Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Italijos 2013 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2017 m. Italijos stabilumo programos /* COM/2013/0362 final - 2013/ () */
Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Italijos 2013 m.
nacionalinės reformų programos
su Tarybos nuomone dėl 2012–2017 m. Italijos stabilumo programos EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį
ir 148 straipsnio 4 dalį, atsižvelgdama į 1997 m. liepos
7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto
būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos
priežiūros bei koordinavimo[1],
ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdama į 2011 m.
lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)
Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir
naikinimo[2],
ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdama į Europos Komisijos
rekomendaciją[3], atsižvelgdama į Europos Parlamento
rezoliucijas[4], atsižvelgdama į Europos Vadovų
Tarybos išvadas, atsižvelgdama į Užimtumo komiteto
nuomonę, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų
komitetu, kadangi: (1) 2010 m. kovo 26 d.
Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui
įgyvendinti naują augimo ir darbo vietų kūrimo
strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės
politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms
sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas
Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas; (2) Remdamasi Komisijos
pasiūlymais, 2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė
rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos
bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o
2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių
narių užimtumo politikos gairių[5],
kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires
valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę
ekonominę ir užimtumo politiką; (3) 2012 m. birželio
29 d. valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą
dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė
nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant
visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie
nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių
narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą
įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir
įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; (4) 2012 m. liepos 6 d.
Taryba priėmė rekomendaciją dėl Italijos 2012 m.
nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos
2011–2015 m. Italijos stabilumo programos; (5) 2012 m. lapkričio
28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą[6], kuria pradedamas 2013 m.
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2012 m.
lapkričio 28 d. Komisija pagal Reglamentą (ES)
Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo
ataskaitą[7],
kurioje nustatė, kad Italija yra viena iš valstybių narių,
dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą; (6) 2013 m. kovo 14 d.
Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti
užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos
augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti
diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį
konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti
ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo
problemą, šalinti socialines krizės pasekmes ir modernizuoti
viešąjį administravimą; (7) 2013 m. balandžio
10 d. Komisija paskelbė Italijos nuodugnios apžvalgos[8] pagal Reglamento (ES)
Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Komisijai atlikus analizę
galima daryti išvadą, kad Italijoje susidarė makroekonominis
disbalansas, kuris reikalauja imtis ryžtingų politinių veiksmų.
Visų pirma, sumažėjęs išorės konkurencingumas ir didelis
valstybės įsiskolinimas užsitęsusio silpno ekonomikos augimo
sąlygomis išlieka pagrindiniu Italijos makroekonominiu disbalansu; (8) 2013 m. balandžio
11 d. Italija pateikė savo 2013 m. stabilumo programą,
apimančią 2012–2017 m., ir 2013 m. nacionalinę
reformų programą. Netrukus po to naujoji vyriausybė, paskirta
balandžio 28 d., pareiškė ketinimą stiprinti
struktūrinių reformų darbotvarkę, kartu patvirtindama
stabilumo programoje numatytus biudžeto tikslus. Gegužės 17 d. buvo priimtas
dekretas-įstatymas, kuriame numatytos naujos nuostatos dėl
nekilnojamojo turto apmokestinimo ir darbo užmokesčio priedų sistemos
pakankamai darbo neturintiems darbuotojams pratęsimas. Siekiant
atsižvelgti į abiejų programų ir naujųjų
vyriausybės priimtų priemonių tarpusavio sąsajas, jos
vertintos vienu metu; (9) remdamasi 2013–2017 m.
