KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo ir iš dalies keičiančios Direktyvą 1999/13/EB, įgyvendinimo atskaita

1.           Įžanga

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB (Dažų direktyva) ribojamas lakiųjų organinių junginių (LOJ), susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išlakų kiekis.

Dažų direktyva siekiama išvengti oro taršos dėl LOJ poveikio pažemio ozono[1] ir antrinių kietųjų dalelių susidarymui arba ją mažinti. Dažų direktyva papildomos nacionaliniu lygmeniu taikytinos priemonės, kad būtų galima užtikrinti atitiktį didžiausiam leidžiamam LOJ išlakų kiekiui, nustatytam Direktyvoje 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (INR direktyvoje). Produktai, kuriems taikoma ši direktyva,– tai dažai ir lakai, naudojami pastatams, jų apdailos elementams bei detalėms ir susijusioms konstrukcijoms padengti dekoravimo, funkciniais ir apsaugos tikslais, taip pat transporto priemonių pakartotinei apdailai[2].

Dažų direktyva nustatoma, kad LOJ kiekis produktuose, kuriems taikoma ši direktyva, tiekiamuose rinkai po 2007 m. sausio 1 d., turi neviršyti ribinių verčių, nurodytų jos II priede. Nuo 2010 m. sausio 1 d. dažams ir lakams taikomos griežtesnės (II etapo) ribinės LOJ vertės. Dažų direktyva taip pat reikalaujama ženklinti produktus, nurodant jų LOJ kiekį, kad vartojai būtų geriau informuoti ir galėtų pasirinkti. Valstybės narės turi parengti stebėsenos programą, kuria patikrinama atitiktis ribinių LOJ verčių ir ženklinimo reikalavimams, ir reguliariai pranešti Komisijai rezultatus.

Tai antroji Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje pateikiama apžvalga, kaip valstybėse narėse įgyvendinama Dažų direktyva. Pirmoji ataskaita[3] buvo priimta 2011 m. Į šiuo metu rengiamos Teminės oro taršos strategijos (TOTS)[4] peržiūrą įtrauktas ir bendrasis LOJ išlakų šaltinių ir galimų ekonomiškai veiksmingų priemonių jų kiekiui mažinti vertinimas. Todėl Dažų direktyva atskirai neperžiūrima.

Pažymėtina, kad papildoma Europos lygmeniu taikoma priemonė šiuo metu yra vidaus ir išorės dažams ir lakams suteikiamas ekologinis ženklas[5]. Šiuo ekologiniu ženklu, inter alia, reikalaujama savanoriškai labiau riboti LOJ kiekį produktuose, tokiu būdu dar labiau mažinant LOJ išlakų kiekį, nes vartotojai būtų skatinami sąmoningai rinktis šiuos produktus.

2.           Įgyvendinimas

2.1.        Įžanga

Pagal Dažų direktyvos 7 straipsnį valstybės narės turi pranešti Komisijai savo stebėsenos programos rezultatus ir taip įrodyti atitiktį direktyvos reikalavimams. Be to, pagal minėtą straipsnį valstybės narės turi pranešti pagal šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalį licencijuotų produktų kategorijas ir kiekius.

Iki 2012 m. liepos 1 d. valstybės narės turėjo pateikti antrąją – 2010 m. laikotarpio – ataskaitą, atsižvelgdamos į griežtesnes II etapo ribines LOJ vertes (Dažų direktyvos II priedą), galiojančias dažams ir lakams nuo 2010 m. sausio 1 d. Siekdama padėti valstybėms narėms nuosekliau parengti ataskaitą, Komisija parengė ir priėmė bendrąją ataskaitos formą[6].

Įgyvendinimo ataskaitos gautos iš visų 27 valstybių narių. Šias ataskaitas ir jų įvertinimą rasti galima Komisijos interneto svetainėje[7].

