KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

2013 M. EUROPOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ ERDVĖS PAŽANGOS ATASKAITA

(Tekstas svarbus EEE)

1.           Įžanga

EMTE reformos – strateginis indėlis siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo

Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) pagrindas – nacionalinių mokslinių tyrimų sistemų reformos. Veiksmingesnės nacionalinės mokslinių tyrimų sistemos kartu su iniciatyva „Horizontas 2020“, kuri sudarys sąlygas pavyzdingai įgyvendinti visus EMTE prioritetus, padės rasti būdus spręsti ateities Europos visuomenės uždavinius. EMTE reformas būtina vykdyti kuo skubiau atsižvelgiant į tebesitęsiančią ekonomikos ir finansų krizę, per kurią sprendimus reikia priimti greitai, jie turi būti veiksmingi ir skatinti ekonomikos augimą.

Europos moksliniai tyrimai yra ypač svarbūs siekiant užtikrinti mūsų ekonomikos konkurencingumą ateityje ir paskatinti jos augimą – tai pripažino visos valstybės narės, nusprendusios 3 proc. BVP investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Nors privačiojo sektoriaus  investicijos į mokslinius tyrimus yra labai svarbios siekiant šio tikslo, vis dėlto nacionalinės institucijos turėtų numatyti struktūrines reformas, kad padidintų tokias investicijas. Moksliniai tyrimai yra esminė Europos semestro proceso, per kurį valstybės narės nustato savo nacionalines biudžeto ir ekonomikos reformas, dalis.

Siekdama iš esmės prisidėti prie strategijos „Europa 2020“[1] įgyvendinimo, ypač prie pažangaus augimo Europoje, Europos Komisija 2012 m. liepos 17 d. priėmė komunikatą „Glaudesnė Europos mokslinių tyrimų erdvės partnerystė siekiant augimo ir darbo vietų kūrimo“[2]. Šiame komunikate valstybių narių, suinteresuotųjų šalių organizacijų ir Komisijos prašyta bendradarbiauti vykdant skubias struktūrines permainas visoje Europoje ir laiku įgyvendinti konkrečias priemones, skirtas Europos viešųjų mokslinių tyrimų sistemos pažangumui didinti.

Per Europos semestrą būtina užtikrinti griežtą politinį vadovavimą

Kad nacionalinę mokslinių tyrimų politiką būtų galima vertinti atsižvelgiant į bendresnes ekonomines tendencijas, EMTE reformos turi rastis per Europos semestro valdymo ciklą. Kaip pripažino Taryba[3], valstybės narės yra raginamos „nustatyti, kokių nacionalinių reformų ir veiksmų reikia imtis, kad būtų sukurta EMTE įgyvendinant iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“, atsižvelgiant į jų nacionalinius ypatumus, ir pristatyti šias reformas ir jų vėlesnį įgyvendinimą teikiant ataskaitas dėl nacionalinių EMTE priemonių, atitinkamais atvejais nacionalinėse reformų programose, pradedant nuo 2013 m. Europos semestro“. Griežtas politinis vadovavimas Europos Sąjungos lygmeniu, kai tinkama, dalyvaujant asocijuotosioms šalims, yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta visapusiškai veikianti EMTE.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos Europoje yra įvairios. Skiriasi jų institucinė sandara ir valdymo struktūros. Valstybės narės ir regionai savo mokslinių tyrimų sistemas turėtų reformuoti atsižvelgdami į savo pranašumus ir nacionalinius ypatumus. Per 2013 m. Europos semestro ciklą kai kurios valstybės narės į savo nacionalines reformų programas jau įtraukė specialų EMTE skyrių arba netiesiogiai užsiminė apie EMTE.

Taryba pritarė EMTE komunikatui[4] ir Europos Parlamentas jį įvertino teigiamai[5]. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas taip pat pripažino, kad poreikis spręsti EMTE reformos klausimą yra „prioritetinis uždavinys siekiant skatinti ekonomikos augimą ir ES ekonomikos, socialinį ir kultūrinį vystymąsi, mokslo pažangą ir valstybių narių, regionų ir visuomenių sanglaudą“. [6]

Aktyvesnis EMTE suinteresuotųjų šalių dalyvavimas

Mokslinių tyrimų sektoriaus suinteresuotosios šalys atlieka lemiamą vaidmenį kuriant tvirtą EMTE partnerystę. Jos geriausiai nusimano apie problemas, su kuriomis tyrėjai susiduria siekdami mokslininko karjeros, ją pradėdami arba kildami mokslinės karjeros laiptais. Nors valstybės narės turėtų sukurti EMTE klestėti palankią politinę aplinką, vis dėlto mokslinius tyrimus finansuojančios ir juos vykdančios organizacijos turėtų įsipareigoti kurti EMTE savo kasdienėje veikloje.