stabilumo programos vertinimu pagal Tarybos reglamentą (EB)
Nr. 1466/97, Taryba mano, kad 2014 m. makroekonominis scenarijus,
kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra optimistinis,
palyginti su Komisijos 2013 m. pavasario prognozėmis. Jis yra
tikėtinas nuo 2015 m., tačiau tik laikantis prielaidos, kad
patvirtintos struktūrinės reformos bus visiškai įgyvendintos, o
tai tebėra sunkus uždavinys. Programoje išdėstytą biudžeto
strategiją patvirtino naujoji vyriausybė, o Parlamentas jai
pritarė. Ja siekiama išlaikyti mažesnį nei 3 % BVP deficitą
visą programos laikotarpį, pasiekti vidutinės trukmės
laikotarpio tikslą 2013 m. ir nuo 2014 m. mažinti skolos ir BVP
santykį. Programoje patvirtinamas vidutinės trukmės laikotarpio
tikslas struktūriškai subalansuoti biudžeto poziciją, atitinkantis
Stabilumo ir augimo paktą. 2012 m. deficitas buvo sumažintas iki
3 % BVP ir pagal gegužės 3 d. paskelbtą Komisijos
2013 m. pavasario prognozę tikimasi, kad 2013–2014 m. jis išliks
mažesnis už pamatinę vertę. Nustatyta, kad gegužės 17 d.
Italijos vyriausybės priimtos nuostatos neturės didelės
įtakos deficitui, jei bus įgyvendinamos nuosekliai. Prognozuojama,
kad nuo 2009 m. iki 2012 m. iš viso 2,7 procentinio punkto padidėjus
BVP, ir darant prielaidą, kad nebus kitų politikos pokyčių,
struktūrinis balansas kaip BVP dalis 2013 m. dar padidės
procentiniu punktu iki -0,5 %, o 2014 m,. šiek tiek sumažės.
Struktūrinis pirminis balansas 2014 m. turėtų pasiekti
beveik 5 % BVP. Struktūrinis 2013 m. prognozės koregavimas
yra tinkamas, taip pat remiantis išlaidų, atėmus diskrecines
pajamų didinimo priemones, analize, o 2014 m. numatomas nukrypimas
nuo koregavimo plano, siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo.
Programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis pasieks
aukščiausią ribą 2013 m., o po to pradės mažėti,
be kita ko dėl numatomų pajamų iš privatizacijos,
sudarančių 1 procentinį punktą BVP per metus. Tačiau
prognozuojamas skolos ir BVP santykis toliau didėja, taip pat dėl
komercinės skolos grąžinimo, kuris prideda apie 2,5 procentinio
punkto 2013–2014 m., o privatizacijos pajamos neįtrauktos, nes išsami
informacija dar nepateikta. Nuo 2013 m. Italijoje prasideda trejų metų
pereinamasis laikotarpis, susijęs su skolos kriterijaus atitikimu, o
skolos trajektorija stabilumo programoje užtikrina pakankamą pažangą
siekiant jį atitikti. Tačiau deficito ir skolos projekcijos
programoje yra grindžiamos visišku biudžeto priemonių ir priimtų
struktūrinių reformų įgyvendinimu, kuris yra labai svarbus
rinkos pasitikėjimui užtikrinti ir augimui bei darbo vietų
kūrimui skatinti; (10) nors siekiant skatinti
fiskalinį tvarumą ir augimą buvo patvirtintos svarbios reformos,
visiškas jų įgyvendinimas dar neužbaigtas ir reikalingi tolesni
