2013 M. BENDROJO BIUDŽETO TAISOMOJO BIUDŽETO NR. 9 PROJEKTAS

ĮPLAUKŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUS IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUS III skirsnis – Komisija

Atsižvelgdama į:

– Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 314 straipsnį, ir kartu į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

– 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių[1], ypač į jo 41 straipsnį,

– 2012 m. gruodžio 12 d. patvirtintą 2013 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą[2],

– 2013 m. liepos 4 d. patvirtintą Taisomąjį biudžetą Nr. 1/2013,

– 2013 m. rugsėjo 11 d. patvirtintą Taisomąjį biudžetą Nr. 2/2013,

– 2013 m. rugsėjo 11 d. patvirtintą Taisomąjį biudžetą Nr. 3/2013,

– 2013 m. rugsėjo 11 d. patvirtintą Taisomąjį biudžetą Nr. 4/2013,

– 2013 m. rugsėjo 11 d. patvirtintą Taisomąjį biudžetą Nr. 5/2013,

– 2013 m. liepos 10 d. patvirtintą Taisomojo biudžeto Nr. 6/2013 projektą[3] su pakeitimais, padarytais 2013 m. rugsėjo 18 d.[4],

– 2013 m. liepos 25 d. patvirtintą Taisomojo biudžeto Nr. 7/2013 projektą[5],

– 2013 m. rugsėjo 25 d. patvirtintą Taisomojo biudžeto Nr. 8/2013 projektą[6],

Europos Komisija biudžeto valdymo institucijai pateikia 2013 m. biudžeto Taisomojo biudžeto Nr. 9 projektą.

ĮPLAUKŲ IR IŠLAIDŲ SUVESTINĖS PAGAL SKIRSNIUS PAKEITIMAI

Įplaukų ir išlaidų suvestinės pagal skirsnius pakeitimai pateikiami svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/budget/www/index-lt.htm). Informacijai skirtas šios suvestinės pakeitimų tekstas anglų kalba pateikiamas biudžeto priede.

TURINYS

1.      Įžanga.. 5

2.      ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas.. 5

2.1.        Sausra Rumunijoje. 5

2.2.        Potvyniai Vidurio Europoje. 6

2.2.1.     Vokietija.. 6

2.2.2.     Austrija.. 8

2.2.3.     Čekija.. 8

3.      Finansavimas.. 9

4.      Suvestinė lentelė pagal finansinės programos išlaidų kategorijas.. 11

1.           Įžanga

2013 m. Taisomojo biudžeto Nr. 9 projektas susijęs su iš ES solidarumo fondo mobilizuojamomis lėšomis – 400,5 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma. Mobilizuojama suma skirta Rumunijai dėl sausros ir miškų gaisrų 2012 m. vasarą ir Vokietijai, Austrijai ir Čekijai dėl potvynių 2013 m. gegužės ir birželio mėn.

2.           ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas

2.1.        Sausra Rumunijoje

2012 m. vasarą didelė Rumunijos teritorija nukentėjo dėl labai nedidelio kritulių kiekio ir pasikartojančių ypač didelių karščių bangų, lėmusių sausrą ir pasėlių nuostolius, daugybę miškų ir pievų gaisrų, vandens trūkumą gyventojams ir susijusias vandens tiekimo ir hidroenergijos gamybos sistemų problemas. Galiausiai 2012 m. lapkričio mėn. Rumunijos valdžios institucijos nusprendė pateikti paraišką dėl finansinės paramos iš ES solidarumo fondo.

Komisijos tarnybos nuodugniai išnagrinėjo paraišką pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, visų pirma jo 2, 3 ir 4 straipsnius. Svarbiausi apibendrinti vertinimo aspektai:

(1) Komisija gavo Rumunijos paraišką 2012 m. lapkričio 2 d. Kad galėtų atlikti vertinimą, Komisija paprašė papildomos ir patikslintos informacijos; šią informacija gavo 2013 m. gegužės 30 d. Šios informacijos vertimu iš originalo rumunų kalba galėjo naudotis liepos 3 d.

