KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Ketvirtoji pusmetinė Šengeno erdvės veikimo ataskaita 2013 m. gegužės 1 d. – spalio 31 d. /* COM/2013/0832 final - 2013/ () */
AITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Ketvirtoji pusmetinė Šengeno erdvės
veikimo ataskaita
2013 m. gegužės 1 d. – spalio 31 d.
1.
Įžanga
Kaip
Komisijos paskelbta 2011 m. rugsėjo 16 d. Komunikate dėl
Šengeno erdvės valdymo stiprinimo[1],
ir 2012 m. kovo 8 d. pritarus Tarybai, Komisija priima pusmetines
Šengeno erdvės veikimo ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. Ši
ketvirtoji ataskaita apima 2013 m. gegužės 1 d. – spalio 31 d.
laikotarpį.
2.
Padėties aprašymas
2.1.
Padėtis prie Šengeno išorės sienų[2]
2013 m. balandžio–birželio
mėn. nustatyti 24 805 neteisėto sienos kirtimo atvejai,
t. y. 7,4 proc. daugiau nei per tą patį 2012 m.
laikotarpį ir 155 proc. daugiau nei per pirmąjį
2013 m. ketvirtį. Tai didžiausias nuo 2008 m. nustatytas augimas
palyginus vieną po kito einančius ketvirčius, kurį
greičiausiai lėmė pagerėjusios oro sąlygos Viduržemio
jūroje ir Vengrijos prieglobsčio politikos pokyčiai. Nuo 2013 m. sausio mėn.
prieglobsčio prašytojai Vengrijoje buvo siunčiami ne į saugomus,
bet į nesaugomus centrus, todėl dažnai jie iš šių centrų
pasišalindavo, ketindami keliauti į kitas valstybes nares. Nustatytų
neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius padidėjo nuo 911
2012 m. paskutinį ketvirtį iki 2 405 2013 m.
pirmąjį ketvirtį ir 8 775 2013 m. antrąjį
ketvirtį. 2013 m. balandžio–birželio
mėn. Vengrija nustatė daugiausia neteisėto sienų kirtimo
atvejų iš visų valstybių narių (35 proc. visoje ES
nustatytų atvejų), po jos sekė Italija ir Graikija (iš viso 26 proc.
visoje ES nustatytų atvejų).
Vis dėlto
2013 m. liepos mėn. Vengrija dar kartą iš dalies pakeitė
savo teisės aktus, kad būtų dažniau naudojamasi saugomų
centrų paslaugomis. Nuo tada nustatytų neteisėto sienos kirtimo
atvejų sumažėjo. Vengrijos valdžios institucijos teigia, kad šis
sumažėjimas taip pat gali būti glaudesnio bendradarbiavimo su Kosovu
rezultatas[3]. Kalbant
apie pilietybę, daugiausia nustatytų neteisėtai sienas
kirtusių migrantų buvo iš Kosovo – 2013 m. balandžio–birželio
mėn. jų buvo 4 456. Antroje vietoje buvo migrantai iš Albanijos
(3 098), kurių daugiausia nustatyta Graikijoje. Neteisėtai
sienas kertančių sirų skaičius padidėjo nuo 2 024
2012 m. antrąjį ketvirtį iki 2 784 2013 m.
antrąjį ketvirtį, daugiausia iš jų – Egėjo jūroje
(1 322 asmenys). Graikijai pradėjus operaciją „Aspida“,
nustatyta daugiau neteisėto Turkijos ir Bulgarijos sienos kirtimo
atvejų – nuo 159 nustatytų atvejų 2012 m. antrąjį
ketvirtį iki 1 059 atvejų per tą patį 2013 m.
ketvirtį. 2013 m. vasarą nustatytų Sirijos
piliečių skaičius nuolat didėjo (1 840 asmenų
2013 m. liepos mėn. ir 3 413 asmenų 2013 m.
rugpjūčio mėn.); daugiausia jų sulaikyta prie Italijos
jūrų sienos, taip pat prie Turkijos ir Bulgarijos sausumos sienos.
Vis dėlto Sirijos piliečiai, Šengeno erdvės sieną
kirtę Graikijoje, dažnai keliauja į Švediją arba Vokietiją,
kur prašo prieglobsčio. Dėl to verta pažymėti, kad Švedijos
migracijos tarnyba 2013 m. rugsėjo 2 d. paskalbė naują
teisinę poziciją, pagal kurią visiems iš Sirijos atvykusiems
asmenims, kuriems anksčiau buvo išduodami trejus metus galiojantys
leidimai gyventi, dabar suteikiama teisė nuolatos gyventi šalyje.
