KOMISIJOS ATASKAITA

2012 M. METINĖ ATASKAITA  DĖL SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO

1. Įžanga

Tai dvidešimtoji metinė subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ES teisėkūros srityje ataskaita. Ji teikiama pagal protokolo Nr. 2 dėl šių principų taikymo (toliau – protokolas), pridėto prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), 9 straipsnį.

Ataskaitoje apžvelgiama, kaip įvairios ES institucijos ir įstaigos įgyvendino šiuos du principus, ir ar praktika pasikeitė palyginti su ankstesniais metais. Joje išsamiau nagrinėjami tam tikri Komisijos pasiūlymai, dėl kurių 2012 m. buvo pateiktos pagrįstos nuomonės. Kadangi 2012 m. nacionaliniuose parlamentuose buvo pirmą kartą panaudota Lisabonos sutartimi įvesta „geltonoji kortelė“, šioje ataskaitoje daugiausiai dėmesio skiriama tam konkrečiam atvejui. Atsižvelgiant į subsidiarumo kontrolės mechanizmo sąsajas ir nacionalinių parlamentų bei Komisijos politinio dialogo sąsajas, ši ataskaita turi būti laikoma papildančia Komisijos 2012 m. metinę ataskaitą dėl santykių su nacionaliniais parlamentais.[1]

2. Principų taikymas institucijose 2.1. Komisija

Komisija pagal jai suteiktą iniciatyvos teisę privalo užtikrinti, kad ankstyvame politikos formavimo etape būtų tinkamai pasirinkta dėl to, ar reikia siūlyti veiksmą ES lygmeniu, ir kaip tai daryti.

Atsižvelgdama į tai ir laikydamasi pažangaus reglamentavimo įsipareigojimo, Komisija, prieš siūlydama naujas iniciatyvas, tikrina, ar ES turi teisę imtis veiksmų, ir ar siūlomų veiksmų tikslų negalima tinkamai pasiekti valstybių narių lygmeniu.

Pirma, Komisija rengia viešai skelbiamus visų pagrindinių iniciatyvų veiksmų planus[2]. Juose preliminariai apibūdinamos galimos iniciatyvos ir pristatomi Komisijos politikos ir patariamojo darbo planai. Visais atvejais juose pateikiamas veiksmų pagrindimas remiantis subsidiarumo ir proporcingumo principais.

Vėliau politikos formavimo etape, vykdant poveikio vertinimo procesą, atliekamas išsamesnis atitikimo subsidiarumo principui tyrimas, atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių per konsultacijas pateiktas nuomones. Šiuo tikslu, siekiant nustatyti atitikimą subsidiarumo ir proporcingumo principams, poveikio vertinimo gairėse[3] pateikiamas struktūrizuotų klausimų rinkinys, kuris yra laikomas pagrindu nustatant ES teisę veikti, ir pagrindžiant veiksmų ES lygmeniu poreikį.

Taigi galimų ES veiksmų atitikimas subsidiarumo ir proporcingumo principams vertinamas remiantis visais turimais įrodymais. Tada tai išsamiai išnagrinėja Poveikio vertinimo valdyba (PVV).[4]

Suvokdama poveikio vertinimo lemiamą vaidmenį nustatant faktus, kuriais remsis politinius sprendimus priimantys subjektai, valdyba 2012 m. metinėje ataskaitoje[5] pabrėžė poreikį visuose poveikio vertinimuose tvirtai ir išsamiai pagrįsti atitiktį subsidiarumo principui .

2012 m. Poveikio vertinimo valdyba išnagrinėjo 97 poveikio vertinimus ir paskelbė 144 nuomones. Pastabų dėl subsidiarumo principo taikymo buvo pateikta 33 % Poveikio vertinimo valdybos nuomonių.

Vienas iš atvejų, dėl kurio PVV pateikė pastabų dėl subsidiarumo principo taikymo, buvo pasiūlymo dėl direktyvos dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo (COM (2012) 372) poveikio vertinimas. Šiuo atveju poveikio vertinimo valdyba paprašė pagrindinės tarnybos „griežčiau vertinti ES veiksmų pagal siūlomą teisinį pagrindą (bendrosios rinkos ir kultūrinės įvairovės) poreikį, laiką, ir pridėtinę vertę“. Todėl peržiūrėtame poveikio vertinime buvo aiškiau apibūdinta siūlomos ES iniciatyvos priežastis, pavyzdžiui, buvo geriau paaiškintas nustatytų problemų transnacionalinis pobūdis, parodant, kad esama teisinė sistema nacionaliniu ir ES lygmeniu buvo nepakankama problemoms spręsti.

Dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso[6] poveikio vertinimo PVV pasiūlė „aiškiau nurodyti ES veiksmo būtinybę ir pridėtinę vertę, kad politinius lūkesčius būtų galima nustatyti teisingame kontekste“. Ji taip pat paprašė pagrindinės tarnybos „išsamiau paaiškinti [Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso] papildomumą ir koordinavimą su kitų organizacijų darbu, atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių susirūpinimą dėl dubliavimosi ir konkurencijos.“ Peržiūrėtoje poveikio vertinimo ataskaitoje buvo atsižvelgta į šias rekomendacijas ir pateiktas išsamesnis ES veiksmų pagrindimas.

