KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Ketvirtoji Moldovos Respublikos vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano įgyvendinimo ataskaita

1.           Įvadas

2010 m. birželio 15 d. ES ir Moldovos Respublika pradėjo dialogą vizų klausimais siekdamos nagrinėti bevizio režimo į ES keliaujantiems Moldovos Respublikos piliečiams (toliau – Moldovos piliečiai) sąlygas. 2011 m. sausio 24 d. Komisija Moldovos Respublikos valdžios institucijoms (toliau – Moldovos valdžios institucijos) pristatė Vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą (toliau – VRLVP)[1]. VRLVP keturiuose skyriuose (angl. blocks)[2], techniniu požiūriu susijusiose srityse, nustatyti aiškūs Moldovos Respublikai taikomi kriterijai siekiant tiek priimti teisės aktus ir nustatyti politikos programą (1 etapas), tiek veiksmingai juos įgyvendinti (2 etapas).

Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai VRLVP įgyvendinimo ataskaitas. Moldovos Respublikos vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano įgyvendinimo pirmoji pažangos ataskaita pateikta 2011 m. rugsėjo 16 d.[3] 2011 m. spalio 7 d. įvyko aukšto rango pareigūnų susitikimas, kuriame pristatyta pirmoji pažangos ataskaita ir aptarti tolesni proceso etapai.

2011 m. nuo spalio mėn. antrosios pusės iki lapkričio mėn. pradžios surengti vertinimo pagal VRLVP 2, 3 ir 4 skyrius vizitai, kuriuose dalyvavo ES valstybių narių ekspertai, lydimi Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (toliau – EIVT) pareigūnų. Šių ekspertų apsilankymų tikslas – pagal VRLVP pirmojo etapo kriterijus įvertinti teisės aktų, politikos bei institucinę sistemą ir nustatyti, ar ji atitinka Europos ir tarptautinius standartus. Ekspertų ataskaitos baigtos rengti 2011 m. gruodžio mėn.

Moldovos Respublikos vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano įgyvendinimo antroji pažangos ataskaita paskelbta 2012 m. vasario 9 d.[4] 2012 m. vasario 27 d. įvyko aukšto rango pareigūnų susitikimas, kuriame pristatyta antroji pažangos ataskaita ir aptarti tolesni proceso etapai.

Moldovos Respublikos vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano įgyvendinimo trečioji pažangos ataskaita paskelbta 2012 m. birželio 22 d.[5] Šioje trečiojoje (paskutinėje) pirmojo VRLVP etapo pažangos ataskaitoje pateiktas apibendrintas Komisijos vertinimas, kokią pažangą padarė Moldovos Respublika tenkindama pirmojo VRLVP etapo kriterijus dėl teisės aktų, politikos ir institucinės sistemos parengimo.

2012 m. rugpjūčio 3 d. paskelbtas būsimo vizų režimo liberalizavimo Moldovos Respublikos piliečiams galimo poveikio migracijai ir saugumui Europos Sąjungoje vertinimas[6], Komisijos atliktas dalyvaujant atitinkamoms ES agentūroms ir suinteresuotiesiems subjektams.

Remdamasi šiomis ataskaitomis Taryba 2012 m. lapkričio 19 d. priėmė išvadas, kuriose pritarė Komisijai, kad Moldovos Respublika patenkino visus pirmojo etapo kriterijus pagal Vizų liberalizavimo veiksmų planą. Po to pradėtas antrojo etapo kriterijų vertinimas.

2013 m. sausio 28 d. aukšto rango pareigūnų susitikime aptarti tolesni antrojo etapo veiksmai ir pasirengimas vertinimo vizitams. 2013 m. vasario 18–kovo 15 d. surengti nauji vertinimo vizitai pagal visus keturis VRLVP skyrius. Per šiuos vertinimo vizitus atliktas kaip niekad plataus masto ir išsamus vertinimas, trukęs keturias savaites; jį atliekant dalyvavo 12 ekspertų iš ES valstybių narių, lydimų Komisijos ir EIVT pareigūnų.

Šių ekspertų apsilankymų tikslas – įvertinti, kiek tenkinami antrojo VRLVP etapo kriterijai ir kiek įgyvendinta Europos ir tarptautinius standartus atitinkanti teisės aktų, politikos ir institucinė sistema. Daugiau dėmesio skirta tokioms sritims, kaip antai kova su diskriminacija, mažumų integracija ir kova su prekyba žmonėmis; kai kurios iš jų taip pat minimos 2012 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadose.

Ekspertų ataskaitos baigtos rengti 2013 m. gegužės mėn. Moldovos Respublika pažadėjo atsižvelgti į šiose ataskaitose pateiktas rekomendacijas pagal savo 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje parengtą atnaujintą nacionalinį veiksmų planą.

Įsitikinta, kad Vizų režimo liberalizavimo veiksmų planas yra svarbi reformas skatinanti priemonė, padėjusi Moldovos Respublikai nuo 2010 m. nuosekliai vykdyti struktūrines reformas. 2012 m. lapkričio mėn. užbaigus pirmąjį VRLVP etapą pripažinta, kad šalyje sukurta reikiama teisės aktų ir politikos sistema.

Šioje ataskaitoje siekiama apžvelgti teisės aktų ir institucinės sistemos įgyvendinimo padėtį, institucijų darbą ir tarpinstitucinio koordinavimo lygį. Komisija parengė šią pažangos ataskaitą remdamasi 2013 m. vasario–kovo mėn. vykusiais vizitais, per kuriuos atliktas visapusiškas vertinimas, įskaitant valstybių narių ekspertų šiuo tikslu parengtas ataskaitas ir papildomą informaciją, gautą ES ir Moldovos Respublikos jungtinio 3-iojo pakomitečio darbe[7] ir per ES ir Moldovos Respublikos dialogą žmogaus teisių klausimais (abu susitikimai įvyko 2013 m. balandžio mėn.). Itin daug dėmesio skirta tam, kad įvykdytos reformos ir pasiekti rezultatai būtų tvarūs – to siekiama, be kita ko, tinkamai skiriant darbuotojus ir finansavimą. Ataskaitoje taip pat vertinama, kiek Moldovos Respublika įvykdė 2012 m. rugpjūčio mėn. poveikio vertinimo ataskaitoje[8] jai pateiktas rekomendacijas.

2.           Vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano keturių skyrių įgyvendinimo vertinimas

1 skyrius. Dokumentų, įskaitant biometrinius duomenis, saugumas

a) VRLVP kriterijai

· Pamažu pereinama prie ICAO standartus atitinkančių biometrinių pasų išdavimo (taip pat Moldovos konsulinėse įstaigose užsienio valstybėse), o šių standartų neatitinkantys pasai laipsniškai keičiami

Nuo 2011 m. sausio mėn. Moldovos Respublikoje išduodami tik biometriniai pasai (paprasti, diplomatiniai, tarnybiniai pasai ir pasai asmenims be pilietybės), diegiant principą „vienas pasas, vienas dokumentas“.

2012 m. gruodžio 31 d. apyvartoje buvo 2 514 335 Moldovos Respublikos piliečių pasai, 487 745 (19,3 proc.) iš jų biometriniai. Ne biometrinius pasus visiškai panaikinti numatyta iki 2020 m. pabaigos.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. užsienyje gyvenantys Moldovos piliečiai gali teikti Moldovos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms prašymus išduoti biometrinius pasus. Visos be išimties užsienyje veikiančios Moldovos Respublikos ambasados ir konsulinės įstaigos aprūpintos specialia įranga, kad galėtų rinkti asmenų, prašančių išduoti pasus, biometrinius duomenis. Naujasis biometrinis pasas, kuriame įdiegtos įvairios ICAO rekomenduojamos apsaugos priemonės[9], atitinka ICAO standartus.

Nuo 2013 m. sausio 2 d. valstybės informacinių išteklių centras „Registru“ (CSIR Registru, toliau – Registru) naudoja nuosavus pagrindinio ir viešojo rakto sertifikatus. 2012 m. rugsėjo 28 d. Moldovos valdžios institucijos paprašė leisti prisijungti prie ICAO Viešojo rakto katalogo (toliau – ICAO PKD). 2013 m. pradžioje parengtas Informacinių technologijų ir komunikacijos ministerijos įsakymas Registru sumokėti vienkartinį prisijungimo prie ICAO PKD registracijos mokestį. Registru knygelių su integruotu lustu pirkimo sutarties pasirašymas su 2012 m. sausio mėn. užbaigto konkurso nugalėtoju atidėtas iki 2013 m. vasario mėn. dėl teisinio užginčijimo, kurį Moldovos Respublikos Aukščiausiasis Teismas atmetė. Konkurso nugalėtojas sutartį su Registru turėtų pasirašyti 2013 m. vasarą.

· Prašymų išduoti pasus, asmens tapatybės korteles ir kitus pagrindinius dokumentus teikimo, šių dokumentų išdavimo konkretiems asmenims ir skirstymo procesas atitinka griežtas sąžiningumo ir saugumo normas

Registru pavesta išduoti kelionės ir tapatybės dokumentus. Visi Civilinės būklės tarnybos skyriai yra kompiuterizuoti ir saugiu ryšio kanalu susieti su automatizuota informacine sistema – Valstybės gyventojų registru. Gimimo, santuokos, mirties, ištuokos, vardo ir pavardės keitimo liudijimai išduodami vienodos nustatytos formos ir naudojant tas pačias apsaugos priemones[10].

Prašymai išduoti kelionės dokumentus ir valstybės piliečio tapatybės korteles teikiami 49 teritoriniuose ir regioniniuose Registru skyriuose. Šiuose skyriuose daugiausia tikrinama, ar pateikti tikslūs duomenys ir tinkamai užpildyti prašymai, ir kartu su Vidaus reikalų ministerija atliekami tikrinimai (ne elektroninėmis priemonėmis) dėl įstatymų pažeidimų, baudžiamųjų bylų ir nusikaltimus įvykdžiusių asmenų.

Atrodo, kad galimybių vienam asmeniui naudotis keliomis tapatybėmis esama išties nedaug, nes veikia Valstybės gyventojų registras, kuriame saugoma daug duomenų apie kiekvieną Moldovos pilietį. Pasuose naudojant biometrinius duomenis dokumento turėtojo tapatybė „įšaldoma“ ir jos neįmanoma pakeisti.

Registru iš tiesų stengiasi, kad jo darbuotojai turėtų kiek įmanoma mažiau progų korupcijai, be kita ko, darbuotojų pareigos ir užduotys yra aiškiai atskirtos, prašymus teikiantys asmenys pas pareigūnus siunčiami atsitiktine tvarka, pateiktus prašymus peržiūri bent trys pareigūnai, o mokesčiai sumokami bankomatu (ATM). Kadangi prašymai patikrinami kelis kartus, darbuotojams įtraukti į sistemą nesąžiningai pateiktus prašymus būtų labai sunku.

Be to, Civilinės būklės tarnyba parengė savo darbuotojų korupcijos prevencijos ir kovos su ja strategiją. Joje numatytos priemonės apima neplanuotus tikrinimus, apribotą prieigą prie duomenų, stebėjimą vaizdo kameromis ir pajamų, turto bei interesų konfliktų deklaracijų teikimą. Skelbimai su informacija dėl korupcijos iškabinti kiekviename prašymus priimančiame teritoriniame skyriuje.

Po to, kai imtasi šių naujų priemonių, 2012 m. atlikus tyrimus dėl pažeidimų Civilinės būklės tarnybos darbuotojams skirtos septynios drausminės sankcijos.

Padnestrės regiono gyventojai[11] prašymus išduoti dokumentus gali teikti kuriame nors prie regiono administracinės ribos esančiame skyriuje. Tokius prašymus nuo 2003 m. liepos 17 d. nagrinėja šeši nuolatiniai skyriai Moldovos Respublikos teritorijoje ir vienas kilnojamasis punktas; jų darbas organizuojamas ir svarbiausios procedūros taikomos taip pat, kaip ir visoje Moldovos Respublikos teritorijoje. Tie asmenys, kurie turi tik Padnestrės regiono de facto valdžios institucijų išduotus dokumentus, savo civilinės būklės dokumentus gali užregistruoti Moldovos valdžios institucijose pateikdami jų nuorašus Civilinės būklės tarnybai, kurioje šie duomenys įtraukiami į Valstybės gyventojų registrą. Tada Civilinės būklės tarnyba išduoda asmeniui dokumentą, suteikiantį teisę gauti Moldovos pasą. Įstatymų yra nustatyta speciali Padnestrės regiono de facto valdžios institucijų išduotų pagrindinių dokumentų pripažinimo tvarka. Asmens tapatybė gali būti nustatyta iš turėtų Moldovos Respublikos tapatybės ar kelionės dokumentų arba remiantis šeimos duomenų įrašais. Patikrinti asmens tapatybę dažnai būna gana lengva, nes yra išlikę duomenų įrašai iki 1992 m. Norint nustatyti Padnestrės regione 1992 m. ar vėliau gimusio asmens tapatybę ir teisę būti Moldovos Respublikos piliečiu reikia ištirti jo tėvų, brolių ir seserų duomenų įrašus ir nustatyti giminystės ryšį. Be to, asmens tapatybę galima pakankamai patikimai nustatyti sutikrinant duomenis su šeimos narių duomenų įrašais Valstybės gyventojų registre.

· Apie pamestus ir pavogtus pasus skubiai ir sistemingai pranešama Interpolui ir jo LASP duomenų bazei

Nuo 2011 m. spalio mėn. taikomi procesai, pagal kuriuos visa informacija apie pamestus ir pavogtus pasus kas penkios minutės iš Registru perduodama Nacionaliniam centriniam policijos biurui, kuris palaiko ryšį su Interpolu. Nacionalinis centrinis policijos biuras taip pat kasdien siunčia šią informaciją Interpolui per savo elektroninę tikralaikio ryšio sistemą. Pamesti ir pavogti pasai neskiriami. Sienos perėjimo punktuose veikia prieiga prie Interpolo pamestų ir pavogtų pasų duomenų bazės. Palyginti su tuo, kiek pasų gaminama, jų pametama labai daug. 2011 m. gauti pranešimai apie 29 946 pamestus pasus, o pagaminti 261 259 pasai; atitinkami 2012 m. skaičiai yra 32 343 ir 260 393. Nuo 2011 m. spalio mėn. 15 603 iš dingusių pasų buvo rasti ir sugrąžinti.

· Su ES reguliariai keičiamasi pasų pavyzdžiais ir bendradarbiaujama siekiant dokumentų saugumo

ES valstybėms narėms kiekvienais metais per specialų ryšio kanalą pranešama apie naujo pavyzdžio Moldovos Respublikos pasus, be to, nuo 2009 m. Moldovos Respublika prisijungė prie Europos Sąjungos Tarybos autentiškų tapatybės ir kelionės dokumentų internete viešo registro (toliau – PRADO). Duomenys PRADO sistemoje paskutinį kartą atnaujinta 2011 m. liepos 1 d., kai į ją įtraukti naujieji Moldovos biometrinių pasų apsaugos priemonių pavyzdžiai. 2012 m. gruodžio mėn. atsiųsti 65 nauji pavyzdžiai su Moldovos diplomatinių ir tarnybinių biometrinių pasų apsaugos priemonėmis. 2012 m. Pasienio policijos departamento Dokumentų ekspertizės skyrius per Užsienio reikalų ir Europos integracijos ministeriją gavo ES valstybių narių kelionės dokumentų pavyzdžius (62 egzempliorius).

b) Poveikio vertinime pateiktos rekomendacijos

· Nustatyti ir taikyti proporcingas, veiksmingas ir atgrasomas sankcijas asmenims, pripažintiems kaltais dėl savo pasų pardavimo arba skolinimo.

Moldovos Respublikos baudžiamojo kodekso 361 straipsnyje jau yra nustatytos sankcijos už oficialių dokumentų padirbinėjimą, suklastotų dokumentų turėjimą, pardavimą ar naudojimąsi jais. Dėl pametamų ar pavagiamų pasų Moldovos valdžios institucijos šiuo metu tiria galimybę nustatyti griežtesnes pasų išdavimo sąlygas apie tokius pasų dingimo atvejus pranešusiems asmenims.

· Reguliariai dalytis duomenimis apie pamestus ir pavogtus biometrinius pasus su ES institucijomis, visų pirma naudojantis Interpolo pamestų ir pavogtų kelionės dokumentų duomenų baze.

Žr. VRLVP kriterijų punktą „Apie pamestus ir pavogtus pasus skubiai ir sistemingai pranešama Interpolui ir jo LASP duomenų bazei“ šios ataskaitos 5 p.

· Stiprinti teisinę ir institucinę sistemą, susijusią su civiliniu registru, siekiant išvengti piktnaudžiavimo vardų bei pavardžių ar tapatybės keitimu siekiant gauti naują pasą. Turėtų būti nustatytos ir taikomos aiškios vardų bei pavardžių keitimo taisyklės; turėtų būti stiprinama teisinė ir institucinė sistema, apimanti veiksmingą kontrolę ir atsekamumo priemones.

Kiekvienas pilietis gali pateikti prašymą pakeisti vardą arba pavardę. Sprendimą dėl to priima Centrinė civilinės būklės tarnyba atsižvelgdama į specialaus komiteto nuomonę. Įstatymai neriboja vardo ar pavardės keitimo atvejų skaičiaus. Gimimo liudijime įrašytas unikalus asmens kodas nekeičiamas, o pakeitus vardą ar pavardę nustoja galioti visi asmens turėti kelionės ir tapatybės dokumentai. Išvykstančių asmenų patikrinimai kertant sieną atliekami pagal asmens kodą, o pasienio policija gali naudotis Valstybės gyventojų registru, į kurį įtraukti visi Moldovos piliečių ankstesni vardai ir pavardės. Veikiant šiai sistemai kur kas mažiau piktnaudžiaujama vardų ir pavardžių keitimu.

Bendrasis vertinimas (1 skyrius) Esama organizacine struktūra ir procesais užtikrinamas aukšto lygio sąžiningumas ir saugumas dirbant su dokumentais. Civilinės būklės registravimo ir dokumentų išdavimo procesai nuo 2010 m. labai ištobulinti. Veikiančios prašymų teikimo ir dokumentų išdavimo sistemos yra saugios, racionalios ir patogios piliečiams. Platinami ICAO standartus atitinkantys biometriniai pasai, o senųjų tipų pasai sparčiai keičiami naujais. Moldovos Respublikos taip pat prašoma suteikti daugiau informacijos apie didelį pametamų pasų skaičių. Komisijos nuomone, Moldovos Respublika iš esmės tenkina antrojo etapo 1 skyriaus kriterijus. Būtini tolesni veiksmai: · pradėti naudoti knygelę su integruotu lustu, taip įdiegiant tiek išplėstinę prieigos kontrolę (EAC), tiek papildomąją prieigos kontrolę (SAC); · kuo daugiau procesų automatizuoti, panaikinti kelias likusias neautomatizuotas procedūras ir sukurti Registru elektroninę sąsają su Vidaus reikalų ministerija.

2 skyrius. Neteisėta imigracija, įskaitant readmisiją

2 skyrius, 1 tema. Sienų valdymas

a) VRLVP kriterijai

· Pasienio kontrolės teisės aktai efektyviai įgyvendinami atliekant tinkamus patikrinimus kertant sieną ir stebint sienas, užtikrinant procedūrų ir operatyvinės veiklos efektyvumą, apžvelgiant nacionalinio ir vietos lygmens padėtį (be kita ko, atliekant rizikos analizę), vykdant žvalgybą ir valdant duomenų srautus, taip pat tiesiogiai prisijungiant prie atitinkamų nacionalinių bei tarptautinių duomenų bazių ir jomis naudojantis

2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pasienio policijos įstatymas, pagal kurį Sienos apsaugos tarnyba pertvarkyta į Moldovos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Pasienio policijos departamentą.

Pasienio policija yra kompetentinga ir turi vykdomųjų įgaliojimų integruoto sienų valdymo, taip pat tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo srityse. Valstybės sienų įstatyme remiamasi Šengeno sienų kodekse[12] nustatytomis apibrėžtimis bei struktūra, taip pat atsižvelgiama į Europos Sąjungos vežėjų atsakomybės teisinę sistemą, ypač Direktyvą dėl vežėjų prievolės teikti su keleiviais susijusius duomenis (Direktyva 2004/82/EB). Pasienio policijos darbo taisyklės ir normos yra tokios pačios kaip ES Šengeno valstybių sienų apsaugos pareigūnų. Moldovos Respublikos kontroliuojamoje teritorijoje veikia 56 sienos perėjimo punktai; per metus Moldovos Respublikos sieną kerta 13–15 milijonų keleivių. Patikrinimai kertant sieną apskritai atliekami pagal geriausią ES Šengeno katalogo patirtį.

Pranešimo ir rizikos analizės sistemos veikia labai gerai net ir palyginti su Šengeno valstybių sistemomis. Rizikos analizės sistema atitinka FRONTEX bendrosios integruotos rizikos analizės modelį (CIRAM), profiliai yra gerai parengti ir aukštos kokybės. Pasienio policija dalyvaudama FRONTEX rytinių sienų rizikos analizės tinkle (EB-RAN) kas mėnesį keičiasi informacija su FRONTEX. Be to, pasienio policija ir muitinės administracija kartu su atitinkamomis Ukrainos institucijomis, padedamos ES pasienio pagalbos misijos Moldovoje ir Ukrainoje (toliau – EUBAM), rengia bendras sienų saugumo vertinimo ataskaitas.

Sienos stebėjimas planuojamas ir vykdomas pagal rizikos analizės sistemą. Patrulių apskritai pakanka. Integruotas sienos valdymas apima planus sukurti pasienyje stacionarią visapusiško stebėjimo sistemą. Įdiegusi stacionarią stebėjimo sistemą kartu su papildomomis judriosiomis (nepilotuojamomis) sistemomis pasienio policija gali užtikrinti, kad sienos stebėjimo sistema būtų pakankamai aukšto lygio. Pasienio policija turi pakankamai tarnybinių šunų (iš viso 123, iš jų 74 pėdsekiai). Apskritai pirmos linijos patikrinimo kertant sieną įranga atitinka Europos standartus. 2012 m. gautų įspėjimų skaičius duomenų bazėse viršijo 5 700 (5 687 nacionaliniai įspėjimai ir 56 iš Interpolo gauti įspėjimai), o nuo 2011 m. jų skaičius apskritai išaugo keturgubai. Pirmos linijos pareigūnai naudojasi Pasienio policijos integruota informacine sistema, pagrindiniais teisės aktais, iš užsienio gaunamais įspėjimais, rizikos profiliais ir internetu (pavyzdžiui, PRADO). Visi sienos perėjimo punktai internetu palaiko ryšį su centrinėmis duomenų bazėmis. Kadangi trūksta įrangos, antros linijos patikrinimai ne visuose sienos perėjimo punktuose yra pakankamai aukšto lygio.

