KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo ir iš dalies keičiančios Direktyvą 1999/13/EB, įgyvendinimo atskaita /* COM/2013/0704 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI
IR TARYBAI Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius
tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės
apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo ir iš dalies keičiančios
Direktyvą 1999/13/EB, įgyvendinimo atskaita 1. Įžanga Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB
(Dažų direktyva) ribojamas lakiųjų organinių junginių (LOJ), susidarančių
naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto
priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išlakų kiekis. Dažų direktyva siekiama išvengti oro taršos dėl
LOJ poveikio pažemio ozono[1]
ir antrinių kietųjų dalelių susidarymui arba ją mažinti. Dažų direktyva
papildomos nacionaliniu lygmeniu taikytinos priemonės, kad būtų galima
užtikrinti atitiktį didžiausiam leidžiamam LOJ išlakų kiekiui, nustatytam
Direktyvoje 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių
ribų (INR direktyvoje). Produktai, kuriems taikoma ši direktyva,– tai dažai ir
lakai, naudojami pastatams, jų apdailos elementams bei detalėms ir susijusioms
konstrukcijoms padengti dekoravimo, funkciniais ir apsaugos tikslais, taip pat
transporto priemonių pakartotinei apdailai[2].
Dažų direktyva nustatoma, kad LOJ kiekis
produktuose, kuriems taikoma ši direktyva, tiekiamuose rinkai po 2007 m.
sausio 1 d., turi neviršyti ribinių verčių, nurodytų jos II priede. Nuo
2010 m. sausio 1 d. dažams ir lakams taikomos griežtesnės (II etapo)
ribinės LOJ vertės. Dažų direktyva taip pat reikalaujama ženklinti produktus,
nurodant jų LOJ kiekį, kad vartojai būtų geriau informuoti ir galėtų
pasirinkti. Valstybės narės turi parengti stebėsenos programą, kuria
patikrinama atitiktis ribinių LOJ verčių ir ženklinimo reikalavimams, ir
reguliariai pranešti Komisijai rezultatus. Tai antroji Komisijos ataskaita Europos
Parlamentui ir Tarybai, kurioje pateikiama apžvalga, kaip valstybėse narėse
įgyvendinama Dažų direktyva. Pirmoji ataskaita[3]
buvo priimta 2011 m. Į šiuo metu rengiamos Teminės oro taršos strategijos
(TOTS)[4]
peržiūrą įtrauktas ir bendrasis LOJ išlakų šaltinių ir galimų ekonomiškai
veiksmingų priemonių jų kiekiui mažinti vertinimas. Todėl Dažų direktyva
atskirai neperžiūrima. Pažymėtina, kad papildoma Europos lygmeniu taikoma
priemonė šiuo metu yra vidaus ir išorės dažams ir lakams suteikiamas ekologinis
ženklas[5].
Šiuo ekologiniu ženklu, inter alia, reikalaujama savanoriškai labiau
riboti LOJ kiekį produktuose, tokiu būdu dar labiau mažinant LOJ išlakų kiekį,
nes vartotojai būtų skatinami sąmoningai rinktis šiuos produktus. 2. Įgyvendinimas 2.1. Įžanga Pagal Dažų direktyvos 7 straipsnį valstybės narės
turi pranešti Komisijai savo stebėsenos programos rezultatus ir taip įrodyti
atitiktį direktyvos reikalavimams. Be to, pagal minėtą straipsnį valstybės
narės turi pranešti pagal šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalį licencijuotų
produktų kategorijas ir kiekius. Iki 2012 m. liepos 1 d. valstybės narės
turėjo pateikti antrąją – 2010 m. laikotarpio – ataskaitą, atsižvelgdamos
į griežtesnes II etapo ribines LOJ vertes (Dažų direktyvos II priedą),
galiojančias dažams ir lakams nuo 2010 m. sausio 1 d. Siekdama padėti
valstybėms narėms nuosekliau parengti ataskaitą, Komisija parengė ir priėmė
bendrąją ataskaitos formą[6].
