TURINYS

1........... Įžanga............................................................................................................................ 4

2........... 2012 m. EGF veiklos apžvalga........................................................................................ 4

3........... Veiksmai po 2011 m. EGF metinės veiklos ataskaitos..................................................... 5

4........... 2012 m. EGF veiklos analizė........................................................................................... 5

4.1........ Gautos paraiškos............................................................................................................ 5

4.1.1..... Gautos paraiškos pagal sektorius.................................................................................... 6

4.1.2..... Gautos paraiškos pagal prašytos paramos dydį................................................................ 6

4.1.3..... Gautos paraiškos pagal darbuotojų, kuriems numatyta teikti paramą, skaičių.................... 6

4.1.4..... Gautos paraiškos pagal prašomos paramos dydį vienam darbuotojui................................ 7

4.1.5..... Gautos paraiškos pagal intervencijos kriterijų................................................................... 7

4.2........ Skirta parama................................................................................................................. 7

4.2.1..... EGF parama finansuoti veiksmai.................................................................................... 10

4.2.2..... Struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo (ESF), lėšomis finansuojamų veiksmų papildomumas            10

4.3........ EGF finansinės paramos skyrimo sąlygų neatitinkančios paraiškos.................................. 11

4.4........ EGF veiklos rezultatai................................................................................................... 11

4.4.1..... 2012 m. pateiktų rezultatų ir gerosios patirties pavyzdžių santrauka................................ 11

4.4.2..... 2012 m. gautose galutinėse ataskaitose pateikta informacija apie įgyvendintas priemones 12

4.5........ 2014–2020 m. programavimo laikotarpis. Komisijos pateiktas naujo EGF reglamento pasiūlymas        17

4.6........ Finansinė ataskaita........................................................................................................ 17

4.6.1..... Iš EGF skirtos lėšos...................................................................................................... 17

4.6.2..... Techninės pagalbos išlaidos........................................................................................... 17

4.6.3..... Nustatyti arba pašalinti trūkumai.................................................................................... 18

4.6.4..... EGF finansinės paramos teikimo užbaigimas.................................................................. 18

4.6.5..... Kitos grąžintos sumos................................................................................................... 21

4.7........ Komisijos teikiama techninė pagalba............................................................................. 21

4.7.1..... Informavimas ir viešinimas............................................................................................. 21

4.7.2..... Susitikimai su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir EGF suinteresuotosiomis šalimis.... 21

4.7.3..... Žinių bazės kūrimas. EGF duomenų bazė ir standartizuotos EGF paraiškų teikimo procedūros  21

4.7.4..... Antrasis EGF statistinių duomenų leidinys (2007–2011 m.)............................................ 22

4.7.5..... EGF laikotarpio vidurio vertinimas................................................................................. 22

4.7.6..... EGF ex-post vertinimas. Pirmasis etapas....................................................................... 22

5........... Tendencijos.................................................................................................................. 23

6........... Išvada.......................................................................................................................... 31

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2012 m. veiklos

1.           Įžanga

Siekiant parodyti solidarumą ir padėti darbuotojams, praradusiems darbą dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, Reglamentu (EB) Nr. 1927/2006[1] įsteigtas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF). Fondas įsteigtas kaip priemonė, kuria siekiama derinti atviros prekybos teikiamą bendrą ilgalaikę naudą augimui ir užimtumui su galimu trumpalaikiu neigiamu globalizacijos poveikiu, visų pirma pažeidžiamiausių ir mažiausiai kvalifikuotų darbuotojų užimtumui. Iš EGF bendrai finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurias nustato valstybės narės, siekdamos padėti atleistiems darbuotojams sugrįžti į darbo rinką ir vėl rasti darbą.

Siekiant veiksmingiau reaguoti į pasaulio finansų ir ekonomikos krizę, taisyklės buvo iš dalies pakeistos 2009 m. birželio 18 d. Reglamentu (EB) Nr. 546/2009[2].

Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 16 straipsnyje nustatyta, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet turi pateikti kiekybinę ir kokybinę praėjusių metų EGF veiklos ataskaitą. Ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama EGF veiklos rezultatams, visų pirma pateikiant informaciją apie pateiktas paraiškas, priimtus sprendimus, finansuotus veiksmus, įskaitant jų ir struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo (ESF), lėšomis finansuojamų veiksmų tarpusavio papildomumą, ir skirtos finansinės paramos teikimo užbaigimą. Joje taip pat turėtų būti nurodytos dėl asignavimų stokos ar neatitikties reikalavimams atmestos paraiškos.

2.           2012 m. EGF veiklos apžvalga

2012 m. Komisija gavo 11 paraiškų dėl paramos, pagal kurias iš EGF prašyta 58,5 mln. EUR. Išsamesnė informacija apie paraiškas pateikta 4.1 skirsnyje ir 1 lentelėje.

2012 m. biudžeto valdymo institucija priėmė 19 sprendimų mobilizuoti EGF lėšas, iš viso – 73,5 mln. EUR iš 2012 m. EGF biudžeto. Išsamesnė informacija apie suteiktą paramą pateikta 4.2 skirsnyje ir 2 bei 3 lentelėse.

2012 m. Komisija gavo 41 galutinę EGF paramos įgyvendinimo ataskaitą. Išsamesnė informacija apie rezultatus pateikta 4.4 skirsnyje ir 4 lentelėje.

Baigta mokėti vienuolika ankstesniais metais skirtų EGF paramos įnašų (išsamesnė informacija pateikta 4.6.4 skirsnyje ir 6 lentelėje). Išsamesnė informacija apie Komisijos iniciatyva suteiktą techninę pagalbą (EGF reglamento 8 straipsnio 1 dalis) pateikiama 4.6.2 skirsnyje ir 5 lentelėje.

Komisija pradėjo pirmąjį ex-post vertinimo etapą, pasirašydama sutartį su išorės paslaugų teikėju (daugiau informacijos pateikiama 4.7.6 skirsnyje).

Komisijos pasiūlymas dėl būsimo 2014–2020 m. laikotarpiui skirto EGF reglamento, kuris 2011 m. pateiktas Europos Parlamentui ir Tarybai[3], buvo apsvarstytas abiejose institucijose (išsamesnė informacija pateikta 4.5 skirsnyje).

3.           Veiksmai po 2011 m. EGF metinės veiklos ataskaitos

Reglamentas (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą

Nuo 2009 m. gegužės 1 d. pateiktoms EGF paraiškoms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą. Jame nustatyti laikini ir ilgalaikiai pradinio EGF reglamento pakeitimai[4].

Iš dalies pakeistu reglamentu EGF buvo gerokai patobulintas – valstybėms narėms nustatytos geresnės sąlygos teikti paraiškas dėl EGF bendro finansavimo, kuriuo visų pirma remiamas jų atsakas į neigiamą pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikį užimtumui.