· Aprūpinimas tinkama infrastruktūra, technine įranga, IT sistemomis, finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais pagal integruoto sienų valdymo strategiją ir numatomą priimti veiksmų planą, taip pat veiksmingas mokymo programų ir kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas

Pasienio policija atnaujina sienos stebėjimo sistemą ir ateityje įsteigs Nacionalinį koordinavimo centrą. Padėties raida stebima pagal tęstinį trijų etapų planą „Pasienio fiksuotojo ir judriojo ryšio sistemos plėtra“. Šio plano etapai apima įrangos įsigijimą ir visos šalies bendros fiksuotojo ir judriojo ryšio telekomunikacijų sistemos kūrimą. Įsteigus nacionalinį koordinavimo centrą bus daugiau žinoma apie esamą padėtį ir bus galima bendradarbiauti su Europos išorės sienų stebėjimo sistema[13] (toliau – EUROSUR). Pasienio policija turi pakankamai sienos stebėjimo prietaisų, pavyzdžiui, terminio vaizdo kamerų ir naktinio matymo akinių, tačiau stacionariųjų stebėjimo sistemų šiuo metu trūksta.

Numatytas pasienio policijos darbuotojų skaičius yra 3 543; iš jų jau įdarbinta 83 proc. (2 945). Darbuotojų trūksta todėl, kad vykdant pasienio kontrolę nebedirba šauktiniai; visos laisvos darbo vietos turėtų būti užpildytos iki 2013 m. pabaigos. Nacionalinė pasienio policijos kolegija rengia dvejų metų mokymo programas puskarininkiams ir šešių mėnesių įvadinius kursus naujiems darbuotojams. Pagal Kopenhagos procesą vykdoma dvimetė puskarininkių mokymo programa buvo parengta padedant EUBAM pagal ES sienų apsaugos pareigūnų bendrąją pagrindinę mokymo programą (toliau – CCC). Apskritai šios mokymo programos sudaro tvirtą pagrindą rengiant kvalifikuotus sienos valdymo specialistus. Pasienio policija jau įvykdė daugelį korupcijos prevencijos rekomendacijų ir pasinaudojo geriausia patirtimi[14] pagal ES Šengeno išorės sienų kontrolės katalogą[15]. 2008 m. birželio 13 d. patvirtintas Pasienio policijos profesinės etikos kodeksas, o pasienio policininkai gauna patrauklius atlyginimus. Rengiami patikrinimai iš anksto nepranešus, be to, pasienio policijos darbuotojai pradėdami tarnybą ir vėliau kasmet turi deklaruoti privačius interesus ir pajamas. Vykdoma reguliari sisteminga darbuotojų rotacija.

· Geresnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas (įskaitant Sienos apsaugos tarnybos ir teisėsaugos institucijų keitimąsi duomenimis), tarptautinis bendradarbiavimas, be kita ko, su kaimyninėmis šalimis, ir efektyviai įgyvendinamas darbo susitarimas su FRONTEX

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas sienos valdymo srityje yra pakankamai aukšto lygio. Pasienio policija labai aktyviai bendradarbiauja su policijos ir muitinės tarnybomis ir Migracijos ir prieglobsčio biuru. Pasienio policija pradėjo sistemingiau bendradarbiauti su Generaline prokuratūra po to, kai gavo naujų įgaliojimų atlikti nusikalstamų veikų tyrimus. Iš tarpinstitucinio bendradarbiavimo formų svarbiausios yra keitimasis informacija, jungtinės tyrimų grupės, bendri veiksmai ir bendras mokymas. Visuose sienos perėjimo punktuose pasienio policija ir muitinė įdiegė kontrolę vieno langelio principu. Jos naudojasi bendra krovininio transporto registravimo sistema ir gali naudotis viena kitos įranga, pavyzdžiui, tikrindamos transporto priemones.

Pasienio policija sudarė visapusiško bendradarbiavimo susitarimus ir protokolus su Rumunija ir Ukraina. 2012 m. pasienio policija toliau bendradarbiavo su EUBAM užtikrindama efektyvų metiniame 9-ojo etapo veiksmų plane[16] nustatytos veiklos vykdymą. Nuo 2006 m. pasienio policijos ryšių palaikymo pareigūnas dirba Galacio jungtiniame tarpvalstybinio bendradarbiavimo centre. Su kai kuriomis ES valstybėmis narėmis (Latvija, Lietuva, Estija, Vengrija ir Lenkija) yra sudaryti bendradarbiavimo susitarimai. Su kitomis Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) valstybėmis bendradarbiaujama per NVS sienų apsaugos tarnybų vyriausiąją tarybą. Be to, yra parengtas GUAM[17] valstybių sienų apsaugos pareigūnų bendradarbiavimo protokolas. 2008 m. rugpjūčio mėn. pasienio policija sudarė darbo susitarimą su FRONTEX ir dalyvauja įvairioje FRONTEX koordinuojamoje veikloje. 2012 m. gruodžio mėn. Pasienio policijos departamente įsteigtas nacionalinis FRONTEX kontaktinis centras, kuriam pavesta koordinuoti ir įgyvendinti FRONTEX bendradarbiavimo plano nuostatas.

b) Poveikio vertinime pateiktos rekomendacijos

· Toliau stiprinti sienų kontrolę, be kita ko, rizikos analizę ir stebėjimo priemones, taip pat užkirsti kelią korupcijai pasienyje ir su ja kovoti, toliau stiprinti bendradarbiavimą su EUBAM visose sienų valdymo srityse.

Žr. VRLVP kriterijų punktą šios ataskaitos 7 ir 8 p.

· Glaudžiau bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis. Stiprinti dvišalį bei tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija apie statistinius, analitinius, taktinius ir žvalgybinius duomenis, taikant tokias priemones kaip bendrų tarpvalstybinių operacijų inicijavimas ir (arba) dalyvavimas jose, jungtinės tyrimų grupės ir bendros žvalgybos grupės, ryšių palaikymo pareigūnų mainų vykdant tokias operacijas supaprastinimas ir mokymas, susijęs su vadovavimu bendroms sienų kontrolės ir muitinio tikrinimo operacijoms.

Žr. VRLVP kriterijų punktą šios ataskaitos 8, 9 ir 10 p.

· Gerinti mokymo kokybę ir stiprinti gebėjimus, susijusius su tarptautiniu muitinių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimu ir keitimusi informacija.

Žr. VRLVP kriterijų punktą šios ataskaitos 8, 9 ir 10 p.

· Koordinuoti bendro pasienio kontrolės veiklą. Dalytis žvalgybos informacija ir didinti bendros padėties vertinimo operatyviniu lygmeniu mastą.

Žr. VRLVP kriterijų punktą šios ataskaitos 8, 9 ir 10 p.

· Glaudžiau bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, ypač su Ukraina.

Moldovos Respublika su Ukrainos valdžios institucijomis 2007 m. pradėjo bandomąjį projektą „Bendrai valdomas Rosošano-Bričenio sienos perėjimo punktas“ (toliau – BVSPP). Suplanuoti ir pradėti BVSPP bandomąjį projektą padėjo ir jį rėmė EUBAM ir Europos Komisija. Abi šalys viena kitai perdavė atsakomybę už išvykstančiųjų tikrinimą pasienyje. Per BVSPP bandomąjį projektą sėkmingai taikyti vadinamieji „vieno langelio“, „ranka rankon“, „po vienu stogu“ ir „petys į petį“ principai.

· Toliau bendradarbiauti su EUBAM ir įgyvendinti EUBAM rekomendacijas dėl veiksmingesnio ir aktyvesnio mobiliųjų dalinių naudojimo.

Moldovos Respublikos ir Ukrainos sienos Padnestrės ruožo Moldovos Respublikos pasienio policija ir muitinė nekontroliuoja. Šiame ruože yra 25 oficialūs Ukrainos sienos perėjimo punktai, o tarptautinės bendruomenės pripažįstamas patikrinimų kertant sieną ir sienos stebėjimo funkcijas atlieka tik Ukrainos sienos apsaugos tarnyba. Prie Moldovos Respublikos vidaus administracinės ribos su Padnestrės regionu veikia 14 vidaus muitinės kontrolės postų, per kuriuos vežamas prekes tikrina Moldovos Respublikos muitinė.

2013 m. vasario mėn. Moldovos valdžios institucijos pradėjo įgyvendinti naują strategiją siekdamos užkirsti kelią neteisėtai imigracijai bei tarpvalstybiniam nusikalstamumui ir palengvinti keleivių srautą per Padnestrės regioną. Šioje strategijoje numatyta taikyti tokias priemones, kaip antai: registruoti per administracinę ribą į Moldovos Respubliką atvykstančius ir iš jos išvykstančius užsienio valstybių piliečius; Migracijos ir prieglobsčio biuro pastangomis stiprinti vidaus muitinės kontrolės postų pajėgumus (šešiuose vidaus muitinės kontrolės postuose visą parą, visomis dienomis veiks užsieniečių registravimo skyriai); parengti vidaus muitinės kontrolės postų darbo taisykles (dėl duomenų apsaugos, valdžios institucijų keitimosi informacija ir užduočių pasidalijimo); surengti informavimo apie naująsias užsieniečiams taikomas registravimo taisykles kampaniją; visoje šalyje dislokuoti mobiliuosius dalinius[18] ir glaudžiau bendradarbiauti su Ukrainos valdžios institucijomis bei EUBAM. Pagal šią strategiją per Padnestrės regioną į Moldovos Respublikos teritoriją atvykstantys ar iš jos išvykstantys užsienio valstybių piliečiai, taip pat paties Padnestrės regiono gyventojai, gali savo noru užsiregistruoti vidaus muitinės kontrolės postuose, sienos perėjimo punktuose arba nurodytuose skyriuose Kišiniove, Belcyje ar Komrate. Ši sistema niekaip nepaveiks užsieniečių judėjimo tarptautinės bendruomenės pripažintoje Moldovos Respublikos teritorijoje. Siekiant kovoti su neteisėta imigracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu mobilusis 70 pareigūnų dalinys vykdys rizikos analize pagrįstą vidaus kontrolę visoje šalies teritorijoje. Šį patruliavimą dažniau bendromis pajėgomis vykdys muitinės, policijos, pasienio policijos ir Migracijos ir prieglobsčio biuro pareigūnai. Šią politiką kartu su jos teisine sistema planuojama įgyvendinti pirmoje 2013 m. pusėje. Be to, Moldovos Respublika ketina pereiti prie bendros kontrolės ir patruliavimo kartu su Ukrainos sienos apsaugos pareigūnais bendro pasienio centriniame (Padnestrės) ruože. Tai daryti 2012 m. pradėta šiauriniame pasienio ruože esančiame abiejų valstybių bendrai valdomame Rosošano-Bričenio sienos perėjimo punkte, o netrukus šią praktiką perims pietinio pasienio ruožo Palancos-Majako sienos perėjimo punktas.

Vertinimas pagal 2 skyriaus 1 temą „Sienų valdymas“ Moldovos Respublikos pasienio policijos organizacinė struktūra atitinka ES Šengeno katalogo rekomendacijas, patikrinimai kertant sieną ir sienos stebėjimas daugiausia atitinka ES standartus, o rizikos analizės sistema grindžiama geriausia Šengeno patirtimi. Vis dėlto tam tikri techniniai patobulinimai yra būtini. Būtini tolesni veiksmai: · visame sausumos pasienio ruože įdiegti stacionarias technologijomis pagrįsto stebėjimo sistemas. Steigiant nacionalinį koordinavimo centrą ir regioninius koordinavimo centrus remtis geriausia ES patirtimi; · kruopščiau tikrinti transporto priemones ieškant pasislėpusių asmenų, geriau atlikti prekybos žmonėmis rizikos analizę ir profiliavimą. Geriau mokyti pirmos ir antros linijos pareigūnus atpažinti suklastotus dokumentus ir rengti daugiau tokių specialistų. Įsigyti daugiau antros linijos tikrinimo ir transporto priemonių tikrinimo įrangos. Patikrinimus kertant sieną stebėti ir įrašinėti kiekvienoje patalpoje įrengtomis vaizdo kameromis. Muitinėje imtis ryžtingesnių korupcijos prevencijos priemonių ir naudotis geriausia ES patirtimi; · Padnestrės regione toliau diegti sistemą, kurios pagrindas yra kompetentingų teisėsaugos institucijų sudaryti mobilieji daliniai, išmokyti kovoti su neteisėta imigracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Reikėtų užtikrinti, kad visos teisėsaugos institucijos tarpusavyje tikruoju laiku automatizuotai keistųsi informacija ir asmens duomenimis.

2 skyrius, 2 tema. Migracijos valdymas

a) VRLVP kriterijai

· Toliau efektyviai įgyvendinamas ES ir Moldovos Respublikos readmisijos susitarimas ir Moldovos piliečių (savanoriškai grįžtančių arba grąžinamų) reintegracijos priemonės

Už Moldovos Respublikos readmisijos susitarimų įgyvendinimą atsakinga institucija yra Vidaus reikalų ministerijos Migracijos ir prieglobsčio biuro departamentas. Moldovos Respublika sudarė readmisijos susitarimus su šiomis valstybėmis: ES (pasirašytas 2007 m. spalio 10 d. Briuselyje), Norvegija (2006 m. rugpjūčio 9 d.), Šveicarijos Konfederacija (2004 m. birželio 1 d., 2010 m. gegužės 19 d.) ir Turkija (2012 m. lapkričio 1 d.). Toliau vyksta derybos su Albanija, Azerbaidžanu, Rusijos Federacija ir Libanu. Paskutiniame Moldovos Respublikos ir ES jungtinio readmisijos komiteto posėdyje[19] paaiškinta, kad iš ES valstybių gaunama vis mažiau prašymų dėl Moldovos piliečių readmisijos: jų sumažėjo nuo 242 (2011 m.) iki 142 (2012 m.) ir iki 57 per pirmus penkis 2013 metų mėnesius. 2012 m. daugiausia prašymų gauta iš Prancūzijos (54), Vokietijos (34) ir Austrijos (26).

Darbo, socialinės apsaugos ir šeimos ministerija ėmėsi tvarių priemonių Moldovos piliečiams reintegruoti per valstybinės įdarbinimo tarnybos skyrius. Reguliariai rengiamos darbo mugės, veikia pagalbos telefonu linija, informacija apie laisvas darbo vietas ir bedarbių pašalpas aiškiai skelbiama (skrajutėse, skelbimų lentose, brošiūrose) visuose teritoriniuose skyriuose. Pagal programą „PARE 1+1“ valstybė toliau teikia finansinę paramą iš užsienio grįžusių Moldovos piliečių vietos investicijoms.

· Efektyviai įgyvendinama migracijos valdymo teisinė sistema, be kita ko, kuriamos ir žmogiškaisiais ištekliais aprūpinamos reikiamos administracinės struktūros, turinčios aiškius ir tinkamus įgaliojimus visose migracijos valdymo srityse, taip pat atitinkamos tarnybos veiksmingai bendradarbiauja tarpusavyje

Migracijos valdymą Moldovos Respublikoje reglamentuoja 2010 m. liepos 16 d. įstatymas Nr. 200 dėl užsieniečių buvimo Moldovos Respublikoje tvarkos. Senieji valstybės įstatymai (t. y. įstatymai Nr. 275/1994, 180/2008) vis dar taikomi teisėtai šalyje esantiems užsieniečiams, jie nepanaikinti ir nesujungti su naujuoju įstatymu. Dar nenustatyta išsami terminų išaiškinimo ir sankcijų už pažeidimus netaikymo pagal savanoriško grįžimo mechanizmą tvarka, taip pat šeimų ir vaikų apsaugos priemonės[20].

Pagrindinė už migracijos valdymą Moldovos Respublikoje atsakinga institucija yra Migracijos ir prieglobsčio biuras prie Vidaus reikalų ministerijos. Tam tikros su migracijos reikalais susijusios veiklos koordinavimo komisija (įsteigta 2010 m. vasario 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 133) padeda įgyvendinti visas valstybės migracijos politikos priemones ir strategijas, užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir su ja kovoti, taip pat koordinuoti su migracijos valdymu susijusį visų kompetentingų valdžios institucijų darbą. Atliekant VRM vidaus reformą Migracijos ir prieglobsčio biurui skirta pakankamai žmogiškųjų išteklių (22 darbuotojai) kelioms pagal Migracijos strategiją vykdomoms užduotims koordinuoti. Migracijos ir prieglobsčio biuro Imigracijos departamentas turi papildomų įgaliojimų, kaip antai užregistruoti ar išregistruoti užsieniečio laikiną arba nuolatinę gyvenamąją vietą, užregistruoti laikiną į Moldovos Respubliką komandiruoto užsieniečio gyvenamąją vietą laikotarpiui iki 90 dienų[21], taip pat koordinuoti ilgalaikių vizų išdavimą ir kovoti su neteisėtu užsieniečių buvimu šalyje. Migracijos ir prieglobsčio biuro darbuotojai nuolat mokomi pagal įvairius ES projektus padedant Tarptautinei migracijos organizacijai, Tarptautiniam migracijos politikos vystymo centrui ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui. Pagal projektą „ReVis“ rengiami plataus masto praktiniai seminarai apie Vizų informacinę sistemą ir mokomosios kelionės į kelias ES valstybes nares.

Paskutiniame Moldovos Respublikos ir ES jungtinio vizų režimo supaprastinimo komiteto[22] posėdyje padaryta išvada, kad atmetamų Moldovos piliečių prašymų išduoti vizas dalis labai sumažėjo: nuo 11,43 proc. 2010 m. iki 6,53 proc. 2012 m. Statistiniais 2010 ir 2012 m. duomenimis, Kišiniovo ES ambasadose ir konsulinėse įstaigose sumažėjo atsisakymų išduoti vienodą Šengeno vizą: Čekijos – nuo 22,72 iki 9,55 proc.; Lietuvos – nuo 15,86 iki 2,9 proc.; Prancūzijos – nuo 14,11 iki 9,9 proc.; Lenkijos – nuo 11,64 iki 6,42 proc.; Italijos – nuo 15,23 iki 8,0 proc.; Vengrijos (bendro prašymų išduoti vizą centro) – nuo 7,75 iki 5,9 proc.; Vokietijos – nuo 5,33 proc. 2010 m. iki 2,4 proc. 2012 m. Svertinis atmestų prašymų išduoti vizą vidurkis 2010 m. buvo 11,43 proc., o 2012 m. – 4,8 proc. Moldovos Respublikoje išduodamų daugkartinių Šengeno vizų procentinė dalis taip pat tolygiai didėja (nuo 25,2 proc. 2010 m. iki 26,7 proc. 2012 m.).

· Nustatytas ir reguliariai atnaujinamas migracijos profilis, efektyviai analizuojami migracijos masto ir srautų duomenys

Oficialiais (sienos perėjimo punktų) statistiniais duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. užsienyje buvo 899 500 Moldovos piliečių, iš jų 274 500 išbuvę užsienyje iki 3 mėnesių, 289 500 – ilgiau kaip 3 mėnesius, 100 700 – iki vienų metų, 55 600 – iki trejų metų ir 179 100 – ilgiau kaip trejus metus. Plataus masto migracijos profilis parengtas 2012 m. rugpjūčio 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 634 dėl rodiklių sąrašo patvirtinimo ir plataus masto migracijos profilio šablono. Pirmas plataus masto migracijos profilis paskelbtas 2013 m. balandžio mėn. Plataus masto migracijos profiliu bus naudojamasi kaip priemone formuojant efektyvesnę ir nuoseklesnę Moldovos Respublikos migracijos politiką, jis papildys nacionalinę migracijos strategiją ir jos koordinavimo mechanizmą. Migracijos ir prieglobsčio biure įsteigtas specialus skyrius, atsakingas už plataus masto migracijos profilio rengimą ir atnaujinimą (Informacijos rinkimo, duomenų valdymo ir rizikos analizės skyrius; jame dirba 5 žmonės).

· Nuosekliai įgyvendinama veiksminga neteisėtos migracijos šalies teritorijoje nustatymo metodika, atliekama rizikos analizė (įskaitant atitinkamų tarnybų pranešimus ir analizę kiekvienu administraciniu lygmeniu, pavyzdžiui, vietos, centriniu ir kt.) ir tiriami organizuotos padedamos neteisėtos migracijos atvejai, be kita ko, veiksmingai bendradarbiaujant atitinkamoms tarnyboms

Siekdamas nustatyti neteisėtai šalyje esančius užsieniečius Migracijos ir prieglobsčio biuras atlieka specialius tikrinimus ir kontrolę. Gauti įrodymai sutikrinami su Migracijos ir prieglobsčio biuro integruota automatizuota migracijos ir prieglobsčio informacine sistema (SIIAMA), pasienio policijos duomenų įrašais, Valstybės gyventojų registru (ACCESS), Interpolo nacionaliniu centriniu biuru ir kompiuterine teistų asmenų duomenų baze (SEARCH). Migracijos ir prieglobsčio biuras bendradarbiaudamas su Darbo inspekcija, Valstybine mokesčių inspekcija ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru rengia reidus visoje šalyje. Taip dirbant 2011 m. už buvimo šalyje taisyklių pažeidimus ir nedeklaruotą darbą nuteisti 107, 2012 m. – 123 užsieniečiai. Siekiant užtikrinti, kad šis darbas aprėptų visus šalies regionus, ir įsteigti tris Migracijos ir prieglobsčio biuro regioninius padalinius kovai su neteisėtu užsieniečių buvimu šalyje, skirti papildomi 34 darbuotojai. Migracijos ir prieglobsčio biure neseniai įsteigtas Informacijos rinkimo, duomenų valdymo ir rizikos analizės skyrius (5 darbuotojai), be to, pasienio policijos tarnyba įsteigė specialų neteisėtos migracijos rizikos analizės skyrių. Šie duomenys pranešami ir gaunami naudojantis visuose sienos perėjimo punktuose įdiegta internetine duomenų baze. Siekdamas užtikrinti, kad Užsieniečių įstatymas ir norminamieji teisės aktai būtų visapusiškai įgyvendinami, Migracijos ir prieglobsčio biuras bendradarbiauja su specializuotais Vidaus reikalų ministerijos departamentais: Policijos departamentu, Kalėjimų departamentu, Informacijos ir saugumo tarnyba, Pasienio policijos departamentu, Specialiųjų pajėgų departamentu. 2012 m. gruodžio 20 d. Migracijos ir prieglobsčio biuras susitarė dėl bendradarbiavimo su Pasienio policijos departamentu siekdamas užkirsti kelią neteisėtai užsieniečių migracijai per sienas ir Moldovos Respublikos teritorijoje ir su ja kovoti.