(2) Reaguodama į sausrą Kipre 2008 m., Komisija nustatė, kad nors Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 nėra visiškai tinkamas lėtai ryškėjantiems nelaimės padariniams įvertinti, jį vis tiek galima taikyti reaguojant į visas dideles gaivalines nelaimes, darančias smarkų poveikį gyvenimo sąlygoms, gamtinei aplinkai ar ekonomikai paramą gaunančioje valstybėje, kaip nustatyta 2 straipsnio 1 dalyje, jeigu ta nelaimė atitinka 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir jeigu pagalbos paraiška pateikiama laiku pagal 4 straipsnio 1 dalį.

(3) Pagal Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 4 straipsnio 1 dalį paraišką reikia pateikti ne vėliau kaip po dešimties savaičių po pirmosios nelaimės padarytų nuostolių. Kai nelaimių padariniai ryškėja lėtai, kaip antai esant sausroms, kyla objektyvių sunkumų. Rumunijoje kelis mėnesius beveik nelijo, kaitra vis didėjo ir kilo daugybė gaisrų, taigi kilo didelė sausra, kurios poveikis buvo juntamas maždaug 2,764 mln. žemės hektarų 35-iose iš 41 Rumunijos apygardose ir kurios padariniai pasiekė kritinę ribą 2012 m. rugpjūčio 25 d. prasidėjus masiniams pievų ir miškų gaisrams. Todėl, Komisijos vertinimu, Rumunijos valdžios institucijų nurodyta 2012 m. rugpjūčio 25 d. data, t. y. tik šiek tiek mažiau nei 10 savaičių iki paraiškos gavimo datos, gali būti laikoma didelės nelaimės pradžios data. Taigi 2012 m. lapkričio 2 d. Komisijos gauta paraiška buvo pateikta laikantis 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

(4) Sausra ir jos padariniai yra gamtinės kilmės, todėl atitinka pagrindinę ES solidarumo fondo taikymo sritį.

(5) Pradinėje paraiškoje Rumunijos valdžios institucijos nurodė, kad pagal skaičiavimus tiesioginiai sausros ir miškų gaisrų sukelti nuostoliai viršija 1,9 mlrd. EUR. Ši suma lygi 263 % įprastinės Solidarumo fondo paramos sumos pagal ribą, taikomą Rumunijai 2012 m. (735,5 mln. EUR, t. y. 0,6 % BNP 2010 m. duomenimis). Tačiau į šią sumą įskaičiuoti iki nustatytos pradžios datos atsiradę žemės ūkio nuostoliai, kurių į bendrą nuostolių sumą įskaičiuoti negalima. Be to, apskaičiuota žemės ūkio nuostolių suma buvo grindžiama nepagrįstais grūdų derliaus ir rinkos kainų lūkesčiais. Todėl gavusi Komisijos prašymą, Rumunija peržiūrėjo savo nuostolių vertinimą. Ji nurodė patikslintą bendrą nuostolių sumą – 872,8 mln. EUR. Tačiau į šią sumą vis dar įskaičiuoti hidroenergijos gamybos sektoriaus ekonominiai nuostoliai (66,1 mln. EUR), kurie negali būti pripažinti tiesioginiais nuostoliais ir turi būti iš bendros sumos išskaičiuoti. Todėl, Komisijos vertinimu, bendra tiesioginių nuostolių suma turėtų būti 806,7 mln. EUR. Kadangi ši suma viršija įprastą ribą, nuo kurios galima naudotis Solidarumo fondu, sausra laikoma didelio masto gaivaline nelaime, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 2 straipsnio 2 dalyje. Finansinės paramos suma apskaičiuojama bendrų tiesioginių nuostolių pagrindu. Finansinę paramą galima naudoti tik svarbiausioms gelbėjimo operacijoms, nurodytoms reglamento 3 straipsnyje.

(6) Daugiau nei 99 % nuostolių yra susiję su žemės ūkiu ir miškininkyste, kuriems pagalba iš Solidarumo fondo neskiriama, nes jie neįtraukti į tinkamas finansuoti gelbėjimo operacijas pagal Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 3 straipsnio 2 dalį. Pagal Rumunijos valdžios institucijų skaičiavimus pagal 3 straipsnio 2 dalį tinkamų finansuoti operacijų išlaidos yra 2,5 mln. EUR. Šios išlaidos susijusios su gelbėjimo tarnybų, ypač gaisrininkų ir vandens vežėjų, operacijomis bei vandens tiekimo infrastruktūros atstatymo darbais. Solidarumo fondo pagalba negali viršyti visos tinkamų finansuoti operacijų išlaidų sumos.