Šioje ataskaitoje, kurioje apibendrinami svarbiausi valstybių narių pateiktos informacijos vertinimo rezultatai, dėmesys kreipiamas į du Dažų direktyvos įgyvendinimo aspektus:

· kokios stebėsenos programos parengtos Dažų direktyvos reikalavimų atitikčiai patikrinti, t. y. pirmiausia priemonės, kurių ėmėsi kompetentingos valstybių narių institucijos;

· kaip valstybės narės laikosi techninių Dažų direktyvos reikalavimų, t. y. įgyvendinimo priemonės, kurių ėmėsi dažų ir lakų gamintojai, importuotojai, didmenininkai ir mažmenininkai.

2.2.        Stebėsenos programos

Valstybių narių pateikta 2010 m. laikotarpio informacija rodo, kad ribinių LOJ verčių (II priedas) ir ženklinimo reikalavimų (4 straipsnis) atitikties stebėsenos srityje padaryta pažanga arba bent jau išlaikytas tas pats lygis kaip 2007 m.

Valstybės narės taiko įvairius būdus atitikčiai stebėti. Tai gali būti fiziniai patikrinimai (pvz., dažų produktų pavyzdžių ėmimas ir analizė; etikečių apžiūra) ir (arba) labiau nuotoliniai gamintojo pateiktų dokumentų tikrinimo metodai. Kai kuriais atvejais sudėtingesnis tikrinimo ar pavyzdžių ėmimo procesas pradedamas tik tada, jeigu jo poreikis nustatomas patikrinus dokumentus. Siekdamos veiksmingesnės stebėsenos kai kurios valstybės narės svarsto alternatyvius atitikties stebėsenos būdus, pavyzdžiui, įpareigoti gamintojus užpildyti klausimyną ir kartu su juo atsiųsti produkto pavyzdžių; diegti atitikties deklaracijos sistemas.

Nors situacija atskirose valstybėse narėse labai skyrėsi, tačiau bendras 27 ES šalyse 2010 m. surengtų patikrinimų vietoje skaičius buvo didelis – atlikta apie 4 700 LOJ kiekio produktuose ir (arba) jų ženklinimo patikrinimų. Tikrintos visos produktų tiekimo rinkai grandys, t. y. dažų ir lakų gamyba, importas, didmeninė ir mažmeninė prekyba. Atskirų valstybių narių praneštų patikrinimų skaičius siekė nuo nulio (trijose valstybėse narėse) iki 830.

Nepaisant didelių skirtumų tarp atskirų valstybių narių, 2010 m. 27 ES šalyse ištirta daug dažų ir lakų pavyzdžių – atlikta per 19 000 LOJ kiekio analizių. Keturiose valstybėse narėse ištirta per 1 000 pavyzdžių (didžiausias ištirtų pavyzdžių skaičius – 11 800), tačiau penkiose valstybėse narėse neatlikta nė vienos analizės. Daugiausia tirti mažmenininkų parduodami dažų ir lakų produktai (41 % pavyzdžių).

2010 m. 27 ES šalyse surengtų produktų etikečių patikrinimų (vizualiai apžiūrint ar kitais būdais) skaičius siekė apie 121 000, nors valstybių narių skirtumai ir šioje srityje buvo dideli. Atskirų valstybių narių praneštų patikrinimų skaičius siekė nuo nulio (penkių valstybių narių) iki 78 000. Daugiausia tikrinta didmenininkų parduodamų dažų ir lakų produktų etikečių atitiktis (41 % patikrinimų).

Tos valstybės narės, kurios pranešė nulinius arba labai žemus 2010 m. stebėsenos duomenis, įvardijo keletą priežasčių. Daugeliui valstybių narių trukdė išteklių, ypač finansinių, stygius. Kai kurių valstybių narių kompetentingos institucijos šį sunkumą atrėmė nustatydamos prioritetus (pvz., vykdyti tam tikrų produktų stebėseną) ir (arba) vykdydamos informacines kampanijas (plačiau informuoti apie Dažų direktyvą ir taip gerinti atitiktį). Taip pat kilo sunkumų dėl sertifikuotų laboratorijų, galinčių ištirti produktų pavyzdžius, trūkumo.