Vykdomas veiksmų planas, kuriuo įgyvendinamos priemonės, skirtos migracijos srautų per Padnestrės regioną kontrolei užtikrinti. Šiuo veiksmų planu siekiama gerinti užsieniečių registravimą vidaus muitinės kontrolės postuose ir užtikrinti, kad Vidaus reikalų ministerija kontroliuotų migracijos per administracinę ribą srautus. Migracijos ir prieglobsčio biure įsteigtas naujas skyrius, atsakingas už vidaus muitinės kontrolės postų veiklos renkant įrodymus ir registruojant užsieniečius valdymą. Registruotis bus privaloma tik užsieniečiams, o visų kitų per Padnestrės regioną vykstančių keliautojų tikrinti nereikės. Užsieniečiai galės registruotis ne tik muitinės vidaus kontrolės postuose, bet ir: i) bet kuriame Informacinių technologijų ir komunikacijos ministerijos teritoriniame gyventojų tapatybės patvirtinimo ir dokumentų išdavimo skyriuje, ii) regioninėse tarnybose – bet kuriame Migracijos ir prieglobsčio biuro teritoriniame padalinyje (Kišiniove, Belcyje ir Kahulyje) ir iii) Pasienio policijos departamento padaliniuose per 72 valandas po sienos kirtimo.

· Kuriama tinkama infrastruktūra (įskaitant sulaikymo centrus) ir stiprinamos atsakingos institucijos siekiant užtikrinti, kad neteisėtai Moldovoje gyvenantys ir (arba) per ją vykstantys trečiųjų šalių piliečiai būtų efektyviai išsiunčiami iš Moldovos Respublikos teritorijos

Migracijos ir prieglobsčio biuras įgyvendina išsiuntimo priemonę, pagal kurią užsienietis palydimas iki šalies sienos arba į kilmės šalį. Sulaikytieji užsieniečiai įkurdinami Laikino užsieniečių priėmimo centre – Migracijos ir prieglobsčio biuro padalinyje, kuriame jiems užtikrinama teisinė pagalba ir paisoma jų socialinių, kultūrinių bei žmogaus teisių pagal įstatymus. Reformuojant Migracijos ir prieglobsčio biurą prie Vidaus reikalų ministerijos šiam centrui skirta daugiau žmogiškųjų išteklių – dabar jame dirba 5 tarnybos ir 40 darbuotojų. 2009–2013 m. sulaikyta 360 užsieniečių: 2009 m. – 71 asmuo, 2010 m. – 80 asmenų, 2011 m. – 103 asmenys, 2012 m. – 97 asmenys ir 2013 m. (iki šiol) – 9 asmenys. Per 115 Migracijos ir prieglobsčio biuro pradėtų tyrimų, siekiant nustatyti asmenų tapatybę, sėkmingai nustatyta 85 be asmens tapatybės dokumentų sulaikytų užsieniečių tapatybė.

b) Poveikio vertinime pateiktos rekomendacijos

· Rengti tęstines, temines informavimo kampanijas, kuriomis būtų siekiama paaiškinti su beviziu režimu susijusias teises ir pareigas, įskaitant informaciją apie patekimo į ES darbo rinką taisykles (be kita ko, per ES imigracijos portalą), ir atsakomybę už bet kokį pagal bevizį režimą suteiktų teisių pažeidimą

Surengti Vizų darbo grupės plataus masto susitikimai su ES aukšto lygio patarėjais, pilietine visuomene ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Reguliariai vyksta visuomenės informavimo renginiai pagal ES integracijos renginių programas, kurias įgyvendina Užsienio reikalų ir Europos integracijos ministerija įvairiose žiniasklaidos, socialinėse ir akademinėse erdvėse. Per šiuos viešus renginius taip pat siekiama išaiškinti su beviziu režimu siejamas teises ir pareigas, įskaitant informaciją apie taisykles, reglamentuojančias patekimą į ES darbo rinką, ir atsakomybę už bet kokį pagal bevizį režimą suteiktų teisių pažeidimą. Labai aktyvus informacijos centras veikia Belcyje įsikūrusio Nacionalinio universiteto patalpose. Taip pat imamasi daugelio ryšių ir informavimo veiksmų pagal įvairius ES ir Moldovos Respublikos judumo partnerystės projektus (pavyzdžiui, „Legal in EU“, „Nexus“ ir kt.). Tiksli informacija apie kelionių į ES sąlygas, ES vizų politika, ES ir Moldovos Respublikos vizų režimo supaprastinimo susitarimo nuostatos skelbiamos ir nuolat atnaujinamos Užsienio reikalų ir Europos integracijos ministerijos svetainėje (konsulinės informacijos skyrelyje), taip pat šios ministerijos Apeliacijų centre veikiančiu nemokamu pagalbos telefonu.

Vertinimas pagal 2 skyriaus 2 temą „Migracijos valdymas“ Užsieniečių įstatymas yra nustatyta tvarka efektyviai taikomas praktikoje, o Migracijos ir prieglobsčio biuras tapo migracijos srautų valdymo koordinatoriumi. Sukurtas plataus masto migracijos profilis ir parengta susijusi duomenų vertinimo ataskaita. Stebima, ar efektyviai įgyvendinami ES ir Moldovos Respublikos susitarimai dėl readmisijos ir vizų režimo supaprastinimo. Veikia tinkama infrastruktūra, įskaitant sulaikymo centrus. Būtini tolesni veiksmai: · toliau taikyti įstatymą Nr. 200/2010 dėl užsieniečiams taikomos tvarkos ir panaikinti senesnius nacionalinius įstatymus; · stiprinti žmogiškuosius išteklius siekiant, kad Migracijos ir prieglobsčio biuro veikla imigracijos srityje aprėptų visus regionus, ir kovoti su neteisėtu užsieniečių buvimu šalyje. Stiprinant Rizikos analizės skyrių sukurti kiekvienu administraciniu lygmeniu taikomą pranešimo ir analizės mechanizmą; · toliau steigti Migracijos ir prieglobsčio biuro registravimo skyrius prie Padnestrės regiono administracinės ribos. Bendradarbiauti su kitomis teisėsaugos institucijomis ir užtikrinti automatinį keitimąsi duomenimis.

2 skyrius, 3 tema. Prieglobsčio politika

a) VRLVP kriterijai

· Efektyviai įgyvendinami prieglobsčio teisės aktai, įskaitant nuostatą dėl pakankamos infrastruktūros ir atsakingų institucijų stiprinimo (personalo, finansavimo), ypač kiek tai susiję su prieglobsčio procedūromis, prieglobsčio prašytojų priėmimu ir jų teisių apsauga, taip pat pabėgėlių integracija; užtikrinama, kad asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, galėtų pagal įstatymus gauti reikiamus kelionės dokumentus

Moldovos Respublikos įstatymai pabėgėlių apsaugos srityje iš esmės atitinka tarptautinius ir Europos standartus. Prieglobsčio įstatyme nustatyta būtina prieglobsčio institucinė sistema, teisinės procedūros ir principai. Šis įstatymas pakankamai gerai įgyvendinamas. Pabėgėlio statuso nustatymo procedūra yra aukštos kokybės ir toliau gerinama. Įstatymai garantuoja galimybę pasinaudoti šia procedūra ir tai daroma praktikoje. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui sudaromos visos sąlygos susitikti su atitinkamais asmenimis, jis palaiko gerus darbo santykius su prieglobsčio institucijomis ir pasienio policija. Negrąžinimo principas taikomas praktikoje. Manoma, kad pabėgėlio statuso nustatymo procedūra yra aukštos kokybės ir toliau gerinama. 2012 m. pabėgėlio statusas suteiktas 19 asmenų, humanitarinė apsauga – 45 asmenims. Iš viso priimta 119 sprendimų, taigi kokios nors formos apsauga buvo suteikta patenkinus daugiau kaip pusę prašymų. Kitos valstybės, kurių piliečių prašymai suteikti kokią nors apsaugą patenkinami dažniausiai, yra Armėnija, Afganistanas, Kirgizija ir Rusija; šie rodikliai galbūt reiškia, kad sprendimai priimami remiantis objektyvia ir naujausia informacija apie kilmės šalį ir kad apsauga suteikiama tiems asmenims, kuriems tarptautinės apsaugos iš tiesų reikia. Vis dėlto kilmės šalies informacijos sistemą reikia stiprinti ir skirti daugiau darbuotojų. Pirmosios instancijos[23] sprendimai labai retai keičiami apeliacinėje instancijoje – 2012 m. visi sprendimai liko galioti.

Penki Prieglobsčio ir integracijos departamento darbuotojai dirba Tarptautinės apsaugos ir prieglobsčio procedūros skyriuje. Manoma, kad šiuo metu jų pakanka, nes prieglobsčio prašymų vis dar gaunama palyginti mažai (2012 m. – 177, 2011 m. – 72), todėl tikrai užtenka laiko, kad būtų galima kokybiškai apklausti prieglobsčio prašytojus ir priimti sprendimus. Prieglobsčio ir integracijos departamento patalpose apklausoms skirtas vienas kambarys, jis yra tinkamai įrengtas ir jame prieglobsčio prašytojui suteikiama pakankamai privatumo. Pranešama, kad daugiau dėmesio skiriama labiausiai pažeidžiamiems asmenims, kaip antai nepilnamečiams, kankinimo ir smurto aukoms, patyrusiems traumas ar sutrikusios psichikos asmenims. Jiems paprastai suteikia pagalbą nevyriausybinės organizacijos „Memoria“ atstovas. Migracijos ir prieglobsčio biure po reformos įsteigtas naujas asmenų be pilietybės ir informacijos skyrius, kuriame dirba 4 darbuotojai. Šis skyrius nagrinėja prašymus suteikti asmens be pilietybės statusą[24] ir registruoja prieglobsčio prašytojus. Parengti klausimynas, pokalbio forma ir vadovas, taip užtikrinant, kad teisės aktų nuostatų būtų laikomasi praktikoje. Nuo 2012 m. vasario mėn. gauta 160 prašymų ir asmens be pilietybės statusas suteiktas 16 asmenų.

Užsieniečių integracijos Moldovos Respublikoje įstatymas įsigaliojo 2012 m. liepos 1 d. Parengtos socialinės ir kultūrinės adaptacijos paskaitų ir valstybinės kalbos kursų programos. Patvirtintos taisyklės dėl socialinio būsto nuomos užsieniečiams, gaunantiems paramą pagal integracijos programas, tvarkos ir sąlygų, taip pat apgyvendinimo centro darbo tvarkos taisyklės. Įstatymais garantuojamos visų formų apsaugos gavėjų ir prieglobsčio prašytojų visos teisės dirbti, nedirbančių – gauti bedarbio pašalpą, taip pat naudotis priemonėmis, padedančiomis išvengti nedarbo. Šioje srityje stebėti keli sėkmingi bandomieji projektai. Šio vertinimo metu pabėgėliai vis dar negalėjo gauti kelionės dokumentų, suteikiančių teisę išvykti iš Moldovos Respublikos teritorijos. Dėl problemų, kilusių per konkursą dėl asmens tapatybės dokumentų ir biometrinių pasų išdavimo, šie dokumentai bus išduodami tik nuo 2013 m. rugsėjo mėn. Vyriausybė 2012 m. gruodžio 28 d. patvirtino Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo centro darbo tvarkos taisykles. Centras veikia nuo 2010 m. rugsėjo mėn., jo priežiūra ir personalas finansuojami iš valstybės biudžeto. 2013 m. vasario 15 d. duomenimis, priėmimo centre gyveno 18 prieglobsčio prašytojų, 2 asmenys, kuriems suteikta humanitarinė apsauga, ir 1 pabėgėlio statusą turintis asmuo. Centrą nuolat lanko socialiniai darbuotojai, teisės konsultantai ir JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro atstovai. Apskritai, nors trūksta darbuotojų ir lėšų, gyvenimo sąlygos ir kokybė šiame centre yra geros.

Vertinimas pagal 2 skyriaus 3 temą „Prieglobsčio politika“ Prieglobsčio įstatymas tinkamai įgyvendinamas, o pabėgėlio statuso nustatymo procedūra yra aukštos kokybės ir toliau gerinama. Moldovos Respublikos asmens be pilietybės statuso nustatymo procedūrą galima laikyti pavyzdine. Integracijos srityje padaryta nemaža pažanga. Būtini tolesni veiksmai: · steigti vieno langelio principu veikiančius punktus kaip vieną iš institucijų, įgaliotų priimti prieglobsčio prašymus pagal Prieglobsčio įstatymo 52 skyrių; · rengti tęstinį policijos pajėgų ir pasienio policijos mokymą prieglobsčio srityje. Užtikrinti, kad prieglobsčio bylas nagrinėjantys teismai turėtų reikiamų šios srities žinių, pavyzdžiui, steigti specialius teismus arba skirti teisėjus, kurie specializuotųsi toje srityje; · toliau tobulinti metodiką, pagal kurią tvarkoma kilmės šalies informacija, ir užtikrinti, kad naujausia kilmės šalies informacija būtų aptariama teminiuose informaciniuose susirinkimuose; · skirti daugiau lėšų valstybės remiamoms integracijos priemonėms ir parengti priėmimo centro (-ų) darbuotojų etikos kodeksą.

Bendrasis vertinimas, 2 skyrius Komisijos nuomone, Moldovos Respublika iš esmės tenkina antrojo etapo 2 skyriaus kriterijus. Kai kurias rekomendacijas vis dar reikia toliau vykdyti, kaip aprašyta pirmiau.

3 skyrius. Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas

3 skyrius, 1 tema. Organizuoto nusikalstamumo, terorizmo bei korupcijos prevencija ir kova su jais

a) VRLVP kriterijai

· Įgyvendinama organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo strategija ir veiksmų planas, be kita ko, efektyviai koordinuojami atitinkamų valdžios institucijų veiksmai, taip pat atliekami veiksmingi tyrimai, baudžiamasis persekiojimas ir konfiskuojamos pajamos iš nusikaltimų

Nuo 2011 m. imtasi kelių veiksmų įgyvendinant Nacionalinę organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo strategiją. 2012 m. gegužės 4 d. įsteigta Nacionalinė organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo veiksmų koordinavimo taryba. Tai tarpžinybinė kolegiali institucija, įsteigta veiksmingam centrinės viešosios administracijos institucijų bendradarbiavimui ir jų veiklos koordinavimui užtikrinti, siekiant užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui ir su juo kovoti. 2012 m. birželio 8 d. patvirtintas veiksmų planas siekiant įgyvendinti po ES 2011 m. spalio–lapkričio mėn. vertinimo vizitų pateiktas rekomendacijas dėl specialių tyrimo priemonių ir kovos su organizuotu nusikalstamumu. Generalinė prokuratūra įsteigė Nacionalinę organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo veiksmų koordinavimo tarybą. Per 2012 m. 49 nusikalstamos grupės (šešios iš jų veikia tarptautiniu mastu), turinčios 229 aktyvius narius, įvykdė 70 nusikaltimų. Praktikoje pastebėta, kad pilietinė visuomenė aktyviau praneša apie neteisėtus veiksmus, griežčiau vedama duomenų apskaita ir sugriežtinta drausmė siekiant, kad nebūtų nuslepiami nusikaltimai ir kitos nusikalstamos veikos.

Įgyvendinant strategiją ir veiksmų planą 2013 m. kovo 5 d. taip pat pradėta esminė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reforma. Pagrindiniai šios reformos principai ir tikslai yra šie: teisėsaugos institucijų darbą atsieti nuo politikų įtakos; demilitarizuoti Specialiųjų pajėgų departamentą; didinti teisėsaugos tarnybų įtaką visoje šalies teritorijoje geriau koordinuojant dislokuojamus policijos dalinius; geriau derinti ir koordinuoti įvairių policijos padalinių darbą siekiant, kad nesutaptų kompetencijos sritys ir būtų išvengta darbo kartojimo; efektyviau reaguoti į didelio masto ir sunkius nusikaltimus atliekant labiau specializuotus nusikalstamų veikų tyrimus kartu su lygiagrečiu prokuratūrų darbu. Reformavus Vidaus reikalų ministeriją pristatyti ir šiuo metu diegiami du nauji principai: su sunkių nusikaltimų ir organizuoto nusikalstamumo bylomis dirbančių policijos dalinių specializacija ir žvalgybos informacija grindžiamas viešosios tvarkos palaikymas. Policijos departamente įsteigtas Analizės skyrius, kuriame dirba penki žvalgybos analitikai naudodamiesi I2 ir IT analizės priemone „Letizia“. Visuotinai pripažįstama, kad šia reforma puikiai pavyko atsieti politikos formavimo procesą nuo politikos įgyvendinimo. Pagal geriausius ES ir tarptautinius standartus naujieji su policijos darbu susiję ministro įgaliojimai, kitaip negu iki šiol, nebeapima nusikalstamų veikų tyrimo užduočių. Pirmasis teigiamas reformos rezultatas yra tai, kad Vyriausybė vidaus reikalų ministro pasiūlymu paskyrė policijos vadovą. Reformuojant VRM specialiosios pajėgos buvo reorganizuotos, demilitarizuotos ir įtrauktos į Bendrosios policijos inspekcijos struktūrą.

Taip pat imtasi priemonių teismo ekspertizės laboratorijoms stiprinti. 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 399 sudarytai tarpinstitucinei darbo grupei pavesta kurti teisinę ir reguliavimo sistemą, reikalingą DNR duomenų bazei ir DNR laboratorijai įkurti ir valdyti. 2013 m. birželio mėn. iš Austrijos atvykę ekspertai padės Vidaus reikalų ministerijai parengti įstatymą dėl DNR. Techninės ir teismo ekspertizės sričių įrangai ir personalo mokymui bus skirta 2 mln. EUR suma.

Priimtos visos atitinkamos tarptautinės konvencijos; apskritai galima manyti, kad dabartinė teisėsaugos teisės aktų ir institucinė sistema atitinka Sąjungos acquis ir geriausius ES standartus, o ją įgyvendinant padaryta didelė pažanga. Vis dėlto konfiskavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, palyginti su tarptautiniais standartais ir Sąjungos acquis, tebėra spragų, daugiausia susijusių su įgaliojimais įšaldyti turtą ir konfiskavimu iš trečiųjų asmenų.

Moldovos Respublika turėtų nustatyti griežtesnes įmonių registravimo taisykles ir įmonių baudžiamosios atsakomybės nuostatas, kad būtų ribojamas naudojimasis įmonėmis kaip priedanga plaunant iš nusikaltimų gautus pinigus ir nuslepiant nusikalstamu būdu įgytą turtą. Konfiskavimo statistikos duomenimis, palyginti su tuo, kiek priimama apkaltinamųjų nuosprendžių, konfiskuojamos sumos yra nedidelės. Moldovos institucijos turėtų daugiau naudotis savo įgaliojimais konfiskuoti. Moldovos Respublika turėtų įsteigti centralizuotą turto susigrąžinimo tarnybą, kuri padėtų nustatyti ir atsekti pajamas iš nusikaltimų tiriant nusikalstamas veikas tiek šalies, tiek tarpvalstybiniu mastu ir efektyviai keistis informacija su ES valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybomis.

Vertinimas pagal 3 skyriaus 1a temą „Organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo prevencija ir kova su jais“ Vidaus reikalų ministerijos reformos įgyvendinimas buvo tinkamai suplanuotas ir pradėtas. Kovoti su sunkiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu įgaliotų teisėsaugos institucijų darbas yra gerai koordinuojamas, artėja prie Europos standartų ir duoda rezultatų. Norint, kad reforma būtų tvari ir duotų visapusiškos naudos, reikia toliau tobulinti šios srities techninę bazę ir į ją investuoti. Būtini tolesni veiksmai: · toliau kurti policijos strateginės žvalgybos informacijos analizės modelį pagal žvalgybos informacija grindžiamo viešosios tvarkos palaikymo koncepciją. Stiprinti pastangas geriau koordinuoti visų Nacionalinės patrulių inspekcijos departamentų patruliavimo užduotis. Panaikinti Saugumo ir žvalgybos tarnybos techninio pobūdžio tarpininkavimą dėl pranešimų perėmimo (pasiklausymo), nes nusikalstamų veikų tyrimo tikslais tokia veikla turėtų užsiimti tik teisėsaugos institucijos; · stiprinti konfiskavimo teisinę sistemą, įsteigti turto susigrąžinimo tarnybą, siekti didesnio juridinių asmenų skaidrumo ir nuosekliai naudotis įgaliojimais konfiskuoti.

· Įgyvendinami prekybos žmonėmis prevencijos teisės aktai ir atitinkamas nacionalinis veiksmų planas, be kita ko, veiksmingai koordinuojamas valstybės institucijų darbas ir užtikrinama veiksminga prekybos žmonėmis aukų, ypač vaikų, apsauga

Moldovos Respublika per paskutinius dvejus metus padarė didelę pažangą kovodama su prekyba žmonėmis, modernizuodama tam skirtą teisinę ir institucinę sistemą. Akivaizdu, kad kovos su prekyba žmonėmis politika yra svarbus politinės darbotvarkės prioritetas. 2010–2011 m. nacionalinis veiksmų planas ir 2012–2013 m. nacionalinis veiksmų planas (jame suplanuoti 2012 m. veiksmai) buvo atitinkamai įgyvendinti 75 proc. (visiškai) ir 11 proc. (iš dalies). Daug šiame plane numatytų veiksmų įvykdyta, be kita ko, todėl, kad paramą teikė tarptautinės ir nevyriausybinės organizacijos pagal kelias tarptautines programas. 2013 m. antrojoje pusėje bus parengtas naujas 6-asis kovos su prekyba žmonėmis veiksmų planas. Statistikos duomenimis[25], 2012 m. pasienyje nustatyta 18 prekybos žmonėmis atvejų (dalyvavo 35 asmenys), 2010 m. – 10 atvejų (15 asmenų), o 2011 m. – 13 atvejų (29 asmenys). Daugiau nei pusė šių atvejų išaiškinti Kišiniovo oro uoste. Dauguma aukų buvo jaunos merginos, parduodamos į Jungtinius Arabų Emyratus, Turkiją, Šiaurės Kiprą, Saudo Arabiją ir labai retai į ES valstybes.