Kadangi 2011 m. Taryboje nebuvo pasiektas politinis susitarimas toliau taikyti dėl krizės nukrypti leidžiančią nuostatą, nuo 2011 m. gruodžio 31 d. ji nustojo galioti. Likusį EGF reglamento taikymo laikotarpį, t. y. iki 2013 m. gruodžio 31 d., paraiškos EGF paramai gauti gali būti grindžiamos tik struktūriniais pasaulio prekybos sistemos pokyčiais, o ne pasauline finansų ir ekonomikos krize, o bendro finansavimo norma sumažinta iki anksčiau taikytos 50 proc. bendrų finansuoti tinkamų išlaidų normos. Ilgalaikiai pakeitimai, t. y. atleistų darbuotojų skaičiaus ribos sumažinimas nuo 1 000 iki 500 ir įgyvendinimo laikotarpio pratęsimas nuo 12 iki 24 mėnesių nuo paraiškos pateikimo datos, toliau taikomi iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Palankesnės sprendimų dėl EGF paraiškų priėmimo sąlygos. Pasiūlymų teikimo Tarybai ir Europos Parlamentui tvarka

2012 m. buvo toliau tęsiamos 2010 m. pradėtos pastangos spartinti sprendimų priėmimą laikantis galiojančio reglamento taisyklių. 2012 m. kovo mėn. įvyko specialus valstybių narių atstovų seminaras, skirtas įvairiems su veiksminga Fondo veikla susijusiems klausimams spręsti.

4.           2012 m. EGF veiklos analizė

4.1.        Gautos paraiškos

2012 m. devynios valstybės narės (Airija, Vokietija, Danija, Ispanija, Švedija, Suomija, Italija, Belgija ir Rumunija) pateikė Komisijai 11 paraiškų[5] (žr. 1 lentelę) dėl 10 403 remtinų darbuotojų, atleistų dėl globalizacijos sukeltų struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir paprašė iš viso 58 499 659 EUR iš EGF. Dar nepatvirtintos sumos yra orientacinės, nes vertinimo etape jos gali keistis. Visos devynios valstybės narės anksčiau yra pateikusios paraiškas dėl EGF finansavimo.

Visoms paraiškoms taikytos 2009 m. birželio 18 d. priimto Reglamento (EB) Nr. 546/2009 nuostatos (t. y. 50 proc. bendro finansavimo norma, 24 mėnesių nuo paraiškos pateikimo dienos įgyvendinimo laikotarpis ir t. t.).

1 lentelė.— 2012 m. gautos paraiškos

4.1.1.     Gautos paraiškos pagal sektorius

Šios 11 paraiškų buvo susijusios su šešiais sektoriais[6]. Dėl dviejų sektorių (užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos ir vartotojiškos elektroninės įrangos) 2012 m. EGF paraiška pateikta pirmą kartą.

4.1.2.     Gautos paraiškos pagal prašytos paramos dydį

Kiekviena EGF paramos prašanti valstybė narė turi parengti suderintą geriausiai prie remtinų darbuotojų poreikių pritaikytą priemonių paketą ir nuspręsti, kokio dydžio paramos prašyti iš EGF. EGF reglamente nėra rekomenduojama arba ribojama bendra prašoma suma, tačiau Komisijai vertinant paraišką gali kilti klausimų, dėl kurių valstybei narei gali tekti peržiūrėti siūlomą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, o dėl to gali pasikeisti prašoma suma.

2012 m. prašytos EGF paramos suma svyravo nuo 2 620 982 EUR iki 12 536 454 EUR (vidurkis – 5 318 151 EUR).

4.1.3.     Gautos paraiškos pagal darbuotojų, kuriems numatyta teikti paramą, skaičių

Bendras atleistų darbuotojų, kuriems buvo numatyta teikti bendrai EGF finansuojamas pasiūlytas priemones, skaičius buvo 10 403, t. y. maždaug 74 proc. bendro atleistų darbuotojų skaičiaus (vienuolikoje paraiškų, kurias pateikė devynios valstybės narės, nurodyta 14 000 atleistų darbuotojų).

Remtinų darbuotojų skaičius svyravo nuo 295 iki 2 103, penkiose paraiškose buvo numatyta remti daugiau nei 1 000, o dviejuose – mažiau nei 500 darbuotojų. Atleistų darbuotojų skaičius ir darbuotojų, kuriems numatyta skirti EGF paramą, skaičius gali skirtis, jei paraišką teikianti valstybė narė nusprendžia EGF paramą skirti tik konkrečioms darbuotojų grupėms, pavyzdžiui, tiems, kuriems sunkiausia rasti darbą ir (arba) kuriems labiausiai reikalinga parama. Kiti atleisti darbuotojai gali gauti paramą ne iš EGF, treti gali patys susirasti naują darbą arba nuspręsti anksčiau išeiti į pensiją, o tai reiškia, kad jiems EGF priemonės taikomos nebus.

4.1.4.     Gautos paraiškos pagal prašomos paramos dydį vienam darbuotojui

Valstybės narės, laikydamosi reglamento, gali savo nuožiūra parengti atitinkamiems atleistiems darbuotojams siūlomų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą. Todėl vienam nukentėjusiam darbuotojui gali būti prašoma nevienodų sumų, atsižvelgiant į atleidimo iš darbo atvejo rimtumą, padėtį nukentėjusioje darbo rinkoje, remtinų darbuotojų asmenines aplinkybes, valstybės narės jau taikomas priemones ir paslaugų teikimo atitinkamoje valstybėje narėje arba regione išlaidas. Tuo paaiškinama, kodėl vienam darbuotojui prašomos paramos suma 2012 m. svyravo nuo maždaug 2 500 EUR iki šiek tiek daugiau nei 42 000 EUR, o vidutinė prašoma suma vienam darbuotojui buvo 8 668 EUR .

4.1.5.     Gautos paraiškos pagal intervencijos kriterijų

Visos vienuolika paraiškų buvo pateiktos siekiant remti darbuotojus, kurių atleidimas susijęs su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos.

Dešimt paraiškų pagrįstos EGF reglamento 2 straipsnio a punktu, viena – 2 straipsnio ce punkte numatytomis išimtinėmis aplinkybėmis.

4.2.        Skirta parama

Atsakydama į valstybių narių paraiškas 2012 m. biudžeto valdymo institucija priėmė 19 sprendimų išmokėti EGF lėšas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti (žr. 2 ir 3 lenteles, kuriose pateikta santrauka ir darbuotojų duomenų analizė). Penki sprendimai buvo susiję su 2012 m. pateiktomis paraiškomis, 13 – su 2011 m. gautomis paraiškomis ir vienas – su 2010 m. gauta paraiška. Pagal 14 iš 19 paraiškų skirtai paramai taikytos 2009 m. birželio 18 d. priimto Reglamento (EB) Nr. 546/2009 nuostatos (t. y. 65 proc. bendro finansavimo norma, 24 mėnesių nuo paraiškos pateikimo dienos įgyvendinimo laikotarpis ir t. t.). Penkioms 2012 m. pateiktoms paraiškoms taikyta bendro finansavimo norma buvo 50 proc., o įgyvendinimo laikotarpis išliko 24 mėnesiai (ilgalaikiai iš dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 546/2009 pakeitimai).

