TURINYS

ATASKAITŲ PATVIRTINIMAS. 2

I DALIS. EPF METINĖS ATASKAITOS. EUROPOS KOMISIJOS VALDOMOS LĖŠOS.. 8

1............... 8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EUROPOS PLĖTROS FONDŲ FINANSINĖS ATASKAITOS.. 9

1.1........... 8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF SUVESTINIS BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA, PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA.. 9

1.2........... 8-ASIS EPF. BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA.. 13

1.3........... 9-ASIS EPF. BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA.. 16

1.4........... 10-ASIS EPF. BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA.. 19

1.5........... 8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS.. 22

2............... FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA.. 43

2.1........... ASIGNAVIMAI. 46

2.2........... SUVESTINĖS ATASKAITOS.. 50

2.3........... KITA VALDYMO INFORMACIJA.. 55

II DALIS. EPF METINĖS ATASKAITOS. INVESTICINĖS PRIEMONĖS FINANSINĖS ATASKAITOS   57

3.1. ......... 2012 M. GRUODŽIO 31 D. FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA.. 59

3.2........... 2012 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA.. 61

3.3........... 2012 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIŲ POKYČIŲ ATASKAITA   63

3.4........... 2012 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA.. 65

3.5........... 2012 M. GRUODŽIO 31 D. FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS.. 67

1 DALIES 2 SKYRIAUS (FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA) PRIEDAS. PADĖTIS PAGAL ŠALIS IR PRIEMONES   102

ATASKAITŲ PATVIRTINIMAS

8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo Europos plėtros fondų 2012 m. metinės ataskaitos parengtos vadovaujantis 10-ojo Europos plėtros fondo finansinio reglamento VIII antraštine dalimi ir finansinių ataskaitų priede nustatytais apskaitos principais, taisyklėmis ir metodais.

Patvirtinu savo atsakomybę už 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo Europos plėtros fondų metinių ataskaitų parengimą ir pateikimą vadovaujantis 10-ojo Europos plėtros fondo finansinio reglamento 125 straipsniu.

Iš leidimus suteikiančio pareigūno ir EIB gavau visą informaciją, kurios patikimumą jie patvirtino, ir kuri būtina, norint parengti ataskaitas, kuriose parodyti Europos plėtros fondų turtas, įsipareigojimai ir biudžeto vykdymas.

Remdamasis šia informacija ir tokiomis patikromis, kurios, mano manymu, būtinos ataskaitoms pasirašyti, tvirtinu, kad esu pagrįstai įsitikinęs, jog ataskaitose visais reikšmingais aspektais parodyta tikra ir teisinga Europos plėtros fondų finansinė padėtis.

                                                                                                               

(Parašas)

Manfred Kraff

Apskaitos pareigūnas

                                                                                               

EPF IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS IR APSKAITA

1.         BENDROJI INFORMACIJA

Europos Sąjunga palaiko vystomojo bendradarbiavimo ryšius su daug besivystančių šalių. Jais visų pirma siekiama skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi, ypatingą dėmesį skiriant ilgalaikiam skurdo mažinimui, šalims gavėjoms teikiant paramą vystymuisi ir techninę pagalbą. To siekdama Sąjunga drauge su šalimis partnerėmis rengia bendradarbiavimo strategijas ir mobilizuoja finansinius išteklius joms įgyvendinti. Šie vystymuisi skirti Sąjungos ištekliai gaunami iš trijų šaltinių:

– Europos Sąjungos biudžeto,

– Europos plėtros fondo,

– Europos investicijų banko.

Europos plėtros fondas (EPF) yra pagrindinė Sąjungos pagalbos priemonė, skirta vystomajam bendradarbiavimui Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėse bei Užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT). 1957 m. Romos sutartyje buvo numatyta sukurti šią priemonę, siekiant teikti techninę ir finansinę pagalbą iš pradžių tik Afrikos šalims, kurios tuo metu dar buvo kolonizuotos ir su kuriomis kai kurias valstybes nares siejo istoriniai ryšiai.

EPF nefinansuojamas iš Europos Sąjungos biudžeto. Jį finansuoja valstybės narės pagal jam taikomą atskirą finansinį reglamentą ir jį valdo specialus komitetas. Europos Komisija yra atsakinga už operacijų, atliekamų su EPF ištekliais, finansinį vykdymą, o Europos investicijų bankas (EIB) valdo investicinę priemonę.

2008–2013 m. AKR valstybėms ir UŠT teikiama geografinė pagalba ir toliau bus daugiausia finansuojama iš EPF. Kiekvienas EPF paprastai sudaromas maždaug penkerių metų laikotarpiui. 1964 m. sudarius pirmąją partnerystės konvenciją, EPF programavimo ciklai iš esmės atitinka partnerystės susitarimų (konvencijų) ciklus. Kiekvienam EPF taikomas atskiras finansinis reglamentas, pagal kurį reikalaujama parengti kiekvieno atskiro EPF finansines ataskaitas. Atitinkamai rengiamos atskiros kiekvieno EPF Europos Komisijos valdomos dalies finansinės ataskaitos. Šios finansinės ataskaitos taip pat pateikiamos suvestine forma, kad būtų parodyta bendra išteklių, už kuriuos atsakinga Europos Komisija, finansinė padėtis.

Sudarius Kotonu susitarimą buvo sukurta investicinė priemonė. Investicinę priemonę valdo Europos investicijų bankas; ji skirta privačiojo sektoriaus vystymuisi AKR valstybėse remti, daugiausia (tačiau ne vien tik) finansuojant privačiąsias investicijas. Priemonė sukurta kaip atnaujinamas fondas, t. y. grąžinamos paskolos gali būti vėl investuojamos į kitas operacijas, taigi, priemonė yra atsinaujinanti ir finansiškai nepriklausoma. Kadangi investicinės priemonės nevaldo Europos Komisija, ji nekonsoliduota pirmojoje metinių ataskaitų dalyje – 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo EPF finansinėse ataskaitose ir susijusioje finansinio vykdymo ataskaitoje. Investicinės priemonės finansinės ataskaitos į metines ataskaitas įtraukiamos kaip atskira dalis (2 dalis), siekiant parodyti visą EPF paramą vystymuisi. 10-asis EPF apima laikotarpį nuo 2008 iki 2013 m. ir jo bendras biudžetas yra 22 682 mln. EUR. Iš šios sumos 21 966 mln. EUR skiriama AKR šalims, 286 mln. EUR – UŠT, 430 mln. EUR – Komisijai kaip rėmimo išlaidos EPF programuoti ir įgyvendinti[1].

2.         KAIP FINANSUOJAMAS EPF?

2005 m. gruodžio 15–16 d. Europos Vadovų Taryba priėmė 2007–2013 m. finansinę programą. Taip pat buvo nuspręsta, kad geografinis bendradarbiavimas su AKR valstybėmis nebus įtrauktas į Europos Sąjungos biudžetą, bet 2008–2013 m. toliau bus finansuojamas pagal esamą tarpvyriausybinį EPF.

Europos Sąjungos biudžetas yra metinis ir, remiantis biudžeto metinio periodiškumo principu, išlaidos ir įplaukos planuojamos ir patvirtinamos vieniems metams. Skirtingai nei Europos Sąjungos biudžetas, EPF veikia daugiamečiu pagrindu. Kiekvienas EPF sudaromas pagal valstybių narių vidaus susitarimą, kuriame nustatytas bendras fondas vystomajam bendradarbiavimui vykdyti paprastai penkerių metų laikotarpiu. Kadangi ištekliai skiriami daugiamečiu pagrindu, skirtos lėšos gali būti naudojamos per EPF laikotarpį. Biudžeto vykdymo ataskaitose pabrėžiama, kad EPF biudžetas nėra grindžiamas metinio periodiškumo principu, nes EPF biudžeto įvykdymas vertinamas atsižvelgiant į visas fondo lėšas.

EPF ištekliai yra ES valstybių narių ad hoc įnašai. Maždaug kas penkerius metus valstybių narių atstovai tarpvyriausybiniu lygmeniu susitinka, kad nuspręstų dėl bendros sumos, kuri bus skiriama fondui, ir dėl jo vykdymo priežiūros. Tuomet Komisija valdo fondą pagal savo pasiūlytą ES vystymosi politiką, kurią priima Taryba. Kadangi valstybės narės vykdo savo pačių vystymosi ir pagalbos politiką, kuri papildo Sąjungos lygmens politiką, jos turi koordinuoti savo politiką su ES politika, kad būtų užtikrinta, jog jos papildytų viena kitą. Iki 2010 m. įnašų buvo reikalaujama iš 15 dalyvaujančių valstybių narių. 2011 m. pirmųjų įnašų pareikalauta 10-ajam EPF, kuriame dalyvauja 27 valstybės narės.

Nors dalis 10-ojo EPF lėšų atidėta nenumatytiems poreikiams, didžioji dalis lėšų programuojama pagal orientacines daugiametes programas (šiuo metu programa apima 2008–2013 m.), kurios daugiausia yra geografinės, tačiau taip pat teminės. Komisija atitinkamai priėmė šalies strategijos dokumentus, regiono strategijos dokumentus ir AKR strategijos dokumentus. Kasmet stebima, kaip strategijos įgyvendinamos, ir jos peržiūrimos laikotarpio viduryje (užbaigtos) ir laikotarpio pabaigoje (tebevykdomos). Remdamasi šiomis laikotarpio vidurio ir pabaigos peržiūromis, Komisija Europos Sąjungos vardu gali patikslinti strategijas ir išteklių paskirstymą, atsižvelgdama į esamus poreikius ir susijusių AKR valstybių arba regionų veiklos rezultatus.

Be pirmiau minėtų įnašų, valstybės narės taip pat gali sudaryti bendro finansavimo susitarimus arba mokėti savanoriškus finansinius įnašus EPF.

3.       KAIP EPF IŠTEKLIAI VALDOMI IR IŠLEIDŽIAMI?

3.1.     Veiklos išlaidos

EPF veiklos išlaidos gali būti įvairių rūšių, atsižvelgiant į tai, kaip pinigai išmokami ir tvarkomi. Remdamasi Finansiniu reglamentu, Komisija EPF išteklius naudoja taikydama toliau nurodytus metodus.

Decentralizuoto valdymo. Šiuo atveju Komisija, atsižvelgdama į susijusios šalies gavėjos vietos padėtį, tam tikras didesnes ar mažesnes biudžeto vykdymo užduotis paveda trečiosioms šalims.

Centralizuotas valdymas. Šiuo atveju biudžetą arba tiesiogiai vykdo Komisijos tarnybos, arba jis vykdomas netiesiogiai, kai Komisija biudžeto vykdymo užduotis perduoda subjektams, atskaitingiems pagal Europos Sąjungos teisę arba nacionalinę teisę, pavyzdžiui, Europos Sąjungos agentūroms.

Jungtinis valdymas su tarptautinėmis organizacijomis. Pagal šį metodą Komisija tam tikras biudžeto vykdymo užduotis paveda tarptautinėms organizacijoms.

3.2.     Įvairūs finansų pareigūnai

Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas atsako už visą valdymo procesą, t. y. sprendžia, ką reikia padaryti, kad būtų įvykdyti nustatyti politikos tikslai, ir vadovauja veiklai tiek praktiniu, tiek biudžeto požiūriu, įskaitant teisinių įsipareigojimų pasirašymą ir (arba) veiklos rezultatų stebėseną, mokėjimų vykdymą, o prireikus – net lėšų susigrąžinimą.

Europos Sąjungos delegacijos vadovas yra Komisijos ir nacionalinių ar regioninių AKR / UŠT valdžios institucijų ryšius vietoje palaikantis pareigūnas. Jis glaudžiai bendradarbiauja su įgaliotaisiais valstybės ar regiono leidimus suteikiančiais pareigūnais nustatant įgyvendinimo strategiją ir sektorių politiką, rengiant, nagrinėjant ir peržiūrint EPF programas ir projektus.

Šalies gavėjos nacionalinis leidimus suteikiantis pareigūnas yra kiekvienos AKR valstybės ar UŠT vyriausybės paskirtas vyresnysis pareigūnas. Jis atstovauja savo šalies valdžios institucijoms vykdant visą fondo finansuojamą ir Komisijos bei EIB administruojamą veiklą. Dažniausiai šias funkcijas atlieka vyriausybės narys, paprastai planavimo ar finansų ministras. Nacionalinis leidimus suteikiantis pareigūnas vykdo administracines, technines ir finansines EPF programų ir projektų valdymo pareigas.

Komisijos apskaitos pareigūnas vykdo Komisijos leidimus suteikiančių pareigūnų pateiktus mokėjimo pavedimus ir vykdomuosius raštus sumoms išieškoti. Jis taip pat yra atsakingas už iždo valdymą, apskaitos taisyklių ir metodų nustatymą, apskaitos sistemų tvirtinimą, apskaitos tvarkymą ir atitinkamų metinių ataskaitų rengimą. Be to, apskaitos pareigūnas turi pasirašyti ataskaitas, pareikšdamas, kad jose parodyta tikra ir teisinga finansinė padėtis.

3.3.     EPF išteklių panaudojimas

Didžioji dalis AKR valstybėms ir UŠT per EPF skiriamų finansinių išteklių yra skiriami iš dotacijų. Kiekvieno EPF pradžioje Europos Sąjunga informuoja AKR valstybes ir UŠT apie orientacinius asignavimus, kuriais fondo veikimo laikotarpiu jos galės naudotis. Ištekliai skiriami remiantis šalies poreikiais ir veiklos rezultatų kriterijais.

Nacionaliniu lygmeniu šalies strategijos dokumentas (ŠSD) – dokumentas, kurį rengia susijusi AKR valstybė ir Komisija. Jis rengiamas remiantis išankstinėmis konsultacijomis su įvairiais subjektais, įskaitant nevalstybinius subjektus, vietos valdžios institucijas ir prireikus AKR parlamentus. ŠSD – tai priemonė teikti pirmenybę tam tikrai veiklai ir stiprinti vietos dalyvių atsakomybę už bendradarbiavimo programas.

Tada, remiantis ŠSD nurodytais vystymosi tikslais ir prioritetais bei jų laikantis, parengiama nacionalinė orientacinė programa (NOP). NOP apima tuos sektorius ir sritis, kuriems bus suteikta pagalba; joje paaiškinama, kaip pagalba bus įgyvendinti programos tikslai, nurodomas įgyvendinimo grafikas. ŠSD ir NOP taikoma metinė, laikotarpio vidurio ir EPF laikotarpio pabaigos peržiūra ir, prireikus, vykdymo laikotarpiu ji tobulinama ir keičiama.

3.4.     Įsipareigojimas naudoti EPF išteklius

EPF ištekliai gali būti naudojami tik tada, kai Komisija ir numatomas EPF pinigų gavėjas sudaro rašytinį teisinį įsipareigojimą. Rašytinis teisinis įsipareigojimas gali būti (dotacijos, paslaugų ar kitokia) sutartis, sudaryta su subjektais, atskaitingais pagal privatinę teisę, pvz., NVO ar ekonominės veiklos vykdytojais, arba jį gali sudaryti Komisijos ir subjektų, atskaitingų pagal viešąją tarptautinę teisę, pvz., valstybių ir jų viešojo sektoriaus subjektų ar tarptautinių organizacijų, turinčių juridinio asmens statusą ir veiksnumą, sudaryti administraciniai ir (arba) finansiniai įsipareigojimai.

Prieš sudarant teisinį įsipareigojimą su trečiąja šalimi, turi būti įtraukta biudžeto eilutė, kurioje būtų pakankamai lėšų ir pagal kurią būtų galima vykdyti atitinkamą veiklą. Jeigu ši sąlyga tenkinama, reikiamos lėšos turi būti rezervuojamos biudžete kaip apskaitos sistemos biudžetinis įsipareigojimas. Tačiau tai neturi poveikio bendrosioms sąskaitoms (arba didžiajai knygai), nes dar nėra išlaidų. Taip yra todėl, kad EPF apskaitos sistemą sudaro du atskiri, bet susiję elementai:

(a) biudžeto sąskaitos, kuriose pateikiama išsami biudžeto vykdymo informacija ir

(b) bendrosios sąskaitos, kurių pagrindu rengiamas balansas ir nustatomi ekonominės veiklos rezultatai.

Biudžeto sąskaitose nurodomi įsipareigojimai ir atlikti mokėjimai. Jos grindžiamos pinigų apskaitos principu, kai punktas sąskaitose įrašomas tik tuomet, kai pinigai paskiriami, išmokami arba gaunami. Šis apskaitos būdas būdingas viešajam sektoriui, kuriame paprastai daugiausia dėmesio skiriama biudžetui ir jo vykdymui.

Bendrosiose sąskaitose (remiantis kaupiamosios apskaitos principu) parodomos visos finansinių metų išlaidos ir įplaukos (taigi ir ekonominės veiklos rezultatas) ir nustatoma EPF finansinė padėtis, parengiant atitinkamų metų gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimų balansą.

3.5.     Mokėjimų vykdymas

Mokėjimai negali būti atlikti, kol leidimus suteikiantis pareigūnas nepatvirtina biudžetinio įsipareigojimo.

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per konkrečiame išankstinio finansavimo susitarime nustatytą laikotarpį. Pradinės lėšos arba avansas yra naudojamas arba tuo tikslu, kuriam buvo suteiktas susitarime nustatytu laikotarpiu, arba turi būti grąžintas, t. y. jei pagalbos gavėjas nepatiria reikalavimus atitinkančių išlaidų, jis privalo EPF grąžinti išankstinio finansavimo sumą. Taigi išmokėta išankstinio finansavimo suma nėra laikoma galutinėmis išlaidomis tol, kol nėra tenkinamos atitinkamos sutarties sąlygos, ir todėl, kai atliekamas pradinis mokėjimas, balanse priskiriama turtui. Kai patvirtinamos reikalavimus atitinkančios sąnaudos (kurios ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje parodomos kaip išlaidos) ir grąžinamos sumos, išankstinio finansavimo turto suma sumažinama (visiškai arba iš dalies).

Metų pabaigoje reikia įvertinti, kokias reikalavimus atitinkančias išlaidas patyrė EPF lėšų gavėjai, apie kurias dar nepranešta. Remiantis šiais ataskaitinių laikotarpių atskyrimo apskaičiavimais, numatomos reikalavimus atitinkančios sumos įrašomos kaip sukauptos sąnaudos, o reikalavimų neatitinkanti išlaidų dalis lieka sumų, kurių atitiktis reikalavimams turi būti patikrinta, sąskaitose. Šios sumos parodomos prie trumpalaikių įsipareigojimų, kad nebūtų pervertinamas turtas ir įsipareigojimai.

3.6.     Nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimas

EPF išlaidų atitikimas reikalavimams tikrinamas remiantis taikytinose taisyklėse arba kiekvienos dotacijos sąlygose numatytais patvirtinamaisiais dokumentais. Siekiant optimizuoti kontrolės sistemų sąnaudų ir teikiamos naudos santykį, paskutinių prašomų sumų patvirtinamųjų dokumentų patikros paprastai yra daug nuodugnesnės nei prašomų tarpinių sumų, ir todėl gali padėti aptikti klaidas tarpiniuose mokėjimuose, kurios ištaisomos tikslinant galutinį mokėjimą. Be to, Komisija turi teisę patikrinti patvirtinamųjų dokumentų teisingumą, atlikdama patikras pareiškėjo patalpose finansuojamos veiklos įgyvendinimo metu ir (arba) po to (ex post). Vykdymo laikotarpiu nustatytas klaidas galima ištaisyti tikslinant paskesnes prašomas sumas. Dėl ex post nustatytų klaidų bus rengiamas vykdomasis raštas sumoms išieškoti.

4.         ATSKAITOMYBĖ METŲ PABAIGOJE

4.1.     Metinės ataskaitos

Apskaitos pareigūnas atsakingas už metinių ataskaitų parengimą ir užtikrinimą, kad jose būtų parodyta tikra ir teisinga EPF finansinė padėtis.

Metinės ataskaitos pateikiamos tokia seka:

            I dalis. Europos Komisijos valdomos lėšos

– 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo Europos plėtros fondų finansinės ataskaitos

– 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo Europos plėtros fondų finansinio vykdymo ataskaita

            II dalis. Europos investicijų banko valdomos lėšos

– Investicinės priemonės finansinės ataskaitos

Investicinės priemonės finansinės ataskaitos į metines ataskaitas įtraukiamos kaip atskira dalis, siekiant parodyti visą EPF paramą vystymuisi.

Po Audito Rūmų audito metines ataskaitas iki paskesnių metų liepos 31 d. tvirtina Komisija ir teikia Tarybai ir Parlamentui, kad jie patvirtintų biudžeto įvykdymą.

4.2.     Metinė veiklos ataskaita

Leidimus suteikiantis pareigūnas turi parengti veiklos, už kurią yra atsakingas, metinę veiklos ataskaitą (MVA). Šioje MVA leidimus suteikiantis pareigūnas atsiskaito už politikos srities rezultatus ir pateikia pagrįstą patikinimą, kad jo ataskaitoje apibūdintai veiklai priskirti ištekliai buvo panaudoti pagal paskirtį ir laikantis patikimo finansų valdymo principų ir kad esamos kontrolės procedūros teikia reikiamas garantijas, užtikrinančias susijusių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą.

5.         AUDITAS IR BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS

5.1.     Auditas

EPF metines ataskaitas ir išteklių valdymą tikrina išorės auditorius – Europos Audito Rūmai, kurie parengia metinę ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui. Audito Rūmų pagrindinis uždavinys – atlikti nepriklausomą išorės EPF metinių ataskaitų auditą. Vykdydami veiklą, Audito Rūmai pateikia:

(1) metinę ataskaitą, kurioje pateikia išsamias pastabas dėl metinių ataskaitų ir susijusių operacijų;

(2) nuomonę, pagrįstą atliktu auditu ir pateiktą metinėje ataskaitoje kaip patikinimo pareiškimas, apie i) ataskaitų patikimumą ir ii) susijusių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą;

(3) specialiąsias ataskaitas, kuriose pateikiamos audito išvados apie konkrečias valdymo sritis.

Audito Rūmai turi teisę gauti visus dokumentus, kurių reikia jų vykdomo audito metu. Audito Rūmai vykdo visų rūšių EPF veiklos auditą, įskaitant atskirų operacijų ir mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo patikrinimą. Jie taip pat vykdo pačių metinių ataskaitų auditą, prireikus peržiūrėdami atskirus balansus ir ekonominės veiklos rezultatų ataskaitos punktus bei bendrą finansinių ataskaitų pateikimą. Taigi Audito Rūmai gali pateikti savo nuomonę ne tik apie pateiktus duomenis, bet ir apie esamą sistemą bei kontrolę.

5.2.     Biudžeto įvykdymo patvirtinimas

Galutine kontrole patvirtinamas atitinkamų finansinių metų EPF išteklių finansinis įvykdymas. EPF biudžeto įvykdymą tvirtina Europos Parlamentas. Tai reiškia, kad atlikus auditą ir baigus rengti metines ataskaitas, Taryba turi pateikti rekomendacijas, o Parlamentas tada turi nuspręsti, ar patvirtinti praėjusių finansinių metų Komisijos EPF išteklių finansinį įvykdymą. Šis sprendimas grindžiamas ataskaitų peržiūra, Audito Rūmų metine ataskaita (į kurią įtrauktas oficialus patikinimo pareiškimas) ir Komisijos atsakymais, taip pat remiantis Komisijai skirtais klausimais ir prašymais pateikti papildomos informacijos.

Biudžeto įvykdymo patvirtinimas rodo politinį finansinio įvykdymo išorės kontrolės aspektą ir yra sprendimas, kuriuo Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, atleidžia Komisiją nuo atsakomybės už atitinkamų finansinių metų finansinio vykdymo valdymą. Galimas vienas iš dviejų šios biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros rezultatų: biudžeto įvykdymas patvirtinamas arba biudžeto įvykdymo patvirtinimas atidedamas. Patvirtindamas biudžeto įvykdymą Parlamentas gali pateikti jo nuomone svarbias pastabas, dažnai gali nurodyti rekomenduojamus veiksmus, kurių turi imtis Komisija. Komisija tolesnių veiksmų ataskaitoje nurodo priemones, kurių imtasi, ir nustato veiksmų planą, kurį siunčia Parlamentui ir Tarybai.

I DALIS. EPF METINĖS ATASKAITOS. EUROPOS KOMISIJOS VALDOMOS LĖŠOS[2]

1.           8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EUROPOS PLĖTROS FONDŲ FINANSINĖS ATASKAITOS  

1.1.       8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF SUVESTINIS BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA, PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF SUVESTINIS BALANSAS 

|| || || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 12 31 || 2011 12 31

|| ILGALAIKIS TURTAS || || ||

|| Išankstinis finansavimas || 2.1 || 438 || 380

|| || || ||

|| TRUMPALAIKIS TURTAS || || ||

|| Išankstinis finansavimas || 2.2 || 1 334 || 1 175

|| Gautinos sumos || 2.3 || 70 || 111

|| Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 2.5 || 690 || 1 224

||   || || ||

|| IŠ VISO TURTO || || 2 532 || 2 891

|| || || ||

|| ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI || || ||

|| Mokėtinos sumos || 2.6 || (40) || -

|| || || ||

|| TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI || || ||

|| Mokėtinos sumos || 2.7 || (1 057) || (1 033)

|| || || ||

|| IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ || || (1 097) || (1 033)

|| || || ||

|| GRYNASIS TURTAS || || 1 435 || 1 858

|| || || ||

|| FONDAI IR REZERVAI || || ||

|| Pareikalautasis fondo kapitalas || 2.8 || 29 579 || 26 979

|| Kiti rezervai || 2.9 || 2 252 || 2 252

|| Iš ankstesniųjų metų perkelti ekonominės veiklos rezultatai || || (27 374) || (24 674)

|| Ekonominės veiklos metų rezultatas || || (3 023) || (2 700)

|| GRYNASIS TURTAS || || 1 435 || 1 858

8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF SUVESTINĖ EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

|| || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 m. || 2011 m.

|| || ||

VEIKLOS ĮPLAUKOS || 3.1 || 124 || 99

|| || ||

VEIKLOS IŠLAIDOS || || ||

Veiklos išlaidos || 3.2 || (3 017) || (2 702)

Administracinės išlaidos || 3.3 || (107) || (75)

|| || ||

PAGRINDINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS) || || (3 001) || (2 679)

|| || ||

Finansinės įplaukos || 3.4 || (22) || (20)

FINANSINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS) || || (22) || (21)

|| || ||

EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS || || (3 023) || (2 700)

8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF SUVESTINĖ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA         

|| || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 m. || 2011 m.

|| || ||

Ekonominės veiklos metų rezultatas || || (3 023) || (2 700)

|| || ||

PAGRINDINĖ VEIKLA || 4.2 || ||

Įprastiniai valstybių narių įnašai || || 2 606 || 3 238

Bendro finansavimo įnašai || || 19 || 7

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai (vertės atkūrimas) || || 4 || 6

|| || ||

Ilgalaikio išankstinio finansavimo (padidėjimas) sumažėjimas || || (58) || (28)

Trumpalaikio išankstinio finansavimo (padidėjimas) sumažėjimas || || (159) || (79)

Trumpalaikių gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas[3] || || 31 || 14

Ilgalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) || || 40 || -

Trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)[4] || || 6 || (42)

|| || ||

GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI || || (534) || 417

|| || ||

GRYNASIS PINIGŲ IR PINIGŲ EKVIVALENTŲ PADIDĖJIMAS (SUMAŽĖJIMAS) || || (534) || 417

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje || 2.5 || 1 224 || 808

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje || 2.5 || 690 || 1 224

8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF SUVESTINĖ GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA  

|| || || || || || || Mln. EUR

|| Fondo kapitalas (a) || Nepareikalautosios lėšos (b) || Pareikalautasis fondo kapitalas (c)=(a)-(b) || Sukaupti rezervai (d) || Kiti rezervai (e) || Iš viso grynojo turto (c)+(d)+(e)

LIKUTIS 2010 M. GRUODŽIO 31 D. || 45 691 || 21 812 || 23 879 || (24 674) || 2 252 || 1 458

Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai || - || (3 100) || 3 100 || - || - || 3 100

 Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || (2 700) || - || (2 700)

 LIKUTIS 2011 M. GRUODŽIO 31 D. || 45 691 || 18 712 || 26 979 || (27 374) || 2 252 || 1 858

 Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai || - || (2 600) || 2 600 || - || - || 2 600

Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || (3 023) || - || (3 023)

 LIKUTIS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. || 45 691 || 16 112 || 29 579 || (30 396) || 2 252 || 1 435

1.2.       8-ASIS EPF. BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

8-OJO EPF BALANSAS        

|| || || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 12 31 || 2011 12 31

|| TRUMPALAIKIS TURTAS || || ||

|| Išankstinis finansavimas || 2.2 || 38 || 70

|| Gautinos sumos || 2.3 || 1 || 4

|| Jungiamosios sąskaitos || 2.4 || 345 || 387

|| || || ||

|| IŠ VISO TURTO || || 384 || 461

|| || || ||

|| TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI || || ||

|| Mokėtinos sumos || 2.7 || (22) || (29)

|| || || ||

|| IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ || || (22) || (29)

|| || || ||

|| GRYNASIS TURTAS || || 361 || 432

|| || || ||

|| FONDAI IR REZERVAI || || ||

|| Pareikalautasis fondo kapitalas || 2.8 || 12 840 || 12 840

|| Kiti rezervai || 2.9 || (2 354) || (2 276)

|| Iš ankstesniųjų metų perkelti ekonominės veiklos rezultatai || || (10 132) || (10 042)

|| Ekonominės veiklos metų rezultatas || || 7 || (90)

|| GRYNASIS TURTAS || || 361 || 432

8-OJO EPF EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA    

|| || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 m. || 2011 m.

|| || ||

VEIKLOS ĮPLAUKOS || 3.1 || 58 || 40

|| || ||

VEIKLOS IŠLAIDOS || 3.2 || (49) || (128)

|| || ||

|| || ||

PAGRINDINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS) || || 9 || (88)

|| || ||

Finansinės įplaukos || 3.4 || (2) || (1)

FINANSINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS) || || (2) || (2)

|| || ||

EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS || || 7 || (90)

8-OJO EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

|| || || || || || || Mln. EUR

|| Fondo kapitalas (a) || Nepareikalautosios lėšos (b) || Pareikalautasis fondo kapitalas (c)=(a)-(b) || Sukaupti rezervai (d) || Kiti rezervai (e) || Iš viso grynojo turto (c)+(d)+(e)

LIKUTIS 2010 M. GRUODŽIO 31 D. || 12 840 || - || 12 840 || (10 042) || (2 237) || 560

Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai || - || - || - || - || - || -

Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo || - || - || - || - || (38) || (38)

Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || (90) || - || (90)

LIKUTIS 2011 M. GRUODŽIO 31 D. || 12 840 || - || 12 840 || (10 132) || (2 276) || 432

Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai || - || - || - || - || - || -

Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo || - || - || - || - || (78) || (78)

Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || 7 || - || 7

LIKUTIS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. || 12 840 || - || 12 840 || (10 125) || (2 354) || 361

1.3.       9-ASIS EPF. BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

9-OJO EPF BALANSAS

|| || || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 12 31 || 2011 12 31

|| ILGALAIKIS TURTAS || || ||

|| Išankstinis finansavimas || 2.1 || 119 || 191

|| || || ||

|| TRUMPALAIKIS TURTAS || || ||

|| Išankstinis finansavimas || 2.2 || 447 || 569

|| Gautinos sumos || 2.3 || 58 || 87

|| Jungiamosios sąskaitos || 2.4 || 1 919 || 2 557

|| Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 2.5 || - || 6

||   || || ||

|| IŠ VISO TURTO || || 2 543 || 3 410

|| || || ||

|| TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI || || ||

|| Mokėtinos sumos || 2.7 || (375) || (315)

|| || || ||

|| IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ || || (375) || (315)

|| || || ||

|| GRYNASIS TURTAS || || 2 168 || 3 096

|| || || ||

|| FONDAI IR REZERVAI || || ||

|| Pareikalautasis fondo kapitalas || 2.8 || 11 699 || 11 699

|| Kiti rezervai || 2.9 || 4 126 || 4 227

|| Iš ankstesniųjų metų perkelti ekonominės veiklos rezultatai || || (12 830) || (11 932)

|| Ekonominės veiklos metų rezultatas || || (827) || (898)

|| GRYNASIS TURTAS || || 2 168 || 3 096

9-OJO EPF EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

|| || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 m. || 2011 m.

|| || ||

VEIKLOS ĮPLAUKOS || 3.1 || 49 || 49

|| || ||

VEIKLOS IŠLAIDOS || || ||

Veiklos išlaidos || 3.2 || (856) || (924)

Administracinės išlaidos || 3.3 || (1) || (3)

|| || ||

|| || ||

PAGRINDINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS) || || (809) || (879)

|| || ||

Finansinės įplaukos || 3.4 || (18) || (19)

FINANSINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS) || || (18) || (19)

|| || ||

EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS || || (827) || (898)

9-OJO EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

|| || || || || || || Mln. EUR

|| Fondo kapitalas (a) || Nepareikalautosios lėšos (b) || Pareikalautasis fondo kapitalas (c)=(a)-(b) || Sukaupti rezervai (d) || Kiti rezervai (e) || Iš viso grynojo turto (c)+(d)+(e)

LIKUTIS 2010 M. GRUODŽIO 31 D. || 11 699 || 660 || 11 039 || (11 932) ||   4 157 || 3 263

Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai || - || (660) || 660 || - || - || 660

Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo || - || - || - || - || 70 || 70

Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || (898) || - || (898)

LIKUTIS 2011 M. GRUODŽIO 31 D. || 11 699 || - || 11 699 || (12 830) || 4 227 || 3 096

Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai || - || - || - || - || - || -

Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo || - || - || - || - || (100) || (100)

Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || (827) || - || (827)

LIKUTIS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. || 11 699 || - || 11 699 || (13 657) || 4 126 || 2 168

1.4.       10-ASIS EPF. BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

10-OJO EPF BALANSAS

|| || || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 12 31 || 2011 12 31

|| ILGALAIKIS TURTAS || || ||

|| Išankstinis finansavimas || 2.1 || 319 || 189

|| || || ||

|| TRUMPALAIKIS TURTAS || || ||

|| Išankstinis finansavimas || 2.2 || 849 || 536

|| Gautinos sumos || 2.3 || 11 || 20

|| Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 2.5 || 690 || 1 218

||   || || ||

|| IŠ VISO TURTO || || 1 869 || 1 963

|| || || ||

|| ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI || || ||

|| Mokėtinos sumos || 2.6 || (40) || -

|| || || ||

|| TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI || || ||

|| Mokėtinos sumos || 2.7 || (660) || (689)

|| Jungiamosios sąskaitos || 2.4 || (2 264) || (2 944)

|| || || ||

|| IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ || || (2 963) || (3 633)

|| || || ||

|| GRYNASIS TURTAS || || (1 095) || (1 670)

|| || || ||

|| FONDAI IR REZERVAI || || ||

|| Pareikalautasis fondo kapitalas || 2.8 || 5 040 || 2 440

|| Kiti rezervai || 2.9 || 479 || 301

|| Iš ankstesniųjų metų perkelti ekonominės veiklos rezultatai || || (4 411) || (2 699)

|| Ekonominės veiklos metų rezultatas || || (2 203) || (1 712)

|| GRYNASIS TURTAS || || (1 095) || (1 670)

10-OJO EPF EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

|| || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 m. || 2011 m.

|| || ||

VEIKLOS ĮPLAUKOS || 3.1 || 18 || 10

|| || ||

VEIKLOS IŠLAIDOS || || ||

Veiklos išlaidos || 3.2 || (2 112) || (1 650)

Administracinės išlaidos || 3.3 || (106) || (72)

|| || ||

|| || ||

PAGRINDINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS) || || (2 201) || (1 712)

|| || ||

Finansinės įplaukos || 3.4 || (2) || 0

FINANSINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS) || || (2) || (1)

|| || ||

EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS || || (2 203) || (1 712)

10-OJO EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

|| || || || || || || Mln. EUR

|| Fondo kapitalas (a) || Nepareikalautosios lėšos (b) || Pareikalautasis fondo kapitalas (c)=(a)-(b) || Sukaupti rezervai (d) || Kiti rezervai (e) || Iš viso grynojo turto (c)+(d)+(e)

LIKUTIS 2010 M. GRUODŽIO 31 D. || 21 152 || 21 152 || - || (2 699) || 333 || (2 366)

Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai || - || (2 440) || 2 440 || - || - || 2 440

Perkėlimas iš 8-ojo ir 9-ojo EPF || - || - || - || - || (32) || (32)

Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || (1 712) || - || (1 712)

LIKUTIS 2011 M. GRUODŽIO 31 D. || 21 152 || 18 712 || 2 440 || (4 411) || 301 || (1 670)

Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai || - || (2 600) || 2 600 || - || - || 2 600

Perkėlimas iš 8-ojo ir 9-ojo EPF ir į juos || - || - || - || - || 178 || 178

Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || (2 203) || - || (2 203)

LIKUTIS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. || 21 152 || 16 112 || 5 040 || (6 614) || 479 || (1 095)

1.5.       8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS  

1.         SVARBIAUSI APSKAITOS POLITIKOS PRINCIPAI

1.1.     TEISINĖS NUOSTATOS IR FINANSINIS REGLAMENTAS

Finansinės ataskaitos parengtos pagal 10-ajam EPF taikomą finansinį reglamentą. Remiantis šio reglamento 121 straipsnio nuostatomis, finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis kaupiamosios apskaitos principais.

Šios finansinės ataskaitos parengtos laikantis EPF apskaitos taisyklių ir metodų, parengtų pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus (TVSAS) arba netiesiogiai – pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), kuriuos atitinkamai paskelbė Tarptautinė viešojo sektoriaus apskaitos standartų valdyba ir Tarptautinė apskaitos standartų valdyba. EPF apskaitos pareigūno priimtos apskaitos taisyklės buvo taikomos tai EPF išteklių daliai, už kurios finansų valdymą atsakinga Europos Komisija.

EPF apskaitos pareigūnas preliminarias ataskaitas privalo iki kitų metų kovo 31 d. pateikti Audito Rūmams auditui atlikti. Audito Rūmai pateikia Komisijai savo pastabas apie ataskaitas iki birželio 15 d. (125 straipsnis). Remdamasi šiomis pastabomis, Komisija patvirtina galutines ataskaitas iki liepos 31 d. ir išsiunčia jas Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. Iki lapkričio 15 d. ataskaitos paskelbiamos Oficialiajame leidinyje kartu su Audito Rūmų patikinimo pareiškimu dėl tos EPF išteklių dalies, už kurios finansų valdymą atsakinga Komisija.

1.2.     APSKAITOS PRINCIPAI

Finansinių ataskaitų tikslas – pateikti plačiam vartotojų ratui naudingos informacijos apie subjekto finansinę padėtį, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Konkrečiai viešojo sektoriaus subjektų, pvz., EPF, atveju tikslai – teikti informaciją, kuri būtų naudinga priimant sprendimus, ir parodyti subjekto atskaitomybę už jam pavestus išteklius.

Kad finansinėse ataskaitose būtų parodyta tikra ir teisinga padėtis, jose turi būti pateikiama ne tik svarbi organizacijos veiklos pobūdį ir mastą apibūdinanti informacija, paaiškinama, kaip organizacija finansuojama, ir pateikiama galutinė informacija apie jos operacijas, bet tai turi būti daroma aiškiai ir suprantamai, kad būtų galima palyginti finansinių metų rezultatus. Šis dokumentas parengtas atsižvelgiant į šiuos tikslus.

EPF apskaitos sistemą sudaro bendrosios sąskaitos ir biudžeto sąskaitos. Biudžeto sąskaitose išsamiai nurodoma biudžeto vykdymo padėtis. Jos grindžiamos pinigų apskaitos principu. Finansinės ataskaitos rengiamos remiantis bendrosiomis sąskaitomis, nes jose nurodomos visos finansinių metų išlaidos ir pajamos, remiantis kaupiamosios apskaitos taisyklėmis, o šių ataskaitų paskirtis – parodyti finansinę būklę gruodžio 31 d. balanso pavidalu.

10-ojo EPF finansinio reglamento 120 straipsnyje išdėstyti šie apskaitos principai, taikytini rengiant finansines ataskaitas:

– veiklos tęstinumo,

– atsargumo,

– apskaitos metodų nuoseklumo,

– informacijos palyginamumo,

– reikšmingumo,

– tarpuskaitos netaikymo,

– turinio viršenybės prieš formą,

– kaupiamosios apskaitos.

1.3.     ATASKAITŲ RENGIMO PAGRINDAS

1.3.1.  Funkcinė ir ataskaitose nurodoma valiuta

Euras yra EPF funkcinė ir ataskaitose nurodoma valiuta, todėl finansinių ataskaitų duomenys pateikiami milijonais eurų.

1.3.2.  Valiuta ir perskaičiavimo pagrindas

Operacijos užsienio valiuta yra perskaičiuojamos eurais, taikant operacijų dieną galiojančius valiutos kursus. Valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai, patirti vykdant operacijas užsienio valiuta ir perskaičiuojant piniginį turtą ir įsipareigojimus užsienio valiuta, taikant metų pabaigoje galiojantį valiutos kursą, pripažįstami ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

Piniginio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta likučiai metų pabaigoje perskaičiuojami į eurus toliau pateikiamu gruodžio 31 d. galiojančiu valiutos kursu.       

Valiuta || 2012 12 31 || 2011 12 31 || Valiuta || 2012 12 31 || 2011 12 31

XOF || 655,957 || 655,957 || KES || 113,460 || 109,362

XAF || 655,957 || 655,957 || BIF || 2037,95 || 1780,23

NGN || 206,074 || 204,185 || SLL || 5709,56 || 5663,54

PGK || 2,76702 || 2,81057 || TZS || 2077,48 || 2058,31

HTG || 56,2987 || 53,2461 || UGX || 3508,51 || 3181,89

GNF || 9250,40 || 9155,86 || MGA || 2981,70 || 2870,88

MWK || 439,917 || 213,286 || SZL || 11,1727 || 10,4830

1.3.3.  Įverčių taikymas

Pagal TVSAS ir bendruosius apskaitos principus finansinėse ataskaitose nurodomos sumos būtinai turi būti pagrįstos įverčiais ir vadovybės prielaidomis, pagrįstais patikimiausia turima informacija. Svarbūs įverčiai turi apimti bent jau šiuos elementus: atidėjiniams skirtas sumas, nuostolius dėl gautinų sumų vertės sumažėjimo ir sukauptas sąnaudas. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įverčių. Įverčių pokyčiai parodomi tuo laikotarpiu, kuriuo jie tampa žinomi.

1.4.     BALANSAS

1.4.1.  Išankstinio finansavimo sumos

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per konkrečiame išankstinio finansavimo susitarime nustatytą laikotarpį. Pradinės lėšos arba avansas yra grąžinami arba naudojami tuo tikslu, kuriuo buvo išmokėti, per susitarime nustatytą laikotarpį. Jeigu gavėjas nepatiria reikalavimus atitinkančių išlaidų, jis turi išankstinį finansavimą grąžinti EPF. Patvirtinus reikalavimus atitinkančias sąnaudas ir grąžintas sumas, mažinama (visiškai arba iš dalies) išankstinio finansavimo suma.

Metų pabaigoje likusios išankstinio finansavimo sumos nustatomos iš pirminės (-ių) išmokėtos (-ų) sumos (-ų) atėmus: grąžintas sumas, padengtas reikalavimus atitinkančias sumas, metų pabaigoje dar nepadengtas apskaičiuotas reikalavimus atitinkančias sumas ir vertės sumažėjimą.

Palūkanos už išankstinį finansavimą pripažįstamos jų priskaičiavimo metu pagal atitinkamo susitarimo nuostatas. Metų pabaigoje sukauptos įplaukos iš palūkanų įvertinamos remiantis kuo patikimesne informacija.

1.4.2.  Gautinos sumos

Gautinos sumos apskaitomos pradine suma, atėmus vertės sumažinimą. Gautinų sumų vertė sumažinama tada, kai yra objektyvių įrodymų, kad visa gautina suma pagal pradinio dydžio gautinų sumų sąlygas negalės būti surinkta. Vertės sumažinimo suma lygi turto balansinės vertės ir atsiperkamosios vertės, įvertintos būsimų pinigų srautų dabartine verte, diskontuota panašiems skolininkams taikoma rinkos palūkanų norma, skirtumui. Taip pat pripažįstamas neįvykdytų vykdomųjų raštų sumoms išieškoti, kuriems dar nebuvo taikomas specialus vertės sumažinimas, bendras vertės sumažinimas. Šis bendras vertės sumažinimas grindžiamas ankstesnėmis nuostolių normomis. Vertės sumažinimo suma pripažįstama ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

1.4.3.  Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinės priemonės, apibrėžiamos kaip trumpalaikis turtas. Jie apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

1.4.4.  Mokėtinos sumos

Didelė EPF mokėtinų sumų dalis nėra susijusi su prekių arba paslaugų pirkimu, o yra neapmokėti dotacijų arba kitokio finansavimo gavėjų prašymai kompensuoti išlaidas. Jos nurodomos kaip mokėtinos sumos, lygios prašomai sumai, kai gaunamas prašymas kompensuoti išlaidas, o atlikus patikrinimą, atitinkamų finansų specialistų pripažįstamos atitinkančiomis reikalavimus. Šiame etape jos vertinamos patvirtintos ir reikalavimus atitinkančios sumos dydžiu.

Mokėtinos sumos, susijusios su prekių ir paslaugų pirkimu, nurodomos pradine suma gavus sąskaitą faktūrą, o susijusios išlaidos įtraukiamos į apskaitą, kai prekės yra pristatomos arba paslaugos suteikiamos ir priimamos.

1.4.5.  Atidėjiniai

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai EPF turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą trečiųjų šalių atžvilgiu, susijusį su praeities įvykiais, ir labai tikėtina, kad tam įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingos išteklių išmokos, o suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjinio suma yra tiksliausias išlaidų, kurios, kaip numatoma, gali būti reikalingos finansinių ataskaitų sudarymo dieną turimam įsipareigojimui padengti, įvertis.

1.4.6.  Sukauptos ir būsimųjų laikotarpių pajamos bei sąnaudos

Kaupiamosios apskaitos esmė – užtikrinti, kad operacijos būtų įrašomos tais apskaitos metais, su kuriais jos susijusios. Ši procedūra vadinama ataskaitinių laikotarpių atskyrimu. Ypač svarbu įvertinti, kokias reikalavimus atitinkančias išlaidas patyrė EPF lėšų gavėjai, nors EPF apie jas dar nepranešė (sukauptos sąnaudos). Kai kurie mokėjimai, atvirkščiai, atlikti einamaisiais metais ir yra susiję su tolesniais laikotarpiais (būsimųjų laikotarpių sąnaudos). Tokios sumos turi būti nustatytos ir įtrauktos į tolesnį (-ius) laikotarpį (-ius).

Vadovaujantis EPF apskaitos taisyklėmis, operacijos ir įvykiai finansinėse ataskaitose pripažįstami tuo laikotarpiu, su kuriuo jie susiję. Sukauptos išlaidos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstamos remiantis įvertinta pervedimo įsipareigojimo, kuris turi būti atliktas per tam tikrą laikotarpį, suma. Sukauptos išlaidos skaičiuojamos pagal išsamias Komisijos parengtas veiklos ir praktines gaires, kurių tikslas – užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose būtų nurodyta tikra ir teisinga padėtis.

Įplaukos taip pat apskaitomos tuo laikotarpiu, su kuriuo jos susijusios. Metų pabaigoje, jeigu sąskaita faktūra dar neišrašyta, tačiau paslauga jau suteikta, EPF pristatė prekes arba yra sudarytas sutartinis susitarimas (t. y. darant nuorodą į sutartį), finansinėse atskaitose bus pripažintos sukauptos pajamos.

Be to, metų pabaigoje, jeigu sąskaita faktūra išrašyta, o paslaugos dar nesuteiktos arba prekės dar nepristatytos, įplaukos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

1.5.     EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

1.5.1.  Įplaukos

Europos plėtros fondas įplaukų biudžeto neturi. Valstybių narių įprastiniai įnašai laikomi fondo kapitalu. Įplaukas sudaro susigrąžintos išlaidos ir pajamos iš palūkanų.

Išlaidų susigrąžinimas

Dėl operacijų, už kurias kompensuojami pirmiau iš EPF biudžeto galutiniam gavėjui arba trečiajai šaliai atlikti mokėjimai, pateikiami vykdomieji raštai sumoms išieškoti ir nustatomos iš tolesnių išmokų atskaitomos sumos, apskaitomos taip:

– išlaidų susigrąžinimas: pagal pateiktą vykdomąjį raštą sumoms išieškoti gautina suma su atitinkamu įrašu parodoma kaip pajamos tų metų ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje; arba

– išankstinio finansavimo sumų susigrąžinimas: šiuo atveju suma įtraukiama į balanso išankstinio finansavimo išlaidų kategoriją.

Pajamos iš palūkanų

Pajamos iš palūkanų pripažįstamos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje taikant faktinių palūkanų metodą. EPF pajamas iš palūkanų sudaro palūkanos, gautos arba gautinos dėl pinigų likučių ir komerciniuose bankuose laikomų indėlių iki pareikalavimo, taip pat dėl pavėluoto išmokų mokėjimo EPF. Pajamos iš palūkanų pripažįstamos tada, kai jos atsiranda.

1.5.2.  Išlaidos

Su prekyba susijusios išlaidos, patiriamos perkant prekes ir paslaugas, yra pripažįstamos, kai prekės pristatomos ir priimamos. Jos vertinamos pradine sąskaitoje faktūroje nurodyta suma.

Su prekyba nesusijusios išlaidos sudaro didžiąją dalį EPF išlaidų. Jos susijusios su pervedimais lėšų gavėjams ir gali būti trijų rūšių: teisės į gautinas sumas, pervedimai pagal susitarimą ir atskiros dotacijos, arba įnašai ir dovanojamos lėšos.

Pervedimai pripažįstami išlaidomis tą laikotarpį, kurį įvyko įvykiai, dėl kurių buvo atliktas pervedimas, jeigu tik pervedimo pobūdis yra leidžiamas pagal teisės aktus (Finansinį reglamentą arba kitus teisės aktus) arba yra pasirašyta sutartis, pagal kurią leidžiama atlikti pervedimą; lėšų gavėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus ir galima pagrįstai apskaičiuoti sumą.

Kai gaunamas bet koks pripažinimo kriterijus atitinkantis prašymas atlikti mokėjimą arba kompensuoti išlaidas, jis pripažįstamas išlaidomis, lygiomis reikalavimus atitinkančiai sumai. Reikalavimus atitinkančios išlaidos, kurios turi būti kompensuotos gavėjams, tačiau apie kurias dar nėra pranešta, metų pabaigoje yra įvertinamos ir įrašomos kaip sukauptos išlaidos.

Palūkanų išlaidos

Palūkanų išlaidos pripažįstamos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje, taikant faktinių palūkanų metodą. Palūkanų išlaidas sudaro sumokėtos arba mokėtinos palūkanos ir jos pripažįstamos tada, kai atsiranda.

1.6.     NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS IR NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

1.6.1.  Neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau nevisiškai EPF kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių. Neapibrėžtasis turtas parodomas, kai tikimasi gauti ekonominės naudos arba turėti naudojimo galimybių.

Neapibrėžtasis turtas vertinamas kiekvieną balanso sudarymo dieną, siekiant užtikrinti, kad pokyčiai būtų tinkamai parodyti finansinėse ataskaitose. Jeigu iš esmės neabejojama, kad bus gauta ekonominės naudos arba atsiras naudojimo galimybių, o turto vertė gali būti patikimai įvertinta, turtas ir su juo susijusios įplaukos pripažįstamos to laikotarpio, per kurį atsiranda šių pokyčių, finansinėse ataskaitose.

Garantijos yra dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tik įvykus arba neįvykus garantuojamajam įvykiui. Todėl garantijos gali būti laikomos neapibrėžtuoju turtu. Garantijos galiojimas baigiasi, kai nebelieka garantuojamojo įvykio. Ji pradedama vykdyti, kai patenkinamos sąlygos, pagal kurias leidžiama pateikti garantui prašymą atlikti mokėjimą.

1.6.2.  Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Neapibrėžtasis įsipareigojimas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti įsipareigojimas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau nevisiškai EPF kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių, arba esamas įsipareigojimas, atsiradęs dėl praeities įvykių, kuris dar nėra pripažintas, nes nėra tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą arba naudojimo galimybių teikiantys ištekliai, arba, retais atvejais, kai įsipareigojimo suma negali būti pakankamai patikimai nustatyta. Neapibrėžtasis įsipareigojimas parodomas, nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų arba naudojimo galimybių tikimybė yra maža.

Neapibrėžtieji įsipareigojimai vertinami kiekvieną balanso sudarymo dieną, siekiant nustatyti, ar galima tikėtis ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų arba naudojimo galimybių. Jeigu tampa tikėtina, kad punktui, kuris vertinamas kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas, prireiks ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų arba naudojimo galimybių, tikimybės atsiradimo laikotarpio finansinėse ataskaitose padaromas atidėjinys.

2.         BALANSO PASTABOS

ILGALAIKIS TURTAS

2.1.     IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Išankstinis finansavimas || - || 119 || 319 || 438 || 380

IŠ VISO || - || 119 || 319 || 438 || 380

Pagal daugumą sutarčių numatoma, kad išankstiniai mokėjimai atliekami iki darbų pradžios, tiekiamų prekių pristatymo arba paslaugų suteikimo. Kartais sutartyse numatytų įmokų tvarkaraštyje numatoma atlikti mokėjimus atsižvelgiant į pažangos ataskaitas. Išankstinis finansavimas paprastai atliekamas šalies arba teritorijos, kurioje vykdomas projektas, valiuta.

Pagal išankstinio finansavimo galimo susigrąžinimo arba panaudojimo laiką nustatoma, ar išankstinis finansavimas bus parodomas kaip trumpalaikis ar kaip ilgalaikis turtas. Panaudojimo laikas nustatytas su projektu susijusiame susitarime. Visos sumos, grąžintinos arba panaudotinos per dvylikos mėnesių terminą nuo atskaitomybės dienos, parodomos kaip trumpalaikis išankstinis finansavimas. Kadangi dauguma EPF projektų yra ilgalaikiai, reikia, kad jiems skiriamais išankstiniais mokėjimais būtų galima naudotis ilgiau nei vienus metus. Todėl šios išankstinio finansavimo sumos parodomos kaip ilgalaikis turtas.

Tai, kad ilgalaikis išankstinis finansavimas padidintas 58 mln. EUR, palyginti su 2011 12 31, daugiausia galima paaiškinti tuo, kad padidintą ilgalaikį išankstinį finansavimą, susijusį su ROP[5] projektais (97 mln. EUR), AKR vidaus projektais (42 mln. EUR) ir NOP[6] dotacijomis (10 mln. EUR), kompensavo sumažintas išankstinis finansavimas, susijęs su AKR vidaus (73 mln. EUR) ir administracinėmis išlaidomis (29 mln. EUR).

       

TRUMPALAIKIS TURTAS

2.2.     IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Išankstinis finansavimas (bendra suma) || 70 || 1 207 || 2 316 || 3 593 || 3 415

Atėmus išankstinio finansavimo padengimo įvertį || (32) || (760) || (1 468) || (2 259) || (2 240)

IŠ VISO || 38 || 447 || 849 || 1 334 || 1 175

Grynasis trumpalaikis išankstinis finansavimas padidėjo 159 mln. EUR daugiausia dėl išankstinio finansavimo, susijusio su pagalbos priemonių NOP dotacijomis (147 mln. EUR), ROP projektais (68 mln. EUR) ir AKR vidaus skolos mažinimu (39 mln. EUR), padidėjimo. Šį padidėjimą iš dalies kompensavo su sektorių politika (65 mln. EUR) ir AKR vidaus socialiniais sektorių projektais (32 mln. EUR) susijusio grynojo išankstinio finansavimo sumažėjimas.

2.2.1. Gautos išankstinio finansavimo garantijos

Garantijos yra skirtos išankstiniam finansavimui užtikrinti ir jų atsisakoma, kai sumokama paskutinė pagal projektą reikalaujama suma. Garantijoje nurodytos dvi skirtingos vertės – nominalioji ir einamoji. Nominaliosios vertės atsiradimas siejamas su garantijos buvimu. Einamosios vertės atveju garantija suteikiama, jeigu yra išankstinio finansavimo mokėjimas ir (arba) tolesni dengimai.

2012 m. gruodžio 31 d. EPF gautų išankstinio finansavimo garantijų nominalioji vertė siekia 566 mln. EUR. Šių garantijų einamoji vertė siekia 391 mln. EUR. 2011 m. gruodžio 31 d. šios vertės buvo atitinkamai 637 ir 394 mln. EUR.

2.3.     GAUTINOS SUMOS

|| || || || || Mln. EUR

|| Pastaba || 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Iš klientų gautinos sumos || 2.3.1 || 1 || 6 || 2 || 10 || 13

Iš valstybių narių gautinos sumos || 2.3.2 || - || - || 3 || 3 || 9

Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos || 2.3.3 || 0 || 51 || 6 || 57 || 89

IŠ VISO || || 1 || 58 || 11 || 70 || 111

2.3.1. Iš klientų gautinos sumos

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Iš klientų gautinos sumos || 5 || 19 || 3 || 26 || 27

Vertės sumažinimas || (3) || (12) || (1) || (16) || (13)

IŠ VISO || 1 || 6 || 2 || 10 || 13

Tai yra vykdomieji raštai sumoms išieškoti, į ataskaitas įtraukti 2012 m. gruodžio 31 d. kaip nustatytos teisės į gautinas sumas ir dar neįrašyti į kitas išlaidų kategorijas balanso turto pusėje. Vykdomųjų raštų sumoms išieškoti galutinis likutis – tai išduotų, bet metų pabaigoje dar neapmokėtų vykdomųjų raštų sumoms išieškoti vertė.