veiksmai. Kelios pasiūlytos priemonės dar yra nepatvirtintos arba
joms dar reikia įgyvendinamųjų teisės aktų ir
egzistuoja rizika, kad jos nebus nuosekliai taikomos visuose valdžios
lygmenyse. Viešojo administravimo veiksmingumą reglamentavimo ir procedūrų
sistemos, valdymo kokybės ir administracinių gebėjimų
požiūriu ir toliau mažina dideli trūkumai, turintys neigiamos
įtakos reformų įgyvendinimui ir verslo aplinkai. (11) norint pagerinti bendrą
verslo aplinką ir sumažinti pernelyg ilgą bylų nagrinėjimo
trukmę, neišspręstų bylų skaičių ir didelį
teisminių ginčų skaičių, reikia užbaigti
civilinės teisenos reformą skubiai įgyvendinant teismų
organizacijos peržiūrą. 2012 m. spalio mėn. Konstituciniam
teismui priėmus sprendimą dėl tarpininkavimo, reikia imtis
veiksmų, kad būtų skatinamas neteisminių ginčų
sprendimo priemonių naudojimas. Didelį susirūpinimą kelia
korupcija, dėl kurios patiriamos išlaidos sudaro maždaug 4 % BVP ir
labai trukdo atsigauti ekonomikai. 2012 m. lapkričio mėn. Kovos
su korupcija įstatyme reikalaujama imtis tolesnių veiksmų ir dar
veiksmingiau mažinti korupciją, visų pirma kalbant apie senaties
terminus, kurie šiuo metu yra labai trumpi; (12) kartu su kol kas
įgyvendinta plataus užmojo fiskalinio konsolidavimo strategija
2012 m. balandžio mėn. į Konstituciją buvo įtraukta
subalansuoto biudžeto taisyklė ir buvo imtasi veiksmų
viešųjų išlaidų veiksmingumui ir kokybei gerinti. Tačiau
dėl įgyvendinimo trūkumų šie veiksmai nebuvo visiškai
veiksmingi, visų pirma kalbant apie užimtumo viešajame sektoriuje
efektyvumą ir provincijų skaičiaus mažinimą. Sanglaudos
veiksmų planas suteikė galimybę paspartinti
struktūrinių fondų lėšų, sudarančių apie
12,1 mlrd. EUR, įsisavinimą trimis etapais. Vis dėlto
bendro fondų valdymo gerinimas išlieka nepakankamas, ypač Italijos
pietuose, ir tai kelia susirūpinimą dėl 2014–2020 m.
programavimo laikotarpio. Taigi dar lieka daug galimybių viešųjų
išlaidų veiksmingumui didinti; (13) tradiciškai lemiamą
vaidmenį palaikant Italijos ekonominę veiklą atlieka bankai,
visų pirma skolindami mažoms įmonėms, tačiau jų
galimybės imtis šio vaidmens susilpnėjo dėl užsitęsusio
ekonomikos nuosmukio. Išaugusi kredito rizika esant dideliam ir vis
didėjančiam neveiksnių paskolų skaičiui prisidėjo
prie skolinimo sumažėjimo ir dar labiau mažina nedidelį bankų
pelningumą. Todėl Italijos bankas vertina atidėjinių
blogoms paskoloms tinkamumą vykdydamas patikras vietoje. Specifiniai
Italijos bankų valdymo ypatumai gali riboti jų finansinio
tarpininkavimo efektyvumą. Buvo priimtos priemonės nebankinių
finansavimo šaltinių, visų pirma nuosavo kapitalo, naudojimui
skatinti ir inovacijų pajėgumams skatinti, tačiau jų
taikymo sritis kol kas ribota ir jos dar nėra visiškai įgyvendintos.