PVV nuomonės padėjo geriau išnagrinėti, kaip laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, šios nuomonės kartu su poveikio vertinimo ataskaitomis yra svarbūs Komisijos politinį sprendimų priėmimo procesą grindžiantys elementai.

2.2. Nacionaliniai parlamentai

2012 m. Komisija iš nacionalinių parlamentų gavo 70 pagrįstų nuomonių – panašiai, kaip ir praėjusiais metais (2011 m. – 64), tik šiek tiek – apie 9 % daugiau. Vis dėlto 2012 m. gautų pagrįstų nuomonių dalis buvo tokia pat, kaip ir bendras Komisijos išsamesnio politinio dialogo su nacionaliniais parlamentais kontekste gautas nuomonių skaičius 2012 m. (663). Kaip ir 2010 ir 2011 m. jų buvo šiek tiek daugiau kaip 10 %. 2012 m. nacionaliniuose parlamentuose pagal subsidiarumo kontrolės mechanizmą, reaguojant į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves, pirmą kartą buvo panaudota „geltonoji kortelė“. Šis atvejas išsamiau aprašytas 3 skirsnyje.

Pagrįstos nuomonės ir toliau smarkiai skiriasi savo forma ir nacionalinių parlamentų argumentais, kuriuos jie pateikė grįsdami savo išvadą, kad subsidiarumo principas buvo pažeistas. Kaip ir ankstesniais metais, nacionalinių parlamentų pateiktose pagrįstose nuomonėse buvo nagrinėjamos labai įvairios temos. 70 pagrįstų nuomonių buvo nagrinėjami mažų mažiausiai 23 Komisijos pasiūlymai. Po „Monti II“ pasiūlymo (12 pagrįstų nuomonių), daugiausia pagrįstų nuomonių (5) pateikta dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. Po tris pagrįstas nuomones pateikta dėl aštuonių kitų pasiūlymų (išsamesnė informacija pateikta priede). Atrodo, kad ši tendencija patvirtina nacionalinių parlamentų politinių interesų įvairovę: jų prioritetai pasirenkant, kokius Komisijos pasiūlymus reikėtų tikrinti taikant subsidiarumo kontrolės mechanizmą, yra skirtingi; atitiktį subsidiarumo principui jie taip pat vertina pagal skirtingus kriterijus. Tai reiškia, kad nacionalinių parlamentų koordinavimas išlieka problemiškas.

Kaip ir 2011 m., Švedijos parlamentas (Riksdag) buvo daugiausiai pagrįstų nuomonių (20) priėmęs nacionalinis parlamentas – beveik du kartus daugiau nei 2011 m. (11). Švedijos Riksdag tikrina visų Komisijos pasiūlymų atitiktį subsidiarumo principui; tikrinama decentralizuotai visuose parlamentiniuose komitetuose, kurie, atrodo, taiko skirtingus kriterijus. Tai galėjo turėti poveikį kelioms Riksdag pateiktoms pagrįstoms nuomonėms.[7] Prancūzijos parlamento rūmai Sénat pagal pateiktų pagrįstų nuomonių skaičių (7) yra antroje vietoje, toliau seka Vokietijos parlamento rūmai Bundesrat (5). Vien tik šie trys parlamento rūmai paskelbė beveik 50 % visų 2012 m. nacionalinių parlamentų pagrįstų nuomonių.

Aštuonioliktoje kas du metus pateikiamoje COSAC[8] ataskaitoje apžvelgiamos su parlamentiniu nagrinėjimu susijusios procedūros ir praktika.[9] Šiame dokumente, remiantis nacionalinių parlamentų rūmų pateiktais atsakymais į klausimyną, daroma išvada, kad procedūros visų pirma skiriasi dėl skirtingo nacionalinių parlamentų požiūrio į subsidiarumo ir proporcingumo principų santykį. Kai kurie mano, kad jie yra vienodai svarbūs, kiti mano, kad proporcingumo principas yra tik subsidiarumo principo dalis. Tačiau daugelis nacionalinių parlamentų laikosi nuomonės, kad subsidiarumo tikrinimas nėra veiksmingas, jeigu kartu nevykdomas proporcingumo tikrinimas.

Ataskaitoje teigiama, kad dauguma nacionalinių parlamentų pranešė, jog jų pagrįstos nuomonės dažnai yra paremtos platesniu nei protokole Nr. 2 pateiktu subsidiarumo principo išaiškinimu. Pavyzdžiui, Nyderlandų parlamento rūmai Eerste Kamer mano, kad „tikrinant subsidiarumą, negalima neatsižvelgti į teisėtumo ir proporcingumo principus...“. Čekijos parlamento rūmai Senát laikosi nuomonės, kad subsidiarumas yra bendro ir abstraktaus pobūdžio … tai nėra griežtai ir aiškiai apibrėžta teisinė sąvoka, todėl ji turi būti plačiai aiškinama. JK Lordų Rūmai pateikia panašią nuomonę, kurioje pasisakoma už platesnį šio principo išaiškinimą, nes „nors šis principas yra teisinė sąvoka, praktiškai jo taikymas priklauso nuo politinio sprendimo“.