Toliau pateikiamas lėšų judėjimas pagal vykdomus vykdomuosius raštus sumoms išieškoti tam tikru laikotarpiu.

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 m. || IŠ VISO 2011 m.

Neapmokėti vykdomieji raštai sumoms išieškoti metų pradžioje || 6 || 19 || 1 || 25 || 18

Išduoti vykdomieji raštai sumoms išieškoti || 12 || 64 || 63 || 139 || 130

Apmokėti vykdomieji raštai sumoms išieškoti || (13) || (64) || (61) || (138) || (123)

Apmokėti || (12) || (43) || (43) || (97) || (108)

Atsisakyti (FR 73 str.) || - || (1) || - || (1) || (1)

Panaikinti || 0 || (3) || 0 || (4) || (2)

Įskaityti || (2) || (17) || (18) || (36) || (13)

Neapmokėti vykdomieji raštai sumoms išieškoti metų pabaigoje || 5 || 19 || 3 || 26 || 25

2.3.2. Iš valstybių narių gautinos sumos

10-ojo EPF 3 mln. EUR iš valstybių narių gautina suma apima Belgijos, Ispanijos ir Švedijos bendro finansavimo įnašus.

2.3.3. Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos

Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos pirmiausia apima sukauptas palūkanas už išankstinio finansavimo sumas. Be to, į šią išlaidų kategoriją įtrauktos sukauptos pajamos iš palūkanų už pavėluotai sumokėtus įnašus.

Sukauptų pajamų ir būsimųjų laikotarpių sąnaudų sumažėjimą galima paaiškinti mažesnėmis sukauptomis palūkanomis už išankstinį finansavimą (žr. 3.4 pastabą).

2.4.     JUNGIAMOSIOS SĄSKAITOS

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

į 6-ąjį (iš 6-ojo) EPF || (2 065) || (214) || - || (2 279) || (2 279)

į 7-ąjį (iš 7-ojo) EPF || - || 2 279 || - || 2 279 || 2 279

į 8-ąjį (iš 8-ojo) EPF || - || (3 038) || 628 || (2 410) || (2 453)

į 9-ąjį (iš 9-ojo) EPF || 3 038 || - || (2 892) || 146 || (491)

į 10-ąjį (iš 10-ojo) EPF || (628) || 2 892 || - || 2 264 || 2 944

IŠ VISO || 345 || 1 919 || (2 264) || 0 || 0

Siekiant padidinti veiksmingumą, 10-ajam EPF skiriamas visiems EPF bendras iždas. Taip galima vykdyti operacijas tarp skirtingų EPF, kurios išlyginamos įvairius EPF balansus siejančiose jungiamosiose sąskaitose.

Pagrindinis 2012 m. lėšų judėjimas jungiamosiose sąskaitose apima 10-ojo EPF mokėjimus už 8-ojo ir 9-ojo EPF įgyvendinimą.

         

2.5.     PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI[7]

|| || || || || Mln. EUR

|| Pastaba || 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Pinigai bankuose || 2.5.1 || - || - || 687 || 687 || 1 211

STABEX saugiosios sąskaitos || 2.5.2 || - || - || 2 || 2 || 5

Bendro finansavimo banko sąskaitos || 2.5.3 || - || - || - || - || 8

Specialus Kongo Demokratinės Respublikos fondas[8] || - || - || - || 1 || 1 || 1

IŠ VISO || || - || - || 690 || 690 || 1 224

2.5.1. Pinigai bankuose

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Specialiosios sąskaitos – valstybių narių finansų įstaigos || - || - || 633 || 633 || 1 129

Einamosios sąskaitos – komerciniai bankai || || || 54 || 54 || 80

Vietos mokėjimo agentai || - || - || 0 || 0 || 2

IŠ VISO || - || - || 687 || 687 || 1 211

Bendras pinigų bankuose sumažėjimas iš esmės gali būti paaiškintas atliktų mokėjimų lygiu ir didesniu biudžeto įvykdymo lygiu nei ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu.

Vietos mokėjimo agentų sąskaitų sumos – tai sumos, laikomos AKR valstybių ir UŠT bankų sąskaitose ir naudojamos mokėjimams vietos valiuta paramą gaunančioje valstybėje atlikti. Šios sąskaitos laikomos eurais arba Sąjungos valstybės narės valiuta. Siekiant užtikrinti centralizuotesnį mokėjimų valdymą, 2012 m. uždarytos 3 iš likusių 4 vietos mokėjimo agentų sąskaitų.

2.5.2 STABEX saugiosios sąskaitos

|| Mln. EUR

|| Likutis 2012 12 31 || Likutis 2011 12 31

Dramblio Kaulo Krantas || 2 || 2

Malavis || - || 1

Kitos šalys || 0 || 2

IŠ VISO || 2 || 5

STABEX – tai Europos Sąjungos kompensacinės finansų schemos, kuria siekiama stabilizuoti AKR šalių eksporto pajamas, akronimas. Ši schema pirmą kartą pradėta taikyti priėmus Lomės konvenciją (1975 m.), siekiant panaikinti neigiamą žemės ūkio produktų eksporto pajamų nestabilumo poveikį. STABEX saugiųjų sąskaitų likutį sudaro visos turimos STABEX lėšos, kurios ateityje bus pervestos atitinkamai AKR valstybei gavėjai. Šis likutis priskirtas 10-ajam EPF. Pasibaigus STABEX pagalbos priemonės galiojimui, 2012 m. uždarytos aštuonios STABEX saugiosios sąskaitos.

Be pirmiau nurodytų lėšų, yra ir kitų paramą gaunančioms AKR valstybėms skirtų STABEX lėšų. Komisijai ir paramą gaunančiai (AKR) valstybei sutarus dėl STABEX lėšų naudojimo būdų, abi šalys pasirašo pervedimo susitarimą. Pagal Lomės IV susitarimo[9] (su pakeitimais) 211 straipsnio nuostatas lėšos pervedamos į AKR valstybės vardu atidarytą sąskaitą, kurios sumoms skaičiuojamos palūkanos ir kuri tvirtinama dviem parašais (Europos Komisijos ir valstybės gavėjos). Lėšos laikomos šiose dviem parašais tvirtinamose sąskaitose tol, kol pagal abipusių įsipareigojimų sistemą (angl. Framework of Mutual Obligations, FMO) pagrindžiama, kad galima atlikti pervedimą projektui.

Komisijos leidimus suteikiantis pareigūnas pasilieka sąskaitos parašo teisę, jog užtikrintų, kad lėšos būtų išmokamos taip, kaip planuota. Lėšos dviem parašais tvirtinamose sąskaitose yra AKR valstybės nuosavybė, todėl nėra įtraukiamos kaip turtas į EPF ataskaitas. Pervedimai į šias sąskaitas įrašomi kaip STABEX mokėjimai.

Remiantis 10-ojo EPF vidaus susitarimo[10] 1 straipsnio 4 dalimi, 2012 m. EPF buvo grąžinta 49 mln. EUR iš dviem parašais tvirtinamų sąskaitų AKR šalyse. Šios lėšos daugiausia pervestos iš Saliamono Salų (12 mln. EUR), Dramblio Kaulo Kranto (11 mln. EUR), Burundžio (5 mln. EUR), Sent Vinsento ir Grenadinų (3 mln. EUR), Senegalo (3 mln. EUR), Malavio (3 mln. EUR), Ugandos (3 mln. EUR) ir Burkina Faso (2 mln. EUR). Šios įplaukos įtrauktos į 8-ojo EPF ekonominės veiklos rezultatų ataskaitos veiklos pajamas (STABEX pagalbos priemonė).

2.5.3. Bendro finansavimo banko sąskaitos

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Bendro finansavimo banko sąskaitos || - || - || - || - || 8

IŠ VISO || - || - || - || - || 8

Bendro finansavimo banko sąskaitos buvo uždarytos. Šios lėšos, išskyrus administracinę dalį, buvo grąžintos valstybėms narėms, gavus leidimus suteikiančio pareigūno nurodymą.      

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

2.6.     MOKĖTINOS SUMOS

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Bendras finansavimas – mokėtinos sumos || - || - || 40 || 40 || -

IŠ VISO || - || - || 40 || 40 || -

Bendro finansavimo mokėtinos sumos 2012 m. pabaigoje yra susijusios su 10-uoju EPF.

Gauti bendro finansavimo įnašai nurodomi kaip valstybėms narėms ir ne valstybėms narėms mokėtinos sumos, kadangi jie atitinka sąlyginių įplaukų iš kitokių nei valiutos keitimo operacijų kriterijus. EPF turi panaudoti įnašus paslaugoms trečiosioms šalims teikti arba kitaip grąžinti turtą (gautus įnašus) valstybėms narėms. Likusią mokėtiną bendro finansavimo susitarimų sumą sudaro gautas bendro finansavimo įnašas, atėmus su projektu susijusias patirtas išlaidas. Grynajam turtui nėra jokio poveikio.

2012 m. siekiant geriau nurodyti bendro finansavimo mokėtinas sumas, sumos buvo išskaidytos į ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus. Bendras bendro finansavimo mokėtinų sumų padidėjimas paaiškintas 2.7.1.2 pastaboje.

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

2.7.     MOKĖTINOS SUMOS

|| || || || || Mln. EUR 

|| Pastaba || 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Trumpalaikės mokėtinos sumos || 2.7.1 || 4 || 67 || 138 || 209 || 399

Sukauptos sąnaudos || 2.7.2 || 19 || 308 || 228 || 555 || 339

Būsimųjų laikotarpių fondo kapitalo įnašai || 2.7.3 || - || - || 293 || 293 || 295

IŠ VISO || || 22 || 375 || 660 || 1 057 || 1 033

2.7.1. Trumpalaikės mokėtinos sumos

|| || || || || Mln. EUR

|| Pastaba || 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Tiekėjai ir kita || 2.7.1.1 || 4 || 67 || 81 || 152 || 308

Bendro finansavimo mokėtinos sumos || 2.7.1.2 || - || - || 46 || 46 || 81

Įvairios mokėtinos sumos || 2.7.1.3 || 0 || 0 || 12 || 12 || 10

IŠ VISO || || 4 || 67 || 138 || 209 || 399

Mokėtinos sumos apima EPF gautas išlaidų ataskaitas, susijusias su dotacijų veikla. Jos įrašomos padengti reikalaujama suma nuo prašymo gavimo momento. Tokia pati procedūra taikoma sąskaitoms faktūroms ir kreditiniams dokumentams, gautiems vykdant viešuosius pirkimus. Į atitinkamus prašymus padengti sąnaudas buvo atsižvelgta metų pabaigoje atskiriant straipsnius pagal finansinius metus. Vadovaujantis tais straipsnių atskyrimo įrašais, numatomos reikalavimus atitinkančios sumos buvo pripažintos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

2.7.1.1. Tiekėjai ir kita

Į šią išlaidų kategoriją įtrauktos tiekėjams mokėtinos sumos, taip pat sumos, mokėtinos viešosioms įstaigoms ir trečiosioms valstybėms.

157 mln. EUR sumažėjimas, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, pirmiausia susijęs su 75 mln. EUR sumažėjusiomis mokėtinomis sumomis trečiosioms valstybėms ir 37 mln. EUR sumažėjusiomis mokėtinomis sumomis ne viešosioms įstaigoms.

2.7.1.2. Bendro finansavimo mokėtinos sumos

2012 m. siekiant geriau nurodyti bendro finansavimo mokėtinas sumas, sumos buvo išskaidytos į ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus.  Trumpalaikės bendro finansavimo mokėtinos sumos sumažėjo daugiausia dėl 40 mln. EUR perklasifikavimo į ilgalaikes mokėtinas sumas.

Ilgalaikės ir trumpalaikės bendro finansavimo mokėtinos sumos iš viso padidėjo 5 mln. EUR. 2012 m. gauti nauji bendro finansavimo įnašai iš Vokietijos (2 mln. EUR) ir Kanados (2 mln. EUR). Švedijos bendro finansavimo mokėtinos sumos padidėjimą (8 mln. EUR) iš dalies kompensavo Ispanijos bendro finansavimo mokėtinos sumos ir bendro finansavimo mokėtinos sumos JK sumažėjimas (po 2 mln. EUR) ir Italijos bendro finansavimo mokėtinos sumos padengimas 9-ajame EPF.

Bendro finansavimo mokėtinos sumos sumažintos 8 mln. EUR, siekiant pripažinti su bendro finansavimo projektais susijusias įplaukas (žr. 3.1.3 ir 3.2.2).

2.7.1.3. Įvairios mokėtinos sumos

Įvairias mokėtinas sumas daugiausia sudaro nepaskirstytos piniginės įplaukos ir grąžintos sumos.

2.7.2. Sukauptos sąnaudos

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Sukauptos sąnaudos || 19 || 308 || 228 || 555 || 339

IŠ VISO || 19 || 308 || 228 || 555 || 339

Metų pabaigoje reikia įvertinti, kokias reikalavimus atitinkančias išlaidas patyrė EPF lėšų gavėjai, nors apie jas dar nepranešta. Remiantis šiais ataskaitinių laikotarpių atskyrimo apskaičiavimais, numatomos reikalavimus atitinkančios sumos įrašomos kaip sukauptos sąnaudos.

Numatomos panaudoti išankstinio finansavimo sumos pateikiamos kaip išankstinio finansavimo padengimo įvertis (žr. 2.2).

2.7.3. Būsimųjų laikotarpių fondo kapitalo įnašas

|| || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Jungtinė Karalystė || - || - || 274 || 274 || 289

Airija || - || - || 9 || 9 || 5

Lietuva || - || - || - || - || 1

Vengrija || - || - || 10 || 10 || -

IŠ VISO || - || - || 293 || 293 || 295

Jie apima iš anksto sumokėtus valstybių narių įnašus.

GRYNASIS TURTAS

2.8.     PAREIKALAUTASIS FONDO KAPITALAS

|| || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO

Fondo kapitalas || 12 840 || 11 699 || 21 152 || 45 691

Nepareikalautasis fondo kapitalas || - || - || (18 712) || (18 712)

Pareikalautasis fondo kapitalas, 2011 12 31 || 12 840 || 11 699 || 2 440 || 26 979

|| || || ||

Fondo kapitalas || 12 840 || 11 699 || 21 152 || 45 691

Nepareikalautasis fondo kapitalas || - || - || (16 112) || (16 112)

Pareikalautasis fondo kapitalas, 2012 12 31 || 12 840 || 11 699 || 5 040 || 29 579

Fondo kapitalas – visa atitinkamo EPF valstybių narių įnašų suma, kaip nustatyta kiekviename vidaus susitarime.

Nepareikalautosios lėšos – pradinis asignavimas, kurio valstybių narių dar nepareikalauta sumokėti.

Pareikalautasis fondo kapitalas – pradinių asignavimų suma, kurią valstybės narės prašomos pervesti į iždo sąskaitas 10-ojo EPF finansinio reglamento 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

Gautas visas 8-ojo ir 9-ojo EPF kapitalas, kurį buvo pareikalauta sumokėti.

Pareikalautasis ir nepareikalautasis fondo kapitalas pagal valstybes nares

|| || || || Mln. EUR

Įnašai || % || Nepareikalautieji 10-ojo EPF įnašai 2011 12 31 || 2012 m. pareikalauti įnašai || Nepareikalautieji 10-ojo EPF įnašai 2012 12 31

Austrija || 2,41 || (451) || 63 || (388)

Belgija || 3,53 || (661) || 92 || (569)

Danija || 2,00 || (374) || 52 || (322)

Suomija || 1,47 || (275) || 38 || (237)

Prancūzija || 19,55 || (3 658) || 508 || (3 150)

Vokietija || 20,50 || (3 836) || 533 || (3 303)

Graikija || 1,47 || (275) || 38 || (237)

Airija || 0,91 || (170) || 24 || (147)

Italija || 12,86 || (2 406) || 334 || (2 072)

Liuksemburgas || 0,27 || (51) || 7 || (44)

Nyderlandai || 4,85 || (908) || 126 || (781)

Portugalija || 1,15 || (215) || 30 || (185)

Ispanija || 7,85 || (1 469) || 204 || (1 265)

Švedija || 2,74 || (513) || 71 || (441)

Jungtinė Karalystė || 14,82 || (2 773) || 385 || (2 388)

Kipras || 0,09 || (17) || 2 || (15)

Čekija || 0,51 || (95) || 13 || (82)

Estija || 0,05 || (9) || 1 || (8)

Vengrija || 0,55 || (103) || 14 || (89)

Lietuva || 0,12 || (22) || 3 || (19)

Latvija || 0,07 || (13) || 2 || (11)

Malta || 0,03 || (6) || 1 || (5)

Lenkija || 1,3 || (243) || 34 || (209)

Slovėnija || 0,18 || (34) || 5 || (29)

Slovakija || 0,21 || (39) || 5 || (34)

Bulgarija || 0,14 || (26) || 4 || (23)

Rumunija || 0,37 || (69) || 10 || (60)

IŠ VISO || 100,00 || (18 712) || 2 600 || (16 112)

2012 m. pareikalauta 10-ajam EPF skirtų įnašų. Pirmosios 2013 m. valstybių narių įnašų dalies pareikalauta 2012 m. lapkričio mėn.

2.9.     KITI REZERVAI

Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO

Likutis 2010 12 31 || (2 237) || 4 157 || 333 || 2 252

Nepanaudotų sumų pervedimas iš 8-ojo ir 9-ojo EPF į 10-ąjį EPF || (38) || (80) || 118 || 0

Pervedimas iš 10-ojo į 9-ąjį EPF, siekiant skirti lėšų Pietų Sudanui pagal Tarybos sprendimą 2010/406/ES ||                       -   || 150 || (150) || 0

Likutis 2011 12 31 || (2 276) || 4 227 || 301 || 2 252

Nepanaudotų sumų pervedimas iš 8-ojo ir 9-ojo EPF į 10-ąjį EPF || (78) || (300) || 378 || 0

Pervedimas iš 10-ojo į 9-ąjį EPF, siekiant skirti lėšų Pietų Sudanui pagal Tarybos sprendimą 2011/315/ES ||                        -   || 200 || (200) || 0

Likutis 2012 12 31 || (2 354) || 4 126 || 479 || 2 252

Likutis 2012 12 31 apima: || || || ||

- Pietų Sudanui skirtos lėšos || -              || 350 || -                    || 350

Nuo 10-ojo EPF įsigaliojimo 2008 m. visos ankstesnių EPF nepanaudotos lėšos perkeltos į 10-ojo EPF rezervą. Šis rezervas gali būti naudojamas tik laikantis 10-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

2012 m. 78 mln. EUR ir 300 mln. EUR nepanaudotų lėšų atitinkamai iš 8-ojo ir 9-ojo EPF pervesta į 10-ojo EPF veiklos rezervą, o 200 mln. EUR pervesta iš 10-ojo EPF veiklos rezervo į 9-ąjį EPF, siekiant skirti lėšų Pietų Sudanui.[11]

3.         EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITOS PASTABOS

3.1.     VEIKLOS ĮPLAUKOS

Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 m. || IŠ VISO 2011 m.

Išlaidų susigrąžinimas || 2 || 14 || 2 || 17 || 16

STABEX lėšų susigrąžinimas ||           49 || - || - || 49 || 26

Valiutos keitimo pelnas || 7 || 35 || 8 || 51 || 54

Veiklos pajamos, bendras finansavimas || - || - || 8 || 8 || 2

IŠ VISO || 58 || 49 || 18 || 124 || 99

3.1.1. Išlaidų susigrąžinimas

Šiai kategorijai priskiriami vykdomieji raštai sumoms išieškoti, kuriuos pateikė EPF ir pagal kuriuos EPF apskaitos sistemoje registruojamas sumažinimas, siekiant susigrąžinti anksčiau išmokėtas sumas, remiantis patikrinimais, auditais arba tinkamumo finansuoti analize. Pažymėtina, kad susigrąžinamos išankstinio finansavimo sumos neįtraukiamos kaip įplaukos, tačiau įtraukiamos į balanso išankstinio finansavimo kategoriją.

Neteisėtų išmokų susigrąžinimas

2012 m., siekiant susigrąžinti neteisėtas išmokas, išduota vykdomųjų raštų 27 mln. EUR sumoms išieškoti, palyginti su 12 mln. EUR 2011 m. Iš šios sumos 11 mln. EUR suma susijusi su susigrąžinimo išlaidomis, todėl ji įrašyta kaip veiklos įplaukos. 16 mln. EUR sudaro susigrąžintos sumokėtos išankstinio finansavimo sumos, įtrauktos į balanso išankstinio finansavimo turtą.

Toliau pateikiama neteisėtų išmokų susigrąžinimo pobūdžio santrauka.

Mln. EUR ||

|| Įplaukos || Išankstinis finansavimas || IŠ VISO 2012 m. || Įplaukos || Išankstinis finansavimas || IŠ VISO 2011 m.

Klaida || 1 || 1 || 2 || 2 || 1 || 3

Pažeidimas || 9 || 15 || 25 || 6 || 3 || 8

Pranešė OLAF || 1 || - || 1 || 1 || - || 1

IŠ VISO || 11 || 16 || 27 || 8 || 4 || 12

3.1.2. STABEX lėšų susigrąžinimas

Remiantis 10-ojo EPF vidaus susitarimo[12] 1 straipsnio 4 dalimi, 2012 m. EPF buvo grąžinta 49 mln. EUR iš dviem parašais tvirtinamų sąskaitų AKR šalyse. Šios lėšos daugiausia pervestos iš Saliamono Salų (12 mln. EUR), Dramblio Kaulo Kranto (11 mln. EUR), Burundžio (5 mln. EUR), Sent Vinsento ir Grenadinų (3 mln. EUR), Senegalo (3 mln. EUR), Malavio (3 mln. EUR), Ugandos (3 mln. EUR) ir Burkina Faso (2 mln. EUR). Šios įplaukos įtrauktos į 8-ojo EPF ekonominės veiklos rezultatų ataskaitos veiklos pajamas (STABEX pagalbos priemonė).

3.1.3. Veiklos pajamos, bendras finansavimas

Veiklos pajamos, susijusios su bendru finansavimu, yra panaudoti įnašai (žr. 3.2.2). Kadangi šie įnašai atitinka sąlyginių įplaukų iš kitokių nei valiutos keitimo operacijų kriterijus, įnašas pripažįstamas pagal bendro finansavimo projekto vykdymo tvarką.

3.2.     VEIKLOS IŠLAIDOS

Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 m. || IŠ VISO 2011 m.

Veiklos išlaidos – pagalbos priemonės || 41 || 812 || 2 085 || 2 938 || 2 633

Veiklos išlaidos, bendras finansavimas ||  -     ||  -     || 8 || 8 || 2

Valiutos keitimo nuostoliai || 8 || 39 || 20 || 66 || 61

Gautinų sumų vertės sumažinimas || 0 || 6 || - || 6 || 7

IŠ VISO || 49 || 856 || 2 112     || 3 017 || 2 702

2012 m. Komisija patobulino sukauptų sąnaudų apskaičiavimo metodiką. Jeigu to nebūtų padaryta, veiklos išlaidos būtų sudariusios 2 849 mln. EUR vietoj 3 017 mln. EUR. Poveikis grynajam turtui būtų lygus tai pačiai sumai (168 mln. EUR sumažėjimas) daugiausia dėl padidėjimo sukauptų sąnaudų sąskaitose (žr. 2.7.2).

3.2.1. Veiklos išlaidos – pagalbos priemonės

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 m. || IŠ VISO 2011 m.

Programuojama pagalba || 17 || 93 || 1 366 || 1 476 || 1 251

Makroekonominė parama || - || 8 || - || 8 || 51

Sektorių politika || 0 || 322 || 3 || 326 || 371

Palūkanų normos subsidijos || 5 || - || - || 5 || 0

AKR vidaus projektai || - || 311 || 409 || 720 || 650

Neatidėliotina pagalba || - || 60 || 274 || 333 || 212

Pagalba pabėgėliams || 6 || - || - || 6 || 0

Rizikos kapitalas || 1 || - || - || 1 || 19

STABEX || 4 || - || - || 4 || 12

„Sysmin“ || 0 || - || - || 0 || (8)

Kitos su ankstesniais EPF susijusios pagalbos programos || - || 10 || - || 10 || 24

Institucinė parama || - || (1) || 33 || 32 || 8

Eksporto grąžinamosios išmokos || 7 || 10 || - || 18 || 42

Iš viso || 41 || 812 || 2 085 || 2 938 || 2 633

EPF veiklos išlaidos apima įvairias pagalbos priemones ir gali būti įvairių rūšių, atsižvelgiant į tai, kaip pinigai išmokami ir valdomi.

3.2.2. Veiklos išlaidos, bendras finansavimas

Tai 2012 m. su bendro finansavimo projektais susijusios patirtos išlaidos. Kadangi gauti bendro finansavimo įnašai atitinka sąlyginių įplaukų iš kitokių nei valiutos keitimo operacijų kriterijus, atitinkama įnašų suma įrašyta kaip veiklos įplaukos (žr. 3.1.3).

3.2.3. Gautinų sumų vertės sumažinimas

Į šią išlaidų kategoriją daugiausia įtrauktos išankstinio finansavimo korekcijos bei dėl skolininkų nurašytos ir (arba) prarastos sumos.

3.3.     ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS

Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 m. || IŠ VISO 2011 m.

Administracinės išlaidos || - || 1 || 106 || 107 || 75

IŠ VISO || - || 1 || 106 || 107 || 75

Į šią išlaidų kategoriją įtrauktos rėmimo išlaidos, t. y. administracinės išlaidos, susijusios su EPF programavimu ir įgyvendinimu. Jos apima projektų rengimo, tolesnių veiksmų, stebėjimo ir vertinimo išlaidas, taip pat kompiuterinių tinklų, techninės pagalbos ir pan. išlaidas.

3.4.     FINANSINĖS ĮPLAUKOS

Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 m. || IŠ VISO 2011 m.

Pajamos iš palūkanų – Europos bankai || - || 6 || 4 || 9 || 1

Išankstinio finansavimo palūkanos || (2) || (24) || (6) || (32) || (21)

IŠ VISO || (2) || (18) || (2) || (22) || (20)

Palūkanos iš išankstinio finansavimo sumų pripažįstamos pagal 10-ojo EPF finansinio reglamento 7 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio nuostatas. 2011 m. sukauptų išankstinio finansavimo palūkanų atkūrimas lėmė 2012 m. neigiamas įplaukas iš palūkanų.

4.         PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS PASTABOS

4.1.     PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS TIKSLAS IR PARENGIMAS

Dėl pinigų srautų ataskaitos informacijos gali būti įvertintas EPF gebėjimas gauti pinigų ir pinigų ekvivalentų bei jo poreikis tuos pinigų srautus panaudoti.

Pinigų srautų ataskaita rengiama remiantis netiesioginiu metodu. Tai reiškia, kad grynasis finansinių metų perteklius arba deficitas koreguojamas atsižvelgiant į nepiniginius sandorių rezultatus, visas praėjusių ar būsimų laikotarpių pagrindinės veiklos piniginių įplaukų ar išmokų atidėtas sumas arba sukauptas sumas.

Pinigų srautai, atsirandantys iš sandorių užsienio valiuta, parodomi EPF atskaitomybės valiuta (eurais), taikant užsienio valiutos keitimo į eurus kursą, galiojantį pinigų srautų dieną.

4.2.     PAGRINDINĖ VEIKLA

EPF pinigų srautų ataskaitoje nurodomi tik EPF pagrindinės veiklos pinigų srautai, nes EPF nevykdo investicinės ar finansavimo veiklos. Šios pagrindinės veiklos tikslas – dalyvauti siekiant nustatytų politikos rezultatų.

5.         NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS BEI ĮSIPAREIGOJIMAI IR KITOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

5.1.     NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS

Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Įvykdymo garantijos || 13 || 171 || 120 || 304 || 325

Sulaikytų sumų garantijos || 6 || 107 || 74 || 188 || 197

Neapibrėžtasis turtas, susijęs su teismo bylomis || - || - || - || - || 1

IŠ VISO || 19 || 279 || 194 || 492 || 523

5.1.1. Įvykdymo garantijos

Kartais reikalaujama įvykdymo garantijų, siekiant užtikrinti, kad EPF finansavimo gavėjai įvykdytų savo sutartyse su EPF numatytus įsipareigojimus.

Įvykdymo garantijų sumažėjimas 21 mln. EUR – tai grąžintų ir gautų naujų garantijų skirtumas. Daugiausia grąžinta 9-ojo EPF garantijų, taip pat gauta daugiausia naujų 9-ojo EPF garantijų.

5.1.2. Sulaikytų sumų garantijos

Sulaikytų sumų garantijos susijusios tik su darbų sutartimis. Paprastai 10 % tarpinių mokėjimų paramos gavėjams sulaikoma siekiant užtikrinti, kad rangovas įvykdytų savo įsipareigojimus. Šios sulaikytos sumos parodomos kaip mokėtinos sumos. Perkančiajai organizacijai patvirtinus rangovas vietoj to gali pateikti sulaikytų sumų garantiją, kuri pakeičia sulaikytas tarpinių mokėjimų sumas. Šios gautos garantijos parodomos kaip neapibrėžtasis turtas.

Sulaikytų sumų garantijų sumažėjimas 9 mln. EUR – tai grąžintų ir gautų naujų garantijų skirtumas. Daugiausia grąžinta 9-ojo EPF garantijų, taip pat gauta daugiausia naujų 9-ojo EPF garantijų.

5.2.     KITOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

Dar neapmokėti biudžetiniai įsipareigojimai

Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Dar neapmokėti neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai || 103 || 938 || 4 601 || 5 642 || 5 594

Susijusios į ekonominės veiklos rezultatų ataskaitą įtrauktos sumos || (22) || (382) || (310) || (714) || (646)

IŠ VISO || 81 || 557 || 4 291 || 4 928 || 4 948

Neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai yra nepanaudoti įsipareigojimai, pagal kuriuos dar neatlikti mokėjimai ir (arba) dar nepanaikinti įsipareigojimai. Tai įprastinė daugiamečių programų pasekmė. 2012 m. gruodžio 31 d. neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai iš viso sudarė 5 642 mln. EUR. Suma, atskleista kaip būsimas finansuotinas įsipareigojimas, yra šis neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas, atėmus susijusias sumas, kurios 2012 m. ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje buvo įtrauktos į išlaidas, taigi iš viso gaunama 4 928 mln. EUR suma.

6.         FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

Toliau pateikiama informacija apie Europos plėtros fondo finansinės rizikos valdymą yra susijusi su iždo operacijomis, kurias Europos plėtros fondo vardu atlieka Europos Komisija, kad panaudotų fondo išteklius.

6.1.     RIZIKOS VALDYMO POLITIKA IR APSIDRAUDIMO VEIKSMAI

EPF iždo operacijų valdymo taisyklės ir principai nustatyti Tarybos reglamente 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento ir vidaus susitarime.

Remiantis pirmiau nurodytu reglamentu, taikomi šie pagrindiniai principai:

– EPF įnašus valstybės narės moka į specialiąsias sąskaitas, kurios yra atidarytos kiekvienos valstybės narės emisijos banke arba jos paskirtoje finansų įstaigoje. Įnašų sumos lieka tose specialiosiose sąskaitose iki tol, kol turi būti atlikti EPF mokėjimai.

– EPF įnašus valstybės narės moka eurais, o EPF mokėjimai atliekami eurais ir kitomis valiutomis, taip pat ir mažiau žinomomis.

– EPF vardu Komisijos atidarytos banko sąskaitos negali būti pereikvotos.

Be specialiųjų sąskaitų, Komisija yra EPF vardu atidariusi kitas banko sąskaitas finansų įstaigose (centriniuose ir komerciniuose bankuose), kad galėtų atlikti mokėjimus ir gauti kitokias įplaukas nei valstybių narių įnašai į biudžetą, pagal Tarybos reglamento 215/2008 44 straipsnį (žr. 6.4 skirsnį toliau).

Visus komercinius bankus, kuriuose EPF vardu Komisija yra atidariusi kitų sąskaitų nei minėtos specialiosios sąskaitos, atrenka Komisija konkurso būdu.

Iždo ir mokėjimo operacijos yra itin automatizuotos ir atliekamos naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis sistemomis. Siekiant garantuoti sistemos saugumą ir užtikrinti pareigų atskyrimą pagal Finansinį reglamentą, taikomos specialios procedūros, Komisijos vidaus kontrolės standartai ir audito principai.

Siekiant riboti veiklos ir finansinę riziką bei užtikrinti tinkamą kontrolės lygį, raštišku gairių ir procedūrų rinkiniu reguliuojamas iždo ir mokėjimo operacijų valdymas. Šios gairės ir procedūros apima įvairius operacijos aspektus, ir reguliariai tikrinama, kaip jų laikomasi.

6.2.     RINKOS RIZIKA

6.2.1.  Valiutos rizika

Visi įnašai laikomi eurais, o kitos valiutos perkamos tik tada, kai prireikia mokėjimams atlikti. Dėl to EPF iždo operacijoms valiutos rizika negresia.

6.2.2.  Palūkanų normos rizika

EPF pinigų neskolina, todėl nepatiria palūkanų normos rizikos.

Vis dėlto jis uždirba palūkanas už įvairiose bankų sąskaitose laikomas lėšas. Todėl Komisija EPF vardu nustatė priemones, kuriomis užtikrinama, kad uždirbamos palūkanos reguliariai atspindėtų rinkos palūkanų normas bei galimą jų svyravimą.

Už vienos nakties indėlius komercinių bankų sąskaitose atlyginama kiekvieną dieną. Likučių tokiose sąskaitose atlyginimas paremtas kintamomis rinkos palūkanų normomis, kurioms taikoma sutartinė marža (teigiama arba neigiama). Daugumos sąskaitų palūkanų skaičiavimas susietas su EONIA (euro vienos nakties indekso vidurkiu) ir patikslinamas, kad būtų atsižvelgiama į bet kokius šios normos svyravimus. Kai kurių kitų sąskaitų palūkanos skaičiavimas susietas su ECB ribine palūkanų norma (taikoma ECB refinansavimo operacijoms). Todėl EPF negresia jokia rizika, kad už jo lėšas bus atlyginta mažesnėmis nei rinkos normomis.

6.3.     KREDITO RIZIKA (SANDORIO ŠALIES RIZIKA)

Pagal Tarybos reglamentą 215/2008 dauguma EPF iždo išteklių laikomi valstybių narių atidarytose specialiosiose sąskaitose, kurios skirtos jų įnašams mokėti. Dauguma tokių sąskaitų laikomos valstybių narių ižduose arba nacionaliniuose centriniuose bankuose. Šios įstaigos kelia mažiausią sandorio šalių riziką EPF (rizika tenka jame dalyvaujančioms valstybėms narėms).

Mokėjimams padengti komerciniuose bankuose laikomų EPF iždo išteklių atveju šios sąskaitos papildomos reikiamu laiku ir automatiškai tvarkomos Komisijos iždo pinigų valdymo sistemos. Kiekvienoje sąskaitoje laikomos minimalios pinigų sumos, atitinkančios kasdienių iš jos atliekamų mokėjimų vidurkį. Dėl to šiose sąskaitose per naktį laikomos sumos visada yra nedidelės ir taip užtikrinama, kad EPF tenka nedidelė rizika.

Be to, siekiant dar labiau sumažinti EPF tenkančią sandorio šalies riziką, atrenkant komercinius bankus taikomos specialios gairės.

Visi komerciniai bankai atrenkami konkurso būdu. Norint dalyvauti konkurso procedūrose, minimalus trumpalaikis kredito reitingas turi būti „Moody's“ P-1 arba lygiavertis reitingas (S&P A-1 arba „Fitch“ F1). Tam tikromis deramai pagrįstomis aplinkybėmis gali užtekti žemesnio lygio reitingo.

6.4.     LIKVIDUMO RIZIKA

EPF taikomais biudžeto principais užtikrinama, kad bendri grynųjų pinigų ištekliai biudžetiniu laikotarpiu visada būtų pakankami susijusiems mokėjimams atlikti. Iš tiesų bendri valstybių narių įnašai atitinka bendrą atitinkamo biudžetinio laikotarpio mokėjimo asignavimų sumą.

Vis dėlto valstybių narių įnašai EPF mokami tris kartus per metus, o mokėjimams būdingas tam tikras sezoniškumas.

Siekiant užtikrinti, kad iždo ištekliai visada būtų pakankami mokėjimams, kurie turi būti atlikti konkretų mėnesį, padengti, Komisijos iždo tarnyba ir atitinkami mokėjimus atliekantys departamentai reguliariai keičiasi informacija apie iždo būklę, kad užtikrintų, jog tam tikru laikotarpiu atliekami mokėjimai neviršytų turimų iždo išteklių.

Be to, kas paminėta pirmiau, vykdant kasdienes EPF iždo operacijas, automatizuotomis pinigų valdymo priemonėmis užtikrinama, kad kiekvienos EPF banko sąskaitos likvidumas būtų pakankamas.

7.         SUSIJUSIŲ ŠALIŲ ATSKLEIDIMAS

Nenustatyta jokių sandorių su susijusiomis šalimis, kuriuos reikėtų atskirai atskleisti šiame skirsnyje.

8.         ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS

Šių ataskaitų siuntimo dieną EPF apskaitos pareigūnas nebuvo pastebėjęs jokių reikšmingų įvykių, ir jam nebuvo pranešta apie jokius reikšmingus įvykius, kurie turėtų būti atskirai parodyti šiame skirsnyje. Metinės ataskaitos ir susijusios pastabos buvo parengtos remiantis naujausiais turimais duomenimis – tą patvirtina pirmiau pateikta informacija.

9.         EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATO IR BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATO SUDERINIMAS

Ekonominės veiklos metų rezultatas apskaičiuotas pagal kaupiamosios apskaitos principus. Tačiau biudžeto vykdymo rezultatas grindžiamas pinigų apskaitos taisyklėmis. Kadangi abu rezultatai yra tų pačių susijusių operacijų rezultatai, naudinga kontrolės priemonė – užtikrinti, kad jie būtų suderinami. Toliau pateikiamoje lentelėje šis suderinimas parodomas pabrėžiant pagrindines derinamas sumas, išskaidytas į įplaukų ir išlaidų punktus.         

|| || Mln. EUR

|| 2012 m. || 2011 m.

|| ||

EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS || (3 023) || (2 700)

|| ||

ĮPLAUKOS || ||

 Teisės į gautinas sumas, neturinčios poveikio biudžeto vykdymo rezultatui || (47) || (52)

Teisės į einamaisiais metais nustatytas sumas, kurios dar nesurinktos || (8) || (3)

Teisės į ankstesniais metais nustatytas sumas, kurios surinktos einamaisiais metais || 14 || 10

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis || 62 || 46

Grynosios sukauptos įplaukos || (40) || (13)

|| ||

IŠLAIDOS || ||

Dar nesumokėtos einamųjų metų išlaidos || 38 || 98

Einamaisiais metais sumokėtos ankstesnių metų išlaidos || (101) || (249)

Panaikinti mokėjimai || 7 || 17

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis || (316) || (346)

Grynosios sukauptos išlaidos || 204 || 317

|| ||

BIUDŽETO VYKDYMO METŲ REZULTATAS || (3 209) || (2 874)

9.1. Derinamos sumos. Įplaukos

Finansinių metų biudžeto įplaukos yra įplaukos, gautos surinkus gautinas sumas pagal per metus nustatytas teises, ir sumos, gautos pagal teises, nustatytas praėjusiais metais.

Teisės į gautinas sumas, neturinčios poveikio biudžeto vykdymo rezultatui, įtraukiamos į ekonominės veiklos rezultatą, tačiau biudžeto prasme jų negalima laikyti įplaukomis, nes sumokėta suma pervedama į rezervus ir jos nebegalima vėl panaudoti be Tarybos sprendimo.

Teisės į einamaisiais metais nustatytas sumas, kurios dar nesurinktos, suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominės veiklos rezultatų, nes jos nesudaro biudžeto įplaukų dalies. Tačiau einamaisiais metais surinktos sumos pagal ankstesniais metais nustatytas teises siekiant suderinimo turi būti pridėtos prie ekonominės veiklos rezultato.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis – susigrąžintų išankstinio finansavimo sumų padengimas. Tai piniginės įplaukos, kurios nedaro poveikio ekonominės veiklos rezultatui.

Grynąsias sukauptas įplaukas daugiausia sudaro sukauptos sumos, nustatytos metų pabaigos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo tikslais. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamaisiais metais sukauptas įplaukas, atėmus atkurtas sukauptas įplaukas iš praėjusių metų.

9.2. Derinamos sumos. Išlaidos

Einamųjų metų dar neapmokėtos išlaidos suderinimo tikslais turi būti pridedamos, nes jos įtrauktos į ekonominės veiklos rezultatų ataskaitą, bet nepriskiriamos biudžeto išlaidoms. Tačiau einamaisiais metais apmokėtos ankstesnių metų išlaidos suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominės veiklos rezultatų, nes jos yra einamųjų metų biudžeto išlaidų dalis, bet neturi poveikio ekonominės veiklos rezultatams, arba dėl jų sumažėja išlaidos, jeigu atliekamos korekcijos.

Panaikintų mokėjimų piniginės įplaukos nedaro poveikio ekonominės veiklos rezultatams, tačiau daro poveikį biudžeto vykdymo rezultatui.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis yra naujų išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais (pripažintų kaip metų biudžeto išlaidos), ir išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais arba praėjusiais metais priėmus reikalavimus atitinkančias išlaidas, padengimo derinys. Pastarosios sumos yra išlaidos kaupimo požiūriu, bet nėra biudžeto sąskaitos, nes pradinio išankstinio finansavimo mokėjimas jau buvo laikomas biudžeto išlaidomis, kai tas mokėjimas buvo atliekamas.

Grynąsias sukauptas išlaidas daugiausia sudaro sukauptos sumos, nustatytos metų pabaigoje siekiant atskirti biudžeto straipsnius, t. y. reikalavimus atitinkančios išlaidos, kurias patiria EPF lėšų gavėjai, bet apie kurias EPF dar nepranešta. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamųjų metų sukauptas išlaidas, atėmus atkurtas sukauptas praėjusių metų išlaidas.          

2.           FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA

ĮVADINĖ PASTABA

Ankstesni EPF

· 2000 m. liepos 27 d. AKR ir EB Tarybos sprendime Nr. 1/2000 dėl pereinamojo laikotarpio priemonių numatyta, kad ankstesnių EPF nepaskirstytų išteklių dalis turi būti panaudota programoms, atitinkančioms susijusias Kotonu susitarimo nuostatas ir iš anksto taikomas pagal pereinamojo laikotarpio priemones.

· 2001 m. kovo 16 d. Komisijos sprendime Nr. 410/2001, nustatančiame asignavimus orientacinėms programoms AKR šalims pagal AKR ir EB partnerystės susitarimą, numatyta, kad nepaskirstyti ankstesnių EPF ištekliai (ne daugiau kaip 1,2 mlrd. EUR) būtų panaudoti vykdymui pagal atitinkamų EPF taisykles ir procedūras iki 9-ojo EPF finansinio protokolo įsigaliojimo.

· 2001 m. birželio 15 d. Komisijos sprendime Nr. 1033/2001 nustatyti asignavimai regioninėms programoms ir AKR vidaus bendradarbiavimui pagal AKR ir EB partnerystės susitarimo finansinį protokolą.

· 2002 m. liepos 11 d. Komisijos sprendimu Nr. 1252/2002 iš bendrųjų 6-ojo ir 7-ojo EPF rezervų 60 mln. EUR padidintas AKR vidaus bendradarbiavimo biudžetas ir numatyta, kad šios papildomos lėšos pagal pradiniams EPF taikytas taisykles ir procedūras bus naudojamos iki 9-ojo EPF finansinio protokolo įsigaliojimo.

· Galiausiai 2002 m. gruodžio 23 d. AKR ir EB Ministrų Tarybos sprendimu Nr. 3/2002 iš 8-ojo EPF nepaskirstytų išteklių (bendrojo rezervo) išskaityta 25 mln. EUR suma ir paskirta regioniniam bendradarbiavimui pagal AKR ir EB partnerystės susitarimą.

· Kadangi 6-ojo EPF veikla užbaigta 2006 m., o 7-ojo EPF veikla užbaigta 2008 m., į metines ataskaitas nebeįtrauktos šių EPF vykdymo lentelės. Tačiau su pervestais likučiais susijęs vykdymas nurodytas 9-ajame EPF.

· Kaip ir ankstesniais metais, siekiant užtikrinti skaidrumą pateikiant 2012 m. ataskaitas, toliau pateikiamose lentelėse atskirai nurodomos 8-ojo EPF pagal Lomės konvencijoje numatytą programavimą ir pagal Kotonu susitarime numatytą programavimą panaudotos dalys. Kalbant apie pastarąjį programavimą, ataskaitos buvo rengiamos ir pateikiamos remiantis AKR ir EB partnerystės susitarimo IV priedo 3 straipsnio 2 dalimi, taikoma šalims. Šiame straipsnyje AKR šalims numatytas A paketas, skirtas makroekonominei paramai ir paramai programoms bei projektams, ir B paketas, skirtas nenumatytiems poreikiams, pvz., neatidėliotinai pagalbai, skolos mažinimo iniciatyvoms ir paramai siekiant sušvelninti eksporto pajamų[13] nestabilumo poveikį, finansuoti. Kalbant apie regionus, ataskaitos buvo pateiktos remiantis regioniniu programavimu, kaip nurodyta AKR ir EB partnerystės susitarimo 2 skyriuje (t. y. regioninės orientacinės programos ir AKR vidaus bendradarbiavimas).

· Remiantis AKR ir EB partnerystės susitarimo Ib priedo 4 punktu (2008–2013 m. daugiametė finansinė programa), nuo 2007 12 31 iki 10-ojo EPF įsigaliojimo likę šių fondų likučiai ir nepanaudotos sumos perkeltos į 9-ąjį EPF, siekiant užtikrinti ES administracijos gebėjimą dirbti ir padengti vykdomų projektų išlaidas iki 10-ojo EPF įsigaliojimo.

· Tarybos sprendimu 2010/406/ES nuspręsta panaudoti 150 mln. EUR iš lėšų, nepanaudotų vykdant 9-ojo ir ankstesnių Europos plėtros fondų (EPF) projektus, siekiant patenkinti pažeidžiamiausių Sudano gyventojų poreikius. Ši suma skirta 2011 m.

· Tarybos sprendimu 2011/315/ES nuspręsta panaudoti 200 mln. EUR iš lėšų, nepanaudotų vykdant 9-ojo ir ankstesnių Europos plėtros fondų (EPF) projektus, siekiant įgyvendinti Trejų metų Pietų Sudano vystymosi planą. Ši suma skirta 2012 m.

10-asis EPF

2000 m. birželio 23 d. Europos bendrijos valstybių narių ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) Kotonu pasirašytas AKR ir EB partnerystės susitarimas įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d. Kotonu susitarimas buvo iš dalies pakeistas susitarimu, kurį minėtosios valstybės 2005 m. birželio 25 d. pasirašė Liuksemburge.

2001 m. lapkričio 27 d. ES Tarybos sprendimas (2001/822/EB) dėl užjūrio šalių bei teritorijų (UŠT) ir Europos Sąjungos asociacijos įsigaliojo 2001 m. gruodžio 2 d. Šis sprendimas iš dalies pakeistas 2007 m. kovo 19 d. (Sprendimas 2007/249/EB).

2006 m. liepos 17 d. Europos bendrijos valstybių narių vyriausybių atstovų priimtas Vidaus susitarimas dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansinę programą remiantis peržiūrėtu Kotonu susitarimu įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d.

Remiantis Kotonu susitarimu, antrasis ES pagalbos AKR šalims ir UŠT laikotarpis (2008–2013 m.) finansuojamas iš 10-ojo EPF, kurio lėšos iš viso sudaro 22 682 mln. EUR, iš kurių:

· 21 966 mln. EUR AKR šalims skirta remiantis peržiūrėto Kotonu susitarimo Ib priede išdėstyta daugiamete finansine programa, iš jų 20 466 mln. EUR valdo Europos Komisija;

· 286 mln. EUR UŠT skirta remiantis peržiūrėto Tarybos sprendimo dėl UŠT ir Europos bendrijos asociacijos IIAa priedu, iš jų 256 mln. EUR valdo Europos Komisija;

· 430 mln. EUR skirta Komisijai padengti išlaidoms, susidarančioms dėl 10-ojo EPF išteklių programavimo ir vykdymo, vadovaujantis Vidaus susitarimo 6 straipsniu.

Nuo 10-ojo EPF įsigaliojimo dienos šias sumas papildo nepanaudotos lėšos iš ankstesnių EPF, pajamos iš palūkanų ir nepanaudoti pinigų likučiai, atsiradę dėl pirminių žemės ūkio produktų eksporto pajamų stabilizavimo garantijų sistemos (STABEX) pagal ankstesnius fondus (iki 9-ojo EPF). Visos lėšos valdomos remiantis specialiomis taisyklėmis, numatytomis peržiūrėtame Kotonu susitarime ir Vidaus susitarime.

Iš pirma minėtų 10-ajam EPF skirtų lėšų Europos Komisija valdo pradinę 21 152 mln. EUR sumą, kaip nurodyta toliau:

– 15 300 mln. EUR – nacionalinėms orientacinėms programoms, iš kurių:

· 13 500 mln. EUR – A paketui, iš kurio panaudota 13 345 mln. EUR. Be to, A paketas padidintas pervedus 341 mln. EUR rezervų lėšų, taip pat 91 mln. EUR nepanaudotų lėšų, kurios pervestos uždarius „Stabex“ sąskaitas, ir sumažintas 33 mln. EUR suma, kuri pervesta regioniniams asignavimams (daugiaregioniniams PALOP). Todėl bendra turimų lėšų suma sudaro 13 744 mln. EUR panaudotų asignavimų ir 155 mln. EUR dar panaudotinų asignavimų.

· 1 800 mln. EUR – B paketams, visiškai panaudoti asignavimai. Be to, B paketas padidintas pervedus 148 mln. EUR rezervų lėšų, kurios jau panaudotos, – iš viso panaudotos lėšos sudaro 1 948 mln. EUR.

– 1 783 mln. EUR – regioninėms orientacinėms programoms kartu su 33 mln. EUR lėšų, pervestų iš A paketo, ir 19 mln. EUR lėšų, pervestų į rezervus, – iš viso tai sudaro 1 797 mln. EUR panaudotų asignavimų;

– 2 700 mln. EUR – AKR vidaus asignavimams, iš kurių visi panaudoti, kartu su 195 mln. EUR lėšų, pervestų iš rezervų, – iš viso tai sudaro 2 895 mln. EUR panaudotų asignavimų;

– 683 mln. EUR kaip rezervas, iš kurio pervesta 644 mln. EUR, paliekant 19 mln. EUR likutį.

– 430 mln. EUR – vykdymo sąnaudos, visa suma panaudota;

– 256 mln. EUR – asignavimai UŠT, iš kurių daugiausia:

· 195 mln. EUR iš A paketo lėšų, iš jų panaudota 140 mln. EUR,

· 15 mln. EUR iš B paketo lėšų, iš jų panaudota 7 mln. EUR,

· 40 mln. EUR regioninių asignavimų lėšų, visa suma panaudota,

· 6 mln. EUR tyrimų / techninės pagalbos lėšų, visa suma panaudota.

- 10-ojo EPF nemobilizuojamas veiklos rezervas

Kadangi 10-asis EPF įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d., likę likučiai ir nepanaudotos projektų sumos pagal 9-ąjį ir ankstesnius EPF pervedami į 10-ojo EPF veiklos rezervą, išskyrus „Stabex“ lėšas ir 9-ojo EPF administracinį paketą. Šis rezervas gali būti naudojamas laikantis 10-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

Toliau išsamiai nurodoma šio rezervo padėtis 2012 12 31 (mln. EUR):

Iš viso į 10-ojo EPF nemobilizuojamą rezervą pervesta lėšų: || 815

atėmus lėšas, 2010 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimu 2010/406/ES pervestas į 9-ąjį EPF Sudanui || -150

atėmus lėšas, 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimu 2011/315/ES pervestas į 9-ąjį EPF Pietų Sudanui || -200

Iš viso rezerve turima lėšų (AKR + UŠT) || 465

- 10-ojo EPF „Stabex“ rezervas

Uždarius „Stabex“ sąskaitas, nepanaudotos lėšos pervedamos į 10-ojo EPF „Stabex“ A paketo rezervą (10-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 4 dalis), o po to – susijusių šalių nacionalinėms orientacinėms programoms.

Rezervo padėtis 2012 12 31 (mln. EUR):

Susijusi šalis || A paketo rezervas STABEX

Dramblio Kaulo Krantas || 11,43

Žaliasis Kyšulys || 0,01

Bisau Gvinėja || 0,30

Siera Leonė || 0,22

Senegalas || 0,90

Iš viso || 12,86

- 10-ojo EPF bendras finansavimas

Pagal 10-ąjį EPF pervedimo susitarimai dėl valstybių narių bendro finansavimo pasirašyti dėl 116 mln. EUR vertės įsipareigojimų asignavimų ir iš viso panaudota 99 mln. EUR suma, tačiau mokėjimų asignavimų iš viso panaudota tik 93 mln. EUR suma.

Toliau lentelėje parodyta bendro finansavimo asignavimų padėtis 2012 12 31 (mln. EUR):

|| Įsipareigojimų asignavimai || Mokėjimų asignavimai

Bendras finansavimas, A paketas || 84 || 78

Bendras finansavimas, AKR vidaus projektai || 12 || 12

Bendras finansavimas, administracinės išlaidos || 3 || 3

|| 99 || 93

Toliau pateikiamose lentelėse nurodomos grynosios sumos, susijusios su sumomis, kurios patvirtintos, dėl kurių sudarytos sutartys ir kurios išmokėtos.

Priede pateikiamose lentelėse nurodyta informacija pagal šalis ir pagal priemones.

2.1.       ASIGNAVIMAI

2.2.       SUVESTINĖS ATASKAITOS

2.3.       KITA VALDYMO INFORMACIJA

Italijos bendro finansavimo įnašas (1985 m.)

Italijos bendro finansavimo įnašą, galiojantį nuo 1985 m. ir vis dar naudojamą 2011 m. kaip „4-oji atkūrimo programa – Somalis“, kuri dar buvo vykdoma, 2012 m. galima pagaliau panaikinti. Bendro finansavimo panaikinimo metu Italijai išmokėti turimi likučiai.