ES direktyvos dėl pavėluotų mokėjimų komerciniuose
sandoriuose perkėlimas į nacionalinę teisę ir numatomas
susikaupusios komercinės skolos grąžinimas padės didinti
įmonių likvidumą; (14) 2012 m. birželio
mėn. buvo patvirtinta plataus masto darbo rinkos reforma, kuria
sprendžiami darbo rinkos nelankstumo ir segmentacijos klausimai. Reforma turi
būti užbaigta priimant įgyvendinimo teisės aktą ir atidžiai
stebint konkretų jo įgyvendinimą. Be to, valstybinės
įdarbinimo tarnybos dar turi būti sujungtos su bedarbio pašalpų
administracija, kad būtų geriau įgyvendinamos veiksmingos
aktyvumo skatinimo strategijos. 2011–2013 m. vienas po kito
priimtais susitarimais socialiniai partneriai nustatė naują darbo
užmokesčio nustatymo sistemą. Ji remiama mokestinėmis
paskatomis, siekiant kad darbo užmokestis būtų labiau suderintas su
darbo našumu ir su vietos darbo rinkos sąlygomis. Ši sistema
turėtų būti veiksmingai įgyvendinta ir nuolat koreguojama
remiantis stebėsenos rezultatais; (15) jaunimo nedarbas ir
nedirbančių bei nesimokančių jaunuolių dalis toliau
didėjo ir 2012 m. pabaigoje atitinkamai sudarė 37 % ir
21,1 %. Tiek aukštąjį išsilavinimą turinčių
asmenų skaičius, tiek jaunų aukštąjį
įsilavinimą turinčių absolventų užimtumo lygis yra
žemiausi ES; tai rodo, kad jaunų absolventų gebėjimai darbo
rinkoje nėra labai svarbūs. Mokyklos nebaigiančių
asmenų skaičius nors ir šiek tiek mažėja, išlieka didelis. Tai
kelia susirūpinimą dėl švietimo sistemos veiksmingumo. Vienas
esminių elementų yra mokytojo profesija, kuriai šiuo metu
būdingas vienintelis karjeros kelias ir ribotos profesinio tobulėjimo
perspektyvos. Moterų dalyvavimas darbo rinkoje išlieka prastas, o
moterų ir vyrų užimtumo skirtumas yra vienas didžiausių ES.
Skurdo ir socialinės atskirties rizika ir, visų pirma materialinis
nepriteklius, akivaizdžiai didėja, o socialinės apsaugos sistemai vis
sunkiau sekasi tenkinti socialinius poreikius, nes joje dominuoja išlaidos pensijoms,
o socialiniai pervedimai, išskyrus pensiją, yra nepakankamai orientuoti
į kovą su skurdu ir socialinės įtraukties skatinimą; (16) mokesčių sistemos
struktūra išlieka sudėtinga ir yra našta darbo jėgai ir
kapitalui. Po 2010–2011 m. pastangų papildomų priemonių,
skirtų mokesčių naštai perkelti nuo gamybos veiksnių
vartotojams, turtui ir aplinkai, buvo įgyvendinta nedaug. Dar reikia imtis
veiksmų, kad būtų supaprastinta mokesčių sistema,
racionalizuotos mokesčių išlaidos, nekilnojamojo turto mokesčio
bazė suderinta su rinkos kainomis, gerinamas įstatymų laikymasis
ir atgrasoma nuo mokesčių vengimo. Vykdoma kadastro duomenų
peržiūra, planuojama nekilnojamojo turto apmokestinimo reforma bus
siekiama didesnio sąžiningumo, laikantis stabilumo programoje
išdėstytos biudžeto strategijos apribojimų. Šešėlinės
ekonomikos ir nedeklaruoto darbo sumažinimas galėtų būti
naudingas vešiesiems finansams ir turėti teigiamo poveikio teisingumo
požiūriu. Peržiūrėjus PVM išimtis bei lengvatinius tarifus ir
tiesioginių mokesčių išlaidas gali prireikti pakoreguoti
socialinius pervedimus, kad būtų sumažintas peržiūros
pasiskirstymo poveikis; (17) nemažai buvo nuveikta
liberalizuojant paslaugų sektorių. Tačiau
reglamentuojamųjų profesijų reforma turėtų būti
vykdoma toliau, kad būtų sprendžiami likę apribojimai ir saugomi
jos pagrindiniai principai, kad būtų išvengta galimų
nesėkmių, visų pirma susijusių su teisininko profesijos
reforma. Po 2012 m. liepos mėn. Konstitucinio teismo sprendimo taip
pat svarbu imtis veiksmų, kad būtų atvertos galimybės
konkurencijai teikiant vietos viešąsias paslaugas. (18) Vykdoma tinklų
pramonės šakų reforma atveriant rinką ir didinant
infrastruktūros pajėgumus, tačiau dar lieka svarbių
uždavinių. Veiklos atskyrimas dujų sektoriuje turi būti