Dėl nacionalinių parlamentų skirtingo požiūrio į tai, kaip turi būti suprastas ir taikomas subsidiarumo principas, išsiskyrė ir nuomonės dėl to, ar reikėtų gairių, kuriose būtų išaiškintas subsidiarumo tikrinimo išsamumas ir susiję kriterijai. Tam pritarė tik pusė į COSAC klausimyną atsakiusių nacionalinių parlamentų. Visi pritarusieji tvirtino, kad jokios gairės neturi būti privalomos.

2.3. Europos Parlamentas ir Taryba

Taryboje subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymasį užtikrina kiekvienos valstybės narės Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER). 2012 m. Europos Parlamentas įsteigė naują horizontalųjį direktoratą, kad šis EP komitetams teiktų įvairesnes paslaugas apie poveikį ir vertinimus, suteikiančius pridėtinę vertę Europos lygmeniu.

Atliekant poveikio vertinimą, tikrinami Komisijos veiksmų planai, kuriuose pateikti politikos veiksmų ir konsultacijų veiklos planai, ir atliekamas pradinis Komisijos poveikio vertinimo įvertinimas. Atskirų komitetų prašymu direktoratas taip pat gali pateikti išsamius Komisijos poveikio vertinimo vertinimus, papildomus pasiūlymų, kurių paprastai Komisija nevertina, tyrimus, ir Parlamento svarstomų pakeitimų poveikio vertinimą.

Dabar Europos Parlamentas, nagrinėdamas būsimų ES veiksmų potencialią naudą, taip pat atsižvelgia į pasiūlymų pridėtinę vertę Europos lygmeniu. Europos Parlamento komiteto prašymu pridėtinės vertės Europos lygmeniu vertinimai gali būti atliekami siekiant įvertinti potencialų poveikį ir nustatyti Parlamento teisinėse ataskaitose patektų pasiūlymų privalumus ir trūkumus. Europos Parlamentas dabar taip pat gali teikti ataskaitas apie išlaidas, kurių patiriama nesiimant veiksmų ES lygmeniu tose politikos srityse, kurios potencialiai galėtų būti efektyvesnės, ir / arba kurios padėtų sukurti visuomenės gerovę, jei tokie veiksmai būtų vykdomi ES lygmeniu.

2012 m. Europos Parlamentas parengė 10 pradinių Komisijos poveikio vertinimų įvertinimų, 1 išsamų Komisijos poveikio vertinimo įvertinimą, ir 3 ataskaitas dėl Europos pridėtinės vertės.

2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros, kuria iš dalies reaguojama į Komisijos 2010 m. metinę ataskaitą dėl subsidiarumo ir proporcingumo.[10] Šiuo požiūriu Europos Parlamentas, kaip ir COSAC, teigia, kad atvejį reikėtų išnagrinėti, kad ES lygmeniu būtų galima nustatyti atitikimo subsidiarumo ir proporcingumo principams kriterijus.

Be to, Europos Parlamento ataskaitoje pabrėžiama subsidiarumo tikrinimo regiono ir vietos lygmeniu svarba, ir Komisija kviečiama ištirti nepriklausomą regionų ir vietos parlamentų vaidmenį vykdant subsidiarumo kontrolę. Atsakyme į Europos Parlamento ataskaitą,[11] Komisija patvirtino, kad Regionų komitetas jau parengė šį tyrimą.[12]

2.4. Regionų komitetas

2012 m. Regionų komitetas (RK) priėmė naują subsidiarumo principo laikymosi stebėsenos strategiją. Taip siekiama sustiprinti RK subsidiarumo stebėsenos valdymo struktūrą, įdiegti išsamų subsidiarumo stebėsenos metodą, taikomą visame ES sprendimų priėmimo procese, įtraukiant ES ir šį darbą atliekančias nacionalines institucijas, ir sustiprinti RK pasirengimą kreiptis į Teisingumo Teismą.

Tuo tikslu buvo įsteigta Subsidiarumo iniciatyvinė grupė, kurios užduotis – politiškai valdyti RK subsidiarumo stebėsenos darbą. Ji ištisus metus koordinuoja subsidiarumo stebėsenos veiklą ir numato tolesnę tokios veiklos politinę plėtotę. Ji yra atsakinga už metinių subsidiarumo prioritetų nustatymą ir pasiūlymų dėl Subsidiarumo stebėsenos tinklo tinkamiausių priemonių ir procedūrų taikymo teikimą ir taip padėti RK pranešėjams teisėkūros procese.

Peržiūrėtoje strategijoje pabrėžiama, kad RK subsidiarumo stebėsenos veikla turėtų būti pradėta parengiamajame teisėkūros etape. Šis metodas pagrįstas Subsidiarumo ekspertų grupės, kurią sudaro 16 Subsidiarumo stebėsenos tinklo pareigūnų, atrinktų remiantis jų patirtimi subsidiarumo srityje ir tvirtomis ES teisės žiniomis, vaidmeniu. Pirmą kartą 2012 m. spalio 25 d. susirinkusi grupė atrinko prioritetinės stebėsenos iniciatyvas. Šiuo pagrindu 2013 m. sausio 30 d. Regionų komiteto biuras priėmė Subsidiarumo darbo programą.[13] Ji apima keturias 2013 m. Komisijos darbo programoje numatytas iniciatyvas (e. sąskaitų faktūrų išrašymą viešųjų pirkimų srityje, bendrąją jūrų transporto rinką juosiančią „mėlynąją juostą“, atliekų politikos ir teisės aktų peržiūrą, aplinkos klimato ir energijos vertinimo struktūrą, siekiant saugiai ir patikrintai netradiciniu būdu išgauti angliavandenilius, ir mobilumą mieste (kuris nėra įtrauktas į 2013 m. Komisijos darbo programą, tačiau Komisija paskelbė ketinanti 2013 m. parengti komunikatą dėl ES transporto politikos miestų aspekto).