(7) Nukentėjęs regionas gali gauti finansavimą pagal struktūrinių fondų (2007–2013 m.) konvergencijos regiono priemonę.

(8) Rumunijos valdžios institucijos nurodė, kad tinkamoms finansuoti išlaidoms negalioja joks draudimas.

Apibendrinant dėl pirmiau nurodytų priežasčių paraiškoje nurodyta sausra ir miško gaisrai pagal reglamentą laikomi didele nelaime ir atitinka Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 2 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas sąlygas Solidarumo fondo paramai gauti.

2.2.        Potvyniai Vidurio Europoje

2013 m. gegužės ir birželio mėn. Vidurio Europoje susidariusios meteorologinės sąlygos labai priminė tas, kurios lėmė 2002 m. vykusius didžiausius paskutinio šimtmečio potvynius, o vėliau paties ES solidarumo fondo įsteigimą. Ir vėl smarkūs potvyniai vyko Vokietijoje, Austrijoje ir Čekijoje. Nepaisant to, kad potvynių lygis vietomis buvo aukštesnis, bendri nuostoliai, nors ir labai dideli, neviršijo 2002 m. patirtų nuostolių, ypač Austrijoje ir Čekijoje; viena to priežasčių – nuo 2002 m. įdiegta veiksminga apsauga nuo potvynių ir rizikos kontrolės priemonės.

Galiausiai Vokietija pateikė paraišką dėl finansinės paramos iš Europos Sąjungos solidarumo fondo pagal didelės nelaimės kriterijų, o Austrijos ir Čekijos paraiškos buvo grįstos vadinamuoju „kaimyninės šalies kriterijumi“.

Komisijos tarnybos nuodugniai išnagrinėjo paraiškas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, visų pirma jo 2, 3 ir 4 straipsnius. Svarbiausi apibendrinti vertinimo aspektai:

2.2.1.     Vokietija

(1) Komisija gavo Vokietijos paraišką 2013 m. liepos 24 d., t. y. ne vėliau kaip po 10 savaičių po pirmųjų nuostolių užfiksavimo 2013 m. gegužės 18 d.

(2) Nuo 2013 m. gegužės mėn. vidurio didelėse Vokietijos teritorijose ypač smarkiai lijo ir kritulių kiekis kai kur pasiekė 300 % mėnesio vidurkio. Dėl permirkusios dirvos ir – Dunojaus upės baseine – tirpstančio Alpių sniego kilo plataus masto potvyniai. Daugelio upių vandens lygis pasiekė naują istorinį rekordą. Potvyniai buvo kur kas platesnio masto ir smarkesni nei 2002 m. rugpjūčio mėn. ir rekordiniai 1954 m. liepos mėn. potvyniai. Gegužės 18 d. smarkios audros su perkūnija ir liūtys sukėlė pirmuosius potvynio nuostolius Bavarijoje ir Tiuringijoje. 2013 m. birželio 1–16 d. labai patvino Dunojus, Lechas ir Rėgenas, ypač nukentėjo Ino-Zalcacho regionas. Nuo 2013 m. gegužės 30 d. nesiliaujančios liūtys sukėlė potvynius palei visą Reino upę ir visame jos baseine Badeno-Viurtembergo, Bavarijos, Heseno, Reino krašto-Pfalco ir Tiuringijos žemėse. Regionuose palei Elbę ir Zalę Saksonijos, Tiuringijos, Saksonijos-Anhalto, Brandenburgo, Žemutinės Saksonijos, Meklenburgo-Pomeranijos ir Šlėzvigo-Holšteino žemėse 2013 m. birželio 2 d. prasidėję potvyniai užsitęsė iki pat mėnesio pabaigos.

(3) Potvyniai ir jų padariniai yra gamtinės kilmės, todėl atitinka pagrindinę ES solidarumo fondo taikymo sritį.

