KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo

I. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PAŽANGA

Vykdant Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti (EEPEG)[1] teikiama finansinė parama atrinktiems didelės strateginės svarbos projektams trijose energetikos sektoriaus srityse: dujų ir elektros energijos jungčių, jūros vėjo energijos ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo. Bendrai finansuojant šiuos projektus pagal šią programą, Europos Sąjungai padedama siekti energetikos ir klimato kaitos politikos tikslų: užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir jos šaltinių įvairovę; baigti kurti energijos vidaus rinką ir užtikrinti, kad ji veiktų sklandžiai; sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Didžioji turimo biudžeto dalis buvo paskirta 59 projektų rengėjams ir 61 projektui pagal šias paprogrames: dujų infrastruktūros (1 363 mln. EUR); elektros energijos infrastruktūros (904 mln. EUR); jūros vėjo energijos (565 mln. EUR); anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (1 000 mln. EUR). Bendra iki 2010 m. pabaigos priimtų sprendimų dėl dotacijų ir pasirašytų dotacijų susitarimų suma sudarė 3 833 mln. EUR, t. y. 96,3 % viso EEPEG biudžeto. 146,3 mln. EUR suma, nepaskirta tų sektorių projektams iki galutinio termino – 2010 m. gruodžio 31 d., – buvo paskirta naujai finansinei priemonei – Europos efektyvaus energijos vartojimo fondui (EEE–F)[2], iš kurio finansuojamos investicijos į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

Nuo tada, kai buvo pateikta praėjusių metų ataskaita (COM(2012) 445 final), padaryta tolesnė EEPEG įgyvendinimo pažanga. Šiuo metu jau pabaigta daug projektų, o kiti yra sėkmingai vykdomi ir netrukus bus baigti. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie dabartinę padėtį po paskutinės ataskaitos (2012 m. rugpjūčio mėn.) – pateikiama ir kokybinės informacijos, ir duomenų, susijusių su mokėjimais ir panaikintais įsipareigojimais nuo programos įgyvendinimo pradžios iki 2013 m. birželio mėn. Ataskaitoje taip pat apžvelgiama dabartinė EEE-F padėtis ir pateikiamas tarpinis fondo veiklos vertinimas (žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą).

(1) Sėkmingos veiklos pavyzdžiai

Dujų ir elektros energijos infrastruktūra

Energetikos politikos atžvilgiu vykdant šią programą sėkmingai pagerintas dujų ir elektros energijos vidaus rinkų veikimo būdas: programa padeda didinti sujungimo pajėgumus ir užtikrinti geresnę vakarinių ir rytinių Sąjungos dalių integraciją. Kai kurioms valstybėms narėms, visų pirma Baltijos ir Iberijos pusiasalio valstybėms, ši programa padeda siekti tikslo užtikrinti 10 proc. elektros energijos tinklų sujungimą. Vykdant šią programą buvo užtikrinti papildomi saugojimo pajėgumai periferinėse valstybėse narėse ir Centrinėje bei Rytų Europoje. Įgyvendinant ją padėta baigti kurti dvikrypčio dujų srauto dujotiekio tinklą Europoje ir laikytis infrastruktūros standarto N-1 formulės, kaip reikalaujama Tiekimo saugumo reglamente[3].

Centrinėje ir Rytų Europoje sėkmingai vykdomi dujų transportavimo abiem kryptimis projektai, kurie per 2012 m. vasario mėn. šalčius padėjo išvengti dujų tiekimo krizės.

Padaugėjus dujų ir elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų, padidėjo vidaus rinkos integracija. Patys ryškiausi pavyzdžiai: jungiamieji dujotiekiai koridoriuje Afrika–Ispanija–Prancūzija; elektros energijos jungiamosios linijos tarp Portugalijos ir Ispanijos, padedančios plėtoti Iberijos pusiasalio elektros energijos rinką; elektros energijos jungiamoji linija tarp Jungtinės Karalystės (Disaido) ir Airijos Respublikos (Mido) siekiant sukurti regioninę JK ir Airijos rinką; elektros energijos jungiamosios linijos Baltijos jūros regione ir jų integracija į NordPool rinką.

Jūros vėjo energija

Pagal EEPEG teikiant paramą naujoviškoms pamatų konstrukcijoms ir vėjo turbinų generatoriams tiekti ir įrengti, buvo užtikrinta, kad toli nuo kranto (daugiau kaip 100 km) ir giliuosiuose vandenyse (giliau nei 40 m) būtų įrengti pirmieji dideli (400 MW) jūros vėjo jėgainių parkai. Dėl EEPEG lėšų buvo lengviau gauti atrinktiems Vokietijai ir Belgijai priklausančių Šiaurės jūros dalių projektams būtinas paskolas iš bankų konsorciumų ir taip sukaupti trūkstamą kapitalą. Su Belgijos Torntono pakrantės projektu susiję EEPEG veiksmai baigti 2011 m. rugsėjo mėn., o pirmoji jūros vėjo jėgainėse, naudojant pagal EEPEG bendrai finansuotą infrastruktūrą, pagaminta elektros energija Vokietijos tinklą pasiekė jau 2010 m. rudenį.

Jūros vėjo jėgainėse pagamintos elektros energijos integravimo į energetikos tinklą srityje bendras finansavimas pagal EEPEG buvo veiksnys, nulėmęs galutinį investavimo sprendimą dėl Krygerio bankos mišrios tinklo jungties projekto. Šiuo pavyzdiniu projektu vėjo energijos srityje bus sukurta pirmoji jungtis, kuria prie energetikos tinklo bus prijungti jūros vėjo jėgainių parkai ir kuri kartu bus tarpvalstybinė jungiamoji linija. Įgyvendinant šį projektą bus naudojama naujoviška HVDC VSC (aukštos įtampos nuolatinės srovės įtampos šaltinio keitiklių) įranga ir žengtas pirmas svarbus žingsnis jūros vėjo energijos tinklo modulinės plėtros srityje.

Apskritai, išsami EEPEG poveikio analizė buvo pateikta 2011 m. atlikto nepriklausomo tarpinio vertinimo ataskaitoje[4]. Iš jos matyti, kad programa jau daro apčiuopiamą poveikį realiajai ekonomikai, nes įgyvendinant ją skatinami statybos darbai ir įrangos bei tarpinių pagamintų prekių viešieji pirkimai.

Keli projektai jau užbaigti, daug kitų sėkmingai tebevykdoma, nors kai kuriais atvejais įgyvendinti projektus tebėra sudėtinga, o pažanga lėtesnė nei iš pradžių planuota, kaip aptariama tolesniuose skyriuose. Ekonominės aplinkybės ypač nepalankios anglies dioksido surinkimo ir saugojimo paprogramei.