II DALIS. EPF METINĖS ATASKAITOS. INVESTICINĖS PRIEMONĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS || CA/463/13

|| 2013 m. kovo 14 d.

|| Dokumentas Nr. 13/072

||

||

DIREKTORIŲ VALDYBA

Investicinė priemonė

Finansinės ataskaitos

2012 m. gruodžio 31 d.

|| ||

|| - Finansinės būklės ataskaita - Bendrųjų pajamų ataskaita - Įnašų mokėtojų išteklių pokyčių ataskaita - Pinigų srautų ataskaita - Finansinių ataskaitų pastabos ||

ORG.: E ||

3.         INVESTICINĖS PRIEMONĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

3.1.       2012 M. GRUODŽIO 31 D. FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

(tūkst. EUR)

|| Pastabos || 2012 12 31 || 2011 12 31

|| || ||

TURTAS || || ||

Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 5 || 466 568 || 452 279

Išvestinės finansinės priemonės || 6 || 115 || 434

Paskolos ir gautinos sumos || 7 || 1 146 280 || 1 033 160

Parduoti laikomas finansinis turtas || 8 || 333 001 || 251 660

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos || 9/15 || 87 310 || 87 310

Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas || 10 || 99 029 || -

Kitas turtas || 11 || 224 || 416

|| || ||

Iš viso turto ||   || 2 132 527 || 1 825 259

|| || ||

|| || ||

ĮSIPAREIGOJIMAI IR ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI || || ||

|| || ||

ĮSIPAREIGOJIMAI || || ||

Išvestinės finansinės priemonės || 6 || 7 035 || 12 702

Būsimųjų laikotarpių pajamos || 12 || 37 808 || 33 003

Trečiosioms šalims mokėtinos sumos || 13 || 312 086 || 329 660

Kiti įsipareigojimai || 14 || 1 153 || 1 113

|| || ||

Iš viso įsipareigojimų || || 358 082 || 376 478

|| || ||

ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI || || ||

Pareikalautasis valstybių narių įnašas || 15 || 1 561 309 || 1 281 309

Tikrosios vertės rezervas || || 68 434 || 41 750

Nepaskirstytasis pelnas || || 144 702 || 125 722

|| || ||

Iš viso įnašų mokėtojų išteklių || || 1 774 445 || 1 448 781

|| || ||

Iš viso įsipareigojimų ir įnašų mokėtojų išteklių || || 2 132 527 || 1 825 259

Pastabos yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

3.2.       2012 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

(tūkst. EUR)

|| Pastabos || Nuo 2012 01 01 || Nuo 2011 01 01 ||

|| iki 2012 12 31 || iki 2011 12 31 ||

|| || || ||

Palūkanos ir panašios pajamos || 17 || 67 503 || 59 561 ||

Palūkanos ir panašios išlaidos  || 17 || -1 114 || -940 ||

|| || || ||

Grynosios palūkanos ir panašios pajamos || || 66 389 || 58 621 ||

|| || || ||

Pajamos iš mokesčių ir komisinių || 18 || 1 934 || 2 149 ||

Mokesčių ir komisinių išlaidos || 18 || -292 || -144 ||

|| || || ||

Grynosios pajamos iš mokesčių ir komisinių || || 1 642 || 2 005 ||

|| || || ||

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokytis || || 5 348 || -7 534 ||

Grynasis realizuotas pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto || 19 || 1 045 || 17 228 ||

Grynasis užsienio valiutos keitimo nuostolis / pelnas || || -10 575 || 8 376 ||

|| || || ||

Grynasis finansinių operacijų rezultatas || || -4 182 || 18 070 ||

|| || || ||

Paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis, atėmus atkūrimą || 7 || 597 || 27 452 ||

Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas || 8 || -8 927 || -6 888 ||

Kito turto vertės sumažėjimas || 20 || -337 || - ||

Bendrosios administracinės išlaidos || 21 || -36 202 || -38 006 ||

|| || || ||

Metų pelnas || || 18 980 || 61 254 ||

|| || || ||

Kitos bendrosios pajamos: || || || ||

Parduoti laikomas finansinis turtas – tikrosios vertės rezervas  || || || ||

1. Parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės grynasis pokytis  || 8 || 18 551 || 20 574 ||

2. Į pelną arba nuostolį pervesta grynoji suma || 8 || 8 133 || -3 394 ||

Iš viso parduoti laikomo finansinio turto || || 26 684 || 17 180 ||

|| || || ||

Iš viso kitų bendrųjų pajamų || || 26 684 || 17 180 ||

|| || || ||

Iš viso bendrųjų pajamų per metus || || 45 664 || 78 434 ||

Pastabos yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

3.3.       2012 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIŲ POKYČIŲ ATASKAITA

(tūkst. EUR)

|| Pareikalautasis įnašas || Tikrosios vertės rezervas || Nepaskirstytasis pelnas || Iš viso

2012 m. sausio 1 d.                                                                                                  Pastabos || 1 281 309 || 41 750 || 125 722 || 1 448 781

|| || || ||

Per metus pareikalauti valstybių narių įnašai                                  15 || 280 000 || - || - || 280 000

|| || || ||

2012 m. pelnas || - || - || 18 980 || 18 980

|| || || ||

Iš viso kitų bendrųjų pajamų per metus || - || 26 684 || - || 26 684

|| || || ||

Įnašų mokėtojų išteklių pokyčiai || 280 000 || 26 684 || 18 980 || 325 664

|| || || ||

2012 m. gruodžio 31 d. || 1 561 309 || 68 434 || 144 702 || 1 774 445

|| || || ||

|| Pareikalautasis įnašas || Tikrosios vertės rezervas || Nepaskirstytasis pelnas || Iš viso

2011 m. sausio 1 d.                                                                                                  Pastabos || 1 131 309 || 24 570 || 64 468 || 1 220 347

|| || || ||

Per metus pareikalauti valstybių narių įnašai                                  15 || 150 000 || - || - || 150 000

|| || || ||

2011 m. pelnas || - || - || 61 254 || 61 254

|| || || ||

Iš viso kitų bendrųjų pajamų per metus || - || 17 180 || - || 17 180

|| || || ||

Įnašų mokėtojų išteklių pokyčiai || 150 000 || 17 180 || 61 254 || 228 434

|| || || ||

2011 m. gruodžio 31 d. || 1 281 309 || 41 750 || 125 722 || 1 448 781

|| || || ||

|| || || ||

Pastabos yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

3.4.       2012 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(tūkst. EUR)

|| Pastabos || Nuo 2012 01 01 iki 2012 12 31 || Nuo 2011 01 01 iki 2011 12 31

PAGRINDINĖ VEIKLA || || ||

Finansinių metų pelnas || || 18 980 || 61 254

Patikslinimai || || ||

Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas  || || 8 927 || 3 172

Grynasis paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis   || || -597 || -27 452

Paskolų ir gautinų sumų kapitalizuotos palūkanos || 7 || -9 622 || -10 512

Paskolų ir gautinų sumų sukauptų palūkanų ir amortizuotos savikainos pokytis || || -1 407 || -2 801

Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto sukauptų palūkanų ir amortizuotos savikainos pokytis || || -751 || -

Būsimųjų laikotarpių pajamų padidėjimas || || 4 805 || 3 424

Valiutos kurso pokyčio poveikis paskoloms  || || 16 044 || -15 337

Valiutos kurso pokyčio poveikis parduoti laikomam finansiniam turtui || || -1 204 || 34

Pagrindinės veiklos pelnas iki pagrindinės veiklos turto ir įsipareigojimų pokyčių || || 35 175 || 11 782

|| || ||

Paskolų išmokėjimas || 7 || -233 018 || -237 040

Paskolų grąžinimas || 7 || 115 480 || 104 410

Išvestinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai || || -5 348 || 7 534

Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto padidėjimas || || -98 278 || -

Parduoti laikomo finansinio turto padidėjimas || 8 || -81 981 || -67 829

Parduoti laikomo finansinio turto pardavimas  || 8 || 19 601 || 24 971

Kito turto sumažėjimas || || 192 || 2 756

Kitų įsipareigojimų padidėjimas || || 40 || 173

Europos investicijų bankui mokėtinų sumų padidėjimas || || 6 876 || 4 144

|| || ||

Pagrindinės veiklos grynieji pinigų srautai || || -241 261 || -149 099

|| || ||

FINANSAVIMO VEIKLA || || ||

Iš valstybių narių gauti įnašai || || 236 345 || 136 345

Iš valstybių narių gautos sumos, susijusios su palūkanų subsidijomis || || 43 655 || 76 345

Valstybėms narėms sumokėtos sumos, susijusios su palūkanų subsidijomis    || || -24 450 || -22 899

|| || ||

Finansavimo veiklos grynieji pinigų srautai || || 255 550 || 189 791

|| || ||

Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas || || 14 289 || 40 692

Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinių metų pradžioje || || 452 279 || 411 587

Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinių metų pabaigoje || || 466 568 || 452 279

|| || ||

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro: || || ||

Grynieji pinigai kasoje || || 10 588 || 3 127

Terminuotieji indėliai || || 455 980 || 449 152

|| || 466 568 || 452 279

|| || ||

Pagrindinės veiklos pinigų srautų papildomas atskleidimas || || 2012 m. || 2011 m.

Gautos palūkanos || || 64 490 || 57 391

Sumokėtos palūkanos || || -1 137 || -1 162

Gauti dividendai || || 975 || 974

Pastabos yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

3.5.       2012 M. GRUODŽIO 31 D. FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

1 Bendroji informacija

Investicinė priemonė (toliau – priemonė arba IP) buvo sukurta pagal Kotonu susitarimą dėl bendradarbiavimo ir paramos plėtrai (toliau – susitarimas), kurį 2000 m. birželio 23 d. susiderėjo Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno grupės (AKR) valstybės ir Europos Sąjunga bei jos valstybės narės, ir kuris buvo peržiūrėtas 2005 m. birželio 25 d. ir 2010 m. birželio 23 d.

Ši priemonė nėra atskiras juridinis subjektas ir Europos investicijų bankas (EIB) administruoja įnašus valstybių narių (donorų) vardu pagal susitarimo sąlygas.

Pagal susitarimą numatyta, kad finansavimas atliekamas iš ES valstybių narių biudžetų ir išmokamas vadovaujantis ateinantiems penkeriems šešeriems metams nustatytais finansiniais protokolais. Pagal susitarimą ir 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojus antrajam finansiniam protokolui (apimančiam 2008–2013 m. laikotarpį), vadinamam 10-uoju Europos plėtros fondu (EPF), Europos investiciniam bankui (EIB arba bankui) pavesta valdyti:

- priemonę, t. y. 3 185,5 mln. EUR vertės rizikos apyvartinį fondą, skirtą privačiojo sektoriaus investicijoms AKR šalims skatinti, iš jų 48,5 mln. EUR skirti Užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT šalims);

- palūkanų normos subsidijoms finansuoti skirtas dotacijas, kurių vertė 400 mln. EUR AKR šalims ir 1,5 mln. EUR – UŠT šalims. Iki 10 % tų subsidijų gali būti panaudota su projektu susijusiai techninei pagalbai finansuoti.

Šios finansinės ataskaitos apima laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

 

EIB valdymo komiteto siūlymu 2013 m. kovo 14 d. EIB direktorių valdyba priėmė finansines ataskaitas ir leido jas pateikti Valdytojų tarybai tvirtinti iki 2013 m. gegužės 14 d.

2 Svarbiausi apskaitos politikos principai

2.1 Ataskaitų rengimo pagrindas – atitikties patvirtinimas

Priemonės finansinė atskaitomybė parengta pagal Europos Sąjungos priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

2.2 Svarbiausi apskaitos sprendimai ir įverčiai

Rengiant finansines ataskaitas būtina naudoti apskaitos įverčius. Taip pat reikalaujama, kad Europos investicijų banko vadovybė pati nuspręstų dėl Investicinės priemonės apskaitos politikos taikymo. Svarbesni arba sudėtingesni sprendimai bei finansinėms ataskaitoms svarbios prielaidos ir įverčiai atskleidžiami vėliau.

Sprendimai ir įverčiai daugiausia taikomi toliau nurodytose srityse.

§ Finansinių priemonių tikroji vertė

Jei į finansinės būklės ataskaitą įtraukto finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės aktyviose rinkose negalima nustatyti, ji nustatoma taikant įvairius vertinimo metodus, įskaitant matematinius modelius. Jei įmanoma, šių modelių duomenys gaunami iš stebimų rinkų, o jei tai neįmanoma, tikroji vertė nustatoma priimant atitinkamą sprendimą. Priimant sprendimus atsižvelgiama į likvidumą ir modelių duomenis, pvz., išvestinių priemonių, kurių terminas ilgesnis kaip trys mėnesiai, koreliaciją ir kintamumą.

§ Nuostolis dėl paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo

Priemonės probleminės paskolos ir gautinos sumos peržiūrimos kiekvieną ataskaitų rengimo dieną, siekiant nustatyti, ar į bendrųjų pajamų ataskaitą turėtų būti įrašytas sumažinimas dėl vertės sumažėjimo. Nustatant reikiamą sumažinimo lygį, visų pirma reikalingas Europos investicijų banko vadovybės sprendimas vertinant būsimų pinigų srautų sumą ir laikotarpius. Tokie įverčiai grindžiami kelių veiksnių prielaidomis ir faktiniai rezultatai gali būti skirtingi, todėl ateityje sumažinimas gali pasikeisti. Be specialaus sumažinimo, taikomo atskiroms reikšmingoms paskoloms ir gautinoms sumoms, pagal priemonę taip pat gali būti numatomas su vertės sumažėjimu susijęs bendras sumažinimas paskoloms, kurios – nors specialiai ir nenurodyta, kad joms reikia numatyti specialų sumažinimą – yra susijusios su didesne įsipareigojimų nevykdymo rizika nei tuomet, kai jos buvo suteiktos.

Paprastai paskolos vertė laikoma sumažėjusia, kai palūkanos ir pagrindinė suma nesumokamos 90 dienų ar ilgiau, o Europos investicijų banko vadovybė, savo ruožtu, mano, kad yra objektyvių vertės sumažėjimo požymių.

§ Nekotiruojamų parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių vertinimas

Nekotiruojamų parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių vertinimas paprastai grindžiamas vienu iš šių veiksnių:

- naujausiomis rinkos operacijomis tarp lygiaverčių šalių;

- kitos priemonės, kuri iš esmės yra tokia pati, dabartine tikrąja verte;

- tikėtinais pinigų srautais, diskontuotais dabartinėmis normomis, taikomomis panašių terminų ir panašios rizikos priemonėms;

- kitais vertinimo modeliais.

Norint nustatyti nekotiruojamų parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių investicijų pinigų srautus ir diskonto veiksnius, reikia atlikti reikšmingą įvertinimą. Priemonės valdytojas periodiškai tikrina vertinimo metodus bei jų galiojimą, taikydamas stebimų dabartinių rinkų operacijų ta pačia priemone kainą arba kainą, kuri grindžiama kitais turimais stebimos rinkos duomenimis.

§ Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas

Pagal priemonę nustatoma, kad parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių vertė sumažėjo, kai yra užfiksuotas reikšmingas arba ilgai trunkantis tikrosios vertės mažėjimas žemiau savikainos arba kai yra kitų objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų. Sąvokos „reikšmingas“ ir „ilgai trunkantis“ turi būti apibrėžiamos sprendimu. Pagal priemonę reikšmingas sumažėjimas paprastai reiškia 30 % ir didesnį sumažėjimą, o ilgai trunkantis – ilgesnį nei 12 mėnesių sumažėjimą. Be to, pagal priemonę įvertinami kiti veiksniai, įskaitant įprastą kotiruojamų nuosavybės vertybinių popierių kainos ir būsimų pinigų srautų svyravimą ir nekotiruojamų nuosavybės vertybinių popierių diskonto veiksnius.

2.3 Apskaitos politikos pakeitimas

Priimta apskaitos politika atitinka tą, kuri buvo taikyta praėjusiais finansiniais metais. Per metus pagal priemonę nebuvo priimta jokių naujų ar iš dalies pakeistų TFAS standartų.

Paskelbti, bet dar negaliojantys standartai

Daug naujų standartų, standartų pakeitimų ir aiškinimų galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2012 m. sausio 1 d., bet rengiant šias finansines ataskaitas jie nebuvo taikomi.

1 TAS „Kitų bendrųjų pajamų straipsnių pateikimas“

Dėl 1 TAS pakeitimų pasikeitė Kitose bendrosiose pajamose pateikiamų straipsnių grupavimas. Straipsniai, kurie bus perklasifikuojami į pelno ir nuostolio straipsnius ateityje, bus pateikti atskirai nuo tų straipsnių, kurie niekada nebus perklasifikuojami. Standartas galioja laikotarpiams, prasidedantiems 2012 m. liepos 1 d. arba vėliau, ir suteikiama galimybė jį kuo skubiau patvirtinti.

9 TFAS „Finansinės priemonės“

Šiuo standartu, kuris yra pirmoji TASV trijų etapų projekto pakeisti 39 TAS „Finansinės priemonės“ dalis, iš naujo apibrėžiamos finansinio turto ir įsipareigojimų kategorijos ir jų apskaita. Standartas teberengiamas, galiausiai jis pakeis visą 39 TAS. Dabartinė standarto įsigaliojimo data – 2015 m. sausio 1 d. Europos Sąjunga 9 TFAS dar nepatvirtino. Šio standarto priemonės atžvilgiu neketinama patvirtinti anksti, dar nenustatytas jo poveikio dydis.

Kitas standartas paskelbtas 2011 m., jis galioja nuo 2013 m. sausio 1 d. ir suteikiama galimybė jį kuo skubiau patvirtinti. Dar nenustatyta, kokį poveikį šio standarto patvirtinimas turės priemonės finansinėms ataskaitoms.

13 TFAS „Tikrosios vertės nustatymas“

Šiuo standartu apibrėžiama tikroji vertė, nustatoma tikrosios vertės apskaičiavimo sistema, taip pat pagal jį reikalaujama pateikti informaciją apie tikrosios vertės skaičiavimą.

2.4 Svarbiausių apskaitos politikos principų santrauka

Finansinės būklės ataskaitoje turtas ir įsipareigojimai pateikiami likvidumo mažėjimo tvarka ir jame neišskiriami trumpalaikiai ir ilgalaikiai straipsniai.

2.4.1 Užsienio valiutos perskaičiavimas

Priemonės finansinės ataskaitos pateikiamos eurais (EUR), jie yra ir funkcinė valiuta. Jeigu nenurodyta kitaip, eurais pateikiama finansinė informacija yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio.

Operacijos užsienio valiuta perskaičiuojamos pagal valiutos keitimo kursą, galiojantį operacijos atlikimo dieną.

Piniginis turtas ir įsipareigojimai kita nei euras valiuta perskaičiuojami į eurus pagal balanso sudarymo dieną galiojantį valiutos keitimo kursą. Tokio perskaičiavimo pelnas arba nuostolis įtraukiamas į bendrųjų pajamų ataskaitą.

Nepiniginiai straipsniai, kurie vertinami įsigijimo verte užsienio valiuta, perskaičiuojami taikant pirminių operacijų atlikimo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą. Nepiniginiai straipsniai, kurie vertinami tikrąja verte užsienio valiuta, perskaičiuojami taikant tikrosios vertės nustatymo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą.

Valiutos keitimo skirtumai, susidarę atsiskaitant už operacijas kitu nei operacijos dieną galiojusiu valiutos keitimo kursu, ir nerealizuotas užsienio valiutos keitimo kurso skirtumas, susidaręs dėl užsienio valiutos piniginio turto ir įsipareigojimų, už kuriuos neatsiskaityta, įtraukiami į bendrųjų pajamų ataskaitą.

Bendrųjų pajamų ataskaitos elementai perskaičiuojami į eurus pagal kiekvieno mėnesio pabaigoje galiojantį valiutos keitimo kursą.

2.4.2 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pagal priemonę pinigai ir pinigų ekvivalentai apibrėžiami kaip einamosios sąskaitos, trumpalaikiai indėliai arba komerciniai vekseliai, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

2.4.3 Finansinis turtas, išskyrus išvestines priemones

Finansinis turtas ataskaitose parodomas atsiskaitymo dieną.

§ Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas

Iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą sudaro kotiruojamos obligacijos, kurias ketinama laikyti iki išpirkimo termino.

Šios obligacijos iš pradžių apskaitomos tikrąja verte kartu su bet kokiomis tiesiogiai priskirtinomis sandorio sąnaudomis. Pradinės kainos ir išpirkimo vertės skirtumas amortizuojamas pagal faktinių palūkanų metodą per likusį obligacijos laikotarpį.

Kiekvieną balanso dieną pagal priemonę įvertinama, ar nėra objektyvių įrodymų apie sumažėjusią finansinio turto arba finansinio turto grupės vertę. Laikoma, kad finansinio turto arba finansinio turto grupės vertė sumažėjo tik tuo atveju, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo dėl vieno ar daugiau įvykių, kurie įvyko po pradinio turto pripažinimo (patirtas „nuostolių įvykis“), ir kad nuostolių įvykis (arba įvykis) daro poveikį numatomiems būsimiems finansinio turto arba finansinio turto grupės, kuriuos galima patikimai įvertinti, pinigų srautams. Vertės sumažėjimas pripažįstamas pelno ir nuostolio ataskaitoje, o nuostolio suma vertinama kaip numatomų būsimų pinigų srautų, diskontuotų pradine priemonės faktine palūkanų norma, balansinės vertės ir dabartinės vertės skirtumas.

§ Paskolos

Priemonės paskolos pripažįstamos priemonės turtu tada, kai pinigai iš anksto sumokami skolininkams. Paskolos iš pradžių parodomos savikaina (grynąja išmokėta suma), t. y. tikrąja pinigų verte, reikalinga paskolai suteikti, įskaitant bet kokias operacijų sąnaudas, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina pagal faktinės palūkanų normos metodą, atėmus bet kokius atidėjinius vertės sumažėjimui ir neatgautinoms sumoms.

§ Parduoti laikomas finansinis turtas

Parduoti laikomas finansinis turtas – tai šiam tikslui numatytas turtas arba turtas, kuris neatitinka reikalavimų, kad būtų priskiriamas prie tikrąja verte vertinamo turto kaip pelnas arba nuostolis, prie iki išpirkimo termino laikomo turto arba paskolų ir gautinų sumų. Jį sudaro nuosavo kapitalo priemonės ir investicijos rizikos kapitalo fonduose.

Atlikus pradinį vertinimą, parduoti laikomas finansinis turtas vėliau apskaitomos tikrąja verte. Atkreiptinas dėmesys į toliau nurodytą informaciją apie nuosavybės vertybinių popierių tikrosios vertės, kurios negalima nustatyti aktyviosiose rinkose, vertinimą.

a. Rizikos kapitalo fondai

Kiekvieno rizikos kapitalo fondo tikroji vertė pagrįsta naujausia fondo pranešta grynąja turto verte (GTV), jeigu ji apskaičiuota laikantis tarptautinių vertinimo gairių, kurios pripažintos atitinkančiomis TFAS (pavyzdžiui, Europos rizikos kapitalo asociacijos paskelbtos Tarptautinės privataus kapitalo ir rizikos kapitalo vertinimo gairės (IPEV gairės)). Tačiau priemonės valdytojai gali nuspręsti pakoreguoti fondo praneštą GTV, jeigu yra vertinimą galinčių paveikti aplinkybių.

b. Tiesioginės kapitalo investicijos

Tikroji investicijų vertė grindžiama naujausiais turimais finansinių ataskaitų duomenimis, pakartotinai taikant, jeigu tinkama, tą patį modelį, kuris buvo taikytas įsigyjant dalyvavimo teises.

Nerealizuotas rizikos kapitalo fondų ir tiesioginių kapitalo investicijų pelnas arba nuostolis įtraukiamas į įnašų mokėtojų išteklius, kol tokios investicijos parduodamos, surenkamos arba perleidžiamos, arba kol nustatoma, kad tokių investicijų vertė sumažėja. Jeigu parduoti laikomų investicijų vertė sumažėja, sukauptas nerealizuotas pelnas arba nuostolis, kuris pirmiau buvo laikomas nuosavu kapitalu, įtraukiamas į bendrųjų pajamų ataskaitą.

Nekotiruojamų investicijų atveju tikroji vertė nustatoma taikant pripažintus vertinimo metodus (pavyzdžiui, diskontuotų pinigų srautų metodą arba kelis metodus). Kai tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, tokios investicijos apskaitomos savikaina. Reikia pažymėti, kad per 2 pirmuosius investicijų metus jos pripažįstamos savikaina.

Taikant priemonę įsigyjamos dalyvavimo teisės paprastai yra investicijos į privatų kapitalą arba rizikos kapitalo fondus. Remiantis pramonės praktika, paprastai tokios investicijos yra investicijos, kurias bendrai pasirašė keletas investuotojų, iš kurių nei vienas atskirai negali turėti įtakos tokio fondo kasdienėms operacijoms ir investicinei veiklai. Todėl investuotojo narystė tokio fondo valdymo organe iš esmės nesuteikia jam galios įtakoti kasdienių fondo operacijų. Be to, individualūs privataus kapitalo arba rizikos kapitalo fondo investuotojai nenustato fondo politikos, kaip antai dividendų paskirstymo ar kitokios paskirstymo politikos. Tokius sprendimus paprastai priima fondo vadovybė, remdamasi akcininkų susitarimu dėl fondo vadovybės ir visų akcininkų teisių bei pareigų. Akcininkų susitarimas paprastai padeda išvengti to, kad atskiri investuotojai vykdytų dvišalius svarbius sandorius su fondu, keistų vadovaujančius darbuotojus ar įgytų privilegijų susipažinti su esmine technine informacija. Priemonės investicijos vykdomos remiantis pirmiau išdėstyta pramonės praktika, užtikrinant, kad priemone nebūtų nekontroliuojama nė viena iš šių investicijų, įskaitant investicijas, kurių atveju priemonei priklauso daugiau kaip 20 % balsavimo teisių, ir joms priemone nebūtų daroma jokia didelė įtaka, kaip nurodyta 27 ir 28 TAS.

§ Garantijos

Finansinių garantijų vertė pirminio pripažinimo metu parodoma tikrąja verte, kuri atitinka numatomų priedų įplaukų grynąją dabartinę vertę. Šie apskaičiavimai atliekami kiekvienos operacijos pradžios dieną ir balanse pripažįstami kaip kito turto arba kitų įsipareigojimų finansinės garantijos.

Po pirminio pripažinimo priemonės įsipareigojimai pagal šias garantijas vertinami didesniąja iš šių verčių:

- tiksliausiu išlaidų, kurių reikia norint padengti bet kurį su garantija susijusį finansinį įsipareigojimą, įverčiu, nustatomu atsižvelgiant į visus finansinės būklės ataskaitos parengimo dieną žinomus veiksnius ir turimą informaciją;

- iš pradžių pripažintą sumą, atėmus sukauptą amortizaciją. Iš pradžių pripažintos sumos amortizacija pripažįstama taikant aktuarinį metodą.

Bet koks su finansinėmis garantijomis susijusių įsipareigojimų padidėjimas ar sumažėjimas įtraukiamas į bendrųjų pajamų ataskaitos punktą „pajamos iš mokesčių ir komisinių“.

Priemonės turtas pagal tokią garantiją vėliau amortizuojamas taikant aktuarinį metodą ir tikrinamas jo vertės sumažėjimas.

Be to, pasirašius garantijos susitarimą, jis parodomas kaip priemonės neapibrėžtasis įsipareigojimas, o kai garantija naudojama – kaip priemonės įsipareigojimas.

2.4.4 Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną priemonės balanso parengimo dieną įvertinama, ar yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo finansinio turto vertė. Laikoma, kad finansinio turto arba finansinio turto grupės vertė sumažėjo tik tuo atveju, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo dėl vieno ar daugiau įvykių, kurie įvyko po pradinio turto pripažinimo (patirtas „nuostolių įvykis“), ir kad nuostolių įvykis daro poveikį numatomiems būsimiems finansinio turto arba finansinio turto grupės, kuriuos galima patikimai įvertinti, pinigų srautams. Vertės sumažėjimo įrodymais galima laikyti tokius požymius: skolininkas arba skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo įsipareigojimų arba padaro pažeidimų, susijusių su pagrindinės sumos arba palūkanų mokėjimais; tikimybę, kad skolininkas ar jų grupė bankrutuos arba turės įvykdyti kitokį finansinį pertvarkymą; taip pat atvejus, kai stebimi duomenys (pvz., delspinigių ar su įsipareigojimų nevykdymu susijusių ekonominių sąlygų pokyčiai) rodo, kad numatoma būsimų pinigų srautų vertė smarkiai sumažės.

Pateikus objektyvių įrodymų, kad visa arba dalis paskolos sumos pagal pradines sutarties sąlygas arba ją atitinkanti suma gali būti negrąžinta, finansinių metų pabaigoje negrąžintų ir apskaitomų amortizuota savikaina paskolų vertė sumažinama. Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad patirta nuostolių dėl vertės sumažėjimo, nuostolio suma skaičiuojama kaip turto balansinės vertės ir apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės skirtumas. Balansinė turto vertė sumažinama naudojant sumažinimo sąskaitą, o nuostolio suma nurodoma bendrųjų pajamų ataskaitoje. Remiantis turto faktine palūkanų norma, nuo sumažintos balansinės vertės ir toliau kaupiamos pajamos iš palūkanų. Paskolos kartu su susijusiu sumažinimu nurašomos, kai nėra realios galimybės ateityje jas susigrąžinti. Jeigu vėlesniais metais numatomo vertės sumažėjimo nuostolio suma padidėja arba sumažėja dėl įvykio, kuris įvyko po to, kai buvo pripažintas vertės sumažėjimas, pirmiau pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis padidinamas arba sumažinamas patikslinant sumažinimo sąskaitą.

Taikant priemonę atliekami kredito rizikos vertinimai, grindžiami kiekviena atskira operacija, į bendrą vertės sumažėjimą neatsižvelgiama.

Parduoti laikomo finansinio turto atveju kiekvieną priemonės balanso parengimo dieną įvertinama, ar yra objektyvių įrodymų, kad investicijų vertė sumažėjo. Objektyvūs įrodymai būtų reikšmingas arba ilgai trunkantis investicijų tikrosios vertės mažėjimas žemiau savikainos. Kai yra įrodymų, kad vertė sumažėjo, sukauptas nuostolis (vertinamas kaip įsigijimo vertės ir dabartinės tikrosios vertės skirtumas, atėmus bet kokį tos investicijos nuostolį dėl vertės sumažėjimo, kuris anksčiau buvo pripažintas bendrųjų pajamų ataskaitoje) pašalinamas iš įnašų mokėtojo išteklių ir parodomas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimo nuostolis bendrųjų pajamų ataskaitoje neatkuriamas; jo tikrosios vertės padidėjimas, sekęs po vertės sumažėjimo, pripažįstamas tiesiogiai įnašų mokėtojų ištekliuose.

Europos investicijų banko rizikos valdymo tarnyba bent kartą per metus patikrina, ar nesumažėjo finansinio turto vertė. Atliekami vertės patikslinimai apima diskonto panaikinimą bendrųjų pajamų ataskaitoje turto tarnavimo laikotarpiu bei patikslinimus, kurių reikia pakartotiniam pirminio vertės sumažėjimo įvertinimui atlikti.

2.4.5 Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės priemonės apima skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir išankstinius valiutų sandorius.

Vykdant įprastinę veiklą dėl priemonės gali būti sudaryti apsikeitimo sandoriai, siekiant apdrausti nuo rizikos specialias skolinimo operacijas, arba išankstiniai valiutos sandoriai kitomis nei euras aktyviai prekiaujamomis valiutomis, valiutos pozicijai apdrausti nuo rizikos, kad būtų išlygintas pelnas arba nuostolis dėl užsienio valiutos kursų svyravimų.

Taikant priemonę nesinaudojama jokiomis apsidraudimo galimybėmis pagal 39 TAS. Visos išvestinės priemonės vertinamos tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis ir nurodomos kaip išvestinės finansinės priemonės. Tikroji vertė gaunama visų pirma iš diskontuotų pinigų srautų modelių, pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelių ir trečiųjų šalių skelbiamų kainų.

Išvestinės priemonės parodomos tikrąja verte ir apskaitomos kaip turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip įsipareigojimai, kai jų tikroji vertė neigiama. Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai įtraukiami į „Grynąjį finansinių operacijų rezultatą“.

Išvestinės priemonės iš pradžių pripažįstamos naudojantis prekybos duomenimis.

2.4.6 Įnašai

Valstybių narių įnašai pripažįstami finansinės būklės ataskaitoje kaip gautinos sumos Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomi valstybių narių mokėtini priemonės finansiniai įnašai, dieną.

Valstybių narių įnašai atitinka toliau nurodytas sąlygas ir todėl priskiriami prie nuosavo kapitalo:

- kaip apibrėžta susitarime dėl įnašų, jie suteikia teisę valstybėms narėms priimti sprendimą dėl priemonės grynojo turto panaudojimo priemonės likvidavimo atvejais;

- jie priskiriami prie priemonių grupės, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes;

- visos finansinės priemonės, priklausančios priemonių grupei, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes, turi vienodas savybes;

- priemonei nebūdingos savybės, dėl kurių ją reikėtų priskirti prie įsipareigojimų; ir

- bendri laukiami pinigų srautai, priskiriami priemonei per jos galiojimo laiką, iš esmės yra pagrįsti pelnu arba nuostoliais, pripažinto grynojo turto pokyčiu arba priemonės pripažinto ir nepripažinto grynojo turto tikrosios vertės pokyčiu per priemonės galiojimo laiką.

2.4.7 Pajamos iš paskolų palūkanų

Pagal priemonę suteiktų paskolų palūkanos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje („Palūkanos ir panašios pajamos“) ir finansinės būklės ataskaitoje („Paskolos ir gautinos sumos“) kaupimo principu, taikant faktinę palūkanų normą, t. y. normą, kuria tiksliai diskontuojami numatomi būsimi pinigų mokėjimai arba įplaukos per tikėtiną paskolos galiojimo laikotarpį paskolos grynąja apskaitine verte. Kai apskaityta paskolos vertė sumažinama dėl vertės sumažėjimo, pajamos iš palūkanų ir toliau parodomos taikant pradinę faktinę palūkanų normą, taikomą naujai apskaitinei vertei.

2.4.8 Palūkanų subsidijos ir techninė pagalba

Viena iš priemonės veiklos sričių – valstybių narių vardu administruojamos palūkanų subsidijos ir techninė pagalba.

Valstybių narių įnašų, skirtų palūkanų subsidijoms mokėti, dalis nepriskiriama priemonės įnašų mokėtojų ištekliams, bet klasifikuojama kaip trečiosioms šalims mokėtinos sumos. Pagal priemonę atliekami mokėjimai galutiniams gavėjams, o tada sumažinamos trečiosioms šalims mokėtinos sumos.

Kai su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba susijusios įneštos sumos iki galo nesuteikiamos, jos perklasifikuojamos kaip priemonei skirti įnašai.

2.4.9 Pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų pajamos

Pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų pajamos pripažįstamos priemonės bendrųjų pajamų ataskaitoje pagal kaupiamąjį principą.

2.4.10 Mokesčiai, komisiniai ir dividendai

Už suteiktas paslaugas per laikotarpį gautas atlygis pripažįstamas pajamomis paslaugos suteikimo momentu. Įsipareigojimo mokesčiai yra laikomi būsimųjų laikotarpių pajamomis ir yra pripažįstami taikant faktinės palūkanų normos metodą per laikotarpį nuo susijusios paskolos išmokėjimo iki grąžinimo.

Su parduoti laikomu finansiniu turtu susiję dividendai parodomi jų gavimo momentu.

2.4.11 Apmokestinimas

Protokole dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, pridedamame prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, nustatyta, kad Sąjungos institucijų turtas, įplaukos ir kita nuosavybė yra neapmokestinami jokiais tiesioginiais mokesčiais.

3 Rizikos valdymas

Šioje pastaboje pateikiama informacija apie priemonės kredito ir finansinę riziką bei šios rizikos valdymą ir kontrolę, visų pirma apie riziką, susijusią su taikomomis finansinėmis priemonėmis. Ši rizika apima:

- kredito riziką – nuostolių riziką, kylančią dėl to, kad klientas arba kita sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, įvairiais būdais gresiančią kreditui, įskaitant atsiskaitymų riziką;

- likvidumo riziką – riziką, kad subjektas patirs sunkumų vykdydamas prievoles, susijusias su finansiniais įsipareigojimais, kurie įvykdomi sumokant pinigus arba pateikiant kitokį finansinį turtą;

- rinkos riziką – riziką, susijusią su stebimos rinkos kintamaisiais, pvz., palūkanų normomis, užsienio valiutos keitimo kursais ir kapitalo rinkos kainomis.

3.1 Rizikos valdymo organizavimas

Europos investicijų bankas nuolat peržiūri savo rizikos valdymą.

EIB rizikos valdymo tarnyba nepriklausomai nustato, įvertina ir stebi priemonei gresiančią kredito ir kapitalo kainų riziką, apie kurią pranešama. Remiantis pareigų atskyrimo sistema, rizikos valdymas vykdomas nepriklausomai nuo veiklos padalinių. Rizikos valdymo tarnybos generalinis direktorius teikia ataskaitas rizikos klausimais paskirtajam Europos investicijų banko pirmininko pavaduotojui. Paskirtasis pirmininko pavaduotojas reguliariai susitinka su Audito komitetu ir aptaria su rizika susijusius klausimus. Jis taip pat atsakingas už rizikos ataskaitų teikimo Europos investicijų banko valdymo komitetui ir direktorių valdybai priežiūrą.

3.2 Kredito rizika

Kredito rizika – potencialus nuostolis, kuris gali atsirasti dėl to, kad klientas arba kita sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, ši rizika kreditui ji gali kilti įvairiais būdais, įskaitant atsiskaitymų riziką.

3.2.1. Kredito rizikos politika

Vykdydamas paskolos sandorio šalių kredito analizę, EIB įvertina kredito riziką, siekdamas išreikšti ją kiekybiškai ir nustatyti jos kainą. Parengta priemonės vidaus reitingo metodika, skirta įmonėms ar finansų institucijoms, kad būtų galima nustatyti pagrindinių skolininkų ar garantų, kaip naudą gaunančių sandorio šalių, vidaus reitingus. Metodika grindžiama vertinimo lapų, parengtų specialiai kiekvienai svarbiai kredito sandorio šaliai (pvz., įmonėms, bankams, viešojo sektoriaus subjektams ir kt.), sistema. Atsižvelgiant į geriausią bankininkystės praktiką ir Bazelio tarptautinio susitarimo dėl kapitalo („Bazelis II“) principus, visos tam tikro sandorio kredito profiliui svarbios sandorio šalys klasifikuojamos pagal vidaus reitingo kategorijas, taikant tam tikros rūšies sandorio šaliai skirtą vidaus reitingo metodiką. Kiekvienai sandorio šaliai iš pradžių priskiriamas vidaus reitingas, atitinkantis jos ilgalaikį užsienio valiutos reitingą (arba, jeigu reikia, lygiavertį reitingą vietos valiuta), tada atliekama išsami sandorio šalies rizikos profilio ir jos valstybės rizikos analizė.

Atliekant projekto finansų ir kitų struktūrinių riboto naudojimo operacijų kredito vertinimą, vidaus reitingo metodika netaikoma – šiuo atveju taikomos atitinkamos sektoriaus kredito rizikos priemonės, daugiausia orientuotos į pinigų srautų buvimą ir gebėjimą vykdyti skolinius įsipareigojimus. Šios priemonės apima projekto sutarties pagrindo ir sandorio šalies analizę, taip pat pinigų srautų modeliavimą. Panašiai kaip įmonių ir finansų įstaigų atveju, kiekvienam projektui priskiriamas vidaus rizikos reitingas ir numatomas nuostolis.

Visoms ne valstybės atliekamoms (arba ne valstybės garantuotoms ar panašioms) operacijoms taikomas tam tikras sandorio lygmuo ir sandorio šalies dydžio ribos. Nustatoma kiekvieno sandorio didžiausios nominalios sumos riba, kuri priklauso nuo numatomų sandorio nuostolių. Sandorio šalies apribojimai taikomi konsoliduotai rizikai. Šie apribojimai paprastai atitinka sandorio šalių nuosavų lėšų dydį, taip pat jų bendrą išorės ilgalaikį finansavimą.

Siekiant sumažinti kredito riziką, taikant priemonę įvairiai didinama kredito vertė, kaip antai:

- taikomos su projektu susijusios garantijos (pvz., akcijų užstatas; turto užstatas; teisių suteikimas; sąskaitų užstatas) ir (arba)

- garantijos, kurias paprastai teikia finansuojamo projekto rėmėjas (pvz., užbaigimo garantijos, garantijos pagal pirmą pareikalavimą).

Be to, pagal priemonę retai taikomi kredito vertės didinimo būdai, kurie nėra tiesiogiai susiję su projekto rizika, kaip antai užstatai arba banko garantijos.

Kredito išvestinės finansinės priemonės kredito rizikai sumažinti pagal priemonę netaikomos.

3.2.2. Didžiausia kredito rizika, neatsižvelgiant į jokį užstatą ir kitokį kredito vertės didinimą

Lentelėje toliau pateikiama didžiausia finansinės būklės ataskaitos elementų, įskaitant išvestines priemones, kredito rizika. Pateikta bendroji didžiausia rizika, neatsižvelgiant į sumažinimo poveikį taikant užstatą.

Didžiausia rizika (tūkst. EUR) || 2012 12 31 || 2011 12 31

TURTAS || ||

Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 466 568 || 452 279

Išvestinės finansinės priemonės || 115 || 434

Paskolos ir gautinos sumos || 1 146 280 || 1 033 160

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos || 87 310 || 87 310

Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas || 99 029 || -

Kitas turtas || 224 || 416

Iš viso turto || 1 799 526 || 1 573 599

|| ||

NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI || ||

Neapibrėžtieji įsipareigojimai || ||

- Nepanaudotos garantijos || 20 000 || 20 000

Įsipareigojimai || ||

- Neišmokėtos paskolos || 749 044 || 701 092

- Panaudotos garantijos || 6 224 || 7 909

Nebalansiniai straipsniai, iš viso || 775 268 || 729 001

|| ||

Kredito rizika, iš viso || 2 574 794 || 2 302 600

3.2.3. Paskolų ir gautinų sumų kredito rizika

3.2.3.1 Paskolų ir gautinų sumų kredito rizikos nustatymas

Kiekvienos pagal priemonę atliekamos skolinimo operacijos atveju atliekamas išsamus rizikos vertinimas ir kiekybinis numatomų nuostolių įvertinimas, į kuriuos atsižvelgiama atliekant paskolų klasifikaciją. Paskolų klasifikacija nustatyta remiantis visuotinai priimtais kriterijais, grindžiamais skolininko kokybe, paskolos terminu, garantija ir, prireikus, garantu.

Paskolų klasifikavimo sistema apima metodikas, procesus, duomenų bazes ir IT sistemas, kuriomis atliekamas skolinimo operacijų kredito rizikos vertinimas ir kiekybinis numatomų nuostolių įvertinimas. Ja apibendrinama daug informacijos, siekiant nustatyti tinkamą paskolų kredito rizikos reitingą. Paskolų klasifikacija nurodo dabartinę apskaičiuotų numatomų nuostolių, kurie įvertinami atsižvelgiant į pagrindinių įsipareigojimų nevykdymo galimybę, riziką ir nuostolių didumą įsipareigojimų nevykdymo atveju, vertę. Paskolų klasifikacijos paskirtis:

- ji padeda tiksliau ir kiekybiškiau įvertinti skolinimo riziką;

- padeda paskirstyti stebėseną;

- ja apibūdinama paskolos portfelio kokybė bet kuriuo konkrečiu metu;

- ji yra vienas iš rodiklių, į kuriuos atsižvelgiama priimant rizikos įvertinimo sprendimus, grindžiamus numatomais nuostoliais.

Klasifikuojant paskolas, vertinami tokie veiksniai:

i) Skolininko kreditingumas. Rizikos valdymo tarnyba atlieka skolininkų apžvalgą ir, remdamasi vidaus metodika bei išorės duomenimis, įvertina jų kreditingumą. Remdamasis pasirinktu „Bazelis II“ pažangiuoju metodu, bankas parengė vidaus reitingo metodiką, skirtą skolininkų ir garantų vidaus reitingams nustatyti. Ji grindžiama vertinimo lapais, skirtais konkrečios rūšies sandorio šaliai.

ii) Įsipareigojimų nevykdymo koreliacija. Ja kiekybiškai įvertinama galimybė, kad skolininkui ir garantui vienu metu kiltų finansinių sunkumų. Kuo didesnė skolininko ir garanto įsipareigojimų nevykdymo tikimybių koreliacija, tuo mažesnė garantijos vertė ir kartu tuo žemesnė paskolos klasifikacija.

iii) Garantijos priemonių ir garantijų vertė. Ši vertė vertinama atsižvelgiant į garantijos pateikėjo kreditingumo ir taikytos priemonės derinį.

iv) Sutarties pagrindas. Patikimas sutarties pagrindas didina paskolos kokybę ir jos vidaus klasifikaciją.

v) Paskolos trukmė. Visiems kitiems veiksniams esant vienodiems, ilgesnė paskolos trukmė reiškia didesnę riziką patirti su paskola susijusių įsipareigojimų vykdymo sunkumų.

Numatomi paskolos nuostoliai apskaičiuojami atsižvelgiant į pirma aptartų penkių elementų derinį. Atsižvelgiant į to nuostolio dydį, paskolai priskiriama viena iš toliau išvardytų paskolos klasifikacijos klasių.

A     Aukščiausios kokybės paskolos: jų yra trys subkategorijos. A apima visą ES valstybinę riziką, t. y. paskolas, kurias visiškai, aiškiai ir besąlygiškai garantavo valstybės narės, kurių atveju nenumatoma jokių paskolos grąžinimo sunkumų ir kurioms priskirtas 0 % nenumatytas nuostolis. A+ – tai kitiems subjektams nei valstybės narės suteiktos (arba jų garantuotos) paskolos, nenumatant padėties pablogėjimo jų trukmės metu. A- apima tokias skolinimo operacijas, kai esama tam tikrų abejonių dėl esamos padėties išsaugojimo (pvz., dėl ilgo termino arba didelio būsimos užstato, kuris kitais atžvilgiais yra nepriekaištingas, kainos nepastovumo), tačiau numatoma, kad bet kokie neigiami aspektai turėtų būti nežymūs.

B      Aukštos kokybės paskolos: tai bankui priimtina turto klasė, nors neatmetama galimybė, kad ateityje padėtis gali šiek tiek pablogėti. B+ ir B- apibūdina reliatyvią tikimybę, kad minėtas pablogėjimas gali įvykti.

C      Geros kokybės paskolos: pavyzdžiui, paskolos be garantijos, skirtos patikimiems bankams ir įmonėms, kurių visa suma grąžinama suėjus 7 metų terminui arba kurios grąžinamos dalimis per atitinkamą terminą.

D      Ši reitingo klasė – skiriamoji riba tarp priimtinos kokybės paskolų ir paskolų, kurių atveju patirta tam tikrų sunkumų. Ši paskolų klasifikavimo takoskyra tiksliau apibrėžiama D+ ir D- subkategorijomis. D- reitingu įvertintoms paskoloms būtina padidinta stebėsena.

E      Ši paskolų klasifikacijos kategorija apima paskolas, kurių rizikos profilis yra didesnis nei paprastai priimtina. Ji taip pat apima paskolas, per kurių galiojimo trukmę patirta rimtų problemų ir negalima atmesti galimybės, kad atsiras nuostolių. Todėl šias paskolas būtina atidžiai ir griežtai stebėti. E+ ir E- subkategorijos skiriasi minėto specialaus stebėsenos proceso intensyvumu, E- subkategorijai priskirtų operacijų atveju esama didelės galimybės, kad su skola susiję įsipareigojimai nebus vykdomi laiku ir todėl reikės tam tikro skolos restruktūrizavimo, dėl kurio kyla galimybė patirti nuostolių dėl vertės sumažėjimo.

F      F (įsipareigojimų nevykdymas, angl. fail) nurodo paskolas, su kuriomis susijusi nepriimtina rizika. F- klasei priskirtos paskolos gali atsirasti tik dėl neįvykdytų sandorių, po kurių pasirašymo susidurta su nenumatytomis, išskirtinėmis ir itin nepalankiomis aplinkybėmis. Visos operacijos, dėl kurių priemonė patiria pagrindinės sumos nuostolių, vertinamos F ir joms taikoma speciali nuostata.

Apskritai paskolos, įvertintos D- ar žemesniu vidaus reitingu, įtraukiamos į stebėjimo sąrašą. Tačiau jeigu paskola iš pradžių buvo patvirtinta su D- ar žemesniu rizikos profiliu, į stebėjimo sąrašą ji bus įtraukta tik atsitikus svarbiam su kreditu susijusiam įvykiui, dėl kurio jos klasifikacija dar sumažėja.

3.2.3.3 skirsnyje esančioje lentelėje pateikta priemonės paskolų portfelio kredito kokybės analizė, grindžiama pirma apibūdintomis įvairiomis paskolų klasifikacijos klasėmis.

3.2.3.2 Skolinimo kredito rizikos analizė

Tolesnėje lentelėje pateikta didžiausia pasirašytų ir išmokėtų paskolų kredito rizika pagal skolininko pobūdį, atsižvelgiant į garantų suteiktas garantijas:

2012 12 31 (tūkst. EUR) || Su garantija || Kitoks kredito vertės didinimas || Be garantijos || Iš viso

Bankai || 12 630 || 136 695 || 207 582 || 356 907

Įmonės || 20 077 || 78 171 || 478 358 || 576 606

Valstybinės institucijos || 30 462 || - || 18 || 30 480

Valstybės || - || 5 819 || 176 468 || 182 287

Iš viso išmokėta || 63 169 || 220 686 || 862 425 || 1 146 280

Pasirašyta, bet neišmokėta || 14 091 || 142 963 || 591 990 || 749 044

2011 12 31 (tūkst. EUR) || Su garantija || Kitoks kredito vertės didinimas || Be garantijos || Iš viso

Bankai || 13 026 || 97 994 || 197 245 || 308 265

Įmonės || 15 699 || 55 601 || 475 012 || 546 312

Valstybinės institucijos || 37 670 || - || - || 37 670

Valstybės || - || 6 214 || 134 699 || 140 913

Iš viso išmokėta || 66 395 || 159 809 || 806 956 || 1 033 160

Pasirašyta, bet neišmokėta || 10 434 || 173 484 || 517 174 || 701 092

Su priemonės paskolomis susijusius įvykius, turinčius įtakos skolininkams ir garantams, nuolat stebi Operacijų departamentas B, EIB veiklos direktoratas, atsakingas už operacijas už ES ribų. Visų pirma sutartinės teisės vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju, jeigu pablogėja reitingas ir (arba) neįvykdomi sutartiniai įsipareigojimai. Prireikus, vadovaujantis kredito rizikos gairėmis, taikomos rizikos mažinimo priemonės. Be to, jeigu atnaujinamos paskoloms suteiktos banko garantijos, užtikrinama, kad jos būtų pakeistos arba būtų laiku imamasi veiksmų.

Iškart reaguojant į 2008 m. rugsėjo mėn. įvykius finansų rinkose, sustiprinti priemonės susitarimai dėl rizikos stebėsenos ir valdymo. Šiuo tikslu 2011 m. balandžio mėn. Operacijų departamentas B įsteigė savarankišką priežiūros skyrių, kuris tiesiogiai atsiskaito generaliniam direktoriui ir yra atsakingas už paskolų finansinę ir sutarčių priežiūrą. Jo tikslas – skatinti departamentus keistis informacija ir siūlyti atskaitomybės ir veiklos valdymo procedūras, taikytinas finansų krizių metu, kad prireikus būtų galima greitai reaguoti.

3.2.3.3 Kredito kokybės analizė pagal skolininko tipą

Tolesnėje lentelėje pateikta 2012 gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. priemonės paskolų portfelio kredito kokybės analizė pagal paskolos klasifikavimo paraiškas, remiantis pasirašytų paskolų (išmokėtų ir neišmokėtų) rizika.

2012 12 31 (tūkst. EUR) || ||  Aukštas reitingas ||  Standartinis reitingas ||  Mažiausia priimtina rizika ||  Didelė rizika ||  Be reitingo ||  Iš viso

|| || Nuo A iki B- || C || D+ || D- ir žemesnis || ||

Skolininkas || Bankai || 50 000 || 24 342 || 21 864 || 529 325 || 337 014 || 962 545

Įmonės || 7 466 || 8 006 || - || 605 672 || - || 621 144

Valstybinės institucijos || - || - || - || 70 480 || - || 70 480

Valstybės || - || - || - || 241 155 || - || 241 155

Iš viso || || 57 466 || 32 348 || 21 864 || 1 446 632 || 337 014 || 1 895 324

2011 12 31 (tūkst. EUR) || ||  Aukštas reitingas ||  Standartinis reitingas ||  Mažiausia priimtina rizika ||  Didelė rizika ||  Be reitingo ||  Iš viso

|| || Nuo A iki B- || C || D+ ||  D- ir žemesnis || ||

Skolininkas || Bankai || 50 002 || 9 674 || 39 966 || 356 629 || 351 476 || 807 747

Įmonės || 3 917 || 5 279 || - || 635 825 || - || 645 021

Valstybinės institucijos || - || - || - || 38 761 || - || 38 761

Valstybės || - || - || - || 242 723 || - || 242 723

Iš viso || || 53 919 || 14 953 || 39 966 || 1 273 938 || 351 476 || 1 734 252

3.2.3.4 Paskolų ir gautinų sumų rizikos koncentracija

3.2.3.4.1 Geografinė analizė

Atsižvelgiant į skolininko šalį, priemonės paskolų portfelį galima analizuoti pagal toliau nurodytus geografinius regionus (tūkst. EUR).

Skolininko šalis || 2012 12 31 || 2011 12 31

AKR regionas || 84 051 || 99 543

Uganda || 140 833 || 117 035

Vakarų Afrikos regionas || 33 856 || 14 161

Mozambikas || 137 745 || 126 666

Mauritanija || 65 670 || 43 427

Etiopija || 81 666 || 84 266

Dominikos Respublika || 67 991 || 66 118

Kenija || 131 566 || 65 611

Kamerūnas || 72 525 || 60 706

Zambija || 18 772 || 43 294

Kongo Demokratinė Respublika || 28 415 || 8 980

Nigerija || 14 383 || 28 691

Ramiojo vandenyno regionas || 17 767 || 20 603

Centrinės Afrikos regionas || 10 431 || 12 109

Jamaika || 71 027 || 59 317

Madagaskaras || - || 1 253

Mauricijus || 11 302 || 12 732

Gana || 5 642 || 7 812

Angola || 10 009 || 13 598

Trinidadas ir Tobagas || 1 483 || 1 002

Burkina Fasas || 10 727 || 12 588

Malavis || 4 950 || 5 833

Naujoji Kaledonija || 4 198 || 4 673

Ruanda || 9 641 || 11 197

Nigeris || 4 146 || 3 950

Prancūzijos Polinezija || 2 631 || 3 131

Botsvana || - || -

Senegalas || 5 837 || 10 329

Lesotas || 3 827 || 3 902

Vanuatu || 3 639 || 3 917

Belizas || 13 || 103

Grenada || 2 477 || 2 698

Gabonas || 1 011 || 1 509

Togas || 52 644 || 53 224

Žaliasis Kyšulys || 27 073 || 28 405

Džibutis || 762 || 777

Haitis || 4 654 || -

Sent Lusija || 2 916 || -

Iš viso || 1 146 280 || 1 033 160

3.2.3.4.2 Pramonės sektorių analizė

Tolesnėje lentelėje priemonės paskolų portfelis analizuojamas pagal skolininko pramonės sektorių. Operacijos, kurios prieš jas išmokant galutiniam gavėjui pirma išmokamos finansų tarpininkams, parodomos prie bendrųjų paskolų (tūkst. EUR).

Skolininko pramonės sektorius || 2012 12 31 || 2011 12 31

Bendrosios paskolos ir agentūrų susitarimai || 252 662 || 218 912

Oro transporto bendrovės ir orlaivių gamyba || 13 || 103

Oro uostų ir oro eismo valdymo sistemos || 30 480 || 31 052

Žaliavos ir kasyba || 168 911 || 135 573

Cheminės medžiagos, plastikas ir farmacijos produktai || - || 20 400

Geriamasis vanduo, vandens valymas || 38 697 || 33 247

Elektros energija, anglis ir kt. || 409 090 || 358 745

Maisto grandinė || - || 1 244

Investicinės prekės ir ilgo naudojimo prekės || 3 827 || 3 902

Jūrų transportas ir kt. || 5 819 || 6 214

Žaliavų perdirbimas, statyba || 24 154 || 29 025

Popieriaus grandinė || 4 747 || 4 840

Keliai ir greitkeliai || 73 921 || 62 856

Telekomunikacijos || 18 427 || 24 963

Tretinės paslaugos ir kt. || 115 532 || 102 084

Iš viso || 1 146 280 || 1 033 160

3.2.3.5 Įsiskolinimai už paskolas

Įsiskolinimų sumos nustatomos, stebimos ir apie jas pranešama remiantis procedūrų rinkiniu „Pavėluotų mokėjimų stebėsenos gairės“.

Įsiskolinimų sumų stebėseną ir atskaitomybę paprastai vykdo EIB operacijų valdymo ir restruktūrizavimo direktorato Pavėluotų mokėjimų skyrius. Šis skyrius rengia mėnesinę ataskaitą apie nesumokėtas priemonės paskolų įmokas, įskaitant lentelę, kurioje pateikiamas daugiau kaip aštuonių dienų įsiskolinimų kasmėnesinis palyginimas. Mėnesinėje ataskaitoje išsamiai nurodoma, kokių veiksmų jau imtasi ar bus imtasi pagal šalį, paskolą ir įmoką.

Be to, rengiama mėnesinė ataskaita apie paskolas, už kurias vėluojama sumokėti daugiau kaip 90 dienų, kuri siunčiama Europos Komisijai. Du kartus per metus EIB valdymo komitetas gauna lentelę, kurioje apibendrinami įsiskolinimai už paskolas (daugiau kaip 30 ir daugiau kaip 90 dienų), taip pat ataskaitą, kurioje pateikta lyginamoji informacija apie metinę ir pusmetinę įsiskolinimų raidą.

Susijusių paskolų mokėjimų įsiskolinimus galima analizuoti taip (tūkst. EUR):

|| Pastabos || Paskolos ir gautinos sumos 2012 12 31 || Paskolos ir gautinos sumos 2011 12 31

Balansinė vertė || || 1 146 280 || 1 033 160

|| || ||

Atskiras vertės sumažėjimas || || ||

Bendroji suma || || 110 767 || 112 662

Sumažinimas dėl vertės sumažėjimo || 7 || -45 144 || -48 816

Balansinė vertė, atskiras vertės sumažėjimas || || 65 623 || 63 846

|| || ||

Bendras vertės sumažėjimas || || ||

Bendroji suma || || - || -

Sumažinimas dėl vertės sumažėjimo || || - || -

Balansinė vertė, bendras vertės sumažėjimas || || - || -

|| || ||

Laiku nesumokėta, bet vertė nesumažėjo || || ||

|| || ||

Laiku nesumokėta: || || ||

30–60 dienų || || 12 ||  8

60–90 dienų || || - ||  472

90–180 dienų || || - ||  13

daugiau kaip 180 dienų || || - ||  33

Balansinė vertė, kai laiku nesumokėta, bet vertė nesumažėjo || || 12 ||  526

|| || ||

Balansinė vertė, kai laiku sumokėta ir vertė nesumažėjo || || 1 080 645 || 968 788

|| || ||

Paskolų ir gautinų sumų balansinė vertė, iš viso || || 1 146 280 || 1 033 160

|| || || ||

3.2.4. Pinigų ir pinigų ekvivalentų kredito rizika

Turimos lėšos investuojamos vadovaujantis priemonės sutartinių mokėjimo įsipareigojimų tvarkaraščiu. Nuo 2012 12 31 investicijos buvo vykdomos tik banko indėlių ir kitų trumpalaikių finansinių priemonių pavidalu. Remiantis investavimo gairėmis ir atsižvelgiant į likvidumo reikalavimus, taip pat galima investuoti į vidutinės trukmės ir ilgalaikes obligacijas.

Žemiausias trumpalaikis kredito reitingas, kurį privalo turėti įgaliotieji bankai ar emitentai, yra P-1 / A-1 / F1 („Moody’s“, S&P, „Fitch“). Jeigu kelios kredito reitingų agentūros suteikė skirtingus reitingus, atsižvelgiama į žemiausiąjį. Didžiausia leistina riba kiekvienam įgaliotajam bankui arba emitentui šiuo metu siekia 50 000 000 EUR (penkiasdešimt milijonų eurų).

Indėliai padedami įgaliotuosiuose subjektuose ne ilgiau kaip trims mėnesiams nuo prekybos datos ir iki kredito rizikos ribos.