2007 m. įsteigtas subsidiarumo stebėsenos tinklas (SST) yra pagrindinė RK stebėsenos priemonė – tinklas 2012 m. pabaigoje turėjo 141 partnerį. Jo narių ir atstovų skaičius vėl išaugo 2012 m., kai į jį įstojo regioniniai parlamentai ir vyriausybės. Konsultacijos SST partneriams yra pagrindinė veiklos priemonė, kuria RK pranešėjas naudojasi rengdamas nuomonės projektą. 2012 m. organizuotos trys konsultacijos: dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės[14], dėl Septintosios aplinkosaugos veiksmų programos (AVP)[15], ir dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves („Monti II“).[16] Pagal SST veiksmų planą grupės metinė veikla buvo skirta TEN-T gairių ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės peržiūrai.

2012 m. vasario mėn. buvo įdiegta Regioninių parlamentų sąveikos priemonė (REGPEX), kuri veikė kaip subsidiarumo tinklo stebėsenos potinklis, atviras parlamentams ir teisės aktų kūrimo įgaliojimus turinčioms regionų vyriausybėms. Pagal šią priemonę regionams padedama dalyvauti ES teisės aktų subsidiarumo stebėsenoje, visų pirma,kai taikoma Lisabonos sutartimi įdiegta išankstinio įspėjimo sistema, ir tuo atveju, jei jie turėtų konsultuoti nacionalinius parlamentus. RK vertina REGPEX ne tik kaip techninę duomenų bazę, suteikiančią prieigą prie informacijos šaltinių ir skelbiančią regionines pozicijas, bet ir kaip ES „teisėkūros regionų“ kontaktus skatinantį tinklą.

Toliau nurodytose RK 2012 m. priimtose nuomonėse nurodytos problemos, susijusios su subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymusi – kai kuriose iš jų nurodyti galimi pažeidimai: pasiūlyme dėl Reglamento dėl ERPF; Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje; Viešųjų pirkimų teisės aktų rinkinyje, Duomenų apsaugos teisės aktų rinkinyje, ir teisės akte dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje.

2.5. Teisingumo Teismas

2012 m. Teisingumo Teismas nepateikė jokių sprendimų, kurie iš esmės išplėstų subsidiarumo principą. Tačiau bylos C-288/11 P, Mitteldeutsche Flughafen 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime Teisingumo Teismas patvirtino, kad valstybės pagalbos srityje subsidiarumo principas netaikomas – šioje srityje išimtinę kompetenciją turi Komisija.

Be to, Artegodan bylos C-221/10 P 2012 m. balandžio 19 d. sprendime Teismas dar kartą nurodė, kad Sutarties subsidiarumo ir, apskritai, kompetencijos taisyklės nesuteikia individualių teisių, todėl šių taisyklių pažeidimas savaime nesukelia Sąjungos ir jos institucijų nesutartinės atsakomybės.

3. Pagrindiniai atvejai, kai suabejota dėl subsidiarumo ir proporcingumo

Pasiūlymas dėl Reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves („Monti II“).

Nacionaliniai parlamentai pateikė 12 pagrįstų nuomonių dėl „Monti II“ pasiūlymo, kurios sudaro 19 balsų (mažiausias privalomas balsų skaičius – 18) – tai privertė pirmą kartą panaudoti „geltonąją kortelę“.[17]

Šiuo Komisijos pasiūlymu siekta paaiškinti naudojimosi socialinėmis teisėmis ir Sutartyje įtvirtintomis įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas sąveika. Jame bandyta spręsti suinteresuotųjų šalių (visų pirma profesinių sąjungų) iškeltas problemas, kad bendrojoje rinkoje ekonominė laisvė yra viršiau nei teisė streikuoti, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimus Viking Line ir Laval, ir teisėkūros priemonėje paaiškinti, kad nė viena iš jų nėra viršesnė kitos atžvilgiu. Komisija žinojo apie šio klausimo subtilumą ir tai, kaip yra sunku suderinti interesus dėl to, kaip geriausiai spręsti pramoninį konfliktą situacijose, apimančiose verslą ir darbuotojus skirtingose valstybėse narėse.

Pagrįstas nuomones paskelbė SE Riksdag (2 balsai), DK Folketing (2 balsai), FI Eduskunta (2 balsai), FR Sénat (1 balsas), PL Sejm (1 balsas), PT Assembleia da República (2 balsai), LV Saeima (2 balsai), LU Chambre des Députés (2 balsai), BE Chambre des Représentants (1balsas), JK Bendruomenių Rūmai (1 balsas), NL Tweede Kamer (1 balsas), ir MT Kamra tad-Deputati (2 balsai).

