KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

2013 m. metinė ataskaita dėl Europos Sąjungos vystymosi bei išorės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2012-aisiais metais

Pasaulio ateities kūrimas vadovaujantis atsakomybės ir solidarumo principais

Europos Sąjunga (ES) 2012 m. apdovanota Nobelio taikos premija už jos įnašą puoselėjant taiką, demokratiją ir žmogaus teises Europoje. Šia proga Europos Komisijos (toliau – Komisija) pirmininkas José Manuelis Barroso savo kalboje per Nobelio premijos įteikimo ceremoniją deramai susiejo šį pasiekimą su visuotiniu solidarumu ir visuotine atsakomybe: „Kaip žemynas, prisikėlęs iš pelenų ir tapęs viena iš stipriausių pasaulio ekonomikų su pažangiausia socialine sistema, didžiausias pasaulyje paramos teikėjas, mes juntame ypatingą pareigą padėti milijonams vargstančiųjų.“

Todėl Europa užima pirmaujančias pozicijas siekdama gerinti žmonių gyvenimą skatindama vystymąsi. ES tebėra didžiausia oficialios paramos vystymuisi teikėja pasaulyje – bendra 2012 m. paramos suma buvo 55,2 mlrd. EUR[1]. Be to, 2012 m. buvo pirmi metai, kai įgyvendinta Pokyčių darbotvarkė[2], kuria didinant ES vystymosi politikos poveikį mažinamas skurdas. Toliau vyko visuotinės laikotarpio po 2015 m. programos rengimo procesas, kuriame viena pagrindinių dalyvių yra ES. Be to, ES skubiai ir ryžtingai teikė pagalbą kilus krizėms ir susiklosčius pažeidžiamumo situacijoms, kaip antai per sausrą Sahelyje, konfliktus Sirijoje ir Malyje.

Pokyčių darbotvarkės įgyvendinimas

Pokyčių darbotvarkėje, kuriai 2012 m. gegužės 14 d. pritarė Taryba, nustatytas strategiškesnis požiūris į skurdo mažinimą siekiant toliau didinti ES vystymosi politikos poveikį[3]. Šiuo tikslu joje pasiūlyti keli svarbūs ES pagalbos teikimo pakeitimai, inter alia diferencijuotas požiūris, kad teikiama pagalba būtų nukreipta ten, kur ji reikalingiausia ir kur jos poveikis mažinant skurdą gali būti didžiausias; veikla kiekvienoje šalyje sutelkiama daugiausia trijuose sektoriuose; daugiau dėmesio skiriama geram valdymui, demokratijai, žmogaus teisėms ir integraciniam bei tvariam augimui; daugiau naudojamasi naujoviškomis finansinėmis priemonėmis; užtikrinamas didesnis politikos suderinamumas, stiprinamas koordinavimas ir bendri veiksmai su valstybėmis narėmis.

Pokyčių darbotvarkė šiuo metu įgyvendinama. 2012 m. priimtuose keliuose komunikatuose daugiausia dėmesio skirta konkretiems aspektams, kaip antai „Socialinė apsauga Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo srityje“[4]; „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“[5] ir „ES požiūris į atsparumą. Per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis“[6]. Per Europos vystymosi dienas – kasmetinį visuotinėms problemoms ir vystomajam bendradarbiavimui skirtą renginį – daugiausia dėmesio skirta svarbiausiai Pokyčių darbotvarkės temai – integraciniam ir tvariam augimui, orientuotam į žmogaus socialinę raidą.

2012 m. Komisija daugiau naudojosi derinimo priemonėmis, kuriomis dotacijos derinamos su kitokiais ištekliais, kaip antai paskolomis ir akciniu kapitalu, siekiant tinkamai suderinti tam tikrų projektų finansavimą. ES sukūrė tris naujus Azijos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalims skirtus derinimo mechanizmus. Taip buvo skirta daugiau kaip 400 mln. EUR ES dotacijų, tad pagalbą gaunančiose šalyse buvo galima įgyvendinti investicinius projektus, kurių bendra vertė – apie 10 mlrd. EUR.

Komisija taip pat pradėjo kurti bendrą pagrindą, kuriuo remiantis bus pranešami rezultatai ir reformuojamos stebėsenos bei ataskaitų sistemos, susijusios su projektų ir programų įgyvendinimu. 2012 m. bendras ES ir valstybių narių programavimas vykdytas šešiose šalyse: Etiopijoje, Ganoje, Gvatemaloje, Laose, Malyje ir Ruandoje. Bendras programavimas Haityje ir Pietų Sudane jau buvo pradėtas pagal ankstesnį procesą siekiant pagerinti rezultatus ir pagalbos poveikį. Taip pat pradėtas procesas, kuriuo siekiama išplėtoti bendrą programavimą, įvertinant jo perspektyvas daugiau kaip 40 naujų valstybių.