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. visi priemonės banko indėliai ir trumpalaikiai komerciniai vekseliai atsiskaitymo dieną turėjo bent jau P-1 reitingą pagal „Moody’s“. 2011 m. gruodžio 31 d. P-2 reitingas suteiktas dėl to, kad 2011 m. gruodžio 21 d. buvo sumažintas vienos sandorio šalies reitingas.

Tolesnėje lentelėje pateikta banko indėlių ir sukauptų palūkanų apžvalga (tūkst. EUR).

Žemiausias trumpalaikis reitingas („Moody’s“ terminas) ||      Žemiausias ilgalaikis      reitingas      („Moody’s“ terminas) || 2012 12 31 || 2011 12 31

P-1 ||      Aa1 || 43 400 || 10 % || - || -

P-1 ||      Aa2 || - || - || 28 622 || 6 %

P-1 ||      Aa3 || 130 901 || 29% || 105 547 || 24 %

P-1 ||      A1 || 83 500 || 18 % || 117 603 || 26 %

P-1 ||      A2 || 198 179 || 43 % || 179 938 || 40 %

P-2 ||      A3 || - || - || 17 441 || 4 %

Iš viso ||      || 455 980 || 100 % || 449 151 || 100 %

3.2.5. Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika

3.2.5.1 Išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos politika

Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika išreiškiama nuostoliu, kurį tam tikra šalis patirtų, jeigu kita sandorio šalis nepajėgtų vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika kinta priklausomai nuo daugelio veiksnių (pvz., palūkanų ir valiutų kursų), paprastai ji atitinka tik nedidelę jų tariamosios vertės dalį.

Vykdant įprastinę veiklą dėl priemonės gali būti sudaryti apsikeitimo sandoriai, siekiant apdrausti nuo rizikos specialias skolinimo operacijas, arba išankstiniai valiutos sandoriai kitomis nei euras aktyviai prekiaujamomis valiutomis, valiutos pozicijai apdrausti nuo rizikos. Visus apsikeitimo sandorius Europos investicijų bankas vykdo su išorės sandorio šalimi. Apsikeitimo sandoriai reglamentuojami pagal tuos pačius Europos investicijų banko ir išorės sandorio šalių pasirašytus pagrindinius apsikeitimo sandorių susitarimus (angl. Master Swap Agreements) ir kredito užtikrinimo priedus (angl. Credit Support Annexes).

3.2.5.2 Išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos nustatymas

Visi Europos investicijų banko vykdomi su priemone susiję apsikeitimo sandoriai tvarkomi remiantis tuo pačiu sutartiniu pagrindu ir metodikomis, kurie taikomi išvestinėms finansinėms priemonėms, dėl kurių Europos investicijų bankas susiderėjo savo reikmėms. Visų pirma, apsikeitimo sandorių šalių tinkamumą Europos investicijų bankas nustato remdamasis tomis pačiomis tinkamumo sąlygomis, kurios taikomos bendraisiais apsikeitimo sandorių tikslais.

Su apsikeitimo sandoriais ir išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusią kredito riziką Europos investicijų bankas nustato taikydamas grynosios rinkos rizikos (angl. Net Market Exposure, NME) ir galimos būsimos rizikos (angl. Potential Future Exposure, PFE) metodą, skirtą atskaitomybei ir ribos stebėsenai. NME ir PFE visiškai apima su investicine priemone susijusias išvestines finansines priemones.

Tolesnėje lentelėje nurodoma apsikeitimo sandorių (įskaitant skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius, tačiau be trumpalaikių valiutų apsikeitimo sandorių), kurie suskirstyti pagal jų sąlyginę sumą ir tikrąją vertę, trukmė.

2012 12 31 apsikeitimo sandoriai || iki || 1– || 5– || daugiau kaip || Iš viso 2012 m.

(tūkst. EUR) || 1 metų || 5 metai || 10 metų || 10 metų ||

Sąlyginė suma || 1 480 || 9 833 || 15 253 || - || 26 566

Tikroji vertė (t. y. grynoji diskontuota vertė) || 71 || -528 || -3 529 || - || -3 986

2011 12 31 apsikeitimo sandoriai || iki || 1– || 5– || daugiau kaip || Iš viso 2011 m.

(tūkst. EUR) || 1 metų || 5 metai || 10 metų || 10 metų ||

Sąlyginė suma || 7 042 || 43 593 || 16 899 || - || 67 534

Tikroji vertė (t. y. grynoji diskontuota vertė) || -674 || -1 331 || -3 869 || - || -5 874

Trumpalaikiai valiutų apsikeitimo sandoriai pagal priemonę sudaromi siekiant apdrausti nuo valiutų rizikos paskolas, išduodamas kita nei euras valiuta.  Trumpalaikių valiutų apsikeitimo sandorių trukmė ne ilgesnė kaip trys mėnesiai, jie nuolat pratęsiami. 2012 m. gruodžio 31 d. trumpalaikių valiutų apsikeitimo sandorių sąlyginė suma siekė 652 mln. EUR, o 2011 m. gruodžio 31 d. – 585 mln. EUR. 2012 m. gruodžio 31 d. trumpalaikių valiutų apsikeitimo sandorių tikroji vertė siekė -2,9 mln. EUR, o 2011 m. gruodžio 31 d. – -6,4 mln. EUR.

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai pagal priemonę sudaromi siekiant apdrausti nuo palūkanų normos rizikos išmokėtas paskolas. 2012 m. gruodžio 31 d. buvo likęs vienas palūkanų normų apsikeitimo sandoris, kurio sąlyginė suma siekė 19,6 mln. EUR (2011 m. – nulis), o tikroji vertė – 0,03 mln. EUR (2011 m. – nulis).

3.2.6. Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto kredito rizika

Lentelėje parodyta iki išpirkimo termino laikomo portfelio, kurį sudaro vien tik obligacijos, kurių likęs terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai, būklė.

Žemiausias trumpalaikis reitingas („Moody’s“ terminas) ||      Žemiausias ilgalaikis      reitingas      („Moody’s“ terminas) || 2012 12 31 || 2011 12 31

P-2 ||      Baa2 || 50 143 || 51 % || - || -

P-3 ||      Baa3 || 48 886 || 49 % || - || -

Iš viso ||      || 99 029 || 100 % || - || -

3.3 Likvidumo rizika

3.3.1 Likvidumo rizikos valdymas

Likvidumo rizika – tai rizika, kad subjektas patirs sunkumų vykdyti prievoles, susijusias su finansiniais įsipareigojimais, kurie įvykdomi sumokant pinigus arba pateikiant kitokį finansinį turtą.

IP visų pirma finansuojama metiniais valstybių narių įnašais (9-ojo ir 10-ojo EPF ištekliais), taip pat dėl IP operacijų atsirandančiomis grįžtamosiomis lėšomis. Kiekvienais metais EK, atsižvelgdama į EIB prognozes dėl IP valdymo ir operacijų, parengia ir iki spalio 15 d. pateikia Tarybai ataskaitą su informacija apie įsipareigojimus, mokėjimus ir prašymų sumokėti įnašus (įskaitant palūkanų subsidijas) einamaisiais metais bei per kitus dvejus biudžetinius metus metinę sumą.

Siekiant apskaičiuoti metinius valstybių narių įnašus, analizuojama ir metų eigoje stebima esamo ir numatomo portfelio išmokėjimo eiga. Siekiant patikslinti metinius likvidumo reikalavimus, atsižvelgiama į ypatingus įvykius, pvz., anksti gautas grąžinamąsias išmokas, akcijų pardavimą ar įsipareigojimų nevykdymo atvejus. Siekiant papildomai sumažinti likvidumo riziką, palaikomas priemonės likvidumo rezervas, kuris yra pakankamas, kad bet kuriuo metu būtų galima padengti numatytas išmokas, apie kurias reguliariai praneša Operacijų departamentas B.

IP vardu atidarytų sąskaitų iždo turtą valdo Banko iždo departamentas, vadovaudamasis veiklos ir administracinių padalinių pareigų atskyrimo principu. Už atsiskaitymo operacijas, susijusias su minėto turto investavimu, atsakingas Operacijų planavimo ir atsiskaitymo departamentas.

Be to, vadovaujantis pareigų atskyrimo principu, už sandorio šalių įgaliojimą ir iždo investicijų ribų nustatymą ir stebėjimą atsakingas Banko rizikos valdymo direktoratas.

3.3.2 Likvidumo rizikos vertinimas

Šio skirsnio lentelėse analizuojami finansiniai priemonės įsipareigojimai pagal terminą, remiantis laikotarpiu, likusiu nuo balanso datos iki sutarties termino datos (remiantis nediskontuotais pinigų srautais).

Priemonė susijusi su įsipareigojimais pagal neišmokėtas kredito dalis pagal pasirašytus paskolos susitarimus, pagal neišmokėtas pasirašytų kapitalo pasirašymo / investicinių susitarimų dalis, pagal suteiktas paskolų garantijas arba pagal palūkanų normų subsidijas ir techninę pagalbą (TP). Išmokėjimo eiga susijusi su dideliu neapibrėžtumu. Paskoloms pagal IP nustatytas išmokėjimo terminas. Vis dėlto išmokėjimas atliekamas tokiu metu ir tokiomis sumomis, kurie atspindi susijusių investicinių projektų ir finansavimo operacijų pažangą palyginti kintančiomis veiklos sąlygomis. Kapitalo investicijos tampa mokėtinomis, kai akcijų fondų valdytojai parengia galiojančius kvietimus įnešti kapitalo lėšų, kurie rodo jų investicinės veiklos pažangą. Lėšų įnešimo laikotarpis paprastai yra 3 metai, tačiau jis dažnai pratęsiamas vieniems arba dvejiems metams. Kai kurių išmokėjimo įsipareigojimų laikotarpis paprastai yra ilgesnis nei lėšų įnešimo laikotarpis, t. y. iki to laiko, kai galima visiškai disponuoti fondo investicijomis, kadangi fondo likvidumas gali būti nepakankamas, kad laikas nuo laiko būtų galima įvykdyti mokėjimo įsipareigojimus, kylančius dėl mokesčių ar kitokių išlaidų. Paskolų garantijoms netaikomi specialūs išmokėjimo įsipareigojimai, nebent garantijos gavėjas pareikalauja įvykdyti garantiją. Neapmokėtos garantijos suma sumažinama, atsižvelgiant į kiekvienos garantija užtikrintos paskolos grąžinimo grafiką.

Remiantis šia informacija, įvertintas toliau parodytų terminų suskirstymas, atsižvelgiant kiekvienu atveju į sutartinį išmokėjimo laikotarpį, naudojantis prognozėmis, parengtomis pagal standartinius priemonės likvidumo planavimo metodus. Kiek tai susiję su išmokėjimo įsipareigojimais pagal techninės pagalbos sutartis, paprastai jie yra trumpalaikiai (iki vienų metų). „Neapibrėžtas terminas“ pasirinktas šiais atvejais: panaudotų ir nepanaudotų garantijų įsipareigojimai; paskolos, kurias įsipareigojama skirti, bet kurios neišmokėtos ir kurių sutartinis išmokėjimo laikotarpis pasibaigė ir bus pratęstas; palūkanų normų subsidijos, kurių atžvilgiu iš valstybių narių paprašyta lėšų, siekiant padengti būsimus reikalavimus, remiantis bendra suma.

Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų likvidumas parodo apsikeitimo sandorių, įskaitant skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius (angl. CCS – cross currency swaps), skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius (angl. CCIRS – cross currency interest rate swaps), trumpalaikius valiutų apsikeitimo sandorius ir palūkanų normų apsikeitimo sandorius, sutartinius nediskontuotus pinigų srautus.

Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas ||  3 mėnesiai arba trumpesnis || Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai || Ilgesnis nei 1–5 metai || Ilgesnis nei 5 metai || Neapibrėžtas terminas || Bendros nominaliosios išlaidos

Tūkst. EUR 2012 12 31

Kita (išduotos garantijos, panaudotos garantijos) || - || - || - || - || 26 224 || 26 224

Paskolų, kurias įsipareigojama skirti, bet kurios neišmokėtos, išlaidos || 16 500 || 287 657 || 243 020 || - || 201 867 || 749 044

Investicinių lėšų, kurias įsipareigojama skirti, ir pasirašytų akcijų išlaidos || - || 26 806 || 54 958 || 7 319 || 127 987 || 217 070

Palūkanų subsidijų, kurias įsipareigojama skirti, išlaidos || 255 || 101 495 || 79 206 || - || 23 599 || 204 555

Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, išlaidos || 2 000 || 8 511 || 13 109 || - || - || 23 620

Iš viso || 18 755 || 424 469 || 390 293 || 7 319 || 379 677 || 1 220 513

Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas ||  3 mėnesiai arba trumpesnis || Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai || Ilgesnis nei 1–5 metai || Ilgesnis nei 5 metai || Neapibrėžtas terminas || Bendros nominaliosios išlaidos

Tūkst. EUR 2011 12 31

Kita (išduotos garantijos, panaudotos garantijos) || - || - || - || - || 27 909 || 27 909

Paskolų, kurias įsipareigojama skirti, bet kurios neišmokėtos, išlaidos || 2 295 || 257 127 || 274 573 || 54 000 || 113 097 || 701 092

Investicinių lėšų, kurias įsipareigojama skirti, ir pasirašytų akcijų išlaidos || 2 035 || 38 424 || 38 010 || 7 666 || 178 432 || 264 567

Palūkanų subsidijų, kurias įsipareigojama skirti, išlaidos || 1 445 || 31 100 || 139 211 || - || 16 211 || 187 967

Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, išlaidos || 4 564 || 16 693 || - || - || - || 21 257

Iš viso || 10 339 || 343 344 || 451 794 || 61 666 || 335 649 || 1 202 792

Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas Tūkst. EUR 2012 12 31 ||  3 mėnesiai arba trumpesnis || Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai || Ilgesnis nei 1–5 metai || Ilgesnis kaip 5 metai || Bendros nominaliosios įplaukos / išlaidos

CCS and CCIRS – Inflows || 1 238 || 7 364 || 14 498 || 5 350 || 28 450

CCS ir CCIRS – Išlaidos || -1 286 || -8 428 || -17 218 || -5 894 || -32 826

Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai – Įplaukos || 649 000 || - || - || - || 649 000

Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai – Išlaidos || -652 451 || - || - || - || -652 451

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai – Įplaukos || 65 || 511 || 3 274 || 2 117 || 5 967

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai – Išlaidos || - || -753 || -3 537 || -1 577 || -5 867

Iš viso || -3 434 || -1 306 || -2 983 || -4 || -7 727

|| || || || ||

Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas Tūkst. EUR 2011 12 31 ||  3 mėnesiai arba trumpesnis || Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai || Ilgesnis nei 1–5 metai || Ilgesnis nei 5 metai || Bendros nominaliosios įplaukos / išlaidos

CCS ir CCIRS – Įplaukos || 9 873 || 14 365 || 19 533 || 7 430 || 51 201

CCS ir CCIRS – Išlaidos || -10 091 || -17 527 || -24 420 || -9 015 || -61 053

Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai – Įplaukos || 585 000 || - || - || - || 585 000

Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai – Išlaidos || -591 909 || - || - || - || -591 909

Iš viso || -7 127 || -3 162 || -4 887 || -1 585 || -16 761

3.4 Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų, kaip antai palūkanų normų, akcijų kainų, užsienio valiutos kursų ir kredito kainos skirtumų (nesusijusių su emitento kreditingumo pokyčiais), pokyčiai turės įtakos subjekto pajamoms ar finansinėse priemonėse jo valdomo turto vertei.

3.4.1. Palūkanų normos rizika

Palūkanų normos rizika – tai priemonės pozicijų ekonominės vertės arba iš jų gaunamų pajamų kintamumas, susijęs su nepalankiais rinkos pajamingumo pokyčiais ar palūkanų normos termino struktūra. Palūkanų normos rizika kyla, kai skiriasi įvairaus turto ir įsipareigojimų perkainojimo ir grąžinimo termino ypatybės.

Pagal priemonę jos paskolų portfelio ir susijusių mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių jautrumas palūkanų normos rizikai vertinamas apskaičiuojant bazinio punkto vertę (BPV).

Remiantis BPV, vertinamas atitinkamo portfelio grynosios dabartinės vertės padidėjimas arba sumažėjimas, kai 1 baziniu punktu (0,01 %) padidėja palūkanų normos, esant konkrečiam terminui: „pinigų rinkos – iki vienų metų“, „labai trumpam – 2–3 metai“, „trumpam – 4–6 metai“, „ilgam – 12–20 metų“ arba „labai ilgam – daugiau kaip 21 metų“.

Siekiant nustatyti paskolų grynąją dabartinę vertę, pagal priemonę eurais išreikštiems pinigų srautams ir kitokiai nei JAV doleriai užsienio valiutai naudojama finansavimo eurais kreivė (apsikeitimo sandorių eurais kreivė + EIB finansavimo marža), o JAV doleriais išreikštiems pinigų srautams – finansavimo JAV doleriais kreivė. Siekiant nustatyti mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių grynąją dabartinę vertę, pagal priemonę eurais išreikštiems pinigų srautams naudojama apsikeitimo sandorių eurais kreivė, o JAV doleriais išreikštiems pinigų srautams – apsikeitimo sandorių JAV doleriais kreivė.

Kaip parodyta kitoje lentelėje, paskolų portfelio, įskaitant susijusius mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorius 2012 m. gruodžio 31 d., grynoji dabartinė vertė sumažėjo 341 000 EUR (2011 m. gruodžio 31 d. sumažėjo 239 000 EUR), palūkanų normoms kartu padidėjus 1 baziniu punktu.

Bazinio punkto vertė (tūkst. EUR) || Pinigų rinka || Labai trumpas || Trumpas || Vidutinis || Ilgas || Labai ilgas || Iš viso

2012 12 31 || 1 metai || 2–3 metai || 4–6 metai || 7–11 metų || 12–20 metų || 21 metai ||

Bendras paskolų ir mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių jautrumas || -25 || -47 || -90 || -117 || -62 || - || -341

Bazinio punkto vertė (tūkst. EUR) || Pinigų rinka || Labai trumpas || Trumpas || Vidutinis || Ilgas || Labai ilgas || Iš viso

2011 12 31 || 1 metai || 2–3 metai || 4–6 metai || 7–11 metų || 12–20 metų || 21 metai ||

Bendras paskolų ir mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių jautrumas || -20 || -28 || -60 || -78 || -53 || - || -239

3.4.2. Užsienio valiutos kurso rizika

Užsienio valiutos kurso rizika – tai priemonės pozicijų ekonominės vertės arba iš jų gaunamų pajamų kintamumas, susijęs su nepalankiais užsienio valiutos kurso pokyčiais.

Taikant priemonę užsienio valiutos kurso rizika kyla visada, kai nesutampa turto ir įsipareigojimų valiuta. Užsienio valiutos kurso rizika apima ir netikėtų bei nepalankių būsimų pinigų srautų vertės pokyčių, kuriuos lemia valiutos kurso svyravimai, poveikį.

3.4.2.1 Užsienio valiutos kurso rizika ir iždo turtas

IP iždo turtas išreiškiamas eurais arba JAV doleriais.

Nuo užsienio valiutos kurso rizikos apsidraudžiama sudarant neatidėliotinus valiutos keitimo sandorius (angl. FX spot) arba išankstinius sandorius, taip pat valiutos apsikeitimo sandorius (angl. FX swaps) arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius. Jeigu mano esant būtina ir tinkama, EIB Iždo departamentas gali imtis bet kokių kitų Banko politiką atitinkančių priemonių, kuriomis apsaugoma nuo rinkos rizikos, patiriamos dėl IP finansinės veiklos.

3.4.2.2 Užsienio valiutos rizika ir IP finansuojamos arba garantuojamos operacijos

Valstybių narių įnašai pagal IP mokami eurais. IP finansuojamos arba garantuojamos operacijos, taip pat palūkanų normos subsidijos gali būti išreikštos eurais, JAV doleriais ar bet kuria kita leistina valiuta.

Užsienio valiutos kurso rizika (euro kaip pasirinktosios valiutos atžvilgiu) kyla visada, kai operacijos, atliekamos kita nei euras valiuta, nėra apdraustos. IP apdraudimo nuo užsienio valiutos kurso rizikos gairės pateiktos toliau.

3.4.2.2.1. Kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis atliekamų operacijų apdraudimas

- Kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis išmokamos IP paskolos apdraudžiamos tokio paties finansinio profilio kaip susijusi paskola skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriais su sąlyga, kad veikia apsikeitimo sandorių rinka.

- Išmokėdamas kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis vykdomų ir ilgalaikėmis apsidraudimo operacijomis neapsaugotų IP operacijų lėšas Iždo departamentas užsienio valiutos keitimo sandorį sudaro prieš dvi darbo dienas iki išmokėjimo. IP operacijoms taikomas perskaičiavimo kursas atitinka rinkos valiutos keitimo kursą, kurį taiko Iždo departamentas. Taip pat ir grąžintų sumų, gautų kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis, atveju Iždo departamentas prireikus atlieka užsienio valiutos keitimo sandorį gautoms valiutoms perskaičiuoti.

- Nepareikalautosios garantijos neapdraudžiamos jokiu užsienio valiutos sandoriu. Kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis reikalaujamos garantijos bus apdraudžiamos.

- Kitomis nei euras ir JAV doleris valiutomis vykdomos operacijos, kurių Iždo departamentas negali apdrausti jokiu užsienio valiutos keitimo sandoriu, lieka neapdraustos. Prie minėtų operacijų priskiriamos ir (sintetinės apskaitos) operacijos, išreikštos vietos valiuta, tačiau atliktos eurais arba JAV doleriais. Dėl to IP kyla užsienio valiutos rizika.

3.4.2.2.2. JAV doleriais išreikštų operacijų apdraudimas

- Bendra likusi visų IP operacijų (išskyrus nepareikalautąsias garantijas) suma, išreikšta JAV doleriais, apdraudžiama JAV dolerio ir euro apsikeitimo sandoriais, kurie periodiškai pratęsiami. Atsižvelgiant į planuojamas ar tikėtinas grįžtamąsias lėšas ar lėšų išmokėjimą, kiekvieno laikotarpio pradžioje nustatomi būsimojo laikotarpio JAV doleriais gautini ar mokėtini pinigų srautai. Kartu pratęsiami užsienio valiutos apsikeitimo sandoriai, kurių galiojimas baigiasi, o jų suma patikslinama taip, kad padengtų bent jau būsimu laikotarpiu numatomus likvidumo poreikius JAV doleriais.

- Siekiant prireikus patikslinti būsimo užsienio valiutos apsikeitimo sandorio pratęsimo draudimą, periodiškai apskaičiuojama bendra JAV dolerio rizika pagal kiekvieną apskaitos įrašą.

- Jeigu veiklos požiūriu Iždo departamentui patogu, valiutos apsikeitimo sandoriai gali būti taikomi ir specialioms JAV doleriais išmokamoms paskoloms apdrausti.

- Nenumatytas likvidumo JAV doleriais trūkumas pratęsimo laikotarpiu gali būti dengiamas sudarant ad hoc užsienio valiutos apsikeitimo sandorius, o likvidžių lėšų perteklius investuojamas į iždo turtą arba pakeičiamas į eurus.

- Bet kuriuo atveju bendra likusi neapsaugota sandorių JAV doleriais suma (nominalia verte) niekada neviršija 5 000 000 JAV dolerių (penkių milijonų JAV dolerių). Ši riba kasmet patikslinama. Šią ribą viršijus Iždo departamentas riziką sumažina iki nustatytos ribos sudarydamas valiutos keitimo sandorį.

3.4.2.3 Užsienio valiutos kurso pozicija

Tolesnėse lentelėse nurodoma priemonės užsienio valiutos kurso pozicija (tūkst. EUR).

2012 m. gruodžio 31 d. || EUR || USD || KES || AKR / UŠT valiutos || Iš viso

|| || || || ||

TURTAS || || || || ||

Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 424 647 || 41 921 || - || - || 466 568

Išvestinės finansinės priemonės || 1 064 || -949 || - || - || 115

Paskolos ir gautinos sumos || 513 231 || 508 412 || 60 348 || 64 289 || 1 146 280

Parduoti laikomas finansinis turtas || 66 509 || 259 694 || - || 6 798 || 333 001

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos || 87 310 || - || - || - || 87 310

Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas || 99 029 || - || - || - || 99 029

Kitas turtas || - || - || - || 224 || 224

Iš viso turto || 1 191 790 || 809 078 || 60 348 || 71 311 || 2 132 527

|| || || || ||

ĮSIPAREIGOJIMAI IR ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI || || || || ||

Įsipareigojimai || || || || ||

Išvestinės finansinės priemonės || -675 814 || 682 849 || - || - || 7 035

Būsimųjų laikotarpių pajamos || 37 560 || 248 || - || - || 37 808

Trečiosioms šalims mokėtinos sumos || 312 040 || 46 || - || - || 312 086

Kiti įsipareigojimai || 905 || 19 || 14 || 215 || 1 153

Iš viso įsipareigojimų || -325 309 || 683 162 || 14 || 215 || 358 082

Įnašų mokėtojų ištekliai || || || || ||

Pareikalautasis valstybių narių įnašas || 1 561 309 || - || - || - || 1 561 309

Tikrosios vertės rezervas || 5 366 || 59 144 || - || 3 924 || 68 434

Nepaskirstytasis pelnas || 144 702 || - || - || - || 144 702

Iš viso įnašų mokėtojų išteklių || 1 711 377 || 59 144 || - || 3 924 || 1 774 445

Iš viso įsipareigojimų ir įnašų mokėtojų išteklių || 1 386 068 || 742 306 || 14 || 4 139 || 2 132 527

Valiutos pozicija 2012 m. gruodžio 31 d. || -194 278 || 66 772 || 60 334 || 67 172 || -

|| || || || ||

2012 m. gruodžio 31 d. || || || || ||

ĮSIPAREIGOJIMAI || || || || ||

Neišmokėtos paskolos ir parduoti laikomas finansinis turtas || 794 475 || 171 639 || - || - || 966 114

Panaudotos garantijos || - || - || - || 6 224 || 6 224

Palūkanų subsidijos ir TP || 204 555 || - || - || - || 204 555

|| || || || ||

NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI || || || || ||

Nepanaudotos garantijos || 20 000 || - || - || - || 20 000

2011 m. gruodžio 31 d. || EUR || USD || CAD || AKR / UŠT valiutos || Iš viso

|| || || || ||

TURTAS || || || || ||

Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 416 384 || 35 895 || - || - || 452 279

Išvestinės finansinės priemonės || 13 419 || -12 985 || - || - || 434

Paskolos ir gautinos sumos || 477 340 || 501 923 || - || 53 897 || 1 033 160

Parduoti laikomas finansinis turtas || 54 287 || 186 525 || 4 303 || 6 545 || 251 660

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos || 87 310 || - || - || - || 87 310

Kitas turtas || 50 || - || - || 366 || 416

Iš viso turto || 1 048 790 || 711 358 || 4 303 || 60 808 || 1 825 259

|| || || || ||

ĮSIPAREIGOJIMAI IR ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI || || || || ||

Įsipareigojimai || || || || ||

Išvestinės finansinės priemonės || -641 758 || 654 460 || - || - || 12 702

Būsimųjų laikotarpių pajamos || 32 689 || 314 || - || - || 33 003

Trečiosioms šalims mokėtinos sumos || 329 598 || 62 || - || - || 329 660

Kiti įsipareigojimai || 691 || 19 || - || 403 || 1 113

Iš viso įsipareigojimų || -278 780 || 654 855 || - || 403 || 376 478

Įnašų mokėtojų ištekliai || || || || ||

Pareikalautasis valstybių narių įnašas || 1 281 309 || - || - || - || 1 281 309

Tikrosios vertės rezervas || 41 750 || - || - || - || 41 750

Nepaskirstytasis pelnas || 125 722 || - || - || - || 125 722

Iš viso įnašų mokėtojų išteklių || 1 448 781 || - || - || - || 1 448 781

Iš viso įsipareigojimų ir įnašų mokėtojų išteklių || 1 170 001 || 654 855 || - || 403 || 1 825 259

Valiutos pozicija 2011 m. gruodžio 31 d. || -121 211 || 56 503 || 4 303 || 60 405 || -

|| || || || ||

2011 m. gruodžio 31 d. || || || || ||

ĮSIPAREIGOJIMAI || || || || ||

Neišmokėtos paskolos ir parduoti laikomas finansinis turtas || 761 319 || 204 340 || - || - || 965 659

Panaudotos garantijos || - || - || - || 7 909 || 7 909

Palūkanų subsidijos ir TP || 209 223 || || - || - || 209 223

NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI || || || || ||

Nepanaudotos garantijos || 20 000 || - || - || - || 20 000

3.4.2.4 Jautrumo užsienio valiutos kursui analizė (tūkst. EUR)

Ataskaitinę dieną didžiausia grynoji užsienio valiutos kurso rizika buvo JAV dolerio grynoji rizika. 2012 m. gruodžio 31 d. dėl +/- 10 % pakitusio JAV dolerio perskaičiavimo kurso pasikeitė įnašų mokėtojų ištekliai – jie atitinkamai sudarė 6 682 EUR arba -6 682 EUR (2011 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 5 650 EUR arba -5 650 EUR).

3.4.2.5 Valiutų perskaičiavimo kursai

Toliau nurodyti perskaičiavimo kursai buvo taikyti sudarant 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. balansus.

|| 2012 m. gruodžio 31 d. || 2011 m. gruodžio 31 d.

Ne ES šalių valiutos || ||

Dominikos Respublikos pesai (DOP) || 53,1220 || 49,8498

Fidžio doleriai (FJD) || 2,3417 || 2,3630

Haičio gurdas (HTG) || 55,7265 || 52,1645

Kenijos šilingai (KES) || 113,68 || 109,53

Mauritanijos ugijos (MRO) || 393,99 || 372,52

Mauricijaus rupijos (MUR) || 40,19 || 37,43

Ruandos frankai (RWF) || 811,83 || 771,76

Ugandos šilingai (UGX) || 3 549 || 3 205

JAV doleriai (USD) || 1,3194 || 1,2939

CFA frankai (XAF / XOF) || 655,957 || 655,957

Pietų Afrikos randai (ZAR) || 11,1727 || 10,4830

3.4.3. Akcijų kainų rizika (tūkst. EUR)

Akcijų kainų rizika – tai rizika, kad tikroji akcijų vertė sumažės dėl akcijų indeksų lygio ir atskirų akcijų investicijų vertės pokyčių.

Akcijų kainų rizika IP kyla dėl rizikos kapitalo investicijų, t. y. investicijų į tiesioginį kapitalą ir rizikos kapitalo fondus.

Akcijų investicijos vertinamos balais. Kiekviena investicija vertinama pagal keletą kriterijų, suskirstytų į tris pagrindines kategorijas: valdymas, verslo planas ir struktūra. Atskiri balai vėliau susumuojami, o gautas bendras balas priskiriamas investicijai ir apibendrina jos bendrą stabilumą.

Akcijų rizikai taip pat taikomos ribos, nustatytos tiek pavieniu, tiek bendru lygmenimis. Tokių ribų dydis priklauso nuo akcijų investicijų kokybės.

Privačių akcijų pozicijų verte negalima greitai pasinaudoti stebėsenos ir nuolatinės kontrolės tikslais. Geriausi tokių pozicijų rodikliai, kuriais galima pasinaudoti, yra bet kokių susijusių vertinimo metodų kainos.

10 % sumažėjus akcijų indeksams ir atskirų akcijų investicijų vertei, visiems kitiems kintamiesiems nepakitus, poveikis priemonės įnašų mokėtojų ištekliams (pasikeitus parduoti laikomo akcijų portfelio tikrajai vertei) 2012 m. gruodžio 31 d. buvo lygus -33 300 EUR, o 2011 m. gruodžio 31 d. – -25 166 EUR.

4 Turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Tolesnėje lentelėje pateiktas priemonės turto ir įsipareigojimų, kurie apskaitomi finansinėse ataskaitose, palyginimas pagal balansinės vertės ir tikrosios vertės kategorijas (tūkst. EUR).

|| Balansinė vertė 2012 12 31 || Tikroji vertė 2012 12 31 || Balansinė vertė 2011 12 31 || Tikroji vertė 2011 12 31

Tikrąja verte apskaitomas turtas || || || ||

Parduoti laikomas finansinis turtas || 333 001 || 333 001 || 251 660 || 251 660

Išvestinės finansinės priemonės || 115 || 115 || 434 || 434

Iš viso || 333 116 || 333 116 || 252 094 || 252 094

|| || || ||

Amortizuota savikaina apskaitomas turtas || || || ||

Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 466 568 || 466 568 || 452 279 || 452 279

Paskolos ir gautinos sumos || 1 146 280 || 1 226 409 || 1 033 160 || 1 022 679

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos || 87 310 || 87 310 || 87 310 || 87 310

Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas || 99 029 || 98 805 || - || -

Kitas turtas || 224 || 224 || 416 || 416

Iš viso || 1 799 411 || 1 879 316 || 1 573 165 || 1 562 684

Iš viso turto || 2 132 527 || 2 212 432 || 1 825 259 || 1 814 778

|| || || ||

Tikrąja verte apskaitomi įsipareigojimai || || || ||

Išvestinės finansinės priemonės || 7 035 || 7 035 || 12 702 || 12 702

Iš viso || 7 053 || 7 053 || 12 702 || 12 702

|| || || ||

Amortizuota savikaina apskaitomi įsipareigojimai || || || ||

Būsimųjų laikotarpių pajamos || 37 808 || 37 808 || 33 003 || 33 003

Trečiosioms šalims mokėtinos sumos || 312 086 || 312 086 || 329 660 || 329 660

Kiti įsipareigojimai || 1 153 || 1 153 || 1 113 || 1 113

Iš viso || 351 047 || 351 047 || 363 776 || 363 776

Iš viso įsipareigojimų || 358 082 || 358 082 || 376 478 || 376 478

Toliau apibūdinta metodika ir prielaidos, kuriomis remiantis nustatoma tikroji turto ir įsipareigojimų vertė:

§ Turtas, kurio tikroji vertė panaši į balansinę vertę

Laikoma, kad turto ir įsipareigojimų, kurie yra likvidūs arba kurių trumpalaikė galiojimo trukmė yra mažesnė kaip trys mėnesiai, balansinė vertė panaši į jų tikrąją vertę.

§ Tikrąja verte apskaitomas turtas ir įsipareigojimai

Pagrindinis kriterijus finansinės priemonės tikrajai vertei apskaičiuoti – aktyviojoje rinkoje skelbiamos kotiruojamos kainos. Dėl priemonės portfelio investicijų pobūdžio retai turima duomenų apie tokias kainas. Priemonių, kurių rinkos kainos neskelbiamos, tikroji vertė nustatoma vertinimo būdais ar modeliais, grindžiamais, kai įmanoma, balanso sudarymo dieną turimais stebimos rinkos duomenimis.

Tolesnėje lentelėje analizuojamas finansinis turtas, kurio tikroji vertė nustatyta vertinimo metodu. Nustatyti tokie skirtingi lygiai:

- 1 lygis:       aktyviosiose rinkose kotiruojamos kainos (nepatikslintos);

- 2 lygis:       kiti nei kotiruojamos kainos 1 lygio stebimi turto duomenys, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip              kainos) arba netiesiogiai (t. y. gauti iš kainų);

- 3 lygis:       duomenys apie turtą, kurie negrindžiami stebimos rinkos duomenimis (nestebimi duomenys).

2012 m. gruodžio 31 d. (tūkst. EUR) || 1 lygis || 2 lygis || 3 lygis || Iš viso

Finansinis turtas || || || ||

Išvestinės finansinės priemonės || - || 115 || - || 115

Parduoti laikomas finansinis turtas || 11 001 || - || 322 000 || 333 001

Iš viso || 11 001 || 115 || 322 000 || 333 116

|| || || ||

Finansiniai įsipareigojimai || || || ||

Išvestinės finansinės priemonės || - || 7 035 || - || 7 035

Iš viso || - || 7 035 || - || 7 035

2011 m. gruodžio 31 d. (tūkst. EUR) || 1 lygis || 2 lygis || 3 lygis || Iš viso

Finansinis turtas || || || ||

Išvestinės finansinės priemonės || - || 434 || - || 434

Parduoti laikomas finansinis turtas || 15 214 || - || 236 446 || 251 660

Iš viso || 15 214 || 434 || 236 446 || 252 094

|| || || ||

Finansiniai įsipareigojimai || || || ||

Išvestinės finansinės priemonės || - || 12 702 || - || 12 702

Iš viso || - || 12 702 || - || 12 702

2012 m. priemonės turto vertė nebuvo perkeliama iš tikrosios vertės 1 lygio į 2 lygį ar iš 2 lygio į 1 lygį.

Tolesnėse lentelėse nurodomi 3 lygio priemonių pokyčiai 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais.

Tūkst. EUR || Parduoti laikomas finansinis turtas

Likutis 2012 m. sausio 1 d. || 236 446

Iš viso pelno arba nuostolių ||

- pelno ar nuostolių || 8 133

- kitų bendrųjų pajamų || 15 041

Išmokos || 81 981

Grąžinta suma || -19 601

Likutis 2012 m. gruodžio 31 d. || 322 000

Tūkst. EUR || Parduoti laikomas finansinis turtas

Likutis 2011 m. sausio 1 d. || 171 638

Iš viso pelno arba nuostolių ||

- pelno ar nuostolių || -3 206

- kitų bendrųjų pajamų || 21 759

Išmokos || 67 829

Grąžinta suma || -21 574

Likutis 2011 m. gruodžio 31 d. || 236 446

5 Pinigai ir pinigų ekvivalentai (tūkst. EUR)

Pinigai ir pinigų ekvivalentai gali būti skirstomi į iš valstybių narių gautas ir dar neišmokėtas lėšas bei lėšas iš priemonės pagrindinės ir finansinės veiklos.

|| 2012 12 31 || 2011 12 31

Gauti ir dar neišmokėti valstybių narių įnašai || 117 622 || 195 205

Lėšos iš priemonės finansinės ir pagrindinės veiklos || 348 946 || 257 074

Iš viso pinigų ir pinigų ekvivalentų || 466 568 || 452 279

6 Išvestinės finansinės priemonės (tūkst. EUR)

Pagrindiniai išvestinių finansinių priemonių komponentai, klasifikuojami kaip laikomi prekybai.

2012 m. gruodžio 31 d. || Tikroji vertė || Sąlyginė suma

Turtas || Įsipareigojimai

Skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriai || 87 || -102 || 7 062

Skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai || - || -3 971 || 19 504

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai || 28 || - || 19 568

Užsienio valiutos išankstiniai sandoriai || - || -2 962 || 652 451

Iš viso išvestinių finansinių priemonių || 115 || -7 035 || 698 585

|| || ||

2011 m. gruodžio 31 d. || Tikroji vertė || Sąlyginė suma

Turtas || Įsipareigojimai

Skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriai ||  434 || -953 || 29 376

Skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai || - || -5 355 || 38 158

Užsienio valiutos išankstiniai sandoriai || - || -6 394 || 585 000

Iš viso išvestinių finansinių priemonių || 434 || -12 702 || 652 534

7 Paskolos ir gautinos sumos (tūkst. EUR)

Pagrindiniai paskolų ir gautinų sumų komponentai.

|| Bendrosios paskolos  (*) || Privilegijuotosios paskolos || Subordinuotosios paskolos || Iš viso

Sumos nominaliąja verte 2012 m. sausio 1 d. || 225 365 || 716 350 || 128 679 || 1 070 394

Išmokos || 79 015 || 154 003 || - || 233 018

Nurašytos sumos || -947 || -1 206 || - || -2 153

Grąžinta suma || -39 967 || -71 368 || -4 145 || -115 480

Kapitalizuotos palūkanos || - || -117 || 9 739 || 9 622

Užsienio valiutos kursų skirtumai || -8 780 || -7 692 || -493 || -16 965

Sumos nominaliąja verte 2012 m. gruodžio 31 d. || 254 686 || 789 970 || 133 780 || 1 178 436

|| || || ||

Vertės sumažėjimas 2012 m. sausio 1 d. || -7 609 || -16 372 || -24 835 || -48 816

Vertės sumažėjimas, įtrauktas į bendrųjų pajamų ataskaitą || -835 || -292 || - || -1 127

Nurašytų sumų vertės sumažėjimas || 947 || 1 206 || - || 2 153

Vertės sumažėjimo atkūrimas || 910 || 814 || - || 1 724

Užsienio valiutos kursų skirtumai || 93 || 348 || 480 || 921

Vertės sumažėjimas 2012 m. gruodžio 31 d. || -6 494 || -14 296 || -24 355 || -45 145

|| || || ||

Amortizuota savikaina || -1 641 || -3 984 || -82 || -5 707

Sukauptos palūkanos || 5 246 || 9 244 || 4 206 || 18 696

Paskolos ir gautinos sumos 2012 m. gruodžio 31 d. || 251 797 || 780 934 || 113 549 || 1 146 280

|| || || || ||

(*) įskaitant agentūrų susitarimus.

|| Bendrosios paskolos (*) || Privilegijuotosios paskolos || Subordinuotosios paskolos || Iš viso

Sumos nominaliąja verte 2011 m. sausio 1 d. || 246 500 || 542 322 || 123 910 || 912 732

Išmokos || 25 689 || 211 351 || 0 || 237 040

Nurašytos sumos ||  0 ||  0 || -2 000 || -2 000

Grąžinta suma || -48 554 || -51 712 || -4 144 || -104 410

Kapitalizuotos palūkanos || 0 || 459 || 10 053 || 10 512

Užsienio valiutos kursų skirtumai || 1 730 || 13 930 ||  860 || 16 520

Sumos nominaliąja verte 2011 m. gruodžio 31 d. || 225 365 || 716 350 || 128 679 || 1 070 394

|| || || ||

Vertės sumažėjimas 2011 m. sausio 1 d. || -15 006 || -18 056 || -44 023 || -77 085

Vertės sumažėjimas, įtrauktas į bendrųjų pajamų ataskaitą || -1 746 || -1 514 || -773 || -4 033

Nurašytų sumų vertės sumažėjimas ||  0 ||  0 || 2 000 || 2 000

Vertės sumažėjimo atkūrimas || 9499 || 3263 || 18 723 || 31 485

Užsienio valiutos kursų skirtumai || - 356 || - 65 || - 762 || -1 183

Vertės sumažėjimas 2011 m. gruodžio 31 d. || -7 609 || -16 372 || -24 835 || -48 816

|| || || ||

Amortizuota savikaina || -1 700 || -3 428 || - 99 || -5 227

Sukauptos palūkanos || 3 498 || 9 499 || 3 812 || 16 809

Paskolos ir gautinos sumos 2011 m. gruodžio 31 d. || 219 554 || 706 049 || 107 557 || 1 033 160

|| || || || ||

(*) įskaitant agentūrų susitarimus.

8 Parduoti laikomas finansinis turtas (tūkst. EUR)

Pagrindiniai parduoti laikomo finansinio turto komponentai:

|| Rizikos kapitalo fondas || Tiesioginės kapitalo investicijos || Iš viso

Savikaina 2012 m. sausio 1 d. || 182 692 || 36 565 || 219 257

Išmokos || 56 007 || 25 974 || 81 981

Grąžintos sumos / pardavimai || -19 570 || -31 || -19 601

Grąžintų sumų / pardavimų užsienio valiutos kursų skirtumai || 1 581 || -678 || 903

Savikaina 2012 m. gruodžio 31 d. || 220 710 || 61 830 || 282 540

|| || ||

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2012 m. sausio 1 d. || 29 781 || 11 969 || 41 750

Nerealizuoto pelno ir nuostolių grynasis pokytis || 29 540 || -2 856 || 26 684

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2012 m. gruodžio 31 d. || 59 321 || 9 113 || 68 434

|| || ||

Vertės sumažėjimas 2012 m. sausio 1 d. || -6 887 || -2 460 || -9 347

Vertės sumažėjimas, įtrauktas į bendrųjų pajamų ataskaitą per metus || -7 976 || -951 || -8 927

Vertės sumažėjimo užsienio valiutos kursų skirtumai || 133 || 168 || 301

Vertės sumažėjimas 2012 m. gruodžio 31 d. || -14 730 || -3 243 || -17 973

|| || ||

Parduoti laikomas finansinis turtas 2012 m. gruodžio 31 d. || 265 301 || 67 700 || 333 001

|| Rizikos kapitalo fondas || Tiesioginės kapitalo investicijos || Iš viso

Savikaina 2011 m. sausio 1 d. || 142 932 || 33 350 || 176 282

Išmokos || 59 579 || 8 250 || 67 829

Grąžintos sumos / pardavimai || -20 236 || -4 735 || -24 971

Grąžintų sumų / pardavimų užsienio valiutos kursų skirtumai || 417 || -300 || 117

Savikaina 2011 m. gruodžio 31 d. || 182 692 || 36 565 || 219 257

|| || ||

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2011 m. sausio 1 d. || 11 335 || 13 235 || 24 570

Nerealizuoto pelno ir nuostolių grynasis pokytis || 18 446 || -1 266 || 17 180

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2011 m. gruodžio 31 d. || 29 781 || 11 969 || 41 750

|| || ||

Vertės sumažėjimas 2011 m. sausio 1 d. || -2 || -6 022 || -6 024

Vertės sumažėjimas, įtrauktas į bendrųjų pajamų ataskaitą per metus || - 6 888 || - || -6 888

Vertės sumažėjimo, įtraukto į bendrųjų pajamų ataskaitą per praėjusius metus, panaudojimas || 2 || 3 714 || 3 716

Vertės sumažėjimo užsienio valiutos kursų skirtumai || 1 || -152 || -151

Vertės sumažėjimas 2011 m. gruodžio 31 d. || -6 887 || -2 460 || -9 347

|| || ||

Parduoti laikomas finansinis turtas 2011 m. gruodžio 31 d. || 205 586 || 46 074 || 251 660

9 Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos (tūkst. EUR)

Pagrindiniai iš įnašų mokėtojų gautinų sumų komponentai.

|| 2012 12 31 || 2011 12 31

Pareikalauti, bet nesumokėti valstybių narių įnašai || 87 310 || 87 310

Iš viso iš įnašų mokėtojų gautinų sumų || 87 310 || 87 310

10 Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas (tūkst. EUR)

Iki išpirkimo termino laikomą portfelį sudaro kotiruojamos obligacijos, kurių likęs terminas ataskaitinę dieną yra trumpesnis kaip trys mėnesiai. Lentelėje parodyti iki išpirkimo termino laikomo portfelio pokyčiai.

Likutis 2012 m. sausio 1 d. || -

Įsigijimas || 98 278

Priedų / nuolaidų amortizacija || -210

Sukauptų palūkanų pokytis || 961

Likutis 2012 m. gruodžio 31 d. || 99 029

11 Kitas turtas (tūkst. EUR)

Pagrindiniai kito turto komponentai.

|| 2012 12 31 || 2011 12 31

Iš EIB gautina suma || 7 || 59

Finansinės garantijos || 217 || 357

Su TP išmokomis susijusios gautinos sumos || 337 || -

Su TP išmokomis susijusių gautinų sumų vertės sumažėjimas (20 pastaba) || -337 || -

Iš viso kito turto || 224 || 416

12 Būsimųjų laikotarpių pajamos (tūkst. EUR)

Pagrindiniai būsimųjų laikotarpių pajamų komponentai

|| 2012 12 31 || 2011 12 31

Būsimųjų laikotarpių palūkanų subsidijos || 37 387 || 32 744

Būsimųjų laikotarpių komisiniai už paskolas ir gautinas sumas || 421 || 259

Iš viso būsimųjų laikotarpių pajamų || 37 808 || 33 003

13 Trečiosioms šalims mokėtinos sumos (tūkst. EUR)

Pagrindiniai trečiosioms šalims mokėtinų sumų komponentai.

|| 2012 12 31 || 2011 12 31

Grynosios bendrosios administracinės išlaidos, mokėtinos EIB || 36 202 || 38 011

Kitos sumos, mokėtinos EIB || 8 904 || 219

Valstybėms narėms dar neišmokėtos palūkanų subsidijos || 266 980 || 291 430

Iš viso trečiosioms šalims mokėtinos sumos || 312 086 || 329 660

14 Kiti įsipareigojimai (tūkst. EUR)

Pagrindiniai kitų įsipareigojimų komponentai.

|| 2012 12 31 || 2011 12 31

Finansinės garantijos || 215 || 294

Kita || 938 || 819

Iš viso kitų įsipareigojimų || 1 153 || 1 113

|| ||

15 Pareikalautieji valstybių narių įnašai (tūkst. EUR)

Valstybės narės || Įnašas į priemonę || Įnašas į palūkanų subsidijas || Iš viso įnašų || Pareikalauta, bet neįmokėta (*)

Austrija || 41 375 || 10 168 || 51 543 || 2 650

Belgija || 61 203 || 15 041 || 76 244 || 3 920

Danija || 33 412 || 8 211 || 41 623 || 2 140

Suomija || 23 107 || 5 679 || 28 786 || 1 480

Prancūzija || 379 399 || 93 237 || 472 636 || 24 300

Vokietija || 364 722 || 89 630 || 454 352 || 23 360

Graikija || 19 516 || 4 796 || 24 312 || 1 250

Airija || 9 680 || 2 379 || 12 059 || 620

Italija || 195 788 || 48 115 || 243 903 || 12 540

Liuksemburgas || 4 528 || 1 113 || 5 641 || 290

Nyderlandai || 81 500 || 20 028 || 101 529 || 5 220

Portugalija || 15 145 || 3 722 || 18 867 || 970

Ispanija || 91 180 || 22 407 || 113 588 || 5 840

Švedija || 42 624 || 10 4757 || 53 099 || 2 730

Jungtinė Karalystė || 198 130 || 48 690 || 246 820 || -

Iš viso 2012 m. gruodžio 31 d. || 1 561 309 || 383 691 || 1 945 000 || 87 310

Iš viso 2011 m. gruodžio 31 d. || 1 281 309 || 383 691 || 1 665 000 || 87 310

(*) 2012 m. lapkričio 20 d. Taryba nustatė visų valstybių narių iki 2013 m. sausio 21 d. mokėtinų įnašų sumas.

16 Neapibrėžtieji įsipareigojimai (tūkst. EUR)

|| 2012 12 31 || 2011 12 31

|| ||

Įsipareigojimai || ||

Neišmokėtos paskolos || 749 044 || 701 092

Neišmokėti įsipareigojimai, susiję su parduoti laikomu finansiniu turtu || 217 070 || 264 567

Panaudotos garantijos || 6 224 || 7 909

Subsidijos ir TP || 228 175 || 209 223

|| ||

Neapibrėžtieji įsipareigojimai || ||

Nepanaudotos garantijos || 20 000 || 20 000

|| ||

Iš viso || 1 220 513 || 1 202 792

17 Grynosios palūkanos ir panašios pajamos (tūkst. EUR)

Pagrindiniai pajamų iš palūkanų ir panašių pajamų komponentai.

|| Nuo 2012 01 01 || Nuo 2011 01 01

|| iki 2012 12 31 || iki 2011 12 31

Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 1 678 || 5 518

Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas || 36 || -

Paskolos ir gautinos sumos || 64 060 || 50 800

Palūkanų subsidijos || 1 729 || 3 243

Iš viso pajamų iš palūkanų ir panašių pajamų || 67 503 || 59 561

Pagrindiniai palūkanų ir panašių išlaidų komponentai.

|| Nuo 2012 01 01 || Nuo 2011 01 01

|| iki 2012 12 31 || iki 2011 12 31

Išvestinės finansinės priemonės || -1 114 || -940

Iš viso palūkanų ir panašių išlaidų || - 1 114 || -940

18 Grynosios pajamos iš mokesčių ir komisinių (tūkst. EUR)

Pagrindiniai pajamų iš mokesčių ir komisinių komponentai.

|| Nuo 2012 01 01 || Nuo 2011 01 01

|| iki 2012 12 31 || iki 2011 12 31

Mokesčiai ir komisiniai už paskolas ir gautinas sumas || 1 710 || 1 894

Finansinių garantijų mokesčiai ir komisiniai || 191 || 255

Kita || 33 || -

Iš viso pajamų iš mokesčių ir komisinių || 1 934 || 2 149

Pagrindiniai mokesčių ir komisinių išlaidų komponentai.

|| Nuo 2012 01 01 || Nuo 2011 01 01

|| iki 2012 12 31 || iki 2011 12 31

Trečiosioms šalims sumokėti su parduoti laikomu finansiniu turtu susiję komisiniai || -292 || -144

Iš viso mokesčių ir komisinių išlaidų || -292 || -144

19 Grynasis realizuotas pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto (tūkst. EUR)

Grynojo realizuoto pelno iš parduoti laikomo finansinio turto pagrindiniai komponentai.

|| Nuo 2012 01 01 || Nuo 2011 01 01

|| iki 2012 12 31 || iki 2011 12 31

Grynosios pajamos iš parduoti laikomo finansinio turto || 70 || 16 254

Dividendų pajamos || 975 || 974

Grynasis realizuotas pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto || 1 045 || 17 228

20 Kito turto vertės sumažėjimas (tūkst. EUR)

Per ataskaitinį laikotarpį pagal priemonę atlikti techninės pagalbos mokėjimai sudarė 638 EUR, kurių dėl nesąžiningo sandorio šalies elgesio galutinis gavėjas negavo. Po teisinio įsikišimo pagal priemonę buvo galima susigrąžinti 301 EUR, o likusi nesumokėta suma buvo įrašyta kaip gautina suma. Ataskaitinę dieną galimybė, kad pagal priemonę kada nors bus susigrąžinta nesumokėta suma, yra nedidelė ir nesumokėta 337 EUR suma įrašyta kaip priemonės bendrųjų pajamų vertės sumažėjimas.

21 Bendrosios administracinės išlaidos (tūkst. EUR)

Bendrosios administracinės išlaidos – tai faktinės EIB patirtos priemonės valdymo išlaidos, atėmus pajamas iš standartinių įvertinimo mokesčių, kuriais EIB tiesiogiai apmokestina priemonės klientus.

|| Nuo 2012 01 01 || Nuo 2011 01 01

|| iki 2012 12 31 || iki 2011 12 31

Faktinės EIB patirtos išlaidos || -38 390 || -39 937

Pajamos iš priemonės klientams tiesiogiai taikomų įvertinimo mokesčių || 2 188 || 1 931

Grynosios bendrosios administracinės išlaidos || -36 202 || -38 006

2008 m. liepos 1 d. įsigaliojus pataisytam Kotonu partnerystės susitarimui, valstybės narės daugiau nebedengia bendrųjų administracinių išlaidų.

22 Vėlesni įvykiai

Po balanso sudarymo dienos neįvyko jokių esminių įvykių, apie kuriuos reikėtų paskelbti arba dėl kurių reikėtų patikslinti 2012 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas.

1 DALIES 2 SKYRIAUS (FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA) PRIEDAS. PADĖTIS PAGAL ŠALIS IR PRIEMONES

Pastabos dėl lentelių duomenų:

· Lentelėse skaičius „0,00“ reiškia, kad atitinkama suma yra intervale nuo –4 999 EUR iki 4 999 EUR. Kai nenurodytas joks skaičius, suma lygi nuliui.         Šalys, kurių balansas yra nulinis visose grafose, lentelėse nenurodytos.

· Išlaidų kategorijoje „Visos AKR / UŠT šalys“ nurodyti projektai, kurie apima keletą šalių, tačiau nėra finansuojami pagal regioninį bendradarbiavimą.

· Išlaidų kategorijoje „Finansinės ir administracinės išlaidos“ nurodyti projektai, finansuoti iš EPF palūkanų, arba finansiniai paketai, apimantys administracines išlaidas.

[1]         OL L 247, 2006 9 9.

[2]       Visi skaičiai suapvalinti iki milijonų eurų. Reikėtų pažymėti, kad dėl skaičių apvalinimo kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų sumos gali būti netikslios. Jeigu nurodytas 0 – sumos mažesnės kaip 500 000 EUR. Nuliui prilygstančios sumos pažymėtos brūkšneliu (-).

[3] Trumpalaikės gautinos sumos, išskyrus gautinas sumas, susijusias su įprastiniais įnašais ir bendru finansavimu.

[4] Trumpalaikiai įsipareigojimai, išskyrus įsipareigojimus, susijusius su įprastiniais įnašais ir bendru finansavimu.

[5] ROP – regioninė orientacinė programa.

[6] NOP – nacionalinė orientacinė programa.

[7]       Remiantis 10-ojo EPF finansinio reglamento 153 straipsnio nuostatomis, iždo lėšos nurodomos 10-ojo EPF balanse. Įvairių banko sąskaitų pobūdis nurodytas 6 skyriuje „Finansinės rizikos valdymas“.

[8]       Šį likutį sudaro sumos, kuriomis gali pasinaudoti Kongo Demokratinė Respublika pagal Tarybos sprendimo 2003/583/EB nuostatas. Šios lėšos skirtos konkrečiam tikslui ir valstybei gavėjai.

[9]       OL L 156, 1998 5 29, p. 3–106.

[10]      OL L 247, 2006 9 9.

[11]      2011 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimas 2011/315/ES dėl lėšų, nepanaudotų vykdant devintojo ir ankstesnių Europos plėtros fondų projektus, skyrimo vystomajam bendradarbiavimui Pietų Sudane.

[12]      OL L 247, 2006 9 9.

[13]          Nepaskirstytiems ankstesnių EPF ištekliams priskiriamas „Sysmin“ lėšų likutis, kuris, remiantis AKR ir EB Ministrų Tarybos sprendimu Nr. 3/2000, lygus 410 926 mln. EUR. Komisijos sprendimu PE/410/2001 šie ištekliai įtraukiami į nacionalinių orientacinių asignavimų programavimą (B dalis) pagal AKR ir EB partnerystės susitarimo finansinį protokolą.