Penkios Europos mokslinių tyrimų suinteresuotųjų šalių organizacijos, su kuriomis Komisija pasirašė bendrą pareiškimą, įskaitant EMTE komunikato[7] priėmimo dieną pasirašytus keturis susitarimo memorandumus ir vieną vienašalį pareiškimą, įsipareigojo raginti savo narius iki 2013 m. pabaigos siekti didelės pažangos atitinkamose prioritetinėse EMTE srityse ir iki 2013 m. gruodžio mėn. pateikti išsamią pažangos ataskaitą.

Komisija sukūrė suinteresuotųjų šalių platformą, kad galėtų stebėti, kaip įgyvendinami įsipareigojimai, keistis informacija ir spręsti bendrus klausimus.

Pirmoji EMTE pažangos ataskaita

2013 m. EMTE pažangos ataskaitoje pirmą kartą apibendrinamos politinės aplinkybės, priemonės, kurių buvo imtasi, ir pirmieji laimėjimai 28 valstybėse narėse ir įvairiose asocijuotosiose šalyse[8]. Prie šios ataskaitos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „EMTE faktai ir skaičiai“ pateikiama nacionalinė ir Europos lygmens faktinė informacija apie EMTE prioritetus. Dokumente pateikiama pagrindinė informacija, kuri bus reikalinga 2014 m. rengiant išsamų EMTE pažangos vertinimą.

EMTE struktūrinės reformos ir politikos kūrimo procesai gali būti pagrįsti tik griežta stebėsenos sistema, kuria naudojantis galima rinkti tikslią informaciją apie nacionalinę politiką ir tai, kaip mokslinius tyrimus finansuojančios ir juos vykdančios organizacijos ją įgyvendina. EMTE stebėsenos mechanizmas yra nuolat plėtojamas ir kuriamas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir suinteresuotųjų šalių organizacijomis. Stebėsenos mechanizmas bus toliau tobulinamas, įskaitant patobulinimus, susijusius su metodika ir duomenų kokybe.

2.           Pirmosios EMTE pažangos ataskaitos analizė. Pagrindiniai rezultatai ir bendros tendencijos

Nacionaliniams mokslinių tyrimų ir plėtros biudžetams daromas nuolatinis spaudimas, todėl šiomis aplinkybėmis EMTE struktūrinės reformos turėtų padėti veiksmingiau naudoti ribotus išteklius ir taip užtikrinti maksimalią investicijų į mokslinius tyrimus grąžą, o kartu didinti mokslinių tyrimų veiksmingumą nacionaliniu ir ES lygmenimis.

Nacionalinių mokslinių tyrimų sistemų veiksmingumas

Konkurencingas mokslinių tyrimų finansavimas padeda didinti investuotų viešojo sektoriaus lėšų į mokslinius tyrimus veiksmingumą. Ir tuomet, kai konkurencija užtikrinama skelbiant atvirus konkursus, ir tuomet, kai lėšos skiriamos atsižvelgiant į  mokslinių tyrimų veiksmingumą, ji skatina organizacines permainas, padeda gerinti kokybę ir suteikia galimybę mokslinių tyrimų įstaigoms ir jų tyrėjams būti pripažintiems visame pasaulyje. Konkurencingas finansavimo ir institucijų skiriamo finansavimo pagal mokslinių tyrimų veiksmingumą dalis Europoje didėja. Panašiai dauguma valstybių narių vis dažniau taiko pagrindinius tarptautinio tarpusavio vertinimo[9] principus, o kelios valstybės narės, siekdamos užtikrinti didesnį vertinimų nepriklausomumą arba aukštesnius vidaus standartus ir pritaikydamos vertinimo procesą prie konkrečios srities ypatumų ir nacionalinių aplinkybių, naudojasi užsienio tarpusavio vertintojų paslaugomis.[10] Šios praktikos laikomasi ir Europos lygmeniu, nes tarptautinės tarpusavio techninės žinios yra pagrindinis principas, kurio laikomasi paskirstant lėšas pagal bendrąsias programas.

Nors konkurencingo ir nekonkurencingo finansavimo pusiausvyra nustatoma nacionaliniu lygmeniu, valstybėse narėse sprendimai finansuoti mokslinius tyrimus turėtų būti priimami atsižvelgiant į konkurencingo finansavimo sąlygas ir mokslinių tyrimų veiksmingumu pagrįstus institucijų vertinimus. Šiuo atveju taip pat turi būti taikomi tarptautiniai tarpusavio vertinimo principai.

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas

Kad galėtų veiksmingai spręsti svarbiausius uždavinius ir kuo geriau išnaudoti turimus išteklius, Europa turi sukurti „kritinę masę“. Vykdant bendrą veiklą galima užtikrinti tarpvalstybinį papildomumą ir taip išvengti pastangų dubliavimo, pasinaudoti sinergija ir vykdyti didelės apimties mokslinius tyrimus, kurių negalėtų imtis viena šalis.

ES bendroji programa yra veiksmingiausia priemonė tarpvalstybiniam valstybių narių ir asocijuotųjų šalių mokslinių tyrimų grupių bendradarbiavimui remti[11]. Svarbu tai, kad ji taip pat padeda stiprinti nacionalinių mokslinių tyrimų programų koordinavimą naudojantis įvairiomis EMTE tinklo (angl. ERA-NET) sistemomis. Pagal Septintąją bendrąją programą buvo remiamos naujos didelės apimties iniciatyvos:

– Pagal SESV 185 straipsnį pradėtos 5 iniciatyvos, viena iš jų įgyvendinama visose 28 valstybėse narėse. 2013 m. liepos mėn. Komisija pasiūlė šias iniciatyvas išplėsti ir sustiprinti, šiuo tikslu iš viso buvo surinkta 3,5 mln. EUR, iš jų apie 1,4 mln. EUR – iniciatyvos „Horizontas 2020“ lėšos[12], ir

– nuo 2009 m. pradėta 10 bendro programavimo iniciatyvų. Šiuo metu strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkės parengtos pagal penkias iniciatyvas, o pagal septynias iniciatyvas jau paskelbti bendri konkursai arba juos planuojama skelbti.

– Be to, įvairios įtakingos tarpvyriausybinės organizacijos, Europos ir tarptautiniu lygmenimis koordinuodamos ir finansuodamos mokslinius tyrimus, atlieka svarbų vaidmenį remdamos tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, gaudamos didelę paramą iš savo valstybių narių, Europos tarpvyriausybinės mokslinių tyrimų organizacijos[13], kurios yra „EIROforum“ narės, yra sukūrusios vieną geriausių mokslinių tyrimų infrastruktūrų pasaulyje. Mokslinės bendruomenės poreikių ir valstybių narių paramos derinimas yra pagrindinis sėkmingos „EIROforum“ veiklos veiksnys.

Kai kurių valstybių narių mokslinius tyrimus finansuojančios agentūros yra sudariusios dvišalius arba daugiašalius susitarimus arba sukūrusios konkrečius tarpvalstybinio bendradarbiavimo modelius, pvz., vadovaujančios agentūros (angl. Lead Agency) procedūrą[14]. Vis dėlto dauguma šių iniciatyvų įgyvendinamos pagal principą „iš apačios į viršų“ ir jų mastas yra ribotas. Atėmus pagal bendrąją programą ir Europos kosmoso agentūros skiriamą finansavimą, tarpvalstybiniams moksliniams tyrimams Europoje išleidžiama mažiau nei 1 proc. nacionalinių mokslinių tyrimų ir plėtros viešojo sektoriaus lėšų, o nacionalinių mokslinių tyrimų programų sąveikai didinti skirtos iniciatyvos vis dar pasitaiko gana retai[15].

Moksliniams tyrimams skirtos viešojo sektoriaus lėšos yra ribotos, todėl siekiant didesnio mokslinių tyrimų poveikio labai svarbu ne tik pradėti skirti tarpvalstybinį finansavimą, bet ir iš esmės strategiškai suderinti skirtingus nacionalinius ir kitus finansavimo šaltinius ES lygmeniu. Kai kurios valstybės narės, atsižvelgdamos į bendrus prioritetus, dėl kurių susitarta pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“ arba bendro programavimo iniciatyvų, kurias įgyvendinant jos dalyvauja, strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, patvirtino nacionalines strategijas. Vis dėlto suderinimo lygis yra per menkas, kad būtų galima spręsti pagrindinius visuomenės uždavinius, su kuriais susiduria Europa.

Valstybės narės turėtų geriau suderinti nacionalines mokslinių tyrimų programas, kad galėtų įgyvendinti bendrai suderintas strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes, susijusias su bendru programavimu. Be to, jos turėtų padidinti nacionalinių pogramų sąveikumą ir taip palengvinti tolesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje.

Dėl valstybių narių bendros programos daugiau tyrėjų gali bendradarbiauti nacionalinėmis lėšomis finansuojamoje tarpvalstybinėje mokslinių tyrimų veikloje, kai yra sprendžiami svarbūs visuomenės uždaviniai, kaip tai įrodė, pvz., pagal SET planą[16] įkurta Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjunga.

Mokslinių tyrimų infrastruktūra

Atlikus vėliausią padėties analizę[17], paaiškėjo, kad Europai būdinga mokslinių tyrimų infrastruktūros gausa, o mokslinių tyrimų sistemos tapo skaidresnės. Remiantis EMTE stebėsenos duomenimis taip pat galima teigti, kad ne visada pranešama apie tarpvalstybinės prieigos prie mokslinių tyrimų infrastruktūros sąlygas ir jos valstybėse narėse nėra suderintos.

Būtina užtikrinti skaidresnes tarpvalstybinės prieigos prie mokslinių tyrimų infrastruktūros sąlygas.

Įgyvendinant iniciatyvą „Horizontas 2020“, pagrindinė esama Europos ir regioninės svarbos nacionalinė mokslinių tyrimų infrastruktūra toliau bus integruojama ir atveriama visiems Europos tyrėjams, dirbantiems tiek akademinėje srityje, tiek pramonėje, be to, bus užtikrinamas optimalus šios infrastruktūros naudojimas ir bendra plėtra. Europos strateginis mokslinių tyrimų infrastruktūros forumas (ESFRI) yra sėkmingas strateginės priemonės, skirtos Europos mokslinei integracijai skatinti, pavyzdys. Įgyvendindama iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ nustatytą įpareigojimą iki 2015 m. užbaigti arba pradėti 60 proc. iš 48 prioritetinių infrastruktūros projektų, kuriuos ESFRI nustatė 2010 m., Komisija kartu su valstybėmis narėmis siekia pažangos. Tai, kad kuriant Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą vis dažniau naudojamasi ERIC reglamentu, aiškiai rodo, kad priemonė padeda kurti labiau palyginamas valdymo struktūras ir aiškias prieigos prie infrastruktūros sąlygas.

Nacionaliniai finansiniai įsipareigojimai, visų pirma ekonomikos krizės sąlygomis, tebėra labai svarbūs remiant ilgalaikę viziją ir dalyvavimą Europai svarbioje pasaulinėje infrastruktūroje. Beveik du trečdaliai valstybių narių parengė nacionalines mokslinių tyrimų infrastruktūros gaires[18], dėl kurių Europoje tarp mokslinių tyrimų infrastruktūros sistemų atsiranda dar didesnių skirtumų. Vis dėlto dar yra galimybių šias gaires geriau suderinti su ESFRI gairėmis. Iniciatyva „Horizontas 2020“ toliau bus naudojama ESFRI nustatytai ir kitai pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūrai rengti, įgyvendinti, ilgalaikiam jos tvarumui ir veiksmingam veikimui palengvinti ir remti.

Valstybės narės turėtų pašalinti finansines, valdymo ir politines kliūtis plėtoti ir diegti mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Jos turėtų suderinti mokslinių tyrimų infrastruktūros gaires ir koordinuotai jas rengti.

Europos Komisija, siekdama užtikrinti skaidresnes ir suderintas tarpvalstybinės prieigos prie mokslinių tyrimų infrastruktūros sąlygas, parengs tarpvalstybinės prieigos prie mokslinių tyrimų infrastruktūros ir naudojimosi ja chartiją.

Darbo rinkos atvėrimas tyrėjams

Tyrėjams tikrai atvira ir patraukli Europos darbo rinka yra labai svarbus veiksnys siekiant baigti kurti EMTE.

Atviros, skaidrios ir nuopelnais pagrįstos įdarbinimo procedūros padeda užtikrinti, kad naudojantis mokslinių tyrimų sistemomis iš daugybės talentingų tyrėjų būtų atrinkti geriausieji ir taip būtų didinama pažanga ir skatinamas judumas. Daugiau nei 200 universitetų ir mokslinių tyrimų įstaigų aktyviai siekia gauti „HR Excellence in Research“ ženklą, o didžioji jų dalis peržiūri savo įdarbinimo procedūras. Galimybė naudotis EURAXESS darbo vietų portalu, kuriame skelbiamos visos ES laisvos mokslinio darbo vietos, taip pat reiškia svarbų žingsnį, be to, jis padėjo subalansuoti tarpvalstybinę darbuotojų pasiūlą ir paklausą. Vis dėlto atviro įdarbinimo principų turinys yra daug platesnis nei vien teisė žinoti apie siūlomas darbo vietas ir kandidatuoti į jas. Apytiksliai 40 proc. ES tyrėjų nurodė buvę „nepatenkinti“ jų įstaigoje nustatyta atvira įdarbinimo tvarka. Kai kuriose šalyse nepatenkintų tyrėjų buvo daugiau nei 50 proc[19].

2012 m. inovacijų veiklos rezultatų skirtumai valstybėse narėse didėjo. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad labiausiai nuo finansų krizės nukentėjusiose šalyse sumažintos moksliniams tyrimams skirtos lėšos, atviro įdarbinimo ir karjeros pažanga tampa vis svarbesnė visoje Europoje kuriant subalansuotam augimui palankias sąlygas.

Siekdamos užtikrinti, kad į visas mokslinių tyrimų srities pareigas būtų priimama pagal atvirą, skaidrią ir nuopelnais pagrįstą įdarbinimo tvarką, valstybės narės ir institucijos turi imtis koordinuotų veiksmų.