Pagal 19 paraiškų parama skirta 15 700 atleistų darbuotojų vienuolikoje valstybių narių; iš EGF iš viso išmokėta 73 536 222 EUR (14,7 proc. galimos didžiausios metinės EGF sumos). Septyni iš 19 EGF paramos įnašų patvirtinti 2012 m. gruodžio mėn. ir išmokėti 2013 m. pirmąjį ketvirtį (iš 2012 m. biudžeto).

EGF finansavimo sumažėjimą, palyginti su 2011 m. (2011 m. 22 paramos įnašams skirta 128 167 758 EUR ), iš dalies nulėmė sumažėjusi EGF bendro finansavimo norma (50 proc. vietoje anksčiau taikytų 65 proc.) ir mažesnis naujų paraiškų skaičius, nes dėl krizės nukrypti leidžianti nuostata nustojo galioti 2011 m. pabaigoje.

2 lentelė.— Informacija apie 2012 m. skirtą paramą

3 lentelė. — 2012 m. skirta EGF parama. Darbuotojų duomenys

4.2.1.     EGF parama finansuoti veiksmai

Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 3 straipsnyje nustatyta, kad EGF parama galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kuriomis siekiama padėti atleistiems darbuotojams vėl įsidarbinti. Be to, nurodoma, kad iš EGF galima finansuoti valstybės narės parengiamąją, valdymo, informavimo, viešinimo bei kontrolės veiklą, susijusią su šios paramos naudojimu (įgyvendinimo veikla).

2012 m. pagal 19 paraiškų patvirtintomis iš EGF finansuojamomis priemonėmis siekta į darbo rinką grąžinti 15 700 atleistų darbuotojų. Iš esmės šias priemones sudarė intensyvi, prie individualių poreikių pritaikyta pagalba ieškant darbo ir bylų tvarkymas, įvairių sričių profesinis mokymas, įgūdžių gerinimo ir perkvalifikavimo priemonės, įvairios laikinos finansinės paskatos ir (arba) išmokos, teikiamos taikant aktyvias pagalbos priemones iki faktinio grįžimo į darbo rinką momento, kuravimas pradiniu etapu naujoje darbo vietoje ir kitokia veikla, pavyzdžiui, verslumo skatinimas ir verslo kūrimas, vienkartinės užimtumo bei įdarbinimo paskatos.

Rengdamos savo paramos paketus, valstybės narės atsižvelgė į darbuotojų veiklos sektorių, patirtį ir išsilavinimą, judumo galimybes ir esamas ar tikėtinas perspektyvas įsidarbinti atitinkamuose regionuose.

4.2.2.     Struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo (ESF), lėšomis finansuojamų veiksmų papildomumas

EGF tikslas – didinti įsidarbinimo galimybes ir užtikrinti greitą atleistų darbuotojų grįžimą į darbo rinką taikant aktyvias darbo rinkos priemones. Taigi, juo papildomas ESF, kuris yra pagrindinė ES užimtumo skatinimo priemonė. Iš esmės šie fondai vienas kitą papildo, nes suteikia galimybę tuos pačius klausimus spręsti dviem skirtingais laiko momentais: EGF teikia prie atleistų darbuotojų poreikių pritaikytą paramą konkretaus masinio darbuotojų atleidimo Europoje atveju, o pagal iš anksto parengtas daugiametes ESF programas remiami strateginiai ir ilgalaikiai tikslai (pvz., žmogiškojo kapitalo stiprinimas, pokyčių valdymas), tačiau, norint spręsti dėl masinio darbuotojų atleidimo susiklosčiusią kritinę padėtį, pastarojo fondo lėšų paprastai negalima perskirstyti. Kartais EGF ir ESF priemonės naudojamos viena kitai papildyti, taip siekiant kartu pasiūlyti trumpalaikių ir ilgalaikių sprendimų. Svarbiausias kriterijus – galimybė šiomis priemonėmis teikti veiksmingą pagalbą darbuotojams, o valstybės narės pačios pasirenka — ir rengia — priemones bei veiksmus, kurie yra tinkamiausi nustatytiems tikslams pasiekti.

Bendrai iš EGF finansuotino suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo turinys turėtų būti suderintas su kitais veiksmais ir juos papildyti. EGF bendrai finansuojamos priemonės gali būti daug įvairesnės nei vien standartiniai kursai ar veiksmai, o praktika rodo, kad EGF suteikia valstybėms narėms galimybę pasiūlyti darbo netekusiems darbuotojams geriau pritaikytą ir visapusiškesnę pagalbą, kuri be EGF būtų neįmanoma, įskaitant priemones, kuriomis jie paprastai negalėtų pasinaudoti (pavyzdžiui, antrosios ar trečiosios pakopos išsilavinimą). EGF suteikia galimybę valstybėms narėms skirti daugiau dėmesio itin pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, mažiau kvalifikuotiems arba migrantų kilmės žmonėms, užtikrinti pakankamą konsultantų skaičių ir (arba) paramą teikti ilgesnį laiką, nei būtų įmanoma be EGF pagalbos. Visa tai atveria darbuotojams didesnes perspektyvas gerinti savo padėtį.

Visos valstybės narės privalo nustatyti reikalingus mechanizmus, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo pagal ES finansines priemones, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 6 straipsnio 5 dalyje.

4.3.        EGF finansinės paramos skyrimo sąlygų neatitinkančios paraiškos

Nei Komisija, nei biudžeto valdymo institucija nėra atmetusi nė vienos valstybių narių pateiktos paraiškos dėl finansavimo iš EGF.

4.4.        EGF veiklos rezultatai

Pagrindiniai informacijos apie EGF veiklos rezultatus šaltiniai – pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 15 straipsnį valstybių narių pateiktos galutinės ataskaitos. Jos papildomos informacija, kuria valstybės narės dalijasi palaikydamos tiesioginius ryšius su Komisija ir tais metais rengiamuose posėdžiuose bei konferencijose.

2012 m. Komisija gavo galutines ataskaitas dėl 41 EGF bendrai finansuojamos paramos atvejo; tą paramą dvylika valstybių narių teikė iki 2012 m. vidurio. Visais tais atvejais įgyvendinimo laikotarpis pratęstas iki 24 mėnesių nuo paraiškos pateikimo datos (laikotarpis pratęstas nuo 12 iki 24 mėnesių 2009 m. iš dalies pakeitus EGF reglamentą) ir visiems jiems buvo taikoma 65 proc. bendro EGF finansavimo norma (laikinai ją padidinus vietoje anksčiau taikytų 50 proc.).

2012 m. tų valstybių narių pateikti pagrindiniai rezultatai ir duomenys apžvelgiami šiame skirsnyje ir 4 lentelėje. Minėti paramos teikimo atvejai (41) taip pat bus išnagrinėti atliekant EGF ex-post vertinimą, kurio tikslas – įvertinti papildomą EGF teikiamą naudą ir jo poveikį atleistiems darbuotojams ir darbo rinkai (29 atvejai nagrinėjami pirmame vertinimo etape, likę 12 atvejų bus nagrinėjami paskutiniame etape – žr. 4.7.6. skirsnį).

Iki 2012 m. gruodžio 31 d. Komisija iš viso gavo galutines ataskaitas dėl 60 EGF paramos panaudojimo atvejų, tai sudaro 57 proc. visų iki 2012 m. 31 d. gautų paraiškų (105)[7].