Nuolatinius leidimus gyventi turintys asmenys gali teikti prašymus dėl
šeimos susijungimo[4].
Nuo 2013 m.
vasaros labai padaugėjus į Viduržemio jūros regiono
centrinę dalį atvykstančių migrantų ir po tragiškos
laivo avarijos, įvykusios prie Italijai priklausančios
Lampedūzos salos krantų, TVR taryba 2013 m. spalio 7–8 d.
priėmė sprendimą suburti darbo grupę, siekdama užkirsti
kelią tokioms nelaimėms ateityje. Komisija ėmėsi
iniciatyvos šioje darbo grupėje, kuri turėtų nustatyti ES
turimas priemones ir tai, kurios iš šių priemonių galėtų
būti naudojamos veiksmingiau. Tai apima ir
FRONTEX operacijų Viduržemio jūroje stiprinimą.
2.2.
Padėtis Šengeno erdvėje
2013 m.
balandžio–birželio mėn. nustatyta daugiau kaip 80 000 neteisėto
buvimo ES atvejų – daugiausia iš jų toliau nuo išorės sienos
esančiose ES valstybėse narėse. Daugiausia neteisėto buvimo
atvejų nustatyta Vokietijoje (11 683), Prancūzijoje (8 563)
ir Ispanijoje (8 156)[5].
Informacijos
apie migracijos srautus ES ir (arba) Šengeno erdvėje rinkimo operacija
„Perkūnas“ vykdyta 2013 m. rugsėjo 30 d. – spalio 13 d. 23
valstybėse narėse[6],
taip pat Norvegijoje ir Šveicarijoje. Vienas iš operacijos tikslų buvo
išnagrinėti neteisėto išorės sienų kirtimo ir vėlesnio
judėjimo ES ir (arba) Šengeno erdvės viduje sąsają.
Remiantis Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos
pateikta informacija, buvo sulaikyti 10 459 migrantai, iš jų
4 800 Italijoje ir 1 606 Vokietijoje. 2013 m.
kovo–gegužės mėn. laikotarpiu AIRPOL (policijos tarnybų, sienos
apsaugos pareigūnų ir kitų už oro uostų saugumą
atsakingų teisėsaugos tarnybų tinklas) koordinavo tris savaites
trukusią operaciją, kuria siekta kovoti su prekyba žmonėmis ir
neteisėtu jų įvežimu, padirbtų dokumentų naudojimu, tapatybės
vagystėmis, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu. 17 oro uostų,
dalyvavusių 14 šalių vykusioje operacijoje, 24 val. taikė
tikslines priemones ES viduje vykdomiems riziką keliantiems skrydžiams ir gautus rezultatus
pateikė AIRPOL, kuris atliko tolesnę analizę. Per operaciją
patikrinti 122 skrydžiai, sulaikyti 26 asmenys, iš kurių daugelis
rengėsi skristi iš Budapešto į Berlyną. Nors
pirmiau pateikta informacija yra naudinga, vis dar reikia gerinti duomenų
apie neteisėtą migrantų judėjimą ES viduje
rinkimą ir jų analizę. Kad šis poreikis būtų
patenkintas, agentūra FRONTEX, atsižvelgdama į Komisijos
iniciatyvą ir remdamasi valstybių narių pateikta informacija,
iki 2013 m. lapkričio vidurio parengs tikslinę migrantų
judėjimo ES viduje rizikos analizę. Be to, FRONTEX rizikos
analizės tinklas 2013 m. gruodžio viduryje turėtų susitarti
dėl tokio judėjimo rodiklių, su kuriais susiję duomenys
turės būti nuolat renkami nuo 2014 m. sausio mėn.
3.
Šengeno acquis taikymas
3.1.
Laikinai atnaujintos kontrolės prie vidaus
sienų atvejai
Šengeno
sienų kodekso[7]
23 straipsnyje nustatyta, kad, išskirtiniais atvejais, kai kyla didelė
grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, valstybė narė
gali atnaujinti savo vidaus sienos kontrolę. 2013 m. gegužės
1 d. – spalio 31 d. nė viena valstybė narė nebuvo
atnaujinusi vidaus sienų kontrolės.
3.2.