(4) Aprašydamos potvynių poveikį ir padarinius, Vokietijos valdžios institucijos pranešė apie aštuonis žuvusius ir mažiausiai 128 sužeistus žmones. Daugiau nei 100 000 žmonių evakuota iš potvynių apsemtų teritorijų; iš viso potvyniai padarė nuostolių 600 000 gyventojų. Jų poveikis buvo juntamas beveik 1 700 bendruomenių. Daugelis miestų ir miestų centrų buvo iš dalies arba visiškai užtvindyti (pvz., Pasau, Degendorfas, Bad Šandau, Pirna, Meisenas, Drezdenas, Grima, Dėbelnas, Valdheimas). Apgadinta arba visiškai sugriauta 32 000 namų. Visi nuostoliai, kuriuos patyrė privatūs namų ūkiai, siekė beveik 1,5 mlrd. EUR. Daugelyje vietų geriamojo vandens tiekimas, kanalizacijos sistemos ir elektros tinklai buvo sutrikdyti, mokyklos ir darželiai uždaryti. Apgadinta arba sugriauta daugiau nei 170 tiltų ir maždaug 700 km kelių. Pagrindinė geležinkelio jungtis tarp Berlyno ir Štendalio dar vis uždaryta. Sugadinta viešosios apsaugos nuo potvynių infrastruktūra – per būsimus potvynius ji nebeveiks. Verslo sektorius patyrė daugiau nei 1,3 mlrd. EUR nuostolių, dešimtys tūkstančių įmonių nukentėjo ypač stipriai. Dėl sugadintų gamybos įrenginių arba logistikos sunkumų buvo iš dalies nutraukta gamyba. Daugiau nei 430 000 hektarų žemės ūkio ir miškininkystės paskirties žemės buvo užtvindyta, dideli tiesioginiai nuostoliai padaryti įvairiausiose srityse: tai ir pasėlių nuostoliai, ir visiškas pastatų ir įrenginių sunaikinimas.

(5) Vokietijos valdžios institucijų vertinimu visi tiesioginiai nuostoliai viršija 8,2 mlrd. EUR. Ši suma smarkiai viršija įprastinę Solidarumo fondo paramos sumos ribą (3,7 mlrd. EUR), taikomą Vokietijai 2013 m. (3 mlrd. EUR 2002 m. kainomis). Kadangi apskaičiuota visų tiesioginių nuostolių suma viršija ribą, ši nelaimė priskiriama prie didelių gaivalinių nelaimių. Finansinės paramos suma apskaičiuojama bendrų tiesioginių nuostolių pagrindu. Finansinę paramą galima naudoti tik svarbiausioms gelbėjimo operacijoms, nurodytoms reglamento 3 straipsnyje.

(6) Vokietijos valdžios institucijų vertinimu, pagal Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 3 straipsnio 2 dalį tinkamų finansuoti gelbėjimo operacijų išlaidos yra 3,3 mlrd. EUR; šios išlaidos suskirstytos pagal operacijų tipą. Didžiausia gelbėjimo operacijų išlaidų dalis (2,5 mlrd. EUR) tenka transporto infrastruktūros atstatymo darbams.

(7) Nukentėjusios Vokietijos teritorijos iš dalies atitinka struktūrinių fondų (2007–2013 m.) konvergencijos regionų finansavimo kriterijus, iš dalies – regionų, kuriems parama palaipsniui naikinama, kriterijus ir iš dalies regionų konkurencingumo ir užimtumo kriterijus. Vokietijos valdžios institucijos ketina pasinaudoti teikiamu struktūrinių fondų ir EŽŪFKP projektų finansavimu nelaimės padariniams nukentėjusiuose regionuose tvarkyti. Operacijoms, kurios finansuojamos iš Solidarumo fondo, negali būti teikiama struktūrinių fondų parama, nurodyta reglamento 6 straipsnyje.

(8) Teikiant paraišką išsamios informacijos dėl tinkamoms finansuoti išlaidoms taikomo draudimo nebuvo. Komisija pasilieka teisę gavusi informacijos šį aspektą įvertinti. Solidarumo fondo parama neskiriama nuostolių tvarkymo, kurį atlieka trečioji šalis, išlaidoms padengti.