Remiantis valstybių narių galutinėse ataskaitose pateikta informacija galima daryti išvadą, kad EGF suteikia papildomos naudos valstybių narių veiksmams, skirtiems padėti atleistiems darbuotojams vėl rasti darbą ir sugrįžti į darbo rinką. EGF suteikia valstybėms narėms galimybę pasiūlyti kokybiškesnes priemones didesniam skaičiui darbuotojų ir ilgesnį laikotarpį nei tai būtų įmanoma be EGF finansavimo.

4.4.1.     2012 m. pateiktų rezultatų ir gerosios patirties pavyzdžių santrauka

Iš dvylikos valstybių narių pateiktų galutinių ataskaitų matyti, kad pasibaigus EGF paramos panaudojimo laikotarpiui 14 333 darbuotojai (50 proc. iš 28 662 EGF parama pasinaudojusių darbuotojų) rado naują darbą arba pradėjo dirbti savarankiškai. Tai geras rezultatas, nes iš EGF bendrai finansuojamomis priemonėmis daugiausia pasinaudojo darbuotojai, kuriems sunkiausia išlikti darbo rinkoje. Maždaug 3,7 proc. darbuotojų vis dar mokėsi arba dalyvavo profesiniame rengime, o 44,7 proc. buvo bedarbiai arba neaktyvūs dėl asmeninių priežasčių[8]. Išsamesnė informacija pateikta 4 lentelėje.

Panašiai kaip 2010 m. ir 2011 m., grįžimo į darbo rinką rezultatams turėjo įtakos sumažėjusios įsidarbinimo galimybės vietos ir regiono darbo rinkose – tai tiesioginė pasaulinės krizės pasekmė. Taip pat reikėtų pažymėti, kad grįžimo į darbo rinką rodiklis, nustatytas atitinkamo paramos panaudojimo laikotarpio pabaigoje, parodo darbuotojų užimtumo padėtį tik tuo momentu, kai renkami duomenys. Jis nesuteikia jokios informacijos apie rasto darbo pobūdį ir kokybę ir gali iš esmės pasikeisti per trumpą laiką. Remiantis kelių valstybių narių pateikta informacija, grįžimo į darbo rinką lygis turi tendenciją didėti net vos po kelių mėnesių po galutinių ataskaitų pateikimo ir toliau auga vidutinės trukmės laikotarpiu, ypač tais atvejais, kai pasibaigus EGF paramos panaudojimo laikotarpiui darbuotojai ir toliau gauna prie jų poreikių pritaikytą pagalbą, kurią valstybės narės teikia pačios arba su ESF pagalba. Tai rodo, kad EGF bendrai finansuojama parama gali turėti papildomo teigiamo poveikio per ilgesnį laikotarpį.

4.4.2.     2012 m. gautose galutinėse ataskaitose pateikta informacija apie įgyvendintas priemones

Į paramos paketus, kuriuos dvylika valstybių narių pasiūlė atleistiems darbuotojams, buvo įtrauktos įvairios prie individualių poreikių pritaikytos darbo paieškos, įdarbinimo ir (per)kvalifikavimo priemonės. Didžiausios sumos buvo skirtos toliau nurodytų dviejų kategorijų priemonėms: mokymo ir perkvalifikavimo priemonėms (apie 56,5 mln. EUR arba 32 proc. visų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų išlaidų visais paramos skyrimo atvejais (41)) ir piniginėms išmokoms, kurios buvo mokamos darbuotojams, kol šie naudojosi aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis (maždaug 68,5 mln. EUR arba 38,8 proc. visų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų išlaidų visais paramos skyrimo atvejais (41)).

Kvalifikacijos ir mokymo programos buvo pritaikytos prie darbuotojų poreikių ir norų, atsižvelgiant į vietos ir regiono darbo rinkų reikalavimus ir į perspektyvius sektorius, kuriuose darbo vietų gali atsirasti ateityje. Kai kuriose valstybėse narėse (pvz., Austrijoje ir Airijoje) ir kai kuriais atvejais daugiausia dėmesio skirta aukštojo mokslo kvalifikacijai, kitose valstybėse narėse – darbuotojų techninių įgūdžių gerinimui. Kai kur (pvz., Danijoje) EGF parama buvo naudojama novatoriškoms priemonėms, kurios dar nebuvo prieinamos visiems atleistiems darbuotojams, išbandyti; išbandžius su EGF jos gali būti plačiau naudojamos ateityje. Daugeliu atvejų darbuotojai galėjo gauti turimus įgūdžius ar patirtį patvirtinantį sertifikatą, kurio vertę pripažino būsimi darbdaviai.

Priemones taip pat sudarė veiksmai, kuriais siekiama skatinti verslumą ir naujų įmonių steigimą (jie įtraukti į daugelį paramos priemonių paketų), ir piniginės išmokos, skirtos padengti kelionės, pragyvenimo ir su mokymu susijusias išlaidas, kurias patyrė darbuotojai, naudodamiesi jiems parengtomis aktyviomis darbo rinkos priemonėmis.

Dvylika valstybių narių pranešė tam tikrų įdomių faktų ir pateikė vilčių teikiančios informacijos, kad dėl EGF paramos ir paslaugų atitinkamų darbuotojų asmeninė padėtis, pasitikėjimas savimi ir įsidarbinimo galimybės akivaizdžiai pagerėjo, net jei ne visiems iš jų pavyko greitai rasti naują darbą.

Pasitelkusios EGF paramą šios valstybės narės galėjo aktyviau veikti srityse, kuriose atleisti darbuotojai, ir didesniam skaičiui žmonių ilgiau teikti kokybiškesnę paramą įvairesnėse srityse, nei būtų buvę įmanoma be EGF paramos. Panaudodamos ES lėšas jos galėjo lanksčiau spręsti problemas ir į savo priemonių paketus įtraukti prie individualių poreikių ypač gerai pritaikytus, kartais novatoriškus ir kokybiškus veiksmus, taip pat daugiau dėmesio skirti konkrečioms darbuotojų grupėms – mažesnę kvalifikaciją turintiems ir sudėtingesnėje padėtyje esantiems darbuotojams (vyresniems nei 50 m. asmenims, migrantų kilmės žmonėms, turintiems negalią darbuotojams, tik pagrindinį išsilavinimą ir bazinių įgūdžių įgijusiems darbuotojams ir t.t.). Itin naudingos buvo darbo mugės, kuriose dalyvavo atleisti darbuotojai, ir paramos priemones įgyvendinančių agentūrų veiksmai – jos susisiekdavo su vietos įmonėmis ir sužinodavo apie dar nepaskelbtas darbo vietas; tuomet remtini darbuotojai galėjo dalyvauti mokymuose, kad jų įgūdžiai atitiktų laisvų darbo vietų reikalavimus. Dar viena veiklos rūšis, dėl kurios EGF remiami darbuotojai galėjo gauti darbo pasiūlymų, buvo stažuočių organizavimas.

Kai kuriose valstybėse narėse EGF parama turėjo įtakos ištisiems pramonės sektoriams, pavyzdžiui, Nyderlandų spausdinimo bei grafikos sektoriuje imta kreipti daugiau dėmesio į atleistų vyresnių darbuotojų poreikius. Ryšių su vietos įmonėmis užmezgimas Ispanijoje padėjo geriau suprasti darbo rinką – reikalingus darbuotojų profilius ir galiojančių darbo sutarčių tipus ir sąlygas. Dvylika valstybių narių taip pat vykdė informavimo ir sąmoningumo didinimo veiklą, skirtą susijusiems darbuotojams, taip pat potencialiems darbdaviams, kitoms suinteresuotosioms šalims ir informuotai visuomenei. Tai apėmė straipsnius vietos ir socialinėje žiniasklaidoje, reklaminius lankstinukus ir vaizdo siužetus, interneto svetaines ir baigiamąsias konferencijas EGF bendrai finansuojamų projektų pabaigai paminėti.

Valstybių narių institucijos laikė EGF naudinga priemone, padedančia joms įveikti dabartinius darbo rinkose kylančius uždavinius šiuo biudžeto lėšų taupymo laikotarpiu. Taigi EGF bendrai finansuojama parama reiškia didesnes investicijas į gebėjimus, o tai gali turėti teigiamo poveikio taip pat ir vidutinės bei ilgesnės trukmės laikotarpiais, kai rinkos laipsniškai vaduosis iš krizės.

Minėtos dvylika valstybių narių taip pat pateikė nemažai patirties pavyzdžių, kurie turėtų būti naudingi rengiant būsimas EGF paraiškas ir panaudojant paramą. Naudodamos EGF valstybės narės gali anksti pradėti teikti pagalbą atleistiems darbuotojams – priemones galima pradėti rengti vos paskelbus apie būsimus atleidimus. Nyderlandai, Austrija, Vokietija ir Čekija pranešė apie teigiamą patirtį, susijusią su ankstyvu priemonių įgyvendinimu. Priemonių peržiūra ir joms skirto biudžeto perskirstymas įgyvendinimo laikotarpiu padeda parengti tinkamesnį darbuotojams derinį ir geriau panaudoti biudžeto lėšas. Danija rekomenduoja naudotis teisininkų paslaugomis vykdant viešųjų pirkimų procedūras, nes tam skirtas laikas yra ribotas, o teisinis tikrumas itin svarbus. Nyderlandai rekomendavo kuo anksčiau informuoti nukentėjusius darbuotojus apie siūlomas priemones, nes tik taip iš esmės išlaikoma jų motyvacija ir susidomėjimas darbu bei karjeros galimybėmis.

4 lentelė. — 2012 m. —pateiktos galutinės ataskaitos. Rezultatų santrauka

4.5.        2014–2020 m. programavimo laikotarpis. Komisijos pateiktas naujo EGF reglamento pasiūlymas

Pagal EGF reglamento 20 straipsnį reglamentas turi būti peržiūrėtas iki 2013 m. gruodžio 31 d.; ši data sutampa su 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos pabaiga. 2013 m. vasario 7–8 d., Europos Vadovų Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pritarė, kad kitu 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu EGF būtų toliau naudojamas siekiant teikti konkrečią vienkartinę paramą darbuotojams, atleistiems dėl esminių struktūrinių globalizacijos nulemtų pokyčių. Išsamesnė informacija apie būsimą reglamentą bus pateikta, kai Taryba ir Europos Parlamentas jį patvirtins.

4.6.        Finansinė ataskaita

4.6.1.     Iš EGF skirtos lėšos

2012 m. biudžeto valdymo institucija iš EGF skyrė 19 paramos įnašų – iš viso 73 536 222 EUR, t. y. 14,7 proc. galimos didžiausios metinės sumos (žr. 2 lentelę). Visi 19 mokėjimų atlikti iš 2012 m. biudžeto, nors septyni galutiniai mokėjimai atlikti 2013 m. pradžioje.

Pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo[9], kuriuo nustatyta EGF biudžeto sistema, 28 straipsnį iš EGF leidžiama skirti didžiausia suma per metus negali viršyti 500 mln. EUR, naudojant bet kurias praėjusių metų neišnaudotų bendrųjų išlaidų aukščiausių ribų maržas ir (arba) panaikintų dvejų ankstesnių metų įsipareigojimų sumas, išskyrus nurodytas finansinės programos 1B išlaidų kategorijoje. Be to, pagal EGF reglamento 12 straipsnį kiekvienų metų rugsėjo 1 d. Fonde turi būti likę bent 25 proc. didžiausios metinės sumos, kad būtų galima tenkinti iki metų pabaigos atsirasiančius poreikius.

2012 m. skirtų lėšų įsipareigojimų asignavimai buvo perkelti iš EGF rezervo į EGF biudžeto išlaidų kategoriją. Metų pradžioje į EGF biudžeto išlaidų kategoriją kredituota 50 00 000 EUR suma. Taisomuoju biudžetu įtraukta papildoma 17 657 535 EUR suma. Atliekant bendrąjį perkėlimą buvo nustatyti ir į EGF pervesti 5 878 687 EUR.

4.6.2.     Techninės pagalbos išlaidos

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 8 straipsnio 1 dalį iki 0,35 proc. metams skirtų finansinių išteklių (1,75 mln. EUR) Komisijos iniciatyva gali būti naudojami kaip techninė pagalba EGF reglamentui įgyvendinti būtinai veiklai, kaip antai parengiamieji veiksmai, stebėsena, informavimas, žinių bazės kūrimas, administracinė ir techninė pagalba, auditas, kontrolė ir vertinimas. 2012 m. liepos 4 d. biudžeto valdymo institucija patvirtino 730 000 EUR sumą techninei pagalbai[10], kurią sudarė 5 lentelėje nurodyta veikla. Dėl likusių 1 020 000 EUR, kuriuos tais metais buvo galima panaudoti techninei pagalbai, nesikreipta.

Biudžeto valdymo institucija pradinį Komisijos pasiūlymą[11] dėl 1 120 000 EUR pakeitė ir sumą sumažino iki 730 000 EUR, o tai padarė poveikio beveik visoms išlaidų kategorijų lėšoms. Teikdama techninę pagalbą Komisija nusprendė pirmenybę teikti susitikimams su valstybių narių atstovais, kad būtų užtikrinta veiksminga Fondo veikla, ir pradėti suplanuotą Fondo veiklos ex-post vertinimą.

5 lentelė. —2012 m. techninės pagalbos išlaidos

Aprašymas || Biudžete numatyta suma (EUR) * || Faktinė suma (EUR)

Informavimo veikla (pvz., EGF svetainės atnaujinimas visomis ES kalbomis, leidiniai ir audiovizualinė veikla) || 130 000 || Išlaidų nėra (svetainę atnaujino Komisijos tarnybos)

Administracinė ir techninė pagalba: – EGF asmenų ryšiams ekspertų grupės susitikimai – Seminarai EGF paramos priemonių įgyvendinimo tema || 35 000 125 000 ||  70 000 181 900

Stebėsenos duomenų rinkimas ir EGF statistinių duomenų leidinys („EGF Statistical Portrait“) || 20 000 || Išlaidų nėra (veiklą vykdė Komisijos tarnybos)

Žinių bazės kūrimas (standartizuotos EGF paraiškų teikimo procedūros) ir paraiškų nagrinėjimas; EGF duomenų bazės, kurioje pateikti su EGF paramos atvejais susiję faktai ir skaičiai, kūrimas ir racionalizavimas || 70 000 || Išlaidų nėra (su duomenų baze susijusią veiklą vykdė Komisijos tarnybos) (standartizuotų procedūrų kūrimo išlaidos nukeltos į 2013 m. biudžetą)

Vertinimas || 350 000 || 476 203 **

Iš viso || 730 000 || 728 103

*             2012 m. liepos 4 d. biudžeto valdymo institucijai priėmus sprendimą nustatytos sumos.

**           344 810 EUR skirta pirmajam ex-post vertinimo etapui (EGF reglamento 17 straipsnio 1 dalies b punktas), o 131 393 EUR – galutiniam laikotarpio vidurio vertinimo mokėjimui (EGF reglamento 17 straipsnio 1 dalies a punktas).

4.6.3.     Nustatyti arba pašalinti trūkumai

2012 m. pagal EGF reglamentą Komisijai apie trūkumus nebuvo pranešta.

2012 m. pagal EGF reglamentą pašalintų trūkumų nebuvo.

4.6.4.     EGF finansinės paramos teikimo užbaigimas

EGF reglamento 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, pagal kurią baigiama teikti EGF finansinė parama. 2012 m. buvo vienuolika užbaigtos teikti paramos atvejų (žr. 6 lentelę); visos paramos priemonės įgyvendintos iki 2012 m. (24 mėnesių įgyvendinimo laikotarpis nuo paraiškos pateikimo datos; 65 proc. EGF bendro finansavimo norma).

Biudžeto vykdymas svyravo nuo 1,9 proc. iki daugiau nei 100 proc. Iš viso Komisijai grąžintos nepanaudotos šiems vienuolikai atvejų skirtos lėšos sudarė apie 18,1 mln. EUR (37,8 proc. šiems atvejams skirtos EGF paramos).

Valstybės narės ne visomis skirtomis lėšomis pasinaudojo dėl įvairių priežasčių. Nors valstybės narės raginamos teikti realistiškas biudžeto sąmatas suderintam prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketui, gali pritrūkti tikslaus ir informacija pagrįsto planavimo. Atliekant pradinius skaičiavimus atsargumo sumetimais numatoma per didelė suma, o vėliau paaiškėja, kad tai nebuvo reikalinga. Planavimo etape galbūt pervertintas siūlomomis priemonėmis pasinaudosiančių darbuotojų skaičius, kai kurie darbuotojai vietoj brangesnių pasirinko pigesnes priemones arba rinkosi trumpalaikes, o ne ilgalaikes priemones, arba naują darbo vietą jie susirado greičiau nei manyta iš pradžių. Ne visa parama gali būti pasinaudojama ir dėl kitų priežasčių: vėluojama pradėti įgyvendinti priemones, o įgyvendinant prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą nesinaudojama lankstumo galimybe, kuri leidžia perskirstyti skirtingų biudžeto išlaidų kategorijų lėšas.

Komisija talkino valstybėms narėms reguliariai teikdama informaciją ir rengdama specialius seminarus, skirtus paskatinti kuo geresnį lėšų valdymą. Todėl iš pradžių aukštas lėšų susigrąžinimo rodiklis (daugiau nei 60 proc.) pirmaisiais paramos teikimo atvejais sumažėjo per pusę (37,8 proc.), tačiau turi būti dar labiau sumažintas.

Tikimasi, kad turėdamos daugiau patirties valstybės narės geriau parengs priemonių išlaidų sąmatas ir numatys darbuotojų dalyvavimą. Taip pat trumpėja laikotarpis, per kurį EGF parama patenka į tikslinę vietovę, gerėja įvairių koordinavimo ir įgyvendinimo struktūrų gebėjimai ir nacionalinių bei regionų ir (arba) vietos lygmens ryšių kokybė. Valstybės narės aktyviau naudojasi galimybe persvarstyti savo biudžetus ir perskirstyti išlaidas tarp įvairių priemonių ir (arba) įgyvendinimo išlaidų. Galiausiai, ES institucijos taip pat deda daugiau pastangų spartinant sprendimų priėmimo ir EGF lėšų išmokėjimo procedūras, kad būtų sutaupyta laiko ir kuo geriau būtų panaudotos lėšos. 2012 m. kovo mėn. Komisija surengė specialų seminarą valstybių narių atstovams, kuriame buvo aptarti įvairūs klausimai, susiję su laiku vykdomu ir veiksmingu Fondo paramos naudojimu.

6 lentelė. —2012 m. užbaigtos teikti paramos atvejai

4.6.5.     Kitos grąžintos sumos

2012 m. kitos sumos grąžintos nebuvo.

4.7.        Komisijos teikiama techninė pagalba

4.7.1.     Informavimas ir viešinimas

Interneto svetainė

EGF reglamento (EB) Nr. 1927/2006 9 straipsnyje nustatyta, kad Komisija „parengia interneto svetainę, prieinamą visomis Bendrijos kalbomis, kurioje teikiama informacija apie EGF, paraiškų teikimo gairės, taip pat atnaujinama informacija apie priimtas ir atmestas paraiškas, pabrėžiant biudžeto valdymo institucijos vaidmenį.“

Laikantis 9 straipsnio reikalavimų 2012 m. Komisijos EGF interneto svetainė[12] buvo atnaujinta ir papildyta susijusia informacija. Svetainėje apsilankė 32 030 individualių lankytojų, kurie peržiūrėjo 253 462 puslapius (iš viso 2012 m. apsilankyta 44 630 kartų).

4.7.2.     Susitikimai su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir EGF suinteresuotosiomis šalimis

2012 m. kovo 21 d. ir 2012 m. spalio 16 d. Briuselyje įvyko devintasis ir dešimtasis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo asmenų ryšiams, kurie yra EGF atstovai valstybėse narėse, ekspertų grupės posėdžiai. Tam tikroje kiekvieno posėdžio dalyje buvo aptarta galiojančio EGF reglamento peržiūra, Komisijos pasiūlymas dėl jo galiojimo 2014–2020 m. laikotarpiu pratęsimo ir su būsimu jo nuostatų įgyvendinimu susiję klausimai; nariai taip pat buvo informuoti apie pasirengimą 2007–2013 m. EGF ex-post vertinimui ir aptarti kiti įvairūs darbotvarkės klausimai.

2012 m. kovo 22 d. Briuselyje surengtas EGF seminaras, skirtas ryšiams užmegzti, kuriame aptarti EGF paramos priemonių įgyvendinimo terminai ir pasidalyta gerąja patirtimi, siekiant sparčiausiai ir veiksmingiausiai įgyvendinti priemones patiriant kuo mažiau išlaidų.

2012 m. spalio 17 d. Briuselyje surengtas kitas ryšių mezgimo seminaras, per kurį aptarti įvairūs su EGF įgyvendinimu susiję klausimai, įskaitant krizės poveikį atskiriems sektoriams ir įgyvendinant EGF pasiūlytų verslo kūrimo priemonių populiarumą.