Įgyvendinimo ataskaitos gautos iš visų 27
valstybių narių. Šias ataskaitas ir jų įvertinimą rasti galima Komisijos
interneto svetainėje[7].
Šioje ataskaitoje, kurioje apibendrinami
svarbiausi valstybių narių pateiktos informacijos vertinimo rezultatai, dėmesys
kreipiamas į du Dažų direktyvos įgyvendinimo aspektus: · kokios stebėsenos programos parengtos Dažų direktyvos reikalavimų
atitikčiai patikrinti, t. y. pirmiausia priemonės, kurių ėmėsi
kompetentingos valstybių narių institucijos; · kaip valstybės narės laikosi techninių Dažų direktyvos reikalavimų,
t. y. įgyvendinimo priemonės, kurių ėmėsi dažų ir lakų gamintojai,
importuotojai, didmenininkai ir mažmenininkai. 2.2. Stebėsenos
programos Valstybių narių pateikta 2010 m. laikotarpio informacija
rodo, kad ribinių LOJ verčių (II priedas) ir ženklinimo reikalavimų (4
straipsnis) atitikties stebėsenos srityje padaryta pažanga arba bent jau
išlaikytas tas pats lygis kaip 2007 m. Valstybės narės taiko įvairius būdus atitikčiai
stebėti. Tai gali būti fiziniai patikrinimai (pvz., dažų produktų pavyzdžių
ėmimas ir analizė; etikečių apžiūra) ir (arba) labiau nuotoliniai gamintojo
pateiktų dokumentų tikrinimo metodai. Kai kuriais atvejais sudėtingesnis
tikrinimo ar pavyzdžių ėmimo procesas pradedamas tik tada, jeigu jo poreikis
nustatomas patikrinus dokumentus. Siekdamos veiksmingesnės stebėsenos kai
kurios valstybės narės svarsto alternatyvius atitikties stebėsenos būdus,
pavyzdžiui, įpareigoti gamintojus užpildyti klausimyną ir kartu su juo atsiųsti
produkto pavyzdžių; diegti atitikties deklaracijos sistemas. Nors situacija atskirose valstybėse narėse labai
skyrėsi, tačiau bendras 27 ES šalyse 2010 m. surengtų patikrinimų
vietoje skaičius buvo didelis – atlikta apie 4 700 LOJ kiekio
produktuose ir (arba) jų ženklinimo patikrinimų. Tikrintos visos produktų
tiekimo rinkai grandys, t. y. dažų ir lakų gamyba, importas, didmeninė ir
mažmeninė prekyba. Atskirų valstybių narių praneštų patikrinimų skaičius siekė
nuo nulio (trijose valstybėse narėse) iki 830. Nepaisant didelių skirtumų tarp atskirų valstybių
narių, 2010 m. 27 ES šalyse ištirta daug dažų ir lakų pavyzdžių – atlikta
per 19 000 LOJ kiekio analizių. Keturiose valstybėse narėse ištirta
per 1 000 pavyzdžių (didžiausias ištirtų pavyzdžių skaičius –
11 800), tačiau penkiose valstybėse narėse neatlikta nė vienos analizės.
Daugiausia tirti mažmenininkų parduodami dažų ir lakų produktai (41 %
pavyzdžių). 2010 m. 27 ES šalyse surengtų produktų
etikečių patikrinimų (vizualiai apžiūrint ar kitais būdais) skaičius
siekė apie 121 000, nors valstybių narių skirtumai ir šioje srityje buvo
dideli. Atskirų valstybių narių praneštų patikrinimų skaičius siekė nuo nulio
(penkių valstybių narių) iki 78 000. Daugiausia tikrinta didmenininkų
parduodamų dažų ir lakų produktų etikečių atitiktis (41 % patikrinimų). Tos valstybės narės, kurios pranešė nulinius arba
labai žemus 2010 m. stebėsenos duomenis, įvardijo keletą priežasčių.