Kovai su prekyba žmonėmis skirti įstatymai ir kiti teisės aktai atitinka šios srities tarptautinius ir Europos standartus: ratifikuoti ir įgyvendinami Palermo protokolas, papildantis JT konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (2000 m.), ir Europos Tarybos konvencija dėl kovos su prekyba žmonėmis, priimta 2005 m. Varšuvoje. Kovai su prekyba žmonėmis skirtos nacionalinės sistemos pagrindas yra svarbiausių institucijų tarpžinybinis bendradarbiavimas įtraukiant pilietinę visuomenę. Šioje sistemoje taip pat svarbus žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris, pagal kurį aukų poreikiams teikiama pirmenybė. Vis daugiau pastangų dedama tarptautinio policijos ir teismų bendradarbiavimo srityje, be kita ko, vyksta derybos dėl dvišalių susitarimų su kai kuriomis šalimis, į kurias parduodami žmonės. Reformuojant Vidaus reikalų ministeriją Kovos su prekyba žmonėmis centras buvo visiškai sujungtas su Bendrąja policijos inspekcija, o jo direktoriumi paskirtas civilis asmuo, turintis daug patirties kovos su prekyba žmonėmis srityje.

Kovos su prekyba žmonėmis politikos įgyvendinimas praktikoje, nors dedama nemažai pastangų skirti tam biudžeto lėšų (finansinių ir žmogiškųjų išteklių), vis dar atrodo nepakankamas, turint omenyje, kad reikia siekti visapusiškos vyriausybės atsakomybės ir ilgalaikio veiksmų tvarumo. Vyriausybė deda vis daugiau pastangų siekdama šio tikslo. Šiuo metu valstybė (dėl galiojančios teisinės sistemos) negali finansuoti NVO ir tai šiek tiek trukdo visapusiškai bendradarbiauti su pilietine visuomene, tačiau neseniai pritarta įstatymo projektui dėl privačių socialinių paslaugų teikėjų finansavimo valstybės lėšomis. Siekiant rinkti duomenis tebekuriama nacionalinė prekybos žmonėmis statistikos duomenų bazė. Teisėsaugos institucijos turi savo tyrimų ir baudžiamųjų procesų duomenų bazę, o Darbo ir socialinės apsaugos ministerija – asmenų, kuriems teikia paramą, duomenų bazę. Neseniai Nacionalinio kovos su prekyba žmonėmis komiteto nuolatinis sekretoriatas bendradarbiaudamas su VRM pradėjo bandomąjį projektą, kuriuo siekiama suderinti duomenų rinkimą.

Vyriausybė supranta, kokia svarbi yra prevencija, ir jos siekia, o nacionalinėje paramos prekybos žmonėmis aukoms sistemoje taip pat teikiama pagalba galimoms aukoms ir pažeidžiamoms grupėms. Tačiau atrodo, kad prevencijos samprata yra iš dalies per siaura – turėtų būti siekiama pašalinti pagrindines prekybos žmonėmis priežastis. Todėl Vyriausybė, padedama specialių šios srities NVO, stengiasi geriau apsaugoti pažeidžiamus vaikus; šiuo metu svarstomas vaikų apsaugos įstatymo projektas. Įrengti specialūs kambariai vaikams apklausti, be to, regionuose bus įrengtos papildomos specialios aukų ir liudytojų apklausos patalpos. Policijai, sveikatos priežiūros ir socialiniams darbuotojams parengta gairių, ką daryti susidūrus su smurtu šeimoje. Be to, Finansų ministerija skirs lėšų 2013 m. visuomenės sąmoningumo ugdymo kampanijoms rengti. Kampanijos, kuriomis siekiama paveikti visuomenės nuomonę apie internetinių nusikaltimų pavojingumą ir žalą, vyksta iki 2013 m. rugpjūčio mėn., vėliau tų pačių metų spalio mėn. vyks kovos su prekyba žmonėmis kampanijų savaitė ir bus minima ES kovos su prekyba žmonėmis diena.

Atrodo, kad Vyriausybė yra tvirtai pasiryžusi kovoti su valstybės tarnautojų ir pareigūnų korupcija ir įsitraukimu į prekybą žmonėmis. 2012 m. pradėti 11 asmenų, kurie priskiriami valstybės pareigūnų grupei, nusikalstamų veikų tyrimai: 7 asmenų bylos perduotos nagrinėti teismui, informacija apie vieną asmenį įslaptinta, o 3 asmenų nusikalstamų veikų tyrimai tebevyksta.

Vertinimas pagal 3 skyriaus 1b temą „Prekybos žmonėmis prevencija“ Įgyvendinant Nacionalinį veiksmų planą padaryta didelė pažanga. Kovos su prekyba žmonėmis nacionalinės sistemos pagrindas yra daugelio institucijų bendradarbiavimas, taip pat įtraukiant pilietinę visuomenę. Numatoma skirti daugiau lėšų ir darbuotojų siekiant užtikrinti valstybės atsakomybę už kovos su prekyba žmonėmis politikos įgyvendinimą. Būtini tolesni veiksmai: · stiprinti nacionalinę kovai su prekyba žmonėmis skirtą duomenų bazę, į kurią duomenis teikia visos teisėsaugos institucijos, taip pat viešosios ir privačios organizacijos, teikiančios paramą aukoms. Skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių nacionaliniam veiksmų planui įgyvendinti; · nacionalinę prekybos žmonėmis aukų ir galimų aukų apsaugos sistemą susieti su nacionaline vaikų apsaugos sistema. Įkurti nacionalinį paramos aukoms, jų apsaugos ir kompensacijų mokėjimo joms fondą; · toliau siekti, kad parama ir medicinos pagalba prekybos žmonėmis aukoms ir galimoms aukoms atitiktų būtiniausius kokybės standartus, ir pripažinti socialinių darbuotojų reikšmę. Įgyvendinti privačių socialinių paslaugų teikėjų akreditacijos įstatymą ir taisykles.

· Įgyvendinami korupcijos prevencijos ir kovos su ja teisės aktai užtikrinant efektyvų nepriklausomos kovos su korupcija tarnybos darbą; rengiami etikos kodeksai ir kovos su korupcija mokymai, pirmiausia skirti teisėsaugos ir teismų sistemoje dirbantiems valstybės pareigūnams

Per paskutinius ketverius metus Moldovos Respublika kovodama su korupcija padarė didelę pažangą; neseniai išaiškinti keli atvejai, kai aukšto rango pareigūnai piktnaudžiavo savo pareigomis. Neseni įvykiai Moldovos Respublikoje atskleidė, kad netiesioginė politinė kovos su korupcija institucijų priklausomybė trukdo profesionaliai ir nešališkai atlikti aukšto rango pareigūnų tyrimus. Tyrimais nederėtų piktnaudžiauti, paversti jų politinės kovos ginklu. Turi pakakti garantijų nepriklausomam ir efektyviam kovos su korupcija institucijų darbui užtikrinti. Šių institucijų aukščiausiojo rango pareigūnai turi būti skiriami pagal objektyvius ir skaidrius kriterijus.

Moldovos Respublika 2011 m. liepos mėn. Parlamento sprendimu priėmė 2011–2015 m. nacionalinę kovos su korupcija strategiją – tai yra sudėtingas ir gerai parengtas programinis dokumentas. 2012 m. vasario mėn. Parlamentas patvirtino strategijos įgyvendinimo 2012–2013 m. veiksmų planą[26]. Daugelis jame numatytų priemonių buvo atidėtos arba neįgyvendintos visiškai, o įgyvendinamų priemonių poveikis dar neaiškus. Nežinoma, kokie terminai galės būti nustatyti toms priemonėms, kurios dar neįgyvendinamos.

Korupcijos prevencijos srityje Moldovos Respublika ėmėsi priemonių viešojo sektoriaus skaidrumui didinti, kad visuomenė pradėtų labiau pasitikėti valdžios institucijomis, vyriausybės sprendimų priėmimo procesas būtų artimesnis žmonėms ir mažėtų pažeidžiamumas korupcijai. Be kita ko, Moldovos Vyriausybė pagal plataus masto duomenų atvirumo programą teikia visuomenei įvairios viešos informacijos, įskaitant informaciją apie biudžetą, duomenų sąvadus atvirų duomenų formatu. Moldovos Respublika 2008 m. taip pat įpareigojo teisės aktų projektų rengėjus skelbti šiuos projektus internete ir suteikti piliečiams galimybę teikti pastabas dėl jų.

Svarbių įgaliojimų korupcijos prevencijos srityje turi Nacionalinis kovos su korupcija centras (toliau – NKKC), o Moldovos institucijos pradėjo įgyvendinti sąžiningumo planus, pagrįstus korupcijos rizikos vertinimu kiekvienoje institucijoje[27]. NKKC specialistai Vyriausybės arba Parlamento prašymu taip pat konsultuoja teisės aktų projektų rengėjus kovos su korupcija klausimais.

Kovos su korupcija srities kompetenciją pasidalijo NKKC ir speciali prokuratūra kovai su korupcija. NKKC darbuotojai daugiausia atlieka tiriamąjį darbą, o prokuroras kovai su korupcija vadovauja veiklai ir ją prižiūri, išduoda įvairius įgaliojimus arba atliekant tyrimą prašo išduoti įvairius teismo orderius. 2012 m. pertvarkyto NKKC priežiūrą iš Vyriausybės[28] perėmė Parlamentas, tačiau nuo 2013 m. gegužės mėn. jo kontrolė vėl atiteko Vyriausybei.

Tikrinti darbuotojų gyvenimo būdą[29] ir sąžiningumą numatyta NKKC įstatuose, o Moldovos valdžios institucijos svarsto galimybę taip tikrinti visą viešosios administracijos personalą. Nustatyti neatitikimai gali atskleisti pažeidimus, dėl kurių galima imtis sankcijų ir prireikus atleisti pažeidėjus iš darbo. Išsami gyvenimo būdo tikrinimo tvarka vis dar rengiama. Šiuo metu reikiamas technines telefoninių pokalbių pasiklausymo priemones turi tik Informacijos ir saugumo tarnyba. NKKC leidžiama tiesiogiai pasiklausyti pokalbių, daryti nuorašus ir garso įrašus prokurorams. Finansiniai tyrimai yra Moldovos Respublikos teisėsaugos institucijų silpnoji vieta. Finansinius tyrimus atliekančių tyrėjų, kurie būtų tikri šios srities specialistai, trūkumas padaro daug žalos, turint omenyje tokių tyrimų sudėtingumą, ir galiausiai tai trukdo susigrąžinti turtą iš nuteistų kaltinamųjų.

Teisėjų imuniteto panaikinimas atliekant korupcinių nusikalstamų veikų tyrimus (324 ir 326 straipsniai) yra sveikintinas žingsnis reikiama linkme. Reikėtų apsvarstyti galimybę imtis panašių žingsnių dėl visų kitų pareigūnų, turinčių imunitetą, grupių.

2011 m. teismai priėmė 314 sprendimų bylose dėl korupcijos, tačiau tik nedaugelis iš jų buvo susiję su aukšto rango pareigūnais: 213 bylų priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, 18 bylų kaltinamieji buvo išteisinti, 83 teismo procesai nutraukti. 2012 m. priimti 293 sprendimai – 197 apkaltinamųjų nuosprendžių, 27 išteisinamieji nuosprendžiai, 69 teismo procesai nutraukti. 2012 m. laisvės atėmimo bausmė nuteistiesiems skirta tik 17 bylų, o pagal visus kitus nuosprendžius skirtos piniginės baudos ar lygtinės laisvės atėmimo bausmės arba nuteistiesiems uždrausta ateityje eiti pareigas viešajame sektoriuje. Tokia praktika nėra priimtina – iš to matyti teismų nuolaidumas nusikaltėliams. NKKC užsakė atlikti analitinį tyrimą siekdamas su MIAPAC[30] pagalba įvertinti visų teismuose nagrinėtų korupcijos bylų apkaltinamųjų nuosprendžių bausmių dydį. Taip pat patartina surengti diskusijas su Moldovos teisminėmis institucijomis dėl taikomų bausmių (pateikti gaires dėl nuosprendžių), kad būtų užtikrinta, jog nuteistiesiems korupcijos bylose būtų skirtos atgrasomąjį poveikį turinčios sankcijos.

Nacionalinė sąžiningumo užtikrinimo komisija (toliau – NSUK) yra savarankiška nuo kitų vyriausybės tarnybų, kitų subjektų ir privačių asmenų nepriklausoma viešoji institucija. Jos narius penkerių metų kadencijai skiria Parlamentas. NSUK yra atsakinga už turto, interesų ir nesuderinamumo deklaracijas. Jos steigimo įstatymas įsigaliojo 2012 m. kovo 1 d., tačiau NSUK pradėjo dirbti tik 2013 m. kovo 1 d. Numatytas NSUK etatų skaičius – 21; jau įdarbinta 12 darbuotojų. NSUK prižiūri visus aukšto rango pareigūnus, prokurorus, teisėjus, valstybės tarnautojus ir kitus vadovaujamas pareigas einančius asmenis, iš viso apie 25 000 valstybės tarnautojų. Su programine įranga ir techniniais pajėgumais susijusių išteklių NSUK turi nedaug. Naujai sudaryta NSUK dar neturi daug patirties turto deklaravimo, interesų deklaravimo ir nesuderinamumo kontrolės srityje.

Neseniai priimtu įstatymu padvigubinti NKKC darbuotojų atlyginimai (pradedančio darbuotojo atlyginimas – 500 EUR – prilygsta Aukščiausiojo Teismo teisėjo arba generalinio prokuroro pavaduotojo atlyginimui), tačiau dėl to, siekiant subalansuoti sistemą, gali reikėti sudaryti tokias pačias sąlygas prokuratūros kovai su korupcija prokurorams.

GRECO įvertinusi Moldovos Respubliką pateikė 17 rekomendacijų, iš kurių 9 susijusios su partijų finansavimu, o 8 pateiktos dėl inkriminavimo. GRECO ataskaitoje pripažįstama, kad visas rekomendacijas labai stengiamasi įgyvendinti. Iki šiol dar nėra priimta teisės akto dėl šių rekomendacijų, tačiau Centrinės rinkimų komisijos[31] sudaryta darbo grupė parengė ir viešai apsvarstė įstatymo projektą, kurį dabar reikia priimti. Teisėjų imuniteto panaikinimas atliekant korupcinių nusikalstamų veikų tyrimus (324 ir 326 straipsniai) yra sveikintinas žingsnis reikiama kryptimi. Reikėtų apsvarstyti galimybę imtis panašių žingsnių dėl visų kitų pareigūnų, turinčių imunitetą, grupių.

Vertinimas pagal 3 skyriaus 1c temą „Korupcijos prevencija ir kova su ja“ Imtasi ryžtingų veiksmų stiprinant NKKC ir prokuratūrą kovai su korupcija, taip pat pradėjo dirbti Nacionalinė sąžiningumo užtikrinimo komisija. Norint užtikrinti visišką visų kovos su korupcija institucijų politinį nepriklausomumą reikia toliau imtis patikimų prevencinių priemonių, skirti pakankamai lėšų ir papildomomis priemonėmis stiprinti pajėgumus. Būtini tolesni veiksmai: · sukurti patikimą, tik kvalifikaciniais ir objektyviais kriterijais pagrįstą skyrimo į tarnybą sistemą, pagal kurią būtų skiriami kovos su korupcija institucijų, prokuratūros ir Aukščiausiojo Teismo aukščiausio rango pareigūnai, kad būtų užtikrintas nešališkas ir nepriklausomas jų darbas. Prokuratūrą kovai su korupcija sujungti su NKKC ir apriboti jos veiklą, paliekant jai tik aukšto lygmens korupcijos bylas. Gerinti darbo užmokesčio sistemą ir didinti darbuotojų skaičių visose kovos su korupcija institucijose (NKKC, prokuratūroje kovai su korupcija, NSUK); · toliau tobulinti turto deklaravimo, neteisėto turto ir interesų konfliktų kontrolės teisės aktus ir praktiką ir stiprinti teisėsaugos institucijų gebėjimus atlikti finansinius tyrimus. Remiantis geriausia Europos patirtimi įgyvendinti NKKC darbuotojų gyvenimo būdo tikrinimo taisykles ir sukurti bendradarbiavimo mechanizmą, atliekant gyvenimo būdo tikrinimus kartu su NSUK. Remiantis geriausia tarptautine patirtimi persvarstyti likusį pareigūnų imunitetą. Mokyti teisėjus, prokurorus ir teisėsaugos darbuotojus europinės telefoninių pokalbių pasiklausymo praktikos.

· Įgyvendinami pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos teisės aktai ir strategija, taip pat įgyvendinami atitinkami teisės aktai dėl nusikaltėlių turto konfiskavimo (įskaitant nuostatas dėl tarpvalstybinių aspektų)

Moldovos Respublikos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu (KPPTF) teisinė sistema yra labai visapusiška ir išsami. Moldovos KPPTF sistemoje dalyvauja daugybė įvairius vaidmenis ir funkcijas atliekančių administracinių institucijų ir jos visos efektyviai vykdo savo įgaliojimus. Įvairių institucijų tarpusavio koordinavimo ir bendradarbiavimo lygis yra aukštas ir atitinka tarptautinius standartus.

2012 m. Moldovos Respublika priėmė ir įgyvendino kelis įstatymus (Kapitalo rinkos įstatymą, Mokėjimo sistemų ir elektroninių pinigų įstatymą, Specialiosios tyrimo veiklos įstatymą) ir įgyvendinimo teisės aktus (Sprendimą dėl KPPTF priemonių taikymo ne bankų finansų rinkai taisyklių), taip pat nurodymus ir rekomendacijas, kaip pašalinti kai kuriuos Europos Tarybos MONEYVAL komiteto 3-iojoje abipusio vertinimo ataskaitoje nustatytus trūkumus. Vis dar reikia pašalinti kelis nedidelius trūkumus, susijusius su baudžiamąja atsakomybe už pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą, ir šiuo tikslu Moldovos valdžios institucijos parengė teisės aktų pakeitimus, kurie šiuo metu priimami. Tačiau galiojantys teisės aktai dėl šių nusikaltimų atitinka Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF), ES ir tarptautines konvencijas. 2011 m. iš 151 Finansinės žvalgybos padalinio pradėto tyrimo kaltinamieji aktai pateikti 4 bylose, o apkaltinamieji nuosprendžiai priimti 2 bylose.

Visos institucijos aktyviai dalyvaus įgyvendinant 2013–2017 m. nacionalinę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu strategiją, kurią ketina patvirtinti Moldovos Parlamentas. Konkrečios užduotys, pareigos ir terminai veiksmų plane nustatyti kiekvienai iš šių institucijų, kurių veiklą koordinuoja Pinigų plovimo prevencijos ir kovos su juo biuras[32] ir prižiūri speciali Moldovos Parlamento komisija. Atrodo, kad Moldovos KPPTF sistemai priklausančių finansų įstaigų priežiūra ir kontrolė, atliekamos Moldovos nacionalinio banko, Nacionalinės finansų rinkų komisijos ir Pinigų plovimo prevencijos ir kovos su juo biuro, yra tinkamos ir atitinka tarptautinius standartus. Finansų įstaigos deramai imasi prevencinių priemonių pagal FATF ir ES standartus: tinkamo klientų tikrinimo, sustiprintų tapatybės nustatymo priemonių, tęstinių verslo santykių, politikoje dalyvaujančių asmenų, faktiškojo savininko, elektroninių pervedimų, apskaitos, mokymo, vidaus darbo tvarkos ir politikos, atitikties vienetų, pranešimų apie įtartinus sandorius.

2012 m. gruodžio mėn. Europos Tarybos MONEYVAL komiteto ataskaitoje pripažinta, kad Moldovos Respublika nuosekliai daro pažangą vartotojų tikrinimo ir pranešimo srityse. Atsižvelgiant į šią ataskaitą Moldovos Respublikai nuo 2012 m. gruodžio mėn. taikoma supaprastinta stebėsenos tvarka.

Vertinimas pagal 3 skyriaus 1d temą „Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija“ KPPTF teisinė sistema yra visapusiška ir tinkamai įgyvendinama. Atitinkamų institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo lygis yra pakankamas ir atitinka Europos ir tarptautinius standartus. Būtini tolesni veiksmai: · toliau griežtinti pagal KPPTF teisinę sistemą skiriamas sankcijas, didinti bausmes ir gerinti KPPTF lėšų konfiskavimo, įšaldymo ir sulaikymo tvarką. Įgyvendinti nustatytų su finansais nesusijusios komercinės veiklos rūšių ir profesijų priežiūros priemones. Tarpvalstybinę veiklą, kurioje naudojami pinigai, suderinti su galiojančiais ES teisės aktais ir FATF standartais; · toliau sistemingai ir laiku įgyvendinti 2013–2017 m. nacionalinę KPPTF strategiją ir MONEYVAL parengtą rekomenduojamų veiksmų planą.

· Įgyvendinama nacionalinė kovos su narkotikais strategija ir susijęs veiksmų planas sienos perėjimo punktams suteikiant prieigą prie informacijos apie konfiskuotus narkotikus ir susijusius asmenis; toliau plėtojamas bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su atitinkamomis tarptautinėmis kovos su narkotikais srities organizacijomis

2011–2018 m. nacionalinė kovos su narkotikais strategija ir 2011–2013 m. nacionalinis kovos su narkotikais veiksmų planas įgyvendinami pagal Europos standartus. Šiuo metu rengiamas naujas 2014–2018 m. nacionalinis kovos su narkotikais veiksmų planas, pagal kurį bus vienodai svarbu kovoti tiek su narkotikų vartojimu, tiek su prekyba narkotikais.

Pagal veiksmų planą Moldovos Respublika 2012 m. balandžio mėn. prisijungė prie Europos Tarybos Pompidou grupės. 2012 m. pasirašius susitarimo memorandumą su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru (ENNSC), pradėta sėkmingai bendradarbiauti.

2011 m. įsteigta Nacionalinė kovos su narkotikais komisija koordinuoja vyriausybinių institucijų tarpžinybinį bendradarbiavimą ir palaiko ryšius su nevyriausybinėmis institucijomis bei pilietine visuomene, su jomis tardamasi visais kovos su narkotikais politikos klausimais. Atitinkamos įstaigos labai gerai bendradarbiauja ir tarpusavyje koordinuoja darbą. Vadovaujantis subalansuotu požiūriu tarnybos, atsakingos už narkotikų paklausos mažinimą, derina darbą su tarnybomis, kurių užduotis – mažinti jų pasiūlą.