4.7.3.     Žinių bazės kūrimas. EGF duomenų bazė ir standartizuotos EGF paraiškų teikimo procedūros

Siekiant užregistruoti kiekybinius EGF paramos panaudojimo duomenis statistikos tikslais, 2012 m. Komisijos tarnybos patobulino EGF duomenų bazę ir parengė keletą formų duomenų įrašymui į duomenų bazę palengvinti. Naujos elektroninės paraiškos formos kūrimas numatytas 2013–2014 m., atsižvelgiant į parengiamąjį darbą, kurį 2011 m. atliko išorės ekspertai (jis finansuotas iš 2011 m. techninei pagalbai skirto biudžeto; galutinė ataskaita pateikta 2012 m. balandžio mėn.).

Sukūrus šią naują formą bus standartizuotos paraiškų teikimo ir vertinimo procedūros, todėl turėtų sutrumpėti laikotarpis nuo to momento, kai valstybė narė parengia paraišką, iki tol, kol Komisijos pateiktą pasiūlymą priima Europos Parlamentas ir Taryba. Be to, formą naudojant kartu su duomenų baze bus palengvinta Komisijos vykdoma su EGF paramos panaudojimu susijusių faktų ir skaičių analizė, rinkimas ir palyginimas.

Kita 2012 m. numatyta informacinė veikla

Savo pasiūlyme dėl 2012 m. techninės pagalbos Komisija buvo numačiusi sukurti vaizdo siužetą ir tam tikrus informacinius prospektus apie EGF veiklą. 2012 m. liepos mėn. biudžeto valdymo institucijai sumažinus biudžetą, šie veiksmai negalėjo būti įgyvendinti.

4.7.4.     Antrasis EGF statistinių duomenų leidinys (2007–2011 m.)

2012 m. pirmąjį pusmetį Komisija paskelbė antrąjį EGF statistinių duomenų leidinį (2007–2011 m.), kurį parengė išorės ekspertai skyrus lėšų iš 2011 m. techninės pagalbos biudžeto.

4.7.5.     EGF laikotarpio vidurio vertinimas

2011 m. pagal EGF reglamento 17 straipsnio 1 dalies a punktą atlikto EGF laikotarpio vidurio vertinimo rezultatai pateikti EGF suinteresuotosioms šalims Briuselyje 2012 m. vasario 2 d.[13] Tai suteikė galimybę aptarti pagrindinius pradinio EGF įgyvendinimo etapo (2007–2009 m.) rezultatus ir vertintojų rekomendacijas, kurios šiuo metu jau įgyvendintos arba įtrauktos į naujo EGF reglamento (2014–2020 m.) pasiūlymą.

4.7.6.     EGF ex-post vertinimas. Pirmasis etapas

33 EGF paramos naudojimo atvejai, kurie turi būti vertinami pirmuoju ex-post vertinimo etapu (EGF reglamento 17 straipsnio 1 dalies b punktas), yra nurodyti toliau. Šie atvejai atrinkti pagal galutinių įgyvendinimo ataskaitų datą (jos Komisijai buvo pateiktos iki 2012 m. rugsėjo 20 d.) Kiti EGF paramos naudojimo atvejai bus analizuojami galutiniu ex-post vertinimo etapu (tai EGF paramos naudojimo atvejai, kurių galutinės ataskaitos bus gautos 2013 m. gruodžio mėn. pabaigoje[14]).

5.           Tendencijos

Daugėjant paraiškų EGF paramai gauti, surinkta daugiau duomenų, leidžiančių nustatyti paraiškų teikimo tendencijas ir susidaryti bendrą vaizdą apie Fondo veiklos kryptį. Toliau pateiktose diagramose ir prieduose nurodomi nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. valstybių narių pateiktų 110 paraiškų duomenys[15]. Paprašyta maždaug 471,2 mln. EUR (maždaug 416,3 mln. EUR jau išmokėta) siekiant padėti 100 022 darbuotojams (valstybių narių apskaičiuotas remtinų darbuotojų skaičius).

1 diagrama. 2007–2013 m. gautų paraiškų skaičius (iki 2013 m. rugpjūčio 12 d.)

2009 m. priėmus laikinus ir ilgalaikius EGF reglamento pakeitimus, akivaizdžiai pasikeitė Europos Komisijai pateiktų paraiškų skaičius – nuo 2009 m. gegužės mėn. (kai pradėtas taikyti iš dalies pakeistas EGF Reglamentas) iki 2011 m. pabaigos paraiškų itin padaugėjo. Per visą laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. pateiktos 65 su krize susijusios paraiškos ir 45 su prekyba susijusios paraiškos (neatsižvelgiant į valstybių narių atsiimtas paraiškas). 82 proc. nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2011 m. pabaigos gautų paraiškų buvo susijusios su pasauline finansų ir ekonomikos krize.

Kaip nurodyta 2 priede, daugiausia paraiškų EGF finansavimui gauti pateikusi valstybė narė yra Ispanija (18 paraiškų), po jos – Nyderlandai (16 paraiškų), Italija (12 paraiškų) ir Danija (10 paraiškų). Iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. EGF paramos dar nebuvo prašiusios aštuonios valstybės narės: Estija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Vengrija, Slovakija, Jungtinė Karalystė ir Kroatija (kuri įstojo į ES tik 2013 m. liepos 1 d.).

2 diagrama. Kiekvienos valstybės narės 2007–2013 m. iš EGF prašytos paramos suma (iki 2013 m. rugpjūčio 12 d.)

(mln. EUR)

Per visą laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. 20 valstybių narių iš EGF prašė iš viso 471,2 mln. EUR (taip pat žr. 2 priedo lentelę, kurioje pateikta santrauka). Didžiausios EGF bendro finansavimo sumos paprašė Danija (63,7 mln. EUR, 10 paraiškų), Airija (63,3 mln. EUR, 7 paraiškos) Italija (60,6 mln. EUR, 12 paraiškų) ir Ispanija (57,1 mln. EUR, 18 paraiškų). Dar nepatvirtintos sumos yra orientacinės, nes jos gali keistis vertinimo etape.

3 diagrama. 2007–2013 m. remtinų darbuotojų skaičius pagal valstybes nares (iki 2013 m. rugpjūčio 12 d.)

Ispanija yra didžiausiam atleistų darbuotojų skaičiui EGF paramos prašiusi valstybė narė (13 396 darbuotojai; 18 paraiškų), po jos seka Italija (12 759 darbuotojai; 12 paraiškų), Vokietija (11 349 darbuotojai, 7 paraiškos) ir Airija (10 267 darbuotojai; 7 paraiškos). Kitose 12 šalių šis skaičius svyruoja nuo vos daugiau nei 8 000 Nyderlanduose iki šiek tiek mažiau nei 1 800 Lenkijoje. Kiekvienoje iš likusių paraiškas pateikusių valstybių narių remtinų darbuotojų skaičius yra mažesnis nei 1 000.

4 diagrama. 2007–2013 m. pateiktų paraiškų skaičius pagal sektorius (NACE 2 red.) (iki 2013 m. rugpjūčio 12 d.)