(2) Įgyta patirtis

EEPEG – pirmasis energetikos sektoriui skirtos didelio masto paramos, teikiamos iš ES biudžeto skiriant tiesiogines dotacijas bendrovėms, pavyzdys.

Tačiau, nepaisant įgyvendinant šią programą padarytos pažangos, šiame sektoriuje susidurta su tam tikromis struktūrinėmis kliūtimis.

Jūros vėjo energijos integravimas į energetikos tinklą, nepaisant tam tikrų techninių sunkumų, kurių dar neįveikė energetikos bendrovės, iš dalies buvo sėkmingas. Apskritai valstybės narės nerodė pakankamai iniciatyvos sėkmingai įgyvendinti EEPEG. Dėl nepakankamo nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimo projektų rengėjai kai kuriais atvejais gali jaustis labai neužtikrinti dėl veiklos modelio. Šis aspektas ypač svarbus kai kurių naujų jūros vėjo energijos projektų atveju.

Visoms trims paprogramėms būdinga viena bendra problema – leidimo išdavimo procedūrų sudėtingumas ir trukmė. Rengdama naujo 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių projektą[5], Komisija atsižvelgė į šiuos sunkumus ir į patirtį, įgytą įgyvendinant EEPEG. Šiame reglamente pateikiama nuostatų, kuriomis siekiama paspartinti leidimo išdavimo procedūras – nustatoma, kad sprendimas dėl leidimo išdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per trejus su puse metų, taip pat užtikrinamas didesnis skaidrumas ir aktyvesnis visuomenės dalyvavimas šioje veikloje. Reglamente taip pat numatomos priemonės, kuriomis būtų kuriamos skatinamosios reguliavimo priemonės ir sudaromos sąlygos prireikus teikti finansinę pagalbą.

Be to, susidurta su sunkumais konkurencingomis sąlygomis gauti ilgalaikį finansavimą infrastruktūros projektams. Tai tebėra svarbi problema. Siekdama padėti suformuoti viso projektams reikiamo finansavimo paketus ir paskatinti projektų įgyvendinimą, Komisija parengė pasiūlymą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP)[6] – įvairių sektorių infrastruktūros fondo. Komerciniu požiūriu neperspektyviems europinės svarbos projektams įgyvendinti bus teikiamos papildomos EITP dotacijos. Be to, EITP finansavimo priemonėmis būtų pritrauktos naujos investuotojų grupės (pensijų ir draudimo fondai) ir sušvelninta tam tikra rizika – tai turėtų padėti projektų rengėjams gauti reikiamą ilgalaikį projektų finansavimą. Šiuo metu jau vykdomas vienos iš pasiūlytų EITP finansinių priemonių – projektų obligacijų iniciatyvos – bandomasis etapas, projektų rengėjai pagal šią priemonę gali pasinaudoti 2007–2013 m. biudžete numatytais biudžeto ištekliais. Pirmoji projekto obligacija, padedant Komisijos šios iniciatyvos įgyvendinimo partneriui – Europos investicijų bankui, – buvo išleista 2013 m. liepos mėn., o antroje 2013 m. pusėje tikimasi tolesnių veiksmų.

Kaip ir planuota, teikiant finansavimą pagal EEPEG sudarytos sąlygos sparčiai pradėti įgyvendinti CCS projektus. Tačiau, kaip buvo žinoma nuo pat šios programos pradžios, EEPEG finansavimo paskirtis niekada nebuvo padengti visas didžiules su CCS projektais susijusias investicijų ir veiklos išlaidas. Dėl nedidelės anglies dioksido kainos apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje CCS veiklos modelis artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu nėra patrauklus. Be to, dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis sudėtingiau gauti šiems projektams reikiamą papildomą finansavimą. Todėl CCS paprogramės srityje išlieka daug neaiškumų, dėl kurių gali būti sunku ją sėkmingai įgyvendinti.

Siekiant technologinės sėkmės labai svarbu keistis žiniomis apie CCS. Įgyvendinant EEPEG CCS programą buvo sukurtas CCS projektų tinklas, per kurį siekiama keistis patirtimi ir geriausia praktika. Tai pirmas toks pasaulinis keitimosi žiniomis tinklas, kurio nariai (EEPEG CCS projektų ir Norvegijos Sleipnerio telkinio projekto rengėjai) bendradarbiauja ir rengia bendrus geros praktikos vadovus. Tinklo nariai taip pat paskelbė patirties, susijusios su CO2 saugojimo projektais, visuomenės įtraukimu ir leidimų išdavimu, ataskaitas.

Dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) ateities pasakytina, kad Komisija 2013 m. kovo 27 d. priėmė komunikatą (COM(2013) 180 final), kuriame dar kartą patvirtino, kad „Būtinas skubus politinis atsakas siekiant spręsti svarbiausią uždavinį – paskatinti investicijas į CCS demonstracinius projektus, kad būtų galima patikrinti, ar bus įmanoma vėliau diegti ir statyti CO2 surinkimo ir saugojimo infrastruktūrą. Pirmas žingsnis einant šiuo keliu – užtikrinti sėkmingą komercinio masto CCS demonstravimą Europoje ir taip patvirtinti CCS, kaip ekonomiškai efektyvios šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo elektros energijos ir pramonės sektoriuose priemonės, techninį ir ekonominį perspektyvumą.“

Priimant CCS komunikatą iki liepos 2 d. vyko viešos konsultacijos, per kurias gauta daugiau kaip 150 atsiliepimų[7]. Šių atsiliepimų santrauką ir atskirus atsiliepimus Komisija dar šį rudenį paskelbs šių viešų konsultacijų svetainėje[8].

(3) Tolesni veiksmai projektų srityje

Be jau visiškai įgyvendintų projektų likusius projektus galima suskirstyti į dvi kategorijas: sėkmingai tebevykdomus projektus, kuriems ir toliau reikėtų teikti finansinę paramą, ir projektus, kuriuos įgyvendinant nėra daroma tinkama pažanga ir kuriems Komisija ketina nutraukti paramą.

Aštuonių svarbių infrastruktūros projektų paramos gavėjai neturėjo galimybės priimti galutinį investavimo sprendimą ar įgyvendinti projektą pagal pradinį tvarkaraštį. Projekto „HVDC Hub“ rengėjas sutiko nutraukti projektą. Dėl kitų dviejų (Aberdyno vėjo energijos ir gravitacinių pamatų) projektų tikimasi, kad galutinis investavimo sprendimas bus priimtas per artimiausius šešis mėnesius. Dėl projekto „Cobra Cable“ Komisija šiuo metu siekia gauti patikinimą, kad galutinis investavimo sprendimas bus priimtas iki 2016 m. vidurio – priešingu atveju Komisija gali nutraukti dotacijos susitarimą.