Daugeliui valstybių narių trukdė išteklių, ypač finansinių, stygius. Kai kurių
valstybių narių kompetentingos institucijos šį sunkumą atrėmė nustatydamos
prioritetus (pvz., vykdyti tam tikrų produktų stebėseną) ir (arba) vykdydamos
informacines kampanijas (plačiau informuoti apie Dažų direktyvą ir taip gerinti
atitiktį). Taip pat kilo sunkumų dėl sertifikuotų laboratorijų, galinčių
ištirti produktų pavyzdžius, trūkumo. 2.3. Ribinių
LOJ verčių ir ženklinimo reikalavimų atitiktis Ribinės LOJ vertės Dažų direktyvos II priedo A dalyje nustatytos dvi
didžiausio LOJ kiekio dažų produktuose ir lakuose ribinių verčių grupės (g/l
naudoti paruošto produkto). I etapo ribinės vertės galiojo nuo 2007 m. sausio 1
d. Griežtesnės II etapo ribinės LOJ vertės įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Taigi
produktai, kurie 2010 m. neatitiko I etapo ribinių verčių, tuo pačiu neatitiko
ir II etapo ribinių verčių. Dažų direktyvos II priedo B dalyje nustatytos
ribinės LOJ vertės transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose
galiojo nuo 2007 m. sausio 1 d. ir nuo tada nepakeistos. Bendrasis I etapo ribinių LOJ verčių atitikties
lygis buvo palyginti aukštas ir siekė 98,7 % (ribinių verčių neatitiko 259
pavyzdžiai iš visų 19 525). Daugiausiai reikalavimų neatitinkančių
pavyzdžių nustatyta pas didmenininkus (reikalavimų neatitiko 2,5 % pavyzdžių)
ir importuotojus (reikalavimų neatitiko 2,4 % pavyzdžių). Bendrasis griežtesnių II etapo ribinių LOJ verčių
atitikties lygis taip pat buvo palyginti aukštas ir siekė 97,46 % (ribinių
verčių neatitiko 500 pavyzdžių). Daugiausiai reikalavimų neatitinkančių
pavyzdžių nustatyta pas importuotojus (reikalavimų neatitiko 6 %
pavyzdžių). Aukštas ribinių verčių atitikties lygis rodo, kad,
kur patikrinta, 27 ES šalyse apskritai laikomasi ribinių LOJ verčių
reikalavimų, nors dar yra galimybių labiau priartėti prie 100 % atitikties.
Bendrasis atitikties lygis panašus į praneštą 2007 m. Ženklinimo reikalavimai 2010 m. patikrinus apie 121 000
pavyzdžių, nustatyta, kad 94,2 % atitiko ženklinimo reikalavimus.
Daugiausiai ženklinimo reikalavimų neatitikties atvejų nustatyta tarp importuotojų.
Dėl skirtingo patikrintų pavyzdžių (etikečių) skaičiaus negalima tinkamai
palyginti reikalavimų atitikties lygio valstybėse narėse. Neatitikties priežastys neišryškėjo iš duomenų,
pateiktų valstybių narių ataskaitose. Nors atitikties lygis nuo 2007 m., kai
ženklinimo reikalavimų pažeidimai siekė apie 20 %, žymiai pagerėjo, yra
galimybių gerinti atitikties kontrolę, ypač tose valstybėse narėse, kur
stebėsena šiuo metu nevykdoma. Reikalavimų neatitinkantys produktai Daugeliu atvejų valstybės narės, nustačiusios LOJ
kiekio ribinių verčių ar ženklinimo reikalavimų pažeidimų, pateikė informaciją
apie reikalavimų neatitinkančių produktų subkategorijas pagal Dažų direktyvos I
priedą. Daugiausiai neatitikties atvejų – tiek LOJ kiekio
ribinių verčių, tiek ženklinimo reikalavimų vienu metu – buvo susiję su 1.1d
kategorijos produktais („vidaus (išorės) apdailos ir plakiravimo dažai
medienai, metalui ar plastikui“). Pranešta, kad dar trijų kategorijų produktai
neatitiko ir LOJ kiekio ribinių verčių, ir ženklinimo reikalavimų; kategorijų –
1.1 a „vidinių sienų ir lubų matinės dangos“, 1.1e „vidaus (išorės)
apdailos ir nepermatomi dažai medienai (lazuriniai lakai)“ ir 1.1i