VRM Bendrosios policijos inspekcijos Kovos su narkotikais direkcija labai sėkmingai bendradarbiauja su prevencijos ir priežiūros institucijomis. Su NVO, kurios padeda teikti pagalbą narkotikų vartotojams, bendradarbiaujama patenkinamai, tačiau atrodo, kad imamasi daugiau veiksmų dėl ŽIV, o ne narkotikų vartojimo prevencijos ir jų daromos žalos mažinimo. Nuo 2004 m. imta taikyti alternatyvius gydymo būdus, sveikatos bei priežiūros centruose tiekiamas metadonas.

Apie visas su narkotikais susijusias ir kitų rūšių nusikalstamas veikas pranešama ir jos registruojamos kaip nusikaltimai integruotoje automatinėje informacinėje sistemoje, VRM sukurtoje siekiant registruoti nusikalstamas veikas, baudžiamąsias bylas ir nusikaltimus įvykdžiusius asmenis. Sėkmingai įvykdytos kelios specialios kovos su narkotikais operacijos. 2012 m. užregistruotos 1 457 su narkotikais susijusios nusikalstamos veikos ir aptiktos 8 nusikalstamos grupės, neteisėtai prekiaujančios narkotikais. 2012 m. konfiskuota 304 kilogramai ir 890 gramų narkotikų. Rajonuose pagrindinių teismo ekspertizės pajėgumų pakanka, tačiau neįmanoma atlikti preliminarių narkotikų testų tiriant sulaikytas medžiagas, todėl analizę tenka atlikti atskirose teismo ekspertizės laboratorijose, o toks darbas yra ilgai trunkantis ir nenašus.

Moldovos Respublika nėra svarbi prekybos narkotikais ar jų gamybos šalis, tačiau per ją narkotikai gabenami į Vakarų Europą. Iki šiol sėkmingai kovoti su narkotikais trukdė tai, kad policijos pareigūnams trūksta reikiamos specializacijos ir įrangos. Vyriausybė ryžtingais veiksmais siekia ištaisyti tokią padėtį vykdydama dabartinę policijos reformą; ji didina darbuotojų skaičių VRM Kovos su narkotikais direkcijos specializuotuose kovos su narkotikais skyriuose ir pertvarko šiuos skyrius.

Kova su marihuanos auginimu namų sąlygomis pastaraisiais metais buvo vienas svarbiausių Kovos su narkotikais direkcijos uždavinių, tačiau 2012 m. atskleista didėjanti sintetinių kanabinoidų ir sintetinių katinonų vartojimo problema.

Pranešama, kad sintetiniai narkotikai yra labai paplitę (amfetaminai, metamfetaminai, sintetinis kanabinolis ir kai kurie sintetiniai analgetikai, kaip antai tramadolis, kurie yra pigūs ir jų galima gana lengvai gauti). Reaguodama į šią tendenciją VRM paprašė Vyriausybės įtraukti daugelį šių sintetinių narkotikų į oficialų uždraustų medžiagų sąrašą. Taip pat vis labiau populiarėja daugelio įvairių narkotikų rūšių vartojimas (maišomi įvairūs narkotikai arba narkotikai su alkoholiu ir kitomis medžiagomis).

Vertinimas pagal 3 skyriaus 1e temą „Kovos su narkotikais politikos įgyvendinimas“ Nacionalinės kovos su narkotikais strategijos 2011–2013 m. veiksmų planas ir institucinė sistema sėkmingai įgyvendinami, institucijos gerai bendradarbiauja tarpusavyje. Nacionalinė kovos su narkotikais komisija sėkmingai dirba, VRM Kovos su narkotikais direkcija yra gerai organizuota ir neseniai labai sustiprino savo operatyvinio lygmens analitinius gebėjimus. NVO turi toliau dalyvauti veikloje, kuria mažinama narkotikų paklausa ir jų daroma žala. Būtini tolesni veiksmai: · toliau stiprinti pastangas aprūpinti policiją techninėmis priemonėmis, reikalingomis jos veikloje aptinkamoms medžiagoms nustatyti; · užtikrinti, kad NVO toliau dalyvautų kovojant su narkotikais ir gydant priklausomybės nuo narkotikų aukas.

· Atitinkamų Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos konvencijų ir GRECO rekomendacijų įgyvendinimas minėtose srityse

Organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo įstatymas ir strategija visiškai atitinka JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir papildomų jos protokolų nuostatas.

b) Poveikio vertinime pateiktos rekomendacijos

· Užkirsti kelią korupcijai ir kovoti su ja visais lygmenimis ir visose srityse.

Įgyvendinta iš dalies – žr. atitinkamą VRLVP kriterijų punktą. Be to, teikiant paramą pagal Kovos su korupcija, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu Moldovos Respublikoje projektą (MOLICO) parengtas praktinis mokymo tirti korupciją ir su korupcija susijusias nusikalstamas veikas vadovas. Jis skirtas kovos su korupcija srities prokurorams ir tyrėjams, dirbantiems prokuratūroje kovai su korupcija, Nacionaliniame kovos su korupcija centre, VRM ir Saugumo ir žvalgybos tarnyboje.

· Aktyviau rinkti duomenis apie nusikaltėlius ir organizuotas nusikalstamas grupes nacionaliniu lygmeniu, be kita ko, sukuriant ir (arba) tobulinant nacionalines duomenų bazes.

Žr. VRLVP kriterijų punktą šios ataskaitos 17, 18 ir 24 p.

· Toliau dėti pastangas gerinti duomenų rodiklius ir duomenų apie nusikalstamumą rinkimą visose nusikalstamos veiklos srityse.

Žr. VRLVP kriterijų punktą šios ataskaitos 17, 18 ir 24 p.

· Visose srityse teikti pirmenybę kovos su korupcija veiksmams ir juos įgyvendinti, be kita ko, apimant platesnio masto teisinės valstybės aspektus. Nacionalinės valdžios institucijos turėtų būti pajėgios kovoti su korupcija visais lygmenimis – centriniu, regioniniu, vietos ir konkrečių sektorių; ypač daug dėmesio jos turėtų skirti teisėsaugos institucijoms ir muitinei.

Žr. VRLVP kriterijų punktą šios ataskaitos 19–22 p.

· Užtikrinti veiksmingą prekybos žmonėmis aukų apsaugą ir ją toliau gerinti, teikti šioms aukoms pagalbą ir paramą.

Žr. VRLVP kriterijų punktą šios ataskaitos 18 ir 19 p.

· Su Moldovos valdžios institucijomis turėtų būti susitarta dėl turto konfiskavimo procedūrų, kad būtų galima atgauti pavogtą nuosavybę arba iš jos gautą pelną, taip pat sumažinti organizuotų nusikalstamų grupių finansinę galią, sudarant sąlygas jas išardyti.

Žr. VRLVP kriterijų punktą šios ataskaitos 17, 22 ir 23 p.

3 skyrius, 2 tema. Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

a) VRLVP kriterijai

· Įgyvendinamos tarptautinės konvencijos (visų pirma Europos Tarybos konvencijos) dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose

Moldovos Respublikoje veikia visapusiška ir atnaujinta tarptautinio teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose teisinė sistema. 2012 m. gruodžio 26 d. priimtas įstatymas dėl Europos Tarybos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrojo papildomo protokolo ratifikavimo. Ši iš kelių tarptautinių, regioninių ir nacionalinių priemonių sudaryta sistema teikia galimybę, laikantis Europos standartų, tinkamai teikti prašymus ir pasiūlymus dėl tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose. Teisinė sistema apima tradicines bendradarbiavimo sritis, kaip antai ekstradiciją, teismo pavedimus, baudžiamųjų bylų perdavimą ir perėmimą, prašymus pripažinti ir vykdyti užsienio teismų apkaltinamuosius nuosprendžius baudžiamosiose bylose ir prašymus perduoti nuteistuosius. Šioje sistemoje taikomos tam tikros nuostatos dėl labai veiksmingų tyrimo priemonių naudojimo, kaip antai teismo posėdžių-videokonferencijų, tarpvalstybinių stebėjimų, kontroliuojamųjų gabenimų, slaptų operacijų ir jungtinių tyrimų grupių. Taigi teisinė sistema yra pakankamai tvirta, kad patenkintų vis didėjančius poreikius bendradarbiauti kovojant su sunkiausiais nusikaltimais, kaip antai terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais, prekyba žmonėmis, korupcija, elektroniniais nusikaltimais ir pinigų plovimu.

Nuo 2012 m. Moldovos Respublikos generalinės prokuratūros atstovas dalyvauja Europos Tarybos Bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srities Europos konvencijų taikymo ekspertų komiteto (PC-OC) plenariniuose posėdžiuose.

Tarptautinio bendradarbiavimo prašymai gaunami ir teikiami per centrinės valdžios institucijas, Generalinę prokuratūrą ir Teisingumo ministeriją pagal Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas atitinkamo proceso etapo – baudžiamosios bylos tyrimo arba teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo – taisykles.

Abi institucijos savo užduotis atlieka koordinuodamos su kitomis šalies ir tarptautinėmis organizacijomis bei institucijomis. Darbuotojų jose, ypač teismuose, pakanka po to, kai 2013 m. pradžioje Aukščiausioji teisėjų taryba priėmė kelis sprendimus padidinti ikiteisminio tyrimo teisėjų skaičių. Vis daugiau dėmesio skiriama reikalingam mokymui ir toliau stengiamasi skirti daugiau būtinų biudžeto išteklių šiam tikslui.

Turimais statistikos duomenimis, tiek Generalinės prokuratūros, tiek Teisingumo ministerijos tarnybos reguliariai gauna nagrinėti daug tarptautinio bendradarbiavimo prašymų. Kalbant apie ekstradiciją, baudžiamųjų bylų perėmimą ir baudžiamųjų bylų perdavimą, atrodo, kad Moldovos Respublika teikia daugiau prašymų negu pati gauna. 2009–2012 m. Generalinės prokuratūros prašyta per metus išnagrinėti vidutiniškai apie 227 teikiamus ir tik 27 gautus ekstradicijos prašymus. Generalinė prokuratūra nagrinėjo vidutiniškai 31 baudžiamųjų bylų perėmimo (gavus prašymus) ir 11 baudžiamųjų bylų perdavimo (teikiant prašymus) atvejį. Kalbant apie teismo pavedimus, atrodo, kad Moldovos Respublika, priešingai, gauna daugiau prašymų negu teikia – tuo pačiu laikotarpiu Generalinė prokuratūra per metus išnagrinėjo vidutiniškai 494 gautus prašymus ir 388 teikiamus prašymus.

Teisingumo ministerijos taip pat nuolat prašoma nagrinėti prašymus, tačiau ji tai daro mažesniu mastu nei Generalinė prokuratūra. 2012–2013 m. laikotarpiu Teisingumo ministerija išnagrinėjo 71 teikiamą ekstradicijos prašymą ir 12 gautų prašymų. Ji išnagrinėjo 14 baudžiamųjų bylų perėmimo atvejų (gavus prašymus), tačiau nenagrinėjo nė vieno baudžiamosios bylos perdavimo (teikiant prašymą) atvejo. Kalbant apie teismo pavedimus, yra žinomas tik bendras Teisingumo ministerijos skaičius, t. y. 1068 atvejai, kai buvo gauti ir pateikti prašymai bendradarbiauti civilinėse ir baudžiamosiose bylose; baudžiamųjų bylų buvo šiek tiek mažiau negu civilinių.

Be to, Teisingumo ministerija yra vienintelė institucija, atsakinga už prašymus pripažinti ir vykdyti baudžiamųjų bylų nuosprendžius ir už prašymus perduoti nuteistuosius. 2012–2013 m. Teisingumo ministerija išnagrinėjo 16 gautų ir 12 teikiamų prašymų pripažinti ir vykdyti baudžiamųjų bylų nuosprendžius. Ji išnagrinėjo 390 prašymų perduoti nuteistuosius Moldovos Respublikai ir 21 prašymą perduoti nuteistuosius užsienio šalims.

Iš ekstradicijos statistikos matyti, kad Generalinė prokuratūra nagrinėja kur kas daugiau prašymų negu Teisingumo ministerija. Šis skirtumas yra atsiradęs tik dėl to, kad su bylų ikiteisminio tyrimo etapu susijusių prašymų teikiama kur kas daugiau negu prašymų, teikiamų bylas nagrinėjant teisme (žr. pirmiau aprašytus šių institucijų įgaliojimus).

Gautų ekstradicijos prašymų, kuriuos tiek Generalinė prokuratūra, tiek Teisingumo ministerija atsisakė patenkinti, buvo nedaug. Generalinė prokuratūra 2009–2012 m. dėl teisinių priežasčių atmetė tik 15 prašymų, daugiausia todėl, kad prašomi išduoti asmenys buvo Moldovos Respublikos piliečiai, arba dėl senaties terminų. Teisingumo ministerija 2012–2013 m. dėl teisinių priežasčių atmetė vienintelį prašymą, nes prašomam išduoti asmeniui buvo suteiktas prieglobstis. Iš to, kad ekstradicijos prašymus patenkinti atsisakoma nedažnai, galima spręsti apie atvirą Moldovos Respublikos institucijų požiūrį į bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

Vertinant tarptautinio teisminio bendradarbiavimo veiksmingumą svarbus veiklos rodiklis yra vidutinė prašymų nagrinėjimo trukmė: tiek Generalinėje prokuratūroje, tiek Teisingumo ministerijoje[33] nagrinėjimo trukmė atrodo pagrįsta ir neviršija vidutinės trukmės ES valstybėse narėse.

· Labai veiksmingas teisėjų ir prokurorų teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose su ES valstybėmis narėmis

Dauguma (apie du trečdaliai) minėtų prašymų buvo susiję su NVS reikalais ir tik mažiau kaip trečdalis – su ES valstybėmis narėmis. Moldovos Respublikos institucijos užtikrina veiksmingą bendradarbiavimą su atitinkamomis ES valstybių narių institucijomis.

· Su Eurojustu sudarytas operatyvinio bendradarbiavimo susitarimas

Eurojustas 2012 m. rudenį baigė rengti duomenų apsaugos Moldovos Respublikoje vertinimo ataskaitą ir 2012 m. lapkričio mėn. pranešė Tarybai apie pasiūlymą 2013 m. vasario 1 d. pradėti oficialias derybas siekiant sudaryti operatyvinio bendradarbiavimo susitarimą. Pirmasis derybų etapas 2013 m. birželio 10 d. buvo labai sėkmingas, todėl tikimasi derybas netrukus užbaigti.

b) Poveikio vertinime pateiktos rekomendacijos

· Stiprinti teismų sistemą, įskaitant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, ypač savitarpio teisinę pagalbą.

Moldovos Respublika šiuo metu visapusiškai reformuoja savo teismų sistemą, atlikdama svarbius jos teisės aktų ir institucinius pakeitimus, pagal 2011–2016 m. strategiją ir veiksmų planą. 2012 m. rugsėjo mėn. įsteigtam departamentui pavesta reformuoti Generalinę prokuratūrą, o 2012 m. gruodžio mėn. Aukščiausioji prokurorų taryba patvirtino 2012–2014 m. prokuratūrų strateginės plėtros programą, kuri šiuo metu įgyvendinama.

Vertinimas pagal 3 skyriaus 2 temą „Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose“ Moldovos Respublika yra patikima ir aktyvi tarptautinio teisminio bendradarbiavimo partnerė, kurios patirtis rodo, kad ji labai noriai bendradarbiauja su ES valstybėmis narėmis ir kitomis šalimis. Būtini tolesni veiksmai: · toliau gerinti teisėjų ir prokurorų mokymą spręsti tarptautinius klausimus, be kita ko, skiriant tam daugiau būtinų lėšų; · toliau gerinti statistiką ir registruoti statistinius duomenis tiek Generalinėje prokuratūroje, tiek Teisingumo ministerijoje, kai tinka, naudojantis bendrai sudarytu taikomų rodiklių sąrašu.

3 skyrius, 3 tema. Teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas

a) VRLVP kriterijai

· Teisėsaugos tarnybų operatyviniai ir specialiųjų tyrimų gebėjimai yra aukšto lygio ir jais nuosekliai ir efektyviai naudojamasi kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu

Po VRM 2013 m. kovo mėn. reformos Nacionalinė policijos tyrimų inspekcija yra sudaryta iš specialių direkcijų (sunkių nusikaltimų, organizuoto nusikalstamumo, sukčiavimo, narkotikų, intervencijos) ir dviejų centrų (kovos su prekyba žmonėmis ir informacinių technologijų), kurie veikdami visi kartu kovoja su visų rūšių sunkiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu. Trys regioniniai padaliniai aprėpia visą Moldovos Respublikos teritoriją. Jie yra atskaitingi centrinio lygmens direkcijoms ir tyrimus atlieka savarankiškai.

Atlikus reformą užtikrintas teisiniu ir techniniu požiūriais geresnis policijos tarnybų ir prokurorų bendradarbiavimas. Generalinėje prokuratūroje įsteigtas specialus skyrius – Organizuoto nusikalstamumo kontrolės ir tyrimo padalinys, įgaliotas vykdyti ir valdyti baudžiamąjį persekiojimą organizuoto nusikalstamumo bylose, atstovauti kaltintojui teisme, kontroliuoti ir koordinuoti specialių organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo poskyrių darbą. Be to, Generalinėje prokuratūroje veikia kovos su prekyba žmonėmis padalinys ir kovos su elektroniniais nusikaltimais padalinys.

2012 m. gruodžio mėn. priimtas naujas įstatymas dėl specialiosios tyrimų veiklos, o 2012 m. balandžio mėn. įstatymu priimti keli Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai. Abiem įstatymais galiojantys teisės aktai suderinti su naujomis nuostatomis dėl kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir tarptautinių jungtinių tyrimų grupių, persvarstyti valstybės įstatymai dėl telefoninių pokalbių pasiklausymo, taip pat persvarstyti atitinkami teisės aktai pagal Pietryčių Europos policijos tarnybų bendradarbiavimo konvenciją.

Pagal dabartinį teisinį pagrindą galima sukurti labiau tinkamą ir teisėtą specialiųjų tyrimo priemonių taikymo sistemą, reglamentuojamą įstatymų ir kontroliuojamą prokuroro bei teisminės institucijos. Tarptautinius ir ES teisės standartus atitinkančiomis teisės aktų nuostatomis tyrimus atliekančioms tarnyboms leidžiama naudotis įvairiomis tyrimo priemonėmis. Taikant šias priemones jau sėkmingai išnagrinėta daug įvairių baudžiamųjų bylų ir tai rodo, jog tyrėjai ir prokurorai aiškiai nusimano ir supranta, kada taikyti šias priemones yra praktiška ir teisėta.

Pokalbių pasiklausymo ir įrašymo įranga arba tiesioginio pasiklausymo prietaisai yra saugomi Saugumo ir žvalgybos tarnybos patalpose ir jos prižiūrimi. Saugumo ir žvalgybos tarnyba gauna garso signalus iš telekomunikacijų bendrovės ar savo pasiklausymo prietaisų ir juos perduoda tyrimą atliekančioms tarnyboms, kad jos galėtų jais pasinaudoti vykdydamos savo veiklą. Dabartinėje sistemoje padėtis yra tokia, kad pareigūnai, turintys ir kitų įgaliojimų (kaip antai žvalgybos ir kontržvalgybos valstybės saugumo srityje), turi ir kontroliuoja duomenis, skirtus nusikalstamų veikų tyrimams, reglamentuojamiems Baudžiamojo proceso kodekso.

Kontrolės trūkumas Padnestrės regione šiek tiek kliudo Moldovos Respublikos pastangoms užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą. Labiausiai paplitusi nusikalstama veika yra prekių kontrabanda, kurios poveikis ribojamas padedant EUBAM. Kišiniovo ir Tiraspolio policijos tarnybų bendradarbiavimas kol kas nėra oficialiai įteisintas.

· Atitinkamos valstybės tarnybos – ypač sienos apsaugos, policijos, muitinės pareigūnai – labai veiksmingai tarpusavyje bendradarbiauja teisėsaugos srityje ir bendradarbiauja su teisminėmis institucijomis

2012 m. Moldovos Respublikoje pradėta taikyti tarptautinio teismų ir policijos bendradarbiavimo priemonė – jungtinės tyrimų grupės (JTG). Jų teisinis pagrindas yra Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą[34] 19 straipsnis ir Palermo konvencija, įsigaliojusi Moldovos Respublikai ją ratifikavus 2005 m. rugsėjo 16 d. Moldovos teisės aktais pagal ES reikalavimus nustatytos bendros tokių grupių sudarymo sąlygos. Moldovos valdžios institucijų taikomas modelis yra pagrįstas ES Tarybos bendruoju sprendimu ir ES Tarybos rezoliucija dėl jungtinių tyrimų grupių.

Policijai bendradarbiaujant su prokuratūromis didelių kliūčių ar ryšio trūkumų nenustatyta. Bendradarbiaujama sėkmingai, policija ir prokuratūra yra aiškiai pasidalijusios kompetenciją. Nagrinėti atvejai atskleidė, kad abi tarnybos nuodugniai ir iš esmės gerai išmano baudžiamąjį procesą ir tyrimo metodus. Po VRM reformos naujai sukurtą sistemą reikės įgyvendinti ir ja naudotis praktiškai. Kita priemonė, skatinanti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, yra 2013 m. vasario mėn. Generalinėje prokuratūroje įsteigtas organizuoto nusikalstamumo kontrolės[35] ir tyrimo skyrius. Jame dirba 10 prokurorų, kiekvienas iš jų turi bent 10 metų darbo stažą.

Sudėtingas klausimas yra generalinio prokuroro įgaliojimai. Generalinis prokuroras ne tik vadovauja pagrindinei prokurorų institucijai ir veda sunkiausių nusikaltimų bylas – jam suteikti platūs įgaliojimai „atšaukti“, t. y. perimti atsakomybę už bylą iš bet kurio žemesnio rango prokuroro. Šis įgaliojimas, numatytas visuose pagrindiniuose teisės aktuose siekiant koordinuoti darbą ir pakeisti prokurorą, jeigu tyrimas vykdomas neefektyviai, gali labai riboti prokurorų nepriklausomumą ir savarankiškumą, todėl juo reikėtų naudotis labai atsargiai ir ribotai. Būta abejonių, ar šio įgaliojimo nereikėtų kaip nors apriboti arba geriau kontroliuoti.

Kitokio tarpinstitucinio teisėsaugos įstaigų bendradarbiavimo, be kita ko, siekiant korupcijos prevencijos ir kovojant su ja, pagrindas yra keitimosi informacija sistemos. Automatizuota integruota informacine sistema, kurioje saugomi nusikalstamų veikų įrodymai, informacija apie baudžiamąsias bylas ir nusikaltėlius, taip pat baudžiamojo proceso teisės aktus, nuo 2008 m. liepos mėn. kartu naudojasi Generalinė prokuratūra, VRM, Muitinės tarnyba ir Nacionalinis kovos su korupcija centras.

· Susitarimai stiprinti dvišalį ir daugiašalį operatyvinį teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, be kita ko, keičiantis tikralaike informacija su kompetentingomis ES valstybių narių teisėsaugos institucijomis

Vykdant VRM reformą 2013 m. pradžioje įsteigtas naujas Tarptautinio policijos bendradarbiavimo centras. Jame sutelkti trys VRM padaliniai, turintys tarptautinio policijos bendradarbiavimo įgaliojimų: Interpolo nacionalinis centrinis biuras, SELEC/GUAM nacionalinis centras ir Europolo nacionalinis kontaktinis centras. Visos už tarptautinį policijos bendradarbiavimą atsakingos įstaigos ir skyriai dabar priklauso vienai sistemai ir yra įsikūrę tose pačiose patalpose.

Interpolo tarptautinio policijos bendradarbiavimo centras VRM palaiko ryšius su Teisingumo ministerija, Muitinės tarnyba, Saugumo ir žvalgybos tarnyba, Generaline prokuratūra, Pasienio policija ir Nacionaliniu kovos su korupcija centru. Interpolo biuras gauna ir siunčia visus tarptautinius prašymus suteikti informacijos per Interpolo duomenų bazes ir yra prisijungęs prie įvairių Moldovos Respublikos duomenų bazių ir registrų. Gaunamos informacijos srautas yra pastovus, o jos teikiama vis daugiau. Šio skyriaus pareigūnai ir specialistai gerai žino savo įgaliojimus ir užduotis.

Bendrajai tarptautinio policijos bendradarbiavimo sistemai priklausantis GUAM skyrius užtikrina, kad Gruzija, Ukraina, Azerbaidžanas ir Moldovos Respublika kasdien keistųsi informacija. Moldovos Respublika per šį skyrių su minėtomis valstybėmis keičiasi išties dideliu informacijos kiekiu. Moldovos valdžios institucijos dalyvauja Pietryčių Europos teisėsaugos centro (SELEC) darbe ir nusiuntė į šį centrą du ryšių palaikymo pareigūnus; per šį centrą ne tik keičiamasi informacija, bet ir planuojama bei vykdoma daug bendrų operacijų su valstybėmis SELEC narėmis. Moldovos Respublika yra delegavusi ryšių palaikymo pareigūną dirbti NVS Kovos su organizuotu nusikalstamumu koordinavimo biure.

Moldovos Respublikos generalinė prokuratūra pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis Rumunijos, Ukrainos, Kinijos, Turkijos, Airijos, Vengrijos, Italijos ir Pietų Korėjos institucijomis. 2012 m. ji pasirašė susitarimus ir memorandumus dėl bendradarbiavimo su: Rumunijos DIICOT, Belgijos Karalystės federaline prokuratūra, Armėnijos generaline prokuratūra, Gruzijos teisingumo ministerija. Šiuo metu vyksta derybos dėl dvišalių susitarimų su Azerbaidžanu, Rusijos Federacija, Baltarusija, Baltijos valstybėmis ir Bulgarija.

Du neseni sėkmingo policijos tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdžiai yra itin pavojingo iš Moldovos kilusio nusikaltėlio suėmimas Veronoje (Italija) padedant Interpolo nacionaliniam centriniam biurui Romoje ir Veronos karabinieriams ir atvejis, kai naudojantis vaizdo priemonėmis buvo sudėtingomis sąlygomis apklausta prekybos žmonėmis auka.

Moldovos Respublikos muitinės tarnyba 2013 m. gegužės mėn. pasirašė susitarimo memorandumą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). Jame numatyta stiprinti bendradarbiavimą, abipusį keitimąsi informacija ir bendras operacijas kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu.

· Su Europolu sudarytas operatyvinio bendradarbiavimo susitarimas

2007 m. pasirašius strateginį susitarimą su Europolu įsteigtas Europolo nacionalinis kontaktinis centras siekiant keistis strategine ir technine informacija su šia ES agentūra. 2013 m. pradžioje pasirašius susitarimą palaikyti ryšius, 2013 m. liepos mėn. į Europolo būstinę Hagoje bus deleguotas Moldovos ryšių palaikymo pareigūnas. Toliau rengiamasi pasirašyti operatyvinio bendradarbiavimo susitarimą su Europolu ir Moldovos Respublika šiuo metu laukia Europolo tiriamojo vizito, per kurį bus įvertintos jos duomenų apsaugos procedūros.

b) Poveikio vertinime pateiktos rekomendacijos

· Moldovos ir valstybių narių valdžios institucijos turėtų glaudžiau bendradarbiauti, taip pat aktyviau dalytis informacija su Europolu.

Žr. VRLVP kriterijų punktą šios ataskaitos 29 ir 30 p.

· Turėtų būti stiprinamas Moldovos valdžios institucijų ir jų kolegų ES valstybėse narėse bendradarbiavimas apsaugos ir pagalbos srityse, taip pat turėtų būti stiprinama pagalba, įskaitant prekybos žmonėmis aukų nustatymą, pranešimą apie jas ir saugų jų grąžinimą.

Žr. VRLVP kriterijų punktą šios ataskaitos 18, 29 ir 30 p.

· Globojant Europolui ir prireikus pasinaudojant Interpolo kanalais, turėtų būti reguliariai atliekami grėsmių vertinimai ir keičiamasi informacija apie sunkius nusikaltimus. Turėtų būti renkami palyginami duomenys apie nusikalstamumą, pagrįsti bendrai apibrėžtais rodikliais.

Žr. VRLVP kriterijų punktą šios ataskaitos 29 ir 30 p.

· Turėtų būti stiprinamas keitimasis geriausia patirtimi ir teisėsaugos tarnybų mokymas.

Žr. VRLVP kriterijų punktą šios ataskaitos 29 ir 30 p.

Vertinimas pagal 3 skyriaus 3 temą „Teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas“ Pagal Europos standartus atitinkančias teisės aktų nuostatas tyrimus atliekančios tarnybos gali naudotis daugeliu įvairių specialiųjų tyrimo priemonių. Visos teisėsaugos institucijos turi pakankamai išteklių ir yra pasirengusios stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, o operatyvinis susitarimas su Europolu labai padidina šias perspektyvas. Būtini tolesni veiksmai: · toliau plėtoti tvirtus policijos kovos su regioniniu ir tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu skyriaus ir atitinkamų ES bei regioninių tarnybų bei Europolo ryšius; · Nacionalinei patrulių inspekcijai ir Pasienio policijai dalyvaujant toliau bendrai planuoti koordinuojamas priemones ir tyrimus, ypač siekiant taikyti specialiąsias tyrimo priemones, kaip antai kontroliuojamuosius gabenimus; · naudojantis EUBAM parama stiprinti bendradarbiavimą su Ukrainos sienos apsaugos ir teisėsaugos institucijomis. Skatinti operatyvinius ryšius ir keitimąsi informacija tarp Kišiniovo ir Tiraspolio, nenusižengiant įkurdinimo procesui „5+2“ formatu.

3 skyrius, 4 tema. Duomenų apsauga

a) VRLVP kriterijai

· Įgyvendinami asmens duomenų apsaugos teisės aktai; užtikrinamas efektyvus nepriklausomos duomenų apsaugos priežiūros institucijos darbas, be kita ko, skiriant tam reikalingų finansinių ir žmogiškųjų išteklių

2012 m. balandžio mėn. persvarstyti pagrindiniai duomenų apsaugos teisės aktai atitinka Europos standartus ir Sąjungos acquis, ypač Direktyvą 96/46/EB. Asmenų teisės tvarkant asmens duomenis yra nustatytos įstatymo, kuris taikomas, be kita ko, duomenų tvarkymui įmonėse, viešosiose įstaigose ir policijoje (išskyrus „valstybės paslaptimi“ laikomus duomenis).

Svarbiausias įgaliojimas pagal įstatymą prižiūrėti, kaip laikomasi asmens duomenų apsaugos standartų, suteiktas nepriklausomai institucijai Nacionaliniam asmens duomenų apsaugos centrui (toliau – NADAC). 2012 m. NADAC ataskaitoje, kuri paskelbta jo daugiakalbėje ir patogioje naudoti svetainėje, atskleista plati centro veiklos aprėptis ir aiškiai aprašyta, kaip įgyvendinamas duomenų apsaugos įstatymas: joje pažymima, kad NADAC tiek vykdo savo užduotį kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, tiek stengiasi mokyti duomenų valdytojus kitose institucijose. Nustatytos aiškios pranešimo apie duomenų tvarkymą procedūros.

2008 m. įstatyme, kuriuo patvirtinta centro struktūra, nustatytas etatų skaičius – iki 21 darbuotojo. Šiuo metu centre dirba 16 asmenų, jam skiriama pakankamai finansinių išteklių. 2012 m. centras atliko 82 tikrinimus ir jais remdamasis priėmė 6 sprendimus laikinai sustabdyti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, 1 sprendimą nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, taip pat pradėjo 4 prieštaravimo procedūras dėl valdžios institucijų atsisakymo išslaptinti informaciją, kuri, kaip manoma, buvo įslaptinta nepagrįstai. Įgalioti tirti asmens duomenų subjektų skundus centro darbuotojai per 2012 m. išnagrinėjo 214 peticijų ir kitokių skundų (beveik 3 kartus daugiau nei 2011 m. ir 10 kartų daugiau nei 2010 m.), iš jų 98 peticijos buvo priimtos, 5 atmestos, 111 atvejų buvo pateikti paaiškinimai, o 6 atvejais iškelti ieškiniai administraciniame teisme dėl valdžios institucijų atsisakymo išslaptinti informaciją, kuri, kaip manoma, buvo įslaptinta nepagrįstai. Be to, per 2012 m. centras patikrino, ar kitų valdžios institucijų parengtas 41 norminamųjų ir teisės aktų projektas atitinka asmens duomenų apsaugos principus.

Vertinimas pagal 3 skyriaus 4 temą „Duomenų apsauga“ Teisės aktai įgyvendinami pagal Europos standartus, įskaitant ES duomenų apsaugos acquis. Veikia nepriklausomas Nacionalinis asmens duomenų apsaugos centras. Būtini tolesni veiksmai: · jei teisės aktai bus toliau persvarstomi, numatyti galimybę iš dalies pakeisti teisės aktus oficialiai nustatant išankstinio konsultavimo funkciją kaip vieną iš centro užduočių; · toliau aktyviai nagrinėti susikaupusias teismo bylas siekiant išaiškinti teisės taikymą teisėsaugos institucijai tvarkant asmens duomenis. Stengtis labiau informuoti visuomenę apie elektroninio ryšio priemonėmis perduodamų duomenų apsaugos taisykles.

Bendrasis vertinimas, 3 skyrius

Komisijos nuomone, Moldovos Respublika iš esmės tenkina antrojo etapo 3 skyriaus kriterijus. Kad būtų tenkinami visi kriterijai, reikia toliau vykdyti kai kurias rekomendacijas.

4 skyrius. Išorės santykiai ir pagrindinės teisės

a) VRLVP kriterijai

· Užtikrinama, kad Moldovos piliečių ir teisėtai šalyje esančių užsieniečių ar asmenų be pilietybės judėjimo laisvė nebūtų varžoma nepagrįstų apribojimų, įskaitant bet kokias priemones, kuriomis diskriminuojama, pavyzdžiui, dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, sveikatos būklės (įskaitant ŽIV/AIDS), kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos

Kaip pažymima VRLVP kriterijuose, Moldovos piliečių ir teisėtai šalyje esančių užsieniečių ar asmenų be pilietybės judėjimo Moldovos Respublikoje laisvę iki šiol ribojo jų užregistravimo ar išregistravimo procedūros. Taikant 2010 m. Užsieniečių įstatymą sukurta nauja šalyje gyvenančių atvykėlių iš užsienio valdymo institucinė sistema. VRM įsteigtas Migracijos ir prieglobsčio biuras (toliau – MPB) ir įdiegtas vieno langelio principas, pagal kurį sparčiai gaunami, nagrinėjami ir išduodami leidimai būti šalyje ir tapatybės dokumentai Moldovoje teisėtai gyvenantiems užsieniečiams, taip pat taikomos kvietimo atvykti procedūros, nustatyta tvarka vykdoma repatriacija ir pratęsiamas vizų galiojimas. 2012 m. gruodžio 10 d. dokumentus užsieniečiams išduodanti tarnyba atidarė du regioninius skyrius: Belcyje (šiaurinio regiono tarnyba), kuriame numatoma aptarnauti apie 13 proc. visų šalyje gyvenančių užsieniečių, ir Komrate (pietinio regiono tarnyba), kuriame numatoma aptarnauti apie 11 proc. užsieniečių. Sostinėje ir centrinėje šalies dalyje gyvenantys užsieniečiai toliau aptarnaujami centrinėje MPB buveinėje Kišiniove.

Be to, remiantis veiksmų planu, 2011 m. lapkričio 9 d. Vyriausybės patvirtintu siekiant supaprastinti imigracijos sąlygas darbo reikalais atvykusiems užsieniečiams ir supaprastinti tvarką, kuria užsienio investuotojai teikia prašymus dėl gyvenamosios vietos (potvarkis Nr. 106), 2012 m. parengtos svarbios teisės aktų (2010 m. Užsieniečių įstatymo, 2008 m. Darbo jėgos migracijos įstatymo ir 2007 m. ŽIV įstatymo) pataisos. Šiomis pataisomis panaikintos buvusios diskriminuojančios nuostatos ir iš esmės panaikinti kelionių ir nuolatinio gyvenimo šalyje apribojimai ŽIV užsikrėtusiems ir AIDS sergantiems užsieniečiams. Be to, ŽIV įstatymo pataisomis numatytos prevencinės priemonės siekiant sumažinti moterims gresiantį didesnį pavojų užsikrėsti ŽIV, ypač siekiama nacionalinio masto programomis ir veiksmais remti švietimą ir lyčių lygybę. Taip pat imtasi priemonių medicinos įstaigose tvarkomų sveikatos duomenų konfidencialumui užtikrinti ir ŽIV užsikrėtusių žmonių asmens duomenims apsaugoti viešosiose įstaigose.

· Visiems Moldovos piliečiams, įskaitant moteris, vaikus, neįgaliuosius, mažumų ir kitų pažeidžiamų grupių žmones, suteiktos visapusiškos ir tikros galimybės keliauti ir turėti tapatybės dokumentus

Siekiant palengvinti tapatybės dokumentų išdavimą nepilnamečiams ir pažeidžiamų socialinių grupių žmonėms imtasi specialių priemonių. 2009 m. Vyriausybės priimtu nutarimu tapatybės kortelė asmeniui pirmą kartą išduodama nemokamai (2009 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 844), taip pat kasmet balandžio–gegužės mėn. vyksta informavimo kampanija „Tapatybės kortelės jauniesiems piliečiams“. 2011 m. tapatybės dokumentus pirmą kartą gavo 6 699 asmenys; nuo tada Informacinių technologijų ir komunikacijos ministerija registruoja ir analizuoja atsisakymo išduoti tapatybės dokumentus atvejus; šis vertinimas, kuriuo remiantis imamasi priemonių siekiant padėti visiems Moldovos piliečiams lengviau gauti tapatybės dokumentus, atliekamas kas ketvirtį.

Tapatybės dokumentai lengvatinėmis sąlygomis išduodami kai kurių grupių asmenims, be kita ko, turintiems sunkią, aiškiai išreikštą ar vidutinę negalią, Antrojo pasaulinio karo veteranams ir jiems prilygintiems asmenims, Černobylio AE avarijos padarinių likviduotojams ir jiems prilygintiems asmenims ir per karinį konfliktą Padnestrėje sužeistiems asmenims. Šių grupių asmenys tapatybės dokumentus pirmą kartą (o neįgalieji – visada) gali gauti nemokamai. Tapatybės kortelė ir pasas pirmą kartą nemokamai taip pat išduodami nukentėjusiesiems per 2010 m. vasaros potvynius (vienkartinė lengvata), kraujo ir jo komponentų donorams (vienkartinė lengvata), kūdikiams iki vienų metų, kuriuos yra būtina gydyti užsienyje remiantis išankstiniu Sveikatos apsaugos ministerijos siuntimu (pastaraisiais atvejais tapatybės dokumentas išduodamas skubos tvarka).

Nuo 2012 m. sausio mėn. neįgaliuosius aptarnauja kilnojamieji dokumentų išdavimo punktai ir pradėta teikti tapatybės dokumentų pristatymo į namus paslauga. Kilnojamųjų punktų paslaugos nemokamai teikiamos vaikams iki vienų metų, kuriuos yra būtina gydyti užsienyje (Sveikatos apsaugos ministerijos siuntimu) ir sunkią negalią turintiems asmenims (Sveikatos apsaugos ministerijai arba Darbo, socialinės apsaugos ir šeimos ministerijai rekomendavus). 2012 m. kilnojamuosiuose punktuose išduoti tapatybės dokumentai 155 asmenims, o 108 dokumentai įteikti pasinaudojus pristatymo į namus paslauga.

Likusios kliūtys asmenims be pilietybės įgyti pilietybę (kai asmuo yra kalėjęs už įvykdytą tyčinį nusikaltimą arba yra teisiamas tuo metu, kai nagrinėjamas jo prašymas) panaikintos 2011 m. birželio 9 d. priimtomis 2000 m. priimto Pilietybės įstatymo pataisomis. Nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Moldovos pilietybė suteikta 52 asmenims be pilietybės.

Moldovos valdžios institucijos sugebėjo ilgainiui sukurti gana veiksmingų etninėms mažumoms skirtų priemonių rinkinį, kuriuo įgyvendinama daugiatautės Moldovos visuomenės integracijos politika. Po 2009 m. į Vyriausybės 2011–2014 m. ir 2013–2015 m. veiklos programas „Integracija į Europą: laisvė, demokratija, gerovė“ įtrauktas specialus skyrius dėl tautinių mažumų, kuriame Vyriausybė įsipareigojo siekti šių tikslų: išsaugoti ir puoselėti visų tautinių mažumų kultūros ir kalbos paveldą, įgyvendinti nuoseklią ir įvairiapusę valstybės tautinių mažumų politiką, pakeisti teisinę sistemą siekiant padėti tautinėms mažumoms lengviau integruotis į šalies socialinį gyvenimą, administraciją, kultūrą, politiką ir ekonomiką.

Nesena pažanga siekiant šių tikslų, kaip antai pirmi žingsniai švietimo sistemoje siekiant tikslo – daugiakalbio švietimo (pavyzdžiui, autonominiame Gagauzijos regione), dažnai pasiekta bendradarbiaujant su tarptautinėmis stebėsenos organizacijomis (kaip antai Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamuoju komitetu) ir nepaisant iš dalies pasenusios teisinės sistemos (Įstatymas dėl Moldovos Respublikos teritorijoje vartojamų kalbų priimtas 1989 m., o Įstatymas dėl tautinių mažumų asmenų teisių – 2001 m.). 1996 m. Moldovos Respublika ratifikavo Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, tačiau iki šiol 2002 m. tepasirašė Europos regioninių ir mažumų kalbų chartiją (toliau – chartija). Vis dėlto 2012 m. vasario mėn. naujai ėmusis iniciatyvos Vyriausybė sudarė chartijos ratifikavimo darbo grupę, kad būtų galima pradėti rengti teisės aktą, kuriuo bus ratifikuota chartija. Nuo tada valdžios institucijos, atstovaujamos Tautų santykių biuro, preliminariai apskaičiavo, kiek joms kainuos chartijos ratifikavimas, ir aktyviai siekia ją ratifikuoti.

Ypač dėl romų mažumos (per 2004 m. gyventojų surašymą romų buvo 0,4 proc.) Informacinių technologijų ir komunikacijos ministerija ėmėsi pagal sistemingą darbo programą nustatyti romų tankiai gyvenamas teritorijas ir patikslinti Valstybės gyventojų registro (toliau – registras) statistinius duomenis apie romus. „Romo“ sąvoka, kaip viena iš pasirenkamų etninių tapatybių, įtraukta į registrą siekiant padėti romų mažumos nariams lengviau identifikuoti ir išreikšti save (iki tol vienintelis žodis registre šiai tautybei pavadinti buvo daugeliui menkinamąją reikšmę turintis žodis „čigonas“).

Be to, kadangi asmens dokumentų neturintys žmonės negali naudotis savo socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis, Moldovos valdžios institucijos ketina nepaliaujamai stengtis išspręsti problemą, kaip suteikti tapatybės dokumentus visiems Moldovos Respublikoje gyvenantiems romams. 2012 m. Vyriausybė atleido romų tautybės piliečius nuo dokumento išdavimo mokesčio šešiems mėnesiams nuo 2012 m. spalio 1 d. (2012 m. liepos 6 d. nutarimu Nr. 497). Vėliau, siekiant paskatinti romus teikti prašymus dėl tapatybės dokumentų ir socialinės paramos, per vietos valdžios institucijas, švietimo įstaigas, romų nevyriausybines organizacijas ir elektroninę žiniasklaidą surengtos keturios informavimo kampanijos. Ėmusis šių priemonių pasiekta, kad tapatybės korteles pirmą kartą gautų 959 asmenys. 2012 m. romams iš viso išduotas 2 521 tapatybės dokumentas; pagal Paramos romams veiksmų planą tapatybės dokumentų išdavimo romams procesą (tapatybės įrodymus ir dokumentus) nuolat stebi Informacinių technologijų ir komunikacijos ministerijos teritoriniai padaliniai.

Registruojant naujagimius, ypač siekiant išvengti galimų atvejų, kai neužregistruojami romų tautybės naujagimiai, Informacinių technologijų ir komunikacijos ministerija (2008 m. gruodžio 12 d. bendruoju įsakymu Nr. 114/476) nustatė gimimo liudijimų išdavimo medicinos įstaigose tvarką ir gimdymo namuose įsteigė centrus, kuriuose užregistruojami vaikai.