Komisija gali priimti sprendimus nutraukti finansinę paramą keturiems dujų projektams („ITGI Poseidon“, „Nabucco“, „Galsi“ ir transportavimo abiem kryptimis projektui Rumunijoje). Tačiau finansinės paramos nutraukimas nereikštų, kad šie dujų projektai negalėtų būti laikomi bendros europinės svarbos projektais[9] įgyvendinant TEN-E infrastruktūros gaires.

Dėl šešių CCS parodomųjų projektų pasakytina, kad su vienu iš šių projektų (Kompostilijos projektu) susijęs EEPEG veiksmas bus užbaigtas 2013 m. spalio mėn., trys projektai buvo nutraukti, o likę du projektai vargu ar galės būti užbaigti be papildomo didelio valstybių narių ir (arba) pramonės atstovų finansinio indėlio.

Komisija apie projektų nutraukimą oficialiai raštu informavo su tuo susijusias bendroves.

Kiekvieno projekto dabartinė padėtis aptariama prie šios ataskaitos pridėtame tarnybų darbiniame dokumente.

2011 m. liepos mėn. pradėjo veikti Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas (EEEF). Prie šios ataskaitos pridėtame tarnybų darbiniame dokumente pateikiama papildoma speciali vertinimo ataskaita.

II. BENDRA PADĖTIS

2012 m. pabaigoje buvo techniškai visiškai užbaigti 20 iš 61 projekto, ir paramos gavėjams iš viso faktiškai išmokėta 1 416 970 178,64 EUR (2013 m. birželio mėn.).

Mokėjimų vykdymo lygis tebėra žemas, tačiau tai patvirtina tokių didelių ir sudėtingų projektų planavimo sunkumus. Naudojamų technologijų sudėtingumas, ypač jūros vėjo energijos integravimo į energetikos tinklą ir CSS srityse, sunkumai, su kuriais susiduria ir valdžios, ir reguliavimo institucijos siekdamos pasiūlyti tinkamą reguliavimo sistemą, visuomenės pritarimo stoka, taip pat su aplinkosaugos klausimais ir viešaisiais pirkimais susiję keblumai – visa tai sudaro papildomų sunkumų projektų rengėjams. Be to, daugeliu atvejų pagrindinė vėlavimo priežastis – leidimo išdavimo procedūra.

Iki šiol buvo susigrąžinta 42 mln. EUR nepanaudotų lėšų, skirtų Vokietijos CSS projektui. Nutraukus elektros energijos ir dujų infrastruktūros projektus, buvo panaikinta 12 mln. EUR įsipareigojimų. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad galutinės išlaidos yra mažesnės už iš pradžių numatytas išlaidas.

1.         Dujų ir elektros energijos infrastruktūra

- Pagal EEPEG infrastruktūros paprogramę remiami 44 projektai trijose pagrindinėse veiklos srityse.

Projektus įgyvendina kiekvienos valstybės narės perdavimo sistemų operatoriai (PSO) arba projektų rengėjai. Asignuota 2 268 mln. EUR suma, iš jos iki 2013 m. birželio mėn. paramos gavėjams buvo išmokėta apie 777 mln. EUR, t. y. 34,25 proc. numatytos sumos. Mokėjimai vykdomi su sąlyga, kad projektų rengėjai galutiniu investavimo sprendimu tvirtai įsipareigos įgyvendinti projektą.

Projektai apima tris sritis:

- dujų infrastruktūros ir saugojimo projektai. Dujų transportavimo ir prekybos Europos Sąjungoje infrastruktūra turi būti toliau integruojama tiesiant trūkstamas jungtis tarp valstybių narių. Reikėtų toliau įvairinti ES energijos šaltinius ir tiekimo maršrutus, įskaitant suskystintas gamtines dujas (SGD);

– dujų transportavimo abiem kryptimis projektai. Per 2009 m. dujų tiekimo tarp Rusijos ir Ukrainos krizę dauguma Centrinės ir Rytų Europos valstybių narių liko be dujų ne dėl to, kad Europoje būtų trūkę dujų, bet dėl to, kad tuometinei infrastruktūrai stigo techninės įrangos ir pajėgumų, kad iš rytų į vakarus tekėję dujų srautai būtų nukreipti iš vakarų į rytus. EEPEG lėšomis buvo suteikta parama šiai problemai spręsti, ir šiuo metu Centrinėje ir Rytų Europoje jau yra sukurta transportavimo abiem kryptimis infrastruktūra;

– elektros energijos infrastruktūros projektai. Siekiant į energetikos sistemą integruoti vis daugiau elektros energijos, gautos iš įvairių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, reikia milžiniškų investicijų į naują infrastruktūrą. Be to, kai kurios valstybės narės tebėra „energijos salos“, nes yra menkai sujungtos su kaimynais ir su energijos vidaus rinka.

1.1.      Padaryta pažanga

Iki šiol užbaigti 19 iš 44 projektų – 2012 m. pradžioje buvo baigta 13 projektų. Elektros energijos sektoriuje užbaigti keturi projektai. Įgyvendinant likusius aštuonis projektus daroma tinkama pažanga, kai kuriuos projektus tikimasi užbaigti iki 2014 m. Dujų sektoriuje užbaigti 15 projektų; 13 projektų įgyvendinami pagal tvarkaraštį. Dauguma (10 iš 15) transportavimo abiem kryptimis ir jungiamųjų linijų projektų Centrinėje ir Rytų Europoje buvo sėkmingai užbaigti. Dėl EEPEG lėšų buvo lengviau užtikrinti šių projektų finansavimą ir nedelsiant pradėti juos įgyvendinti. Taigi buvo pagerintas dujų tinklų saugumas ir patikimumas, padidintas tiekimo saugumas ir įvairovė ir pašalintos svarbiausios kliūtys.

Galima nurodyti šiuos pavyzdžius: teikiant EEPEG lėšas buvo užtikrinta, kad būtų plėtojamas Laro atšakos dujotiekio projektas modernizuojant Ispanijos (Vilar de Arnedo kompresorinė stotis, Jelos–Vilar de Arnedo dujotakis) ir Prancūzijos (Bearno magistralė) tinklus. Įgyvendinus šį projektą bus padidintas tiekimo šiame regione saugumas ir konkurencija rinkoje, o Iberijos dujų rinka bus geriau integruota į visą Europos rinką.