Vidaus sienų kontrolės nebuvimo
išsaugojimas
Įtariami
Šengeno acquis pažeidimai dažnai siejami su dviem aspektais – klausimu,
ar policijos patikrinimai arti vidaus sienų yra lygiaverčiai patikrinimams
kertant sieną (Šengeno sienų kodekso 21 straipsnis), ir prievole
panaikinti kliūtis sklandžiam eismui, pavyzdžiui, greičio
apribojimus, sienos kirtimo keliais punktuose prie vidaus sienų (Šengeno
sienų kodekso 21 straipsnis). 2013 m. gegužės 1 d. – 2013 m.
spalio 31 d. Komisija paprašė informacijos apie galimus Šengeno
sienų kodekso 21 ir (arba) 22 straipsnio (-ių) pažeidimus
vienoje naujoje byloje (dėl Ispanijos), baigė dvi bylas (dėl
Latvijos ir Lietuvos) ir toliau tyrė šešias bylas (dėl Austrijos,
Čekijos, Slovakijos, Švedijos ir Vokietijos).
3.3.
Įtariami kitų Šengeno acquis
dalių pažeidimai
Grąžinimo
direktyvos (2008/115/EB) perkėlimas į nacionalinę teisę Grąžinimo
direktyvos (2008/115/EB) įgyvendinimo galutinis terminas suėjo
2010 m. gruodžio 24 d. Visos ES valstybės narės, kurioms
direktyva yra privaloma, ir visos asocijuotosios šalys, išskyrus
Islandiją, pranešė visiškai perkėlusios direktyvą į
nacionalinę teisę. Komisija atlieka išsamų teisės akto
perkėlimo į nacionalinę teisę ir praktinio jo taikymo
valstybėse narėse tyrimą ir iki 2013 m. pabaigos pateiks
pirmąją taikymo ataskaitą, kuri bus Komunikato dėl ES
grąžinimo politikos dalis. Vietinio
eismo per sienas reglamento (EB) Nr. 1931/2006 įgyvendinimas Nuo
2006 m., kai įsigaliojo vietinio eismo per sienas tvarka, Komisija stebi,
kaip ji taikoma. Kalbant apie ankstesnę ataskaitą, Komisija
paprašė dviejų šalių (Vengrijos ir Slovakijos) pateikti
informacijos ir tęsė tyrimus dėl trijų valstybių narių
(Latvijos, Lenkijos ir Slovėnijos) dvišalių susitarimų su
kaimyninėmis trečiosiomis šalimis. Komisijos
veiksmai šiuo atveju iš dalies pagrįsti Europos Teisingumo Teismo
2013 m. kovo 21 d. sprendimu C-254/11 (Shomodi). Teismas
nustatė, kad vietinio eismo per sieną leidimo turėtojas gali
tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį laisvai
judėti pasienio teritorijoje, jeigu jo buvimas nepertraukiamas, ir
kiekvieną kartą, kai asmens buvimas pertraukiamas, jis iš naujo
įgyja teisę į visą buvimo laikotarpį. Be to, vietinio
eismo per sieną leidimo turėtojo buvimas laikomas pertrauktu, kai tik
atitinkamas asmuo kerta savo gyvenamosios vietos valstybės sieną,
neatsižvelgiant į tai, kiek kartų ir kaip dažnai jis tai daro.
3.4.
Trūkumai, nustatyti taikant Šengeno vertinimo
mechanizmą
Pagal
dabartinį Šengeno vertinimo mechanizmą[8]
valstybių narių ekspertai, Tarybos generalinis sekretoriatas ir
Komisija reguliariai vertina, kaip valstybės narės taiko Šengeno acquis.
2013 m.
gegužės 1 d. – spalio 31 d. laikotarpiu vykdyti Vengrijos,
Lenkijos, Slovakijos ir Slovėnijos sausumos sienų Šengeno vertinimai,
taip pat su SIS ir SIRENE susiję Šengeno vertinimai Čekijoje,
Maltoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje. Ataskaitos baigiamos rengti ir
tikėtina, kad į jas bus įtraukta tiek teigiamų, tiek
neigiamų pastabų ir rekomendacijų dėl mokymo, rizikos
analizės naudojimo, keitimosi informacija, tarptautinio bendradarbiavimo
ir sienos perėjimo punktų infrastruktūros. Kaip ir per
ankstesnius šešis mėnesius, yra tobulintinų dalykų, tačiau
nebuvo nustatyta jokių trūkumų, dėl kurių Komisija
turėtų skubiai imtis veiksmų. Po
pakartotinio apsilankymo Graikijoje 2013 m. spalio mėn. Komisija
pažymi, kad padaryta pažanga šalies išorės sienų valdymo srityje,
ragina Graikiją toliau įgyvendinti savo Šengeno veiksmų
planą ir dar kartą pabrėžia įsipareigojimą remti
Graikijos pastangas, be kita ko, Išorės sienų fondo bei būsimo
Vidaus saugumo fondo lėšomis ir užtikrinant FRONTEX paramą. 2013 m.