· Efektyviai įgyvendinama kovos su diskriminacija politika ir teisės aktai, įgyvendinami atitinkami Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos teisės aktai

2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2012 m. gegužės 25 d. priimtas Lygybės užtikrinimo įstatymas. Šis įstatymas kartu su papildomų teisės aktų rinkiniu (įskaitant Neįgaliųjų socialinės įtraukties įstatymą ir Parlamento laiku priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas) ir juos įgyvendinančiais aktais sudaro Moldovos Respublikos kovos su diskriminacija sistemos pagrindą, tačiau esama įrodymų, kad Moldovos valdžios institucijos nedelsdamos ėmėsi ryžtinga veiksmų ir iniciatyvų programa remti naujosios teisinės sistemos principus ir juos išaiškinti teisėjams, advokatams, teisėsaugos pareigūnams ir plačiajai visuomenei. Šios pastangos jau duoda pastebimų rezultatų, taip pat todėl, kad prie jų anksti prisidėjo kitos susijusios ir kompetentingos institucijos (kai kurios iš jų dalyvaujančios Jungtinių Tautų vystymo programoje), kaip antai ombudsmenas bei Žmogaus teisių centras ir Nacionalinis teisingumo institutas, pagalbą teikia įvairios nevyriausybinės organizacijos ir tarptautiniai partneriai. 2012 m. lapkričio mėn. Nacionalinis teisingumo institutas regionuose surengė mokymus lygybės užtikrinimo įstatymo aiškinimo ir vykdymo tema, kuriuose dalyvavo 255 teisėjai ir 42 prokurorai. Daugiau mokymų numatoma surengti šiais metais.

Teisingumo ministerijos prašymu JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras kartu su partneriu Nacionaliniu teisingumo institutu 2012 m. gruodžio 6 d. surengė bandomąjį mokymo kursą, kuriame dalyvavo 30 teisėjų ir prokurorų. 2013 m. numatoma surengti šešis mokymo seminarus, iš kurių trys jau įvyko (juose dalyvavo 90 teisėjų ir prokurorų). Be to, Advokatų teisės centras bendradarbiaudamas su Advokatų asociacija 2013 m. surengė mokymo renginių ciklą 200 advokatų (iš visų Moldovos Respublikos regionų) dėl nacionalinių ir tarptautinių nediskriminavimo nuostatų, susijusios Europos žmogaus teisių teismo praktikos ir teisinės pagalbos diskriminacijos aukoms. Ši iniciatyva vyko pagal Soroso fondo finansuotą projektą („Daugiau žinių advokatams apie diskriminacijos bylas“), kurį baigiant buvo nacionaliniu mastu surengta konferencija „Advokatų vaidmuo nagrinėjant diskriminacijos bylas: praktinė Europos patirtis“ (2013 m. balandžio 19 d.).

Moldovos valdžios institucijos taip pat labai stengiasi, kad veiktų Lygybės užtikrinimo įstatymo įgyvendinimui svarbi įstaiga – Lygybės taryba. Šio įstatymo įgyvendinimo procesas iš esmės priklauso nuo sėkmingo Tarybos darbo ir gebėjimo nepriklausomai ir nešališkai vykdyti savo įgaliojimus. Du Tarybos nariai paskirti kovo 7 d., likę trys – birželio 10 d. Vykstant ES ir Moldovos Respublikos dialogui žmogaus teisių klausimais 2013 m. balandžio 16 d. Moldovos valdžios institucijos pakartojo savo pasižadėjimą, kad Lygybės taryba pradės darbą iki 2013 m. rudens. Teisingumo ministerija numato, kad pradinio Lygybės tarybos biudžeto pakaks 20 visą dieną dirbančių darbuotojų.

2012 m. Moldovos Respublika pripažino Jungtinių Tautų rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto kompetenciją priimti pavienius pranešimus pagal JT konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo 14 straipsnį. Nuo tada, kai priimtas Lygybės užtikrinimo įstatymas, Moldovos valdžios institucijos taip pat svarsto galimybę ratifikuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12-ąjį protokolą.

Kartu su Lygybės užtikrinimo įstatymu 2012 m. imtasi kitų svarbių reformų siekiant sukurti nediskriminavimą užtikrinančią teisės aktų sistemą pagal tarptautinius ir Europos standartus. 2007 m. iš dalies pakeistas ŽIV įstatymas siekiant dvejopo tikslo: a) panaikinti nuostatas, kuriomis ŽIV užsikrėtę asmenys diskriminuojami įvairiose srityse, be kita ko, apribojimus užsieniečiams keliauti ir nuolat gyventi Moldovoje, ir b) stiprinti privatumo ir konfidencialumo apsaugą. Šios pataisos efektyviai įgyvendinamos.

Taip pat įsigaliojo Neįgaliųjų socialinės įtraukties įstatymas (2012 m. kovo 30 d. įstatymas Nr. 60), kuriuo Moldovos teisinė sistema suderinta su jos įsipareigojimais ratifikavus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (UNCRPD). Šis naujas įstatymas plačiai taikomas ne tik Moldovos piliečiams, bet ir užsienio valstybių piliečiams neįgaliesiems, teisėtai gyvenantiems Moldovos Respublikoje. Įstatyme numatytas valstybės bendradarbiavimas su pilietine visuomene. Pagal jį Moldovos valdžios institucijos įgyvendinimo priemonėmis aktyviai siekia pereiti nuo medicininio prie socialinio modelio nustatant neįgalumą, sprendžiant susijusias problemas ir paisant neįgaliųjų teisių, ir stengiasi skirti tam reikalingus biudžeto išteklius.

Jau imtasi priemonių siekiant įgyvendinti įstatymo Nr. 60 nuostatas dėl integracijos į darbo rinką (V skyrius) ir ypač nuostatą dėl 5 proc. neįgaliųjų darbuotojų kvotos nustatymą vidutinėms ir didelėms įmonėms, kuriose dirba daugiau kaip 20 darbuotojų (taikoma neįgaliesiems, kuriems Nacionalinė neįgalumo ir darbingumo nustatymo taryba rekomenduoja įsidarbinti). Darbo, socialinės apsaugos ir šeimos ministerija visuose valstybinės įdarbinimo tarnybos teritoriniuose skyriuose pradėjo įdarbinti 43 pareigūnus, kurie asmeniškai padės neįgaliesiems įsidarbinti, padedami atitinkamų šios srities asociacijų, profesinių sąjungų ir darbdavių.

2012 m. gruodžio 26 d. Parlamentas priėmė įstatymą Nr. 306, „kuriuo iš dalies pakeisti ir papildyti kai kurie teisės aktai“; juo į Kovos su pažeidimais kodeksą įtraukti nauji administraciniai pažeidimai, susiję su diskriminacija darbo rinkoje, diskriminacija švietimo sistemoje ir diskriminacija naudojantis viešosiomis gėrybėmis ir paslaugomis.

Taip pat persvarstytos baudžiamosios teisės nuostatos dėl „neapykantos nusikaltimų“. Baudžiamojo kodekso 176 straipsnis („Lygybės principo pažeidimai“) buvo perrašytas siekiant geriau apibrėžti nusikalstamos veikos elementus (vietoj pernelyg bendros „pažeidimo“ sąvokos – „išskyrimas, atskirtis, apribojimas ar privilegijų suteikimas“). Vis dėlto kai kurie aspektai vis dar nesuderinti su standartais dėl specifiškumo ir numatomumo; be to, baudžiamosios teisės nuostatas dėl neapykantos nusikaltimų teisėsaugos ir teisminės institucijos įgyvendina retai. Tačiau civilinių bylų nagrinėjimas teismuose, priešingai, parodo, kad Moldovos visuomenėje vyksta aktyvūs procesai, Vyriausybei vykdant aktyvią politiką, ir įgyjama vis daugiau praktikos, kai pilietinės visuomenės atstovai ir valstybės institucijos dėl diskriminacijos atvejų pateikia ieškinius teismui, šalies teismai šiose bylose priima precedentinius sprendimus, o plačioji visuomenė tampa labiau informuota atitinkamu klausimu.

Be to, 2012 m. birželio mėn. Europos žmogaus teisių teismui priėmus sprendimą byloje Genderdoc-M (paraiška Nr. 9106/06) Moldovos centrinės valdžios institucijos ir Kišiniovo savivaldybė įrodė, kad yra pasirengusios užtikrinti teisę į susirinkimų laisvę lesbietėms, gėjams, biseksualiems, translyčiams ir interseksualiems (angl. santr. LGBTI) asmenims – tuo įsitikinta sėkmingai surengus LGBTI bendruomenės eitynes 2013 m. vasario 14 d. ir gegužės 19 d. Moldovos Respublikos istorijoje tai buvo pirmos tokios eitynės saugiomis sąlygomis, patikimai saugomos policijos.

Taip pat būtina paminėti pažangą gerinant translyčių žmonių padėtį ir teises, kad jie galėtų teisėtai pakeisti vardą, pavardę ir įrašą apie lytį dokumentuose. 2012 m. lapkričio 2 d. Aukščiausiasis Teismas priėmė Rekomendacijas Nr. 16 dėl skundų, teikiamų norint pakeisti civilinę būklę po lyties keitimo operacijos, nagrinėjimo tvarkos. Šiose rekomendacijose teisingai ir aiškiai perteikiant Europos žmogaus teisių teismo praktiką nustatyta, kad institucijų atsisakymas pakeisti asmens civilinę būklę po lyties keitimo operacijos yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (teisės į privatų ir šeimos gyvenimą) pažeidimas. Nors šios pastangos yra sveikintinos, tačiau neatrodo, kad problema būtų visiškai išspręsta: remdamiesi kitomis teisės aktų nuostatomis Civilinės būklės registro skyriai, atrodo, vis dar gali atsisakyti po lyties keitimo operacijos pakeisti asmens civilinę būklę, todėl jam tenka kreiptis į teismą.

Teismų sistemoje 2012 m. labai padaugėjo bylinėjimosi dėl diskriminacijos po visuomenėje 2011–2012 m. vykusių karštų diskusijų ir didėjant Moldovos visuomenės sąmoningumui dėl diskriminacijos. Kai kurių iš šių bylų sprendimais išaiškintos „neapykantą kurstančių kalbų“ saviraiškos laisvės ribos, taip pat tais atvejais, kai šmeižiama ir kurstoma prieš romus ir LGBTI asmenis arba interneto svetainėse skelbiami „homoseksualumą propaguojančių“ visuomenės veikėjų „juodieji sąrašai“. Svarbu pabrėžti, kad nagrinėjant šias bylas teismuose remtasi tarptautiniais ir Europos standartais dėl leistinų saviraiškos laisvės ribų skleidžiant tautinę, religinę ar socialinę neapykantą („neapykantą kurstanti kalba“); kai kurių iš šių bylų ieškovams priteistos neturtinės žalos kompensacijos.

Be to, Kišiniovo apeliacinis teismas atmetė religinės organizacijos skundą prieš „Teleradio Moldova“ sprendimą transliuoti dokumentinę programą apie LGBTI teises kaip žmogaus teises, argumentuodamas tuo, kad ieškovas bandė „pasiekti, kad būtų suvaržyta su seksualinių mažumų teisėmis susijusios saviraiškos ir nuomonės laisvė“. Ne mažiau iškalbinga buvo pilietinių visuomenių ir valdžios institucijų paskatinta reakcija į kai kurių vietos savivaldos tarybų, įskaitant Belcio miesto tarybą, priimtas LGBTI asmenis ir religines mažumas diskriminuojančias priemones. 2013 m. vasario 28 d. Belcio miesto apeliacinis teismas nusprendė, kad šio miesto tarybos kuriama „išskirtinių privilegijų Moldovos stačiatikių bažnyčiai zona“ ir „agresyvaus netradicinės seksualinės orientacijos propagavimo“ uždraudimas yra žmogaus teisių pažeidimas. Kai diskriminuojančius sprendimus priėmė kai kurios kitos vietos savivaldos tarybos, Valstybės kanceliarija informavo atitinkamas valdžios institucijas apie šių sprendimų neteisėtumą ir pradėjo prieš juos teismo procesus, todėl visus tokius vietos savivaldos sprendimus atšaukė pačios juos priėmusios institucijos arba kompetentingi teismai nustatė, kad jie yra neteisėti. Toks pats buvo ombudsmeno požiūris į autonominio Gagauzijos regiono visuotinio susirinkimo 2013 m. balandžio 30 d. priimtą įstatymą „dėl lygybės, teisingumo ir objektyvumo principų užtikrinimo“, kuriame suabejota kai kuriomis teisėmis, garantuojamomis Lygybės užtikrinimo įstatymo, ypač LGBTI asmenų teisėmis dirbti.

· Efektyviai įgyvendinamos Nacionalinio žmogaus teisių veiksmų plano kovos su diskriminacija priemonės (taip pat joms skiriama pakankamai išteklių); rengiamos bendros kampanijos, kuriomis ugdomas visuomenės nepakantumas rasizmui, ksenofobijai, antisemitizmui ir kitokiai diskriminacijai; stiprinamos už kovos su diskriminacija politiką ir kovą su rasizmu, ksenofobija bei antisemitizmu atsakingos organizacijos

2012 m. gruodžio 27 d. Parlamentas priėmė Nacionalinio žmogaus teisių veiksmų plano (toliau – veiksmų planas) pakeitimus, kuriuos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į permainas, kaip antai visuotinio reguliaraus vertinimo rezultatus (galutinė ataskaita paskelbta 2012 m. kovo mėn.) ir kitas tarptautines rekomendacijas, parengė kartu su pilietine visuomene. Šiuo pakeitimu į planą įtraukti nauji skyriai, kaip antai „Diskriminacijos prevencija ir kova su ja“; „Minties, sąžinės ir religijos laisvė“; „Asmenų be pilietybės, migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisės“. Vykstant ES ir Moldovos Respublikos dialogui žmogaus teisių klausimais 2013 m. balandžio 16 d. Moldovos valdžios institucijos patvirtino, kad teikia pirmenybę tolesniam veiksmų plano įgyvendinimui, pakankamam finansavimui ir stebėsenai.

Pastarąją veiklą koordinuoja speciali Nacionalinė žmogaus teisių veiksmų plano įgyvendinimo komisija (toliau – nacionalinė komisija), kuriai techniniais klausimais padeda Teisingumo ministerija, taip pat Parlamento nuolatinis žmogaus teisių komitetas. Ši veikla pagrįsta veiklos rodiklių rinkiniu ir apima kokybinio vertinimo ir grįžtamosios informacijos teikimo mechanizmą; ji atskleidė, kad iki metų pabaigos įvykdyta arba vykdoma 85 proc. 2012 m. planuotų veiksmų. Nacionalinė komisija paprašė 25 šalies rajonų savivaldos tarybų labiau prisidėti prie šio darbo. Ji taip pat į veiksmų planą įtraukė atskirą skyrių dėl finansavimo, kuriame nacionalinės ir vietos valdžios institucijų paprašyta nurodyti visiškam veiksmų plano įgyvendinimui užtikrinti turimus arba reikalingus vidaus ir išorės finansavimo šaltinius; įgyvendinant veiksmų planą toliau svarbu bendradarbiauti su šalies ir tarptautiniais partneriais. Moldovos valdžios institucijos neseniai nusprendė pakviesti nacionalinėje komisijoje dalyvauti Europos Tarybos, Jungtinių Tautų, ES, ESBO, nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų atstovus.

2011–2015 m. nacionaliniu paramos romams veiksmų planu, kuris 2012 m. persvarstytas konsultuojantis su tarptautiniais partneriais, pasiektas lūžis Moldovos Respublikos politikoje dėl romų, nes jame neapsiribojama vien tik parama romų kultūrai ir skiriama dėmesio jų socialinei įtraukčiai. „Romų ir visuomenės tarpininkų“ pareigų įteisinimas yra svarbus žingsnis siekiant geriau integruoti romus. Šių romų ir visuomenės tarpininkų, šiuo metu gaunančių atlyginimus iš Moldovos Respublikos biudžeto, tinklo darbas pagal norimą socialinės įtraukties strategiją turėtų būti nepaprastai svarbus, remiantis bendromis centrinės ir vietos valdžios institucijų pastangomis, aktyviu pilietinės visuomenės ir tarptautinių organizacijų (kaip antai UNICEF) dalyvavimu ir skiriant tam pakankamai lėšų. Jau paskirta 15 romų ir visuomenės tarpininkų, kurių darbas yra visiškai finansuojamas iš valstybės biudžeto; iki 2015 m. numatoma pasiekti rekomenduojamą romų ir visuomenės tarpininkų skaičių – 47. Pagal strategiją, kuria siekiama suteikti didesnių galių romų tautybės moterims, 13 iš šių 15 pirmųjų romų ir visuomenės tarpininkų yra moterys. Siekiant stiprinti Moldovos valdžios institucijų pajėgumą ir ugdyti sąmoningumą sprendžiant romų socialinės įtraukties klausimą padaryta pažanga, kai 2012 m. lapkričio mėn. įsteigtas specialaus ministro pirmininko patarėjo dėl romų postas.

Institucijų lygmeniu pagarbos žmogaus teisėms užtikrinimo teisingumo sektoriuje svarba buvo patvirtinta kaip vienas iš pamatinių principų pagal plataus masto visapusišką teisingumo sistemos reformos 2011–2016 m. strategiją ir susijusį veiksmų planą. Pirmuoju 2012 m. liepos mėn. priimtų teisės aktų pakeitimų rinkiniu sustiprinta Aukščiausioji teisėjų taryba ir ypač jos drausminiai įgaliojimai; taip pat pasiektas tikslas efektyviau ir lanksčiau skirti teisėjus atsižvelgiant į faktinį darbo ir bylų krūvį konkrečiuose teismuose ir apygardose, taip pat mažinti teisėjų darbo krūvį įsteigiant teisėjo padėjėjo pareigybę. Be to, patobulinta teisinės pagalbos sistema, kuri buvo 2008 m. sukurta Nacionalinės teisinės pagalbos tarybos pagrindu. Europos Tarybai ir Europos Komisijai padedant 2010 m. paskelbtas Vadovas dėl valstybės teisinės pagalbos garantijų buvo toliau platinamas atitinkamoms institucijoms ir teisinės pagalbos specialistams, o plačiajai visuomenei jo santrauka paskelbta brošiūroje, kurioje išaiškintos teisinės pagalbos rūšys ir pagalbos prašymo bei teikimo tvarka.

Be to, teisinės pagalbos teikimas paįvairintas įsteigus visuomeninio gynėjo pareigybę, kuri papildo privačių advokatų darbą; šie gynėjai yra pasirengę teikti teisinę pagalbą pagal su penkiais Nacionalinės teisinės pagalbos tarybos teritoriniais skyriais pasirašytas sutartis. Akredituotos nevyriausybinės organizacijos taip pat galės teikti teisinę pagalbą civilinėse bylose; teisininkų padėjėjai ir nevyriausybinės organizacijos teiks pirmąją teisinę pagalbą (suteiks būtiną teisinę informaciją ir padės parengti įvairius aktus, išskyrus procedūrinius aktus, kurie reikalingi teismo procese). Nuo 2012 m. sausio 1 d. ieškovai gali prašyti suteikti teisinę pagalbą taip pat ir civilinėse bylose; tokia pagalba teikiama asmenims, kurie neišgali samdytis advokato ir kurių bylos yra pakankamai sudėtingos teisiniu ar proceso atžvilgiu.

Teisingumo sektoriaus reformos strategijoje derama reikšmė teikiama ombudsmeno institucijos Žmogaus teisių centro (toliau – centras) pertvarkai siekiant, kad jis dirbtų savarankiškiau ir veiksmingiau, taip pat pagal susijusią nacionalinę kankinimų prevencijos priemonę (2009 m. lapkričio mėn. Tarptautinis nacionalinių žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos institucijų koordinavimo komitetas Moldovos žmogaus teisių centrui suteikė „B“ statusą – tai rodo, kad jis iš dalies atitinka Paryžiaus principus). Speciali darbo grupė išsamiai ištyrė centro darbą, be kita ko, įvertino jo veiklos rezultatus, finansinius poreikius ir galimus būdus dirbti geriau. Remdamasi jos išvadomis Teisingumo ministerija dalyvaujant tarptautiniams partneriams (kaip antai vietiniam Jungtinių Tautų patarėjui žmogaus teisių klausimais ir buvusiajam Jungtinių Tautų specialiajam pranešėjui kankinimų klausimais) ir vietos NVO parengė teisės akto projektą dėl centro reorganizavimo, ombudsmenų atrankos bei skyrimo ir jų turimo savarankiškumo atrenkant ir skiriant centro darbuotojus, formuojant organizacijos vidaus struktūrą ir sprendžiant biudžeto klausimus. Įstatymo projektas neseniai paskelbtas viešai siekiant gauti atsiliepimų dėl jo.

Kartu centras stengėsi veiksmingiau dirbti ir atlikti labiau užtikrintą vaidmenį. Jis pradėjo naudotis savo prerogatyva prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar tam tikri teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, Teisme pareikšti teisines pozicijas arba dalyvauti bylų nagrinėjimo procesuose (be kita ko, prieš diskriminaciją) kaip „amicus curiae“. Jis atidarė regioninį centrą Varnicoje, Moldovos Respublikos kontroliuojamame Benderų priemiestyje, vadinamojoje „saugumo zonoje“, siekdamas atsižvelgti į vietos gyventojų prašymus ir geriau bendradarbiauti su atitinkama Padnestrės regiono ombudsmeno institucija.

b) Poveikio vertinime pateiktos rekomendacijos

· Toliau įgyvendinti savo 2011–2014 m. žmogaus teisių veiksmų planą ir toliau siekti tarptautinės bendruomenės pagalbos sprendžiant mažumų problemas.

Moldovos valdžios institucijos įrodė savo tvirtą pasiryžimą ir pasiekia ir vis geresnių rezultatų įgyvendindamos 2011–2014 m. žmogaus teisių veiksmų planą. Šiuo metu rengiami 2013 m. kovo mėn. Vyriausybės nutarimo, kuriuo įsteigta Nacionalinė žmogaus teisių veiksmų plano įgyvendinimo komisija, pakeitimai siekiant pakviesti komisijos stebėsenos ir vertinimo darbe dalyvauti tarptautines organizacijas, tarp jų Europos Tarybą, Jungtines Tautas, ES, ESBO ir tarptautines nevyriausybines organizacijas. Moldovos valdžios institucijos numatė pateikti tokį kvietimą netrukus po to, kai bus paskirta nauja vyriausybė.

· Užtikrinti veiksmingą kovos su diskriminacija teisės aktų įgyvendinimą, laikantis Europos ir tarptautinių standartų, visų pirma paskelbiant išsamias gaires ir užtikrinant, kad veiktų Lygybės taryba.