2011 m. užbaigus du elektros energijos jungiamųjų linijų tarp Portugalijos ir Ispanijos projektus Duero ir Algarvės regionuose, buvo užtikrintas prisijungimas prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių. EEPEG lėšomis buvo labai prisidėta prie Portugalijos tinklo modernizavimo ir plėtros ir taip padėta padidinti energijos keitimosi su Ispanija pajėgumus.

EEPEG lėšomis taip pat buvo padėta nutiesti pirmąją elektros energijos jungiamąją liniją tarp Airijos ir Didžiosios Britanijos. Nutiesus šią jungiamąją liniją padidėjo elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumai ir buvo sudarytos sąlygos prireikus integruoti į tinklą jūros vėjo energiją, taigi padidėjo tiekimo saugumas ir energijos šaltinių įvairovė Airijoje.

Trijų EEPEG projektų Baltijos jūros regione tikslas – pagerinti energijos vidaus rinkos veikimą ir užtikrinti vienodas sąlygas. Įgyvendinus tuos projektus bus labai padėta padidinti tiekimo saugumą, sudaryti sąlygas prekybai elektros energija ir sumažinti to regiono importo poreikius.

Tačiau, nepaisant padarytos tinkamos pažangos, labai vėluojama įgyvendinti keturis toliau nurodytus dujų sektoriaus projektus, todėl jie gali būti nutraukti.

- Konkurencinė projektų „Nabucco“ ir TAP (neremiamo pagal EEPEG) kova dėl galutinio maršruto, kuriuo būtų tiekiami ištekliai iš Šahdenizo telkinio, baigėsi TAP naudai. Šis Šahdenizo konsorciumo sprendimas turės įtakos EEPEG dotacijai. - Alžyro dujų bendrovė 2013 m. gegužės 18 d. sprendimu nutarė trečią kartą atidėti sprendimą dėl dujotakio tarp Alžyro ir Italijos (projektas „Galsi“) tiesimo. Todėl šį EEPEG lėšomis remiamą projektą labai vėluojama įgyvendinti. Po penkerius metus trukusių procedūrų vis dar neišduoti leidimai tiesti dujotakį ir nesudaryti komerciniai dujų tiekimo susitarimai.

- Vykdant projektą „ITGI Poseidon“ susidurta su sunkumais užsitikrinti dujų šaltinius, kurie yra būtina dujotakio tiesimo sąlyga.

- Galiausiai smarkiai vėluojama įgyvendinti transportavimo abiem kryptimis projektą Rumunijoje, kuriuo taip pat siekiama prie nacionalinės dujų sistemos prijungti dujų tranzito sistemą. Vis dėlto šis projektas yra labai svarbus tolesnei dujų rinkos plėtrai Rumunijoje ir visame Pietryčių Europos regione.

Visų šių projektų, kuriuos labai vėluojama įgyvendinti ir kurių įgyvendinimo pažanga tebėra nepakankama, rengėjams Komisija išsiuntė raštus, kuriuose įspėjama apie galimą projektų nutraukimą.

1.2.      Išvados

Įgyvendinant elektros energijos ir dujų infrastruktūros projektus padaryta didelė pažanga. Dauguma projektų (40 iš 44) arba užbaigti, arba sėkmingai įgyvendinami. Kai kurių projektų galutinis įgyvendinimo terminas pratęstas (žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą).

Pagal EEPEG tiesiant jungiamąsias linijas tarp vakarinių ir rytinių ES dalių ir didinant tiekimo saugumą atitinkamose šalyse ir regionuose, pastebimai gerėja vidaus rinkos veikimas. Pasiekta akivaizdžios pažangos: sėkmingai įgyvendinami transportavimo abiem kryptimis projektai, kurie neseniai, per 2012 m. vasario mėn. šalčius, padėjo išvengti dujų tiekimo krizės. Remiami elektros energijos projektai suteikia stiprų impulsą baigti kurti vidaus rinką. Elektros energijos tinklų projektai padės įtraukti į sistemą iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamą elektros energiją. Šalinant kliūtis ir laipsniškai integruojant „energijos salas“ (tris Baltijos valstybes, Iberijos pusiasalį, Airiją, Siciliją ir Maltą) toliau sėkmingai kuriama visą Europą apimanti energijos infrastruktūros sistema.

Šiuo metu numatoma, kad dauguma iš 25 vykdomų projektų turėtų būti baigti 2013–2014 m., ir tik keli projektai tęsis iki 2017 m. Likę projektai, kuriuos įgyvendinant susidurta su dideliais sunkumais, iki 2013 m. pabaigos gali būti nutraukti.

Daugelio vėlavimo problemų ir sunkumų, su kuriais susidurta įgyvendinant kai kuriuos projektus, būtų buvę galima išvengti, jei būtų buvę numatyta, kad į šią veiklą nuo pat pradžių įsitrauktų nacionalinės reguliavimo institucijos ir ACER. Į šią įgytą patirtį Komisija atsižvelgė vertindama ir nustatydama bendros svarbos projektus pagal EITP.

2.         Jūros vėjo energijos projektai

EEPEG jūros vėjo energijos paprogramę sudaro 9 projektai dviejose pagrindinėse veiklos srityse:

- parama naujoviškoms turbinoms ir jūrinių pamatų konstrukcijoms plačiu mastu bandyti, gaminti ir įrengti;

- parama moduliniams sprendiniams, skirtiems dideliam pagamintos vėjo elektros energijos kiekiui integruoti į elektros energijos tinklą, kurti.

Dotacijas gauna projektus vykdančios bendrovės, inžinerijos bendrovės, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojai ir perdavimo sistemų operatoriai. Asignuotos visos EEPEG finansinio paketo lėšos (565 mln. EUR), ir iki 2013 m. birželio mėn. pabaigos visiems devyniems projektams jau buvo išmokėta 204 mln. EUR.

2.1.      Padaryta pažanga

Sėkmingai užbaigtas vienas iš devynių projektų (Torntono pakrantės projektas). Įgyvendinant kitus tris projektus daroma tinkama pažanga ir tikėtina, kad jie bus užbaigti 2013–2014 m. Kai kurie kiti projektai gali trukti iki 2016–2017 m. (gravitacinių pamatų projektas), 2017–2018 m. (Aberdyno ir Krygerio bankos projektai) ir 2019 m. (projektas „Cobra Cable“) ir turės būti atidžiai stebimi Komisijos.