lapkričio mėn. – 2014 m. balandžio mėn. Šengeno vertinimo
orientacinis tvarkaraštis pateikiamas I priede. Kalbant
apie patį Šengeno vertinimo mechanizmą, 2013 m. spalio 7 d.
Taryba priėmė sprendimą patvirtinti naują mechanizmą,
kurį taikant trūkumus būtų galima nustatyti ankstyvuoju
etapu ir būtų užtikrinti tinkami taisomieji veiksmai, pažangos
stebėjimas bei skaidrumas. Pagal
naująjį mechanizmą numatyta, kad Komisijai teks koordinavimo
užduotis – ji kartu su valstybių narių ekspertais atliks vertinimus
ir bus atsakinga už ataskaitų priėmimą bei rekomendacijų
dėl galimo tobulinimo teikimą. Be to, Komisija planuos neskelbtas
patikras vietoje, pavyzdžiui, prie Šengeno vidaus sienų. Vis
dėlto gali būti išskirtinių atvejų, kai nepakanka pateikti
rekomendacijas imtis taisomųjų veiksmų siekiant užtikrinti, kad
galimi nuolatiniai rimti trūkumai valstybių narių išorės
sienų kontrolės srityje būtų pašalinti tinkamai arba
pakankamai greitai. Todėl pagal naująjį mechanizmą galima
Komisijos iniciatyva priimti sprendimą laikinai atkurti kontrolę prie
valstybės narės, nesugebančios tinkamai valdyti savo išorės
sienos, vidaus sienų. Tai išskirtinė priemonė, kurios gali
būti imamasi tik kraštutiniu atveju, kai susidaro tikrai kritinė padėtis,
ir kuria siekiama užtikrinti problemų sprendimą darant kuo
mažesnį poveikį laisvam judėjimui. Reglamentas
dėl naujojo Šengeno vertinimo mechanizmo įsigalioja 20 dienų po
jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje; reglamentas Oficialiajame leidinyje
paskelbtas 2013 m. lapkričio 6 d. Tačiau dabartinėms
Šengeno valstybėms reglamentas praktiškai pradės galioti tik po
vienų metų. Kitoms valstybėms narėms, siekiančioms
prisijungti prie Šengeno erdvės, reglamentas bus taikomas ne anksčiau
kaip nuo 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad Bulgarijos
ir Rumunijos Šengeno vertinimai jau užbaigti, reikia pažymėti, kad jos
nebus iš naujo vertinamos pagal naująjį mechanizmą. Kroatija
2013 m. liepos 1 d. įstojo į ES ir kai tik ji praneš apie
savo pasirengimą, bus parengti Šengeno vertinimo taikant naująją
tvarką planai.
3.5.
Vidaus sienų su Bulgarija ir Rumunija
kontrolės panaikinimas
2011
m. birželio mėn. Tarybai patvirtinus išvadas, kad Bulgarija ir Rumunija
atitinka viso Šengeno acquis taikymo kriterijus, įgyvendintos
papildomos priemonės, sustiprinsiančios jų prisijungimo prie
Šengeno erdvės galimybes. Vis dėlto kol kas Tarybai nepavyko
apsispręsti dėl kontrolės prie šių šalių vidaus
sienų panaikinimo, bet ji ketina šį klausimą dar kartą
svarstyti 2013 m. gruodžio 7–8 d. vyksiančiame susitikime. Komisija
ir toliau visapusiškai remia Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimą prie
Šengeno erdvės.
3.6.
Techniniai Šengeno sienų kodekso pakeitimai ir
kt.
2013 m.
gegužės mėn. susitarus dėl Šengeno erdvės valdymo
dokumentų rinkinio, Europos Parlamentas patvirtino Šengeno sienų
kodekso pakeitimus, kuriuos Taryba priėmė 2013 m. liepos
19 d.[9]
ir kurie įsigaliojo 2013 m. liepos 19 d. Šiais pakeitimais
siekta užkirsti kelią skirtingam Šengeno sienų kodekso aiškinimui ir
išspręsti praktines problemas, kurios kilo kodeksui įsigaliojus.