Aprūpinimo maistu saugumas ir mityba

2012 m. maisto vis dar trūko 870 milijonų žmonių. Spalio mėn. priimtame komunikate dėl atsparumo nustatyta dešimt veiksmų, kad būtų stiprinamas pažeidžiamiausių pasaulio gyventojų atsparumas. Tokių veiksmų pavyzdžiai: nacionalinės atsparumo strategijos ir nelaimių prevencijos bei valdymo planai, veiksmingos ankstyvojo perspėjimo sistemos šalyse, kuriose yra didelė gaivalinių nelaimių grėsmė, ir pažangūs rizikos valdymo metodai. Politika grindžiama daug žadančiais rezultatais, pasiektais pagal ES atsparumo didinimo iniciatyvas Sahelyje ir Somalio pusiasalyje: Sahelio atsparumo didinimo partnerystė (AGIR-Sahel) ir „Somalio pusiasalio atsparumo didinimas“ (SHARE). Abiem iniciatyvomis siekiama padėti ištrūkti iš sausrų, bado ir skurdo „užburto rato“ nuosekliai koordinuojant humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi.

Per trejus metus ES įgyvendindama 1 mlrd. EUR vertės maisto priemonę pagerino daugiau kaip 59 milijonų žmonių gyvenimą 49 šalyse ir netiesiogiai padėjo apie 93 milijonų kitų gyventojų. Dvi programos, kuriomis prisidėta prie šios pažangos, yra gyvulių vakcinacijos programa, per kurią paskiepyta daugiau kaip 44,6 milijonų gyvulių, ir mokymo žemės ūkio produktų gamybos srityje programa, skirta 1,5 milijonų žmonių.

Mityba yra labai svarbus vystymosi politikos aspektas. 2012 m. ES įsipareigojo padėti šalims partnerėms iki 2025 m. bent 7 milijonais sumažinti vaikų, kurių vystymasis yra sutrikęs dėl nepakankamos mitybos, skaičių. Šiuo tikslu pagal ES teminę aprūpinimo maistu saugumo programą per mitybos gerinimo judėjimo SUN sekretoriatą skirta 5 mln. EUR suma valstybių pastangoms remti ir siekiant užtikrinti tinkamą mitybą nuo nėštumo pradžios iki antrųjų vaiko gyvenimo metų. Iki 2012 m. prie judėjimo SUN prisijungė 33 besivystančios šalys, kuriose gyvena 59 iš 165 milijonų visų pasaulio vaikų, kurių vystymasis yra sutrikęs. ES taip pat atliko aktyvų vaidmenį gegužės mėn. vykusiame Didžiojo aštuoneto susitikime, kuriame imtasi iniciatyvos sukurti Naująjį aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo aljansą[7]. Be to, 2012 m. rudenį pradėtas rengti komunikatas dėl motinų ir vaikų mitybos gerinimo, kurį numatoma priimti 2013 m. kovo mėn.

Socialinė apsauga

Kuriant gerovę pernelyg dažnai pamirštami pažeidžiamiausi visuomenės nariai. Tik 20 proc. pasaulio gyventojų naudojasi pakankama socialine apsauga, kurios trūkumas stabdo ilgalaikį ir darnų vystymąsi. Rugpjūčio mėn. Komisija priėmė komunikatą dėl socialinės apsaugos, kuriame paaiškino, kaip plėtojant vystomąjį bendradarbiavimą įmanoma stiprinti socialinės apsaugos politiką ir sistemas. Jame pateikta pasiūlymų, kaip padėti šalims partnerėms, be kita ko, užtikrinti minimalią socialinę apsaugą, rengiant ir įgyvendinant darbo vietų kūrimo ir galimybių įsidarbinti didinimo priemones, ir teikiant ES paramą padėti pašalinti socialinės apsaugos nepakankamumo priežastis. Šie pasiūlymai, suderinti su Pokyčių darbotvarkėje pateiktais pasiūlymais dėl visapusiškesnio požiūrio į žmogaus socialinę raidą, buvo pateikti po plataus masto viešų konsultacijų, o 2013 m. juos svarstys už vystymąsi atsakingi ES šalių ministrai ir Europos Parlamentas. ES taip pat pritarė nacionaliniu mastu nustatomos minimalios socialinės apsaugos koncepcijai ir padėjo pasiekti, kad jai pritartų Didžiojo dvidešimtuko šalys ir kad 2012 m. Tarptautinėje darbo konferencijoje būtų priimta Rekomendacija dėl minimalios socialinės apsaugos.