2.3.        Ribinių LOJ verčių ir ženklinimo reikalavimų atitiktis

Ribinės LOJ vertės

Dažų direktyvos II priedo A dalyje nustatytos dvi didžiausio LOJ kiekio dažų produktuose ir lakuose ribinių verčių grupės (g/l naudoti paruošto produkto). I etapo ribinės vertės galiojo nuo 2007 m. sausio 1 d. Griežtesnės II etapo ribinės LOJ vertės įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Taigi produktai, kurie 2010 m. neatitiko I etapo ribinių verčių, tuo pačiu neatitiko ir II etapo ribinių verčių. Dažų direktyvos II priedo B dalyje nustatytos ribinės LOJ vertės transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose galiojo nuo 2007 m. sausio 1 d. ir nuo tada nepakeistos.

Bendrasis I etapo ribinių LOJ verčių atitikties lygis buvo palyginti aukštas ir siekė 98,7 % (ribinių verčių neatitiko 259 pavyzdžiai iš visų 19 525). Daugiausiai reikalavimų neatitinkančių pavyzdžių nustatyta pas didmenininkus (reikalavimų neatitiko 2,5 % pavyzdžių) ir importuotojus (reikalavimų neatitiko 2,4 % pavyzdžių).

Bendrasis griežtesnių II etapo ribinių LOJ verčių atitikties lygis taip pat buvo palyginti aukštas ir siekė 97,46 % (ribinių verčių neatitiko 500 pavyzdžių). Daugiausiai reikalavimų neatitinkančių pavyzdžių nustatyta pas importuotojus (reikalavimų neatitiko 6 % pavyzdžių).

Aukštas ribinių verčių atitikties lygis rodo, kad, kur patikrinta, 27 ES šalyse apskritai laikomasi ribinių LOJ verčių reikalavimų, nors dar yra galimybių labiau priartėti prie 100 % atitikties. Bendrasis atitikties lygis panašus į praneštą 2007 m.

Ženklinimo reikalavimai

2010 m. patikrinus apie 121 000 pavyzdžių, nustatyta, kad 94,2 % atitiko ženklinimo reikalavimus. Daugiausiai ženklinimo reikalavimų neatitikties atvejų nustatyta tarp importuotojų. Dėl skirtingo patikrintų pavyzdžių (etikečių) skaičiaus negalima tinkamai palyginti reikalavimų atitikties lygio valstybėse narėse.

Neatitikties priežastys neišryškėjo iš duomenų, pateiktų valstybių narių ataskaitose. Nors atitikties lygis nuo 2007 m., kai ženklinimo reikalavimų pažeidimai siekė apie 20 %, žymiai pagerėjo, yra galimybių gerinti atitikties kontrolę, ypač tose valstybėse narėse, kur stebėsena šiuo metu nevykdoma.

Reikalavimų neatitinkantys produktai

Daugeliu atvejų valstybės narės, nustačiusios LOJ kiekio ribinių verčių ar ženklinimo reikalavimų pažeidimų, pateikė informaciją apie reikalavimų neatitinkančių produktų subkategorijas pagal Dažų direktyvos I priedą.

Daugiausiai neatitikties atvejų – tiek LOJ kiekio ribinių verčių, tiek ženklinimo reikalavimų vienu metu – buvo susiję su 1.1d kategorijos produktais („vidaus (išorės) apdailos ir plakiravimo dažai medienai, metalui ar plastikui“). Pranešta, kad dar trijų kategorijų produktai neatitiko ir LOJ kiekio ribinių verčių, ir ženklinimo reikalavimų; kategorijų – 1.1 a „vidinių sienų ir lubų matinės dangos“, 1.1e „vidaus (išorės) apdailos ir nepermatomi dažai medienai (lazuriniai lakai)“ ir 1.1i „vienkomponentės dengimo medžiagos“.