TURINYS

ATASKAITŲ PATVIRTINIMAS. 1

I DALIS. EPF METINĖS ATASKAITOS. EUROPOS KOMISIJOS VALDOMOS LĖŠOS.. 8

1............... 8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EUROPOS PLĖTROS FONDŲ FINANSINĖS ATASKAITOS.. 9

1.1........... 8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF SUVESTINIS BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA, PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA.. 9

1.2........... 8-ASIS EPF. BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA.. 13

1.3........... 9-ASIS EPF. BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA.. 16

1.4........... 10-ASIS EPF. BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA.. 19

1.5........... 8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS.. 22

2............... FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA.. 43

2.1........... ASIGNAVIMAI. 46

2.2........... SUVESTINĖS ATASKAITOS.. 50

2.3........... KITA VALDYMO INFORMACIJA.. 55

II DALIS. EPF METINĖS ATASKAITOS. INVESTICINĖS PRIEMONĖS FINANSINĖS ATASKAITOS   57

3.1. ......... 2012 M. GRUODŽIO 31 D. FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA.. 59

3.2........... 2012 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA.. 61

3.3........... 2012 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIŲ POKYČIŲ ATASKAITA   63

3.4........... 2012 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA.. 65

3.5........... 2012 M. GRUODŽIO 31 D. FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS.. 67

1 DALIES 2 SKYRIAUS (FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA) PRIEDAS. PADĖTIS PAGAL ŠALIS IR PRIEMONES   102

ATASKAITŲ PATVIRTINIMAS

8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo Europos plėtros fondų 2012 m. metinės ataskaitos parengtos vadovaujantis 10-ojo Europos plėtros fondo finansinio reglamento VIII antraštine dalimi ir finansinių ataskaitų priede nustatytais apskaitos principais, taisyklėmis ir metodais.

Patvirtinu savo atsakomybę už 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo Europos plėtros fondų metinių ataskaitų parengimą ir pateikimą vadovaujantis 10-ojo Europos plėtros fondo finansinio reglamento 125 straipsniu.

Iš leidimus suteikiančio pareigūno ir EIB gavau visą informaciją, kurios patikimumą jie patvirtino, ir kuri būtina, norint parengti ataskaitas, kuriose parodyti Europos plėtros fondų turtas, įsipareigojimai ir biudžeto vykdymas.

Remdamasis šia informacija ir tokiomis patikromis, kurios, mano manymu, būtinos ataskaitoms pasirašyti, tvirtinu, kad esu pagrįstai įsitikinęs, jog ataskaitose visais reikšmingais aspektais parodyta tikra ir teisinga Europos plėtros fondų finansinė padėtis.

                                                                                                               

(Parašas)

Manfred Kraff

Apskaitos pareigūnas

                                                                                               

EPF IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS IR APSKAITA

1.         BENDROJI INFORMACIJA

Europos Sąjunga palaiko vystomojo bendradarbiavimo ryšius su daug besivystančių šalių. Jais visų pirma siekiama skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi, ypatingą dėmesį skiriant ilgalaikiam skurdo mažinimui, šalims gavėjoms teikiant paramą vystymuisi ir techninę pagalbą. To siekdama Sąjunga drauge su šalimis partnerėmis rengia bendradarbiavimo strategijas ir mobilizuoja finansinius išteklius joms įgyvendinti. Šie vystymuisi skirti Sąjungos ištekliai gaunami iš trijų šaltinių:

– Europos Sąjungos biudžeto,

– Europos plėtros fondo,

– Europos investicijų banko.

Europos plėtros fondas (EPF) yra pagrindinė Sąjungos pagalbos priemonė, skirta vystomajam bendradarbiavimui Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėse bei Užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT). 1957 m. Romos sutartyje buvo numatyta sukurti šią priemonę, siekiant teikti techninę ir finansinę pagalbą iš pradžių tik Afrikos šalims, kurios tuo metu dar buvo kolonizuotos ir su kuriomis kai kurias valstybes nares siejo istoriniai ryšiai.

EPF nefinansuojamas iš Europos Sąjungos biudžeto. Jį finansuoja valstybės narės pagal jam taikomą atskirą finansinį reglamentą ir jį valdo specialus komitetas. Europos Komisija yra atsakinga už operacijų, atliekamų su EPF ištekliais, finansinį vykdymą, o Europos investicijų bankas (EIB) valdo investicinę priemonę.

2008–2013 m. AKR valstybėms ir UŠT teikiama geografinė pagalba ir toliau bus daugiausia finansuojama iš EPF. Kiekvienas EPF paprastai sudaromas maždaug penkerių metų laikotarpiui. 1964 m. sudarius pirmąją partnerystės konvenciją, EPF programavimo ciklai iš esmės atitinka partnerystės susitarimų (konvencijų) ciklus. Kiekvienam EPF taikomas atskiras finansinis reglamentas, pagal kurį reikalaujama parengti kiekvieno atskiro EPF finansines ataskaitas. Atitinkamai rengiamos atskiros kiekvieno EPF Europos Komisijos valdomos dalies finansinės ataskaitos. Šios finansinės ataskaitos taip pat pateikiamos suvestine forma, kad būtų parodyta bendra išteklių, už kuriuos atsakinga Europos Komisija, finansinė padėtis.

Sudarius Kotonu susitarimą buvo sukurta investicinė priemonė. Investicinę priemonę valdo Europos investicijų bankas; ji skirta privačiojo sektoriaus vystymuisi AKR valstybėse remti, daugiausia (tačiau ne vien tik) finansuojant privačiąsias investicijas. Priemonė sukurta kaip atnaujinamas fondas, t. y. grąžinamos paskolos gali būti vėl investuojamos į kitas operacijas, taigi, priemonė yra atsinaujinanti ir finansiškai nepriklausoma. Kadangi investicinės priemonės nevaldo Europos Komisija, ji nekonsoliduota pirmojoje metinių ataskaitų dalyje – 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo EPF finansinėse ataskaitose ir susijusioje finansinio vykdymo ataskaitoje. Investicinės priemonės finansinės ataskaitos į metines ataskaitas įtraukiamos kaip atskira dalis (2 dalis), siekiant parodyti visą EPF paramą vystymuisi. 10-asis EPF apima laikotarpį nuo 2008 iki 2013 m. ir jo bendras biudžetas yra 22 682 mln. EUR. Iš šios sumos 21 966 mln. EUR skiriama AKR šalims, 286 mln. EUR – UŠT, 430 mln. EUR – Komisijai kaip rėmimo išlaidos EPF programuoti ir įgyvendinti[1].

2.         KAIP FINANSUOJAMAS EPF?

2005 m. gruodžio 15–16 d. Europos Vadovų Taryba priėmė 2007–2013 m. finansinę programą. Taip pat buvo nuspręsta, kad geografinis bendradarbiavimas su AKR valstybėmis nebus įtrauktas į Europos Sąjungos biudžetą, bet 2008–2013 m. toliau bus finansuojamas pagal esamą tarpvyriausybinį EPF.

Europos Sąjungos biudžetas yra metinis ir, remiantis biudžeto metinio periodiškumo principu, išlaidos ir įplaukos planuojamos ir patvirtinamos vieniems metams. Skirtingai nei Europos Sąjungos biudžetas, EPF veikia daugiamečiu pagrindu. Kiekvienas EPF sudaromas pagal valstybių narių vidaus susitarimą, kuriame nustatytas bendras fondas vystomajam bendradarbiavimui vykdyti paprastai penkerių metų laikotarpiu. Kadangi ištekliai skiriami daugiamečiu pagrindu, skirtos lėšos gali būti naudojamos per EPF laikotarpį. Biudžeto vykdymo ataskaitose pabrėžiama, kad EPF biudžetas nėra grindžiamas metinio periodiškumo principu, nes EPF biudžeto įvykdymas vertinamas atsižvelgiant į visas fondo lėšas.

EPF ištekliai yra ES valstybių narių ad hoc įnašai. Maždaug kas penkerius metus valstybių narių atstovai tarpvyriausybiniu lygmeniu susitinka, kad nuspręstų dėl bendros sumos, kuri bus skiriama fondui, ir dėl jo vykdymo priežiūros. Tuomet Komisija valdo fondą pagal savo pasiūlytą ES vystymosi politiką, kurią priima Taryba. Kadangi valstybės narės vykdo savo pačių vystymosi ir pagalbos politiką, kuri papildo Sąjungos lygmens politiką, jos turi koordinuoti savo politiką su ES politika, kad būtų užtikrinta, jog jos papildytų viena kitą. Iki 2010 m. įnašų buvo reikalaujama iš 15 dalyvaujančių valstybių narių. 2011 m. pirmųjų įnašų pareikalauta 10-ajam EPF, kuriame dalyvauja 27 valstybės narės.

Nors dalis 10-ojo EPF lėšų atidėta nenumatytiems poreikiams, didžioji dalis lėšų programuojama pagal orientacines daugiametes programas (šiuo metu programa apima 2008–2013 m.), kurios daugiausia yra geografinės, tačiau taip pat teminės. Komisija atitinkamai priėmė šalies strategijos dokumentus, regiono strategijos dokumentus ir AKR strategijos dokumentus. Kasmet stebima, kaip strategijos įgyvendinamos, ir jos peržiūrimos laikotarpio viduryje (užbaigtos) ir laikotarpio pabaigoje (tebevykdomos). Remdamasi šiomis laikotarpio vidurio ir pabaigos peržiūromis, Komisija Europos Sąjungos vardu gali patikslinti strategijas ir išteklių paskirstymą, atsižvelgdama į esamus poreikius ir susijusių AKR valstybių arba regionų veiklos rezultatus.

Be pirmiau minėtų įnašų, valstybės narės taip pat gali sudaryti bendro finansavimo susitarimus arba mokėti savanoriškus finansinius įnašus EPF.

3.       KAIP EPF IŠTEKLIAI VALDOMI IR IŠLEIDŽIAMI?

3.1.     Veiklos išlaidos

EPF veiklos išlaidos gali būti įvairių rūšių, atsižvelgiant į tai, kaip pinigai išmokami ir tvarkomi. Remdamasi Finansiniu reglamentu, Komisija EPF išteklius naudoja taikydama toliau nurodytus metodus.

Decentralizuoto valdymo. Šiuo atveju Komisija, atsižvelgdama į susijusios šalies gavėjos vietos padėtį, tam tikras didesnes ar mažesnes biudžeto vykdymo užduotis paveda trečiosioms šalims.

Centralizuotas valdymas. Šiuo atveju biudžetą arba tiesiogiai vykdo Komisijos tarnybos, arba jis vykdomas netiesiogiai, kai Komisija biudžeto vykdymo užduotis perduoda subjektams, atskaitingiems pagal Europos Sąjungos teisę arba nacionalinę teisę, pavyzdžiui, Europos Sąjungos agentūroms.

Jungtinis valdymas su tarptautinėmis organizacijomis. Pagal šį metodą Komisija tam tikras biudžeto vykdymo užduotis paveda tarptautinėms organizacijoms.

3.2.     Įvairūs finansų pareigūnai

Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas atsako už visą valdymo procesą, t. y. sprendžia, ką reikia padaryti, kad būtų įvykdyti nustatyti politikos tikslai, ir vadovauja veiklai tiek praktiniu, tiek biudžeto požiūriu, įskaitant teisinių įsipareigojimų pasirašymą ir (arba) veiklos rezultatų stebėseną, mokėjimų vykdymą, o prireikus – net lėšų susigrąžinimą.

Europos Sąjungos delegacijos vadovas yra Komisijos ir nacionalinių ar regioninių AKR / UŠT valdžios institucijų ryšius vietoje palaikantis pareigūnas. Jis glaudžiai bendradarbiauja su įgaliotaisiais valstybės ar regiono leidimus suteikiančiais pareigūnais nustatant įgyvendinimo strategiją ir sektorių politiką, rengiant, nagrinėjant ir peržiūrint EPF programas ir projektus.

Šalies gavėjos nacionalinis leidimus suteikiantis pareigūnas yra kiekvienos AKR valstybės ar UŠT vyriausybės paskirtas vyresnysis pareigūnas. Jis atstovauja savo šalies valdžios institucijoms vykdant visą fondo finansuojamą ir Komisijos bei EIB administruojamą veiklą. Dažniausiai šias funkcijas atlieka vyriausybės narys, paprastai planavimo ar finansų ministras. Nacionalinis leidimus suteikiantis pareigūnas vykdo administracines, technines ir finansines EPF programų ir projektų valdymo pareigas.

Komisijos apskaitos pareigūnas vykdo Komisijos leidimus suteikiančių pareigūnų pateiktus mokėjimo pavedimus ir vykdomuosius raštus sumoms išieškoti. Jis taip pat yra atsakingas už iždo valdymą, apskaitos taisyklių ir metodų nustatymą, apskaitos sistemų tvirtinimą, apskaitos tvarkymą ir atitinkamų metinių ataskaitų rengimą. Be to, apskaitos pareigūnas turi pasirašyti ataskaitas, pareikšdamas, kad jose parodyta tikra ir teisinga finansinė padėtis.

3.3.     EPF išteklių panaudojimas

Didžioji dalis AKR valstybėms ir UŠT per EPF skiriamų finansinių išteklių yra skiriami iš dotacijų. Kiekvieno EPF pradžioje Europos Sąjunga informuoja AKR valstybes ir UŠT apie orientacinius asignavimus, kuriais fondo veikimo laikotarpiu jos galės naudotis. Ištekliai skiriami remiantis šalies poreikiais ir veiklos rezultatų kriterijais.

Nacionaliniu lygmeniu šalies strategijos dokumentas (ŠSD) – dokumentas, kurį rengia susijusi AKR valstybė ir Komisija. Jis rengiamas remiantis išankstinėmis konsultacijomis su įvairiais subjektais, įskaitant nevalstybinius subjektus, vietos valdžios institucijas ir prireikus AKR parlamentus. ŠSD – tai priemonė teikti pirmenybę tam tikrai veiklai ir stiprinti vietos dalyvių atsakomybę už bendradarbiavimo programas.

Tada, remiantis ŠSD nurodytais vystymosi tikslais ir prioritetais bei jų laikantis, parengiama nacionalinė orientacinė programa (NOP). NOP apima tuos sektorius ir sritis, kuriems bus suteikta pagalba; joje paaiškinama, kaip pagalba bus įgyvendinti programos tikslai, nurodomas įgyvendinimo grafikas. ŠSD ir NOP taikoma metinė, laikotarpio vidurio ir EPF laikotarpio pabaigos peržiūra ir, prireikus, vykdymo laikotarpiu ji tobulinama ir keičiama.

3.4.     Įsipareigojimas naudoti EPF išteklius

EPF ištekliai gali būti naudojami tik tada, kai Komisija ir numatomas EPF pinigų gavėjas sudaro rašytinį teisinį įsipareigojimą. Rašytinis teisinis įsipareigojimas gali būti (dotacijos, paslaugų ar kitokia) sutartis, sudaryta su subjektais, atskaitingais pagal privatinę teisę, pvz., NVO ar ekonominės veiklos vykdytojais, arba jį gali sudaryti Komisijos ir subjektų, atskaitingų pagal viešąją tarptautinę teisę, pvz., valstybių ir jų viešojo sektoriaus subjektų ar tarptautinių organizacijų, turinčių juridinio asmens statusą ir veiksnumą, sudaryti administraciniai ir (arba) finansiniai įsipareigojimai.

Prieš sudarant teisinį įsipareigojimą su trečiąja šalimi, turi būti įtraukta biudžeto eilutė, kurioje būtų pakankamai lėšų ir pagal kurią būtų galima vykdyti atitinkamą veiklą. Jeigu ši sąlyga tenkinama, reikiamos lėšos turi būti rezervuojamos biudžete kaip apskaitos sistemos biudžetinis įsipareigojimas. Tačiau tai neturi poveikio bendrosioms sąskaitoms (arba didžiajai knygai), nes dar nėra išlaidų. Taip yra todėl, kad EPF apskaitos sistemą sudaro du atskiri, bet susiję elementai:

(a) biudžeto sąskaitos, kuriose pateikiama išsami biudžeto vykdymo informacija ir

(b) bendrosios sąskaitos, kurių pagrindu rengiamas balansas ir nustatomi ekonominės veiklos rezultatai.

Biudžeto sąskaitose nurodomi įsipareigojimai ir atlikti mokėjimai. Jos grindžiamos pinigų apskaitos principu, kai punktas sąskaitose įrašomas tik tuomet, kai pinigai paskiriami, išmokami arba gaunami. Šis apskaitos būdas būdingas viešajam sektoriui, kuriame paprastai daugiausia dėmesio skiriama biudžetui ir jo vykdymui.

Bendrosiose sąskaitose (remiantis kaupiamosios apskaitos principu) parodomos visos finansinių metų išlaidos ir įplaukos (taigi ir ekonominės veiklos rezultatas) ir nustatoma EPF finansinė padėtis, parengiant atitinkamų metų gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimų balansą.

3.5.     Mokėjimų vykdymas

Mokėjimai negali būti atlikti, kol leidimus suteikiantis pareigūnas nepatvirtina biudžetinio įsipareigojimo.

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per konkrečiame išankstinio finansavimo susitarime nustatytą laikotarpį. Pradinės lėšos arba avansas yra naudojamas arba tuo tikslu, kuriam buvo suteiktas susitarime nustatytu laikotarpiu, arba turi būti grąžintas, t. y. jei pagalbos gavėjas nepatiria reikalavimus atitinkančių išlaidų, jis privalo EPF grąžinti išankstinio finansavimo sumą. Taigi išmokėta išankstinio finansavimo suma nėra laikoma galutinėmis išlaidomis tol, kol nėra tenkinamos atitinkamos sutarties sąlygos, ir todėl, kai atliekamas pradinis mokėjimas, balanse priskiriama turtui. Kai patvirtinamos reikalavimus atitinkančios sąnaudos (kurios ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje parodomos kaip išlaidos) ir grąžinamos sumos, išankstinio finansavimo turto suma sumažinama (visiškai arba iš dalies).

Metų pabaigoje reikia įvertinti, kokias reikalavimus atitinkančias išlaidas patyrė EPF lėšų gavėjai, apie kurias dar nepranešta. Remiantis šiais ataskaitinių laikotarpių atskyrimo apskaičiavimais, numatomos reikalavimus atitinkančios sumos įrašomos kaip sukauptos sąnaudos, o reikalavimų neatitinkanti išlaidų dalis lieka sumų, kurių atitiktis reikalavimams turi būti patikrinta, sąskaitose. Šios sumos parodomos prie trumpalaikių įsipareigojimų, kad nebūtų pervertinamas turtas ir įsipareigojimai.

3.6.     Nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimas

EPF išlaidų atitikimas reikalavimams tikrinamas remiantis taikytinose taisyklėse arba kiekvienos dotacijos sąlygose numatytais patvirtinamaisiais dokumentais. Siekiant optimizuoti kontrolės sistemų sąnaudų ir teikiamos naudos santykį, paskutinių prašomų sumų patvirtinamųjų dokumentų patikros paprastai yra daug nuodugnesnės nei prašomų tarpinių sumų, ir todėl gali padėti aptikti klaidas tarpiniuose mokėjimuose, kurios ištaisomos tikslinant galutinį mokėjimą. Be to, Komisija turi teisę patikrinti patvirtinamųjų dokumentų teisingumą, atlikdama patikras pareiškėjo patalpose finansuojamos veiklos įgyvendinimo metu ir (arba) po to (ex post). Vykdymo laikotarpiu nustatytas klaidas galima ištaisyti tikslinant paskesnes prašomas sumas. Dėl ex post nustatytų klaidų bus rengiamas vykdomasis raštas sumoms išieškoti.

4.         ATSKAITOMYBĖ METŲ PABAIGOJE

4.1.     Metinės ataskaitos

Apskaitos pareigūnas atsakingas už metinių ataskaitų parengimą ir užtikrinimą, kad jose būtų parodyta tikra ir teisinga EPF finansinė padėtis.

Metinės ataskaitos pateikiamos tokia seka:

            I dalis. Europos Komisijos valdomos lėšos

– 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo Europos plėtros fondų finansinės ataskaitos

– 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo Europos plėtros fondų finansinio vykdymo ataskaita

            II dalis. Europos investicijų banko valdomos lėšos

– Investicinės priemonės finansinės ataskaitos

Investicinės priemonės finansinės ataskaitos į metines ataskaitas įtraukiamos kaip atskira dalis, siekiant parodyti visą EPF paramą vystymuisi.

Po Audito Rūmų audito metines ataskaitas iki paskesnių metų liepos 31 d. tvirtina Komisija ir teikia Tarybai ir Parlamentui, kad jie patvirtintų biudžeto įvykdymą.

4.2.     Metinė veiklos ataskaita

Leidimus suteikiantis pareigūnas turi parengti veiklos, už kurią yra atsakingas, metinę veiklos ataskaitą (MVA). Šioje MVA leidimus suteikiantis pareigūnas atsiskaito už politikos srities rezultatus ir pateikia pagrįstą patikinimą, kad jo ataskaitoje apibūdintai veiklai priskirti ištekliai buvo panaudoti pagal paskirtį ir laikantis patikimo finansų valdymo principų ir kad esamos kontrolės procedūros teikia reikiamas garantijas, užtikrinančias susijusių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą.

5.         AUDITAS IR BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS

5.1.     Auditas

EPF metines ataskaitas ir išteklių valdymą tikrina išorės auditorius – Europos Audito Rūmai, kurie parengia metinę ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui. Audito Rūmų pagrindinis uždavinys – atlikti nepriklausomą išorės EPF metinių ataskaitų auditą. Vykdydami veiklą, Audito Rūmai pateikia:

(1) metinę ataskaitą, kurioje pateikia išsamias pastabas dėl metinių ataskaitų ir susijusių operacijų;

(2) nuomonę, pagrįstą atliktu auditu ir pateiktą metinėje ataskaitoje kaip patikinimo pareiškimas, apie i) ataskaitų patikimumą ir ii) susijusių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą;

(3) specialiąsias ataskaitas, kuriose pateikiamos audito išvados apie konkrečias valdymo sritis.

Audito Rūmai turi teisę gauti visus dokumentus, kurių reikia jų vykdomo audito metu. Audito Rūmai vykdo visų rūšių EPF veiklos auditą, įskaitant atskirų operacijų ir mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo patikrinimą. Jie taip pat vykdo pačių metinių ataskaitų auditą, prireikus peržiūrėdami atskirus balansus ir ekonominės veiklos rezultatų ataskaitos punktus bei bendrą finansinių ataskaitų pateikimą. Taigi Audito Rūmai gali pateikti savo nuomonę ne tik apie pateiktus duomenis, bet ir apie esamą sistemą bei kontrolę.

5.2.     Biudžeto įvykdymo patvirtinimas

Galutine kontrole patvirtinamas atitinkamų finansinių metų EPF išteklių finansinis įvykdymas. EPF biudžeto įvykdymą tvirtina Europos Parlamentas. Tai reiškia, kad atlikus auditą ir baigus rengti metines ataskaitas, Taryba turi pateikti rekomendacijas, o Parlamentas tada turi nuspręsti, ar patvirtinti praėjusių finansinių metų Komisijos EPF išteklių finansinį įvykdymą. Šis sprendimas grindžiamas ataskaitų peržiūra, Audito Rūmų metine ataskaita (į kurią įtrauktas oficialus patikinimo pareiškimas) ir Komisijos atsakymais, taip pat remiantis Komisijai skirtais klausimais ir prašymais pateikti papildomos informacijos.

Biudžeto įvykdymo patvirtinimas rodo politinį finansinio įvykdymo išorės kontrolės aspektą ir yra sprendimas, kuriuo Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, atleidžia Komisiją nuo atsakomybės už atitinkamų finansinių metų finansinio vykdymo valdymą. Galimas vienas iš dviejų šios biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros rezultatų: biudžeto įvykdymas patvirtinamas arba biudžeto įvykdymo patvirtinimas atidedamas. Patvirtindamas biudžeto įvykdymą Parlamentas gali pateikti jo nuomone svarbias pastabas, dažnai gali nurodyti rekomenduojamus veiksmus, kurių turi imtis Komisija. Komisija tolesnių veiksmų ataskaitoje nurodo priemones, kurių imtasi, ir nustato veiksmų planą, kurį siunčia Parlamentui ir Tarybai.

I DALIS. EPF METINĖS ATASKAITOS. EUROPOS KOMISIJOS VALDOMOS LĖŠOS[2]

1.           8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EUROPOS PLĖTROS FONDŲ FINANSINĖS ATASKAITOS  

1.1.       8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF SUVESTINIS BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA, PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF SUVESTINIS BALANSAS 

|| || || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 12 31 || 2011 12 31

|| ILGALAIKIS TURTAS || || ||

|| Išankstinis finansavimas || 2.1 || 438 || 380

|| || || ||

|| TRUMPALAIKIS TURTAS || || ||

|| Išankstinis finansavimas || 2.2 || 1 334 || 1 175

|| Gautinos sumos || 2.3 || 70 || 111

|| Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 2.5 || 690 || 1 224

||   || || ||

|| IŠ VISO TURTO || || 2 532 || 2 891

|| || || ||

|| ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI || || ||

|| Mokėtinos sumos || 2.6 || (40) || -

|| || || ||

|| TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI || || ||

|| Mokėtinos sumos || 2.7 || (1 057) || (1 033)

|| || || ||

|| IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ || || (1 097) || (1 033)

|| || || ||

|| GRYNASIS TURTAS || || 1 435 || 1 858

|| || || ||

|| FONDAI IR REZERVAI || || ||

|| Pareikalautasis fondo kapitalas || 2.8 || 29 579 || 26 979

|| Kiti rezervai || 2.9 || 2 252 || 2 252

|| Iš ankstesniųjų metų perkelti ekonominės veiklos rezultatai || || (27 374) || (24 674)

|| Ekonominės veiklos metų rezultatas || || (3 023) || (2 700)

|| GRYNASIS TURTAS || || 1 435 || 1 858

8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF SUVESTINĖ EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

|| || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 m. || 2011 m.

|| || ||

VEIKLOS ĮPLAUKOS || 3.1 || 124 || 99

|| || ||

VEIKLOS IŠLAIDOS || || ||

Veiklos išlaidos || 3.2 || (3 017) || (2 702)

Administracinės išlaidos || 3.3 || (107) || (75)

|| || ||

PAGRINDINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS) || || (3 001) || (2 679)

|| || ||

Finansinės įplaukos || 3.4 || (22) || (20)

FINANSINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS) || || (22) || (21)

|| || ||

EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS || || (3 023) || (2 700)

8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF SUVESTINĖ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA         

|| || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 m. || 2011 m.

|| || ||

Ekonominės veiklos metų rezultatas || || (3 023) || (2 700)

|| || ||

PAGRINDINĖ VEIKLA || 4.2 || ||

Įprastiniai valstybių narių įnašai || || 2 606 || 3 238

Bendro finansavimo įnašai || || 19 || 7

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai (vertės atkūrimas) || || 4 || 6

|| || ||

Ilgalaikio išankstinio finansavimo (padidėjimas) sumažėjimas || || (58) || (28)

Trumpalaikio išankstinio finansavimo (padidėjimas) sumažėjimas || || (159) || (79)

Trumpalaikių gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas[3] || || 31 || 14

Ilgalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) || || 40 || -

Trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)[4] || || 6 || (42)

|| || ||

GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI || || (534) || 417

|| || ||

GRYNASIS PINIGŲ IR PINIGŲ EKVIVALENTŲ PADIDĖJIMAS (SUMAŽĖJIMAS) || || (534) || 417

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje || 2.5 || 1 224 || 808

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje || 2.5 || 690 || 1 224

8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF SUVESTINĖ GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA  

|| || || || || || || Mln. EUR

|| Fondo kapitalas (a) || Nepareikalautosios lėšos (b) || Pareikalautasis fondo kapitalas (c)=(a)-(b) || Sukaupti rezervai (d) || Kiti rezervai (e) || Iš viso grynojo turto (c)+(d)+(e)

LIKUTIS 2010 M. GRUODŽIO 31 D. || 45 691 || 21 812 || 23 879 || (24 674) || 2 252 || 1 458

Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai || - || (3 100) || 3 100 || - || - || 3 100

 Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || (2 700) || - || (2 700)

 LIKUTIS 2011 M. GRUODŽIO 31 D. || 45 691 || 18 712 || 26 979 || (27 374) || 2 252 || 1 858

 Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai || - || (2 600) || 2 600 || - || - || 2 600

Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || (3 023) || - || (3 023)

 LIKUTIS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. || 45 691 || 16 112 || 29 579 || (30 396) || 2 252 || 1 435

1.2.       8-ASIS EPF. BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

8-OJO EPF BALANSAS        

|| || || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 12 31 || 2011 12 31

|| TRUMPALAIKIS TURTAS || || ||

|| Išankstinis finansavimas || 2.2 || 38 || 70

|| Gautinos sumos || 2.3 || 1 || 4

|| Jungiamosios sąskaitos || 2.4 || 345 || 387

|| || || ||

|| IŠ VISO TURTO || || 384 || 461

|| || || ||

|| TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI || || ||

|| Mokėtinos sumos || 2.7 || (22) || (29)

|| || || ||

|| IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ || || (22) || (29)

|| || || ||

|| GRYNASIS TURTAS || || 361 || 432

|| || || ||

|| FONDAI IR REZERVAI || || ||

|| Pareikalautasis fondo kapitalas || 2.8 || 12 840 || 12 840

|| Kiti rezervai || 2.9 || (2 354) || (2 276)

|| Iš ankstesniųjų metų perkelti ekonominės veiklos rezultatai || || (10 132) || (10 042)

|| Ekonominės veiklos metų rezultatas || || 7 || (90)

|| GRYNASIS TURTAS || || 361 || 432

8-OJO EPF EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA    

|| || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 m. || 2011 m.

|| || ||

VEIKLOS ĮPLAUKOS || 3.1 || 58 || 40

|| || ||

VEIKLOS IŠLAIDOS || 3.2 || (49) || (128)

|| || ||

|| || ||

PAGRINDINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS) || || 9 || (88)

|| || ||

Finansinės įplaukos || 3.4 || (2) || (1)

FINANSINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS) || || (2) || (2)

|| || ||

EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS || || 7 || (90)

8-OJO EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

|| || || || || || || Mln. EUR

|| Fondo kapitalas (a) || Nepareikalautosios lėšos (b) || Pareikalautasis fondo kapitalas (c)=(a)-(b) || Sukaupti rezervai (d) || Kiti rezervai (e) || Iš viso grynojo turto (c)+(d)+(e)

LIKUTIS 2010 M. GRUODŽIO 31 D. || 12 840 || - || 12 840 || (10 042) || (2 237) || 560

Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai || - || - || - || - || - || -

Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo || - || - || - || - || (38) || (38)

Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || (90) || - || (90)

LIKUTIS 2011 M. GRUODŽIO 31 D. || 12 840 || - || 12 840 || (10 132) || (2 276) || 432

Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai || - || - || - || - || - || -

Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo || - || - || - || - || (78) || (78)

Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || 7 || - || 7

LIKUTIS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. || 12 840 || - || 12 840 || (10 125) || (2 354) || 361

1.3.       9-ASIS EPF. BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

9-OJO EPF BALANSAS

|| || || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 12 31 || 2011 12 31

|| ILGALAIKIS TURTAS || || ||

|| Išankstinis finansavimas || 2.1 || 119 || 191

|| || || ||

|| TRUMPALAIKIS TURTAS || || ||

|| Išankstinis finansavimas || 2.2 || 447 || 569

|| Gautinos sumos || 2.3 || 58 || 87

|| Jungiamosios sąskaitos || 2.4 || 1 919 || 2 557

|| Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 2.5 || - || 6

||   || || ||

|| IŠ VISO TURTO || || 2 543 || 3 410

|| || || ||

|| TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI || || ||

|| Mokėtinos sumos || 2.7 || (375) || (315)

|| || || ||

|| IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ || || (375) || (315)

|| || || ||

|| GRYNASIS TURTAS || || 2 168 || 3 096

|| || || ||

|| FONDAI IR REZERVAI || || ||

|| Pareikalautasis fondo kapitalas || 2.8 || 11 699 || 11 699

|| Kiti rezervai || 2.9 || 4 126 || 4 227

|| Iš ankstesniųjų metų perkelti ekonominės veiklos rezultatai || || (12 830) || (11 932)

|| Ekonominės veiklos metų rezultatas || || (827) || (898)

|| GRYNASIS TURTAS || || 2 168 || 3 096

9-OJO EPF EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

|| || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 m. || 2011 m.

|| || ||

VEIKLOS ĮPLAUKOS || 3.1 || 49 || 49

|| || ||

VEIKLOS IŠLAIDOS || || ||

Veiklos išlaidos || 3.2 || (856) || (924)

Administracinės išlaidos || 3.3 || (1) || (3)

|| || ||

|| || ||

PAGRINDINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS) || || (809) || (879)

|| || ||

Finansinės įplaukos || 3.4 || (18) || (19)

FINANSINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS) || || (18) || (19)

|| || ||

EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS || || (827) || (898)

9-OJO EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

|| || || || || || || Mln. EUR

|| Fondo kapitalas (a) || Nepareikalautosios lėšos (b) || Pareikalautasis fondo kapitalas (c)=(a)-(b) || Sukaupti rezervai (d) || Kiti rezervai (e) || Iš viso grynojo turto (c)+(d)+(e)

LIKUTIS 2010 M. GRUODŽIO 31 D. || 11 699 || 660 || 11 039 || (11 932) ||   4 157 || 3 263

Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai || - || (660) || 660 || - || - || 660

Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo || - || - || - || - || 70 || 70

Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || (898) || - || (898)

LIKUTIS 2011 M. GRUODŽIO 31 D. || 11 699 || - || 11 699 || (12 830) || 4 227 || 3 096

Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai || - || - || - || - || - || -

Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo || - || - || - || - || (100) || (100)

Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || (827) || - || (827)

LIKUTIS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. || 11 699 || - || 11 699 || (13 657) || 4 126 || 2 168

1.4.       10-ASIS EPF. BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

10-OJO EPF BALANSAS

|| || || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 12 31 || 2011 12 31

|| ILGALAIKIS TURTAS || || ||

|| Išankstinis finansavimas || 2.1 || 319 || 189

|| || || ||

|| TRUMPALAIKIS TURTAS || || ||

|| Išankstinis finansavimas || 2.2 || 849 || 536

|| Gautinos sumos || 2.3 || 11 || 20

|| Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 2.5 || 690 || 1 218

||   || || ||

|| IŠ VISO TURTO || || 1 869 || 1 963

|| || || ||

|| ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI || || ||

|| Mokėtinos sumos || 2.6 || (40) || -

|| || || ||

|| TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI || || ||

|| Mokėtinos sumos || 2.7 || (660) || (689)

|| Jungiamosios sąskaitos || 2.4 || (2 264) || (2 944)

|| || || ||

|| IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ || || (2 963) || (3 633)

|| || || ||

|| GRYNASIS TURTAS || || (1 095) || (1 670)

|| || || ||

|| FONDAI IR REZERVAI || || ||

|| Pareikalautasis fondo kapitalas || 2.8 || 5 040 || 2 440

|| Kiti rezervai || 2.9 || 479 || 301

|| Iš ankstesniųjų metų perkelti ekonominės veiklos rezultatai || || (4 411) || (2 699)

|| Ekonominės veiklos metų rezultatas || || (2 203) || (1 712)

|| GRYNASIS TURTAS || || (1 095) || (1 670)

10-OJO EPF EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

|| || Mln. EUR

|| Pastaba || 2012 m. || 2011 m.

|| || ||

VEIKLOS ĮPLAUKOS || 3.1 || 18 || 10

|| || ||

VEIKLOS IŠLAIDOS || || ||

Veiklos išlaidos || 3.2 || (2 112) || (1 650)

Administracinės išlaidos || 3.3 || (106) || (72)

|| || ||

|| || ||

PAGRINDINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS) || || (2 201) || (1 712)

|| || ||

Finansinės įplaukos || 3.4 || (2) || 0

FINANSINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS) || || (2) || (1)

|| || ||

EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS || || (2 203) || (1 712)

10-OJO EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

|| || || || || || || Mln. EUR

|| Fondo kapitalas (a) || Nepareikalautosios lėšos (b) || Pareikalautasis fondo kapitalas (c)=(a)-(b) || Sukaupti rezervai (d) || Kiti rezervai (e) || Iš viso grynojo turto (c)+(d)+(e)

LIKUTIS 2010 M. GRUODŽIO 31 D. || 21 152 || 21 152 || - || (2 699) || 333 || (2 366)

Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai || - || (2 440) || 2 440 || - || - || 2 440

Perkėlimas iš 8-ojo ir 9-ojo EPF || - || - || - || - || (32) || (32)

Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || (1 712) || - || (1 712)

LIKUTIS 2011 M. GRUODŽIO 31 D. || 21 152 || 18 712 || 2 440 || (4 411) || 301 || (1 670)

Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai || - || (2 600) || 2 600 || - || - || 2 600

Perkėlimas iš 8-ojo ir 9-ojo EPF ir į juos || - || - || - || - || 178 || 178

Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || (2 203) || - || (2 203)

LIKUTIS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. || 21 152 || 16 112 || 5 040 || (6 614) || 479 || (1 095)

1.5.       8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS  

1.         SVARBIAUSI APSKAITOS POLITIKOS PRINCIPAI

1.1.     TEISINĖS NUOSTATOS IR FINANSINIS REGLAMENTAS

Finansinės ataskaitos parengtos pagal 10-ajam EPF taikomą finansinį reglamentą. Remiantis šio reglamento 121 straipsnio nuostatomis, finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis kaupiamosios apskaitos principais.

Šios finansinės ataskaitos parengtos laikantis EPF apskaitos taisyklių ir metodų, parengtų pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus (TVSAS) arba netiesiogiai – pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), kuriuos atitinkamai paskelbė Tarptautinė viešojo sektoriaus apskaitos standartų valdyba ir Tarptautinė apskaitos standartų valdyba. EPF apskaitos pareigūno priimtos apskaitos taisyklės buvo taikomos tai EPF išteklių daliai, už kurios finansų valdymą atsakinga Europos Komisija.

EPF apskaitos pareigūnas preliminarias ataskaitas privalo iki kitų metų kovo 31 d. pateikti Audito Rūmams auditui atlikti. Audito Rūmai pateikia Komisijai savo pastabas apie ataskaitas iki birželio 15 d. (125 straipsnis). Remdamasi šiomis pastabomis, Komisija patvirtina galutines ataskaitas iki liepos 31 d. ir išsiunčia jas Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. Iki lapkričio 15 d. ataskaitos paskelbiamos Oficialiajame leidinyje kartu su Audito Rūmų patikinimo pareiškimu dėl tos EPF išteklių dalies, už kurios finansų valdymą atsakinga Komisija.

1.2.     APSKAITOS PRINCIPAI

Finansinių ataskaitų tikslas – pateikti plačiam vartotojų ratui naudingos informacijos apie subjekto finansinę padėtį, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Konkrečiai viešojo sektoriaus subjektų, pvz., EPF, atveju tikslai – teikti informaciją, kuri būtų naudinga priimant sprendimus, ir parodyti subjekto atskaitomybę už jam pavestus išteklius.

Kad finansinėse ataskaitose būtų parodyta tikra ir teisinga padėtis, jose turi būti pateikiama ne tik svarbi organizacijos veiklos pobūdį ir mastą apibūdinanti informacija, paaiškinama, kaip organizacija finansuojama, ir pateikiama galutinė informacija apie jos operacijas, bet tai turi būti daroma aiškiai ir suprantamai, kad būtų galima palyginti finansinių metų rezultatus. Šis dokumentas parengtas atsižvelgiant į šiuos tikslus.

EPF apskaitos sistemą sudaro bendrosios sąskaitos ir biudžeto sąskaitos. Biudžeto sąskaitose išsamiai nurodoma biudžeto vykdymo padėtis. Jos grindžiamos pinigų apskaitos principu. Finansinės ataskaitos rengiamos remiantis bendrosiomis sąskaitomis, nes jose nurodomos visos finansinių metų išlaidos ir pajamos, remiantis kaupiamosios apskaitos taisyklėmis, o šių ataskaitų paskirtis – parodyti finansinę būklę gruodžio 31 d. balanso pavidalu.

10-ojo EPF finansinio reglamento 120 straipsnyje išdėstyti šie apskaitos principai, taikytini rengiant finansines ataskaitas:

– veiklos tęstinumo,

– atsargumo,

– apskaitos metodų nuoseklumo,

– informacijos palyginamumo,

– reikšmingumo,

– tarpuskaitos netaikymo,

– turinio viršenybės prieš formą,

– kaupiamosios apskaitos.

1.3.     ATASKAITŲ RENGIMO PAGRINDAS

1.3.1.  Funkcinė ir ataskaitose nurodoma valiuta

Euras yra EPF funkcinė ir ataskaitose nurodoma valiuta, todėl finansinių ataskaitų duomenys pateikiami milijonais eurų.

1.3.2.  Valiuta ir perskaičiavimo pagrindas

Operacijos užsienio valiuta yra perskaičiuojamos eurais, taikant operacijų dieną galiojančius valiutos kursus. Valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai, patirti vykdant operacijas užsienio valiuta ir perskaičiuojant piniginį turtą ir įsipareigojimus užsienio valiuta, taikant metų pabaigoje galiojantį valiutos kursą, pripažįstami ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

Piniginio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta likučiai metų pabaigoje perskaičiuojami į eurus toliau pateikiamu gruodžio 31 d. galiojančiu valiutos kursu.       

Valiuta || 2012 12 31 || 2011 12 31 || Valiuta || 2012 12 31 || 2011 12 31

XOF || 655,957 || 655,957 || KES || 113,460 || 109,362

XAF || 655,957 || 655,957 || BIF || 2037,95 || 1780,23

NGN || 206,074 || 204,185 || SLL || 5709,56 || 5663,54

PGK || 2,76702 || 2,81057 || TZS || 2077,48 || 2058,31

HTG || 56,2987 || 53,2461 || UGX || 3508,51 || 3181,89

GNF || 9250,40 || 9155,86 || MGA || 2981,70 || 2870,88

MWK || 439,917 || 213,286 || SZL || 11,1727 || 10,4830

1.3.3.  Įverčių taikymas

Pagal TVSAS ir bendruosius apskaitos principus finansinėse ataskaitose nurodomos sumos būtinai turi būti pagrįstos įverčiais ir vadovybės prielaidomis, pagrįstais patikimiausia turima informacija. Svarbūs įverčiai turi apimti bent jau šiuos elementus: atidėjiniams skirtas sumas, nuostolius dėl gautinų sumų vertės sumažėjimo ir sukauptas sąnaudas. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įverčių. Įverčių pokyčiai parodomi tuo laikotarpiu, kuriuo jie tampa žinomi.

1.4.     BALANSAS

1.4.1.  Išankstinio finansavimo sumos

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per konkrečiame išankstinio finansavimo susitarime nustatytą laikotarpį. Pradinės lėšos arba avansas yra grąžinami arba naudojami tuo tikslu, kuriuo buvo išmokėti, per susitarime nustatytą laikotarpį. Jeigu gavėjas nepatiria reikalavimus atitinkančių išlaidų, jis turi išankstinį finansavimą grąžinti EPF. Patvirtinus reikalavimus atitinkančias sąnaudas ir grąžintas sumas, mažinama (visiškai arba iš dalies) išankstinio finansavimo suma.

Metų pabaigoje likusios išankstinio finansavimo sumos nustatomos iš pirminės (-ių) išmokėtos (-ų) sumos (-ų) atėmus: grąžintas sumas, padengtas reikalavimus atitinkančias sumas, metų pabaigoje dar nepadengtas apskaičiuotas reikalavimus atitinkančias sumas ir vertės sumažėjimą.

Palūkanos už išankstinį finansavimą pripažįstamos jų priskaičiavimo metu pagal atitinkamo susitarimo nuostatas. Metų pabaigoje sukauptos įplaukos iš palūkanų įvertinamos remiantis kuo patikimesne informacija.

1.4.2.  Gautinos sumos

Gautinos sumos apskaitomos pradine suma, atėmus vertės sumažinimą. Gautinų sumų vertė sumažinama tada, kai yra objektyvių įrodymų, kad visa gautina suma pagal pradinio dydžio gautinų sumų sąlygas negalės būti surinkta. Vertės sumažinimo suma lygi turto balansinės vertės ir atsiperkamosios vertės, įvertintos būsimų pinigų srautų dabartine verte, diskontuota panašiems skolininkams taikoma rinkos palūkanų norma, skirtumui. Taip pat pripažįstamas neįvykdytų vykdomųjų raštų sumoms išieškoti, kuriems dar nebuvo taikomas specialus vertės sumažinimas, bendras vertės sumažinimas. Šis bendras vertės sumažinimas grindžiamas ankstesnėmis nuostolių normomis. Vertės sumažinimo suma pripažįstama ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

1.4.3.  Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinės priemonės, apibrėžiamos kaip trumpalaikis turtas. Jie apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

1.4.4.  Mokėtinos sumos

Didelė EPF mokėtinų sumų dalis nėra susijusi su prekių arba paslaugų pirkimu, o yra neapmokėti dotacijų arba kitokio finansavimo gavėjų prašymai kompensuoti išlaidas. Jos nurodomos kaip mokėtinos sumos, lygios prašomai sumai, kai gaunamas prašymas kompensuoti išlaidas, o atlikus patikrinimą, atitinkamų finansų specialistų pripažįstamos atitinkančiomis reikalavimus. Šiame etape jos vertinamos patvirtintos ir reikalavimus atitinkančios sumos dydžiu.

Mokėtinos sumos, susijusios su prekių ir paslaugų pirkimu, nurodomos pradine suma gavus sąskaitą faktūrą, o susijusios išlaidos įtraukiamos į apskaitą, kai prekės yra pristatomos arba paslaugos suteikiamos ir priimamos.

1.4.5.  Atidėjiniai

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai EPF turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą trečiųjų šalių atžvilgiu, susijusį su praeities įvykiais, ir labai tikėtina, kad tam įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingos išteklių išmokos, o suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjinio suma yra tiksliausias išlaidų, kurios, kaip numatoma, gali būti reikalingos finansinių ataskaitų sudarymo dieną turimam įsipareigojimui padengti, įvertis.

1.4.6.  Sukauptos ir būsimųjų laikotarpių pajamos bei sąnaudos

Kaupiamosios apskaitos esmė – užtikrinti, kad operacijos būtų įrašomos tais apskaitos metais, su kuriais jos susijusios. Ši procedūra vadinama ataskaitinių laikotarpių atskyrimu. Ypač svarbu įvertinti, kokias reikalavimus atitinkančias išlaidas patyrė EPF lėšų gavėjai, nors EPF apie jas dar nepranešė (sukauptos sąnaudos). Kai kurie mokėjimai, atvirkščiai, atlikti einamaisiais metais ir yra susiję su tolesniais laikotarpiais (būsimųjų laikotarpių sąnaudos). Tokios sumos turi būti nustatytos ir įtrauktos į tolesnį (-ius) laikotarpį (-ius).

Vadovaujantis EPF apskaitos taisyklėmis, operacijos ir įvykiai finansinėse ataskaitose pripažįstami tuo laikotarpiu, su kuriuo jie susiję. Sukauptos išlaidos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstamos remiantis įvertinta pervedimo įsipareigojimo, kuris turi būti atliktas per tam tikrą laikotarpį, suma. Sukauptos išlaidos skaičiuojamos pagal išsamias Komisijos parengtas veiklos ir praktines gaires, kurių tikslas – užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose būtų nurodyta tikra ir teisinga padėtis.

Įplaukos taip pat apskaitomos tuo laikotarpiu, su kuriuo jos susijusios. Metų pabaigoje, jeigu sąskaita faktūra dar neišrašyta, tačiau paslauga jau suteikta, EPF pristatė prekes arba yra sudarytas sutartinis susitarimas (t. y. darant nuorodą į sutartį), finansinėse atskaitose bus pripažintos sukauptos pajamos.

Be to, metų pabaigoje, jeigu sąskaita faktūra išrašyta, o paslaugos dar nesuteiktos arba prekės dar nepristatytos, įplaukos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

1.5.     EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

1.5.1.  Įplaukos

Europos plėtros fondas įplaukų biudžeto neturi. Valstybių narių įprastiniai įnašai laikomi fondo kapitalu. Įplaukas sudaro susigrąžintos išlaidos ir pajamos iš palūkanų.

Išlaidų susigrąžinimas

Dėl operacijų, už kurias kompensuojami pirmiau iš EPF biudžeto galutiniam gavėjui arba trečiajai šaliai atlikti mokėjimai, pateikiami vykdomieji raštai sumoms išieškoti ir nustatomos iš tolesnių išmokų atskaitomos sumos, apskaitomos taip:

– išlaidų susigrąžinimas: pagal pateiktą vykdomąjį raštą sumoms išieškoti gautina suma su atitinkamu įrašu parodoma kaip pajamos tų metų ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje; arba

– išankstinio finansavimo sumų susigrąžinimas: šiuo atveju suma įtraukiama į balanso išankstinio finansavimo išlaidų kategoriją.

Pajamos iš palūkanų

Pajamos iš palūkanų pripažįstamos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje taikant faktinių palūkanų metodą. EPF pajamas iš palūkanų sudaro palūkanos, gautos arba gautinos dėl pinigų likučių ir komerciniuose bankuose laikomų indėlių iki pareikalavimo, taip pat dėl pavėluoto išmokų mokėjimo EPF. Pajamos iš palūkanų pripažįstamos tada, kai jos atsiranda.

1.5.2.  Išlaidos

Su prekyba susijusios išlaidos, patiriamos perkant prekes ir paslaugas, yra pripažįstamos, kai prekės pristatomos ir priimamos. Jos vertinamos pradine sąskaitoje faktūroje nurodyta suma.

Su prekyba nesusijusios išlaidos sudaro didžiąją dalį EPF išlaidų. Jos susijusios su pervedimais lėšų gavėjams ir gali būti trijų rūšių: teisės į gautinas sumas, pervedimai pagal susitarimą ir atskiros dotacijos, arba įnašai ir dovanojamos lėšos.

Pervedimai pripažįstami išlaidomis tą laikotarpį, kurį įvyko įvykiai, dėl kurių buvo atliktas pervedimas, jeigu tik pervedimo pobūdis yra leidžiamas pagal teisės aktus (Finansinį reglamentą arba kitus teisės aktus) arba yra pasirašyta sutartis, pagal kurią leidžiama atlikti pervedimą; lėšų gavėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus ir galima pagrįstai apskaičiuoti sumą.

Kai gaunamas bet koks pripažinimo kriterijus atitinkantis prašymas atlikti mokėjimą arba kompensuoti išlaidas, jis pripažįstamas išlaidomis, lygiomis reikalavimus atitinkančiai sumai. Reikalavimus atitinkančios išlaidos, kurios turi būti kompensuotos gavėjams, tačiau apie kurias dar nėra pranešta, metų pabaigoje yra įvertinamos ir įrašomos kaip sukauptos išlaidos.

Palūkanų išlaidos

Palūkanų išlaidos pripažįstamos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje, taikant faktinių palūkanų metodą. Palūkanų išlaidas sudaro sumokėtos arba mokėtinos palūkanos ir jos pripažįstamos tada, kai atsiranda.

1.6.     NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS IR NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

1.6.1.  Neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau nevisiškai EPF kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių. Neapibrėžtasis turtas parodomas, kai tikimasi gauti ekonominės naudos arba turėti naudojimo galimybių.

Neapibrėžtasis turtas vertinamas kiekvieną balanso sudarymo dieną, siekiant užtikrinti, kad pokyčiai būtų tinkamai parodyti finansinėse ataskaitose. Jeigu iš esmės neabejojama, kad bus gauta ekonominės naudos arba atsiras naudojimo galimybių, o turto vertė gali būti patikimai įvertinta, turtas ir su juo susijusios įplaukos pripažįstamos to laikotarpio, per kurį atsiranda šių pokyčių, finansinėse ataskaitose.

Garantijos yra dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tik įvykus arba neįvykus garantuojamajam įvykiui. Todėl garantijos gali būti laikomos neapibrėžtuoju turtu. Garantijos galiojimas baigiasi, kai nebelieka garantuojamojo įvykio. Ji pradedama vykdyti, kai patenkinamos sąlygos, pagal kurias leidžiama pateikti garantui prašymą atlikti mokėjimą.

1.6.2.  Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Neapibrėžtasis įsipareigojimas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti įsipareigojimas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau nevisiškai EPF kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių, arba esamas įsipareigojimas, atsiradęs dėl praeities įvykių, kuris dar nėra pripažintas, nes nėra tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą arba naudojimo galimybių teikiantys ištekliai, arba, retais atvejais, kai įsipareigojimo suma negali būti pakankamai patikimai nustatyta. Neapibrėžtasis įsipareigojimas parodomas, nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų arba naudojimo galimybių tikimybė yra maža.

Neapibrėžtieji įsipareigojimai vertinami kiekvieną balanso sudarymo dieną, siekiant nustatyti, ar galima tikėtis ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų arba naudojimo galimybių. Jeigu tampa tikėtina, kad punktui, kuris vertinamas kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas, prireiks ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų arba naudojimo galimybių, tikimybės atsiradimo laikotarpio finansinėse ataskaitose padaromas atidėjinys.

2.         BALANSO PASTABOS

ILGALAIKIS TURTAS

2.1.     IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Išankstinis finansavimas || - || 119 || 319 || 438 || 380

IŠ VISO || - || 119 || 319 || 438 || 380

Pagal daugumą sutarčių numatoma, kad išankstiniai mokėjimai atliekami iki darbų pradžios, tiekiamų prekių pristatymo arba paslaugų suteikimo. Kartais sutartyse numatytų įmokų tvarkaraštyje numatoma atlikti mokėjimus atsižvelgiant į pažangos ataskaitas. Išankstinis finansavimas paprastai atliekamas šalies arba teritorijos, kurioje vykdomas projektas, valiuta.

Pagal išankstinio finansavimo galimo susigrąžinimo arba panaudojimo laiką nustatoma, ar išankstinis finansavimas bus parodomas kaip trumpalaikis ar kaip ilgalaikis turtas. Panaudojimo laikas nustatytas su projektu susijusiame susitarime. Visos sumos, grąžintinos arba panaudotinos per dvylikos mėnesių terminą nuo atskaitomybės dienos, parodomos kaip trumpalaikis išankstinis finansavimas. Kadangi dauguma EPF projektų yra ilgalaikiai, reikia, kad jiems skiriamais išankstiniais mokėjimais būtų galima naudotis ilgiau nei vienus metus. Todėl šios išankstinio finansavimo sumos parodomos kaip ilgalaikis turtas.

Tai, kad ilgalaikis išankstinis finansavimas padidintas 58 mln. EUR, palyginti su 2011 12 31, daugiausia galima paaiškinti tuo, kad padidintą ilgalaikį išankstinį finansavimą, susijusį su ROP[5] projektais (97 mln. EUR), AKR vidaus projektais (42 mln. EUR) ir NOP[6] dotacijomis (10 mln. EUR), kompensavo sumažintas išankstinis finansavimas, susijęs su AKR vidaus (73 mln. EUR) ir administracinėmis išlaidomis (29 mln. EUR).

       

TRUMPALAIKIS TURTAS

2.2.     IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Išankstinis finansavimas (bendra suma) || 70 || 1 207 || 2 316 || 3 593 || 3 415

Atėmus išankstinio finansavimo padengimo įvertį || (32) || (760) || (1 468) || (2 259) || (2 240)

IŠ VISO || 38 || 447 || 849 || 1 334 || 1 175

Grynasis trumpalaikis išankstinis finansavimas padidėjo 159 mln. EUR daugiausia dėl išankstinio finansavimo, susijusio su pagalbos priemonių NOP dotacijomis (147 mln. EUR), ROP projektais (68 mln. EUR) ir AKR vidaus skolos mažinimu (39 mln. EUR), padidėjimo. Šį padidėjimą iš dalies kompensavo su sektorių politika (65 mln. EUR) ir AKR vidaus socialiniais sektorių projektais (32 mln. EUR) susijusio grynojo išankstinio finansavimo sumažėjimas.

2.2.1. Gautos išankstinio finansavimo garantijos

Garantijos yra skirtos išankstiniam finansavimui užtikrinti ir jų atsisakoma, kai sumokama paskutinė pagal projektą reikalaujama suma. Garantijoje nurodytos dvi skirtingos vertės – nominalioji ir einamoji. Nominaliosios vertės atsiradimas siejamas su garantijos buvimu. Einamosios vertės atveju garantija suteikiama, jeigu yra išankstinio finansavimo mokėjimas ir (arba) tolesni dengimai.

2012 m. gruodžio 31 d. EPF gautų išankstinio finansavimo garantijų nominalioji vertė siekia 566 mln. EUR. Šių garantijų einamoji vertė siekia 391 mln. EUR. 2011 m. gruodžio 31 d. šios vertės buvo atitinkamai 637 ir 394 mln. EUR.

2.3.     GAUTINOS SUMOS

|| || || || || Mln. EUR

|| Pastaba || 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Iš klientų gautinos sumos || 2.3.1 || 1 || 6 || 2 || 10 || 13

Iš valstybių narių gautinos sumos || 2.3.2 || - || - || 3 || 3 || 9

Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos || 2.3.3 || 0 || 51 || 6 || 57 || 89

IŠ VISO || || 1 || 58 || 11 || 70 || 111

2.3.1. Iš klientų gautinos sumos

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Iš klientų gautinos sumos || 5 || 19 || 3 || 26 || 27

Vertės sumažinimas || (3) || (12) || (1) || (16) || (13)

IŠ VISO || 1 || 6 || 2 || 10 || 13

Tai yra vykdomieji raštai sumoms išieškoti, į ataskaitas įtraukti 2012 m. gruodžio 31 d. kaip nustatytos teisės į gautinas sumas ir dar neįrašyti į kitas išlaidų kategorijas balanso turto pusėje. Vykdomųjų raštų sumoms išieškoti galutinis likutis – tai išduotų, bet metų pabaigoje dar neapmokėtų vykdomųjų raštų sumoms išieškoti vertė.