Parama prie demokratijos pereinančioms šalims

Spalio mėn. priimtame bendrame komunikate „ES parama tvariems pokyčiams prie demokratijos pereinančiose šalyse“[8] apsvarstyta, kaip ES galėtų padėti prie demokratijos pereinančioms šalims siekti tinkamų ir ilgalaikių pokyčių. Jis yra pagrįstas pačios ES patirtimi, įgyta vykstant plėtros procesui, įgyvendinant kaimynystės politiką ir plėtojant vystomąjį bendradarbiavimą, taip pat vykdant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) ir bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP). Bendrame komunikate pateikta keletas konkrečių priemonių, kuriomis galėtų būti patobulinta ES parama tokioms šalims, kad jos galėtų įvykdyti ilgalaikes reformas.

Visiems prieinama tvari energija

2012 m. padaryta didelė pažanga siekiant JT iniciatyvos „Tvari energija visiems“ (SE4ALL) tikslų. Aukšto lygio darbo grupė, kurios narys yra už vystymąsi atsakingas Komisijos narys Andris Piebalgas, pirmajame etape vadovavo šiai iniciatyvai, kuria siekiama sutelkti vyriausybių, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės pastangas suteikti galimybių visiems naudotis šiuolaikiškomis energetikos paslaugomis, padidinti energijos vartojimo efektyvumą visais lygmenimis ir padvigubinti visame pasaulyje suvartojamos energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį.

Komisija ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavusi Danija balandžio mėn. surengė ES SE4ALL aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame Komisijos pirmininkas J. M. Barroso iškėlė plataus užmojo tikslą – padėti besivystančioms šalims iki 2030 m. suteikti 500 milijonų žmonių galimybę naudotis tvariosios energetikos paslaugomis. Taikydama derinimo priemones Komisija skyrė 400 mln. EUR lėšų su energija susijusioms iniciatyvoms Užsachario Afrikoje. Ji taip pat pradeda taikyti 65 mln. EUR vertės ES techninės pagalbos priemonę, be to, numatoma daugiau kaip 75 mln. EUR skirti kaimo vietovių elektrifikacijos projektams AKR regione.

AKR regione įgyvendinant pagal energetikos priemonę finansuojamus projektus daugiau kaip 12 milijonų žmonių turėtų būti atverta naujų galimybių naudotis šiuolaikiškomis energetikos paslaugomis.

„Rio+20“. Ekologiškesnės ekonomikos koncepcija

Birželio mėn. vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje darnaus vystymosi klausimais („Rio+20“) ES pasiekė, kad būtų prisiimti įsipareigojimai tokiose srityse kaip antai vandens ištekliai, vandenynai, žemė ir ekosistemos, deramas darbas, socialinė apsauga, energetika, tvarus žemės ūkis ir aprūpinimo maistu saugumas. Konferencijoje priimta deklaracija „Ateitis, kurios norime“[9]. Pirmą kartą pripažinta, kad integracinė ekologiška ekonomika yra svarbi priemonė siekiant darnaus vystymosi ir mažinant skurdą. Taip pat pripažinta, kad būtina skubiai imtis priemonių netvarios gamybos ir vartojimo problemai spręsti. Atsirado galimybė bendradarbiaujant su daugybe norinčių šalių bendromis jėgomis formuoti ekologiškos ekonomikos politiką. Taip pat nuspręsta nustatyti darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir parengti veiksmingo darnaus vystymosi finansavimo strategijos pasiūlymų.

Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimas

ES savo projektais ir programomis visuose žemynuose ir regionuose padeda siekti TVT. Apskritai siekiant TVT visame pasaulyje padaryta įspūdinga pažanga. Naujausiais turimais duomenimis[10], dar iki 2015 m. – TVT įgyvendinimo termino – pasaulyje jau pavyko perpus sumažinti visiškame skurde gyvenančių žmonių skaičių.

Saugaus geriamojo vandens tiekimas, pradinių mokyklų lankymo lygis ir visuotinio sergamumo ŽIV rodikliai labai pagerėjo nepaisant to, kad šiose srityse tebėra skirtumų tarp miesto ir kaimo vietovių. Problemų tebėra, o menkiausią pažangą padarė kai kurie Užsachario Afrikos regionai ir konfliktų paveiktos šalys. Reikia toliau dėti pastangas visame pasaulyje, ypač kovoti su badu, mažinti vaikų ir gimdyvių mirtingumą, gerinti vandens kokybę ir sanitarijos priemones.

2012 m. pagal ES 1 mlrd. EUR vertės TVT iniciatyvą pradėtos įgyvendinti kelios programos. TVT iniciatyva siekiama spartinti pažangą įgyvendinant TVT 36 AKR valstybėse: teikiamas finansavimas padedant siekti tų tikslų, kuriuos įgyvendinti ypač vėluojama, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus teikiamas finansavimas šalims, kurios sėkmingai panaudojo suteiktą pagalbą.

TVT iniciatyvos įgyvendinimas

Vandens tiekimas apleistiems Togo regionams

16,7 mln. EUR suma skirta vandens ir sanitarijos priemonių sektoriui pagal ES TVT iniciatyvą Togo pietiniame pajūrio regione, kuriame gyvena beveik pusė šalies gyventojų ir yra sutelkta 90 proc. ekonominės veiklos. Tik 13 proc. žmonių šioje teritorijoje tiekiamas saugus ir švarus geriamasis vanduo, gaunamas iš tradicinių vandens gavybos vietų ar pumpuojamas siurbliais. Iki 2016 m. bus įrengtos ar atnaujintos 467 vandens gavybos vietos ir įrengta 6 000 išviečių, taip pat bus surengtas 8 500 viešojo sektoriaus darbuotojų ir suinteresuotųjų subjektų mokymas. Dviem kartu su UNICEF ir Vokietijos Raudonuoju Kryžiumi organizuojamais projektais siekiama aprūpinti geriamuoju vandeniu ir sanitariniais įrenginiais 140 regiono kaimo bendruomenių, taip pat mokyti higienos šeimas, daugiausia dėmesio skiriant vaikams.

Laikotarpio po 2015 m. programos rengimas

Per 2012 m. padaryta pažanga rengiantis JT organizuojamam specialiam renginiui, kuriame bus apžvelgta TVT įgyvendinimo pažanga (2013 m. rugsėjo mėn.), ir apskritai diskutuojant dėl naujosios programos laikotarpiu po 2015 m. Pradėtas rengti Komisijos komunikatas ir viešos konsultacijos, o liepos mėn. Komisijos narys A. Piebalgas paskirtas JT aukšto lygio grupės, kuriai pavesta rengti programą laikotarpiu po 2015 m., nariu. Komunikate, kurį numatoma priimti 2013 m. vasario mėn., bus pasiūlyti bendri ES požiūrio pagal visa apimančią laikotarpiu po 2015 m. programą principai, susiejant skurdo mažinimą ir darnų vystymąsi, įskaitant TVT įgyvendinimo peržiūrą ir tolesnius veiksmus po „Rio+20“ konferencijos. Šiam požiūriui 2013 m. birželio mėn. turėtų pritarti Taryba.

ES vaidmuo pasaulyje

Daug dėmesio 2012 m. skirta geram valdymui, kuris yra nepaprastai svarbus siekiant integracinio ir darnaus vystymosi. Pagal Pokyčių darbotvarkę ir 2011 m. bendrą komunikatą „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“[11] ES pasinaudojo savo įvairiomis išorės priemonėmis, kad palengvintų reformas šalyse, pereinančiose prie demokratijos, aktyviai reaguodama į krizes užtikrintų stabilumą ir remtų laisvus bei sąžiningus rinkimus. ES apribojo santykius su valstybėmis, kuriose pažeidžiamos žmogaus teisės, ir ėmėsi plataus masto ribojamųjų priemonių prieš represinius režimus, savo pagalbą nukreipdama pilietinei visuomenei ir nukentėjusiems gyventojams. Taip atsitiko Sirijoje, kurioje dėl didėjančios humanitarinės krizės ir nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų ES sustabdė savo dvišalės finansinės pagalbos teikimą ir ėmėsi ryžtingų sankcijų prieš vyriausybę, teikdama savo pagalbą tiesiogiai nukentėjusiems gyventojams.

Apskritai ES bendradarbiaudama visame pasaulyje toliau stengėsi siekti TVT. Nepaisant gerų perspektyvų iki 2015 m. pasiekti tikslą užtikrinti visuotinį pradinį išsilavinimą, panašu, kad Užsachario Afrikoje svarbiausių TVT tikslų tikriausiai nepavyks pasiekti laiku. Visiškas skurdas, vaikų mirtingumas ir gimdyvių sveikata tebėra didžiulės problemos. Naudojimosi ES parama Užsachario Afrikoje 2012 m. rezultatai buvo geri; tam buvo įsipareigota iš viso skirti 4,014 mlrd. EUR. Kelios valstybės viršijo savo metinius tikslus, nes projektus ir programas pavyko įgyvendinti geriau nei tikėtasi. Ryškiausias pavyzdys – įvykus teigiamiems pokyčiams Malavyje 2012 m. gruodžio mėn. išmokėta paramos biudžetui dalis, kurios suma siekė 40 mln. EUR.