Smarkiai vėluojama įgyvendinti projektą „Cobra Cable“ (jungtis tarp Danijos ir Nyderlandų) – jį įgyvendinantys partneriai (Danijos ir Nyderlandų perdavimo sistemų operatoriai) dar turi gauti savo reguliavimo institucijų patvirtinimą dėl reikiamų investicijų arba leidimus dėl kabelių maršruto. Gavę Komisijos raštą, kuriuo įspėta dėl galimo projektų nutraukimo, partneriai atnaujino pastangas ir gavo savo reguliavimo institucijų sutikimą dėl proceso, kurį atlikus 2014 m. balandžio mėn. turėtų būti gautas reguliavimo institucijų patvirtinimas. Šiuo metu Komisija, prieš leisdama nukelti galutinio investavimo sprendimo priėmimo terminą po 2013 m. pabaigos, siekia gauti partnerių patikinimą dėl pasiektinų tarpinių tikslų.

Su vieno iš projektų – „HVDC hub“ – paramos gavėju buvo sutarta projektą nutraukti dėl didelio ir tebesitęsiančio vėlavimo ir smarkiai sumažintos projekto apimties.

2.2.      Atskiruose sektoriuose padaryta pažanga

2.2.1.   Jūrinės turbinos ir struktūros (šeši projektai)

EEPEG dotacijomis užtikrinta, kad toli nuo kranto (daugiau nei 100 km) ir giliuosiuose vandenyse (giliau nei 40 m) būtų įrengti pirmieji dideli (400 MW) jūros vėjo jėgainių parkai. Dėl EEPEG lėšų buvo lengviau gauti atrinktiems projektams būtinas paskolas iš bankų konsorciumų ir taip sukaupti trūkstamą kapitalą.

Su Belgijos Torntono pakrantės projektu susiję EEPEG veiksmai baigti 2011 m. rugsėjo mėn. Trys iš Vokietijos vėjo jėgainių parkų projektų jau perkopė į įrenginių statybos jūroje etapą. Numatoma, kad du iš šių projektų bus užbaigti iki 2013 m. pabaigos, o trečiasis – iki 2014 m. pabaigos. 2010 m. rudenį Vokietijos tinklą pasiekė pirmoji jūros vėjo jėgainėse, naudojant pagal EEPEG bendrai finansuotą infrastruktūrą, pagaminta elektros energija. Įgyvendinant šiuos projektus daroma didelė pažanga, tačiau, palyginti su pradiniu planu, vėluojama – daugiausia dėl vėluojančio garantuoto prijungimo prie elektros energijos tinklo. Ketvirtojo Vokietijos vėjo jėgainių parko projekto, kurio tikslas – gaminti ir įrengti gravitacinius pamatus, tvarkaraštis pakeistas dėl labai užtrukusio leidimų išdavimo proceso. Tikimasi, kad šis projektas bus baigtas įgyvendinti iki 2017 m.

Projektui, kuriuo siekiama įrengti jūros vėjo energijos technologijų bandymo centrą prie Aberdyno (Jungtinėje Karalystėje), buvo gautas visiškas pritarimas. Tačiau šis pritarimas šiuo metu yra teisiškai užginčytas. Galutinis investavimo sprendimas dėl šio projekto turi būti priimtas 2014 m. pradžioje.

2.2.2.   Jūros vėjo energijos integravimas į energetikos tinklą (trys projektai)

2012 m. buvo priimtas galutinis investavimo sprendimas dėl Baltijos jūroje, Krygerio bankoje, vykdysimo mišrios tinklo jungties projekto. Šiuo pavyzdiniu projektu vėjo energijos srityje bus sukurta pirmoji jungtis, kuria prie energetikos tinklo bus prijungti jūros vėjo jėgainių parkai ir kuri kartu bus tarpvalstybinė jungiamoji linija. Šis projektas – pirmas svarbus žingsnis jūros vėjo energijos tinklo modulinės plėtros srityje. Jau pasirinktos Krygerio bankos rajone taikysimos technologijos, apimančios svarbius HVDC VSC technologinius komponentus, ir sukurtas rinkos ir veiklos modelis, kuriuo atsinaujinantiesiems elektros energijos ištekliams skiriami asignavimai derinami su tarpvalstybine prekyba elektros energija. Šis projektas gali turėti didelės įtakos būsimam mišrių jungčių projektavimui ir jūros vėjo energijos integravimui į energetikos tinklą.

Vis dėlto bendra jūros vėjo energijos integravimo į energetikos tinklą projektų padėtis tebėra labai sudėtinga. Su įvairiomis technologinėmis, reguliavimo ir komercinėmis kliūtimis visų pirma susiduriama siekiant daugiaterminalėje įrangoje jūroje panaudoti naujovišką HVDC technologiją.

Laiku įgyvendinti jūros vėjo energijos tinklo projektus trukdo vėluojantys nacionalinių reguliavimo institucijų (NRI) sprendimai dėl bendro finansavimo. Didelę NRI vaidmens šiuose projektuose svarbą rodo patirtis dujų ir elektros energijos infrastruktūros srityje, kurioje taikomi daug pažangesni ekonominiai modeliai ir sukaupta daug didesnė NRI tarpusavio bendradarbiavimo patirtis. Komisija mano, kad NRI turėtų geriau koordinuoti savo veiksmus, kaip reikalaujama trečiajame energijos vidaus rinkos teisės aktų rinkinyje[10].

2.3.      Išvados

Tiesioginis pagal EEPEG teikiamos paramos turbinų ir struktūrų projektams rezultatas – papildomas 1500 MW elektros energijos gamybos neišmetant anglies dioksido pajėgumas. Svarbu ir tai, kad įgyvendinant EEPEG projektus mokomasi, pavyzdžiui, trumpėja pamatų gamybos ir klojimo jūroje darbų trukmė.

Pagrindinės kliūtys, kurias būtina pašalinti prieš priimant galutinį investavimo sprendimą dėl jūros vėjo energijos integravimo į energetikos tinklą projektų, yra HVDC technologijos branda ir kaina, vėjo jėgainių parkų, kuriuos rengiamasi prijungti, licencijavimas ir per reguliavimo institucijas gautinas bendras finansavimas.

3.         Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas

3.1.      Įvadas

Siekiant iki 2050 m. maksimaliai sumažinti energetikos sistemoje išmetamo anglies dioksido kiekį, daliai energijos gaminti tebenaudojant iškastinį kurą, būtina diegti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijas. Siekiant, kad CCS technologijos iki dešimtmečio pabaigos taptų perspektyvios komerciniu požiūriu, EEPEG lėšomis remiami parodomieji integruoti CCS projektai. Pagal šią programą energijos gamybos sektoriaus projektams buvo skirta 1 mlrd. EUR vertės finansinė parama, iš jos iki 2013 m. birželio mėn. paramos gavėjams jau buvo išmokėta 399,5 mln. EUR. Integruoti CCS projektai – naujas technologinis iššūkis ir, norint vykdyti tokius parodomuosius projektus, reikia įveikti įvairius techninius, ekonominius ir reguliavimo sunkumus. Šiuos projektus koordinuoja gamyklos arba energetikos bendrovės. Kiti paramos gavėjai – energijos perdavimo bendrovės, įrangos tiekėjai ir mokslinių tyrimų institutai.

3.2.      Padaryta pažanga

Iš pradžių pagal EEPEG buvo remti šeši CCS projektai (Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Ispanijos).

Vokietijos (Jenšvaldės) projektas rengėjo prašymu 2012 m. vasario 5 d. buvo nutrauktas dėl reguliavimo sistemos CO2 saugojimo srityje nebuvimo ir dėl problemų, susijusių su visuomenės pritarimu. Projekto rengėjas tuo metu nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, kad CCS direktyva nebuvo perkelta į Vokietijos teisę, būtų buvę neįmanoma per projekto trukmės laikotarpį gauti reikiamų CO2 saugojimo leidimų.

Lenkijos (Belchatuvo) projektas rengėjo prašymu 2013 m. gegužės 6 d. buvo nutrauktas, nes nebuvo parengtas realus planas, kaip gauti trūkstamą projektui reikiamą finansavimą, taip pat dėl techninės rizikos ir dėl to, kad valstybė narė nesugebėjo laiku perkelti CCS direktyvos į nacionalinę teisę, todėl nebuvo tinkamos CO2 saugojimo teisinės sistemos, taip pat būta problemų, susijusių su visuomenės pritarimu CO2 saugojimui.

Italijos (Porto Tolės) projektas rengėjo prašymu 2013 m. rugpjūčio 11 d. buvo nutrauktas dėl neišsprendžiamų vėlavimo vykdyti projektą problemų, kilusių dėl Italijos Nacionalinės Tarybos sprendimo panaikinti aplinkosaugos leidimą Porto Tolės jėgainei. Be to, projekto rengėjo manymu, nebuvo jokios vilties gauti trūkstamą projektui reikiamą finansavimą. Vis dėlto projekto rengėjas neketina nutraukti visos su CCS susijusios veiklos – su įvairiais CCS aspektais susijusius darbus jis tęs bandomojoje Brindizio jėgainėje.

Su likusiais trimis projektais susiję galutiniai investavimo sprendimai dar nepriimti. Komisija yra tvirtai įsipareigojusi padėti sėkmingai įgyvendinti visus likusius projektus.

Toliau aprašoma dabartinė šių projektų padėtis.

Jungtinės Karalystės (Dono slėnio) projekto rengėjai įsipareigoję tęsti projektą ir siekia užsitikrinti operatyvinę paramą pagal šiuo metu rengiamą Jungtinės Karalystės susitarimo dėl skirtumų schemą. Įgyvendinus šį projektą būtų sudaryta galimybė užtikrinti sąveiką su vienu iš projektų, Jungtinės Karalystės vyriausybės įtrauktų į galutinį sąrašą projektų, remtinų vykdant Jungtinės Karalystės CCS komercializacijos konkursą.

Olandijos projektas (ROAD) labiausiai pasistūmėjęs į priekį, ir dėl jo jau gali būti priimtas galutinis investavimo sprendimas, jei tik bus gauta papildomų lėšų daugiausia dėl mažos anglies dioksido kainos padidėjusioms projekto išlaidoms padengti. Šiuo metu diskutuojama su papildomais investuotojais, siekiant per 2013 m. gauti trūkstamą projektui reikiamą finansavimą.

Su Ispanijos (Kompostilijos) projektu susijęs EEPEG veiksmas, kaip ir planuota, bus užbaigtas 2013 m. spalio mėn. Iki to laiko pradės veikti trys bandomosios jėgainės, kuriose naudojamos CO2 surinkimo, transportavimo ir saugojimo technologijos, ir sudaryta labai naudinga galimybė išbandyti visos CCS vertės grandinės veikimą. Kitas galimas žingsnis įgyvendinant šį projektą, be EEPEG veiksmo, galėtų būti parodomoji integruota pramoninio masto CCS jėgainė, tiesa, tokiai jėgainei pastatyti reikėtų gauti papildomų lėšų.

3.3.      Išvados

Nepaisant tinkamos pažangos, padarytos rengiantis diegti CO2 surinkimo, transportavimo ir saugojimo technologijas, faktinis daugumos CCS projektų įgyvendinimas išlieka abejotinas. Įgyvendinti šiuos projektus ir toliau labai trukdo visuomenės pasipriešinimas CO2 saugojimui sausumoje. Reikiamos investicijos ir veiklos išlaidos labai didelės, ir, kaip jau žinoma nuo pat šios programos pradžios, pagal EEPEG teikiamas finansavimas tėra paskata imtis projektų, tačiau vien jo nepakanka visoms papildomoms išlaidoms, susijusioms su CCS technologijų naudojimu jėgainėse, padengti. Vis dar nėra visiškai išnaudojama galimybė šį finansavimą derinti su finansavimu pagal NER300 ir Regioninio fondo programas. Be to, bendrovėms nepavyko įveikti visų techninių sunkumų, taip pat daugeliu atvejų nebuvo laiku gauti reikiami leidimai. Dabartinės anglies dioksido kainos labai mažos, todėl nesant jokių kitų teisinių apribojimų ar paskatų, ekonominės veiklos vykdytojams neapsimoka investuoti į CCS.

2013 m. kovo 27 d. komunikatu dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo Europoje ateities perspektyvų[11] siekiama atnaujinti CCS darbotvarkę ir pradėti diskusiją apie tai, kaip geriausiai paskatinti CCS technologijų demonstravimą, diegimą ir investicijas. Atsižvelgdama į atsiliepimus, gautus per šiuo metu vykdomą konsultaciją, išsamią CCS direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo valstybėse narėse analizę ir į savo darbo kuriant klimato ir energetikos sistemą po 2030 m. patirtį, Komisija apsvarstys poreikį prireikus parengti pasiūlymų, susijusių su artimiausiu, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais.