užbaigtas iki 2013 m. rugsėjo mėn. ir turi būti
įgyvendinta 2013 m. kovo mėn. nacionalinė energijos
poreikių strategija. Tolesni galimi veiksmai – telekomunikacijų
sektoriaus atvėrimas konkurencijai. Dar neįsteigta naujoji transporto
institucija, atsakinga už greitkelius, oro uostus, uostus ir geležinkelius. Ji
turėtų būti nepriklausoma ir aprūpinta ištekliais,
kurių reikia jos veiklai ir įgaliojimams taikyti sankcijas
užtikrinti. Dėl nuolatinių Šiaurės ir Pietų skirtumų
taip pat egzistuoja rimta vidaus ir tarpvalstybinės infrastruktūros
trūkumų problema, iš dalies lemianti aukštas energijos kainas,
mažą plačiajuosčio ryšio skvarbą ir transporto
spūstis; (19) atsižvelgdama į Europos
semestrą, Komisija atliko išsamią Italijos ekonominės politikos
analizę. Ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę
reformų programą ir pateikė nuodugnią apžvalgą.
Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir
socialinei bei ekonominei Italijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES
taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie
būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti
bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos
pagal Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–6
rekomendacijose; (20) atsižvelgdama į šį
vertinimą, Taryba išnagrinėjo Italijos stabilumo programą ir
savo nuomonę[9]
visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje; (21) atsižvelgdama į Komisijos
nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo
nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos
rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 dėl
makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo 6 straipsnį
pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose; (22) atsižvelgdama į Europos
semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės
politikos analizę. Šiuo pagrindu Taryba pateikė konkrečias
rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra
euras. Italija taip pat turi užtikrinti, kad šios rekomendacijos visiškai ir
laiku būtų įgyvendintos, REKOMENDUOJA Italijai 2013–2014 m.
imtis šių veiksmų: 1. Užtikrinti, kad 2013 m.
deficitas neviršytų 3 % BVP, visiškai įgyvendinant priimtas
priemones. Tinkamu tempu vykdyti struktūrinį koregavimą vykdant
augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, kad nuo 2014 m.
būtų pasiektas ir išlaikytas vidutinės trukmės laikotarpio
tikslas. Pasiekti numatytą struktūrinį pirminį
perteklių, siekiant, kad itin aukštas skolos ir BVP santykis
pradėtų laipsniškai mažėti (prognozuojama, kad 2014 m. jis bus
132,2 % BVP). Toliau siekti ilgalaikio viešųjų išlaidų
veiksmingumo ir kokybės gerinimo, visiškai įgyvendinant 2012 m.
priimtas priemones ir išsamiai peržiūrint išlaidas visų lygmenų
valdžios institucijose. 2. Užtikrinti vykdomų
reformų įgyvendinimą laiku sparčiai priimant reikalingus
įgyvendinimo teisės aktus, imantis konkrečių tolimesnių
veiksmų visais valdžios lygmenimis ir su visomis susijusiomis
suinteresuotomis šalimis, ir stebint jų poveikį. Didinti viešojo
administravimo veiksmingumą ir gerinti skirtingų valdžios
lygmenų koordinavimą. Supaprastinti administracinę ir reguliavimo
sistemą piliečiams bei įmonėms ir sumažinti bylų
nagrinėjimo trukmę bei didelį civiliniams teismams
pateikiamų nagrinėti teisminių ginčų
skaičių, be kita ko, skatinant neteisminį ginčų
sprendimą. Stiprinti korupcijos mažinimo teisinę sistemą, taip
pat peržiūrint taisykles, taikomas senaties terminams. Priimti
struktūrines priemones, skirta ES lėšų valdymo gerinimui
pietiniuose regionuose 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. 3. Bankų sektoriuje
skatinti tokią įmonių valdymo praktiką, kuri
užtikrintų didesnį efektyvumą ir pelningumą ir taip
paremtų gamybinei veiklai teikiamų kreditų srautą.