Siekdama ilgainiui padidinti pažeidžiamiausių Sahelio regiono gyventojų atsparumą Komisija birželio mėn. surengė aukšto lygio konferenciją. Joje susitarta užmegzti partnerystės ryšius siekiant didinti atsparumą pagal įvairių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvą (AGIR–Sahel, Sahelio atsparumo didinimo partnerystė).

AGIR nustatytos gairės, kaip didinti nuo nuolatinio neprievalgio kenčiančių žmonių atsparumą regione. Numatyta galimybė per trejus metus skirti 750 mln. EUR sezoninių darbuotojų minimalios socialinės apsaugos sistemai kurti, taip pat susitarta, kad būtinos investicijos sveikatos priežiūros ir kituose socialiniuose sektoriuose, maisto produktų rinkų veikimo tobulinimui ir didesnių galių moterimis, įskaitant dirbančiąsias žemės ūkyje, suteikimui.

Kartu su didelio masto ES pagalba Somalio pusiasaliui po 2011 m. sausros Komisija pradėjo Somalio pusiasalio atsparumo didinimo (SHARE) iniciatyvą, kad paskatintų investicijas atkūrimui skatinti ir atsparumui didinti. Parengti planai, pagal kuriuos 2012–2013 m. numatyta skirti daugiau kaip 250 mln. EUR vertės paramą, įskaitant paramą tokioms sritims kaip žemės ūkio ir gyvulininkystės produkcija, mityba, gyvulių sveikata, vandens tiekimas ir gamtinių išteklių valdymas. Komisija pabrėžia, kad pagal SHARE programą būtų galima sąlyginai daugiau dėmesio skirti Somalio pusiasalio žemumų regionui – tai daugiausia teritorijos, kuriose vyrauja ganyklinė gyvulininkystė (ir žemdirbystė). Iniciatyva SHARE yra dalis Somalio pusiasaliui skirtos strateginės programos, pagal kurią ES parama šiam regionui teikiama laikantis holistinio požiūrio: jo gyventojams padedama puoselėti taiką, stabilumą, saugumą ir gerovę, taip pat skatinama vyriausybės atskaitomybė. Įgyvendinti šią strateginę programą taip pat padeda įvairūs vystomojo bendradarbiavimo projektai ir keturios vykdomos BSGP misijos bei operacijos.

2012 m. ES teko svarbus vaidmuo užtikrinant tarptautinių pajėgų sutelkimą Malyje kilus kariniam maištui ir perversmui, gresiant pavojui, kad Malio šiaurines teritorijas galiausiai užvaldys teroristų grupuotės. Stengdamasi stabilizuoti politinę padėtį ES ėmėsi veiksmų, kad būtų atkurta šalies kariuomenė, ir labai prisidėjo prie Afrikos ir Prancūzijos pajėgų intervencijos, kuriai 2013 m. pradžioje pritarė JT Saugumo Taryba. Siekdama sutelkti paramą šalies atstatymui ES 2013 m. gegužės mėn. Malyje surengs pagalbos teikėjų konferenciją. Per šią krizę išaiškėjo, kaip svarbu yra visapusiškas ES požiūris ir jos ryžtas svariai prisidėti prie atstatymo, stabilizavimo ir ilgalaikės taikos stiprinimo, ypač šiaurės Malyje. Nors vis dar svarbu rasti ilgalaikį politinės ir saugumo krizės Malyje sprendimą siekiant taikos ir vystymosi visame Sahelyje, taip pat būtina spręsti viso regiono saugumo ir vystymosi problemas.

Tarpusavio atskaitomybė ir bendras įsipareigojimas ginti žmogaus teises ir laikytis demokratijos ir teisinės valstybės principo yra atnaujintos Europos kaimynystės politikos (EKP)[12], kuria visų pirma siekiama remti tvirtą demokratiją, pagrindas. Keletą kartų skirta lėšų pagal bendrąsias papildomos paramos pietinėms ir rytinėms kaimyninėms šalims programas: Paramos partnerystei, reformoms ir integraciniam augimui programą (SPRING) ir Rytų partnerystės integracijos ir bendradarbiavimo programą (EaPIC).

2012 m. ES reagavo į Arabų pavasario įvykius kai kuriose pietinėse kaimyninėse šalyse vadovaudamasi principu „parama pagal pažangą“[13] – paskatomis grindžiamu požiūriu siekiant remti partnerius, kurie vykdo reformas ir kuria tvirtą demokratiją. Pagal bendrąją programą SPRING šis principas praktiškai taikomas papildomai remiant šalis partneres, kurios tvirtai laikosi įsipareigojimų ir siekia pažangos.

Sirijoje perkeltų vaikų švietimo užtikrinimas

Sirijoje perkeltiems vaikams, kurie neturi galimybių mokytis, padedama pagal 10 mln. EUR vertės ES programą. Šios UNICEF įgyvendinamos programos tikslas – suteikti 5 500 pažeidžiamų Sirijos ir Jordanijos vaikų galimybę 39 mokyklose visoje Jordanijos teritorijoje nemokamai įgyti formalųjį išsilavinimą ir naudotis kitomis svarbiomis švietimo paslaugomis, tokiomis pačiomis, kokios yra prieinamos Jordanijos gyventojams. Šiuo projektu remiama Jordanijos nacionalinė ir vietos bendruomenių švietimo sistema.

Pagal kaimynystės politikos rytinę dimensiją ES bendradarbiaudama toliau rėmė šalių partnerių reformų procesus. Gegužės mėn. parengtas bendras komunikatas „Rytų partnerystė: veiksmų iki 2013 m. rudens aukščiausiojo lygio susitikimo planas“[14] buvo svarbus žingsnis rengiantis toliau dirbti ateityje. Prie jo pridėti dvišalių ir daugiašalių veiksmų planai padės plėtoti šios partnerystės ryšius rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimui Vilniuje. Pagal EaPIC vis daugiau finansinės paramos buvo teikiama Armėnijai, Gruzijai ir Moldovai.

2012 m. ES itin aktyviai veikė Azijoje ir surengė kaip niekad daug aukšto lygio posėdžių, vizitų bei susitikimų, kurių svarbiausias buvo lapkričio mėn. Laose vykęs 9-asis Azijos ir Europos (ASEM) aukščiausiojo lygio susitikimas. Kalbant apie bendruosius susitarimus, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus ir laisvosios prekybos susitarimus, su keliomis Azijos šalimis partnerėmis padaryta nemenka pažanga. ES toliau bendradarbiavo su regioninėmis organizacijomis. Su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) susitarta dėl naujo veiksmų plano siekiant darnaus vystymosi ir integracinio augimo 2013–2017 m. laikotarpiu.

Reformos Mianmare (Birmoje)

ES remia įspūdingus politinius ir ekonominius pokyčius Mianmare (Birmoje) ir 2012 m. gegužės mėn. sustabdė taikytas ribojamąsias priemones. Dabar Komisija palaiko visapusišką dialogą su šalies vyriausybe dėl vystomojo bendradarbiavimo, kurio biudžetas išaugo daugiau kaip du kartus ir kurio aprėptis išplėsta. 2012 m. vasario mėn. Komisijos narys A. Piebalgas apsilankė Mianmare (Birmoje) ir paskelbė, kad per artimiausius dvejus metus bus skirta 150 mln. EUR pagalbos demokratinėms reformoms šalyje remti siekiant tvaraus augimo ir darnaus vystymosi visiems šalies gyventojams. Šia kompleksine parama, kurios 100 mln. EUR lėšų jau panaudota 2012 m. pabaigoje, sustiprinta jau teikiama parama sveikatos priežiūros ir švietimo sektoriams, pragyvenimo šaltiniams, perkeltiesiems asmenims ir vyriausybės gebėjimų stiprinimui. Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja K. Ashton per savo apsilankymą balandžio mėn. oficialiai atidarė naująjį ES biurą Rangūne, o rugsėjo mėn. ES pradėjo procedūras siekdama atkurti bendrąją lengvatų sistemą, padėsiančią Mianmarui (Birmai) plėtoti eksportą į Europą. ES skyrė pradinę finansinę paramą Komisijos pirmininko J. M. Barroso 2012 m. lapkričio mėn. iškilmingai atidarytam Mianmaro taikos centrui, kuriam tenka svarbiausias vaidmuo vykstant etninių grupių taikos procesui.