Valstybėse narėse toliau galioja skirtingos sąlygos, susijusios su dotacijų perkeliamumu ir prieinamumu prie nacionalinių dotacijų. Kelios valstybės narės nurodo, kad pagal jų nacionalinę finansavimo tvarką numatytas dotacijų perkeliamumas. Tyrėjams, kurie valstybėje narėje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, dažnai sudėtinga gauti nacionalines dotacijas ir stipendijas, išskyrus atvejus, kai toks finansavimas padeda siekti su nacionaline mokslinių tyrimų sistema susijusių tikslų. Buvo patvirtintos kelios iniciatyvos[20], tačiau jų poveikis visoje ES išlieka nedidelis.

Valstybės narės turėtų pašalinti nacionalinių dotacijų prieinamumo ir perkeliamumo kliūtis, o mokslinių tyrimų finansavimo organizacijos privalo aktyviau bendradarbiauti, kad palengvintų šį procesą.

Greita imigracija gali būti lemiamas veiksnys pritraukiant į Europą didžiausius pasaulio talentus. 2013 m. kovo mėn. Komisija pasiūlė nauja redakcija[21] išdėstyti Mokslo vizos direktyvą, kurioje bus nustatyti aiškesni terminai, per kuriuos nacionalinės institucijos turės priimti sprendimą dėl paraiškų, ir atvertos didesnės judumo ir įsidarbinimo galimybės tyrėjams pasilikus atitinkamoje valstybėje narėje.

Europos pramonės srityje dirba palyginti mažai tyrėjų, nors parengiama vis daugiau doktorantų. Nors doktorantūros studijų pobūdis įvairėja ir vis daugiau doktorantų karjerą tęsia ne akademinėje srityje, tačiau dauguma jų nėra tinkamai pasirengę dalyvauti darbo rinkoje.

Pažangą galima pastebėti keliose valstybėse narėse, tačiau išlieka platesnio pobūdžio uždavinys, susijęs su informavimu, finansavimu ir tvarumu bei pramonės įmonių dalyvavimu mokant doktorantus, visų pirma taikant visus novatoriškus doktorantūros principus, kuriems pritarė Taryba[22]. Be to, kai kurios valstybės narės tinkamai pasinaudojo struktūrinių fondų lėšomis, kad paremtų kandidatų į doktorantūrą mokymą.

Valstybės narės, mokslinius tyrimus finansuojančios ir juos vykdančios organizacijos raginamos plačiau taikyti novatoriškos doktorantūros principus, įskaitant, kai tinkama, naudojimąsi Europos struktūriniais ir investicijų fondais.

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas, kad kuo daugiau subjektų galėtų dalyvauti EMTE, Komisija siūlo remiantis iniciatyva „Horizontas 2020“ sukurti „EMTE profesūrą“, kuri remtų universitetus ir kitas mokslinių tyrimų įstaigas, kad jos siektų tokio mokslinių tyrimų pažangumo lygio, kurio reikia norint konkuruoti tarptautiniu lygmeniu. Pagal Septintąją bendrąją programą buvo paskelbtas bandomasis kvietimas, į kurį atsiliepė daugiau nei 100 įstaigų.

Lyčių lygybė ir lyčių aspekto integravimas į mokslinių tyrimų sektorių

Lyčių aspektas nėra tinkamai integruotas į mokslinių tyrimų sektorių, todėl šiame Europos sektoriuje vis dar labai trūksta aukštos kvalifikacijos moterų, o jų gebėjimais naudojamasi neefektyviai. Doktorantūrą baigusių moterų pastaraisiais metais smarkiai padaugėjo beveik visuose sektoriuose, tačiau mokslinių tyrimų sektoriuje moterys sudaro mažumą, o aukštojo mokslo sektoriuje įstaigoms vadovaujančių moterų yra itin mažai[23].

Valstybėse narėse toliau įgyvendinamos labai skirtingos politinės iniciatyvos. Lyčių lygybę paprastai reglamentuoja bendrieji darbo rinkos organizavimo teisės aktai. Atrodo, kad keliose valstybėse narėse nustatytos konkrečios nuostatos, kuriomis mokslinių tyrimų sektorių reglamentuojančioje teisinėje sistemoje užtikrinama lyčių lygybė. Pusėje valstybių narių parengtos iniciatyvos, pagal kurias jaunos moterys raginamos rinktis mokslininkės karjerą ir remiama moterų tyrėjų karjera. Mažiau valstybių narių nustato tikslus, susijusius su lyčių pusiausvyra grupėse ir komitetuose. Labai nedaug valstybių narių ragina įstaigas priimti ir įgyvendinti lyčių lygybės planus[24].

Valstybės narės mažai dėmesio skiria lyčių aspekto integracijai į nacionalines mokslinių tyrimų programas, nors tinkamai sprendžiant moterų ir vyrų poreikių patenkinimo klausimą galima pagerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų kokybę ir padidinti jų svarbą.

Valstybės narės turėtų įgyvendinti išsamias struktūrinių permainų strategijas, kad pašalintų lyčių nelygybę mokslo tyrimų įstaigose ir programose.

Pagal Septintąją bendrąją programą Komisija finansavo veiklą, susijusią su lyčių lygybės planų rengimu ir įgyvendinimu mokslinius tyrimus atliekančiose įstaigose. 2013 m. pradės veikti ERA-NET GENDERNET tinklas, skirtas valstybių narių ir asocijuotųjų šalių bendradarbiavimui remti.

Įgyvendindama iniciatyvą „Horizontas 2020“, Europos Komisija toliau rems mokslo tyrimų įstaigų struktūrines permainas. Palyginti su Septintąja bendrąja programa, lyčių lygybė ir lyčių aspektas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bus sistemiškiau užtikrinamas įvairiais pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“ įgyvendinamų programų etapais.

Optimalus mokslinių žinių judėjimas ir perdavimas

Atvira prieiga prie viešojo sektoriaus lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų

EMTE žinios yra labai svarbios. Tyrėjams ir privačiajam sektoriui turi būti sudaromos sąlygos susipažinti su žiniomis, gautomis įgyvendinus viešojo sektoriaus lėšomis finansuojamus projektus, kad būtų didinama žinių bazė, mažinami regionų skirtumai ir skatinama visuomenės uždavinius spręsti novatoriškai.

Neribota ir nemokama galimybė susipažinti su leidiniais yra svarbi atsižvelgiant į tai, kad visoje Europoje daugėja universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir finansavimo agentūrų. Beveik visos valstybės narės yra nustačiusios atviros prieigos prie leidinių teisines ir administracines procedūras, o kai kurios taip pat skatina atvirą prieigą prie duomenų[25].

Valstybės narės turėtų toliau stengtis užtikrinti atvirą prieigą prie leidinių ir nustatyti tinkamą atviros prieigos prie duomenų politinę sistemą, o tai darydamos jos turėtų atsižvelgti į intelektinės nuosavybės teisių klausimus, visų pirma tais atvejais, kai moksliniame tyrime dalyvauja privačiojo sektoriaus įmonė.

Iniciatyva „Horizontas 2020“ yra puikus pavyzdys, nes joje įpareigojama užtikrinti atviros prieigos prie mokslinių tyrimų leidinių tvarką, kurios turi būti laikomasi ES lygmeniu finansuojant mokslinius tyrimus ir inovacijas.

EMTE skaitmeninis aspektas

Skaitmeninės priemonės yra labai svarbios žinioms kurti, jų prieinamumui ir perdavimui užtikrinti. Kai kurios valstybės narės jau ėmėsi veiksmų, kuriais skatinama kurti skaitmeninę EMTE, kad būtų sudarytos lengvesnės sąlygos mokslinių tyrimų, paslaugų teikimo ir bendradarbiavimo tikslais laisvai naudotis internetu[26].

Visos valstybės narės turėtų užtikrinti sąlygas, kuriomis būtų: remiama laisva prieiga internetu prie skaitmeninių mokslinių tyrimų paslaugų bendradarbiavimo, duomenų apdorojimo ir prieigos prie mokslinės informacijos tikslais; skatinama kurti tyrėjų elektroninės tapatybės federaciją, palengvinančią tarpvalstybinę tyrėjų prieigą prie paslaugų ir išteklių; remiamos suderinamos e. infrastruktūros ir skaitmeninių mokslinių tyrimų paslaugų naudojimo ir prieigos prie jos politikos kryptys siekiant sudaryti sąlygas tarptautiniams mokslinių tyrimų konsorciumams bendradarbiauti su viešojo ir privačiojo sektoriaus partneriais.

Žinių perdavimas ir atvirosios inovacijos

Žinių perdavimas, atsižvelgiant į jų svarbą ekonomikai, visų pirma siekiant ją atgaivinti, yra pagrindinė EMTE sritis, kurioje itin aktyviai dalyvauja vyriausybės ir suinteresuotosios šalys. Nors tokius valstybių narių rėmimo veiksmus galima pagirti, tačiau nacionalinės priemonės vis dar yra labai skirtingos ir tai trukdo užtikrinti veiksmingą atvirųjų inovacijų ir žinių perdavimą nacionaliniu lygmeniu[27]. Žinių ekonomika neįsivaizduojama be strategijų, kuriose numatyta struktūra yra skatinama, palengvinama ir iš esmės užtikrinama, kad vykdant viešuosius mokslinius tyrimus būtų plečiamas atvirųjų inovacijų ir žinių perdavimas.

Valstybės narės turi toliau kurti, įgyvendinti ir vertinti nacionalines žinių perdavimo strategijas, kad pasiektų struktūrinių ir kultūrinių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų permainų ir taip padidintų ekonominį ir socialinį mokslinių tyrimų poveikį.