Svarbiausi pakeitimai – įtvirtinta aiški trečiųjų
šalių piliečių „buvimo, neviršijančio 90 dienų per bet
kurį 180 dienų laikotarpį“ (trumpalaikio buvimo) Šengeno
erdvėje apskaičiavimo metodo apibrėžtis ir aiškiau
išdėstyta nuostata dėl reikalaujamo trečiųjų
šalių piliečių kelionės dokumentų galiojimo
laikotarpio.
4.
Gretutinės priemonės
4.1.
Šengeno informacinės sistemos naudojimas
Antrosios kartos
Šengeno informacinė sistema (SIS II) pradėjo veikti 2013 m.
balandžio 9 d. Pasibaigus iš karto po to sekusiam intensyvaus stebėjimo
mėnesiui, per kurį nenustatyta jokių sutrikimų, SIS II
operacijų valdymas perduotas Europos didelės apimties IT sistemų
laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo
agentūrai („eu-LISA“). SIS II nuo pat pradžių veikia sklandžiai.
Dėl patobulintų funkcijų ir apskritai geresnio veikimo sistema
labai padeda užtikrinti tiek saugumą, tiek laisvą asmenų
judėjimą Šengeno erdvėje. Nuolat
daugėja SIS II saugomų perspėjimų. Iš
Komisijos 2013 liepos mėn. atlikto pirmo neoficialaus SIS II
įgyvendinimo vertinimo rezultatų matyti, kad valstybės
narės paprastai naudojasi naujomis perspėjimų kategorijomis ir
funkcijomis, dėl to daugelyje valstybių narių labai
padaugėjo nustatytų atitikčių. Pirmiausia tai pasakytina
apie valstybes nares, kurios užklausas siunčia tiesiogiai į
centrinę sistemą. Priešingai, kai kurios valstybės narės
per pirmus du SIS II veikimo mėnesius nustatė mažiau
atitikčių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2012 m. Iš
turimų duomenų galima spręsti, kad pagrindinės to
priežastys: valstybėse narėse tebevykstantis vidaus sistemų
pritaikymo prie SIS II aplinkos procesas, nepakankamas galutinių
naudotų mokymas arba nebaigtas SIS II diegimas. Reikia paminėti,
kad kai kurios valstybės narės dar nevisiškai įdiegė naujas
SIS II duomenų kategorijas ir funkcijas. SIS II svarba
užtikrinant Šengeno erdvės veikimą yra didžiulė, todėl
labai svarbu šią sistemą visiškai įdiegti ir užtikrinti
saugų bei nepertraukiamą jos veikimą. Siekdama toliau vertinti
su SIS II diegimu susijusią dabartinę padėtį ir
daromą pažangą, Komisija, be kitų vykdomų Šengeno
vertinimų, 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį ketina atlikti
papildomą tyrimą, kuriuo sieks įvertinti valstybių
narių nustatytų atitikčių statistinius duomenis.
4.2.
Vizų informacinės sistemos naudojimas
Vizų
informacinė sistema (VIS)[10]
– keitimosi informacija apie trumpalaikes vizas sistema. Pasibaigus ankstesniam
ataskaitiniam laikotarpiui (2013 m. balandžio 30 d.), 2013 m.
birželio 6 d. VIS pradėjo veikti šeštajame (Rytų Afrika) ir
septintajame (Pietų Afrika) regionuose. 2013 m. rugsėjo
5 d. ji įdiegta aštuntajame regione (Pietų Amerika)[11].
Be to, 2013 m. lapkričio 14 d. VIS numatyta įdiegti
devintajame (Vidurinė Azija), dešimtajame (Pietryčių Azija) ir
vienuoliktajame (Palestina) regionuose. Užbaigtos diskusijos dėl
trečios ir paskutinės regionų, kuriuose būtų diegiama
sistema, grupės nustatymo; susijęs įgyvendinimo sprendimas
priimtas 2013 m. rugsėjo 30 d. VIS
veikia gerai – iki 2013 m. spalio 31 d. naudojantis sistema
sutvarkyta 5,0 mln. prašymų išduoti Šengeno vizą ir išduota
4,2 mln. vizų. Nepaisant nuolatinių valstybių narių
pastangų, pagrindinė problema tebėra nepakankamai kokybiškų
duomenų (tiek biometrinių, tiek raidinių skaitmeninių),
kuriuos valstybių narių konsulinės įstaigos įveda
į VIS, poveikis vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiais.