Toliau pateikiamas lėšų judėjimas pagal vykdomus vykdomuosius raštus sumoms išieškoti tam tikru laikotarpiu.

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 m. || IŠ VISO 2011 m.

Neapmokėti vykdomieji raštai sumoms išieškoti metų pradžioje || 6 || 19 || 1 || 25 || 18

Išduoti vykdomieji raštai sumoms išieškoti || 12 || 64 || 63 || 139 || 130

Apmokėti vykdomieji raštai sumoms išieškoti || (13) || (64) || (61) || (138) || (123)

Apmokėti || (12) || (43) || (43) || (97) || (108)

Atsisakyti (FR 73 str.) || - || (1) || - || (1) || (1)

Panaikinti || 0 || (3) || 0 || (4) || (2)

Įskaityti || (2) || (17) || (18) || (36) || (13)

Neapmokėti vykdomieji raštai sumoms išieškoti metų pabaigoje || 5 || 19 || 3 || 26 || 25

2.3.2. Iš valstybių narių gautinos sumos

10-ojo EPF 3 mln. EUR iš valstybių narių gautina suma apima Belgijos, Ispanijos ir Švedijos bendro finansavimo įnašus.

2.3.3. Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos

Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos pirmiausia apima sukauptas palūkanas už išankstinio finansavimo sumas. Be to, į šią išlaidų kategoriją įtrauktos sukauptos pajamos iš palūkanų už pavėluotai sumokėtus įnašus.

Sukauptų pajamų ir būsimųjų laikotarpių sąnaudų sumažėjimą galima paaiškinti mažesnėmis sukauptomis palūkanomis už išankstinį finansavimą (žr. 3.4 pastabą).

2.4.     JUNGIAMOSIOS SĄSKAITOS

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

į 6-ąjį (iš 6-ojo) EPF || (2 065) || (214) || - || (2 279) || (2 279)

į 7-ąjį (iš 7-ojo) EPF || - || 2 279 || - || 2 279 || 2 279

į 8-ąjį (iš 8-ojo) EPF || - || (3 038) || 628 || (2 410) || (2 453)

į 9-ąjį (iš 9-ojo) EPF || 3 038 || - || (2 892) || 146 || (491)

į 10-ąjį (iš 10-ojo) EPF || (628) || 2 892 || - || 2 264 || 2 944

IŠ VISO || 345 || 1 919 || (2 264) || 0 || 0

Siekiant padidinti veiksmingumą, 10-ajam EPF skiriamas visiems EPF bendras iždas. Taip galima vykdyti operacijas tarp skirtingų EPF, kurios išlyginamos įvairius EPF balansus siejančiose jungiamosiose sąskaitose.

Pagrindinis 2012 m. lėšų judėjimas jungiamosiose sąskaitose apima 10-ojo EPF mokėjimus už 8-ojo ir 9-ojo EPF įgyvendinimą.

         

2.5.     PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI[7]

|| || || || || Mln. EUR

|| Pastaba || 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Pinigai bankuose || 2.5.1 || - || - || 687 || 687 || 1 211

STABEX saugiosios sąskaitos || 2.5.2 || - || - || 2 || 2 || 5

Bendro finansavimo banko sąskaitos || 2.5.3 || - || - || - || - || 8

Specialus Kongo Demokratinės Respublikos fondas[8] || - || - || - || 1 || 1 || 1

IŠ VISO || || - || - || 690 || 690 || 1 224

2.5.1. Pinigai bankuose

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Specialiosios sąskaitos – valstybių narių finansų įstaigos || - || - || 633 || 633 || 1 129

Einamosios sąskaitos – komerciniai bankai || || || 54 || 54 || 80

Vietos mokėjimo agentai || - || - || 0 || 0 || 2

IŠ VISO || - || - || 687 || 687 || 1 211

Bendras pinigų bankuose sumažėjimas iš esmės gali būti paaiškintas atliktų mokėjimų lygiu ir didesniu biudžeto įvykdymo lygiu nei ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu.

Vietos mokėjimo agentų sąskaitų sumos – tai sumos, laikomos AKR valstybių ir UŠT bankų sąskaitose ir naudojamos mokėjimams vietos valiuta paramą gaunančioje valstybėje atlikti. Šios sąskaitos laikomos eurais arba Sąjungos valstybės narės valiuta. Siekiant užtikrinti centralizuotesnį mokėjimų valdymą, 2012 m. uždarytos 3 iš likusių 4 vietos mokėjimo agentų sąskaitų.

2.5.2 STABEX saugiosios sąskaitos

|| Mln. EUR

|| Likutis 2012 12 31 || Likutis 2011 12 31

Dramblio Kaulo Krantas || 2 || 2

Malavis || - || 1

Kitos šalys || 0 || 2

IŠ VISO || 2 || 5

STABEX – tai Europos Sąjungos kompensacinės finansų schemos, kuria siekiama stabilizuoti AKR šalių eksporto pajamas, akronimas. Ši schema pirmą kartą pradėta taikyti priėmus Lomės konvenciją (1975 m.), siekiant panaikinti neigiamą žemės ūkio produktų eksporto pajamų nestabilumo poveikį. STABEX saugiųjų sąskaitų likutį sudaro visos turimos STABEX lėšos, kurios ateityje bus pervestos atitinkamai AKR valstybei gavėjai. Šis likutis priskirtas 10-ajam EPF. Pasibaigus STABEX pagalbos priemonės galiojimui, 2012 m. uždarytos aštuonios STABEX saugiosios sąskaitos.

Be pirmiau nurodytų lėšų, yra ir kitų paramą gaunančioms AKR valstybėms skirtų STABEX lėšų. Komisijai ir paramą gaunančiai (AKR) valstybei sutarus dėl STABEX lėšų naudojimo būdų, abi šalys pasirašo pervedimo susitarimą. Pagal Lomės IV susitarimo[9] (su pakeitimais) 211 straipsnio nuostatas lėšos pervedamos į AKR valstybės vardu atidarytą sąskaitą, kurios sumoms skaičiuojamos palūkanos ir kuri tvirtinama dviem parašais (Europos Komisijos ir valstybės gavėjos). Lėšos laikomos šiose dviem parašais tvirtinamose sąskaitose tol, kol pagal abipusių įsipareigojimų sistemą (angl. Framework of Mutual Obligations, FMO) pagrindžiama, kad galima atlikti pervedimą projektui.

Komisijos leidimus suteikiantis pareigūnas pasilieka sąskaitos parašo teisę, jog užtikrintų, kad lėšos būtų išmokamos taip, kaip planuota. Lėšos dviem parašais tvirtinamose sąskaitose yra AKR valstybės nuosavybė, todėl nėra įtraukiamos kaip turtas į EPF ataskaitas. Pervedimai į šias sąskaitas įrašomi kaip STABEX mokėjimai.

Remiantis 10-ojo EPF vidaus susitarimo[10] 1 straipsnio 4 dalimi, 2012 m. EPF buvo grąžinta 49 mln. EUR iš dviem parašais tvirtinamų sąskaitų AKR šalyse. Šios lėšos daugiausia pervestos iš Saliamono Salų (12 mln. EUR), Dramblio Kaulo Kranto (11 mln. EUR), Burundžio (5 mln. EUR), Sent Vinsento ir Grenadinų (3 mln. EUR), Senegalo (3 mln. EUR), Malavio (3 mln. EUR), Ugandos (3 mln. EUR) ir Burkina Faso (2 mln. EUR). Šios įplaukos įtrauktos į 8-ojo EPF ekonominės veiklos rezultatų ataskaitos veiklos pajamas (STABEX pagalbos priemonė).

2.5.3. Bendro finansavimo banko sąskaitos

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Bendro finansavimo banko sąskaitos || - || - || - || - || 8

IŠ VISO || - || - || - || - || 8

Bendro finansavimo banko sąskaitos buvo uždarytos. Šios lėšos, išskyrus administracinę dalį, buvo grąžintos valstybėms narėms, gavus leidimus suteikiančio pareigūno nurodymą.      

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

2.6.     MOKĖTINOS SUMOS

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Bendras finansavimas – mokėtinos sumos || - || - || 40 || 40 || -

IŠ VISO || - || - || 40 || 40 || -

Bendro finansavimo mokėtinos sumos 2012 m. pabaigoje yra susijusios su 10-uoju EPF.

Gauti bendro finansavimo įnašai nurodomi kaip valstybėms narėms ir ne valstybėms narėms mokėtinos sumos, kadangi jie atitinka sąlyginių įplaukų iš kitokių nei valiutos keitimo operacijų kriterijus. EPF turi panaudoti įnašus paslaugoms trečiosioms šalims teikti arba kitaip grąžinti turtą (gautus įnašus) valstybėms narėms. Likusią mokėtiną bendro finansavimo susitarimų sumą sudaro gautas bendro finansavimo įnašas, atėmus su projektu susijusias patirtas išlaidas. Grynajam turtui nėra jokio poveikio.

2012 m. siekiant geriau nurodyti bendro finansavimo mokėtinas sumas, sumos buvo išskaidytos į ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus. Bendras bendro finansavimo mokėtinų sumų padidėjimas paaiškintas 2.7.1.2 pastaboje.

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

2.7.     MOKĖTINOS SUMOS

|| || || || || Mln. EUR 

|| Pastaba || 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Trumpalaikės mokėtinos sumos || 2.7.1 || 4 || 67 || 138 || 209 || 399

Sukauptos sąnaudos || 2.7.2 || 19 || 308 || 228 || 555 || 339

Būsimųjų laikotarpių fondo kapitalo įnašai || 2.7.3 || - || - || 293 || 293 || 295

IŠ VISO || || 22 || 375 || 660 || 1 057 || 1 033

2.7.1. Trumpalaikės mokėtinos sumos

|| || || || || Mln. EUR

|| Pastaba || 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Tiekėjai ir kita || 2.7.1.1 || 4 || 67 || 81 || 152 || 308

Bendro finansavimo mokėtinos sumos || 2.7.1.2 || - || - || 46 || 46 || 81

Įvairios mokėtinos sumos || 2.7.1.3 || 0 || 0 || 12 || 12 || 10

IŠ VISO || || 4 || 67 || 138 || 209 || 399

Mokėtinos sumos apima EPF gautas išlaidų ataskaitas, susijusias su dotacijų veikla. Jos įrašomos padengti reikalaujama suma nuo prašymo gavimo momento. Tokia pati procedūra taikoma sąskaitoms faktūroms ir kreditiniams dokumentams, gautiems vykdant viešuosius pirkimus. Į atitinkamus prašymus padengti sąnaudas buvo atsižvelgta metų pabaigoje atskiriant straipsnius pagal finansinius metus. Vadovaujantis tais straipsnių atskyrimo įrašais, numatomos reikalavimus atitinkančios sumos buvo pripažintos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

2.7.1.1. Tiekėjai ir kita

Į šią išlaidų kategoriją įtrauktos tiekėjams mokėtinos sumos, taip pat sumos, mokėtinos viešosioms įstaigoms ir trečiosioms valstybėms.

157 mln. EUR sumažėjimas, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, pirmiausia susijęs su 75 mln. EUR sumažėjusiomis mokėtinomis sumomis trečiosioms valstybėms ir 37 mln. EUR sumažėjusiomis mokėtinomis sumomis ne viešosioms įstaigoms.

2.7.1.2. Bendro finansavimo mokėtinos sumos

2012 m. siekiant geriau nurodyti bendro finansavimo mokėtinas sumas, sumos buvo išskaidytos į ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus.  Trumpalaikės bendro finansavimo mokėtinos sumos sumažėjo daugiausia dėl 40 mln. EUR perklasifikavimo į ilgalaikes mokėtinas sumas.

Ilgalaikės ir trumpalaikės bendro finansavimo mokėtinos sumos iš viso padidėjo 5 mln. EUR. 2012 m. gauti nauji bendro finansavimo įnašai iš Vokietijos (2 mln. EUR) ir Kanados (2 mln. EUR). Švedijos bendro finansavimo mokėtinos sumos padidėjimą (8 mln. EUR) iš dalies kompensavo Ispanijos bendro finansavimo mokėtinos sumos ir bendro finansavimo mokėtinos sumos JK sumažėjimas (po 2 mln. EUR) ir Italijos bendro finansavimo mokėtinos sumos padengimas 9-ajame EPF.

Bendro finansavimo mokėtinos sumos sumažintos 8 mln. EUR, siekiant pripažinti su bendro finansavimo projektais susijusias įplaukas (žr. 3.1.3 ir 3.2.2).

2.7.1.3. Įvairios mokėtinos sumos

Įvairias mokėtinas sumas daugiausia sudaro nepaskirstytos piniginės įplaukos ir grąžintos sumos.

2.7.2. Sukauptos sąnaudos

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Sukauptos sąnaudos || 19 || 308 || 228 || 555 || 339

IŠ VISO || 19 || 308 || 228 || 555 || 339

Metų pabaigoje reikia įvertinti, kokias reikalavimus atitinkančias išlaidas patyrė EPF lėšų gavėjai, nors apie jas dar nepranešta. Remiantis šiais ataskaitinių laikotarpių atskyrimo apskaičiavimais, numatomos reikalavimus atitinkančios sumos įrašomos kaip sukauptos sąnaudos.

Numatomos panaudoti išankstinio finansavimo sumos pateikiamos kaip išankstinio finansavimo padengimo įvertis (žr. 2.2).

2.7.3. Būsimųjų laikotarpių fondo kapitalo įnašas

|| || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Jungtinė Karalystė || - || - || 274 || 274 || 289

Airija || - || - || 9 || 9 || 5

Lietuva || - || - || - || - || 1

Vengrija || - || - || 10 || 10 || -

IŠ VISO || - || - || 293 || 293 || 295

Jie apima iš anksto sumokėtus valstybių narių įnašus.

GRYNASIS TURTAS

2.8.     PAREIKALAUTASIS FONDO KAPITALAS

|| || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO

Fondo kapitalas || 12 840 || 11 699 || 21 152 || 45 691

Nepareikalautasis fondo kapitalas || - || - || (18 712) || (18 712)

Pareikalautasis fondo kapitalas, 2011 12 31 || 12 840 || 11 699 || 2 440 || 26 979

|| || || ||

Fondo kapitalas || 12 840 || 11 699 || 21 152 || 45 691

Nepareikalautasis fondo kapitalas || - || - || (16 112) || (16 112)

Pareikalautasis fondo kapitalas, 2012 12 31 || 12 840 || 11 699 || 5 040 || 29 579

Fondo kapitalas – visa atitinkamo EPF valstybių narių įnašų suma, kaip nustatyta kiekviename vidaus susitarime.

Nepareikalautosios lėšos – pradinis asignavimas, kurio valstybių narių dar nepareikalauta sumokėti.

Pareikalautasis fondo kapitalas – pradinių asignavimų suma, kurią valstybės narės prašomos pervesti į iždo sąskaitas 10-ojo EPF finansinio reglamento 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

Gautas visas 8-ojo ir 9-ojo EPF kapitalas, kurį buvo pareikalauta sumokėti.

Pareikalautasis ir nepareikalautasis fondo kapitalas pagal valstybes nares

|| || || || Mln. EUR

Įnašai || % || Nepareikalautieji 10-ojo EPF įnašai 2011 12 31 || 2012 m. pareikalauti įnašai || Nepareikalautieji 10-ojo EPF įnašai 2012 12 31

Austrija || 2,41 || (451) || 63 || (388)

Belgija || 3,53 || (661) || 92 || (569)

Danija || 2,00 || (374) || 52 || (322)

Suomija || 1,47 || (275) || 38 || (237)

Prancūzija || 19,55 || (3 658) || 508 || (3 150)

Vokietija || 20,50 || (3 836) || 533 || (3 303)

Graikija || 1,47 || (275) || 38 || (237)

Airija || 0,91 || (170) || 24 || (147)

Italija || 12,86 || (2 406) || 334 || (2 072)

Liuksemburgas || 0,27 || (51) || 7 || (44)

Nyderlandai || 4,85 || (908) || 126 || (781)

Portugalija || 1,15 || (215) || 30 || (185)

Ispanija || 7,85 || (1 469) || 204 || (1 265)

Švedija || 2,74 || (513) || 71 || (441)

Jungtinė Karalystė || 14,82 || (2 773) || 385 || (2 388)

Kipras || 0,09 || (17) || 2 || (15)

Čekija || 0,51 || (95) || 13 || (82)

Estija || 0,05 || (9) || 1 || (8)

Vengrija || 0,55 || (103) || 14 || (89)

Lietuva || 0,12 || (22) || 3 || (19)

Latvija || 0,07 || (13) || 2 || (11)

Malta || 0,03 || (6) || 1 || (5)

Lenkija || 1,3 || (243) || 34 || (209)

Slovėnija || 0,18 || (34) || 5 || (29)

Slovakija || 0,21 || (39) || 5 || (34)

Bulgarija || 0,14 || (26) || 4 || (23)

Rumunija || 0,37 || (69) || 10 || (60)

IŠ VISO || 100,00 || (18 712) || 2 600 || (16 112)

2012 m. pareikalauta 10-ajam EPF skirtų įnašų. Pirmosios 2013 m. valstybių narių įnašų dalies pareikalauta 2012 m. lapkričio mėn.

2.9.     KITI REZERVAI

Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO

Likutis 2010 12 31 || (2 237) || 4 157 || 333 || 2 252

Nepanaudotų sumų pervedimas iš 8-ojo ir 9-ojo EPF į 10-ąjį EPF || (38) || (80) || 118 || 0

Pervedimas iš 10-ojo į 9-ąjį EPF, siekiant skirti lėšų Pietų Sudanui pagal Tarybos sprendimą 2010/406/ES ||                       -   || 150 || (150) || 0

Likutis 2011 12 31 || (2 276) || 4 227 || 301 || 2 252

Nepanaudotų sumų pervedimas iš 8-ojo ir 9-ojo EPF į 10-ąjį EPF || (78) || (300) || 378 || 0

Pervedimas iš 10-ojo į 9-ąjį EPF, siekiant skirti lėšų Pietų Sudanui pagal Tarybos sprendimą 2011/315/ES ||                        -   || 200 || (200) || 0

Likutis 2012 12 31 || (2 354) || 4 126 || 479 || 2 252

Likutis 2012 12 31 apima: || || || ||

- Pietų Sudanui skirtos lėšos || -              || 350 || -                    || 350

Nuo 10-ojo EPF įsigaliojimo 2008 m. visos ankstesnių EPF nepanaudotos lėšos perkeltos į 10-ojo EPF rezervą. Šis rezervas gali būti naudojamas tik laikantis 10-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

2012 m. 78 mln. EUR ir 300 mln. EUR nepanaudotų lėšų atitinkamai iš 8-ojo ir 9-ojo EPF pervesta į 10-ojo EPF veiklos rezervą, o 200 mln. EUR pervesta iš 10-ojo EPF veiklos rezervo į 9-ąjį EPF, siekiant skirti lėšų Pietų Sudanui.[11]

3.         EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITOS PASTABOS

3.1.     VEIKLOS ĮPLAUKOS

Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 m. || IŠ VISO 2011 m.

Išlaidų susigrąžinimas || 2 || 14 || 2 || 17 || 16

STABEX lėšų susigrąžinimas ||           49 || - || - || 49 || 26

Valiutos keitimo pelnas || 7 || 35 || 8 || 51 || 54

Veiklos pajamos, bendras finansavimas || - || - || 8 || 8 || 2

IŠ VISO || 58 || 49 || 18 || 124 || 99

3.1.1. Išlaidų susigrąžinimas

Šiai kategorijai priskiriami vykdomieji raštai sumoms išieškoti, kuriuos pateikė EPF ir pagal kuriuos EPF apskaitos sistemoje registruojamas sumažinimas, siekiant susigrąžinti anksčiau išmokėtas sumas, remiantis patikrinimais, auditais arba tinkamumo finansuoti analize. Pažymėtina, kad susigrąžinamos išankstinio finansavimo sumos neįtraukiamos kaip įplaukos, tačiau įtraukiamos į balanso išankstinio finansavimo kategoriją.

Neteisėtų išmokų susigrąžinimas

2012 m., siekiant susigrąžinti neteisėtas išmokas, išduota vykdomųjų raštų 27 mln. EUR sumoms išieškoti, palyginti su 12 mln. EUR 2011 m. Iš šios sumos 11 mln. EUR suma susijusi su susigrąžinimo išlaidomis, todėl ji įrašyta kaip veiklos įplaukos. 16 mln. EUR sudaro susigrąžintos sumokėtos išankstinio finansavimo sumos, įtrauktos į balanso išankstinio finansavimo turtą.

Toliau pateikiama neteisėtų išmokų susigrąžinimo pobūdžio santrauka.

Mln. EUR ||

|| Įplaukos || Išankstinis finansavimas || IŠ VISO 2012 m. || Įplaukos || Išankstinis finansavimas || IŠ VISO 2011 m.

Klaida || 1 || 1 || 2 || 2 || 1 || 3

Pažeidimas || 9 || 15 || 25 || 6 || 3 || 8

Pranešė OLAF || 1 || - || 1 || 1 || - || 1

IŠ VISO || 11 || 16 || 27 || 8 || 4 || 12

3.1.2. STABEX lėšų susigrąžinimas

Remiantis 10-ojo EPF vidaus susitarimo[12] 1 straipsnio 4 dalimi, 2012 m. EPF buvo grąžinta 49 mln. EUR iš dviem parašais tvirtinamų sąskaitų AKR šalyse. Šios lėšos daugiausia pervestos iš Saliamono Salų (12 mln. EUR), Dramblio Kaulo Kranto (11 mln. EUR), Burundžio (5 mln. EUR), Sent Vinsento ir Grenadinų (3 mln. EUR), Senegalo (3 mln. EUR), Malavio (3 mln. EUR), Ugandos (3 mln. EUR) ir Burkina Faso (2 mln. EUR). Šios įplaukos įtrauktos į 8-ojo EPF ekonominės veiklos rezultatų ataskaitos veiklos pajamas (STABEX pagalbos priemonė).

3.1.3. Veiklos pajamos, bendras finansavimas

Veiklos pajamos, susijusios su bendru finansavimu, yra panaudoti įnašai (žr. 3.2.2). Kadangi šie įnašai atitinka sąlyginių įplaukų iš kitokių nei valiutos keitimo operacijų kriterijus, įnašas pripažįstamas pagal bendro finansavimo projekto vykdymo tvarką.

3.2.     VEIKLOS IŠLAIDOS

Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 m. || IŠ VISO 2011 m.

Veiklos išlaidos – pagalbos priemonės || 41 || 812 || 2 085 || 2 938 || 2 633

Veiklos išlaidos, bendras finansavimas ||  -     ||  -     || 8 || 8 || 2

Valiutos keitimo nuostoliai || 8 || 39 || 20 || 66 || 61

Gautinų sumų vertės sumažinimas || 0 || 6 || - || 6 || 7

IŠ VISO || 49 || 856 || 2 112     || 3 017 || 2 702

2012 m. Komisija patobulino sukauptų sąnaudų apskaičiavimo metodiką. Jeigu to nebūtų padaryta, veiklos išlaidos būtų sudariusios 2 849 mln. EUR vietoj 3 017 mln. EUR. Poveikis grynajam turtui būtų lygus tai pačiai sumai (168 mln. EUR sumažėjimas) daugiausia dėl padidėjimo sukauptų sąnaudų sąskaitose (žr. 2.7.2).

3.2.1. Veiklos išlaidos – pagalbos priemonės

|| || || || Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 m. || IŠ VISO 2011 m.

Programuojama pagalba || 17 || 93 || 1 366 || 1 476 || 1 251

Makroekonominė parama || - || 8 || - || 8 || 51

Sektorių politika || 0 || 322 || 3 || 326 || 371

Palūkanų normos subsidijos || 5 || - || - || 5 || 0

AKR vidaus projektai || - || 311 || 409 || 720 || 650

Neatidėliotina pagalba || - || 60 || 274 || 333 || 212

Pagalba pabėgėliams || 6 || - || - || 6 || 0

Rizikos kapitalas || 1 || - || - || 1 || 19

STABEX || 4 || - || - || 4 || 12

„Sysmin“ || 0 || - || - || 0 || (8)

Kitos su ankstesniais EPF susijusios pagalbos programos || - || 10 || - || 10 || 24

Institucinė parama || - || (1) || 33 || 32 || 8

Eksporto grąžinamosios išmokos || 7 || 10 || - || 18 || 42

Iš viso || 41 || 812 || 2 085 || 2 938 || 2 633

EPF veiklos išlaidos apima įvairias pagalbos priemones ir gali būti įvairių rūšių, atsižvelgiant į tai, kaip pinigai išmokami ir valdomi.

3.2.2. Veiklos išlaidos, bendras finansavimas

Tai 2012 m. su bendro finansavimo projektais susijusios patirtos išlaidos. Kadangi gauti bendro finansavimo įnašai atitinka sąlyginių įplaukų iš kitokių nei valiutos keitimo operacijų kriterijus, atitinkama įnašų suma įrašyta kaip veiklos įplaukos (žr. 3.1.3).

3.2.3. Gautinų sumų vertės sumažinimas

Į šią išlaidų kategoriją daugiausia įtrauktos išankstinio finansavimo korekcijos bei dėl skolininkų nurašytos ir (arba) prarastos sumos.

3.3.     ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS

Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 m. || IŠ VISO 2011 m.

Administracinės išlaidos || - || 1 || 106 || 107 || 75

IŠ VISO || - || 1 || 106 || 107 || 75

Į šią išlaidų kategoriją įtrauktos rėmimo išlaidos, t. y. administracinės išlaidos, susijusios su EPF programavimu ir įgyvendinimu. Jos apima projektų rengimo, tolesnių veiksmų, stebėjimo ir vertinimo išlaidas, taip pat kompiuterinių tinklų, techninės pagalbos ir pan. išlaidas.

3.4.     FINANSINĖS ĮPLAUKOS

Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 m. || IŠ VISO 2011 m.

Pajamos iš palūkanų – Europos bankai || - || 6 || 4 || 9 || 1

Išankstinio finansavimo palūkanos || (2) || (24) || (6) || (32) || (21)

IŠ VISO || (2) || (18) || (2) || (22) || (20)

Palūkanos iš išankstinio finansavimo sumų pripažįstamos pagal 10-ojo EPF finansinio reglamento 7 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio nuostatas. 2011 m. sukauptų išankstinio finansavimo palūkanų atkūrimas lėmė 2012 m. neigiamas įplaukas iš palūkanų.

4.         PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS PASTABOS

4.1.     PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS TIKSLAS IR PARENGIMAS

Dėl pinigų srautų ataskaitos informacijos gali būti įvertintas EPF gebėjimas gauti pinigų ir pinigų ekvivalentų bei jo poreikis tuos pinigų srautus panaudoti.

Pinigų srautų ataskaita rengiama remiantis netiesioginiu metodu. Tai reiškia, kad grynasis finansinių metų perteklius arba deficitas koreguojamas atsižvelgiant į nepiniginius sandorių rezultatus, visas praėjusių ar būsimų laikotarpių pagrindinės veiklos piniginių įplaukų ar išmokų atidėtas sumas arba sukauptas sumas.

Pinigų srautai, atsirandantys iš sandorių užsienio valiuta, parodomi EPF atskaitomybės valiuta (eurais), taikant užsienio valiutos keitimo į eurus kursą, galiojantį pinigų srautų dieną.

4.2.     PAGRINDINĖ VEIKLA

EPF pinigų srautų ataskaitoje nurodomi tik EPF pagrindinės veiklos pinigų srautai, nes EPF nevykdo investicinės ar finansavimo veiklos. Šios pagrindinės veiklos tikslas – dalyvauti siekiant nustatytų politikos rezultatų.

5.         NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS BEI ĮSIPAREIGOJIMAI IR KITOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

5.1.     NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS

Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Įvykdymo garantijos || 13 || 171 || 120 || 304 || 325

Sulaikytų sumų garantijos || 6 || 107 || 74 || 188 || 197

Neapibrėžtasis turtas, susijęs su teismo bylomis || - || - || - || - || 1

IŠ VISO || 19 || 279 || 194 || 492 || 523

5.1.1. Įvykdymo garantijos

Kartais reikalaujama įvykdymo garantijų, siekiant užtikrinti, kad EPF finansavimo gavėjai įvykdytų savo sutartyse su EPF numatytus įsipareigojimus.

Įvykdymo garantijų sumažėjimas 21 mln. EUR – tai grąžintų ir gautų naujų garantijų skirtumas. Daugiausia grąžinta 9-ojo EPF garantijų, taip pat gauta daugiausia naujų 9-ojo EPF garantijų.

5.1.2. Sulaikytų sumų garantijos

Sulaikytų sumų garantijos susijusios tik su darbų sutartimis. Paprastai 10 % tarpinių mokėjimų paramos gavėjams sulaikoma siekiant užtikrinti, kad rangovas įvykdytų savo įsipareigojimus. Šios sulaikytos sumos parodomos kaip mokėtinos sumos. Perkančiajai organizacijai patvirtinus rangovas vietoj to gali pateikti sulaikytų sumų garantiją, kuri pakeičia sulaikytas tarpinių mokėjimų sumas. Šios gautos garantijos parodomos kaip neapibrėžtasis turtas.

Sulaikytų sumų garantijų sumažėjimas 9 mln. EUR – tai grąžintų ir gautų naujų garantijų skirtumas. Daugiausia grąžinta 9-ojo EPF garantijų, taip pat gauta daugiausia naujų 9-ojo EPF garantijų.

5.2.     KITOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

Dar neapmokėti biudžetiniai įsipareigojimai

Mln. EUR

|| 8-asis EPF || 9-asis EPF || 10-asis EPF || IŠ VISO 2012 12 31 || IŠ VISO 2011 12 31

Dar neapmokėti neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai || 103 || 938 || 4 601 || 5 642 || 5 594

Susijusios į ekonominės veiklos rezultatų ataskaitą įtrauktos sumos || (22) || (382) || (310) || (714) || (646)

IŠ VISO || 81 || 557 || 4 291 || 4 928 || 4 948

Neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai yra nepanaudoti įsipareigojimai, pagal kuriuos dar neatlikti mokėjimai ir (arba) dar nepanaikinti įsipareigojimai. Tai įprastinė daugiamečių programų pasekmė. 2012 m. gruodžio 31 d. neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai iš viso sudarė 5 642 mln. EUR. Suma, atskleista kaip būsimas finansuotinas įsipareigojimas, yra šis neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas, atėmus susijusias sumas, kurios 2012 m. ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje buvo įtrauktos į išlaidas, taigi iš viso gaunama 4 928 mln. EUR suma.

6.         FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

Toliau pateikiama informacija apie Europos plėtros fondo finansinės rizikos valdymą yra susijusi su iždo operacijomis, kurias Europos plėtros fondo vardu atlieka Europos Komisija, kad panaudotų fondo išteklius.

6.1.     RIZIKOS VALDYMO POLITIKA IR APSIDRAUDIMO VEIKSMAI

EPF iždo operacijų valdymo taisyklės ir principai nustatyti Tarybos reglamente 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento ir vidaus susitarime.

Remiantis pirmiau nurodytu reglamentu, taikomi šie pagrindiniai principai:

– EPF įnašus valstybės narės moka į specialiąsias sąskaitas, kurios yra atidarytos kiekvienos valstybės narės emisijos banke arba jos paskirtoje finansų įstaigoje. Įnašų sumos lieka tose specialiosiose sąskaitose iki tol, kol turi būti atlikti EPF mokėjimai.

– EPF įnašus valstybės narės moka eurais, o EPF mokėjimai atliekami eurais ir kitomis valiutomis, taip pat ir mažiau žinomomis.

– EPF vardu Komisijos atidarytos banko sąskaitos negali būti pereikvotos.

Be specialiųjų sąskaitų, Komisija yra EPF vardu atidariusi kitas banko sąskaitas finansų įstaigose (centriniuose ir komerciniuose bankuose), kad galėtų atlikti mokėjimus ir gauti kitokias įplaukas nei valstybių narių įnašai į biudžetą, pagal Tarybos reglamento 215/2008 44 straipsnį (žr. 6.4 skirsnį toliau).

Visus komercinius bankus, kuriuose EPF vardu Komisija yra atidariusi kitų sąskaitų nei minėtos specialiosios sąskaitos, atrenka Komisija konkurso būdu.

Iždo ir mokėjimo operacijos yra itin automatizuotos ir atliekamos naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis sistemomis. Siekiant garantuoti sistemos saugumą ir užtikrinti pareigų atskyrimą pagal Finansinį reglamentą, taikomos specialios procedūros, Komisijos vidaus kontrolės standartai ir audito principai.

Siekiant riboti veiklos ir finansinę riziką bei užtikrinti tinkamą kontrolės lygį, raštišku gairių ir procedūrų rinkiniu reguliuojamas iždo ir mokėjimo operacijų valdymas. Šios gairės ir procedūros apima įvairius operacijos aspektus, ir reguliariai tikrinama, kaip jų laikomasi.

6.2.     RINKOS RIZIKA

6.2.1.  Valiutos rizika

Visi įnašai laikomi eurais, o kitos valiutos perkamos tik tada, kai prireikia mokėjimams atlikti. Dėl to EPF iždo operacijoms valiutos rizika negresia.

6.2.2.  Palūkanų normos rizika

EPF pinigų neskolina, todėl nepatiria palūkanų normos rizikos.

Vis dėlto jis uždirba palūkanas už įvairiose bankų sąskaitose laikomas lėšas. Todėl Komisija EPF vardu nustatė priemones, kuriomis užtikrinama, kad uždirbamos palūkanos reguliariai atspindėtų rinkos palūkanų normas bei galimą jų svyravimą.

Už vienos nakties indėlius komercinių bankų sąskaitose atlyginama kiekvieną dieną. Likučių tokiose sąskaitose atlyginimas paremtas kintamomis rinkos palūkanų normomis, kurioms taikoma sutartinė marža (teigiama arba neigiama). Daugumos sąskaitų palūkanų skaičiavimas susietas su EONIA (euro vienos nakties indekso vidurkiu) ir patikslinamas, kad būtų atsižvelgiama į bet kokius šios normos svyravimus. Kai kurių kitų sąskaitų palūkanos skaičiavimas susietas su ECB ribine palūkanų norma (taikoma ECB refinansavimo operacijoms). Todėl EPF negresia jokia rizika, kad už jo lėšas bus atlyginta mažesnėmis nei rinkos normomis.

6.3.     KREDITO RIZIKA (SANDORIO ŠALIES RIZIKA)

Pagal Tarybos reglamentą 215/2008 dauguma EPF iždo išteklių laikomi valstybių narių atidarytose specialiosiose sąskaitose, kurios skirtos jų įnašams mokėti. Dauguma tokių sąskaitų laikomos valstybių narių ižduose arba nacionaliniuose centriniuose bankuose. Šios įstaigos kelia mažiausią sandorio šalių riziką EPF (rizika tenka jame dalyvaujančioms valstybėms narėms).

Mokėjimams padengti komerciniuose bankuose laikomų EPF iždo išteklių atveju šios sąskaitos papildomos reikiamu laiku ir automatiškai tvarkomos Komisijos iždo pinigų valdymo sistemos. Kiekvienoje sąskaitoje laikomos minimalios pinigų sumos, atitinkančios kasdienių iš jos atliekamų mokėjimų vidurkį. Dėl to šiose sąskaitose per naktį laikomos sumos visada yra nedidelės ir taip užtikrinama, kad EPF tenka nedidelė rizika.

Be to, siekiant dar labiau sumažinti EPF tenkančią sandorio šalies riziką, atrenkant komercinius bankus taikomos specialios gairės.

Visi komerciniai bankai atrenkami konkurso būdu. Norint dalyvauti konkurso procedūrose, minimalus trumpalaikis kredito reitingas turi būti „Moody's“ P-1 arba lygiavertis reitingas (S&P A-1 arba „Fitch“ F1). Tam tikromis deramai pagrįstomis aplinkybėmis gali užtekti žemesnio lygio reitingo.

6.4.     LIKVIDUMO RIZIKA

EPF taikomais biudžeto principais užtikrinama, kad bendri grynųjų pinigų ištekliai biudžetiniu laikotarpiu visada būtų pakankami susijusiems mokėjimams atlikti. Iš tiesų bendri valstybių narių įnašai atitinka bendrą atitinkamo biudžetinio laikotarpio mokėjimo asignavimų sumą.

Vis dėlto valstybių narių įnašai EPF mokami tris kartus per metus, o mokėjimams būdingas tam tikras sezoniškumas.

Siekiant užtikrinti, kad iždo ištekliai visada būtų pakankami mokėjimams, kurie turi būti atlikti konkretų mėnesį, padengti, Komisijos iždo tarnyba ir atitinkami mokėjimus atliekantys departamentai reguliariai keičiasi informacija apie iždo būklę, kad užtikrintų, jog tam tikru laikotarpiu atliekami mokėjimai neviršytų turimų iždo išteklių.

Be to, kas paminėta pirmiau, vykdant kasdienes EPF iždo operacijas, automatizuotomis pinigų valdymo priemonėmis užtikrinama, kad kiekvienos EPF banko sąskaitos likvidumas būtų pakankamas.

7.         SUSIJUSIŲ ŠALIŲ ATSKLEIDIMAS

Nenustatyta jokių sandorių su susijusiomis šalimis, kuriuos reikėtų atskirai atskleisti šiame skirsnyje.

8.         ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS

Šių ataskaitų siuntimo dieną EPF apskaitos pareigūnas nebuvo pastebėjęs jokių reikšmingų įvykių, ir jam nebuvo pranešta apie jokius reikšmingus įvykius, kurie turėtų būti atskirai parodyti šiame skirsnyje. Metinės ataskaitos ir susijusios pastabos buvo parengtos remiantis naujausiais turimais duomenimis – tą patvirtina pirmiau pateikta informacija.

9.         EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATO IR BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATO SUDERINIMAS

Ekonominės veiklos metų rezultatas apskaičiuotas pagal kaupiamosios apskaitos principus. Tačiau biudžeto vykdymo rezultatas grindžiamas pinigų apskaitos taisyklėmis. Kadangi abu rezultatai yra tų pačių susijusių operacijų rezultatai, naudinga kontrolės priemonė – užtikrinti, kad jie būtų suderinami. Toliau pateikiamoje lentelėje šis suderinimas parodomas pabrėžiant pagrindines derinamas sumas, išskaidytas į įplaukų ir išlaidų punktus.         

|| || Mln. EUR

|| 2012 m. || 2011 m.

|| ||

EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS || (3 023) || (2 700)

|| ||

ĮPLAUKOS || ||

 Teisės į gautinas sumas, neturinčios poveikio biudžeto vykdymo rezultatui || (47) || (52)

Teisės į einamaisiais metais nustatytas sumas, kurios dar nesurinktos || (8) || (3)

Teisės į ankstesniais metais nustatytas sumas, kurios surinktos einamaisiais metais || 14 || 10

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis || 62 || 46

Grynosios sukauptos įplaukos || (40) || (13)

|| ||

IŠLAIDOS || ||

Dar nesumokėtos einamųjų metų išlaidos || 38 || 98

Einamaisiais metais sumokėtos ankstesnių metų išlaidos || (101) || (249)

Panaikinti mokėjimai || 7 || 17

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis || (316) || (346)

Grynosios sukauptos išlaidos || 204 || 317

|| ||

BIUDŽETO VYKDYMO METŲ REZULTATAS || (3 209) || (2 874)

9.1. Derinamos sumos. Įplaukos

Finansinių metų biudžeto įplaukos yra įplaukos, gautos surinkus gautinas sumas pagal per metus nustatytas teises, ir sumos, gautos pagal teises, nustatytas praėjusiais metais.

Teisės į gautinas sumas, neturinčios poveikio biudžeto vykdymo rezultatui, įtraukiamos į ekonominės veiklos rezultatą, tačiau biudžeto prasme jų negalima laikyti įplaukomis, nes sumokėta suma pervedama į rezervus ir jos nebegalima vėl panaudoti be Tarybos sprendimo.

Teisės į einamaisiais metais nustatytas sumas, kurios dar nesurinktos, suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominės veiklos rezultatų, nes jos nesudaro biudžeto įplaukų dalies. Tačiau einamaisiais metais surinktos sumos pagal ankstesniais metais nustatytas teises siekiant suderinimo turi būti pridėtos prie ekonominės veiklos rezultato.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis – susigrąžintų išankstinio finansavimo sumų padengimas. Tai piniginės įplaukos, kurios nedaro poveikio ekonominės veiklos rezultatui.

Grynąsias sukauptas įplaukas daugiausia sudaro sukauptos sumos, nustatytos metų pabaigos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo tikslais. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamaisiais metais sukauptas įplaukas, atėmus atkurtas sukauptas įplaukas iš praėjusių metų.

9.2. Derinamos sumos. Išlaidos

Einamųjų metų dar neapmokėtos išlaidos suderinimo tikslais turi būti pridedamos, nes jos įtrauktos į ekonominės veiklos rezultatų ataskaitą, bet nepriskiriamos biudžeto išlaidoms. Tačiau einamaisiais metais apmokėtos ankstesnių metų išlaidos suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominės veiklos rezultatų, nes jos yra einamųjų metų biudžeto išlaidų dalis, bet neturi poveikio ekonominės veiklos rezultatams, arba dėl jų sumažėja išlaidos, jeigu atliekamos korekcijos.

Panaikintų mokėjimų piniginės įplaukos nedaro poveikio ekonominės veiklos rezultatams, tačiau daro poveikį biudžeto vykdymo rezultatui.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis yra naujų išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais (pripažintų kaip metų biudžeto išlaidos), ir išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais arba praėjusiais metais priėmus reikalavimus atitinkančias išlaidas, padengimo derinys. Pastarosios sumos yra išlaidos kaupimo požiūriu, bet nėra biudžeto sąskaitos, nes pradinio išankstinio finansavimo mokėjimas jau buvo laikomas biudžeto išlaidomis, kai tas mokėjimas buvo atliekamas.

Grynąsias sukauptas išlaidas daugiausia sudaro sukauptos sumos, nustatytos metų pabaigoje siekiant atskirti biudžeto straipsnius, t. y. reikalavimus atitinkančios išlaidos, kurias patiria EPF lėšų gavėjai, bet apie kurias EPF dar nepranešta. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamųjų metų sukauptas išlaidas, atėmus atkurtas sukauptas praėjusių metų išlaidas.          

2.           FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA

ĮVADINĖ PASTABA

Ankstesni EPF

· 2000 m. liepos 27 d. AKR ir EB Tarybos sprendime Nr. 1/2000 dėl pereinamojo laikotarpio priemonių numatyta, kad ankstesnių EPF nepaskirstytų išteklių dalis turi būti panaudota programoms, atitinkančioms susijusias Kotonu susitarimo nuostatas ir iš anksto taikomas pagal pereinamojo laikotarpio priemones.

· 2001 m. kovo 16 d. Komisijos sprendime Nr. 410/2001, nustatančiame asignavimus orientacinėms programoms AKR šalims pagal AKR ir EB partnerystės susitarimą, numatyta, kad nepaskirstyti ankstesnių EPF ištekliai (ne daugiau kaip 1,2 mlrd. EUR) būtų panaudoti vykdymui pagal atitinkamų EPF taisykles ir procedūras iki 9-ojo EPF finansinio protokolo įsigaliojimo.

· 2001 m. birželio 15 d. Komisijos sprendime Nr. 1033/2001 nustatyti asignavimai regioninėms programoms ir AKR vidaus bendradarbiavimui pagal AKR ir EB partnerystės susitarimo finansinį protokolą.

· 2002 m. liepos 11 d. Komisijos sprendimu Nr. 1252/2002 iš bendrųjų 6-ojo ir 7-ojo EPF rezervų 60 mln. EUR padidintas AKR vidaus bendradarbiavimo biudžetas ir numatyta, kad šios papildomos lėšos pagal pradiniams EPF taikytas taisykles ir procedūras bus naudojamos iki 9-ojo EPF finansinio protokolo įsigaliojimo.

· Galiausiai 2002 m. gruodžio 23 d. AKR ir EB Ministrų Tarybos sprendimu Nr. 3/2002 iš 8-ojo EPF nepaskirstytų išteklių (bendrojo rezervo) išskaityta 25 mln. EUR suma ir paskirta regioniniam bendradarbiavimui pagal AKR ir EB partnerystės susitarimą.

· Kadangi 6-ojo EPF veikla užbaigta 2006 m., o 7-ojo EPF veikla užbaigta 2008 m., į metines ataskaitas nebeįtrauktos šių EPF vykdymo lentelės. Tačiau su pervestais likučiais susijęs vykdymas nurodytas 9-ajame EPF.

· Kaip ir ankstesniais metais, siekiant užtikrinti skaidrumą pateikiant 2012 m. ataskaitas, toliau pateikiamose lentelėse atskirai nurodomos 8-ojo EPF pagal Lomės konvencijoje numatytą programavimą ir pagal Kotonu susitarime numatytą programavimą panaudotos dalys. Kalbant apie pastarąjį programavimą, ataskaitos buvo rengiamos ir pateikiamos remiantis AKR ir EB partnerystės susitarimo IV priedo 3 straipsnio 2 dalimi, taikoma šalims. Šiame straipsnyje AKR šalims numatytas A paketas, skirtas makroekonominei paramai ir paramai programoms bei projektams, ir B paketas, skirtas nenumatytiems poreikiams, pvz., neatidėliotinai pagalbai, skolos mažinimo iniciatyvoms ir paramai siekiant sušvelninti eksporto pajamų[13] nestabilumo poveikį, finansuoti. Kalbant apie regionus, ataskaitos buvo pateiktos remiantis regioniniu programavimu, kaip nurodyta AKR ir EB partnerystės susitarimo 2 skyriuje (t. y. regioninės orientacinės programos ir AKR vidaus bendradarbiavimas).

· Remiantis AKR ir EB partnerystės susitarimo Ib priedo 4 punktu (2008–2013 m. daugiametė finansinė programa), nuo 2007 12 31 iki 10-ojo EPF įsigaliojimo likę šių fondų likučiai ir nepanaudotos sumos perkeltos į 9-ąjį EPF, siekiant užtikrinti ES administracijos gebėjimą dirbti ir padengti vykdomų projektų išlaidas iki 10-ojo EPF įsigaliojimo.

· Tarybos sprendimu 2010/406/ES nuspręsta panaudoti 150 mln. EUR iš lėšų, nepanaudotų vykdant 9-ojo ir ankstesnių Europos plėtros fondų (EPF) projektus, siekiant patenkinti pažeidžiamiausių Sudano gyventojų poreikius. Ši suma skirta 2011 m.

· Tarybos sprendimu 2011/315/ES nuspręsta panaudoti 200 mln. EUR iš lėšų, nepanaudotų vykdant 9-ojo ir ankstesnių Europos plėtros fondų (EPF) projektus, siekiant įgyvendinti Trejų metų Pietų Sudano vystymosi planą. Ši suma skirta 2012 m.

10-asis EPF

2000 m. birželio 23 d. Europos bendrijos valstybių narių ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) Kotonu pasirašytas AKR ir EB partnerystės susitarimas įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d. Kotonu susitarimas buvo iš dalies pakeistas susitarimu, kurį minėtosios valstybės 2005 m. birželio 25 d. pasirašė Liuksemburge.

2001 m. lapkričio 27 d. ES Tarybos sprendimas (2001/822/EB) dėl užjūrio šalių bei teritorijų (UŠT) ir Europos Sąjungos asociacijos įsigaliojo 2001 m. gruodžio 2 d. Šis sprendimas iš dalies pakeistas 2007 m. kovo 19 d. (Sprendimas 2007/249/EB).

2006 m. liepos 17 d. Europos bendrijos valstybių narių vyriausybių atstovų priimtas Vidaus susitarimas dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansinę programą remiantis peržiūrėtu Kotonu susitarimu įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d.

Remiantis Kotonu susitarimu, antrasis ES pagalbos AKR šalims ir UŠT laikotarpis (2008–2013 m.) finansuojamas iš 10-ojo EPF, kurio lėšos iš viso sudaro 22 682 mln. EUR, iš kurių:

· 21 966 mln. EUR AKR šalims skirta remiantis peržiūrėto Kotonu susitarimo Ib priede išdėstyta daugiamete finansine programa, iš jų 20 466 mln. EUR valdo Europos Komisija;

· 286 mln. EUR UŠT skirta remiantis peržiūrėto Tarybos sprendimo dėl UŠT ir Europos bendrijos asociacijos IIAa priedu, iš jų 256 mln. EUR valdo Europos Komisija;

· 430 mln. EUR skirta Komisijai padengti išlaidoms, susidarančioms dėl 10-ojo EPF išteklių programavimo ir vykdymo, vadovaujantis Vidaus susitarimo 6 straipsniu.

Nuo 10-ojo EPF įsigaliojimo dienos šias sumas papildo nepanaudotos lėšos iš ankstesnių EPF, pajamos iš palūkanų ir nepanaudoti pinigų likučiai, atsiradę dėl pirminių žemės ūkio produktų eksporto pajamų stabilizavimo garantijų sistemos (STABEX) pagal ankstesnius fondus (iki 9-ojo EPF). Visos lėšos valdomos remiantis specialiomis taisyklėmis, numatytomis peržiūrėtame Kotonu susitarime ir Vidaus susitarime.

Iš pirma minėtų 10-ajam EPF skirtų lėšų Europos Komisija valdo pradinę 21 152 mln. EUR sumą, kaip nurodyta toliau:

– 15 300 mln. EUR – nacionalinėms orientacinėms programoms, iš kurių:

· 13 500 mln. EUR – A paketui, iš kurio panaudota 13 345 mln. EUR. Be to, A paketas padidintas pervedus 341 mln. EUR rezervų lėšų, taip pat 91 mln. EUR nepanaudotų lėšų, kurios pervestos uždarius „Stabex“ sąskaitas, ir sumažintas 33 mln. EUR suma, kuri pervesta regioniniams asignavimams (daugiaregioniniams PALOP). Todėl bendra turimų lėšų suma sudaro 13 744 mln. EUR panaudotų asignavimų ir 155 mln. EUR dar panaudotinų asignavimų.

· 1 800 mln. EUR – B paketams, visiškai panaudoti asignavimai. Be to, B paketas padidintas pervedus 148 mln. EUR rezervų lėšų, kurios jau panaudotos, – iš viso panaudotos lėšos sudaro 1 948 mln. EUR.

– 1 783 mln. EUR – regioninėms orientacinėms programoms kartu su 33 mln. EUR lėšų, pervestų iš A paketo, ir 19 mln. EUR lėšų, pervestų į rezervus, – iš viso tai sudaro 1 797 mln. EUR panaudotų asignavimų;

– 2 700 mln. EUR – AKR vidaus asignavimams, iš kurių visi panaudoti, kartu su 195 mln. EUR lėšų, pervestų iš rezervų, – iš viso tai sudaro 2 895 mln. EUR panaudotų asignavimų;

– 683 mln. EUR kaip rezervas, iš kurio pervesta 644 mln. EUR, paliekant 19 mln. EUR likutį.

– 430 mln. EUR – vykdymo sąnaudos, visa suma panaudota;

– 256 mln. EUR – asignavimai UŠT, iš kurių daugiausia:

· 195 mln. EUR iš A paketo lėšų, iš jų panaudota 140 mln. EUR,

· 15 mln. EUR iš B paketo lėšų, iš jų panaudota 7 mln. EUR,

· 40 mln. EUR regioninių asignavimų lėšų, visa suma panaudota,

· 6 mln. EUR tyrimų / techninės pagalbos lėšų, visa suma panaudota.

- 10-ojo EPF nemobilizuojamas veiklos rezervas

Kadangi 10-asis EPF įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d., likę likučiai ir nepanaudotos projektų sumos pagal 9-ąjį ir ankstesnius EPF pervedami į 10-ojo EPF veiklos rezervą, išskyrus „Stabex“ lėšas ir 9-ojo EPF administracinį paketą. Šis rezervas gali būti naudojamas laikantis 10-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

Toliau išsamiai nurodoma šio rezervo padėtis 2012 12 31 (mln. EUR):

Iš viso į 10-ojo EPF nemobilizuojamą rezervą pervesta lėšų: || 815

atėmus lėšas, 2010 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimu 2010/406/ES pervestas į 9-ąjį EPF Sudanui || -150

atėmus lėšas, 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimu 2011/315/ES pervestas į 9-ąjį EPF Pietų Sudanui || -200

Iš viso rezerve turima lėšų (AKR + UŠT) || 465

- 10-ojo EPF „Stabex“ rezervas

Uždarius „Stabex“ sąskaitas, nepanaudotos lėšos pervedamos į 10-ojo EPF „Stabex“ A paketo rezervą (10-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 4 dalis), o po to – susijusių šalių nacionalinėms orientacinėms programoms.

Rezervo padėtis 2012 12 31 (mln. EUR):

Susijusi šalis || A paketo rezervas STABEX

Dramblio Kaulo Krantas || 11,43

Žaliasis Kyšulys || 0,01

Bisau Gvinėja || 0,30

Siera Leonė || 0,22

Senegalas || 0,90

Iš viso || 12,86

- 10-ojo EPF bendras finansavimas

Pagal 10-ąjį EPF pervedimo susitarimai dėl valstybių narių bendro finansavimo pasirašyti dėl 116 mln. EUR vertės įsipareigojimų asignavimų ir iš viso panaudota 99 mln. EUR suma, tačiau mokėjimų asignavimų iš viso panaudota tik 93 mln. EUR suma.

Toliau lentelėje parodyta bendro finansavimo asignavimų padėtis 2012 12 31 (mln. EUR):

|| Įsipareigojimų asignavimai || Mokėjimų asignavimai

Bendras finansavimas, A paketas || 84 || 78

Bendras finansavimas, AKR vidaus projektai || 12 || 12

Bendras finansavimas, administracinės išlaidos || 3 || 3

|| 99 || 93

Toliau pateikiamose lentelėse nurodomos grynosios sumos, susijusios su sumomis, kurios patvirtintos, dėl kurių sudarytos sutartys ir kurios išmokėtos.

Priede pateikiamose lentelėse nurodyta informacija pagal šalis ir pagal priemones.

2.1.       ASIGNAVIMAI

2.2.       SUVESTINĖS ATASKAITOS

2.3.       KITA VALDYMO INFORMACIJA

Italijos bendro finansavimo įnašas (1985 m.)

Italijos bendro finansavimo įnašą, galiojantį nuo 1985 m. ir vis dar naudojamą 2011 m. kaip „4-oji atkūrimo programa – Somalis“, kuri dar buvo vykdoma, 2012 m. galima pagaliau panaikinti. Bendro finansavimo panaikinimo metu Italijai išmokėti turimi likučiai.