Visu 2007 m. sausio mėn. – 2013 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu EGF pateiktos paraiškos buvo susijusios su iš 35 veiklos sektorių atleistais darbuotojais (taip pat žr. 1 priede pateiktą santrauką). Dauguma paraiškų susijusios su gamybos pramonės, taip pat statybų ir paslaugų sektoriais. Daugiausia paraiškų gauta iš šių keturių gamybos sektorių: automobilių pramonės (19 paraiškų arba 17 proc. visų paraiškų), mašinų bei įrangos sektoriaus (12 paraiškų arba 11 proc. visų paraiškų), tekstilės pramonės (10 paraiškų arba 9 proc. visų paraiškų) ir poligrafijos pramonės (9 paraiškos arba 8 proc. visų paraiškų).

Apie 8 proc. (9 paraiškos) paraiškų gauta dėl darbuotojų, dirbančių plačiai apibrėžiamoje statybos pramonėje, apimančioje pastatų statybą, specializuotą statybos veiklą ir architektūros bei inžinerijos veiklą (jei būtų įtraukti gretutiniai sektoriai, pavyzdžiui, statybinių medžiagų, dailidžių ir stalių dirbinių ir keramikos, paraiškų skaičius siektų 13 (arba apie 12 proc. visų paraiškų). Dėl daugiau kaip pusės sektorių (20 iš 35 sektorių) EGF pateikta tik po vieną paraišką.

5 diagrama. 2007–2013 m. remtinų darbuotojų skaičius pagal sektorius (NACE 2 red.)(iki 2013 m. rugpjūčio 12 d.)

20 valstybių narių savo 110 paraiškų numatė skirti paramą iš viso 100 022 atleistiems darbuotojams. Pirmiausiai minėtinas yra automobilių sektorius (beveik 24 000 remtinų darbuotojų arba 23,8 proc. visų paraiškose nurodytų darbuotojų), tekstilės sektorius (daugiau kaip 11 000 remtinų darbuotojų arba 11,2 proc. visų paraiškose nurodytų darbuotojų), mobiliųjų telefonų sektorius (šiek tiek daugiau nei 10 000 remtinų darbuotojų arba 10 proc. visų paraiškose nurodytų darbuotojų) ir mašinų bei įrangos sektorius (daugiau nei 9 000 remtinų darbuotojų arba 9,1 proc. visų paraiškose nurodytų darbuotojų).

 6 diagrama. Vidutinė vienam remtinam darbuotojui 2007–2013 m. prašyta EGF paramos suma pagal valstybę narę (iki 2013 m. rugpjūčio 12 d.)

EUR                                                                                                  Vidutinė suma

6 diagramoje pateikta vidutinė EGF paramos suma vienam remtinam darbuotojui (4 711 EUR iš viso 100 022 darbuotojams, kuriems paramos prašė 20 valstybių narių). Didžiausia EGF paramos suma vienam remtinam darbuotojui skirta Austrijoje ir Danijoje (atitinkamai apie 14 000 ir 10 000 EUR). Tačiau Lietuvoje, Slovėnijoje ir Čekijoje prašoma paramos suma buvo mažesnė nei 1 000 EUR vienam darbuotojui.

6.           Išvada

Kol kas pastebėtos tendencijos rodo, kad sektorių, dėl kurių teikiamos paraiškos dėl EGF paramos darbuotojams, skaičius didėja. Valstybės narės sukaupė patirties atrinkdamos tinkamiausias priemones, planuodamos veiksmingą pagalbos teikimą atleistiems darbuotojams ir EGF lėšomis išbandydamos naujus metodus. Jos taip pat vis dažniau naudojasi galimybe perskirstyti skirtingų priemonių lėšas projekto įgyvendinimo metu, siekdamos geriausiai panaudoti gautą paramą.

Kadangi EGF laikinosios dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas negalėjo būti pratęstas po 2011 m. pabaigos (Taryboje nesurinkta kvalifikuota balsų dauguma), sumažėjo galimybių teikti ES paramą darbuotojams, nors vis dar daug jų patiria stiprų neigiamą krizės poveikį.

Nuo 2012 m. iki dabartinio EGF reglamento taikymo pabaigos (2013 m. pabaiga) toliau galios ilgalaikiai iš dalies pakeisto reglamento pakeitimai (iki 500 atleistų darbuotojų sumažinta riba ir iki 24 mėnesių nuo paraiškos pateikimo datos pratęstas įgyvendinimo laikotarpis), todėl valstybės narės gali toliau remti dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių atleistus darbuotojus. Išnaudojant visą EGF potencialą ir kartu taikant kitas turimas priemones bei konsultuojantis su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, EGF paramos skyrimo kriterijus atitinkantiems darbuotojams bus galima teikti konkrečią prie individualių poreikių pritaikytą pagalbą, tokiu būdu didinant jų galimybes darbo rinkoje vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu, kol rinkos pamažu išsivaduos iš krizės.

[1]               2006 m. gruodžio 20 d. Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, OL L 406, 2006 12 30, p. 1; klaidų ištaisymas visomis kalbomis padarytas OL L 48, 2008 2 22, p. 82, tik anglų kalba – OL L 202, 2008 7 31, p. 74.

[2]               2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, OL L 167, 2009 6 29.

[3]               COM(2011) 608 galutinis, 2011 10 6.

[4]               Nuo 2009 m gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. taikyta laikinoji nuo EGF reglamento leidžianti nukrypti nuostata, pagal kurią leista teikti paraiškas, pagrįstas pasauline finansų ir ekonomikos krize, o EGF bendro finansavimo norma nuo 50 proc. padidinta iki 65 proc.

[5]               Viena paraiška („EGF/2012/009 BE/Carsid“) vėliau buvo atsiimta ir vėl pateikta 2013 m. balandžio 2 d.

[6]               Automobilių (3), mašinų ir įrangos (3), pagrindinių metalų (2), mobiliųjų telefonų (1), vartotojiškos elektroninės įrangos (1), užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos (1) sektoriai.

[7]               Į duomenis neįtraukta galutinė ataskaita dėl vienos paraiškos, kurią vėliau atsiėmė ją pateikusi valstybė narė. (EGF 2007/002 FR Renault).

[8]               Nesimokantis, nedirbantis ir profesiniame rengime nedalyvaujantis asmuo.

[9]               OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

[10]             OJ L 192, 2012 7 20, p. 11.

[11]             COM(2012) 160, 2012 4 4.

[12]             http://ec.europa.eu/egf – visomis 23 ES kalbomis, įskaitant airių kalbą.

[13]             Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita pateikta EGF svetainėje http://ec.europa.eu/egf.

                Taip pat žr. 2011 m. EGF metinės veiklos ataskaitos 4.7.5 skirsnį.

[14]             Pirmojo ex-post vertinimo etapo ataskaita turi būti pateikta ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d., o galutinio etapo ataskaita – ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. (EGF reglamento 17 straipsnio 1 dalies b punktas).

[15]             Atsižvelgiant į 10 paraiškų, kurias jas pateikusios valstybės narės atsiėmė, šis skaičius išauga iki 120. Atsiimtų paraiškų duomenys į statistinius duomenys neįtraukti.