Apibendrinant dėl pirmiau nurodytų priežasčių paraiškoje nurodyti potvyniai pagal reglamentą laikomi didele nelaime ir atitinka Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 2 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas sąlygas Solidarumo fondo paramai gauti.

2.2.2.     Austrija

(1) Komisija gavo Austrijos paraišką 2013 m. rugpjūčio 6 d., t. y. ne vėliau kaip po 10 savaičių po pirmųjų nuostolių užfiksavimo 2013 m. gegužės 30 d.

(2) Nuo potvynio nukentėjo 7 iš 9 Austrijos žemių, ypač Forarlbergas, Tirolis, Zalcburgas, Žemutinė Austrija ir Aukštutinė Austrija, kur gyvena apie 4,6 mln. gyventojų. Kai kurių upių (Zalacho, Zalcacho, Ino ir aukštutinio Dunojaus) baseinuose potvynio lygis pasiekė aukščiausią ribą per pastaruosius 500 metų. Tai sukėlė plataus masto infrastruktūros, ypač apsaugos infrastruktūros palei upes, transporto ir vandens / nuotekų sektorių nuostolių. Apgadinti arba sugriauti privatūs namai ir turtas, pasėlių nuostoliai dėl potvynio skaičiuojami daugiau nei 22 000 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Daugiau nei 300 įmonių, įskaitant kelias labai svarbaus turizmo sektoriaus įmones, patyrė tiesioginių nuostolių.

(3) Ši nelaimė yra gamtinės kilmės, todėl atitinka Solidarumo fondo taikymo sritį.

(4) Austrijos valdžios institucijų vertinimu, visi tiesioginiai nuostoliai yra 866,5 mln. EUR. Ši suma lygi 48 % paramos sumos iki ribos (1,8 mlrd. EUR, t. y. 0,6 % Austrijos BNP), todėl pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002 ši nelaimė nepriskiriama prie didelių nelaimių. Tačiau Austrija nukentėjo nuo to paties potvynio, kuris sukėlė didelę nelaimę Vokietijoje. Todėl Austrijos valdžios institucijos pateikė paraišką pagal vadinamąjį kaimyninės šalies kriterijų, pagal kurį nuo tos pačios didelės nelaimės nukentėjusi kaimyninė šalis gali išskirtine tvarka gauti paramą iš Solidarumo fondo, net jei įprastinė nuostolių riba, nuo kurios galima naudotis fondu, nepasiekta. Iš akivaizdžių požymių matyti, kad Vokietijos ir Austrijos potvynius lėmė ta pati esminė priežastis; todėl, Komisijos vertinimu, kriterijaus sąlygos tenkinamos. Finansinės paramos suma apskaičiuojama bendrų tiesioginių nuostolių pagrindu. Finansinę paramą galima naudoti tik svarbiausioms gelbėjimo operacijoms, nurodytoms reglamento 3 straipsnyje.

(5) Austrijos valdžios institucijų vertinimu, pagal Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 3 straipsnio 2 dalį tinkamų finansuoti gelbėjimo operacijų išlaidos yra 350,4 mln. EUR; šios išlaidos suskirstytos pagal operacijų tipą. Didžiausia gelbėjimo operacijų išlaidų dalis susijusi su transporto infrastruktūros (164 mln. EUR) ir prevencinės infrastruktūros (79 mln. EUR) atstatymo darbais.

(6) Austrijos valdžios institucijos nurodė, kad neketina teikti kitų prašymų dėl paramos pagal kitas Sąjungos priemones.

(7) Austrijos valdžios institucijos pareiškė, kad nė vienai iš tinkamų finansuoti gelbėjimo operacijų netaikoma draudimo apsauga.

Apibendrinant dėl pirmiau nurodytų priežasčių paraiškoje nurodyti potvyniai pagal reglamentą laikomi nelaime kaimyninėje šalyje ir atitinka Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 2 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytas sąlygas Solidarumo fondo paramai gauti.

2.2.3.     Čekija

(1) Komisija gavo Čekijos paraišką 2013 m. rugpjūčio 8 d., t. y. ne vėliau kaip po 10 savaičių po pirmųjų nuostolių užfiksavimo 2013 m. birželio 2 d.