CCS direktyvoje numatyta anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir saugojimo teisinė sistema. Iki perkėlimo į nacionalinę teisę termino – 2011 m. birželio mėn. – tik kelios valstybės narės pranešė apie visišką arba dalinį direktyvos perkėlimą. Ilgainiui padėtis pagerėjo, ir šiuo metu apie direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemones Komisijai nepranešė tik viena valstybė narė. Nors dauguma valstybių narių, kuriose siūloma vykdyti CCS parodomuosius projektus, baigė perkelti direktyvą į nacionalinę teisę, kai kurios valstybės narės draudžia saugoti CO2 savo teritorijose arba taiko apribojimus. Tai bus atidžiai išnagrinėta atliekant išsamią CCS direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo valstybėse narėse analizę.

Dėl artimiausio laikotarpio pasakytina, kad balandžio 3 d. paskelbtu antruoju kvietimu teikti paraiškas pagal NER300 programą suteikiama papildoma galimybė pagerinti dabartines CCS technologijų demonstravimo Europoje perspektyvas.

Dėl EEPEG Komisija įvertins šiuo metu vykdomos konsultacijos ir antrojo kvietimo teikti paraiškas pagal NER300 programą (gauta tik viena CCS projekto finansavimo paraiška) rezultatus ir padarys atitinkamas išvadas dėl likusių EEPEG CCS parodomųjų projektų ateities.

III.       EUROPOS EFEKTYVAUS ENERGIJOS VARTOJIMO FONDAS (EEE-F)

1.         Įvadas

Kaip reikalaujama EEPEG pakeitimų reglamente, į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, pridedamą prie šios ataskaitos, įtraukta tarpinio vertinimo ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie finansinių priemonių (EEE-F, techninės pagalbos ir informuotumo didinimo veiklos) padėtį.

Atlikus vertinimą paaiškėjo, kad pasiekta pirmų neblogų rezultatų, ir fondo perspektyvos pakankamai geros.

Iki šiol patvirtinti šeši projektai ir pasirašius atitinkamus susitarimus iš viso paskirta apie 79,2 mln. EUR.

Be to, turint omenyje planuojamus geriausiai parengtus projektus, galimos dar 114 mln. EUR vertės investicijos.

Todėl tikimasi, kad, nors ir su tam tikrais sunkumais, investicijoms bus paskirtas visas ES įnašas.

Techninės pagalbos srityje buvo patvirtinti aštuoni prašymai, kurių bendra vertė – 6,3 mln. EUR.

2.         Pagrindiniai tarpinio vertinimo rezultatai

Reglamento tikslų įgyvendinimas

Pirmas pakeitimų reglamento tikslas buvo įsteigti specializuotą investicijų fondą, kad teikiant iš jo papildomus įnašus būtų perskirstyti nepanaudoti EEPEG asignavimai. To buvo pasiekta padedant Europos investicijų bankui, kuriam buvo pavesta įsteigti šį fondą ir valdyti ES įnašą.

Antras EEE-F tikslas buvo sudaryti palankesnes sąlygas finansuoti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą (portfelio dalis – 70 proc.), atsinaujinančiųjų išteklių energiją (20 proc.) ir netaršų miesto transportą (10 proc.). Taigi šio fondo paskirtis visų pirma yra mažinti specifines finansines ir nefinansines energijos vartojimo efektyvumo kliūtis, tokias kaip sandorių išlaidos, nenuoseklios ir nedidelės investicijos, ribotos galimybės gauti paskolą, sudėtingos susitarimų struktūros, menkas investuotojų pasitikėjimas ir projektų rengėjų pajėgumų stoka.

Siekiant šio tikslo, fondo lėšomis remiamas patikimos energijos vartojimo efektyvumo rinkos kūrimas – teikiamas nestandartinis projektų finansavimas[12] ir specialūs finansiniai produktai (ir skolos, ir nuosavybės)[13], kuriais visų pirma remiamos sutartys dėl energijos vartojimo efektyvumo.

Siekiant spręsti finansavimo stokos ir investuotojų nenoro rizikuoti problemas, EEE-F buvo įsteigtas kaip kelių lygmenų fondas su trijų klasių akcijomis. ES investavo į C klasės subordinuotas akcijas, prisiimdama pirmuosius nuostolius ir didžiąją dalį rizikos, kad pritrauktų papildomų investuotojų, įskaitant privačius investuotojus.

EEE-F taip pat yra pavyzdys, kuriuo galima vadovautis kuriant naujoviškas finansines priemones, kurias taikant būtų investuojama į ekonomiškai efektyvius ir gerai parengtus tvariosios energetikos projektus (kurių grąžos laikotarpis ne ilgesnis nei 20 metų) ir pritraukiamas privatus kapitalas, kartu parodant už šių investicijų slypinčias verslo galimybes ir sukaupiant patikimų duomenų apie pasiektus rezultatus.

Ekonominis efektyvumas

Preliminariame 2013 m. biudžete numatytos administracinės išlaidos sudaro 1,48 mln. EUR, o asignavimai investicijoms – 160 mln. EUR. Tiksliau, jei šios sumos bus panaudotos, vienam administracinių išlaidų eurui teks apie 108 eurai investicijų. Atliekant šiuos skaičiavimus neatsižvelgta į pajamas, susijusias su palūkanų norma ir pagrindine kompensacija (2012 m. – 21 804 EUR), kurios visų pirma skiriamos EEE-F administracinėms išlaidoms padengti.

Papildomumas

EEE-F papildomumą įrodo tai, kad naudojant jį teikiamas ilgalaikis finansavimas, skatinamos kartotinį poveikį turinčios rinkos principais pagrįstos ir kokybiškos investicijos, o atrenkant projektus išlaikomas tolygus geografinis pasiskirstymas.

Šio fondo techninės pagalbos priemonėmis veiksmingai sprendžiamos projektų rengėjų pajėgumų stokos problemos ir šalinamos administracinės kliūtys, trukdančios formuoti didesnius projektus, kad būtų sukurta kritinė masė.

Įsteigus šį fondą ir atlikus pirmuosius veiksmus, buvo padidintas informuotumas apie verslo galimybes energijos vartojimo efektyvumo srityje ir apie naujovišką projektų finansavimą – taip buvo paskatintas privataus sektoriaus ir finansų įstaigų susidomėjimas.

Sverto poveikis

Programų lygmeniu ES įnašas (125 mln. EUR) buvo papildytas daugiau nei dvigubai didesne investuotojų įsipareigojimų suma (140 mln. EUR). Kiekvienam projektams finansuoti ES skiriamam 100 eurų tenka daugiau nei 110 kitų investuotojų skiriamų eurų, todėl sverto poveikio vertė yra daugiau nei 2. Žinoma, ateityje pageidautina sulaukti daugiau investuotojų, tačiau to nebus tol, kol EEE-F nesukaups įtikinamų duomenų apie pasiektus rezultatus.