Mokslo ir inovacijų politikos ryšiai tapo ypač glaudūs. Vis daugiau mokslinių žinių gaunama aktyviai bendradarbiaujant, o tai sudaro sąlygas kurti vertingas inovacijas ir padeda mažinti sandorių išlaidas. Siekdama paremti šį procesą, Komisija šiuo metu kuria išsamią politinę sistemą, susijusią su atvirųjų inovacijų ir žinių perdavimu, ir šiuo klausimu ji konsultuosis su suinteresuotosiomis šalimis.

Tarptautinis bendradarbiavimas

EMTE išorės aspektas[28] neatsiejamas nuo jos kūrimo.

EMTE laimėjimai sutelkiant išteklius ir kuriant „kritinę masę“, palengvinant žinių kūrimą, perdavimą ir judėjimą bei sukuriant tyrėjams atvirą darbo rinką padės Europą padaryti patrauklia vieta įvairiose pasaulio vietose dirbantiems tyrėjams ir investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Geriau koordinuojant nacionalinės politikos kryptis bus galima veiksmingiau ir nuosekliau atstovauti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sektoriui pasaulyje ir didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų matomumą ir poveikį. Toks koordinavimas padės didinti Europos įtaką kuriant bendrus pasaulinius principus (pvz., mokslinių tyrimų sąžiningumo tarpusavio vertinimo, lyčių lygybės skatinimo ir lyčių aspekto integravimo į mokslinių tyrimų sektorių, tyrėjų karjeros, intelektinės nuosavybės teisių ir atviros prieigos prie viešojo sektoriaus lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų leidinių srityse), sudarys palankesnes sąlygas tarptautiniam bendradarbiavimui mokslinių tyrimų ir inovacijų sektoriuje ir kurti vienodas veiklos sąlygas visame pasaulyje.

3.           Išvados ir tolesni veiksmai

Iš 2013 m. pažangos ataskaitos matyti, kad EMTE darbotvarkės įgyvendinimas yra ne tik labai svarbus užtikrinant veiksmingesnę su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusią veiklą, bet ir padeda siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Tačiau iš šios ataskaitos taip pat matyti, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos įvairiose Europos šalyse tebėra skirtingos, ir joje nurodomos kliūtys, trukdančios visapusiškai išnaudoti bendros EMTE galimybes Europoje, kurioje užtikrinamas laisvas tyrėjų, mokslinių žinių ir technologijų judėjimas[29].

Todėl svarbu, kad valstybės narės tvirtai laikytųsi EMTE prioritetų, nes būtent jos yra pagrindiniai veikėjai, įgyvendinantys svarbiausias EMTE reformas, susijusias su jų nacionalinėmis mokslinių tyrimų sistemomis. Europos semestras yra naudinga priemonė, kuria naudodamosi valstybės narės, plačiau atsižvelgdamos į reformų aplinkybes, gali nuosekliai įgyvendinti EMTE prioritetus ir taip siekti didesnių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą ir atgaivinti ekonomiką.

Atsižvelgdama į strateginę ir didesniu informuotumu pagrįstą sąveiką su valstybėmis narėmis, Taryba patvirtino EMTE komiteto svarbą kuriant EMTE[30], padedant Komisijai rengti metines ataskaitas ir visapusiškai išnaudojant sinergiją per Europos semestrą. Šiomis aplinkybėmis labai svarbu, kad valstybės narės toliau remtų stebėsenos mechanizmą ir prireikus imtųsi aktyvesnių paramos veiksmų, kad gautų kuo daugiau naudingos informacijos išsamiam pažangos vertinimui 2014 m. atlikti.

EMTE srityje plėtojamos aktyvios partnerystės sąlygomis turėtų būti užtikrinama geresnė nacionalinių institucijų ir suinteresuotųjų šalių sąveika ir ji turėtų būti aiškiai matoma daugumoje valstybių narių. Su moksliniais tyrimais susijusių suinteresuotųjų šalių organizacijos, pasirašiusios bendrą pareiškimą su Komisija, turėtų būti sąveikos tarp jų pačių ir jų narių kuriant EMTE pavyzdžiu. Tikimasi, kad jos iki šių metų pabaigos pateiks ataskaitas apie padarytą pažangą, skatins aktyvesnį bendradarbiavimą ir, kai tinkama, stengsis imtis bendrų veiksmų, padedančių kurti EMTE.

Komisija sieks daugiau prisidėti prie EMTE kūrimo per iniciatyvą „Horizontas 2020“, kuri kartu su 28 valstybėse narėse ir asocijuotosiose šalyse moksliniams tyrimams skiriamu viešojo sektoriaus finansavimu bus vienas pagrindinių EMTE finansinių ramsčių. Taip pat svarbu, kad valstybės narės, naudodamosi Europos struktūriniais ir investicijų fondais, atsižvelgtų į EMTE darbotvarkę.

Komisija turi prisidėti prie bendrų politinių diskusijų EMTE klausimais ir padėti įgyvendinti EMTE. Ji toliau rems valstybių narių tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi gerąja patirtimi, kad užtikrintų geresnį nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos supratimą ir vertinimą platesniame Europos semestro kontekste, susijusiame su investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir ekonomikos vystymusi[31].

Kuriant EMTE labai svarbi yra Tarybos, Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto parama, kuria padedama palaikyti plačiosios suinteresuotosios visuomenės, nacionalinių parlamentų ir regionų ryšius. Todėl Komisija užtikrins nuolatinį tinkamą tarpinstitucinį dialogą.

Išsamus pažangos vertinimas bus atliekamas 2014 m. ir juo bus siekiama nustatyti, ar sustiprintos Europos mokslinių tyrimų erdvės partnerystės siekiant augimo ir darbo vietų kūrimo pakako EMTE sukurti, kaip prašė Europos Vadovų Taryba[32].

[1]               COM(2010) 2020 galutinis.

[2]               COM(2012) 392 final.

[3]               C 17649/12, RECH 467, COMPET 773.

[4]               Ten pat. Taryba taip pat prašo „stebėti EMTE pažangą glaudžiai siejant su Europos semestru, taip pat pasitelkti Tarybos vykdomą aukščiausio lygio vadovavimą <...>“.

[5]               Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas, 2012 m. birželio 19 d.

[6]               EESRK INT/662-CES2075-2012_00_00_TRA_AC ir OL C 62, 2013, p. 4.

[7]               EARTO, EUA, LERU, „NordForsk“, „Science Europe“. Po vienų metų vienašaliu pareiškimu prie partnerystės prisijungė CESAER.

[8]               Trijų asocijuotųjų šalių (Šveicarijos, Islandijos ir Norvegijos) analizė atlikta remiantis jų savanoriškai pateiktais duomenimis.

[9]               http://ec.europa.eu/research/era/docs/en/voluntary_guidelines.pdf.

[10]             Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „EMTE faktai ir skaičiai“, p.14–15.

[11]             2007–2012 m. valstybės narės gavo apytiksliai 29,4 mlrd. EUR EB įnašą, o asocijuotosios šalys – 2,9 mlrd. EUR.

[12]             COM(2013) 494 galutinis.

[13]             CERN, EFDA-JET, EMBL, ESA, ESO, ESRF, „European“ XFEL ir ILL.

[14]             Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „EMTE faktai ir skaičiai“, p. 17.

[15]             Europos Komisijos užsakymu 2013 m. atliktas JOREP tyrimas (Bendros ir atviros Europos mokslinių tyrimų programos).

[16]             COM(2007) 723 galutinis

[17]             Pvz., EMTE mokslinių tyrimų infrastruktūra, EMF organizacijų narių forumas, 2013 m. kovo mėn.

[18]             Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „EMTE faktai ir skaičiai“, p. 18.

[19]             Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „EMTE faktai ir skaičiai“, p. 21-22.

[20]             Tyrėjų dotacijų tarpvalstybinio perkėlimo ir Keliose šalyse partnerėse vykdomo projekto veiklos finansavimo iniciatyvos.

[21]             http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/e-library/documents/policies/immigration/study-or-training/docs/students_and_researchers_proposal_com_2013_151_en.pdf.

[22]             2011 m. lapkričio mėn. Tarybos išvados dėl aukštojo mokslo modernizavimo. Išvadas galima rasti adresu http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/11/st16/st16746.en11.pdf.

[23]             2012 m. duomenys apie moteris: 46 proc. ES doktorantų yra moterys, 33 proc. – tyrėjos, 20 proc. – aukštas pareigas einančios mokslo įstaigų darbuotojos; lyčių pusiausvyros labiau trūksta sprendimų priėmimo srityje: moterims tenka 15,5 proc. mokslo įstaigų vadovo vietų ir 10 proc. aukštųjų mokyklų rektoriaus vietų.        http://ec.europa.eu/research/science-society/document_library/pdf_06/she-figures-2012_en.pdf

[24]             Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „EMTE faktai ir skaičiai“, p. 26.

[25]             Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „EMTE faktai ir skaičiai“, p. 28.

[26]             Ten pat, p. 32.

[27]             Ten pat, p.29-30.

[28]             COM(2012(497), http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/intm/137346.pdf

[29]             SESV 179 straipsnis.

[30]             2013 m. gegužės 31 d. Tarybos rezoliucija dėl EMTE patariamojo darbo.

[31]             2013 m. įvyko tarpusavio mokymosi seminarai konkurencingo finansavimo ir sinergijos tarp struktūrinių fondų ir iniciatyvos „Horizontas 2020“ klausimais. Seminare, kurį remia Europos Komisija, numatyta aptarti nacionalines strategijas, kurių tikslas – parengti užtektinai tyrėjų, kad būtų pasiekti nacionaliniai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tikslai.

[32]             EUCO 2/1/11.