II DALIS. EPF METINĖS ATASKAITOS. INVESTICINĖS PRIEMONĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS || CA/463/13

|| 2013 m. kovo 14 d.

|| Dokumentas Nr. 13/072

||

||

DIREKTORIŲ VALDYBA

Investicinė priemonė

Finansinės ataskaitos

2012 m. gruodžio 31 d.

|| ||

|| - Finansinės būklės ataskaita - Bendrųjų pajamų ataskaita - Įnašų mokėtojų išteklių pokyčių ataskaita - Pinigų srautų ataskaita - Finansinių ataskaitų pastabos ||

ORG.: E ||

3.         INVESTICINĖS PRIEMONĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

3.1.       2012 M. GRUODŽIO 31 D. FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

(tūkst. EUR)

|| Pastabos || 2012 12 31 || 2011 12 31

|| || ||

TURTAS || || ||

Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 5 || 466 568 || 452 279

Išvestinės finansinės priemonės || 6 || 115 || 434

Paskolos ir gautinos sumos || 7 || 1 146 280 || 1 033 160

Parduoti laikomas finansinis turtas || 8 || 333 001 || 251 660

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos || 9/15 || 87 310 || 87 310

Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas || 10 || 99 029 || -

Kitas turtas || 11 || 224 || 416

|| || ||

Iš viso turto ||   || 2 132 527 || 1 825 259

|| || ||

|| || ||

ĮSIPAREIGOJIMAI IR ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI || || ||

|| || ||

ĮSIPAREIGOJIMAI || || ||

Išvestinės finansinės priemonės || 6 || 7 035 || 12 702

Būsimųjų laikotarpių pajamos || 12 || 37 808 || 33 003

Trečiosioms šalims mokėtinos sumos || 13 || 312 086 || 329 660

Kiti įsipareigojimai || 14 || 1 153 || 1 113

|| || ||

Iš viso įsipareigojimų || || 358 082 || 376 478

|| || ||

ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI || || ||

Pareikalautasis valstybių narių įnašas || 15 || 1 561 309 || 1 281 309

Tikrosios vertės rezervas || || 68 434 || 41 750

Nepaskirstytasis pelnas || || 144 702 || 125 722

|| || ||

Iš viso įnašų mokėtojų išteklių || || 1 774 445 || 1 448 781

|| || ||

Iš viso įsipareigojimų ir įnašų mokėtojų išteklių || || 2 132 527 || 1 825 259

Pastabos yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

3.2.       2012 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

(tūkst. EUR)

|| Pastabos || Nuo 2012 01 01 || Nuo 2011 01 01 ||

|| iki 2012 12 31 || iki 2011 12 31 ||

|| || || ||

Palūkanos ir panašios pajamos || 17 || 67 503 || 59 561 ||

Palūkanos ir panašios išlaidos  || 17 || -1 114 || -940 ||

|| || || ||

Grynosios palūkanos ir panašios pajamos || || 66 389 || 58 621 ||

|| || || ||

Pajamos iš mokesčių ir komisinių || 18 || 1 934 || 2 149 ||

Mokesčių ir komisinių išlaidos || 18 || -292 || -144 ||

|| || || ||

Grynosios pajamos iš mokesčių ir komisinių || || 1 642 || 2 005 ||

|| || || ||

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokytis || || 5 348 || -7 534 ||

Grynasis realizuotas pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto || 19 || 1 045 || 17 228 ||

Grynasis užsienio valiutos keitimo nuostolis / pelnas || || -10 575 || 8 376 ||

|| || || ||

Grynasis finansinių operacijų rezultatas || || -4 182 || 18 070 ||

|| || || ||

Paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis, atėmus atkūrimą || 7 || 597 || 27 452 ||

Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas || 8 || -8 927 || -6 888 ||

Kito turto vertės sumažėjimas || 20 || -337 || - ||

Bendrosios administracinės išlaidos || 21 || -36 202 || -38 006 ||

|| || || ||

Metų pelnas || || 18 980 || 61 254 ||

|| || || ||

Kitos bendrosios pajamos: || || || ||

Parduoti laikomas finansinis turtas – tikrosios vertės rezervas  || || || ||

1. Parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės grynasis pokytis  || 8 || 18 551 || 20 574 ||

2. Į pelną arba nuostolį pervesta grynoji suma || 8 || 8 133 || -3 394 ||

Iš viso parduoti laikomo finansinio turto || || 26 684 || 17 180 ||

|| || || ||

Iš viso kitų bendrųjų pajamų || || 26 684 || 17 180 ||

|| || || ||

Iš viso bendrųjų pajamų per metus || || 45 664 || 78 434 ||

Pastabos yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

3.3.       2012 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIŲ POKYČIŲ ATASKAITA

(tūkst. EUR)

|| Pareikalautasis įnašas || Tikrosios vertės rezervas || Nepaskirstytasis pelnas || Iš viso

2012 m. sausio 1 d.                                                                                                  Pastabos || 1 281 309 || 41 750 || 125 722 || 1 448 781

|| || || ||

Per metus pareikalauti valstybių narių įnašai                                  15 || 280 000 || - || - || 280 000

|| || || ||

2012 m. pelnas || - || - || 18 980 || 18 980

|| || || ||

Iš viso kitų bendrųjų pajamų per metus || - || 26 684 || - || 26 684

|| || || ||

Įnašų mokėtojų išteklių pokyčiai || 280 000 || 26 684 || 18 980 || 325 664

|| || || ||

2012 m. gruodžio 31 d. || 1 561 309 || 68 434 || 144 702 || 1 774 445

|| || || ||

|| Pareikalautasis įnašas || Tikrosios vertės rezervas || Nepaskirstytasis pelnas || Iš viso

2011 m. sausio 1 d.                                                                                                  Pastabos || 1 131 309 || 24 570 || 64 468 || 1 220 347

|| || || ||

Per metus pareikalauti valstybių narių įnašai                                  15 || 150 000 || - || - || 150 000

|| || || ||

2011 m. pelnas || - || - || 61 254 || 61 254

|| || || ||

Iš viso kitų bendrųjų pajamų per metus || - || 17 180 || - || 17 180

|| || || ||

Įnašų mokėtojų išteklių pokyčiai || 150 000 || 17 180 || 61 254 || 228 434

|| || || ||

2011 m. gruodžio 31 d. || 1 281 309 || 41 750 || 125 722 || 1 448 781

|| || || ||

|| || || ||

Pastabos yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

3.4.       2012 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(tūkst. EUR)

|| Pastabos || Nuo 2012 01 01 iki 2012 12 31 || Nuo 2011 01 01 iki 2011 12 31

PAGRINDINĖ VEIKLA || || ||

Finansinių metų pelnas || || 18 980 || 61 254

Patikslinimai || || ||

Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas  || || 8 927 || 3 172

Grynasis paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis   || || -597 || -27 452

Paskolų ir gautinų sumų kapitalizuotos palūkanos || 7 || -9 622 || -10 512

Paskolų ir gautinų sumų sukauptų palūkanų ir amortizuotos savikainos pokytis || || -1 407 || -2 801

Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto sukauptų palūkanų ir amortizuotos savikainos pokytis || || -751 || -

Būsimųjų laikotarpių pajamų padidėjimas || || 4 805 || 3 424

Valiutos kurso pokyčio poveikis paskoloms  || || 16 044 || -15 337

Valiutos kurso pokyčio poveikis parduoti laikomam finansiniam turtui || || -1 204 || 34

Pagrindinės veiklos pelnas iki pagrindinės veiklos turto ir įsipareigojimų pokyčių || || 35 175 || 11 782

|| || ||

Paskolų išmokėjimas || 7 || -233 018 || -237 040

Paskolų grąžinimas || 7 || 115 480 || 104 410

Išvestinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai || || -5 348 || 7 534

Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto padidėjimas || || -98 278 || -

Parduoti laikomo finansinio turto padidėjimas || 8 || -81 981 || -67 829

Parduoti laikomo finansinio turto pardavimas  || 8 || 19 601 || 24 971

Kito turto sumažėjimas || || 192 || 2 756

Kitų įsipareigojimų padidėjimas || || 40 || 173

Europos investicijų bankui mokėtinų sumų padidėjimas || || 6 876 || 4 144

|| || ||

Pagrindinės veiklos grynieji pinigų srautai || || -241 261 || -149 099

|| || ||

FINANSAVIMO VEIKLA || || ||

Iš valstybių narių gauti įnašai || || 236 345 || 136 345

Iš valstybių narių gautos sumos, susijusios su palūkanų subsidijomis || || 43 655 || 76 345

Valstybėms narėms sumokėtos sumos, susijusios su palūkanų subsidijomis    || || -24 450 || -22 899

|| || ||

Finansavimo veiklos grynieji pinigų srautai || || 255 550 || 189 791

|| || ||

Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas || || 14 289 || 40 692

Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinių metų pradžioje || || 452 279 || 411 587

Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinių metų pabaigoje || || 466 568 || 452 279

|| || ||

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro: || || ||

Grynieji pinigai kasoje || || 10 588 || 3 127

Terminuotieji indėliai || || 455 980 || 449 152

|| || 466 568 || 452 279

|| || ||

Pagrindinės veiklos pinigų srautų papildomas atskleidimas || || 2012 m. || 2011 m.

Gautos palūkanos || || 64 490 || 57 391

Sumokėtos palūkanos || || -1 137 || -1 162

Gauti dividendai || || 975 || 974

Pastabos yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

3.5.       2012 M. GRUODŽIO 31 D. FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

1 Bendroji informacija

Investicinė priemonė (toliau – priemonė arba IP) buvo sukurta pagal Kotonu susitarimą dėl bendradarbiavimo ir paramos plėtrai (toliau – susitarimas), kurį 2000 m. birželio 23 d. susiderėjo Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno grupės (AKR) valstybės ir Europos Sąjunga bei jos valstybės narės, ir kuris buvo peržiūrėtas 2005 m. birželio 25 d. ir 2010 m. birželio 23 d.

Ši priemonė nėra atskiras juridinis subjektas ir Europos investicijų bankas (EIB) administruoja įnašus valstybių narių (donorų) vardu pagal susitarimo sąlygas.

Pagal susitarimą numatyta, kad finansavimas atliekamas iš ES valstybių narių biudžetų ir išmokamas vadovaujantis ateinantiems penkeriems šešeriems metams nustatytais finansiniais protokolais. Pagal susitarimą ir 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojus antrajam finansiniam protokolui (apimančiam 2008–2013 m. laikotarpį), vadinamam 10-uoju Europos plėtros fondu (EPF), Europos investiciniam bankui (EIB arba bankui) pavesta valdyti:

- priemonę, t. y. 3 185,5 mln. EUR vertės rizikos apyvartinį fondą, skirtą privačiojo sektoriaus investicijoms AKR šalims skatinti, iš jų 48,5 mln. EUR skirti Užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT šalims);

- palūkanų normos subsidijoms finansuoti skirtas dotacijas, kurių vertė 400 mln. EUR AKR šalims ir 1,5 mln. EUR – UŠT šalims. Iki 10 % tų subsidijų gali būti panaudota su projektu susijusiai techninei pagalbai finansuoti.

Šios finansinės ataskaitos apima laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

 

EIB valdymo komiteto siūlymu 2013 m. kovo 14 d. EIB direktorių valdyba priėmė finansines ataskaitas ir leido jas pateikti Valdytojų tarybai tvirtinti iki 2013 m. gegužės 14 d.

2 Svarbiausi apskaitos politikos principai

2.1 Ataskaitų rengimo pagrindas – atitikties patvirtinimas

Priemonės finansinė atskaitomybė parengta pagal Europos Sąjungos priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

2.2 Svarbiausi apskaitos sprendimai ir įverčiai

Rengiant finansines ataskaitas būtina naudoti apskaitos įverčius. Taip pat reikalaujama, kad Europos investicijų banko vadovybė pati nuspręstų dėl Investicinės priemonės apskaitos politikos taikymo. Svarbesni arba sudėtingesni sprendimai bei finansinėms ataskaitoms svarbios prielaidos ir įverčiai atskleidžiami vėliau.

Sprendimai ir įverčiai daugiausia taikomi toliau nurodytose srityse.

§ Finansinių priemonių tikroji vertė

Jei į finansinės būklės ataskaitą įtraukto finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės aktyviose rinkose negalima nustatyti, ji nustatoma taikant įvairius vertinimo metodus, įskaitant matematinius modelius. Jei įmanoma, šių modelių duomenys gaunami iš stebimų rinkų, o jei tai neįmanoma, tikroji vertė nustatoma priimant atitinkamą sprendimą. Priimant sprendimus atsižvelgiama į likvidumą ir modelių duomenis, pvz., išvestinių priemonių, kurių terminas ilgesnis kaip trys mėnesiai, koreliaciją ir kintamumą.

§ Nuostolis dėl paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo

Priemonės probleminės paskolos ir gautinos sumos peržiūrimos kiekvieną ataskaitų rengimo dieną, siekiant nustatyti, ar į bendrųjų pajamų ataskaitą turėtų būti įrašytas sumažinimas dėl vertės sumažėjimo. Nustatant reikiamą sumažinimo lygį, visų pirma reikalingas Europos investicijų banko vadovybės sprendimas vertinant būsimų pinigų srautų sumą ir laikotarpius. Tokie įverčiai grindžiami kelių veiksnių prielaidomis ir faktiniai rezultatai gali būti skirtingi, todėl ateityje sumažinimas gali pasikeisti. Be specialaus sumažinimo, taikomo atskiroms reikšmingoms paskoloms ir gautinoms sumoms, pagal priemonę taip pat gali būti numatomas su vertės sumažėjimu susijęs bendras sumažinimas paskoloms, kurios – nors specialiai ir nenurodyta, kad joms reikia numatyti specialų sumažinimą – yra susijusios su didesne įsipareigojimų nevykdymo rizika nei tuomet, kai jos buvo suteiktos.

Paprastai paskolos vertė laikoma sumažėjusia, kai palūkanos ir pagrindinė suma nesumokamos 90 dienų ar ilgiau, o Europos investicijų banko vadovybė, savo ruožtu, mano, kad yra objektyvių vertės sumažėjimo požymių.

§ Nekotiruojamų parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių vertinimas

Nekotiruojamų parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių vertinimas paprastai grindžiamas vienu iš šių veiksnių:

- naujausiomis rinkos operacijomis tarp lygiaverčių šalių;

- kitos priemonės, kuri iš esmės yra tokia pati, dabartine tikrąja verte;

- tikėtinais pinigų srautais, diskontuotais dabartinėmis normomis, taikomomis panašių terminų ir panašios rizikos priemonėms;

- kitais vertinimo modeliais.

Norint nustatyti nekotiruojamų parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių investicijų pinigų srautus ir diskonto veiksnius, reikia atlikti reikšmingą įvertinimą. Priemonės valdytojas periodiškai tikrina vertinimo metodus bei jų galiojimą, taikydamas stebimų dabartinių rinkų operacijų ta pačia priemone kainą arba kainą, kuri grindžiama kitais turimais stebimos rinkos duomenimis.

§ Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas

Pagal priemonę nustatoma, kad parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių vertė sumažėjo, kai yra užfiksuotas reikšmingas arba ilgai trunkantis tikrosios vertės mažėjimas žemiau savikainos arba kai yra kitų objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų. Sąvokos „reikšmingas“ ir „ilgai trunkantis“ turi būti apibrėžiamos sprendimu. Pagal priemonę reikšmingas sumažėjimas paprastai reiškia 30 % ir didesnį sumažėjimą, o ilgai trunkantis – ilgesnį nei 12 mėnesių sumažėjimą. Be to, pagal priemonę įvertinami kiti veiksniai, įskaitant įprastą kotiruojamų nuosavybės vertybinių popierių kainos ir būsimų pinigų srautų svyravimą ir nekotiruojamų nuosavybės vertybinių popierių diskonto veiksnius.

2.3 Apskaitos politikos pakeitimas

Priimta apskaitos politika atitinka tą, kuri buvo taikyta praėjusiais finansiniais metais. Per metus pagal priemonę nebuvo priimta jokių naujų ar iš dalies pakeistų TFAS standartų.

Paskelbti, bet dar negaliojantys standartai

Daug naujų standartų, standartų pakeitimų ir aiškinimų galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2012 m. sausio 1 d., bet rengiant šias finansines ataskaitas jie nebuvo taikomi.

1 TAS „Kitų bendrųjų pajamų straipsnių pateikimas“

Dėl 1 TAS pakeitimų pasikeitė Kitose bendrosiose pajamose pateikiamų straipsnių grupavimas. Straipsniai, kurie bus perklasifikuojami į pelno ir nuostolio straipsnius ateityje, bus pateikti atskirai nuo tų straipsnių, kurie niekada nebus perklasifikuojami. Standartas galioja laikotarpiams, prasidedantiems 2012 m. liepos 1 d. arba vėliau, ir suteikiama galimybė jį kuo skubiau patvirtinti.

9 TFAS „Finansinės priemonės“

Šiuo standartu, kuris yra pirmoji TASV trijų etapų projekto pakeisti 39 TAS „Finansinės priemonės“ dalis, iš naujo apibrėžiamos finansinio turto ir įsipareigojimų kategorijos ir jų apskaita. Standartas teberengiamas, galiausiai jis pakeis visą 39 TAS. Dabartinė standarto įsigaliojimo data – 2015 m. sausio 1 d. Europos Sąjunga 9 TFAS dar nepatvirtino. Šio standarto priemonės atžvilgiu neketinama patvirtinti anksti, dar nenustatytas jo poveikio dydis.

Kitas standartas paskelbtas 2011 m., jis galioja nuo 2013 m. sausio 1 d. ir suteikiama galimybė jį kuo skubiau patvirtinti. Dar nenustatyta, kokį poveikį šio standarto patvirtinimas turės priemonės finansinėms ataskaitoms.

13 TFAS „Tikrosios vertės nustatymas“

Šiuo standartu apibrėžiama tikroji vertė, nustatoma tikrosios vertės apskaičiavimo sistema, taip pat pagal jį reikalaujama pateikti informaciją apie tikrosios vertės skaičiavimą.

2.4 Svarbiausių apskaitos politikos principų santrauka

Finansinės būklės ataskaitoje turtas ir įsipareigojimai pateikiami likvidumo mažėjimo tvarka ir jame neišskiriami trumpalaikiai ir ilgalaikiai straipsniai.

2.4.1 Užsienio valiutos perskaičiavimas

Priemonės finansinės ataskaitos pateikiamos eurais (EUR), jie yra ir funkcinė valiuta. Jeigu nenurodyta kitaip, eurais pateikiama finansinė informacija yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio.

Operacijos užsienio valiuta perskaičiuojamos pagal valiutos keitimo kursą, galiojantį operacijos atlikimo dieną.

Piniginis turtas ir įsipareigojimai kita nei euras valiuta perskaičiuojami į eurus pagal balanso sudarymo dieną galiojantį valiutos keitimo kursą. Tokio perskaičiavimo pelnas arba nuostolis įtraukiamas į bendrųjų pajamų ataskaitą.

Nepiniginiai straipsniai, kurie vertinami įsigijimo verte užsienio valiuta, perskaičiuojami taikant pirminių operacijų atlikimo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą. Nepiniginiai straipsniai, kurie vertinami tikrąja verte užsienio valiuta, perskaičiuojami taikant tikrosios vertės nustatymo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą.

Valiutos keitimo skirtumai, susidarę atsiskaitant už operacijas kitu nei operacijos dieną galiojusiu valiutos keitimo kursu, ir nerealizuotas užsienio valiutos keitimo kurso skirtumas, susidaręs dėl užsienio valiutos piniginio turto ir įsipareigojimų, už kuriuos neatsiskaityta, įtraukiami į bendrųjų pajamų ataskaitą.

Bendrųjų pajamų ataskaitos elementai perskaičiuojami į eurus pagal kiekvieno mėnesio pabaigoje galiojantį valiutos keitimo kursą.

2.4.2 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pagal priemonę pinigai ir pinigų ekvivalentai apibrėžiami kaip einamosios sąskaitos, trumpalaikiai indėliai arba komerciniai vekseliai, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

2.4.3 Finansinis turtas, išskyrus išvestines priemones

Finansinis turtas ataskaitose parodomas atsiskaitymo dieną.

§ Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas

Iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą sudaro kotiruojamos obligacijos, kurias ketinama laikyti iki išpirkimo termino.

Šios obligacijos iš pradžių apskaitomos tikrąja verte kartu su bet kokiomis tiesiogiai priskirtinomis sandorio sąnaudomis. Pradinės kainos ir išpirkimo vertės skirtumas amortizuojamas pagal faktinių palūkanų metodą per likusį obligacijos laikotarpį.

Kiekvieną balanso dieną pagal priemonę įvertinama, ar nėra objektyvių įrodymų apie sumažėjusią finansinio turto arba finansinio turto grupės vertę. Laikoma, kad finansinio turto arba finansinio turto grupės vertė sumažėjo tik tuo atveju, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo dėl vieno ar daugiau įvykių, kurie įvyko po pradinio turto pripažinimo (patirtas „nuostolių įvykis“), ir kad nuostolių įvykis (arba įvykis) daro poveikį numatomiems būsimiems finansinio turto arba finansinio turto grupės, kuriuos galima patikimai įvertinti, pinigų srautams. Vertės sumažėjimas pripažįstamas pelno ir nuostolio ataskaitoje, o nuostolio suma vertinama kaip numatomų būsimų pinigų srautų, diskontuotų pradine priemonės faktine palūkanų norma, balansinės vertės ir dabartinės vertės skirtumas.

§ Paskolos

Priemonės paskolos pripažįstamos priemonės turtu tada, kai pinigai iš anksto sumokami skolininkams. Paskolos iš pradžių parodomos savikaina (grynąja išmokėta suma), t. y. tikrąja pinigų verte, reikalinga paskolai suteikti, įskaitant bet kokias operacijų sąnaudas, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina pagal faktinės palūkanų normos metodą, atėmus bet kokius atidėjinius vertės sumažėjimui ir neatgautinoms sumoms.

§ Parduoti laikomas finansinis turtas

Parduoti laikomas finansinis turtas – tai šiam tikslui numatytas turtas arba turtas, kuris neatitinka reikalavimų, kad būtų priskiriamas prie tikrąja verte vertinamo turto kaip pelnas arba nuostolis, prie iki išpirkimo termino laikomo turto arba paskolų ir gautinų sumų. Jį sudaro nuosavo kapitalo priemonės ir investicijos rizikos kapitalo fonduose.

Atlikus pradinį vertinimą, parduoti laikomas finansinis turtas vėliau apskaitomos tikrąja verte. Atkreiptinas dėmesys į toliau nurodytą informaciją apie nuosavybės vertybinių popierių tikrosios vertės, kurios negalima nustatyti aktyviosiose rinkose, vertinimą.

a. Rizikos kapitalo fondai

Kiekvieno rizikos kapitalo fondo tikroji vertė pagrįsta naujausia fondo pranešta grynąja turto verte (GTV), jeigu ji apskaičiuota laikantis tarptautinių vertinimo gairių, kurios pripažintos atitinkančiomis TFAS (pavyzdžiui, Europos rizikos kapitalo asociacijos paskelbtos Tarptautinės privataus kapitalo ir rizikos kapitalo vertinimo gairės (IPEV gairės)). Tačiau priemonės valdytojai gali nuspręsti pakoreguoti fondo praneštą GTV, jeigu yra vertinimą galinčių paveikti aplinkybių.

b. Tiesioginės kapitalo investicijos

Tikroji investicijų vertė grindžiama naujausiais turimais finansinių ataskaitų duomenimis, pakartotinai taikant, jeigu tinkama, tą patį modelį, kuris buvo taikytas įsigyjant dalyvavimo teises.

Nerealizuotas rizikos kapitalo fondų ir tiesioginių kapitalo investicijų pelnas arba nuostolis įtraukiamas į įnašų mokėtojų išteklius, kol tokios investicijos parduodamos, surenkamos arba perleidžiamos, arba kol nustatoma, kad tokių investicijų vertė sumažėja. Jeigu parduoti laikomų investicijų vertė sumažėja, sukauptas nerealizuotas pelnas arba nuostolis, kuris pirmiau buvo laikomas nuosavu kapitalu, įtraukiamas į bendrųjų pajamų ataskaitą.

Nekotiruojamų investicijų atveju tikroji vertė nustatoma taikant pripažintus vertinimo metodus (pavyzdžiui, diskontuotų pinigų srautų metodą arba kelis metodus). Kai tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, tokios investicijos apskaitomos savikaina. Reikia pažymėti, kad per 2 pirmuosius investicijų metus jos pripažįstamos savikaina.

Taikant priemonę įsigyjamos dalyvavimo teisės paprastai yra investicijos į privatų kapitalą arba rizikos kapitalo fondus. Remiantis pramonės praktika, paprastai tokios investicijos yra investicijos, kurias bendrai pasirašė keletas investuotojų, iš kurių nei vienas atskirai negali turėti įtakos tokio fondo kasdienėms operacijoms ir investicinei veiklai. Todėl investuotojo narystė tokio fondo valdymo organe iš esmės nesuteikia jam galios įtakoti kasdienių fondo operacijų. Be to, individualūs privataus kapitalo arba rizikos kapitalo fondo investuotojai nenustato fondo politikos, kaip antai dividendų paskirstymo ar kitokios paskirstymo politikos. Tokius sprendimus paprastai priima fondo vadovybė, remdamasi akcininkų susitarimu dėl fondo vadovybės ir visų akcininkų teisių bei pareigų. Akcininkų susitarimas paprastai padeda išvengti to, kad atskiri investuotojai vykdytų dvišalius svarbius sandorius su fondu, keistų vadovaujančius darbuotojus ar įgytų privilegijų susipažinti su esmine technine informacija. Priemonės investicijos vykdomos remiantis pirmiau išdėstyta pramonės praktika, užtikrinant, kad priemone nebūtų nekontroliuojama nė viena iš šių investicijų, įskaitant investicijas, kurių atveju priemonei priklauso daugiau kaip 20 % balsavimo teisių, ir joms priemone nebūtų daroma jokia didelė įtaka, kaip nurodyta 27 ir 28 TAS.

§ Garantijos

Finansinių garantijų vertė pirminio pripažinimo metu parodoma tikrąja verte, kuri atitinka numatomų priedų įplaukų grynąją dabartinę vertę. Šie apskaičiavimai atliekami kiekvienos operacijos pradžios dieną ir balanse pripažįstami kaip kito turto arba kitų įsipareigojimų finansinės garantijos.

Po pirminio pripažinimo priemonės įsipareigojimai pagal šias garantijas vertinami didesniąja iš šių verčių:

- tiksliausiu išlaidų, kurių reikia norint padengti bet kurį su garantija susijusį finansinį įsipareigojimą, įverčiu, nustatomu atsižvelgiant į visus finansinės būklės ataskaitos parengimo dieną žinomus veiksnius ir turimą informaciją;

- iš pradžių pripažintą sumą, atėmus sukauptą amortizaciją. Iš pradžių pripažintos sumos amortizacija pripažįstama taikant aktuarinį metodą.

Bet koks su finansinėmis garantijomis susijusių įsipareigojimų padidėjimas ar sumažėjimas įtraukiamas į bendrųjų pajamų ataskaitos punktą „pajamos iš mokesčių ir komisinių“.

Priemonės turtas pagal tokią garantiją vėliau amortizuojamas taikant aktuarinį metodą ir tikrinamas jo vertės sumažėjimas.

Be to, pasirašius garantijos susitarimą, jis parodomas kaip priemonės neapibrėžtasis įsipareigojimas, o kai garantija naudojama – kaip priemonės įsipareigojimas.

2.4.4 Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną priemonės balanso parengimo dieną įvertinama, ar yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo finansinio turto vertė. Laikoma, kad finansinio turto arba finansinio turto grupės vertė sumažėjo tik tuo atveju, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo dėl vieno ar daugiau įvykių, kurie įvyko po pradinio turto pripažinimo (patirtas „nuostolių įvykis“), ir kad nuostolių įvykis daro poveikį numatomiems būsimiems finansinio turto arba finansinio turto grupės, kuriuos galima patikimai įvertinti, pinigų srautams. Vertės sumažėjimo įrodymais galima laikyti tokius požymius: skolininkas arba skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo įsipareigojimų arba padaro pažeidimų, susijusių su pagrindinės sumos arba palūkanų mokėjimais; tikimybę, kad skolininkas ar jų grupė bankrutuos arba turės įvykdyti kitokį finansinį pertvarkymą; taip pat atvejus, kai stebimi duomenys (pvz., delspinigių ar su įsipareigojimų nevykdymu susijusių ekonominių sąlygų pokyčiai) rodo, kad numatoma būsimų pinigų srautų vertė smarkiai sumažės.

Pateikus objektyvių įrodymų, kad visa arba dalis paskolos sumos pagal pradines sutarties sąlygas arba ją atitinkanti suma gali būti negrąžinta, finansinių metų pabaigoje negrąžintų ir apskaitomų amortizuota savikaina paskolų vertė sumažinama. Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad patirta nuostolių dėl vertės sumažėjimo, nuostolio suma skaičiuojama kaip turto balansinės vertės ir apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės skirtumas. Balansinė turto vertė sumažinama naudojant sumažinimo sąskaitą, o nuostolio suma nurodoma bendrųjų pajamų ataskaitoje. Remiantis turto faktine palūkanų norma, nuo sumažintos balansinės vertės ir toliau kaupiamos pajamos iš palūkanų. Paskolos kartu su susijusiu sumažinimu nurašomos, kai nėra realios galimybės ateityje jas susigrąžinti. Jeigu vėlesniais metais numatomo vertės sumažėjimo nuostolio suma padidėja arba sumažėja dėl įvykio, kuris įvyko po to, kai buvo pripažintas vertės sumažėjimas, pirmiau pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis padidinamas arba sumažinamas patikslinant sumažinimo sąskaitą.

Taikant priemonę atliekami kredito rizikos vertinimai, grindžiami kiekviena atskira operacija, į bendrą vertės sumažėjimą neatsižvelgiama.

Parduoti laikomo finansinio turto atveju kiekvieną priemonės balanso parengimo dieną įvertinama, ar yra objektyvių įrodymų, kad investicijų vertė sumažėjo. Objektyvūs įrodymai būtų reikšmingas arba ilgai trunkantis investicijų tikrosios vertės mažėjimas žemiau savikainos. Kai yra įrodymų, kad vertė sumažėjo, sukauptas nuostolis (vertinamas kaip įsigijimo vertės ir dabartinės tikrosios vertės skirtumas, atėmus bet kokį tos investicijos nuostolį dėl vertės sumažėjimo, kuris anksčiau buvo pripažintas bendrųjų pajamų ataskaitoje) pašalinamas iš įnašų mokėtojo išteklių ir parodomas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimo nuostolis bendrųjų pajamų ataskaitoje neatkuriamas; jo tikrosios vertės padidėjimas, sekęs po vertės sumažėjimo, pripažįstamas tiesiogiai įnašų mokėtojų ištekliuose.

Europos investicijų banko rizikos valdymo tarnyba bent kartą per metus patikrina, ar nesumažėjo finansinio turto vertė. Atliekami vertės patikslinimai apima diskonto panaikinimą bendrųjų pajamų ataskaitoje turto tarnavimo laikotarpiu bei patikslinimus, kurių reikia pakartotiniam pirminio vertės sumažėjimo įvertinimui atlikti.

2.4.5 Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės priemonės apima skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir išankstinius valiutų sandorius.

Vykdant įprastinę veiklą dėl priemonės gali būti sudaryti apsikeitimo sandoriai, siekiant apdrausti nuo rizikos specialias skolinimo operacijas, arba išankstiniai valiutos sandoriai kitomis nei euras aktyviai prekiaujamomis valiutomis, valiutos pozicijai apdrausti nuo rizikos, kad būtų išlygintas pelnas arba nuostolis dėl užsienio valiutos kursų svyravimų.

Taikant priemonę nesinaudojama jokiomis apsidraudimo galimybėmis pagal 39 TAS. Visos išvestinės priemonės vertinamos tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis ir nurodomos kaip išvestinės finansinės priemonės. Tikroji vertė gaunama visų pirma iš diskontuotų pinigų srautų modelių, pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelių ir trečiųjų šalių skelbiamų kainų.

Išvestinės priemonės parodomos tikrąja verte ir apskaitomos kaip turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip įsipareigojimai, kai jų tikroji vertė neigiama. Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai įtraukiami į „Grynąjį finansinių operacijų rezultatą“.

Išvestinės priemonės iš pradžių pripažįstamos naudojantis prekybos duomenimis.

2.4.6 Įnašai

Valstybių narių įnašai pripažįstami finansinės būklės ataskaitoje kaip gautinos sumos Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomi valstybių narių mokėtini priemonės finansiniai įnašai, dieną.

Valstybių narių įnašai atitinka toliau nurodytas sąlygas ir todėl priskiriami prie nuosavo kapitalo:

- kaip apibrėžta susitarime dėl įnašų, jie suteikia teisę valstybėms narėms priimti sprendimą dėl priemonės grynojo turto panaudojimo priemonės likvidavimo atvejais;

- jie priskiriami prie priemonių grupės, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes;

- visos finansinės priemonės, priklausančios priemonių grupei, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes, turi vienodas savybes;

- priemonei nebūdingos savybės, dėl kurių ją reikėtų priskirti prie įsipareigojimų; ir

- bendri laukiami pinigų srautai, priskiriami priemonei per jos galiojimo laiką, iš esmės yra pagrįsti pelnu arba nuostoliais, pripažinto grynojo turto pokyčiu arba priemonės pripažinto ir nepripažinto grynojo turto tikrosios vertės pokyčiu per priemonės galiojimo laiką.

2.4.7 Pajamos iš paskolų palūkanų

Pagal priemonę suteiktų paskolų palūkanos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje („Palūkanos ir panašios pajamos“) ir finansinės būklės ataskaitoje („Paskolos ir gautinos sumos“) kaupimo principu, taikant faktinę palūkanų normą, t. y. normą, kuria tiksliai diskontuojami numatomi būsimi pinigų mokėjimai arba įplaukos per tikėtiną paskolos galiojimo laikotarpį paskolos grynąja apskaitine verte. Kai apskaityta paskolos vertė sumažinama dėl vertės sumažėjimo, pajamos iš palūkanų ir toliau parodomos taikant pradinę faktinę palūkanų normą, taikomą naujai apskaitinei vertei.

2.4.8 Palūkanų subsidijos ir techninė pagalba

Viena iš priemonės veiklos sričių – valstybių narių vardu administruojamos palūkanų subsidijos ir techninė pagalba.

Valstybių narių įnašų, skirtų palūkanų subsidijoms mokėti, dalis nepriskiriama priemonės įnašų mokėtojų ištekliams, bet klasifikuojama kaip trečiosioms šalims mokėtinos sumos. Pagal priemonę atliekami mokėjimai galutiniams gavėjams, o tada sumažinamos trečiosioms šalims mokėtinos sumos.

Kai su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba susijusios įneštos sumos iki galo nesuteikiamos, jos perklasifikuojamos kaip priemonei skirti įnašai.

2.4.9 Pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų pajamos

Pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų pajamos pripažįstamos priemonės bendrųjų pajamų ataskaitoje pagal kaupiamąjį principą.

2.4.10 Mokesčiai, komisiniai ir dividendai

Už suteiktas paslaugas per laikotarpį gautas atlygis pripažįstamas pajamomis paslaugos suteikimo momentu. Įsipareigojimo mokesčiai yra laikomi būsimųjų laikotarpių pajamomis ir yra pripažįstami taikant faktinės palūkanų normos metodą per laikotarpį nuo susijusios paskolos išmokėjimo iki grąžinimo.

Su parduoti laikomu finansiniu turtu susiję dividendai parodomi jų gavimo momentu.

2.4.11 Apmokestinimas

Protokole dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, pridedamame prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, nustatyta, kad Sąjungos institucijų turtas, įplaukos ir kita nuosavybė yra neapmokestinami jokiais tiesioginiais mokesčiais.

3 Rizikos valdymas

Šioje pastaboje pateikiama informacija apie priemonės kredito ir finansinę riziką bei šios rizikos valdymą ir kontrolę, visų pirma apie riziką, susijusią su taikomomis finansinėmis priemonėmis. Ši rizika apima:

- kredito riziką – nuostolių riziką, kylančią dėl to, kad klientas arba kita sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, įvairiais būdais gresiančią kreditui, įskaitant atsiskaitymų riziką;

- likvidumo riziką – riziką, kad subjektas patirs sunkumų vykdydamas prievoles, susijusias su finansiniais įsipareigojimais, kurie įvykdomi sumokant pinigus arba pateikiant kitokį finansinį turtą;

- rinkos riziką – riziką, susijusią su stebimos rinkos kintamaisiais, pvz., palūkanų normomis, užsienio valiutos keitimo kursais ir kapitalo rinkos kainomis.

3.1 Rizikos valdymo organizavimas

Europos investicijų bankas nuolat peržiūri savo rizikos valdymą.

EIB rizikos valdymo tarnyba nepriklausomai nustato, įvertina ir stebi priemonei gresiančią kredito ir kapitalo kainų riziką, apie kurią pranešama. Remiantis pareigų atskyrimo sistema, rizikos valdymas vykdomas nepriklausomai nuo veiklos padalinių. Rizikos valdymo tarnybos generalinis direktorius teikia ataskaitas rizikos klausimais paskirtajam Europos investicijų banko pirmininko pavaduotojui. Paskirtasis pirmininko pavaduotojas reguliariai susitinka su Audito komitetu ir aptaria su rizika susijusius klausimus. Jis taip pat atsakingas už rizikos ataskaitų teikimo Europos investicijų banko valdymo komitetui ir direktorių valdybai priežiūrą.

3.2 Kredito rizika

Kredito rizika – potencialus nuostolis, kuris gali atsirasti dėl to, kad klientas arba kita sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, ši rizika kreditui ji gali kilti įvairiais būdais, įskaitant atsiskaitymų riziką.

3.2.1. Kredito rizikos politika

Vykdydamas paskolos sandorio šalių kredito analizę, EIB įvertina kredito riziką, siekdamas išreikšti ją kiekybiškai ir nustatyti jos kainą. Parengta priemonės vidaus reitingo metodika, skirta įmonėms ar finansų institucijoms, kad būtų galima nustatyti pagrindinių skolininkų ar garantų, kaip naudą gaunančių sandorio šalių, vidaus reitingus. Metodika grindžiama vertinimo lapų, parengtų specialiai kiekvienai svarbiai kredito sandorio šaliai (pvz., įmonėms, bankams, viešojo sektoriaus subjektams ir kt.), sistema. Atsižvelgiant į geriausią bankininkystės praktiką ir Bazelio tarptautinio susitarimo dėl kapitalo („Bazelis II“) principus, visos tam tikro sandorio kredito profiliui svarbios sandorio šalys klasifikuojamos pagal vidaus reitingo kategorijas, taikant tam tikros rūšies sandorio šaliai skirtą vidaus reitingo metodiką. Kiekvienai sandorio šaliai iš pradžių priskiriamas vidaus reitingas, atitinkantis jos ilgalaikį užsienio valiutos reitingą (arba, jeigu reikia, lygiavertį reitingą vietos valiuta), tada atliekama išsami sandorio šalies rizikos profilio ir jos valstybės rizikos analizė.

Atliekant projekto finansų ir kitų struktūrinių riboto naudojimo operacijų kredito vertinimą, vidaus reitingo metodika netaikoma – šiuo atveju taikomos atitinkamos sektoriaus kredito rizikos priemonės, daugiausia orientuotos į pinigų srautų buvimą ir gebėjimą vykdyti skolinius įsipareigojimus. Šios priemonės apima projekto sutarties pagrindo ir sandorio šalies analizę, taip pat pinigų srautų modeliavimą. Panašiai kaip įmonių ir finansų įstaigų atveju, kiekvienam projektui priskiriamas vidaus rizikos reitingas ir numatomas nuostolis.

Visoms ne valstybės atliekamoms (arba ne valstybės garantuotoms ar panašioms) operacijoms taikomas tam tikras sandorio lygmuo ir sandorio šalies dydžio ribos. Nustatoma kiekvieno sandorio didžiausios nominalios sumos riba, kuri priklauso nuo numatomų sandorio nuostolių. Sandorio šalies apribojimai taikomi konsoliduotai rizikai. Šie apribojimai paprastai atitinka sandorio šalių nuosavų lėšų dydį, taip pat jų bendrą išorės ilgalaikį finansavimą.

Siekiant sumažinti kredito riziką, taikant priemonę įvairiai didinama kredito vertė, kaip antai:

- taikomos su projektu susijusios garantijos (pvz., akcijų užstatas; turto užstatas; teisių suteikimas; sąskaitų užstatas) ir (arba)

- garantijos, kurias paprastai teikia finansuojamo projekto rėmėjas (pvz., užbaigimo garantijos, garantijos pagal pirmą pareikalavimą).

Be to, pagal priemonę retai taikomi kredito vertės didinimo būdai, kurie nėra tiesiogiai susiję su projekto rizika, kaip antai užstatai arba banko garantijos.

Kredito išvestinės finansinės priemonės kredito rizikai sumažinti pagal priemonę netaikomos.

3.2.2. Didžiausia kredito rizika, neatsižvelgiant į jokį užstatą ir kitokį kredito vertės didinimą

Lentelėje toliau pateikiama didžiausia finansinės būklės ataskaitos elementų, įskaitant išvestines priemones, kredito rizika. Pateikta bendroji didžiausia rizika, neatsižvelgiant į sumažinimo poveikį taikant užstatą.

Didžiausia rizika (tūkst. EUR) || 2012 12 31 || 2011 12 31

TURTAS || ||

Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 466 568 || 452 279

Išvestinės finansinės priemonės || 115 || 434

Paskolos ir gautinos sumos || 1 146 280 || 1 033 160

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos || 87 310 || 87 310

Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas || 99 029 || -

Kitas turtas || 224 || 416

Iš viso turto || 1 799 526 || 1 573 599

|| ||

NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI || ||

Neapibrėžtieji įsipareigojimai || ||

- Nepanaudotos garantijos || 20 000 || 20 000

Įsipareigojimai || ||

- Neišmokėtos paskolos || 749 044 || 701 092

- Panaudotos garantijos || 6 224 || 7 909

Nebalansiniai straipsniai, iš viso || 775 268 || 729 001

|| ||

Kredito rizika, iš viso || 2 574 794 || 2 302 600

3.2.3. Paskolų ir gautinų sumų kredito rizika

3.2.3.1 Paskolų ir gautinų sumų kredito rizikos nustatymas

Kiekvienos pagal priemonę atliekamos skolinimo operacijos atveju atliekamas išsamus rizikos vertinimas ir kiekybinis numatomų nuostolių įvertinimas, į kuriuos atsižvelgiama atliekant paskolų klasifikaciją. Paskolų klasifikacija nustatyta remiantis visuotinai priimtais kriterijais, grindžiamais skolininko kokybe, paskolos terminu, garantija ir, prireikus, garantu.

Paskolų klasifikavimo sistema apima metodikas, procesus, duomenų bazes ir IT sistemas, kuriomis atliekamas skolinimo operacijų kredito rizikos vertinimas ir kiekybinis numatomų nuostolių įvertinimas. Ja apibendrinama daug informacijos, siekiant nustatyti tinkamą paskolų kredito rizikos reitingą. Paskolų klasifikacija nurodo dabartinę apskaičiuotų numatomų nuostolių, kurie įvertinami atsižvelgiant į pagrindinių įsipareigojimų nevykdymo galimybę, riziką ir nuostolių didumą įsipareigojimų nevykdymo atveju, vertę. Paskolų klasifikacijos paskirtis:

- ji padeda tiksliau ir kiekybiškiau įvertinti skolinimo riziką;

- padeda paskirstyti stebėseną;

- ja apibūdinama paskolos portfelio kokybė bet kuriuo konkrečiu metu;

- ji yra vienas iš rodiklių, į kuriuos atsižvelgiama priimant rizikos įvertinimo sprendimus, grindžiamus numatomais nuostoliais.

Klasifikuojant paskolas, vertinami tokie veiksniai:

i) Skolininko kreditingumas. Rizikos valdymo tarnyba atlieka skolininkų apžvalgą ir, remdamasi vidaus metodika bei išorės duomenimis, įvertina jų kreditingumą. Remdamasis pasirinktu „Bazelis II“ pažangiuoju metodu, bankas parengė vidaus reitingo metodiką, skirtą skolininkų ir garantų vidaus reitingams nustatyti. Ji grindžiama vertinimo lapais, skirtais konkrečios rūšies sandorio šaliai.

ii) Įsipareigojimų nevykdymo koreliacija. Ja kiekybiškai įvertinama galimybė, kad skolininkui ir garantui vienu metu kiltų finansinių sunkumų. Kuo didesnė skolininko ir garanto įsipareigojimų nevykdymo tikimybių koreliacija, tuo mažesnė garantijos vertė ir kartu tuo žemesnė paskolos klasifikacija.

iii) Garantijos priemonių ir garantijų vertė. Ši vertė vertinama atsižvelgiant į garantijos pateikėjo kreditingumo ir taikytos priemonės derinį.

iv) Sutarties pagrindas. Patikimas sutarties pagrindas didina paskolos kokybę ir jos vidaus klasifikaciją.

v) Paskolos trukmė. Visiems kitiems veiksniams esant vienodiems, ilgesnė paskolos trukmė reiškia didesnę riziką patirti su paskola susijusių įsipareigojimų vykdymo sunkumų.

Numatomi paskolos nuostoliai apskaičiuojami atsižvelgiant į pirma aptartų penkių elementų derinį. Atsižvelgiant į to nuostolio dydį, paskolai priskiriama viena iš toliau išvardytų paskolos klasifikacijos klasių.

A     Aukščiausios kokybės paskolos: jų yra trys subkategorijos. A apima visą ES valstybinę riziką, t. y. paskolas, kurias visiškai, aiškiai ir besąlygiškai garantavo valstybės narės, kurių atveju nenumatoma jokių paskolos grąžinimo sunkumų ir kurioms priskirtas 0 % nenumatytas nuostolis. A+ – tai kitiems subjektams nei valstybės narės suteiktos (arba jų garantuotos) paskolos, nenumatant padėties pablogėjimo jų trukmės metu. A- apima tokias skolinimo operacijas, kai esama tam tikrų abejonių dėl esamos padėties išsaugojimo (pvz., dėl ilgo termino arba didelio būsimos užstato, kuris kitais atžvilgiais yra nepriekaištingas, kainos nepastovumo), tačiau numatoma, kad bet kokie neigiami aspektai turėtų būti nežymūs.

B      Aukštos kokybės paskolos: tai bankui priimtina turto klasė, nors neatmetama galimybė, kad ateityje padėtis gali šiek tiek pablogėti. B+ ir B- apibūdina reliatyvią tikimybę, kad minėtas pablogėjimas gali įvykti.

C      Geros kokybės paskolos: pavyzdžiui, paskolos be garantijos, skirtos patikimiems bankams ir įmonėms, kurių visa suma grąžinama suėjus 7 metų terminui arba kurios grąžinamos dalimis per atitinkamą terminą.

D      Ši reitingo klasė – skiriamoji riba tarp priimtinos kokybės paskolų ir paskolų, kurių atveju patirta tam tikrų sunkumų. Ši paskolų klasifikavimo takoskyra tiksliau apibrėžiama D+ ir D- subkategorijomis. D- reitingu įvertintoms paskoloms būtina padidinta stebėsena.

E      Ši paskolų klasifikacijos kategorija apima paskolas, kurių rizikos profilis yra didesnis nei paprastai priimtina. Ji taip pat apima paskolas, per kurių galiojimo trukmę patirta rimtų problemų ir negalima atmesti galimybės, kad atsiras nuostolių. Todėl šias paskolas būtina atidžiai ir griežtai stebėti. E+ ir E- subkategorijos skiriasi minėto specialaus stebėsenos proceso intensyvumu, E- subkategorijai priskirtų operacijų atveju esama didelės galimybės, kad su skola susiję įsipareigojimai nebus vykdomi laiku ir todėl reikės tam tikro skolos restruktūrizavimo, dėl kurio kyla galimybė patirti nuostolių dėl vertės sumažėjimo.

F      F (įsipareigojimų nevykdymas, angl. fail) nurodo paskolas, su kuriomis susijusi nepriimtina rizika. F- klasei priskirtos paskolos gali atsirasti tik dėl neįvykdytų sandorių, po kurių pasirašymo susidurta su nenumatytomis, išskirtinėmis ir itin nepalankiomis aplinkybėmis. Visos operacijos, dėl kurių priemonė patiria pagrindinės sumos nuostolių, vertinamos F ir joms taikoma speciali nuostata.

Apskritai paskolos, įvertintos D- ar žemesniu vidaus reitingu, įtraukiamos į stebėjimo sąrašą. Tačiau jeigu paskola iš pradžių buvo patvirtinta su D- ar žemesniu rizikos profiliu, į stebėjimo sąrašą ji bus įtraukta tik atsitikus svarbiam su kreditu susijusiam įvykiui, dėl kurio jos klasifikacija dar sumažėja.

3.2.3.3 skirsnyje esančioje lentelėje pateikta priemonės paskolų portfelio kredito kokybės analizė, grindžiama pirma apibūdintomis įvairiomis paskolų klasifikacijos klasėmis.

3.2.3.2 Skolinimo kredito rizikos analizė

Tolesnėje lentelėje pateikta didžiausia pasirašytų ir išmokėtų paskolų kredito rizika pagal skolininko pobūdį, atsižvelgiant į garantų suteiktas garantijas:

2012 12 31 (tūkst. EUR) || Su garantija || Kitoks kredito vertės didinimas || Be garantijos || Iš viso

Bankai || 12 630 || 136 695 || 207 582 || 356 907

Įmonės || 20 077 || 78 171 || 478 358 || 576 606

Valstybinės institucijos || 30 462 || - || 18 || 30 480

Valstybės || - || 5 819 || 176 468 || 182 287

Iš viso išmokėta || 63 169 || 220 686 || 862 425 || 1 146 280

Pasirašyta, bet neišmokėta || 14 091 || 142 963 || 591 990 || 749 044

2011 12 31 (tūkst. EUR) || Su garantija || Kitoks kredito vertės didinimas || Be garantijos || Iš viso

Bankai || 13 026 || 97 994 || 197 245 || 308 265

Įmonės || 15 699 || 55 601 || 475 012 || 546 312

Valstybinės institucijos || 37 670 || - || - || 37 670

Valstybės || - || 6 214 || 134 699 || 140 913

Iš viso išmokėta || 66 395 || 159 809 || 806 956 || 1 033 160

Pasirašyta, bet neišmokėta || 10 434 || 173 484 || 517 174 || 701 092

Su priemonės paskolomis susijusius įvykius, turinčius įtakos skolininkams ir garantams, nuolat stebi Operacijų departamentas B, EIB veiklos direktoratas, atsakingas už operacijas už ES ribų. Visų pirma sutartinės teisės vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju, jeigu pablogėja reitingas ir (arba) neįvykdomi sutartiniai įsipareigojimai. Prireikus, vadovaujantis kredito rizikos gairėmis, taikomos rizikos mažinimo priemonės. Be to, jeigu atnaujinamos paskoloms suteiktos banko garantijos, užtikrinama, kad jos būtų pakeistos arba būtų laiku imamasi veiksmų.

Iškart reaguojant į 2008 m. rugsėjo mėn. įvykius finansų rinkose, sustiprinti priemonės susitarimai dėl rizikos stebėsenos ir valdymo. Šiuo tikslu 2011 m. balandžio mėn. Operacijų departamentas B įsteigė savarankišką priežiūros skyrių, kuris tiesiogiai atsiskaito generaliniam direktoriui ir yra atsakingas už paskolų finansinę ir sutarčių priežiūrą. Jo tikslas – skatinti departamentus keistis informacija ir siūlyti atskaitomybės ir veiklos valdymo procedūras, taikytinas finansų krizių metu, kad prireikus būtų galima greitai reaguoti.

3.2.3.3 Kredito kokybės analizė pagal skolininko tipą

Tolesnėje lentelėje pateikta 2012 gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. priemonės paskolų portfelio kredito kokybės analizė pagal paskolos klasifikavimo paraiškas, remiantis pasirašytų paskolų (išmokėtų ir neišmokėtų) rizika.

2012 12 31 (tūkst. EUR) || ||  Aukštas reitingas ||  Standartinis reitingas ||  Mažiausia priimtina rizika ||  Didelė rizika ||  Be reitingo ||  Iš viso

|| || Nuo A iki B- || C || D+ || D- ir žemesnis || ||

Skolininkas || Bankai || 50 000 || 24 342 || 21 864 || 529 325 || 337 014 || 962 545

Įmonės || 7 466 || 8 006 || - || 605 672 || - || 621 144

Valstybinės institucijos || - || - || - || 70 480 || - || 70 480

Valstybės || - || - || - || 241 155 || - || 241 155

Iš viso || || 57 466 || 32 348 || 21 864 || 1 446 632 || 337 014 || 1 895 324

2011 12 31 (tūkst. EUR) || ||  Aukštas reitingas ||  Standartinis reitingas ||  Mažiausia priimtina rizika ||  Didelė rizika ||  Be reitingo ||  Iš viso

|| || Nuo A iki B- || C || D+ ||  D- ir žemesnis || ||

Skolininkas || Bankai || 50 002 || 9 674 || 39 966 || 356 629 || 351 476 || 807 747

Įmonės || 3 917 || 5 279 || - || 635 825 || - || 645 021

Valstybinės institucijos || - || - || - || 38 761 || - || 38 761

Valstybės || - || - || - || 242 723 || - || 242 723

Iš viso || || 53 919 || 14 953 || 39 966 || 1 273 938 || 351 476 || 1 734 252

3.2.3.4 Paskolų ir gautinų sumų rizikos koncentracija

3.2.3.4.1 Geografinė analizė

Atsižvelgiant į skolininko šalį, priemonės paskolų portfelį galima analizuoti pagal toliau nurodytus geografinius regionus (tūkst. EUR).

Skolininko šalis || 2012 12 31 || 2011 12 31

AKR regionas || 84 051 || 99 543

Uganda || 140 833 || 117 035

Vakarų Afrikos regionas || 33 856 || 14 161

Mozambikas || 137 745 || 126 666

Mauritanija || 65 670 || 43 427

Etiopija || 81 666 || 84 266

Dominikos Respublika || 67 991 || 66 118

Kenija || 131 566 || 65 611

Kamerūnas || 72 525 || 60 706

Zambija || 18 772 || 43 294

Kongo Demokratinė Respublika || 28 415 || 8 980

Nigerija || 14 383 || 28 691

Ramiojo vandenyno regionas || 17 767 || 20 603

Centrinės Afrikos regionas || 10 431 || 12 109

Jamaika || 71 027 || 59 317

Madagaskaras || - || 1 253

Mauricijus || 11 302 || 12 732

Gana || 5 642 || 7 812

Angola || 10 009 || 13 598

Trinidadas ir Tobagas || 1 483 || 1 002

Burkina Fasas || 10 727 || 12 588

Malavis || 4 950 || 5 833

Naujoji Kaledonija || 4 198 || 4 673

Ruanda || 9 641 || 11 197

Nigeris || 4 146 || 3 950

Prancūzijos Polinezija || 2 631 || 3 131

Botsvana || - || -

Senegalas || 5 837 || 10 329

Lesotas || 3 827 || 3 902

Vanuatu || 3 639 || 3 917

Belizas || 13 || 103

Grenada || 2 477 || 2 698

Gabonas || 1 011 || 1 509

Togas || 52 644 || 53 224

Žaliasis Kyšulys || 27 073 || 28 405

Džibutis || 762 || 777

Haitis || 4 654 || -

Sent Lusija || 2 916 || -

Iš viso || 1 146 280 || 1 033 160

3.2.3.4.2 Pramonės sektorių analizė

Tolesnėje lentelėje priemonės paskolų portfelis analizuojamas pagal skolininko pramonės sektorių. Operacijos, kurios prieš jas išmokant galutiniam gavėjui pirma išmokamos finansų tarpininkams, parodomos prie bendrųjų paskolų (tūkst. EUR).

Skolininko pramonės sektorius || 2012 12 31 || 2011 12 31

Bendrosios paskolos ir agentūrų susitarimai || 252 662 || 218 912

Oro transporto bendrovės ir orlaivių gamyba || 13 || 103

Oro uostų ir oro eismo valdymo sistemos || 30 480 || 31 052

Žaliavos ir kasyba || 168 911 || 135 573

Cheminės medžiagos, plastikas ir farmacijos produktai || - || 20 400

Geriamasis vanduo, vandens valymas || 38 697 || 33 247

Elektros energija, anglis ir kt. || 409 090 || 358 745

Maisto grandinė || - || 1 244

Investicinės prekės ir ilgo naudojimo prekės || 3 827 || 3 902

Jūrų transportas ir kt. || 5 819 || 6 214

Žaliavų perdirbimas, statyba || 24 154 || 29 025

Popieriaus grandinė || 4 747 || 4 840

Keliai ir greitkeliai || 73 921 || 62 856

Telekomunikacijos || 18 427 || 24 963

Tretinės paslaugos ir kt. || 115 532 || 102 084

Iš viso || 1 146 280 || 1 033 160

3.2.3.5 Įsiskolinimai už paskolas

Įsiskolinimų sumos nustatomos, stebimos ir apie jas pranešama remiantis procedūrų rinkiniu „Pavėluotų mokėjimų stebėsenos gairės“.

Įsiskolinimų sumų stebėseną ir atskaitomybę paprastai vykdo EIB operacijų valdymo ir restruktūrizavimo direktorato Pavėluotų mokėjimų skyrius. Šis skyrius rengia mėnesinę ataskaitą apie nesumokėtas priemonės paskolų įmokas, įskaitant lentelę, kurioje pateikiamas daugiau kaip aštuonių dienų įsiskolinimų kasmėnesinis palyginimas. Mėnesinėje ataskaitoje išsamiai nurodoma, kokių veiksmų jau imtasi ar bus imtasi pagal šalį, paskolą ir įmoką.

Be to, rengiama mėnesinė ataskaita apie paskolas, už kurias vėluojama sumokėti daugiau kaip 90 dienų, kuri siunčiama Europos Komisijai. Du kartus per metus EIB valdymo komitetas gauna lentelę, kurioje apibendrinami įsiskolinimai už paskolas (daugiau kaip 30 ir daugiau kaip 90 dienų), taip pat ataskaitą, kurioje pateikta lyginamoji informacija apie metinę ir pusmetinę įsiskolinimų raidą.

Susijusių paskolų mokėjimų įsiskolinimus galima analizuoti taip (tūkst. EUR):

|| Pastabos || Paskolos ir gautinos sumos 2012 12 31 || Paskolos ir gautinos sumos 2011 12 31

Balansinė vertė || || 1 146 280 || 1 033 160

|| || ||

Atskiras vertės sumažėjimas || || ||

Bendroji suma || || 110 767 || 112 662

Sumažinimas dėl vertės sumažėjimo || 7 || -45 144 || -48 816

Balansinė vertė, atskiras vertės sumažėjimas || || 65 623 || 63 846

|| || ||

Bendras vertės sumažėjimas || || ||

Bendroji suma || || - || -

Sumažinimas dėl vertės sumažėjimo || || - || -

Balansinė vertė, bendras vertės sumažėjimas || || - || -

|| || ||

Laiku nesumokėta, bet vertė nesumažėjo || || ||

|| || ||

Laiku nesumokėta: || || ||

30–60 dienų || || 12 ||  8

60–90 dienų || || - ||  472

90–180 dienų || || - ||  13

daugiau kaip 180 dienų || || - ||  33

Balansinė vertė, kai laiku nesumokėta, bet vertė nesumažėjo || || 12 ||  526

|| || ||

Balansinė vertė, kai laiku sumokėta ir vertė nesumažėjo || || 1 080 645 || 968 788

|| || ||

Paskolų ir gautinų sumų balansinė vertė, iš viso || || 1 146 280 || 1 033 160

|| || || ||

3.2.4. Pinigų ir pinigų ekvivalentų kredito rizika

Turimos lėšos investuojamos vadovaujantis priemonės sutartinių mokėjimo įsipareigojimų tvarkaraščiu. Nuo 2012 12 31 investicijos buvo vykdomos tik banko indėlių ir kitų trumpalaikių finansinių priemonių pavidalu. Remiantis investavimo gairėmis ir atsižvelgiant į likvidumo reikalavimus, taip pat galima investuoti į vidutinės trukmės ir ilgalaikes obligacijas.

Žemiausias trumpalaikis kredito reitingas, kurį privalo turėti įgaliotieji bankai ar emitentai, yra P-1 / A-1 / F1 („Moody’s“, S&P, „Fitch“). Jeigu kelios kredito reitingų agentūros suteikė skirtingus reitingus, atsižvelgiama į žemiausiąjį. Didžiausia leistina riba kiekvienam įgaliotajam bankui arba emitentui šiuo metu siekia 50 000 000 EUR (penkiasdešimt milijonų eurų).

Indėliai padedami įgaliotuosiuose subjektuose ne ilgiau kaip trims mėnesiams nuo prekybos datos ir iki kredito rizikos ribos.