Padėtis Afganistane toliau buvo vienas iš prioritetų. Gegužės mėn. Taryba dar kartą patvirtino ilgalaikį ES įsipareigojimą padėti šiai šaliai ir patikino, kad toliau bus teikiama bent dabartinio dydžio parama po to, kai 2014 m. iš Afganistano bus išvestos karinės pajėgos, ir remiamos afganų pastangos stiprinti civilinę policiją bei teisinę valstybę. Šiais įsipareigojimais buvo pagrįsta ES pozicija tarptautinėse konferencijose Čikagoje, Kabule ir Tokijuje. 2012 m. ES skyrė 185 mln. EUR paramą sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sektoriams. ES toliau padėjo kurti teisinę valstybę, ypač daug dėmesio skirdama viešosios tvarkos palaikymui. Afganistanui taip pat teikiama konkrečioms sritims, kaip antai žmogaus teisių, pilietinės visuomenės ir aprūpinimo maistu saugumo sritims skirta parama.

Vidurinę Aziją, kurioje padėtis tebėra nestabili ir labai pažeidžiama, ES laiko svarbiu regionu. ES vystomojo bendradarbiavimo įsipareigojimų Vidurinėje Azijoje 2012 m. vertė – 117 mln. EUR. 2012 m.[15] persvarstyta ES Vidurinės Azijos strategija tebegalioja ir Užsienio reikalų taryba palankiai įvertino santykių su Vidurinės Azijos valstybėmis stiprinimą bei patvirtino šios strategijos svarbą. Tebėra svarbios visos strategijoje nustatytos prioritetinės sritys: žmogaus teisės, teisinė valstybė, geras valdymas ir demokratizacija; jaunimas ir švietimas; ekonominė plėtra, prekyba ir investicijos; energetika ir transportas; aplinkos tvarumas ir vandens ištekliai, taip pat bendrųjų problemų sprendimas ir grėsmių šalinimas. 2012 m. ES plėtodama vystomąjį bendradarbiavimą daugiausia dėmesio skyrė švietimui, viešųjų finansų valdymui ir Vidurinės Azijos investicinei priemonei, taip pat privačiojo sektoriaus plėtrai ir regioninio lygmens tarpvalstybiniam saugumui.

Visoje Lotynų Amerikoje padaryta didelė pažanga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Dvišalis ES bendradarbiavimas su Lotynų Amerikos šalimis apėmė daugelį įvairių sektorių, įskaitant gerą valdymą, kovą su korupcija, švietimą, klimatą, biologinę įvairovę ir paramą ekonomikai.

2012 m. palaikant santykius su Karibų jūros regionu daugiausia tęstos ir užbaigtos įvairios ankstesniais metais pradėtos iniciatyvos. Tebebuvo svarbu tęsti ir stiprinti politinį dialogą su šiuo regionu, taip pat vyko ES politinis dialogas su Karibų jūros regiono forumu, kuriame dalyvauja Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybės (CARIFORUM). 2012 m. sukurta Karibų jūros regiono investicinė priemonė, kurią numatoma oficialiai pradėti taikyti nuo 2013 m. pradžios.

2012 m. toliau didėjo Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono, pasiekusio įspūdingų ekonominės veiklos rezultatų ir vis tvirčiau ir platesniu mastu įsipareigojančių puoselėti demokratines vertybes bei žmogaus teises, svarba ES. Tuo pačiu metu santykiams kenkia nerimą kelianti tendencija apriboti prekybą, kaip antai Argentinos importo leidimų apribojimai, neigiamai paveikę prekybos santykius.

2012 m. priimtas bendras komunikatas „Atnaujinama ES ir Ramiojo vandenyno valstybių vystymosi partnerystė“[16]. ES toliau palaikė santykius su Ramiojo vandenyno regionu – svarbus įvykis buvo jos dalyvavimas rugpjūčio mėn. Kuko Salose vykusiame 43-iajame Ramiojo vandenyno salų forume. Jame regiono valstybių vadovai kartu nustatė bendrus prioritetus ir pateikė vertingų pastabų, kaip efektyviau teikti paramą vystymuisi. Birželio mėn. vykusiame antrojo ES ir Ramiojo vandenyno salų forumo ministrų susitikime svarstyti saugumo, valdymo, žmogaus teisių, lyčių, vystymosi, klimato kaitos ir vandenyno išteklių tvaraus valdymo klausimai.

Nepaisant tolesnių koordinuojamų pastangų Ramiojo vandenyno regionas padarė menką pažangą siekdamas visų Tūkstantmečio vystymosi tikslų. 2012 m. patvirtinti keli ES projektai AKR Ramiojo vandenyno šalyse siekiant padėti įgyvendinti šiuos tikslus, įskaitant finansinę paramą pagal TVT iniciatyvą.

