12]             Pagal naują Albanijos vidaus reikalų ministerijos įsakymą piliečiai, norintys pateikti Albanijoje prašymą dėl vardo / pavardės keitimo, pirmiausia turi gauti pasienio policijos pažymą, kad jie kad nėra įtraukti į asmenų, kuriems draudžiama vykti į Šengeno erdvę, sąrašą.

[13]             Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pilietis apskundė Serbijos vidaus reikalų ministeriją dėl etninės diskriminacijos, dėl kurios jam uždrausta atvykti į Serbiją. 2012 m. vietos teismas jo skundą atmetė.

[14]             2012 m. liepos 18 d. Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimas byloje Nr. 1 BvL 10/10.

[15]             Panaši Albanijos piliečių prašymų banga 2011 m. spalio–lapkričio mėn. plūstelėjo į Belgiją – tai paskatino gandai apie patenkintus prieglobsčio prašymus, grindžiamus ekonominėmis priežastimis. Ši banga atslūgo taip pat greitai, kaip ir kilo.

[16]             COM(2011) 290.