Patikimas finansų valdymas

EEE-F finansų valdymas pagrįstas Europos Komisijos ir EIB nustatytomis investavimo gairėmis ir principais ir atitinka aukštus bankininkystės standartus, kurie stebimi ir vertinami įvairiuose investavimo etapuose.

Investicijų valdytojas („Deutsche Bank“) rengia mėnesines investicijų portfelio ataskaitas, ketvirčio ataskaitas ir metinius verslo planus, kuriuose nustatomi metiniai tikslai ir prognozuojamas poveikis EEE-F balansui.

Komisija užtikrina nuolatinį EEE-F stebėjimą darbiniu lygiu ir jos atstovams dalyvaujant EEE-F stebėtojų tarybos ir valdybos veikloje. Komisija taip pat atsako už investicijų valdytojo parengtų techninės pagalbos prašymų tvirtinimą.

3.         Pagrindinės išvados

Darbo su EEE-F patirtis padėjo suprasti energijos vartojimo efektyvumo rinkos varomąsias jėgas ir daryti išvadą, kad:

· finansavimo priemonės tvarios energetikos srityje turi būti lanksčios ir atitikti vietinės rinkos poreikius;

· pajėgumo skatinti ir finansuoti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą stoka gali būti veiksmingai pašalinta padedant plėtoti projektus ir taip sudarant sąlygas sukaupti patikimų duomenų apie investicijų į energijos vartojimo efektyvumą poveikį – tai stiprintų šio sektoriaus patikimumą ir didintų investuotojų pasitikėjimą;

· ES lygmens priemonėmis turėtų būti siekiama šalinti bendras kliūtis, rinkos nepakankamumą ir finansų krizės padarinius – jomis turėtų būti papildomos taikomos nacionalinės ar regioninės schemos vengiant dubliavimosi ir užtikrinant, kad nebūtų išstumiamos privačios investicijos;

· siekiant įveikti rinkos susiskaidymą, būtina telkti paklausą jungiant atskirus projektus į didesnius, dirbti pasitelkus finansinius tarpininkus ir teikti garantijas;

Iš esmės atlikus vertinimą paaiškėjo, kad pasiekta pirmų neblogų rezultatų, ir fondo perspektyvos pakankamai geros.

Šiuo metu didinti ES įnašą netikslinga, be kita ko, dėl to, kad dalis lėšų dar nepaskirta. Tačiau panaudojus šią sumą, ir fondui pasiekus brandos etapą ir tapus iš tiesų patraukliu rinkai, būtų galima apsvarstyti papildomų įnašų galimybę su sąlyga, kad būtų smarkiai padidėjęs sverto poveikis.

IV.       VIEŠIEJI PIRKIMAI

Atsižvelgdama į Audito Rūmų pastabas dėl klaidų, daromų vykdant EEPEG projektų viešųjų pirkimų procedūras, Komisija nusprendė imtis metodiškų veiksmų ir 2012 m. pabaigoje išsiuntė 59 projektų rengėjams (vykdantiems 61 projektą) išsamų klausimyną, kuriuo siekta surinkti informaciją apie sutarčių sudarymo procedūras, kurias jie taikė įgyvendinami veiksmą.

Atliktos analizės rezultatai aiškiai parodė, kad EEPEG projektų paramos gavėjai iš esmės gerai žinojo savo vietą viešųjų pirkimų procedūrose ir sutarčių sudarymo taisykles. Tikimasi, kad Komisijos vykdomi metodiški EEPEG paramos gavėjų informuotumo didinimo veiksmai padės išvengti tolesnių viešųjų pirkimų procedūrų trūkumų (iki šiol nustatyti trūkumai neturėjo neigiamo poveikio EEPEG įgyvendinimui).

[1]               2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo (OL L 200, 2009 7 31, p. 39).

[2]               2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1233/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 (OL L 346, 2010 12 30, p. 5).

[3]               2010 m. spalio 20 d. Reglamentas (EB) Nr. 994/2010, OL L 295, 2010 11 12.

[4]               http://ec.europa.eu/energy/evaluations/doc/2011_eepr_mid_term_evaluation.pdf.

[5]               OL L 115, 2013 4 25, p. 39.

[6]               Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, COM(2011) 665.

[7]               http://ec.europa.eu/energy/coal/ccs_en.htm.

[8]               http://ec.europa.eu/energy/coal/ccs_en.htm.

[9]               Pirmąjį bendros svarbos projektų sąrašą Komisija priėmė 2013 m. spalio 14 d. deleguotuoju reglamentu.

[10]             Direktyvos 2009/72/EB ir 2009/73/EB, kuriomis nustatomos elektros energijos vidaus rinkos ir dujų vidaus rinkos bendrosios taisyklės.

[11]             COM(2013) 180 final.

[12]             Projekto finansavimas grindžiamas projekto grynųjų pinigų srautais, o ne jo rėmėjų balansais – taip nustatomi pačių energijos vartojimo efektyvumo projektų vertės ir rizikos vertinimo kriterijai.

[13]             Pavyzdžiui, pirmaeilės ir subordinuotosios skolos, tarpinio pobūdžio priemonės, garantijos, nuosavybės priemonės, išperkamosios nuomos struktūros ir forfeitingas. EEE-F neteikia dotacijų ar nesubsidijuoja palūkanų normų (neteikia lengvatinių paskolų), nes šios finansinės paskatos nelaikomos tinkamomis projektams, kuriuos įgyvendinant gaunama pakankamai pajamų.

Bendra atliktų EEPEG projektams skirtų mokėjimų suma (EUR) 2013 m. birželio 30 d.

BL || Metai || Iš viso

Jungiamosios linijos || 2010 || 360 855 255,05

|| 2011 || 224 169 430,99

|| 2012 || 129 624 008,68

|| 2013 || 67 763 843,57

Bendra suma || || 782 412 537,72

CCS || 2010 || 193 746 614,74

|| 2011 || 192 027 188,76

|| 2012 || 37 119 607,39

|| 2013 || 19 405 061,13 -42 735 826

Bendra suma || || 399 562 646,02

JŪROS VĖJO ENERGIJA || 2010 || 146 307 027,84

|| 2011 || 41 300 324,67

|| 2012 || 15 648 927,94

|| 2013 || 804 463,30

Bendra suma || || 204 060 743,75

|| 2011 || 30 000 000,00

|| 2012 || 934 251,15

Efektyvaus energijos vartojimo fondas || || 30 934 251,15

Bendra suma || || 1 416 970 178,64