(2) Nuo 2013 m. gegužės mėn. pabaigos iki birželio mėn. Čekija nukentėjo nuo didelio kiekio kritulių ir dažnų liūčių, kurie sukėlė per 50 metų didžiausius potvynius, ypač Berounkos, Vltavos ir Elbės baseinuose, padarė daug nuostolių, ypač Pietų Bohemijos, Pilzeno, Centrinės Bohemijos, Hradec Kralovės, Libereco, Ūsčio regionuose ir Prahos mieste (t. y. maždaug 54 % Čekijos teritorijos), ir turėjo tiesioginį poveikį daugiau nei trečdaliui Čekijos gyventojų. 15 žmonių žuvo, 23 000 – evakuoti. Potvyniai apgadino arba sunaikino ypač daug transporto infrastruktūros (geležinkelių, kelių ir tiltų ir t. t.), telekomunikacijų tinklų, vandens tiekimo ir nuotekų sistemų, elektros ir dujų tinklų. Apgadinta daugiau nei 7 000 privačių namų. Daug nuostolių patyrė ir sveikatos priežiūros ir socialinės tarnybos, gausybė įmonių (kelioms jų gali tekti užsidaryti), žemės ūkio ir miškininkystės sektorius.

(3) Ši nelaimė yra gamtinės kilmės, todėl atitinka Solidarumo fondo taikymo sritį.

(4) Čekijos valdžios institucijų vertinimu, visi tiesioginiai nuostoliai yra 637,1 mln. EUR. Ši suma lygi 73 % paramos sumos iki ribos (871,6 mln. EUR, t. y. 0,6 % Čekijos BNP), todėl pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002 ši nelaimė nepriskiriama prie didelių nelaimių. Tačiau Čekija nukentėjo nuo to paties potvynio, kuris sukėlė didelę nelaimę Vokietijoje. Todėl Čekijos valdžios institucijos pateikė paraišką pagal vadinamąjį kaimyninės šalies kriterijų, pagal kurį nuo tos pačios didelės nelaimės nukentėjusi kaimyninė šalis gali išskirtine tvarka gauti paramą iš Solidarumo fondo. Iš akivaizdžių požymių matyti, kad Vokietijos ir Čekijos potvynius lėmė ta pati esminė priežastis; todėl, Komisijos vertinimu, kriterijaus sąlygos tenkinamos. Finansinės paramos suma apskaičiuojama bendrų tiesioginių nuostolių pagrindu. Finansinę paramą galima naudoti tik svarbiausioms gelbėjimo operacijoms, nurodytoms reglamento 3 straipsnyje.

(5) Čekijos valdžios institucijų vertinimu, pagal Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 3 straipsnio 2 dalį tinkamų finansuoti gelbėjimo operacijų išlaidos yra 416,4 mln. EUR; šios išlaidos suskirstytos pagal operacijų tipą. Didžiausia gelbėjimo operacijų išlaidų dalis susijusi su kelių ir tiltų (158 mln. EUR), kanalizacijos sistemų (daugiau nei 52 mln. EUR) ir vandens vagų (daugiau nei 56 mln. EUR) darbais.

(6) Nukentėjusios Čekijos teritorijos atitinka struktūrinių fondų (2007–2013 m.) konvergencijos regionų finansavimo kriterijus, išskyrus Prahą, kuri atitinka regionų, kuriems parama palaipsniui naikinama, kriterijus. Čekijos valdžios institucijos nurodė, kad nesvarsto galimybės atstatymo darbams po potvynių pasinaudoti struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo programų teikiamu finansavimu. Operacijoms, kurios finansuojamos iš Solidarumo fondo, negali būti teikiama struktūrinių fondų parama, nurodyta reglamento 6 straipsnyje.

(7) Čekijos valdžios institucijos nurodė, kad tam tikri viešieji pastatai paprastai yra apdrausti, tačiau infrastruktūros turtas nedraustas. Komisija pasilieka teisę šį aspektą įvertinti. Solidarumo fondo parama neskiriama nuostolių tvarkymo, kurį atlieka trečioji šalis, išlaidoms padengti.

Apibendrinant dėl pirmiau nurodytų priežasčių paraiškoje nurodyti potvyniai pagal reglamentą laikomi nelaime kaimyninėje šalyje ir atitinka Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 2 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytas sąlygas Solidarumo fondo paramai gauti.

3.           Finansavimas

Bendras Solidarumo fondo metinis biudžetas yra 1 000 mln. EUR. Kadangi steigiant šį fondą solidarumas buvo pagrindinis argumentas, Komisija laikosi požiūrio, kad fondo teikiama pagalba turėtų būti progresinė. Vadinasi, remiantis ankstesne praktika, nustatytą ribą viršijantiems (0,6 % BNP arba 3 mlrd. EUR 2002 m. kainomis priklausomai nuo to, kuri suma mažesnė) nuostoliams padengti reikėtų skirti didesnę paramos sumą nei tos ribos nesiekiantiems nuostoliams padengti. Nustatant didelėms nelaimėms skiriamas sumas anksčiau taikytas koeficientas – 2,5 % visų tiesioginių nuostolių, nesiekiančių ribos, nuo kurios galima naudotis fondu, ir 6 % ribą viršijančių nuostolių. Solidarumo fondo pagalbos apskaičiavimo metodika nustatyta 2002–2003 m. metinėje Solidarumo fondo ataskaitoje, kurią patvirtino Taryba ir Europos Parlamentas.

Tas pačias normas taip pat siūloma taikyti šiuo atveju, skiriant tokias pagalbos sumas:

|| || || (EUR)

Nelaimė || Tiesioginiai nuostoliai || Riba (mln. EUR) || Bendra reikalavimus atitinkančių operacijų išlaidų suma || Suma, pagrįsta 2,5 % koeficientu || Suma, pagrįsta 6 % koeficientu || Bendra siūlomos pagalbos suma

Sausra Rumunijoje || 806 724 312 || 735,487 || 2 475 689 || 18 387 175 || 4 274 239 || 2 475 689

Potvyniai Vokietijoje || 8 153 500 000 || 3 678,755 || 3 289 400 000 || 91 968 875 || 268 484 700 || 360 453 575

Potvyniai Austrijoje || 866 462 000 || 1 798,112 || 350 334 000 || 21 661 550 || - || 21 661 550

Potvyniai Čekijoje || 637 131 000 || 871,618 || 416 368 000 || 15 928 275 || - || 15 928 275

IŠ VISO || || 400 519 089

Apibendrinant dėl pirmiau nurodytų priežasčių siūloma patvirtinti paraiškas, kurias Rumunija pateikė dėl sausros nelaimės 2012 m., o Vokietija, Austrija ir Čekija – dėl potvynių 2013 m. gegužės ir birželio mėn., ir siūlyti visiems šiems atvejams skirti paramą iš Solidarumo fondo.

4.           Suvestinė lentelė pagal finansinės programos išlaidų kategorijas

Finansinė programa Išlaidų kategorija, išlaidų pakategorė || Patikslinta 2013 m. finansinė programa || 2013 m. biudžetas (įskaitant TB 1–5 ir TBP 6–8/2013) || TBP Nr. 9/2013 || 2013 m. biudžetas (įskaitant TB 1–5 ir TBP 6–9/2013)

ĮA || MA || ĮA || MA || ĮA || MA || ĮA || MA

1. TVARUS AUGIMAS || || || || || || || ||

1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti || 15 670 000 000 || || 16 168 150 291 || 12 886 628 095 || || || 16 168 150 291 || 12 886 628 095

Marža || || || 1 849 709 || || || || 1 849 709 ||

1b. Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti || 54 974 000 000 || || 55 108 049 037 || 56 349 544 736 || || || 55 108 049 037 || 56 349 544 736

Marža[7] || || || 0 || || || || 0 ||

Iš viso || 70 644 000 000 || || 71 276 199 328 || 69 236 172 831 || || || 71 276 199 328 || 69 236 172 831

Marža[8] || || || 1 849 709 || || || || 1 849 709 ||

2. Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas || || || || || || || ||

iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos || 48 574 000 000 || || 43 956 548 610 || 43 934 188 711 || || || 43 956 548 610 || 43 934 188 711

Iš viso || 61 289 000 000 || || 60 159 241 416 || 58 068 031 826 || || || 60 159 241 416 || 58 068 031 826

Marža || || || 1 129 758 584 || || || || 1 129 758 584 ||

3. PILIETYBĖ, LAISVĖ, SAUGUMAS IR TEISINGUMAS || || || || || || || ||

3a. Laisvė, saugumas ir teisingumas || 1 661 000 000 || || 1 440 827 200 || 1 050 404 650 || || || 1 440 827 200 || 1 050 404 650

Marža || || || 220 172 800 || || || || 220 172 800 ||

3b. Pilietybė || 746 000 000 || || 753 287 942 || 664 802 559 || 400 519 089 || 400 519 089 || 1 153 807 031 || 1 065 321 648

Marža || || || 7 320 000 || || || || 7 320 000 ||

Iš viso || 2 407 000 000 || || 2 194 115 142 || 1 715 207 209 || 400 519 089 || 400 519 089 || 2 594 634 231 || 2 115 726 298

Marža[9] || || || 227 492 800 || || || || 227 492 800 ||

4. ES KAIP PASAULINIO MASTO VEIKĖJA || 9 595 000 000 || || 9 583 118 711 || 6 941 146 336 || || || 9 583 118 711 || 6 941 146 336

Marža[10] || || || 275 996 289 || || || || 275 996 289 ||

5. ADMINISTRAVIMAS || 8 492 000 000 || || 8 430 374 740 || 8 430 049 740 || || || 8 430 374 740 || 8 430 049 740

Marža[11] || || || 147 625 260 || || || || 147 625 260 ||

6. KOMPENSACIJOS || 75 000 000 || || 75 000 000 || 75 000 000 || || || 75 000 000 || 75 000 000

Marža || || || || || || || ||

IŠ VISO || 152 502 000 000 || 144 285 000 000 || 151 718 049 337 || 144 465 607 942 || 400 519 089 || 400 519 089 || 152 118 568 426 || 144 866 127 031

Marža [12],[13],[14] || || || 1 782 722 642 || 0 || || || 1 782 722 642 || 0

[1]               OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

[2]               OL L 66, 2013 3 8, p. 1.

[3]               COM(2013) 518.

[4]               COM(2013) 655.

[5]               COM(2013) 557.

[6]               COM(2013) 669.

[7]               Viršutinę ribą viršijanti 134,0 mln. EUR suma padengiama 2013 m. panaudojant lankstumo priemonę.

[8]               Skaičiuojant 1a išlaidų kategorijos maržą (500 mln. EUR), į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF) neatsižvelgta.

[9]               Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) suma įtraukiama viršijant atitinkamų išlaidų kategorijų ribas, kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime (OL C 139, 2006 6 14).

[10]             Skaičiuojant 2013 m. 4 išlaidų kategorijos maržą, neatsižvelgta į asignavimus, susijusius su neatidėliotinos pagalbos rezervu (264,1 mln. EUR).

[11]             Skaičiuojant 5 išlaidų kategorijos maržą iki viršutinės ribos, atsižvelgta į 2007–2013 m. finansinės programos 1 išnašą – 86 mln. EUR sumą darbuotojų įnašams į pensijų sistemą.

[12]             Biudžetinių įsipareigojimų viršutinę ribą viršijanti 134,0 mln. EUR suma padengiama 2013 m. panaudojant lankstumo priemonę.

[13]             Skaičiuojant bendrąją biudžetinių įsipareigojimų maržą, neatsižvelgiama į asignavimus, susijusius su Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu (EGF) (500 mln. EUR), Europos Sąjungos solidarumo fondu (ESSF) (415,1 mln. EUR), neatidėliotinos pagalbos rezervu (264,1 mln. EUR) ir darbuotojų įnašais į pensijų sistemą (86 mln. EUR).

[14]             Skaičiuojant bendrąją mokėjimų maržą, neatsižvelgiama į asignavimus, susijusius su Europos Sąjungos solidarumo fondu (ESSF) (415,1 mln. EUR), neatidėliotinos pagalbos rezervu (80 mln. EUR) ir darbuotojų įnašais į pensijų sistemą (86 mln. EUR).