Birželio mėn. Komisija pateikė Tarybos sprendimo dėl užjūrio šalių bei teritorijų (UŠT) ir Europos Sąjungos asociacijos[17] pasiūlymo projektą. Sausio mėn. Briuselyje vyko 10-asis UŠT ir ES forumas, kuriame dalyvavo UŠT ir keturių susijusių valstybių narių (Danijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų) atstovai. Forume apsvarstytas asociacijos atnaujinimas, taip pat programavimas ir Europos plėtros fondo išteklių naudojimas.

Žvilgsnis į ateitį

2013 m. bus svarbūs metai, per kuriuos bus diskutuojama dėl programos laikotarpiu po 2015 m., o Komisija 2013 m. vasario mėn. turėtų priimti komunikatą „Deramas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“. 2013 m. birželio mėn. turėtų būti priimtos Tarybos išvados dėl šio dokumento, kuriomis bus įtvirtintas ES bendras požiūris, kurio bus laikomasi per diskusijas dėl programos laikotarpiu po 2015 m. Tai itin svarbu turint omenyje 2013 m. rugsėjo mėn. vyksiantį specialų JT renginį, kuriame bus peržiūrėta TVT įgyvendinimo pažanga. Bendrasis šios naujos programos laikotarpiu po 2015 m. tikslas turėtų būti iki 2030 m. užtikrinti deramą gyvenimą visiems, įveikiant visokeriopą (ekonominį, socialinį, aplinkos) skurdą ir kuriant tvarią pasaulio ateitį.

Komisija prie to prisidės dėdama dideles pastangas pradėti viešą diskusiją dėl 2013 m. Europos vystymosi ataskaitos „Post-2015: global action for an inclusive and sustainable future“[18], kurią numatoma paskelbti 2013 m. balandžio mėn. ir kuria ES dar labiau prisidės prie visuotinio dialogo. Per Europos vystymosi dienas, kurios vyks 2013 m. lapkričio mėn., taip pat daugiausia dėmesio bus skiriama vystymosi politikos ateičiai.

Derybos su Europos Parlamentu ir Taryba dėl 2014–2020 m. laikotarpio daugiametės finansinės programos (DFP) bus tęsiamos siekiant tarpinstitucinio susitarimo, kad iki 2013 m. būtų priimti finansinių priemonių reglamentai. Komisija toliau įgyvendins Pokyčių darbotvarkę, kuri taip pat taps 2014–2020 m. DFP programavimo pagrindu.

Nors diferenciacijos principas bus pradėtas taikyti tik priėmus naująsias finansavimo priemones, Komisija jau dabar siekia užtikrinti, kad perėjimas prie naujųjų partnerystės ryšių vyktų sklandžiai. Įgyvendinant programas pagal dabartinę DFP bus siekiama ilgalaikio tvarumo.

[1]               http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/137320.pdf.

[2]               COM(2011) 637 final, 2011 10 13.

[3]               http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/EN/foraff/130243.pdf.

[4]               COM(2012) 446 final, 2012 8 20.

[5]               COM(2012) 492 final, 2012 9 12.

[6]               COM(2012) 586 final, 2012 10 3.

[7]               Komisijos pranešimas spaudai IP-12-490, 2012 5 18.

[8]               JOIN(2012) 27 final, 2012 10 3.

[9]               http://www.un.org/en/sustainablefuture.

[10]             http://www.un.org/millenniumgoals/pdf/MDG%20Report%202012.pdf.

[11]             COM(2011) 886 galutinis, 2011 12 12.

[12]             ES santykių su kaimyninėmis šalimis partnerėmis raida ir perėjimas prie demokratijos pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse buvo nustatyti po 2011 m. atliktos strateginės EKP peržiūros. 2011 m. gegužės 25 d. bendrame Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos komunikate „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ išdėstyta naujoji EKP vizija ir remtasi bendru 2011 m. kovo 8 d. priimtu komunikatu „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“.

[13]             Bendras komunikatas COM (2011) 0200, 2011 3 8.

[14]             JOIN(2012) 13 final, 2012 5 15.

[15]             3179-ajame UŽSIENIO REIKALŲ tarybos posėdyje: http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/EN/foraff/131149.pdf.

[16]             JOIN/2012/06 final, 2012 3 21.

[17]             COM(2012) 362 final, 2012 7 16. Pasiūlymas pagrįstas kruopščia šiuo metu galiojančio sprendimo analize, daugelio konsultacijų rezultatais, Komisijos, Tarybos, UŠT ir valstybių narių politiniais pareiškimais, taip pat nepriklausomais tyrimais.

[18]             http://www.erd-report.eu/erd/index.html.