4.3.
Vizų politika ir readmisijos susitarimai
Vakarų
Balkanų šalims skirtas stebėjimo mechanizmas, naudojamas
liberalizavus vizų režimą FRONTEX
duomenimis, bendras prieglobsčio prašytojų iš Vakarų
Balkanų šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, skaičius ES ir
(arba) Šengeno valstybėse narėse, kuriose prieglobsčio prašoma
dažniausiai, 2013 m. sausio–rugsėjo mėn. laikotarpiu
sumažėjo 5,6 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu
praėjusiais metais. Šiemet taip pat pastebėtas beveik toks pat
sezoninis modelis – nuo 2013 m. gegužės mėn. palaipsniui
daugėjo pateiktų prašymų. Šį modelį formuoja Serbijos
ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečiai.
Populiariausia prašomo prieglobsčio šalimi išlieka Vokietija, po jos seka
Švedija, Belgija, Šveicarija ir Liuksemburgas. Readmisijos susitarimai Siekiant
palengvinti asmenų, be leidimo gyvenančių bet kurioje
valstybėje narėje, readmisiją į kilmės šalį,
2013 m. balandžio 18 d. pasirašytas readmisijos susitarimas su
Žaliuoju Kyšuliu. Europos Parlamentas sutikimą davė 2013 m.
rugsėjo 11 d., o Tarybos sprendimas, reikalingas susitarimui
sudaryti, priimtas 2013 m. spalio 9 d. Dabar ES ir Žaliasis Kyšulys
turi pasikeisti pranešimais apie ratifikavimą; netrukus po to susitarimas
(kartu su vizų režimo supaprastinimo susitarimu) turėtų
įsigalioti. Readmisijos susitarimas su Turkija parafuotas 2012 m.
birželio mėn., tikimasi, kad jis bus pasirašytas ir kad bus pradėtas
dialogas dėl vizų režimo supaprastinimo. Readmisijos susitarimas su
Armėnija parafuotas 2012 m. spalio mėn., pasirašytas
2013 m. balandžio 19 d. ir turėtų įsigalioti
artimiausiu metu. Be to, užbaigtos derybos su Azerbaidžanu dėl vizų
režimo supaprastinimo susitarimo ir readmisijos susitarimo; šie susitarimai
parafuoti 2013 m. liepos 29 d. Netrukus Taryboje ir Europos
Parlamente bus aptarti Tarybos pasiūlymai dėl šių
susitarimų pasirašymo ir sudarymo. [1] COM(2011) 561 galutinis. [2] 2013 m. balandžio–birželio mėn. FRONTEX
ketvirčio rizikos analizė. [3]. Šis
pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST
rezoliuciją 1244 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl
Kosovo nepriklausomybės deklaracijos. [4] Švedijos migracijos tarnybos interneto svetainė,
2013 m. rugsėjo 5 d. [5] 2013 m. balandžio–birželio mėn. FRONTEX
ketvirčio rizikos analizė. [6] Airija, Graikija, Liuksemburgas, Kroatija ir Švedija
operacijoje nedalyvavo. [7] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių
asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno
sienų kodeksas), su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 610/2013. [8] SCH/Com-ex (98) 26 def. [9] 2013 m. birželio 26 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 610/2013, kuriuo iš dalies
keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006,
nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų
judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų
kodeksas), Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, Tarybos
reglamentai (EB) Nr. 1683/95 ir (EB) Nr. 539/2001 bei Europos Parlamento
ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (EB) Nr. 810/2009 [10]
2004 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas dėl Vizų informacinės
sistemos (VIS) sukūrimo (2004/512/EB). [11]
2011 m. rugsėjo 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas,
kuriuo nustatoma Vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo pradžios
pirmajame regione data (2011/636/ES), 2012 m. rugsėjo 21 d.
Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatoma Vizų
informacinės sistemos (VIS) veikimo pradžios trečiajame regione data
(2012/512/ES), 2013 m. kovo 7 d. Komisijos įgyvendinimo
sprendimas, kuriuo nustatoma Vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo
pradžios ketvirtajame ir penktajame regionuose data (2013/122/ES), 2013 m.
birželio 5 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatoma
Vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo pradžios šeštajame ir
septintajame regionuose data (2013/266/ES), 2013 m. rugpjūčio
20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatoma Vizų
informacinės sistemos (VIS) veikimo pradžios aštuntajame regione data
(2013/441/ES).