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. visi priemonės banko indėliai ir trumpalaikiai komerciniai vekseliai atsiskaitymo dieną turėjo bent jau P-1 reitingą pagal „Moody’s“. 2011 m. gruodžio 31 d. P-2 reitingas suteiktas dėl to, kad 2011 m. gruodžio 21 d. buvo sumažintas vienos sandorio šalies reitingas.

Tolesnėje lentelėje pateikta banko indėlių ir sukauptų palūkanų apžvalga (tūkst. EUR).

Žemiausias trumpalaikis reitingas („Moody’s“ terminas) ||      Žemiausias ilgalaikis      reitingas      („Moody’s“ terminas) || 2012 12 31 || 2011 12 31

P-1 ||      Aa1 || 43 400 || 10 % || - || -

P-1 ||      Aa2 || - || - || 28 622 || 6 %

P-1 ||      Aa3 || 130 901 || 29% || 105 547 || 24 %

P-1 ||      A1 || 83 500 || 18 % || 117 603 || 26 %

P-1 ||      A2 || 198 179 || 43 % || 179 938 || 40 %

P-2 ||      A3 || - || - || 17 441 || 4 %

Iš viso ||      || 455 980 || 100 % || 449 151 || 100 %

3.2.5. Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika

3.2.5.1 Išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos politika

Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika išreiškiama nuostoliu, kurį tam tikra šalis patirtų, jeigu kita sandorio šalis nepajėgtų vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika kinta priklausomai nuo daugelio veiksnių (pvz., palūkanų ir valiutų kursų), paprastai ji atitinka tik nedidelę jų tariamosios vertės dalį.

Vykdant įprastinę veiklą dėl priemonės gali būti sudaryti apsikeitimo sandoriai, siekiant apdrausti nuo rizikos specialias skolinimo operacijas, arba išankstiniai valiutos sandoriai kitomis nei euras aktyviai prekiaujamomis valiutomis, valiutos pozicijai apdrausti nuo rizikos. Visus apsikeitimo sandorius Europos investicijų bankas vykdo su išorės sandorio šalimi. Apsikeitimo sandoriai reglamentuojami pagal tuos pačius Europos investicijų banko ir išorės sandorio šalių pasirašytus pagrindinius apsikeitimo sandorių susitarimus (angl. Master Swap Agreements) ir kredito užtikrinimo priedus (angl. Credit Support Annexes).

3.2.5.2 Išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos nustatymas

Visi Europos investicijų banko vykdomi su priemone susiję apsikeitimo sandoriai tvarkomi remiantis tuo pačiu sutartiniu pagrindu ir metodikomis, kurie taikomi išvestinėms finansinėms priemonėms, dėl kurių Europos investicijų bankas susiderėjo savo reikmėms. Visų pirma, apsikeitimo sandorių šalių tinkamumą Europos investicijų bankas nustato remdamasis tomis pačiomis tinkamumo sąlygomis, kurios taikomos bendraisiais apsikeitimo sandorių tikslais.

Su apsikeitimo sandoriais ir išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusią kredito riziką Europos investicijų bankas nustato taikydamas grynosios rinkos rizikos (angl. Net Market Exposure, NME) ir galimos būsimos rizikos (angl. Potential Future Exposure, PFE) metodą, skirtą atskaitomybei ir ribos stebėsenai. NME ir PFE visiškai apima su investicine priemone susijusias išvestines finansines priemones.

Tolesnėje lentelėje nurodoma apsikeitimo sandorių (įskaitant skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius, tačiau be trumpalaikių valiutų apsikeitimo sandorių), kurie suskirstyti pagal jų sąlyginę sumą ir tikrąją vertę, trukmė.

2012 12 31 apsikeitimo sandoriai || iki || 1– || 5– || daugiau kaip || Iš viso 2012 m.

(tūkst. EUR) || 1 metų || 5 metai || 10 metų || 10 metų ||

Sąlyginė suma || 1 480 || 9 833 || 15 253 || - || 26 566

Tikroji vertė (t. y. grynoji diskontuota vertė) || 71 || -528 || -3 529 || - || -3 986

2011 12 31 apsikeitimo sandoriai || iki || 1– || 5– || daugiau kaip || Iš viso 2011 m.

(tūkst. EUR) || 1 metų || 5 metai || 10 metų || 10 metų ||

Sąlyginė suma || 7 042 || 43 593 || 16 899 || - || 67 534

Tikroji vertė (t. y. grynoji diskontuota vertė) || -674 || -1 331 || -3 869 || - || -5 874

Trumpalaikiai valiutų apsikeitimo sandoriai pagal priemonę sudaromi siekiant apdrausti nuo valiutų rizikos paskolas, išduodamas kita nei euras valiuta.  Trumpalaikių valiutų apsikeitimo sandorių trukmė ne ilgesnė kaip trys mėnesiai, jie nuolat pratęsiami. 2012 m. gruodžio 31 d. trumpalaikių valiutų apsikeitimo sandorių sąlyginė suma siekė 652 mln. EUR, o 2011 m. gruodžio 31 d. – 585 mln. EUR. 2012 m. gruodžio 31 d. trumpalaikių valiutų apsikeitimo sandorių tikroji vertė siekė -2,9 mln. EUR, o 2011 m. gruodžio 31 d. – -6,4 mln. EUR.

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai pagal priemonę sudaromi siekiant apdrausti nuo palūkanų normos rizikos išmokėtas paskolas. 2012 m. gruodžio 31 d. buvo likęs vienas palūkanų normų apsikeitimo sandoris, kurio sąlyginė suma siekė 19,6 mln. EUR (2011 m. – nulis), o tikroji vertė – 0,03 mln. EUR (2011 m. – nulis).

3.2.6. Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto kredito rizika

Lentelėje parodyta iki išpirkimo termino laikomo portfelio, kurį sudaro vien tik obligacijos, kurių likęs terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai, būklė.

Žemiausias trumpalaikis reitingas („Moody’s“ terminas) ||      Žemiausias ilgalaikis      reitingas      („Moody’s“ terminas) || 2012 12 31 || 2011 12 31

P-2 ||      Baa2 || 50 143 || 51 % || - || -

P-3 ||      Baa3 || 48 886 || 49 % || - || -

Iš viso ||      || 99 029 || 100 % || - || -

3.3 Likvidumo rizika

3.3.1 Likvidumo rizikos valdymas

Likvidumo rizika – tai rizika, kad subjektas patirs sunkumų vykdyti prievoles, susijusias su finansiniais įsipareigojimais, kurie įvykdomi sumokant pinigus arba pateikiant kitokį finansinį turtą.

IP visų pirma finansuojama metiniais valstybių narių įnašais (9-ojo ir 10-ojo EPF ištekliais), taip pat dėl IP operacijų atsirandančiomis grįžtamosiomis lėšomis. Kiekvienais metais EK, atsižvelgdama į EIB prognozes dėl IP valdymo ir operacijų, parengia ir iki spalio 15 d. pateikia Tarybai ataskaitą su informacija apie įsipareigojimus, mokėjimus ir prašymų sumokėti įnašus (įskaitant palūkanų subsidijas) einamaisiais metais bei per kitus dvejus biudžetinius metus metinę sumą.

Siekiant apskaičiuoti metinius valstybių narių įnašus, analizuojama ir metų eigoje stebima esamo ir numatomo portfelio išmokėjimo eiga. Siekiant patikslinti metinius likvidumo reikalavimus, atsižvelgiama į ypatingus įvykius, pvz., anksti gautas grąžinamąsias išmokas, akcijų pardavimą ar įsipareigojimų nevykdymo atvejus. Siekiant papildomai sumažinti likvidumo riziką, palaikomas priemonės likvidumo rezervas, kuris yra pakankamas, kad bet kuriuo metu būtų galima padengti numatytas išmokas, apie kurias reguliariai praneša Operacijų departamentas B.

IP vardu atidarytų sąskaitų iždo turtą valdo Banko iždo departamentas, vadovaudamasis veiklos ir administracinių padalinių pareigų atskyrimo principu. Už atsiskaitymo operacijas, susijusias su minėto turto investavimu, atsakingas Operacijų planavimo ir atsiskaitymo departamentas.

Be to, vadovaujantis pareigų atskyrimo principu, už sandorio šalių įgaliojimą ir iždo investicijų ribų nustatymą ir stebėjimą atsakingas Banko rizikos valdymo direktoratas.

3.3.2 Likvidumo rizikos vertinimas

Šio skirsnio lentelėse analizuojami finansiniai priemonės įsipareigojimai pagal terminą, remiantis laikotarpiu, likusiu nuo balanso datos iki sutarties termino datos (remiantis nediskontuotais pinigų srautais).

Priemonė susijusi su įsipareigojimais pagal neišmokėtas kredito dalis pagal pasirašytus paskolos susitarimus, pagal neišmokėtas pasirašytų kapitalo pasirašymo / investicinių susitarimų dalis, pagal suteiktas paskolų garantijas arba pagal palūkanų normų subsidijas ir techninę pagalbą (TP). Išmokėjimo eiga susijusi su dideliu neapibrėžtumu. Paskoloms pagal IP nustatytas išmokėjimo terminas. Vis dėlto išmokėjimas atliekamas tokiu metu ir tokiomis sumomis, kurie atspindi susijusių investicinių projektų ir finansavimo operacijų pažangą palyginti kintančiomis veiklos sąlygomis. Kapitalo investicijos tampa mokėtinomis, kai akcijų fondų valdytojai parengia galiojančius kvietimus įnešti kapitalo lėšų, kurie rodo jų investicinės veiklos pažangą. Lėšų įnešimo laikotarpis paprastai yra 3 metai, tačiau jis dažnai pratęsiamas vieniems arba dvejiems metams. Kai kurių išmokėjimo įsipareigojimų laikotarpis paprastai yra ilgesnis nei lėšų įnešimo laikotarpis, t. y. iki to laiko, kai galima visiškai disponuoti fondo investicijomis, kadangi fondo likvidumas gali būti nepakankamas, kad laikas nuo laiko būtų galima įvykdyti mokėjimo įsipareigojimus, kylančius dėl mokesčių ar kitokių išlaidų. Paskolų garantijoms netaikomi specialūs išmokėjimo įsipareigojimai, nebent garantijos gavėjas pareikalauja įvykdyti garantiją. Neapmokėtos garantijos suma sumažinama, atsižvelgiant į kiekvienos garantija užtikrintos paskolos grąžinimo grafiką.

Remiantis šia informacija, įvertintas toliau parodytų terminų suskirstymas, atsižvelgiant kiekvienu atveju į sutartinį išmokėjimo laikotarpį, naudojantis prognozėmis, parengtomis pagal standartinius priemonės likvidumo planavimo metodus. Kiek tai susiję su išmokėjimo įsipareigojimais pagal techninės pagalbos sutartis, paprastai jie yra trumpalaikiai (iki vienų metų). „Neapibrėžtas terminas“ pasirinktas šiais atvejais: panaudotų ir nepanaudotų garantijų įsipareigojimai; paskolos, kurias įsipareigojama skirti, bet kurios neišmokėtos ir kurių sutartinis išmokėjimo laikotarpis pasibaigė ir bus pratęstas; palūkanų normų subsidijos, kurių atžvilgiu iš valstybių narių paprašyta lėšų, siekiant padengti būsimus reikalavimus, remiantis bendra suma.

Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų likvidumas parodo apsikeitimo sandorių, įskaitant skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius (angl. CCS – cross currency swaps), skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius (angl. CCIRS – cross currency interest rate swaps), trumpalaikius valiutų apsikeitimo sandorius ir palūkanų normų apsikeitimo sandorius, sutartinius nediskontuotus pinigų srautus.

Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas ||  3 mėnesiai arba trumpesnis || Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai || Ilgesnis nei 1–5 metai || Ilgesnis nei 5 metai || Neapibrėžtas terminas || Bendros nominaliosios išlaidos

Tūkst. EUR 2012 12 31

Kita (išduotos garantijos, panaudotos garantijos) || - || - || - || - || 26 224 || 26 224

Paskolų, kurias įsipareigojama skirti, bet kurios neišmokėtos, išlaidos || 16 500 || 287 657 || 243 020 || - || 201 867 || 749 044

Investicinių lėšų, kurias įsipareigojama skirti, ir pasirašytų akcijų išlaidos || - || 26 806 || 54 958 || 7 319 || 127 987 || 217 070

Palūkanų subsidijų, kurias įsipareigojama skirti, išlaidos || 255 || 101 495 || 79 206 || - || 23 599 || 204 555

Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, išlaidos || 2 000 || 8 511 || 13 109 || - || - || 23 620

Iš viso || 18 755 || 424 469 || 390 293 || 7 319 || 379 677 || 1 220 513

Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas ||  3 mėnesiai arba trumpesnis || Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai || Ilgesnis nei 1–5 metai || Ilgesnis nei 5 metai || Neapibrėžtas terminas || Bendros nominaliosios išlaidos

Tūkst. EUR 2011 12 31

Kita (išduotos garantijos, panaudotos garantijos) || - || - || - || - || 27 909 || 27 909

Paskolų, kurias įsipareigojama skirti, bet kurios neišmokėtos, išlaidos || 2 295 || 257 127 || 274 573 || 54 000 || 113 097 || 701 092

Investicinių lėšų, kurias įsipareigojama skirti, ir pasirašytų akcijų išlaidos || 2 035 || 38 424 || 38 010 || 7 666 || 178 432 || 264 567

Palūkanų subsidijų, kurias įsipareigojama skirti, išlaidos || 1 445 || 31 100 || 139 211 || - || 16 211 || 187 967

Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, išlaidos || 4 564 || 16 693 || - || - || - || 21 257

Iš viso || 10 339 || 343 344 || 451 794 || 61 666 || 335 649 || 1 202 792

Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas Tūkst. EUR 2012 12 31 ||  3 mėnesiai arba trumpesnis || Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai || Ilgesnis nei 1–5 metai || Ilgesnis kaip 5 metai || Bendros nominaliosios įplaukos / išlaidos

CCS and CCIRS – Inflows || 1 238 || 7 364 || 14 498 || 5 350 || 28 450

CCS ir CCIRS – Išlaidos || -1 286 || -8 428 || -17 218 || -5 894 || -32 826

Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai – Įplaukos || 649 000 || - || - || - || 649 000

Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai – Išlaidos || -652 451 || - || - || - || -652 451

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai – Įplaukos || 65 || 511 || 3 274 || 2 117 || 5 967

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai – Išlaidos || - || -753 || -3 537 || -1 577 || -5 867

Iš viso || -3 434 || -1 306 || -2 983 || -4 || -7 727

|| || || || ||

Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas Tūkst. EUR 2011 12 31 ||  3 mėnesiai arba trumpesnis || Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai || Ilgesnis nei 1–5 metai || Ilgesnis nei 5 metai || Bendros nominaliosios įplaukos / išlaidos

CCS ir CCIRS – Įplaukos || 9 873 || 14 365 || 19 533 || 7 430 || 51 201

CCS ir CCIRS – Išlaidos || -10 091 || -17 527 || -24 420 || -9 015 || -61 053

Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai – Įplaukos || 585 000 || - || - || - || 585 000

Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai – Išlaidos || -591 909 || - || - || - || -591 909

Iš viso || -7 127 || -3 162 || -4 887 || -1 585 || -16 761

3.4 Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų, kaip antai palūkanų normų, akcijų kainų, užsienio valiutos kursų ir kredito kainos skirtumų (nesusijusių su emitento kreditingumo pokyčiais), pokyčiai turės įtakos subjekto pajamoms ar finansinėse priemonėse jo valdomo turto vertei.

3.4.1. Palūkanų normos rizika

Palūkanų normos rizika – tai priemonės pozicijų ekonominės vertės arba iš jų gaunamų pajamų kintamumas, susijęs su nepalankiais rinkos pajamingumo pokyčiais ar palūkanų normos termino struktūra. Palūkanų normos rizika kyla, kai skiriasi įvairaus turto ir įsipareigojimų perkainojimo ir grąžinimo termino ypatybės.

Pagal priemonę jos paskolų portfelio ir susijusių mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių jautrumas palūkanų normos rizikai vertinamas apskaičiuojant bazinio punkto vertę (BPV).

Remiantis BPV, vertinamas atitinkamo portfelio grynosios dabartinės vertės padidėjimas arba sumažėjimas, kai 1 baziniu punktu (0,01 %) padidėja palūkanų normos, esant konkrečiam terminui: „pinigų rinkos – iki vienų metų“, „labai trumpam – 2–3 metai“, „trumpam – 4–6 metai“, „ilgam – 12–20 metų“ arba „labai ilgam – daugiau kaip 21 metų“.

Siekiant nustatyti paskolų grynąją dabartinę vertę, pagal priemonę eurais išreikštiems pinigų srautams ir kitokiai nei JAV doleriai užsienio valiutai naudojama finansavimo eurais kreivė (apsikeitimo sandorių eurais kreivė + EIB finansavimo marža), o JAV doleriais išreikštiems pinigų srautams – finansavimo JAV doleriais kreivė. Siekiant nustatyti mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių grynąją dabartinę vertę, pagal priemonę eurais išreikštiems pinigų srautams naudojama apsikeitimo sandorių eurais kreivė, o JAV doleriais išreikštiems pinigų srautams – apsikeitimo sandorių JAV doleriais kreivė.

Kaip parodyta kitoje lentelėje, paskolų portfelio, įskaitant susijusius mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorius 2012 m. gruodžio 31 d., grynoji dabartinė vertė sumažėjo 341 000 EUR (2011 m. gruodžio 31 d. sumažėjo 239 000 EUR), palūkanų normoms kartu padidėjus 1 baziniu punktu.

Bazinio punkto vertė (tūkst. EUR) || Pinigų rinka || Labai trumpas || Trumpas || Vidutinis || Ilgas || Labai ilgas || Iš viso

2012 12 31 || 1 metai || 2–3 metai || 4–6 metai || 7–11 metų || 12–20 metų || 21 metai ||

Bendras paskolų ir mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių jautrumas || -25 || -47 || -90 || -117 || -62 || - || -341

Bazinio punkto vertė (tūkst. EUR) || Pinigų rinka || Labai trumpas || Trumpas || Vidutinis || Ilgas || Labai ilgas || Iš viso

2011 12 31 || 1 metai || 2–3 metai || 4–6 metai || 7–11 metų || 12–20 metų || 21 metai ||

Bendras paskolų ir mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių jautrumas || -20 || -28 || -60 || -78 || -53 || - || -239

3.4.2. Užsienio valiutos kurso rizika

Užsienio valiutos kurso rizika – tai priemonės pozicijų ekonominės vertės arba iš jų gaunamų pajamų kintamumas, susijęs su nepalankiais užsienio valiutos kurso pokyčiais.

Taikant priemonę užsienio valiutos kurso rizika kyla visada, kai nesutampa turto ir įsipareigojimų valiuta. Užsienio valiutos kurso rizika apima ir netikėtų bei nepalankių būsimų pinigų srautų vertės pokyčių, kuriuos lemia valiutos kurso svyravimai, poveikį.

3.4.2.1 Užsienio valiutos kurso rizika ir iždo turtas

IP iždo turtas išreiškiamas eurais arba JAV doleriais.

Nuo užsienio valiutos kurso rizikos apsidraudžiama sudarant neatidėliotinus valiutos keitimo sandorius (angl. FX spot) arba išankstinius sandorius, taip pat valiutos apsikeitimo sandorius (angl. FX swaps) arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius. Jeigu mano esant būtina ir tinkama, EIB Iždo departamentas gali imtis bet kokių kitų Banko politiką atitinkančių priemonių, kuriomis apsaugoma nuo rinkos rizikos, patiriamos dėl IP finansinės veiklos.

3.4.2.2 Užsienio valiutos rizika ir IP finansuojamos arba garantuojamos operacijos

Valstybių narių įnašai pagal IP mokami eurais. IP finansuojamos arba garantuojamos operacijos, taip pat palūkanų normos subsidijos gali būti išreikštos eurais, JAV doleriais ar bet kuria kita leistina valiuta.

Užsienio valiutos kurso rizika (euro kaip pasirinktosios valiutos atžvilgiu) kyla visada, kai operacijos, atliekamos kita nei euras valiuta, nėra apdraustos. IP apdraudimo nuo užsienio valiutos kurso rizikos gairės pateiktos toliau.

3.4.2.2.1. Kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis atliekamų operacijų apdraudimas

- Kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis išmokamos IP paskolos apdraudžiamos tokio paties finansinio profilio kaip susijusi paskola skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriais su sąlyga, kad veikia apsikeitimo sandorių rinka.

- Išmokėdamas kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis vykdomų ir ilgalaikėmis apsidraudimo operacijomis neapsaugotų IP operacijų lėšas Iždo departamentas užsienio valiutos keitimo sandorį sudaro prieš dvi darbo dienas iki išmokėjimo. IP operacijoms taikomas perskaičiavimo kursas atitinka rinkos valiutos keitimo kursą, kurį taiko Iždo departamentas. Taip pat ir grąžintų sumų, gautų kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis, atveju Iždo departamentas prireikus atlieka užsienio valiutos keitimo sandorį gautoms valiutoms perskaičiuoti.

- Nepareikalautosios garantijos neapdraudžiamos jokiu užsienio valiutos sandoriu. Kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis reikalaujamos garantijos bus apdraudžiamos.

- Kitomis nei euras ir JAV doleris valiutomis vykdomos operacijos, kurių Iždo departamentas negali apdrausti jokiu užsienio valiutos keitimo sandoriu, lieka neapdraustos. Prie minėtų operacijų priskiriamos ir (sintetinės apskaitos) operacijos, išreikštos vietos valiuta, tačiau atliktos eurais arba JAV doleriais. Dėl to IP kyla užsienio valiutos rizika.

3.4.2.2.2. JAV doleriais išreikštų operacijų apdraudimas

- Bendra likusi visų IP operacijų (išskyrus nepareikalautąsias garantijas) suma, išreikšta JAV doleriais, apdraudžiama JAV dolerio ir euro apsikeitimo sandoriais, kurie periodiškai pratęsiami. Atsižvelgiant į planuojamas ar tikėtinas grįžtamąsias lėšas ar lėšų išmokėjimą, kiekvieno laikotarpio pradžioje nustatomi būsimojo laikotarpio JAV doleriais gautini ar mokėtini pinigų srautai. Kartu pratęsiami užsienio valiutos apsikeitimo sandoriai, kurių galiojimas baigiasi, o jų suma patikslinama taip, kad padengtų bent jau būsimu laikotarpiu numatomus likvidumo poreikius JAV doleriais.

- Siekiant prireikus patikslinti būsimo užsienio valiutos apsikeitimo sandorio pratęsimo draudimą, periodiškai apskaičiuojama bendra JAV dolerio rizika pagal kiekvieną apskaitos įrašą.

- Jeigu veiklos požiūriu Iždo departamentui patogu, valiutos apsikeitimo sandoriai gali būti taikomi ir specialioms JAV doleriais išmokamoms paskoloms apdrausti.

- Nenumatytas likvidumo JAV doleriais trūkumas pratęsimo laikotarpiu gali būti dengiamas sudarant ad hoc užsienio valiutos apsikeitimo sandorius, o likvidžių lėšų perteklius investuojamas į iždo turtą arba pakeičiamas į eurus.

- Bet kuriuo atveju bendra likusi neapsaugota sandorių JAV doleriais suma (nominalia verte) niekada neviršija 5 000 000 JAV dolerių (penkių milijonų JAV dolerių). Ši riba kasmet patikslinama. Šią ribą viršijus Iždo departamentas riziką sumažina iki nustatytos ribos sudarydamas valiutos keitimo sandorį.

3.4.2.3 Užsienio valiutos kurso pozicija

Tolesnėse lentelėse nurodoma priemonės užsienio valiutos kurso pozicija (tūkst. EUR).

2012 m. gruodžio 31 d. || EUR || USD || KES || AKR / UŠT valiutos || Iš viso

|| || || || ||

TURTAS || || || || ||

Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 424 647 || 41 921 || - || - || 466 568

Išvestinės finansinės priemonės || 1 064 || -949 || - || - || 115

Paskolos ir gautinos sumos || 513 231 || 508 412 || 60 348 || 64 289 || 1 146 280

Parduoti laikomas finansinis turtas || 66 509 || 259 694 || - || 6 798 || 333 001

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos || 87 310 || - || - || - || 87 310

Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas || 99 029 || - || - || - || 99 029

Kitas turtas || - || - || - || 224 || 224

Iš viso turto || 1 191 790 || 809 078 || 60 348 || 71 311 || 2 132 527

|| || || || ||

ĮSIPAREIGOJIMAI IR ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI || || || || ||

Įsipareigojimai || || || || ||

Išvestinės finansinės priemonės || -675 814 || 682 849 || - || - || 7 035

Būsimųjų laikotarpių pajamos || 37 560 || 248 || - || - || 37 808

Trečiosioms šalims mokėtinos sumos || 312 040 || 46 || - || - || 312 086

Kiti įsipareigojimai || 905 || 19 || 14 || 215 || 1 153

Iš viso įsipareigojimų || -325 309 || 683 162 || 14 || 215 || 358 082

Įnašų mokėtojų ištekliai || || || || ||

Pareikalautasis valstybių narių įnašas || 1 561 309 || - || - || - || 1 561 309

Tikrosios vertės rezervas || 5 366 || 59 144 || - || 3 924 || 68 434

Nepaskirstytasis pelnas || 144 702 || - || - || - || 144 702

Iš viso įnašų mokėtojų išteklių || 1 711 377 || 59 144 || - || 3 924 || 1 774 445

Iš viso įsipareigojimų ir įnašų mokėtojų išteklių || 1 386 068 || 742 306 || 14 || 4 139 || 2 132 527

Valiutos pozicija 2012 m. gruodžio 31 d. || -194 278 || 66 772 || 60 334 || 67 172 || -

|| || || || ||

2012 m. gruodžio 31 d. || || || || ||

ĮSIPAREIGOJIMAI || || || || ||

Neišmokėtos paskolos ir parduoti laikomas finansinis turtas || 794 475 || 171 639 || - || - || 966 114

Panaudotos garantijos || - || - || - || 6 224 || 6 224

Palūkanų subsidijos ir TP || 204 555 || - || - || - || 204 555

|| || || || ||

NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI || || || || ||

Nepanaudotos garantijos || 20 000 || - || - || - || 20 000

2011 m. gruodžio 31 d. || EUR || USD || CAD || AKR / UŠT valiutos || Iš viso

|| || || || ||

TURTAS || || || || ||

Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 416 384 || 35 895 || - || - || 452 279

Išvestinės finansinės priemonės || 13 419 || -12 985 || - || - || 434

Paskolos ir gautinos sumos || 477 340 || 501 923 || - || 53 897 || 1 033 160

Parduoti laikomas finansinis turtas || 54 287 || 186 525 || 4 303 || 6 545 || 251 660

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos || 87 310 || - || - || - || 87 310

Kitas turtas || 50 || - || - || 366 || 416

Iš viso turto || 1 048 790 || 711 358 || 4 303 || 60 808 || 1 825 259

|| || || || ||

ĮSIPAREIGOJIMAI IR ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI || || || || ||

Įsipareigojimai || || || || ||

Išvestinės finansinės priemonės || -641 758 || 654 460 || - || - || 12 702

Būsimųjų laikotarpių pajamos || 32 689 || 314 || - || - || 33 003

Trečiosioms šalims mokėtinos sumos || 329 598 || 62 || - || - || 329 660

Kiti įsipareigojimai || 691 || 19 || - || 403 || 1 113

Iš viso įsipareigojimų || -278 780 || 654 855 || - || 403 || 376 478

Įnašų mokėtojų ištekliai || || || || ||

Pareikalautasis valstybių narių įnašas || 1 281 309 || - || - || - || 1 281 309

Tikrosios vertės rezervas || 41 750 || - || - || - || 41 750

Nepaskirstytasis pelnas || 125 722 || - || - || - || 125 722

Iš viso įnašų mokėtojų išteklių || 1 448 781 || - || - || - || 1 448 781

Iš viso įsipareigojimų ir įnašų mokėtojų išteklių || 1 170 001 || 654 855 || - || 403 || 1 825 259

Valiutos pozicija 2011 m. gruodžio 31 d. || -121 211 || 56 503 || 4 303 || 60 405 || -

|| || || || ||

2011 m. gruodžio 31 d. || || || || ||

ĮSIPAREIGOJIMAI || || || || ||

Neišmokėtos paskolos ir parduoti laikomas finansinis turtas || 761 319 || 204 340 || - || - || 965 659

Panaudotos garantijos || - || - || - || 7 909 || 7 909

Palūkanų subsidijos ir TP || 209 223 || || - || - || 209 223

NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI || || || || ||

Nepanaudotos garantijos || 20 000 || - || - || - || 20 000

3.4.2.4 Jautrumo užsienio valiutos kursui analizė (tūkst. EUR)

Ataskaitinę dieną didžiausia grynoji užsienio valiutos kurso rizika buvo JAV dolerio grynoji rizika. 2012 m. gruodžio 31 d. dėl +/- 10 % pakitusio JAV dolerio perskaičiavimo kurso pasikeitė įnašų mokėtojų ištekliai – jie atitinkamai sudarė 6 682 EUR arba -6 682 EUR (2011 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 5 650 EUR arba -5 650 EUR).

3.4.2.5 Valiutų perskaičiavimo kursai

Toliau nurodyti perskaičiavimo kursai buvo taikyti sudarant 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. balansus.

|| 2012 m. gruodžio 31 d. || 2011 m. gruodžio 31 d.

Ne ES šalių valiutos || ||

Dominikos Respublikos pesai (DOP) || 53,1220 || 49,8498

Fidžio doleriai (FJD) || 2,3417 || 2,3630

Haičio gurdas (HTG) || 55,7265 || 52,1645

Kenijos šilingai (KES) || 113,68 || 109,53

Mauritanijos ugijos (MRO) || 393,99 || 372,52

Mauricijaus rupijos (MUR) || 40,19 || 37,43

Ruandos frankai (RWF) || 811,83 || 771,76

Ugandos šilingai (UGX) || 3 549 || 3 205

JAV doleriai (USD) || 1,3194 || 1,2939

CFA frankai (XAF / XOF) || 655,957 || 655,957

Pietų Afrikos randai (ZAR) || 11,1727 || 10,4830

3.4.3. Akcijų kainų rizika (tūkst. EUR)

Akcijų kainų rizika – tai rizika, kad tikroji akcijų vertė sumažės dėl akcijų indeksų lygio ir atskirų akcijų investicijų vertės pokyčių.

Akcijų kainų rizika IP kyla dėl rizikos kapitalo investicijų, t. y. investicijų į tiesioginį kapitalą ir rizikos kapitalo fondus.

Akcijų investicijos vertinamos balais. Kiekviena investicija vertinama pagal keletą kriterijų, suskirstytų į tris pagrindines kategorijas: valdymas, verslo planas ir struktūra. Atskiri balai vėliau susumuojami, o gautas bendras balas priskiriamas investicijai ir apibendrina jos bendrą stabilumą.

Akcijų rizikai taip pat taikomos ribos, nustatytos tiek pavieniu, tiek bendru lygmenimis. Tokių ribų dydis priklauso nuo akcijų investicijų kokybės.

Privačių akcijų pozicijų verte negalima greitai pasinaudoti stebėsenos ir nuolatinės kontrolės tikslais. Geriausi tokių pozicijų rodikliai, kuriais galima pasinaudoti, yra bet kokių susijusių vertinimo metodų kainos.

10 % sumažėjus akcijų indeksams ir atskirų akcijų investicijų vertei, visiems kitiems kintamiesiems nepakitus, poveikis priemonės įnašų mokėtojų ištekliams (pasikeitus parduoti laikomo akcijų portfelio tikrajai vertei) 2012 m. gruodžio 31 d. buvo lygus -33 300 EUR, o 2011 m. gruodžio 31 d. – -25 166 EUR.

4 Turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Tolesnėje lentelėje pateiktas priemonės turto ir įsipareigojimų, kurie apskaitomi finansinėse ataskaitose, palyginimas pagal balansinės vertės ir tikrosios vertės kategorijas (tūkst. EUR).

|| Balansinė vertė 2012 12 31 || Tikroji vertė 2012 12 31 || Balansinė vertė 2011 12 31 || Tikroji vertė 2011 12 31

Tikrąja verte apskaitomas turtas || || || ||

Parduoti laikomas finansinis turtas || 333 001 || 333 001 || 251 660 || 251 660

Išvestinės finansinės priemonės || 115 || 115 || 434 || 434

Iš viso || 333 116 || 333 116 || 252 094 || 252 094

|| || || ||

Amortizuota savikaina apskaitomas turtas || || || ||

Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 466 568 || 466 568 || 452 279 || 452 279

Paskolos ir gautinos sumos || 1 146 280 || 1 226 409 || 1 033 160 || 1 022 679

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos || 87 310 || 87 310 || 87 310 || 87 310

Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas || 99 029 || 98 805 || - || -

Kitas turtas || 224 || 224 || 416 || 416

Iš viso || 1 799 411 || 1 879 316 || 1 573 165 || 1 562 684

Iš viso turto || 2 132 527 || 2 212 432 || 1 825 259 || 1 814 778

|| || || ||

Tikrąja verte apskaitomi įsipareigojimai || || || ||

Išvestinės finansinės priemonės || 7 035 || 7 035 || 12 702 || 12 702

Iš viso || 7 053 || 7 053 || 12 702 || 12 702

|| || || ||

Amortizuota savikaina apskaitomi įsipareigojimai || || || ||

Būsimųjų laikotarpių pajamos || 37 808 || 37 808 || 33 003 || 33 003

Trečiosioms šalims mokėtinos sumos || 312 086 || 312 086 || 329 660 || 329 660

Kiti įsipareigojimai || 1 153 || 1 153 || 1 113 || 1 113

Iš viso || 351 047 || 351 047 || 363 776 || 363 776

Iš viso įsipareigojimų || 358 082 || 358 082 || 376 478 || 376 478

Toliau apibūdinta metodika ir prielaidos, kuriomis remiantis nustatoma tikroji turto ir įsipareigojimų vertė:

§ Turtas, kurio tikroji vertė panaši į balansinę vertę

Laikoma, kad turto ir įsipareigojimų, kurie yra likvidūs arba kurių trumpalaikė galiojimo trukmė yra mažesnė kaip trys mėnesiai, balansinė vertė panaši į jų tikrąją vertę.

§ Tikrąja verte apskaitomas turtas ir įsipareigojimai

Pagrindinis kriterijus finansinės priemonės tikrajai vertei apskaičiuoti – aktyviojoje rinkoje skelbiamos kotiruojamos kainos. Dėl priemonės portfelio investicijų pobūdžio retai turima duomenų apie tokias kainas. Priemonių, kurių rinkos kainos neskelbiamos, tikroji vertė nustatoma vertinimo būdais ar modeliais, grindžiamais, kai įmanoma, balanso sudarymo dieną turimais stebimos rinkos duomenimis.

Tolesnėje lentelėje analizuojamas finansinis turtas, kurio tikroji vertė nustatyta vertinimo metodu. Nustatyti tokie skirtingi lygiai:

- 1 lygis:       aktyviosiose rinkose kotiruojamos kainos (nepatikslintos);

- 2 lygis:       kiti nei kotiruojamos kainos 1 lygio stebimi turto duomenys, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip              kainos) arba netiesiogiai (t. y. gauti iš kainų);

- 3 lygis:       duomenys apie turtą, kurie negrindžiami stebimos rinkos duomenimis (nestebimi duomenys).

2012 m. gruodžio 31 d. (tūkst. EUR) || 1 lygis || 2 lygis || 3 lygis || Iš viso

Finansinis turtas || || || ||

Išvestinės finansinės priemonės || - || 115 || - || 115

Parduoti laikomas finansinis turtas || 11 001 || - || 322 000 || 333 001

Iš viso || 11 001 || 115 || 322 000 || 333 116

|| || || ||

Finansiniai įsipareigojimai || || || ||

Išvestinės finansinės priemonės || - || 7 035 || - || 7 035

Iš viso || - || 7 035 || - || 7 035

2011 m. gruodžio 31 d. (tūkst. EUR) || 1 lygis || 2 lygis || 3 lygis || Iš viso

Finansinis turtas || || || ||

Išvestinės finansinės priemonės || - || 434 || - || 434

Parduoti laikomas finansinis turtas || 15 214 || - || 236 446 || 251 660

Iš viso || 15 214 || 434 || 236 446 || 252 094

|| || || ||

Finansiniai įsipareigojimai || || || ||

Išvestinės finansinės priemonės || - || 12 702 || - || 12 702

Iš viso || - || 12 702 || - || 12 702

2012 m. priemonės turto vertė nebuvo perkeliama iš tikrosios vertės 1 lygio į 2 lygį ar iš 2 lygio į 1 lygį.

Tolesnėse lentelėse nurodomi 3 lygio priemonių pokyčiai 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais.

Tūkst. EUR || Parduoti laikomas finansinis turtas

Likutis 2012 m. sausio 1 d. || 236 446

Iš viso pelno arba nuostolių ||

- pelno ar nuostolių || 8 133

- kitų bendrųjų pajamų || 15 041

Išmokos || 81 981

Grąžinta suma || -19 601

Likutis 2012 m. gruodžio 31 d. || 322 000

Tūkst. EUR || Parduoti laikomas finansinis turtas

Likutis 2011 m. sausio 1 d. || 171 638

Iš viso pelno arba nuostolių ||

- pelno ar nuostolių || -3 206

- kitų bendrųjų pajamų || 21 759

Išmokos || 67 829

Grąžinta suma || -21 574

Likutis 2011 m. gruodžio 31 d. || 236 446

5 Pinigai ir pinigų ekvivalentai (tūkst. EUR)

Pinigai ir pinigų ekvivalentai gali būti skirstomi į iš valstybių narių gautas ir dar neišmokėtas lėšas bei lėšas iš priemonės pagrindinės ir finansinės veiklos.

|| 2012 12 31 || 2011 12 31

Gauti ir dar neišmokėti valstybių narių įnašai || 117 622 || 195 205

Lėšos iš priemonės finansinės ir pagrindinės veiklos || 348 946 || 257 074

Iš viso pinigų ir pinigų ekvivalentų || 466 568 || 452 279

6 Išvestinės finansinės priemonės (tūkst. EUR)

Pagrindiniai išvestinių finansinių priemonių komponentai, klasifikuojami kaip laikomi prekybai.

2012 m. gruodžio 31 d. || Tikroji vertė || Sąlyginė suma

Turtas || Įsipareigojimai

Skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriai || 87 || -102 || 7 062

Skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai || - || -3 971 || 19 504

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai || 28 || - || 19 568

Užsienio valiutos išankstiniai sandoriai || - || -2 962 || 652 451

Iš viso išvestinių finansinių priemonių || 115 || -7 035 || 698 585

|| || ||

2011 m. gruodžio 31 d. || Tikroji vertė || Sąlyginė suma

Turtas || Įsipareigojimai

Skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriai ||  434 || -953 || 29 376

Skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai || - || -5 355 || 38 158

Užsienio valiutos išankstiniai sandoriai || - || -6 394 || 585 000

Iš viso išvestinių finansinių priemonių || 434 || -12 702 || 652 534

7 Paskolos ir gautinos sumos (tūkst. EUR)

Pagrindiniai paskolų ir gautinų sumų komponentai.

|| Bendrosios paskolos  (*) || Privilegijuotosios paskolos || Subordinuotosios paskolos || Iš viso

Sumos nominaliąja verte 2012 m. sausio 1 d. || 225 365 || 716 350 || 128 679 || 1 070 394

Išmokos || 79 015 || 154 003 || - || 233 018

Nurašytos sumos || -947 || -1 206 || - || -2 153

Grąžinta suma || -39 967 || -71 368 || -4 145 || -115 480

Kapitalizuotos palūkanos || - || -117 || 9 739 || 9 622

Užsienio valiutos kursų skirtumai || -8 780 || -7 692 || -493 || -16 965

Sumos nominaliąja verte 2012 m. gruodžio 31 d. || 254 686 || 789 970 || 133 780 || 1 178 436

|| || || ||

Vertės sumažėjimas 2012 m. sausio 1 d. || -7 609 || -16 372 || -24 835 || -48 816

Vertės sumažėjimas, įtrauktas į bendrųjų pajamų ataskaitą || -835 || -292 || - || -1 127

Nurašytų sumų vertės sumažėjimas || 947 || 1 206 || - || 2 153

Vertės sumažėjimo atkūrimas || 910 || 814 || - || 1 724

Užsienio valiutos kursų skirtumai || 93 || 348 || 480 || 921

Vertės sumažėjimas 2012 m. gruodžio 31 d. || -6 494 || -14 296 || -24 355 || -45 145

|| || || ||

Amortizuota savikaina || -1 641 || -3 984 || -82 || -5 707

Sukauptos palūkanos || 5 246 || 9 244 || 4 206 || 18 696

Paskolos ir gautinos sumos 2012 m. gruodžio 31 d. || 251 797 || 780 934 || 113 549 || 1 146 280

|| || || || ||

(*) įskaitant agentūrų susitarimus.

|| Bendrosios paskolos (*) || Privilegijuotosios paskolos || Subordinuotosios paskolos || Iš viso

Sumos nominaliąja verte 2011 m. sausio 1 d. || 246 500 || 542 322 || 123 910 || 912 732

Išmokos || 25 689 || 211 351 || 0 || 237 040

Nurašytos sumos ||  0 ||  0 || -2 000 || -2 000

Grąžinta suma || -48 554 || -51 712 || -4 144 || -104 410

Kapitalizuotos palūkanos || 0 || 459 || 10 053 || 10 512

Užsienio valiutos kursų skirtumai || 1 730 || 13 930 ||  860 || 16 520

Sumos nominaliąja verte 2011 m. gruodžio 31 d. || 225 365 || 716 350 || 128 679 || 1 070 394

|| || || ||

Vertės sumažėjimas 2011 m. sausio 1 d. || -15 006 || -18 056 || -44 023 || -77 085

Vertės sumažėjimas, įtrauktas į bendrųjų pajamų ataskaitą || -1 746 || -1 514 || -773 || -4 033

Nurašytų sumų vertės sumažėjimas ||  0 ||  0 || 2 000 || 2 000

Vertės sumažėjimo atkūrimas || 9499 || 3263 || 18 723 || 31 485

Užsienio valiutos kursų skirtumai || - 356 || - 65 || - 762 || -1 183

Vertės sumažėjimas 2011 m. gruodžio 31 d. || -7 609 || -16 372 || -24 835 || -48 816

|| || || ||

Amortizuota savikaina || -1 700 || -3 428 || - 99 || -5 227

Sukauptos palūkanos || 3 498 || 9 499 || 3 812 || 16 809

Paskolos ir gautinos sumos 2011 m. gruodžio 31 d. || 219 554 || 706 049 || 107 557 || 1 033 160

|| || || || ||

(*) įskaitant agentūrų susitarimus.

8 Parduoti laikomas finansinis turtas (tūkst. EUR)

Pagrindiniai parduoti laikomo finansinio turto komponentai:

|| Rizikos kapitalo fondas || Tiesioginės kapitalo investicijos || Iš viso

Savikaina 2012 m. sausio 1 d. || 182 692 || 36 565 || 219 257

Išmokos || 56 007 || 25 974 || 81 981

Grąžintos sumos / pardavimai || -19 570 || -31 || -19 601

Grąžintų sumų / pardavimų užsienio valiutos kursų skirtumai || 1 581 || -678 || 903

Savikaina 2012 m. gruodžio 31 d. || 220 710 || 61 830 || 282 540

|| || ||

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2012 m. sausio 1 d. || 29 781 || 11 969 || 41 750

Nerealizuoto pelno ir nuostolių grynasis pokytis || 29 540 || -2 856 || 26 684

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2012 m. gruodžio 31 d. || 59 321 || 9 113 || 68 434

|| || ||

Vertės sumažėjimas 2012 m. sausio 1 d. || -6 887 || -2 460 || -9 347

Vertės sumažėjimas, įtrauktas į bendrųjų pajamų ataskaitą per metus || -7 976 || -951 || -8 927

Vertės sumažėjimo užsienio valiutos kursų skirtumai || 133 || 168 || 301

Vertės sumažėjimas 2012 m. gruodžio 31 d. || -14 730 || -3 243 || -17 973

|| || ||

Parduoti laikomas finansinis turtas 2012 m. gruodžio 31 d. || 265 301 || 67 700 || 333 001

|| Rizikos kapitalo fondas || Tiesioginės kapitalo investicijos || Iš viso

Savikaina 2011 m. sausio 1 d. || 142 932 || 33 350 || 176 282

Išmokos || 59 579 || 8 250 || 67 829

Grąžintos sumos / pardavimai || -20 236 || -4 735 || -24 971

Grąžintų sumų / pardavimų užsienio valiutos kursų skirtumai || 417 || -300 || 117

Savikaina 2011 m. gruodžio 31 d. || 182 692 || 36 565 || 219 257

|| || ||

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2011 m. sausio 1 d. || 11 335 || 13 235 || 24 570

Nerealizuoto pelno ir nuostolių grynasis pokytis || 18 446 || -1 266 || 17 180

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2011 m. gruodžio 31 d. || 29 781 || 11 969 || 41 750

|| || ||

Vertės sumažėjimas 2011 m. sausio 1 d. || -2 || -6 022 || -6 024

Vertės sumažėjimas, įtrauktas į bendrųjų pajamų ataskaitą per metus || - 6 888 || - || -6 888

Vertės sumažėjimo, įtraukto į bendrųjų pajamų ataskaitą per praėjusius metus, panaudojimas || 2 || 3 714 || 3 716

Vertės sumažėjimo užsienio valiutos kursų skirtumai || 1 || -152 || -151

Vertės sumažėjimas 2011 m. gruodžio 31 d. || -6 887 || -2 460 || -9 347

|| || ||

Parduoti laikomas finansinis turtas 2011 m. gruodžio 31 d. || 205 586 || 46 074 || 251 660

9 Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos (tūkst. EUR)

Pagrindiniai iš įnašų mokėtojų gautinų sumų komponentai.

|| 2012 12 31 || 2011 12 31

Pareikalauti, bet nesumokėti valstybių narių įnašai || 87 310 || 87 310

Iš viso iš įnašų mokėtojų gautinų sumų || 87 310 || 87 310

10 Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas (tūkst. EUR)

Iki išpirkimo termino laikomą portfelį sudaro kotiruojamos obligacijos, kurių likęs terminas ataskaitinę dieną yra trumpesnis kaip trys mėnesiai. Lentelėje parodyti iki išpirkimo termino laikomo portfelio pokyčiai.

Likutis 2012 m. sausio 1 d. || -

Įsigijimas || 98 278

Priedų / nuolaidų amortizacija || -210

Sukauptų palūkanų pokytis || 961

Likutis 2012 m. gruodžio 31 d. || 99 029

11 Kitas turtas (tūkst. EUR)

Pagrindiniai kito turto komponentai.

|| 2012 12 31 || 2011 12 31

Iš EIB gautina suma || 7 || 59

Finansinės garantijos || 217 || 357

Su TP išmokomis susijusios gautinos sumos || 337 || -

Su TP išmokomis susijusių gautinų sumų vertės sumažėjimas (20 pastaba) || -337 || -

Iš viso kito turto || 224 || 416

12 Būsimųjų laikotarpių pajamos (tūkst. EUR)

Pagrindiniai būsimųjų laikotarpių pajamų komponentai

|| 2012 12 31 || 2011 12 31

Būsimųjų laikotarpių palūkanų subsidijos || 37 387 || 32 744

Būsimųjų laikotarpių komisiniai už paskolas ir gautinas sumas || 421 || 259

Iš viso būsimųjų laikotarpių pajamų || 37 808 || 33 003

13 Trečiosioms šalims mokėtinos sumos (tūkst. EUR)

Pagrindiniai trečiosioms šalims mokėtinų sumų komponentai.

|| 2012 12 31 || 2011 12 31

Grynosios bendrosios administracinės išlaidos, mokėtinos EIB || 36 202 || 38 011

Kitos sumos, mokėtinos EIB || 8 904 || 219

Valstybėms narėms dar neišmokėtos palūkanų subsidijos || 266 980 || 291 430

Iš viso trečiosioms šalims mokėtinos sumos || 312 086 || 329 660

14 Kiti įsipareigojimai (tūkst. EUR)

Pagrindiniai kitų įsipareigojimų komponentai.

|| 2012 12 31 || 2011 12 31

Finansinės garantijos || 215 || 294

Kita || 938 || 819

Iš viso kitų įsipareigojimų || 1 153 || 1 113

|| ||

15 Pareikalautieji valstybių narių įnašai (tūkst. EUR)

Valstybės narės || Įnašas į priemonę || Įnašas į palūkanų subsidijas || Iš viso įnašų || Pareikalauta, bet neįmokėta (*)

Austrija || 41 375 || 10 168 || 51 543 || 2 650

Belgija || 61 203 || 15 041 || 76 244 || 3 920

Danija || 33 412 || 8 211 || 41 623 || 2 140

Suomija || 23 107 || 5 679 || 28 786 || 1 480

Prancūzija || 379 399 || 93 237 || 472 636 || 24 300

Vokietija || 364 722 || 89 630 || 454 352 || 23 360

Graikija || 19 516 || 4 796 || 24 312 || 1 250

Airija || 9 680 || 2 379 || 12 059 || 620

Italija || 195 788 || 48 115 || 243 903 || 12 540

Liuksemburgas || 4 528 || 1 113 || 5 641 || 290

Nyderlandai || 81 500 || 20 028 || 101 529 || 5 220

Portugalija || 15 145 || 3 722 || 18 867 || 970

Ispanija || 91 180 || 22 407 || 113 588 || 5 840

Švedija || 42 624 || 10 4757 || 53 099 || 2 730

Jungtinė Karalystė || 198 130 || 48 690 || 246 820 || -

Iš viso 2012 m. gruodžio 31 d. || 1 561 309 || 383 691 || 1 945 000 || 87 310

Iš viso 2011 m. gruodžio 31 d. || 1 281 309 || 383 691 || 1 665 000 || 87 310

(*) 2012 m. lapkričio 20 d. Taryba nustatė visų valstybių narių iki 2013 m. sausio 21 d. mokėtinų įnašų sumas.

16 Neapibrėžtieji įsipareigojimai (tūkst. EUR)

|| 2012 12 31 || 2011 12 31

|| ||

Įsipareigojimai || ||

Neišmokėtos paskolos || 749 044 || 701 092

Neišmokėti įsipareigojimai, susiję su parduoti laikomu finansiniu turtu || 217 070 || 264 567

Panaudotos garantijos || 6 224 || 7 909

Subsidijos ir TP || 228 175 || 209 223

|| ||

Neapibrėžtieji įsipareigojimai || ||

Nepanaudotos garantijos || 20 000 || 20 000

|| ||

Iš viso || 1 220 513 || 1 202 792

17 Grynosios palūkanos ir panašios pajamos (tūkst. EUR)

Pagrindiniai pajamų iš palūkanų ir panašių pajamų komponentai.

|| Nuo 2012 01 01 || Nuo 2011 01 01

|| iki 2012 12 31 || iki 2011 12 31

Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 1 678 || 5 518

Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas || 36 || -

Paskolos ir gautinos sumos || 64 060 || 50 800

Palūkanų subsidijos || 1 729 || 3 243

Iš viso pajamų iš palūkanų ir panašių pajamų || 67 503 || 59 561

Pagrindiniai palūkanų ir panašių išlaidų komponentai.

|| Nuo 2012 01 01 || Nuo 2011 01 01

|| iki 2012 12 31 || iki 2011 12 31

Išvestinės finansinės priemonės || -1 114 || -940

Iš viso palūkanų ir panašių išlaidų || - 1 114 || -940

18 Grynosios pajamos iš mokesčių ir komisinių (tūkst. EUR)

Pagrindiniai pajamų iš mokesčių ir komisinių komponentai.

|| Nuo 2012 01 01 || Nuo 2011 01 01

|| iki 2012 12 31 || iki 2011 12 31

Mokesčiai ir komisiniai už paskolas ir gautinas sumas || 1 710 || 1 894

Finansinių garantijų mokesčiai ir komisiniai || 191 || 255

Kita || 33 || -

Iš viso pajamų iš mokesčių ir komisinių || 1 934 || 2 149

Pagrindiniai mokesčių ir komisinių išlaidų komponentai.

|| Nuo 2012 01 01 || Nuo 2011 01 01

|| iki 2012 12 31 || iki 2011 12 31

Trečiosioms šalims sumokėti su parduoti laikomu finansiniu turtu susiję komisiniai || -292 || -144

Iš viso mokesčių ir komisinių išlaidų || -292 || -144

19 Grynasis realizuotas pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto (tūkst. EUR)

Grynojo realizuoto pelno iš parduoti laikomo finansinio turto pagrindiniai komponentai.

|| Nuo 2012 01 01 || Nuo 2011 01 01

|| iki 2012 12 31 || iki 2011 12 31

Grynosios pajamos iš parduoti laikomo finansinio turto || 70 || 16 254

Dividendų pajamos || 975 || 974

Grynasis realizuotas pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto || 1 045 || 17 228

20 Kito turto vertės sumažėjimas (tūkst. EUR)

Per ataskaitinį laikotarpį pagal priemonę atlikti techninės pagalbos mokėjimai sudarė 638 EUR, kurių dėl nesąžiningo sandorio šalies elgesio galutinis gavėjas negavo. Po teisinio įsikišimo pagal priemonę buvo galima susigrąžinti 301 EUR, o likusi nesumokėta suma buvo įrašyta kaip gautina suma. Ataskaitinę dieną galimybė, kad pagal priemonę kada nors bus susigrąžinta nesumokėta suma, yra nedidelė ir nesumokėta 337 EUR suma įrašyta kaip priemonės bendrųjų pajamų vertės sumažėjimas.

21 Bendrosios administracinės išlaidos (tūkst. EUR)

Bendrosios administracinės išlaidos – tai faktinės EIB patirtos priemonės valdymo išlaidos, atėmus pajamas iš standartinių įvertinimo mokesčių, kuriais EIB tiesiogiai apmokestina priemonės klientus.

|| Nuo 2012 01 01 || Nuo 2011 01 01

|| iki 2012 12 31 || iki 2011 12 31

Faktinės EIB patirtos išlaidos || -38 390 || -39 937

Pajamos iš priemonės klientams tiesiogiai taikomų įvertinimo mokesčių || 2 188 || 1 931

Grynosios bendrosios administracinės išlaidos || -36 202 || -38 006

2008 m. liepos 1 d. įsigaliojus pataisytam Kotonu partnerystės susitarimui, valstybės narės daugiau nebedengia bendrųjų administracinių išlaidų.

22 Vėlesni įvykiai

Po balanso sudarymo dienos neįvyko jokių esminių įvykių, apie kuriuos reikėtų paskelbti arba dėl kurių reikėtų patikslinti 2012 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas.

1 DALIES 2 SKYRIAUS (FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA) PRIEDAS. PADĖTIS PAGAL ŠALIS IR PRIEMONES

Pastabos dėl lentelių duomenų:

· Lentelėse skaičius „0,00“ reiškia, kad atitinkama suma yra intervale nuo –4 999 EUR iki 4 999 EUR. Kai nenurodytas joks skaičius, suma lygi nuliui.         Šalys, kurių balansas yra nulinis visose grafose, lentelėse nenurodytos.

· Išlaidų kategorijoje „Visos AKR / UŠT šalys“ nurodyti projektai, kurie apima keletą šalių, tačiau nėra finansuojami pagal regioninį bendradarbiavimą.

· Išlaidų kategorijoje „Finansinės ir administracinės išlaidos“ nurodyti projektai, finansuoti iš EPF palūkanų, arba finansiniai paketai, apimantys administracines išlaidas.

[1]         OL L 247, 2006 9 9.

[2]       Visi skaičiai suapvalinti iki milijonų eurų. Reikėtų pažymėti, kad dėl skaičių apvalinimo kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų sumos gali būti netikslios. Jeigu nurodytas 0 – sumos mažesnės kaip 500 000 EUR. Nuliui prilygstančios sumos pažymėtos brūkšneliu (-).

[3] Trumpalaikės gautinos sumos, išskyrus gautinas sumas, susijusias su įprastiniais įnašais ir bendru finansavimu.

[4] Trumpalaikiai įsipareigojimai, išskyrus įsipareigojimus, susijusius su įprastiniais įnašais ir bendru finansavimu.

[5] ROP – regioninė orientacinė programa.

[6] NOP – nacionalinė orientacinė programa.

[7]       Remiantis 10-ojo EPF finansinio reglamento 153 straipsnio nuostatomis, iždo lėšos nurodomos 10-ojo EPF balanse. Įvairių banko sąskaitų pobūdis nurodytas 6 skyriuje „Finansinės rizikos valdymas“.

[8]       Šį likutį sudaro sumos, kuriomis gali pasinaudoti Kongo Demokratinė Respublika pagal Tarybos sprendimo 2003/583/EB nuostatas. Šios lėšos skirtos konkrečiam tikslui ir valstybei gavėjai.

[9]       OL L 156, 1998 5 29, p. 3–106.

[10]      OL L 247, 2006 9 9.

[11]      2011 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimas 2011/315/ES dėl lėšų, nepanaudotų vykdant devintojo ir ankstesnių Europos plėtros fondų projektus, skyrimo vystomajam bendradarbiavimui Pietų Sudane.

[12]      OL L 247, 2006 9 9.

[13]          Nepaskirstytiems ankstesnių EPF ištekliams priskiriamas „Sysmin“ lėšų likutis, kuris, remiantis AKR ir EB Ministrų Tarybos sprendimu Nr. 3/2000, lygus 410 926 mln. EUR. Komisijos sprendimu PE/410/2001 šie ištekliai įtraukiami į nacionalinių orientacinių asignavimų programavimą (B dalis) pagal AKR ir EB partnerystės susitarimo finansinį protokolą.