„vienkomponentės dengimo medžiagos“. Palyginti su LOJ ribinių verčių reikalavimais,
ženklinimo reikalavimų neatitiko daugiau praneštų subkategorijų: visos,
išskyrus dvi, dažų ir lakų subkategorijos, ir visos transporto priemonių
pakartotinės apdailos produktų subkategorijos. Atitikties užtikrinimo veiksmai Dažniausiai valstybių narių taikyta sankcija LOJ
kiekio ribinių verčių neatitikties atvejais – produktų pašalinimas iš rinkos,
kaip nustatyta Dažų direktyvoje. Ženklinimo reikalavimų pažeidimų atvejais
valstybės narės daugiausia ragino veiklos vykdytojus per tam tikrą laikotarpį
ištaisyti klaidas, kad būtų išvengta baudžiamojo persekiojimo ar finansinių
nuobaudų. Baudžiamąjį persekiojimą paminėjo tik viena
valstybė narė; ta pati valstybė narė ragina veiklos vykdytojus imtis tiekimo
grandinės pokyčių. Kai kurios valstybės narės pranešė, kad, užuot
baudusios veikos vykdytojus už neatitiktį, konstruktyviai juos konsultavo dėl
Dažų direktyvos ir pokyčių, reikalingų atitikčiai užtikrinti. 3. Išvada
ir perspektyva Valstybių narių pagal Dažų direktyvos 7 straipsnį
pateikta informacija rodo, kad 2010 m. dauguma valstybių narių buvo
sukūrusios stebėsenos sistemas rinkai tiekiamų dažų ir lakų produktų atitikčiai
tikrinti. Tačiau yra kelios valstybės narės, kurioms sekasi prasčiau ir jos dar
nėra sukūrusios tinkamų stebėsenos sistemų. Tose valstybėse narėse, kuriose vykdoma stebėsena,
stebėsenos dažnis labai įvairuoja. Apskritai, šiose valstybėse narėse gerai
laikomasi Dažų direktyva nustatytų ribinių LOJ verčių reikalavimų; didžioji
dalis neatitikties atvejų nustatyta tikrinant importuotus dažus. Tačiau būtina
labiau gerinti ženklinimo reikalavimų vykdymo užtikrinimą. Atsiliekančios valstybės narės raginamos kuo
greičiau imtis reikiamų priemonių, kad visiškai įvykdytų su stebėsenos
programomis susijusius įsipareigojimus. Komisija atidžiai stebės daromą šios srities
pažangą ir toliau padės valstybėms narėms gerinti jų vykdymo lygį – tiek
įvairia parama, tiek tinkamomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis. Todėl valstybėms narėms rekomenduojama toliau dėti
pastangas gerinti stebėseną ir vykdymo užtikrinimą ten, kur veiksmingiausiai
galima sumažinti reikalavimų neatitinkančių dažų ir lakų produktų tiekimą
rinkai. [1] Ozonas susidaro vykstant LOJ, azoto oksidų ir anglies
monoksido reakcijai veikiant saulės spinduliuotei. [2] Transporto priemonių pakartotinės apdailos produktai yra
Dažų direktyvos II priedo B dalyje išvardytų subkategorijų produktai. Jie
naudojami dengti kelių transporto priemonėms, apibrėžtoms Direktyvoje
70/156/EEB, ar jų dalims, atliekant transporto priemonių remonto, konservavimo
ar apdailos darbus ne jų gamybos įrenginiuose. [3] COM(2011)297 http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0297:FIN:LT:PDF
[4] Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui:
Teminė oro taršos strategija (COM(2005) 446 galutinis), 2005 9 21. [5] Komisijos sprendimas 2009/543/EB, kuriuo nustatomi
ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą išorės
dažams ir lakams, ir Komisijos sprendimas 2009/544/EB, kuriuo nustatomi
ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą patalpų
vidaus apdailos dažams ir lakams. [6] 2010 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimas 2010/693/ES
(OL L 301, 2010 11 18, p. 4). [7] https://circabc.europa.eu/w/browse/d8915eeb-0b2f-4d22-824e-1d4b5d969e14