Dauguma nacionalinių parlamentų, priėmusių pagrįstas nuomones, abejojo, ar SESV 352 straipsnis yra tinkamas teisinis pasiūlymo pagrindas. Daugumos nuomone, šio teisinio pagrindo naudojimas nėra pakankamai pagrįstas. Kai kurie respondentai manė, kad neįtraukiant teisės streikuoti į SESV 153 straipsnio taikymo sritį būtų taip pat prarasta galimybė teisiniu pagrindu laikyti SESV 352 straipsnį. Tiek pat nacionalinių parlamentų pareiškė abejojantys pasiūlymo pridėtine verte ir siūlomo veiksmo poreikiu. Kai kurie rūmai nurodė, kad pasiūlymas nepakeistų dabartinės teisinės padėties, kiti teigė, kad tai nepagerintų nei teisinio aiškumo, nei užtikrintumo. Be to, penki nacionaliniai parlamentai tvirtino, kad SESV 153 straipsnio 5 dalis pašalintų teisę streikuoti iš ES kompetencijos srities, o kiti tvirtino, kad bendrasis principas ir į pasiūlymą įtrauktas proporcingumo tyrimas neatitinka subsidiarumo principo, ir tai galėtų turėti neigiamą poveikį teisei streikuoti. Be kitų iškeltų klausimų, nacionaliniai parlamentai taip pat svarstė, ar reikėtų alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmo, kadangi jie baiminasi, kad jis trukdytų nacionalinėms sistemoms. Jie taip pat suabejojo dėl įspėjimo mechanizmo būtinybės.

Išsamiai išnagrinėjusi nacionalinių parlamentų pagrįstose nuomonėse pateiktus argumentus, Komisija nustatė, kad subsidiarumo principas nebuvo pažeistas.

Savo atsakymuose nacionaliniams parlamentams, pateikusiems pagrįstas nuomones[18], Komisija paaiškino, kad Komisijos pasiūlymo tikslas buvo paaiškinti bendruosius principus ir ES lygmeniu taikomas taisykles dėl naudojimosi pagrindine teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į paslaugų teikimo laisvę ir įsisteigimo laisvę, įskaitant poreikį jas praktiškai suderinti tarpvalstybinėse situacijose. Komisija teigė, kad to valstybės narės savarankiškai negalėjo pasiekti, ir kad reikėjo imtis veiksmų Europos Sąjungos lygmeniu.

Kadangi Sutartyje aiškios nuostatos nėra, Komisija kaip teisinį pagrindą nusprendė taikyti SESV 352 straipsnį. Nors iš tikrųjų SESV 153 straipsnio 5 dalyje teisė streikuoti pašalinama iš kelių sričių, kurios gali būti reglamentuojamos visoje ES direktyvoje nustatytais būtiniausiais standartais, iš Teismo sprendimų aiškiai matyti, kad tai, jog 153 straipsnis netaikomas teisei streikuoti, nereiškia, kad ES teisė netaikoma ir kolektyviniams veiksmams. Be to, Komisija manė, kad reglamentas būtų buvęs tinkamiausia teisinė priemonė siekiant jį visą taikyti tiesiogiai, ir taip būtų supaprastintas reglamentavimas ir suteikta daugiau teisinio tikrumo tiems, kam bus taikomas šis teisės aktas Sąjungoje, nes būtų paaiškintos taikomos taisyklės.

Be to, siūlomu reglamentu būtų pripažintas nacionalinių teismų vaidmuo nustatant faktus ir įsitikinant, ar veiksmais siekiama teisėto intereso tikslų, ar jie yra tinkami šiems tikslams pasiekti ir ar jais neviršijama to, kas būtina jiems pasiekti. Juo taip pat būtų pripažinta esamų nacionalinių teisės aktų ir procedūrų, kurios nebūtų pakeistos arba paveiktos pasiūlymo, svarba siekiant pasinaudoti teise streikuoti, įtraukiant esamas alternatyvaus ginčų sprendimo institucijas. Jame taip pat būtų paaiškinta alternatyvių neoficialių sprendimų priėmimo mechanizmų, taikomų keliose valstybėse narėse, vaidmuo.

Komisija padarė išvadą, kad subsidiarumo principas nebuvo pažeistas, tačiau ji atkreipė dėmesį į nacionalinių parlamentų pareikštas nuomones, taip pat į esamas suinteresuotųjų šalių diskusijas dėl reglamento projekto. Komisija pripažino, kad vargu, ar jos pasiūlymas gaus reikalingą Europos Parlamento ir Tarybos politinę paramą, kad jį būtų galima priimti. Atsižvelgdama į tai, Komisija 2012 m. rugsėjo 12 ir 13 d. raštais informavo Europos Parlamentą, Tarybą ir nacionalinius parlamentus apie savo ketinimą atsiimti pasiūlymą, ir paaiškino, kad tokiu veiksmu ji taip pat tikėjosi pagreitinti derybas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Direktyvos 96/71/EB vykdymo užtikrinimo, ir leisti toliau užtikrinti komandiruotų darbuotojų teisių vykdymą, kaip pabrėžta Europos Vadovų Tarybos 2012 m. birželio 28–29 d. priimto Susitarimo dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo 3 punkto 1 dalyje. Komisija priėmė sprendimą panaikinti „Monti II“ pasiūlymą 2012 m. rugsėjo 26 d.[19]

Pasiūlymas dėl reglamento dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo [20]

Komisijos pasiūlymas, dėl kurio 2012 m. buvo pateiktas antras didžiausias pagrįstų nuomonių skaičius (5) buvo pasiūlymas dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo įsteigimo. Visi pagrįstas nuomones[21] pateikę nacionaliniai parlamentai nurodė tą pačią problemą: konkrečiai, nepakankamai pagrįstas pasiūlymo atitikimas subsidiarumo principui.[22] DE Bundestagtvirtino, kad SESV 174 ir 175 straipsniuose nenumatyta ES kompetencija dėl kovos su skurdu, kad socialinė politika ir priemonės pagal tokią politiką yra valstybių narių kompetencija, ir kad pasiūlymas pažeidė proporcingumo principą. SE parlamentas  Riksdag teigė, kad skurdui ir socialinei atskirčiai geriausiai kelią užkerta užimtumas, leidžiantis savarankiškai pasirūpinti savimi, ir visiems gyventojams taikoma socialinės apsaugos sistema. Jo nuomone, socialinė apsauga yra valstybių narių atsakomybė, ir pagalbą gali veiksmingiausiai valdyti pačios valstybės narės. Šiam požiūriui pritarė DK parlamentas Folketing, kuris teigė, kad paramos labiausiai skurstantiems remti tikslą geriausiai gali įgyvendinti valstybės narės, centralizuotai, regioniniu arba vietos lygmeniu. JK Lordų rūmai nustatė, kad Komisija nepateikė jokio įtikinamo argumento, kuris įrodytų, kad pasiūlymu laikomasi subsidiarumo principo, ir kad bet kokią abejonę dėl visų valstybių narių sugebėjimo nemažinti socialinių išlaidų ir investuoti būtų buvę galima pašalinti veiksmais pagal esamas ES sanglaudos programas. Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai suabejojo siūlomo veiksmo reikalingumu.

Savo pastabose dėl šių pagrįstų nuomonių Komisija pabrėžė, kad ji, atlikdama poveikio vertinimą, išnagrinėjo ES teisę veikti ir tos teisės pridėtinę vertę, o gauti rezultatai buvo apibendrinti su pasiūlymu pateiktame aiškinamajame memorandume. Komisija pripažino, kad geriausias būdas kovoti su socialine atskirtimi yra skatinti užimtumą ir savarankiškumą, ir kad Europos socialinis fondas, iš kurio bus remiamos aktyvinimo priemonės, išliks pagrindine ES kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priemone. Tačiau ji pažymėjo, kad vis daugiau europiečių yra pernelyg nutolę nuo darbo rinkos, kad galėtų pasinaudoti parama, kurią galima suteikti iš esamų fondų. Komisija atkreipė dėmesį į siūlomą įpareigojimą materialinės pagalbos paskirstymą derinti su papildomomis priemonėmis, siekiant socialiai reintegruoti remiamus asmenis – taip siūlomo fondo parma neapsiribotų pasyvia intervencija. Jis pabrėžė, kad siūlomas fondas būtų pagrįstas nacionalinėmis paramos schemomis, ir būtų įgyvendinamas pagal pasidalijamojo valdymo principą, o valstybėms narėms būtų palikta pirminė atsakomybė nustatyti tinkamiausias tikslines grupes ir intervencinių veiksmų rūšis.

Pasiūlymas dėl reglamento dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.[23]

Iš aštuonių Komisijos pasiūlymų, dėl kurių pateiktos trys pagrįstos nuomonės, pasiūlymas dėl reglamento dėl duomenų apsaugos buvo kritikuojamas ne vien tik dėl jo neatitikimo subsidiarumo principui, bet ir neatitikimo proporcingumo principui. Kai kurie nacionaliniai parlamentai laikėsi nuomonės, kad siūlomo akto taikymo sritis turėtų ir toliau apsiriboti tarpvalstybiniais mainais. Dėl proporcingumo principo jie tvirtino, kad pasiūlymas galėtų turėti įtakos viešojo sektoriaus asmens duomenų tvarkymui (visų pirma sveikatos ir socialinių paslaugų srityje). Galiausiai keli nacionaliniai parlamentai suabejojo Komisijai pasiūlymu suteiktų įgaliojimų skaičiumi ir apimtimi. Tarybos diskusijose tokios pozicijos dažnai laikėsi valstybės narės, taip pat kai kurie Europos Parlamento nariai.

Atsakymuose Komisija paaiškino, kad pasirinktu reglamentu siekiama toliau derinti esamus Europos duomenų apsaugos teisės aktus, kad būtų užtikrintas aukštas apsaugos lygis visoje Sąjungoje, ir taip garantuoti laisvą asmens duomenų judėjimą vidaus rinkoje. Tiek, kiek nustatyta reglamentu, valstybės narės turėtų išsaugoti tam tikrą veiksmų laisvę viešajame sektoriuje, kaip tai jau yra nurodyta pasiūlyme. Komisija išaiškino, kad naudojantis suteiktais įgaliojimais teisės aktai būtų tinkamai pritaikomi prie nuolat tobulėjančio elektroninių duomenų pasaulio, išvengiant būtinybės iš naujo derėtis dėl akto teisės aktų leidėjų lygiu.

4. Išvados

2012 m. buvo pagerintos žinios apie subsidiarumo ir proporcingumo principus plėtojant tarpinstitucinius santykius – prie to nemažai prisidėjo ir pirmą kartą „geltonąją kortelę“ panaudoję nacionaliniai parlamentai.

Subsidiarumo kontrolės ir stebėsenos klausimai taip pat buvo nuolat įtraukiami į Europos Parlamento ir Regionų komiteto darbotvarkę – abi šios institucijos pakeitė vidaus procedūras, kad galėtų geriau išnagrinėti savo darbo poveikį ir pridėtinę vertę. ES institucijos ir įstaigos taip pat ieško sinergijos galimybių subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymuisi nustatyti. Atitinkamai, aiškiai paprašius Komisijai, Regionų komitetas dabar gali pateikti informaciją apie planuojamo pasiūlymo regioninį ir vietos poveikį – tokia informacija būtų įtraukta į Komisijos poveikio vertinimą. Europos Parlamentas taip pat sustiprino savo poveikio vertinimo ir ES pridėtinės vertės metodą.

2012 m. suintensyvėjo diskusijos dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų apibrėžties, konkrečiai, dėl poreikio geriau apibrėžti subsidiarumo kontrolės taikymo sritį, kaip nurodyta Sutartyje. Nors nacionaliniai parlamentai mato aiškią naudą, kurią suteikia glaudesnis jų patikros koordinavimas, ir platesnį gairių poreikį, jie pageidauja, kad jiems būtų palikta teisė aiškinti šiuos principus. Šiame kontekste reikėtų priminti, kad Komisijos poveikio vertinimo gairėse[24] jau nustatyti aiškūs Komisijos pasiūlymų atitikties subsidiarumo ir proporcingumo principams kriterijai, ir Komisija visada skatino kitas institucijas taikyti tuos pačius kriterijus.

Priedas

Komisijos iniciatyvų, dėl kurių nacionaliniai parlamentai 2012 m. parengė pagrįstas nuomones[25] dėl atitikimo subsidiarumo principui, sąrašas[26]

|| Komisijos dokumentas || Pavadinimas || Pagrįstos nuomonės (Protokolas Nr. 2) || Nacionaliniai parlamentai, kurie pateikė pagrįstas nuomones

1 || COM(2012) 130 || Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves („Monti II“) || 12 || BE Chambre des Représentants DK Folketing FI Eduskunta FR Sénat LV Saeima LU Chambre des Députés MT Kamra tad-Deputati NL Tweede Kamer PL Sejm PT Assembleia da República UK House of Commons SE Riksdag

2 || COM(2012) 617 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo || 5 || DE Bundestag DK Folketing UK House of Commons UK House of Lords SE Riksdag

3 || COM(2012) 380 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuriuo panaikinama Direktyva 2009/40/EB || 5 || CY Vouli ton Antiprosopon NL Eerste Kamer NL Tweede Kamer FR Sénat SE Riksdag

4 || COM(2012) 11 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) || 4 || DE Bundesrat BE Chambre des Représentants FR Sénat SE Riksdag

5 || COM(2011) 778 || Pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito || 3 || BE Chambre des Représentants SK Národná Rada SE Riksdag

6 || COM(2011) 779 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų || 3 || BE Chambre des Représentants SK Národná Rada SE Riksdag

7 || COM(2011) 828 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo pagal darnųjį metodą nustatomos su triukšmu susijusių naudojimo apribojimų taikymo Sąjungos oro uostuose taisyklės ir procedūros ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/30/EB || 3 || DE Bundesrat FR Sénat NL Tweede Kamer

8 || COM(2011) 897 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl koncesijos sutarčių sudarymo || 3 || DE Bundesrat AU Bundesrat ES Congreso de los Diputados/Senado9

9 || COM(2012) 372 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje || 3 || FR Sénat PL Sejm SE Riksdag

10 || COM(2012) 38. || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų || 3 || CY Vouli ton Antiprosopon NL Eerste Kamer NL Tweede Kamer

11 || COM(2012) 382 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuriuo panaikinama Direktyva 2000/30/EB || 3 || CY Vouli ton Antiprosopon NL Eerste Kamer NL Tweede Kamer

12 || COM(2012) 576 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo Sąjungoje || 3 || FR Sénat IT Senato della Repubblica SE Riksdag

13 || COM(2012) 614 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių || 3[27] || DK Folketing NL Eerste Kamer/Tweede Kamer SE Riksdag

14 || COM(2011) 821 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų || 2 || FR Sénat SE Riksdag

15 || COM(2012) 10 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo || 2 || DE Bundesrat SE Riksdag

16 || COM(2012) 167 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos || 2 || AU Bundesrat ES Congreso de los Diputados/Senado

17 || COM(2012) 48 || Pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 2001/83/EB nuostatos dėl informacijos visuomenei apie receptinius vaistus, kuriuo iš dalies keičiamos nuostatos dėl informacijos visuomenei apie receptinius vaistus, ir Direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistais, nuostatos || 2 || PL Senat SE Riksdag

18 || COM(2012) 49 || Pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 726/2004 nuostatos dėl informacijos visuomenei apie žmonėms skirtus receptinius vaistus || 2 || PL Senat SE Riksdag

19 || COM(2012) 84 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, susijusios su priemonių, reglamentuojančių žmonėms skirtų vaistų kainas ir šių vaistų įtraukimą į valstybinių sveikatos draudimo sistemų taikymo sritį, skaidrumu || 2 || AU Nationalrat LU Chambre des Députés

20 || COM(2011) 793 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų GAS) || 2 || DE Bundesrat NL Eerste Kamer

21 || COM(2011) 895 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų || 2 || SE Riksdag JK - Bendruomenių rūmai

22 || COM(2011) 896 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešųjų pirkimų || 2 || SE Riksdag JK - Bendruomenių rūmai

23 || COM(2011) 747 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų || 1 || SE Riksdag

24 || COM(2011) 794 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vartotojų ginčų elektroninio sprendimo (Reglamentas dėl vartotojų GES) || 1 || NL Eerste Kamer

25 || COM(2011) 824 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl antžeminių paslaugų Sąjungos oro uostuose, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 96/67/EB || 1 || LU Chambre des Députés

26 || COM(2011) 834 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa || 1 || SE Riksdag

27 || COM(2011) 873 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR) || 1 || SE Riksdag

28 || COM(2011) 877 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo || 1 || SE Riksdag

29 || COM(2012) 150 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvų 1999/4/EB, 2000/36/EB, 2001/111/EB, 2001/113/EB, ir 2001/114/EB nuostatos dėl Komisijai suteikiamų įgaliojimų || 1 || AU Bundesrat

30 || COM(2012) 280 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 77/91/EEB bei 82/891/EB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB bei 2011/35/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010. || 1 || SE Riksdag

31 || COM(2012) 35 || Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos fondo statuto || 1 || LT Seimas

32 || COM(2012) 363 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu || 1 || SE Riksdag

33 || COM(2012) 369 || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB || 1 || PL Sejm

34 || COM(2012) 511 || Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika || 1 || SE Riksdag

|| Pagrįstos nuomonės dėl atskirai pateiktų pasiūlymų || || 83 ||

|| Pagrįstos nuomonės dėl teisės aktų pasiūlymų rinkinių[28] || || -13 ||

|| IŠ VISO || || 70 ||

[1] COM(2013) 565.

[2] http://ec.europa.eu/governance/impact/planned_ia/planned_ia_en.htm.

[3] SEC(2009) 92.

[4] Http://ec.europa.eu/governance/impact/iab/iab_en.htm.

[5] http://ec.europa.eu/governance/impact/key_docs/docs/iab_report_2012_en_final.pdf.

[6] COM (2012) 514.

[7] 2012–2013 m. Riksdag konstitucinio komiteto ataskaita KU8.

[8] COSAC –  Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų komitetų konferencija, kurioje svarstomi Europos Sąjungos reikalai, taip pat klausimai dėl Europos Parlamento atstovų.

[9] Aštuonioliktoji du kartus per metus pateikiama ataskaita: Europos Sąjungos procedūrų ir praktikos, susijusios su parlamentiniu tikrinimu, pokyčiai, 2012 m. rugsėjo 27 d.

[10] COM (2011) 344.

[11] SP (2012) 766/2.

[12] http://extranet.cor.europa.eu/subsidiarity/regpex/Pages/Study-on-Regional-Parliaments.aspx.

[13] CDR2336-2012.

[14] COM (2011) 659.

[15] COM (2012) 95.

[16] COM (2012) 130.

[17]  Žr. protokolo Nr. č dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 7 straipsnio 2 dalį.

[18] 2013 m. kovo 14 d. raštas.

[19] PV(2012) 2017; http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/10061/2012/EN/10061-2012-2017-EN-F-0.Pdf.

[20] COM(2012) 617; Fondo pirmtakas buvo ES programa maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims, kuri turi būti nutraukta 2013 m. – dėl Komisijos pasiūlymo COM (2010) 486 taip pat gautos trys pagrįstos nuomonės.

[21] DE Bundestag, DK Folketing, JK Lordų Rūmai, JK Bendruomenių Rūmai, ir SE Riksdag.

[22] 2 protokolo 5 straipsnis.

[23] COM (2012) 11.

[24] SEC(2009) 92.

[25] Kad nuomonę būtų galima laikyti pagrįsta nuomone, kaip apibrėžta protokole Nr. 2, joje turi būti aiškiai nurodytas subsidiarumo pažeidimas, ir ji turi būti pateikta Komisijai per aštuonias savaites nuo pasiūlymo pateikimo nacionaliniams parlamentams.

[26] Išdėstyta pagal Komisijos nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. gautas pagrįstas nuomones.

[27] Dėl šio pasiūlymo Komisija gavo iš viso šešias pagrįstas nuomones. Trys pagrįstos nuomonės (PL Sejm; PL Senat; JK Lordų rūmų) gauta po 2012 m. gruodžio 31 d., bet prieš 2013 m. sausio 15 d. terminą. 

[28]  Kadangi kai kurios nuomonės yra susijusios su pasiūlymų rinkiniais, lentelėje nurodytas dėl kiekvieno pasiūlymo pateiktas pagrįstų nuomonių skaičius. Siekiant taip pat parodyti, kiek pagrįstų nuomonių gavo Komisija, pagrįstų nuomonių, susijusių su daugiau nei vienu pasiūlymu, skaičius yra išskaičiuojamas.