Kaip išsamiai aprašyta pirmesniame skirsnyje, Moldovos valdžios institucijoms, teisminėms institucijoms, pilietinei ir plačiajai visuomenei nediskriminavimo klausimai yra labai svarbūs; ši tema visuomenėje tebėra prieštaringa. Priėmus Lygybės užtikrinimo įstatymą netrukus imtasi kelių priemonių jam įgyvendinti; iš jų paminėtina ryžtinga švietimo ir mokymo programa siekiant suteikti teisininkams įgyvendinimo gairių ir informuoti plačiąją visuomenę; teisinėmis priemonėmis panaikinami Lygybės užtikrinimo įstatymui prieštaraujantys administraciniai sprendimai arba regioninės teisės aktai; remiantis Europos žmogaus teisių teismo sprendimais formuojama nacionalinė teismų praktika šioje srityje.

· Išlaikyti finansines pastangas veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinti 2011–2015 m. paramos romams veiksmų planą.

Kaip aprašyta pirmesniame skyriuje, 2011–2015 m. paramos romams veiksmų planas nuosekliai įgyvendinamas. Ankstesnis įsipareigojimas įteisinti romų ir visuomenės tarpininko pareigybę 2013 m., nors ir pavėluotai, buvo įvykdytas, tam skiriant lėšų iš biudžeto. Bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene ir jos parama šiuo klausimu ir apskritai žmogaus teisių srityje yra svarbus užtikrinant, kad planuojami veiksmai būtų sėkmingai įvykdyti.

· Toliau aktyviai bendradarbiauti su Tiraspolio de facto valdžios institucijomis siekiant keistis informacija apie dokumentų išdavimą, taip pat apie teisėsaugos aspektus.

Kaip rašoma atitinkamame VRLVP kriterijų punkte, tapatybės dokumentų išdavimas Padnestrės gyventojams Moldovos Respublikos konstitucinės valdžios institucijų atliekamas remiantis pagal Moldovos teisę suteikta informacija, sutikrinant ją su konstitucinės valdžios institucijų turima informacija.

Kišiniovo ir Tiraspolio teisėsaugos institucijos prireikus bendradarbiauja ad hoc pagal 1994 m. susitarimą, tačiau paties susitarimo įgyvendinti neįmanoma, turint omenyje Moldovos Respublikos padarytą pažangą žmogaus teisių srityje, nes šiuo susitarimu nepakankamai užtikrinama asmens duomenų apsauga ir pagarba įtariamųjų, kurių tyrimo reikalauja Padnestrės regiono de facto valdžios institucijos, žmogaus teisėms; tokio pobūdžio bendradarbiavimą yra būtina persvarstyti. Darbas šioje srityje tęsiamas po Odesoje surengto susitikimo „5+2“ formatu remiantis ESBO misijos Moldovos Respublikoje pasiūlytu projektu.

· Dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti galimus su saugumu ir migracija susijusius uždavinius ir rasti galimus sprendimus, kaip didinti kontrolę nedarant poveikio derybų „5+2“ formatu procesui.

2013 m. kovo mėn. Moldovos ministro pirmininko pavaduotojas reintegracijai (kuris taip pat yra Moldovos Respublikos politinis atstovas susitikime „5+2“ formatu) raštu pranešė Padnestrės regiono de facto administracijai, kitiems „5+2“ proceso dalyviams ir Jungtinei kontrolės komisijai, įsteigtai Rusijos ir Moldovos Respublikos 1992 m. paliaubų susitarimu, apie Moldovos Respublikos siekį įsteigti šešis Moldovos migracijos ir prieglobsčio biuro registracijos punktus prie Padnestrės regiono administracinės ribos, po Padnestrės konflikto nustatytoje vadinamojoje apsaugos zonoje, kad būtų galima stebėti ir kontroliuoti migracijos srautus per centrinį (Padnestrės) Moldovos Respublikos ir Ukrainos pasienio ruožą. Tiraspoliui pateiktoje informacijoje nurodyti svarbiausi faktai: vieta, procedūros, atsakingos institucijos ir kiti susiję klausimai.

Sulaukus neigiamo Padnestrės regiono administracijos atsako balandžio mėn. ministro pirmininko pavaduotojas reintegracijai pateikė Tiraspolio valdžiai papildomų paaiškinimų, kuriuos išdėstė raštu ir išsakė per viešus (be kita ko, Migracijos ir prieglobsčio biuro) pareiškimus. Šis klausimas dar kartą svarstytas Odesoje vykusiame susitikime „5+2“ formatu (2013 m. gegužės 23–24 d.), kuriame Moldovos Respublika paneigė Padnestrės regiono administracijos kaltinimus, neva jos iniciatyva būsianti suvaržyta Padnestrės gyventojų rusų ir ukrainiečių, neturinčių Moldovos pasų, judėjimo laisvė. Atrodo, kad Padnestrės regiono administracija šiais paaiškinimais buvo patenkinta. Be to, Moldovos Respublika sutiko siekti kartu su Rusija ir Ukraina trišaliu pagrindu per konsulines įstaigas tartis dėl Padnestrės gyventojų rusų ir ukrainiečių, atsisakiusių užsiregistruoti Moldovos valdžios institucijose, gyvenamosios vietos Moldovoje pripažinimo.

Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2012 m. Moldovos Respublikoje (be Padnestrės regiono) gyveno 3 559 541 žmogus. Taip pat apytikriai apskaičiuota, kad Padnestrės regiono gyventojų yra apie 509 400 (neatskaičius emigrantų iš šio regiono, kurių yra nemažai), 280 239 (55 proc.) iš jų yra Moldovos piliečiai, užregistruoti jos valstybiniame gyventojų registre. 2012 m. Informacinių technologijų ir komunikacijos ministerija Moldovos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Padnestrės regione, išdavė 15 531 pasą.

Apskritai Moldovos Respublika savo politika siekia integruoti Padnestrėje gyvenančius piliečius leisdama jiems nemokamai savo noru gauti Moldovos pilietybę (arba nemokamai pirmą kartą išduodama tapatybės dokumentus). Kadangi Moldovos Respublika Padnestrės regiono administracijos išduotų civilinės būklės dokumentų nepripažįsta, Informacinių technologijų ir komunikacijos ministerija imasi specialių priemonių asmenų, prašančių išduoti dokumentus, pilietybei patvirtinti pagal 2004 m. Pilietybės įstatymo pataisas, 2005 m. rugsėjo 9 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 959 ir 2011 m. gegužės 10 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 337. Nuo 2012 m. gegužės mėn. vyksta Kišiniovo ir Tiraspolio valdžios institucijų diskusijos siekiant sukurti keitimosi informacija mechanizmą, leisti perregistruoti Padnestrės regiono de facto valdžios institucijų išduotus dokumentus ir ypač įdiegti tapatybei nustatyti visoje šalies teritorijoje reikalingus elementus (Moldovos civilinės būklės registro numerį) civilinės būklės dokumentuose, išduotuose Padnestrės regiono de facto valdžios institucijų; taip būtų supaprastintas Padnestrės gyventojų prašymo išduoti Moldovos tapatybės dokumentus procesas.

Šiuo metu 2013 m. vasario 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 125, kuriuo patvirtinta „Tapatybės dokumentų išdavimo ir gyvenamosios vietos patvirtinimo Moldovos Respublikoje tvarka“ (juo pakeistas 1995 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 376 su pakeitimais) nustatyta, kad „sulaukusių pilnametystės asmenų, iki tol neturėjusių tapatybės dokumentų arba kurių tapatybės iš turėtų dokumentų nustatyti neįmanoma, tapatybė nustatoma vieno iš tėvų, teisėtų atstovų arba I–III eilės artimųjų laidavimu“. Šiuo atveju pareiškėjas turi pateikti papildomus aiškinamuosius dokumentus, išduotus vietos valdžios institucijos arba kitų informacijos apie tą asmenį turinčių valstybės institucijų. Taip pat Padnestrės gyventojų tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai arba artimieji, kurių tapatybės neįmanoma nustatyti ir pripažinti pagal sovietinio modelio pasų sistemą (kurią perėmė Moldovos gyventojų registras), šiuo metu gali gauti Moldovos pilietybę remdamiesi savo artimųjų pareiškimais. Moldovos baudžiamajame kodekse numatytos baudos ir iki vienų metų laisvės atėmimo bausmės už melagingus pareiškimus valstybės pareigūnui, turinčius teisinių padarinių trečiajam asmeniui.

Bendrasis vertinimas, 4 skyrius Moldovos Respublika ėmėsi efektyviai įgyvendinti būtinus antrojo etapo kriterijus. Likę apribojimai užsieniečiams ir asmenims be pilietybės teisėtai būti šalyje panaikinti; toliau veiksmingai didinamos galimybės visiems piliečiams gauti tapatybės dokumentus; įgyvendinant kovos su diskriminacija teisinę sistemą padaryta didelė pažanga. Taip pat ryžtingai sprendžiamas Padnestrės regiono klausimas: sukurta migracijos stebėsenos sistema ir nustatyta speciali Padnestrės gyventojų, prašančių išduoti Moldovos tapatybės dokumentus, tapatybės patvirtinimo tvarka. Be to, Moldovos Respublika iki šiol nuosekliai vykdo visas poveikio vertinime pateiktas rekomendacijas. Komisijos nuomone, Moldovos Respublika iš esmės tenkina antrojo etapo 4 skyriaus kriterijus. Būtini tolesni veiksmai: · užtikrinti, kad būtų tvariai įgyvendinamas Lygybės užtikrinimo įstatymas, ypač būtų įsteigta ir veiktų Lygybės taryba ir būtų toliau stengiamasi visiškai įgyvendinti neįgaliųjų socialinės įtraukties teisės aktus; · patvirtinti Nacionalinio žmogaus teisių veiksmų plano finansavimą; · toliau reformuoti teisingumo sektorių, be kita ko, stiprinti ombudsmeno instituciją; · prie Padnestrės regiono administracinės ribos steigti registravimo punktus, apie kuriuos pranešta; · toliau siekti pažangos su bendradarbiaujant Padnestrės regionu, palengvinant dokumentų išdavimą Padnestrės gyventojams ir jų tapatybės patvirtinimą.

3.           Išvados

Po to, kai 2010 m. birželio mėn. buvo pradėtas ES ir Moldovos Respublikos dialogas vizų klausimais ir 2011 m. sausio mėn. Moldovos valdžios institucijoms pristatytas Vizų liberalizavimo veiksmų planas (VRLVP), Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai Moldovos Respublikos pažangos, padarytos imantis priemonių, būtinų pagal pirmojo ir dabar antrojo VRLVP etapo keturiuose skyriuose nustatytus kriterijus, ataskaitas; tai – 4-oji pažangos ataskaita.

Šio intensyvaus su VRLVP susijusios ataskaitos rengimo laikotarpiu Komisija toliau stebėjo Moldovos Respublikos pažangą su VRLVP susijusiose srityse per:

· ES ir Moldovos Respublikos jungtinį vizų režimo supaprastinimo komitetą;

· ES ir Moldovos Respublikos jungtinį readmisijos komitetą;

· ES ir Moldovos Respublikos jungtinį 3-iąjį pakomitetį;

· ES ir Moldovos Respublikos judumo partnerystės aukšto rango pareigūnų susitikimą;

· ES ir Moldovos Respublikos dialogą žmogaus teisių srityje.

Kiekviename iš šių komitetų ir forumų padaryta pažanga vedant ES ir Moldovos Respublikos dialogą ir joms bendradarbiaujant. Per paskutinius ES ir Moldovos Respublikos jungtinių vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos komitetų posėdžius, kurie 2013 m. birželio 12 d. įvyko Briuselyje dalyvaujant ES valstybėms narėms, Komisija pažymėjo, kad abu susitarimai apskritai įgyvendinami pakankamai gerai.

ES ir Moldovos Respublikos dialogas vizų klausimais labai padėjo siekti pažangos vykdant reformas ne tik teisingumo ir vidaus reikalų srityje, bet ir kitose srityse, kaip antai teisinės valstybės ir sprendžiant konstitucinius klausimus, įskaitant politinių partijų finansavimą ir politinę neliečiamybę. Pastaruosius trejus metus Moldovos Respublika nuolat ir veiksmingai daro pažangą įvairiose VRLVP skyriuose nurodytose srityse, o tai patvirtina didelį Moldovos valdžios institucijų ryžtą ir pastangas siekti, kad VRLVP įgyvendinimas būtų teisės aktų leidybos, politikos ir administracinės darbotvarkės prioritetas.

Tačiau svarbu patvirtinti, kad reformoms, kurių imtasi keliose VRLVP srityse, ypač toms, kuriomis siekiama gero viešosios administracijos valdymo, akivaizdžiai reikia, kad Moldovos valdžios institucijos parodytų tvirtą politinį ryžtą siekdama, kad šias reformas visiškai priimtų Moldovos visuomenė.

Šis vertinimas atskleidė, kad Moldovos Respublika apskritai tenkina visus keturiuose VRLVP skyriuose nustatytus kriterijus. Teisės aktų ir politikos sistemos veikimas, instituciniai bei organizaciniai principai ir procedūros visuose keturiuose skyriuose atitinka Europos ir tarptautinius standartus. Komisijos nuomone, Moldovos Respublika padarė labai didelę pažangą veiksmingai ir tvariai įgyvendindama VRLVP antrojo etapo kriterijus. Įvykdžiusi šioje ataskaitoje nustatytus būtinus veiksmus Moldovos Respublika baigs įgyvendinti visus VRLVP antrojo etapo kriterijus.

Komisija toliau skirs ypatingą dėmesį tam, kad Moldovos Respublika skirtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių reikalingai teisės aktų ir politikos sistemai tvariai įgyvendinti. Šiuo tikslu Moldovos Respublikos prašoma parengti ilgalaikius daugiamečius planus, skirtus užtikrinti, kad būtų skiriama pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių kriterijams tvariai įvykdyti, sistemingai įtraukiant į valstybės biudžetą reikiamas išlaidų kategorijas. Taip pat būtina toliau rengti tikslines informavimo kampanijas siekiant išaiškinti su beviziu režimu susijusias teises ir pareigas, įskaitant informaciją apie patekimo į ES darbo rinką taisykles.

Komisija toliau aktyviai stebės, kaip vykdomi būtini keturių VRLVP skyrių veiksmai, nustatyti šioje ataskaitoje, siekiant rudenį pateikti ataskaitą dėl sėkmingo visų Vizų liberalizavimo veiksmų plane nustatytų kriterijų įvykdymo.

[1]               Tarybos dokumentas Nr. 18078/10.

[2]               i) dokumentų, įskaitant biometrinius duomenis, saugumas; ii) neteisėta migracija, įskaitant readmisiją; iii) viešoji tvarka ir saugumas; iv) išorės santykiai ir pagrindinės teisės.

[3]               SEC (2011) 1075 galutinis.

[4]               SWD (2012)12 final.

[5]               COM(2012) 348 final.

[6]               COM(2012) 443 final.

[7]               3-iasis pakomitetis: muitinė, tarpvalstybinis bendradarbiavimas, pinigų plovimo, narkotikų ir neteisėtos migracijos klausimai.

[8]               COM(2012) 443 final.

[9]               Dvitonis vandens ženklas, UV šviesoje švytintys pluoštai, fluorescencinė apsauginė gija, mikrotekstas ir lazeriu perforuotas paso numeris pagal III skyrių „Security Standards for machine readable travel documents“ (liet. Automatizuotai nuskaitomų kelionės dokumentų apsaugos standartai), 1 informacinio priedo V punktas (ICAO dok. Nr. 9303, 1 dalis).

[10]             Vandens ženklą, mikrotekstą, emblemą ir formos serijos numerį, švytinčius UV šviesoje.

[11]             Moldovos valdžios institucijų duomenimis, Padnestrės regione gyvena 509 400 asmenų, 55 proc. yra Moldovos Respublikos piliečiai, o 33 128 iš jų turi biometrinius Moldovos Respublikos pasus.

[12]             2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą.

[13]             SEC(2011) 145 galutinis.

[14]             2012 m. tirti 87 korupcijos atvejai, užbaigti 92 bylų tyrimai, taikytos 102 drausminės sankcijos, o 34 iš šių atvejų darbuotojai buvo atleisti iš darbo. 2010–2012 m. pradėtos keturios baudžiamosios bylos dėl sunkių korupcinių nusikaltimų.

[15]             ES Šengeno išorės sienų kontrolės, grąžinimo ir readmisijos katalogas. Rekomendacijos ir geriausia praktika, Tarybos dokumentas Nr. 7864/09.

[16]             http://www.eubam.org/files/20121206142708402683P9AP_ENG_Second_Year.pdf.

[17]             Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Moldovos Respublikos (GUAM) demokratijos ir ekonominio vystymosi organizacija.

[18]             Pasienio policijos departamentas 2013 m. balandžio mėn. įsigijo visą mobiliesiems daliniams būtiną įrangą ir 30 patruliavimo automobilių.

[19]             Paskutinis Jungtinio readmisijos komiteto posėdis įvyko 2013 m. birželio 12 d.

[20]             Pagal būtiniausius standartus, nustatytus Tarybos direktyvoje 2008/115/EB dėl nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo.

[21]             Pagal Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje.

[22]             Paskutinis Jungtinio vizų režimo supaprastinimo komiteto posėdis įvyko 2013 m. birželio 12 d.

[23]             2012 m. pirmosios instancijos sprendimai priimti vidutiniškai per 107 dienas, taigi kur kas greičiau nei per nustatytą 6 mėnesių terminą. Priimant antrosios instancijos sprendimus nagrinėjimas trunka kur kas ilgiau – vidutiniškai 401 dieną. Kol kas dar nepriimti pirmosios arba apeliacinės instancijos sprendimai 82 atvejais (dėl 85 asmenų).

[24]             Nuo tada, kai pradėta taikyti ši procedūra, priimta 17 sprendimų. 2013 m. sausio 1 d. Moldovos Respublikos teritorijoje buvo 1998 asmenys be pilietybės (pripažinti, turintys teisę nuolat gyventi šioje šalyje).

[25]             Metinė prekybos žmonėmis statistika: 2010 m. užregistruota 140 nusikaltimų, 2011 m. – 111, 2012 m. – 151; Paramos ir apsaugos centras 2010 m. pagalbą suteikė 355 aukoms, 2011 m. – 339 ir 2012 m. – 424. 2011 m. nustatyta 131 auka (VRM duomenimis), 2012 m. – 266. 2011 m. priimti 7 apkaltinamieji nuosprendžiai, 2012 m. – 13. 2010 m. pagalba suteikta 9,6 proc. prekybos vaikais aukų,, 2011 m. – 14 proc., 2012 m. – 13 proc.

[26]             Plane nustatytiems veiksmams įgyvendinti reikalingos lėšos bus priskirtos 2012–2013 m. asignavimams iš valstybės biudžeto ir vietos biudžetų finansuojamoms valdžios institucijoms, be to, valdžios institucijoms bus teikiama išorės parama įgyvendinant konkrečius projektus: parama Europos Tarybos Rytų partnerystės gero valdymo ir kovos su korupcija projektui, Europos Komisijos parama projektui „Parama tolesnei Moldovos Respublikos Vyriausybės veiklai kovojant su korupcija, Vidaus reikalų ministerijos ir policijos reformai ir asmens duomenų apsaugai“.

[27]             Ši sistema numatyto poveikio iki šiol nepadarė ir požiūrio į viešojo sektoriaus sąžiningumą iš esmės nepakeitė. Savo korupcijos rizikos įvertinimas dažniausiai buvo atliekamas tik formaliai, o politinis nestabilumas kenkė gebėjimui valdyti valstybės institucijas. Šiomis aplinkybėmis parengtų patikimumo planų kokybė buvo nepatenkinama. Neseniai NKKC buvo įgaliotas dalyvauti darbo grupių, kurioms pavesta analizuoti korupcijos riziką, darbe ir teikti apie jį atsiliepimų; iki tol NKKC atliko tik bendro pobūdžio priežiūros institucijos vaidmenį ir negalėjo iš tiesų aktyviai dalyvauti procese.

[28]             Veiklos nepriklausomumas užtikrinamas skiriant NKKC direktorių nustatyta tvarka, kad jo kadencija nesutaptų su Vyriausybės, Parlamento ir Prezidento kadencijomis; NKKC direktorius ir jo pavaduotojai skiriami pagal įstatymų nustatytus kvalifikacijos ir politinio nepriklausomumo kriterijus; skyrimo ir atleidimo procese dalyvauja ne viena, o daugiau institucijų; įstatymas reglamentuoja griežtas atleidimo nebaigus kadencijos sąlygas.

[29]             Atliekant gyvenimo būdo patikrinimą asmens gyvensena palyginama su jo teisėtomis pajamomis.

[30]             Projektas „Parama tolesnei Moldovos Respublikos Vyriausybės veiklai kovojant su korupcija, Vidaus reikalų ministerijos ir policijos reformai ir asmens duomenų apsaugai“.

[31]             Centrinę rinkimų komisiją sudaro įvairių politinių partijų atstovai, joje yra trys visos darbo dienos etatai ir samdoma 20 darbuotojų; daugiausia dirbama per rinkimus. Centrinė rinkimų komisija turi turėti pakankamai išteklių, kad galėtų veiksmingai ir aktyviai prižiūrėti rinkimų kampanijų finansavimą ir apskritai politines partijas.

[32]             Pinigų plovimo prevencijos ir kovos su juo biuras yra Kamdeno turto susigrąžinimo tarpagentūrinio tinklo (CARIN) narys, turintis stebėtojo statusą.

[33]             i) Gautus ekstradicijos prašymus Teisingumo ministerija nagrinėja 3–4, Generalinė prokuratūra 2–3 mėnesius; ii) gautus teismo pavedimus Teisingumo ministerija nagrinėja 2–3, Generalinė prokuratūra – daugiausia 6 mėnesius; iii) gautus prašymus pripažinti ir vykdyti baudžiamųjų bylų nuosprendžius Teisingumo ministerija išnagrinėja maždaug per 3 mėnesius, o teikiamus prašymus – per 4–5 mėnesius; iv) prašymus perduoti nuteistuosius užsienio valstybėms Teisingumo ministerija išnagrinėja per 5–6 mėnesius.

[34]             Pagal šią konvenciją dviejų ar daugiau prie jos prisijungusių valstybių kompetentingos institucijos gali susitarusios įsteigti laikinas JTG konkrečiam tikslui pasiekti, kad galėtų atlikti nusikalstamų veikų tyrimus vienoje ar keliose iš susitariančiųjų valstybių.

[35]             Kontrolės tikslas – tikrinti, kaip teisėsaugos institucijos organizuoto nusikalstamumo bylas identifikuoja, registruoja ir apie jas praneša.