Palyginti su LOJ ribinių verčių reikalavimais, ženklinimo reikalavimų neatitiko daugiau praneštų subkategorijų: visos, išskyrus dvi, dažų ir lakų subkategorijos, ir visos transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų subkategorijos.

Atitikties užtikrinimo veiksmai

Dažniausiai valstybių narių taikyta sankcija LOJ kiekio ribinių verčių neatitikties atvejais – produktų pašalinimas iš rinkos, kaip nustatyta Dažų direktyvoje.

Ženklinimo reikalavimų pažeidimų atvejais valstybės narės daugiausia ragino veiklos vykdytojus per tam tikrą laikotarpį ištaisyti klaidas, kad būtų išvengta baudžiamojo persekiojimo ar finansinių nuobaudų.

Baudžiamąjį persekiojimą paminėjo tik viena valstybė narė; ta pati valstybė narė ragina veiklos vykdytojus imtis tiekimo grandinės pokyčių.

Kai kurios valstybės narės pranešė, kad, užuot baudusios veikos vykdytojus už neatitiktį, konstruktyviai juos konsultavo dėl Dažų direktyvos ir pokyčių, reikalingų atitikčiai užtikrinti.

3.           Išvada ir perspektyva

Valstybių narių pagal Dažų direktyvos 7 straipsnį pateikta informacija rodo, kad 2010 m. dauguma valstybių narių buvo sukūrusios stebėsenos sistemas rinkai tiekiamų dažų ir lakų produktų atitikčiai tikrinti. Tačiau yra kelios valstybės narės, kurioms sekasi prasčiau ir jos dar nėra sukūrusios tinkamų stebėsenos sistemų.

Tose valstybėse narėse, kuriose vykdoma stebėsena, stebėsenos dažnis labai įvairuoja. Apskritai, šiose valstybėse narėse gerai laikomasi Dažų direktyva nustatytų ribinių LOJ verčių reikalavimų; didžioji dalis neatitikties atvejų nustatyta tikrinant importuotus dažus. Tačiau būtina labiau gerinti ženklinimo reikalavimų vykdymo užtikrinimą.

Atsiliekančios valstybės narės raginamos kuo greičiau imtis reikiamų priemonių, kad visiškai įvykdytų su stebėsenos programomis susijusius įsipareigojimus.

Komisija atidžiai stebės daromą šios srities pažangą ir toliau padės valstybėms narėms gerinti jų vykdymo lygį – tiek įvairia parama, tiek tinkamomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis.

Todėl valstybėms narėms rekomenduojama toliau dėti pastangas gerinti stebėseną ir vykdymo užtikrinimą ten, kur veiksmingiausiai galima sumažinti reikalavimų neatitinkančių dažų ir lakų produktų tiekimą rinkai.

[1]               Ozonas susidaro vykstant LOJ, azoto oksidų ir anglies monoksido reakcijai veikiant saulės spinduliuotei.

[2]               Transporto priemonių pakartotinės apdailos produktai yra Dažų direktyvos II priedo B dalyje išvardytų subkategorijų produktai. Jie naudojami dengti kelių transporto priemonėms, apibrėžtoms Direktyvoje 70/156/EEB, ar jų dalims, atliekant transporto priemonių remonto, konservavimo ar apdailos darbus ne jų gamybos įrenginiuose.

[3]               COM(2011)297 http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0297:FIN:LT:PDF

[4]               Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui: Teminė oro taršos strategija (COM(2005) 446 galutinis), 2005 9 21.

[5]               Komisijos sprendimas 2009/543/EB, kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą išorės dažams ir lakams, ir Komisijos sprendimas 2009/544/EB, kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą patalpų vidaus apdailos dažams ir lakams.

[6]               2010 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimas 2010/693/ES (OL L 301, 2010 11 18, p. 4).

[7]               https://circabc.europa.eu/w/browse/d8915eeb-0b2f-4d22-824e-1d4b5d969e14