Paspartinti vykdomą darbą, susijusį su turto kokybės
patikrinimu visame bankų sektoriuje, ir padėti mažinti blogų
paskolų dalį bankų balansuose. Skatinti tolesnį kapitalo
rinkų vystymąsi, siekiant diversifikuoti ir didinti įmonių
galimybes gauti finansavimą, visų pirma nuosavam kapitalui, ir savo
ruožtu skatinti jų inovacijų pajėgumus ir augimą. 4. Užtikrinti veiksmingą
darbo rinkos ir darbo užmokesčio nustatymo reformų
įgyvendinimą, kad darbo užmokestis geriau atitiktų darbo
našumą. Imtis tolesnių veiksmų dalyvavimui darbo rinkoje
skatinti, visų pirma moterų ir jaunimo, pavyzdžiui per
iniciatyvą „Jaunimo garantija“. Stiprinti profesinį mokymą,
užtikrinti efektyvesnį valstybinių įdarbinimo įstaigų
darbą ir gerinti aukštųjų mokyklų studentų profesinio
orientavimo ir konsultavimo paslaugas. Mažinti finansines antrojo šeimoje
uždirbančio asmens paskatas nedirbti ir gerinti teikiamas priežiūros
ir užmokyklines paslaugas. Didinti pastangas, kuriomis būtų
užkertamas kelias mesti mokyklą ir gerinama mokyklų kokybė ir
rezultatai, be kita ko reformuojant mokytojų profesinį
tobulėjimą ir karjeros galimybes. Užtikrinti socialinių pervedimų
efektyvumą, daugiausia tikslingiau nukreipiant išmokas, visų pirma
mažas pajamas gaunantiems ir vaikų turintiems namų ūkiams. 5. Darbo jėgos ir
kapitalo mokesčių naštą perkelti vartotojams, turtui ir
aplinkai, nedarant poveikio biudžetui. Tuo tikslu peržiūrėti PVM
netaikymo bei lengvatinio tarifo ir tiesioginių mokesčių
išlaidų taikymo sritį, ir taip reformuoti kadastro sistemą, kad
reguliariai mokamo nekilnojamojo turto mokesčio bazė būtų
suderinta su jo rinkos verte. Kovoti su mokesčių vengimu, gerinti
mokestinių prievolių vykdymą ir imtis ryžtingų veiksmų
prieš šešėlinę ekonomiką ir nedeklaruotą darbą. 6. Užtikrinti tinkamą
priemonių, skirtų paslaugų sektoriaus rinkoms atverti,
įgyvendinimą. Šalinti likusius profesinių paslaugų
suvaržymus ir didinti galimybes patekti į rinką, pavyzdžiui, teikiant
vietos viešąsias paslaugas, kur turėtų būti plačiau
naudojami viešieji pirkimai (vietoj tiesioginių koncesijų). Siekti
įgyvendinti priemones, skirtas patekimo į rinką sąlygoms
gerinti tinklų pramonės šakose, visų pirma sukuriant transporto
instituciją. Padidinti infrastruktūros pajėgumus, daugiausia
orientuojantis į energijos tinklų jungtis, įvairiarūšio
transporto ir sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas, be kita
ko, siekiant išlyginti Šiaurės ir Pietų skirtumus. Priimta Briuselyje Tarybos
vardu Pirmininkas [1] OL L 209, 1997 8 2,
p. 1. [2] OL L 306,
2011 11 23, p. 25. [3] COM (2013) 362 final. [4] P7_TA(2013)0052 ir P7_TA(2013)0053. [5] 2013 m. balandžio 22 d.
Tarybos sprendimas 2013/208/ES. [6] COM (2012) 750 final. [7] COM (2012) 751 final. [8] SWD(2013) 118 final. [9] Pagal Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį.