Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Italijos 2013 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2017 m. Italijos stabilumo programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[1], ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo[2], ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją[3],

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas[4],

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

kadangi:

(1)       2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)       Remdamasi Komisijos pasiūlymais, 2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių[5], kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)       2012 m. birželio 29 d. valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)       2012 m. liepos 6 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl Italijos 2012 m. nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos 2011–2015 m. Italijos stabilumo programos;

(5)       2012 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą[6], kuria pradedamas 2013 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2012 m. lapkričio 28 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą[7], kurioje nustatė, kad Italija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)       2013 m. kovo 14 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialines krizės pasekmes ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)       2013 m. balandžio 10 d. Komisija paskelbė Italijos nuodugnios apžvalgos[8] pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Komisijai atlikus analizę galima daryti išvadą, kad Italijoje susidarė makroekonominis disbalansas, kuris reikalauja imtis ryžtingų politinių veiksmų. Visų pirma, sumažėjęs išorės konkurencingumas ir didelis valstybės įsiskolinimas užsitęsusio silpno ekonomikos augimo sąlygomis išlieka pagrindiniu Italijos makroekonominiu disbalansu;

(8)       2013 m. balandžio 11 d. Italija pateikė savo 2013 m. stabilumo programą, apimančią 2012–2017 m., ir 2013 m. nacionalinę reformų programą. Netrukus po to naujoji vyriausybė, paskirta balandžio 28 d., pareiškė ketinimą stiprinti struktūrinių reformų darbotvarkę, kartu patvirtindama stabilumo programoje numatytus biudžeto tikslus. Gegužės 17 d. buvo priimtas dekretas-įstatymas, kuriame numatytos naujos nuostatos dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo ir darbo užmokesčio priedų sistemos pakankamai darbo neturintiems darbuotojams pratęsimas. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų ir naujųjų vyriausybės priimtų priemonių tarpusavio sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(9)       remdamasi 2013–2017 m. stabilumo programos vertinimu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad 2014 m. makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra optimistinis, palyginti su Komisijos 2013 m. pavasario prognozėmis. Jis yra tikėtinas nuo 2015 m., tačiau tik laikantis prielaidos, kad patvirtintos struktūrinės reformos bus visiškai įgyvendintos, o tai tebėra sunkus uždavinys. Programoje išdėstytą biudžeto strategiją patvirtino naujoji vyriausybė, o Parlamentas jai pritarė. Ja siekiama išlaikyti mažesnį nei 3 % BVP deficitą visą programos laikotarpį, pasiekti vidutinės trukmės laikotarpio tikslą 2013 m. ir nuo 2014 m. mažinti skolos ir BVP santykį. Programoje patvirtinamas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas struktūriškai subalansuoti biudžeto poziciją, atitinkantis Stabilumo ir augimo paktą. 2012 m. deficitas buvo sumažintas iki 3 % BVP ir pagal gegužės 3 d. paskelbtą Komisijos 2013 m. pavasario prognozę tikimasi, kad 2013–2014 m. jis išliks mažesnis už pamatinę vertę. Nustatyta, kad gegužės 17 d. Italijos vyriausybės priimtos nuostatos neturės didelės įtakos deficitui, jei bus įgyvendinamos nuosekliai. Prognozuojama, kad nuo 2009 m. iki 2012 m. iš viso 2,7 procentinio punkto padidėjus BVP, ir darant prielaidą, kad nebus kitų politikos pokyčių, struktūrinis balansas kaip BVP dalis 2013 m. dar padidės procentiniu punktu iki -0,5 %, o 2014 m,. šiek tiek sumažės. Struktūrinis pirminis balansas 2014 m. turėtų pasiekti beveik 5 % BVP. Struktūrinis 2013 m. prognozės koregavimas yra tinkamas, taip pat remiantis išlaidų, atėmus diskrecines pajamų didinimo priemones, analize, o 2014 m. numatomas nukrypimas nuo koregavimo plano, siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis pasieks aukščiausią ribą 2013 m., o po to pradės mažėti, be kita ko dėl numatomų pajamų iš privatizacijos, sudarančių 1 procentinį punktą BVP per metus. Tačiau prognozuojamas skolos ir BVP santykis toliau didėja, taip pat dėl komercinės skolos grąžinimo, kuris prideda apie 2,5 procentinio punkto 2013–2014 m., o privatizacijos pajamos neįtrauktos, nes išsami informacija dar nepateikta. Nuo 2013 m. Italijoje prasideda trejų metų pereinamasis laikotarpis, susijęs su skolos kriterijaus atitikimu, o skolos trajektorija stabilumo programoje užtikrina pakankamą pažangą siekiant jį atitikti. Tačiau deficito ir skolos projekcijos programoje yra grindžiamos visišku biudžeto priemonių ir priimtų struktūrinių reformų įgyvendinimu, kuris yra labai svarbus rinkos pasitikėjimui užtikrinti ir augimui bei darbo vietų kūrimui skatinti;

(10)     nors siekiant skatinti fiskalinį tvarumą ir augimą buvo patvirtintos svarbios reformos, visiškas jų įgyvendinimas dar neužbaigtas ir reikalingi tolesni veiksmai. Kelios pasiūlytos priemonės dar yra nepatvirtintos arba joms dar reikia įgyvendinamųjų teisės aktų ir egzistuoja rizika, kad jos nebus nuosekliai taikomos visuose valdžios lygmenyse. Viešojo administravimo veiksmingumą reglamentavimo ir procedūrų sistemos, valdymo kokybės ir administracinių gebėjimų požiūriu ir toliau mažina dideli trūkumai, turintys neigiamos įtakos reformų įgyvendinimui ir verslo aplinkai.

(11)     norint pagerinti bendrą verslo aplinką ir sumažinti pernelyg ilgą bylų nagrinėjimo trukmę, neišspręstų bylų skaičių ir didelį teisminių ginčų skaičių, reikia užbaigti civilinės teisenos reformą skubiai įgyvendinant teismų organizacijos peržiūrą. 2012 m. spalio mėn. Konstituciniam teismui priėmus sprendimą dėl tarpininkavimo, reikia imtis veiksmų, kad būtų skatinamas neteisminių ginčų sprendimo priemonių naudojimas. Didelį susirūpinimą kelia korupcija, dėl kurios patiriamos išlaidos sudaro maždaug 4 % BVP ir labai trukdo atsigauti ekonomikai. 2012 m. lapkričio mėn. Kovos su korupcija įstatyme reikalaujama imtis tolesnių veiksmų ir dar veiksmingiau mažinti korupciją, visų pirma kalbant apie senaties terminus, kurie šiuo metu yra labai trumpi;

(12)     kartu su kol kas įgyvendinta plataus užmojo fiskalinio konsolidavimo strategija 2012 m. balandžio mėn. į Konstituciją buvo įtraukta subalansuoto biudžeto taisyklė ir buvo imtasi veiksmų viešųjų išlaidų veiksmingumui ir kokybei gerinti. Tačiau dėl įgyvendinimo trūkumų šie veiksmai nebuvo visiškai veiksmingi, visų pirma kalbant apie užimtumo viešajame sektoriuje efektyvumą ir provincijų skaičiaus mažinimą. Sanglaudos veiksmų planas suteikė galimybę paspartinti struktūrinių fondų lėšų, sudarančių apie 12,1 mlrd. EUR, įsisavinimą trimis etapais. Vis dėlto bendro fondų valdymo gerinimas išlieka nepakankamas, ypač Italijos pietuose, ir tai kelia susirūpinimą dėl 2014–2020 m. programavimo laikotarpio. Taigi dar lieka daug galimybių viešųjų išlaidų veiksmingumui didinti;

(13)     tradiciškai lemiamą vaidmenį palaikant Italijos ekonominę veiklą atlieka bankai, visų pirma skolindami mažoms įmonėms, tačiau jų galimybės imtis šio vaidmens susilpnėjo dėl užsitęsusio ekonomikos nuosmukio. Išaugusi kredito rizika esant dideliam ir vis didėjančiam neveiksnių paskolų skaičiui prisidėjo prie skolinimo sumažėjimo ir dar labiau mažina nedidelį bankų pelningumą. Todėl Italijos bankas vertina atidėjinių blogoms paskoloms tinkamumą vykdydamas patikras vietoje. Specifiniai Italijos bankų valdymo ypatumai gali riboti jų finansinio tarpininkavimo efektyvumą. Buvo priimtos priemonės nebankinių finansavimo šaltinių, visų pirma nuosavo kapitalo, naudojimui skatinti ir inovacijų pajėgumams skatinti, tačiau jų taikymo sritis kol kas ribota ir jos dar nėra visiškai įgyvendintos. ES direktyvos dėl pavėluotų mokėjimų komerciniuose sandoriuose perkėlimas į nacionalinę teisę ir numatomas susikaupusios komercinės skolos grąžinimas padės didinti įmonių likvidumą;

(14)     2012 m. birželio mėn. buvo patvirtinta plataus masto darbo rinkos reforma, kuria sprendžiami darbo rinkos nelankstumo ir segmentacijos klausimai. Reforma turi būti užbaigta priimant įgyvendinimo teisės aktą ir atidžiai stebint konkretų jo įgyvendinimą. Be to, valstybinės įdarbinimo tarnybos dar turi būti sujungtos su bedarbio pašalpų administracija, kad būtų geriau įgyvendinamos veiksmingos aktyvumo skatinimo strategijos. 2011–2013 m. vienas po kito priimtais susitarimais socialiniai partneriai nustatė naują darbo užmokesčio nustatymo sistemą. Ji remiama mokestinėmis paskatomis, siekiant kad darbo užmokestis būtų labiau suderintas su darbo našumu ir su vietos darbo rinkos sąlygomis. Ši sistema turėtų būti veiksmingai įgyvendinta ir nuolat koreguojama remiantis stebėsenos rezultatais;

(15)     jaunimo nedarbas ir nedirbančių bei nesimokančių jaunuolių dalis toliau didėjo ir 2012 m. pabaigoje atitinkamai sudarė 37 % ir 21,1 %. Tiek aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius, tiek jaunų aukštąjį įsilavinimą turinčių absolventų užimtumo lygis yra žemiausi ES; tai rodo, kad jaunų absolventų gebėjimai darbo rinkoje nėra labai svarbūs. Mokyklos nebaigiančių asmenų skaičius nors ir šiek tiek mažėja, išlieka didelis. Tai kelia susirūpinimą dėl švietimo sistemos veiksmingumo. Vienas esminių elementų yra mokytojo profesija, kuriai šiuo metu būdingas vienintelis karjeros kelias ir ribotos profesinio tobulėjimo perspektyvos. Moterų dalyvavimas darbo rinkoje išlieka prastas, o moterų ir vyrų užimtumo skirtumas yra vienas didžiausių ES. Skurdo ir socialinės atskirties rizika ir, visų pirma materialinis nepriteklius, akivaizdžiai didėja, o socialinės apsaugos sistemai vis sunkiau sekasi tenkinti socialinius poreikius, nes joje dominuoja išlaidos pensijoms, o socialiniai pervedimai, išskyrus pensiją, yra nepakankamai orientuoti į kovą su skurdu ir socialinės įtraukties skatinimą;

(16)     mokesčių sistemos struktūra išlieka sudėtinga ir yra našta darbo jėgai ir kapitalui. Po 2010–2011 m. pastangų papildomų priemonių, skirtų mokesčių naštai perkelti nuo gamybos veiksnių vartotojams, turtui ir aplinkai, buvo įgyvendinta nedaug. Dar reikia imtis veiksmų, kad būtų supaprastinta mokesčių sistema, racionalizuotos mokesčių išlaidos, nekilnojamojo turto mokesčio bazė suderinta su rinkos kainomis, gerinamas įstatymų laikymasis ir atgrasoma nuo mokesčių vengimo. Vykdoma kadastro duomenų peržiūra, planuojama nekilnojamojo turto apmokestinimo reforma bus siekiama didesnio sąžiningumo, laikantis stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos apribojimų. Šešėlinės ekonomikos ir nedeklaruoto darbo sumažinimas galėtų būti naudingas vešiesiems finansams ir turėti teigiamo poveikio teisingumo požiūriu. Peržiūrėjus PVM išimtis bei lengvatinius tarifus ir tiesioginių mokesčių išlaidas gali prireikti pakoreguoti socialinius pervedimus, kad būtų sumažintas peržiūros pasiskirstymo poveikis;

(17)     nemažai buvo nuveikta liberalizuojant paslaugų sektorių. Tačiau reglamentuojamųjų profesijų reforma turėtų būti vykdoma toliau, kad būtų sprendžiami likę apribojimai ir saugomi jos pagrindiniai principai, kad būtų išvengta galimų nesėkmių, visų pirma susijusių su teisininko profesijos reforma. Po 2012 m. liepos mėn. Konstitucinio teismo sprendimo taip pat svarbu imtis veiksmų, kad būtų atvertos galimybės konkurencijai teikiant vietos viešąsias paslaugas.

(18)     Vykdoma tinklų pramonės šakų reforma atveriant rinką ir didinant infrastruktūros pajėgumus, tačiau dar lieka svarbių uždavinių. Veiklos atskyrimas dujų sektoriuje turi būti užbaigtas iki 2013 m. rugsėjo mėn. ir turi būti įgyvendinta 2013 m. kovo mėn. nacionalinė energijos poreikių strategija. Tolesni galimi veiksmai – telekomunikacijų sektoriaus atvėrimas konkurencijai. Dar neįsteigta naujoji transporto institucija, atsakinga už greitkelius, oro uostus, uostus ir geležinkelius. Ji turėtų būti nepriklausoma ir aprūpinta ištekliais, kurių reikia jos veiklai ir įgaliojimams taikyti sankcijas užtikrinti. Dėl nuolatinių Šiaurės ir Pietų skirtumų taip pat egzistuoja rimta vidaus ir tarpvalstybinės infrastruktūros trūkumų problema, iš dalies lemianti aukštas energijos kainas, mažą plačiajuosčio ryšio skvarbą ir transporto spūstis;

(19)     atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Italijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą ir pateikė nuodugnią apžvalgą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Italijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos pagal Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(20)     atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo Italijos stabilumo programą ir savo nuomonę[9] visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(21)     atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(22)     atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Šiuo pagrindu Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras. Italija taip pat turi užtikrinti, kad šios rekomendacijos visiškai ir laiku būtų įgyvendintos,

REKOMENDUOJA Italijai 2013–2014 m. imtis šių veiksmų:

1.           Užtikrinti, kad 2013 m. deficitas neviršytų 3 % BVP, visiškai įgyvendinant priimtas priemones. Tinkamu tempu vykdyti struktūrinį koregavimą vykdant augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, kad nuo 2014 m. būtų pasiektas ir išlaikytas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas. Pasiekti numatytą struktūrinį pirminį perteklių, siekiant, kad itin aukštas skolos ir BVP santykis pradėtų laipsniškai mažėti (prognozuojama, kad 2014 m. jis bus 132,2 % BVP). Toliau siekti ilgalaikio viešųjų išlaidų veiksmingumo ir kokybės gerinimo, visiškai įgyvendinant 2012 m. priimtas priemones ir išsamiai peržiūrint išlaidas visų lygmenų valdžios institucijose.

2.           Užtikrinti vykdomų reformų įgyvendinimą laiku sparčiai priimant reikalingus įgyvendinimo teisės aktus, imantis konkrečių tolimesnių veiksmų visais valdžios lygmenimis ir su visomis susijusiomis suinteresuotomis šalimis, ir stebint jų poveikį. Didinti viešojo administravimo veiksmingumą ir gerinti skirtingų valdžios lygmenų koordinavimą. Supaprastinti administracinę ir reguliavimo sistemą piliečiams bei įmonėms ir sumažinti bylų nagrinėjimo trukmę bei didelį civiliniams teismams pateikiamų nagrinėti teisminių ginčų skaičių, be kita ko, skatinant neteisminį ginčų sprendimą. Stiprinti korupcijos mažinimo teisinę sistemą, taip pat peržiūrint taisykles, taikomas senaties terminams. Priimti struktūrines priemones, skirta ES lėšų valdymo gerinimui pietiniuose regionuose 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.

3.           Bankų sektoriuje skatinti tokią įmonių valdymo praktiką, kuri užtikrintų didesnį efektyvumą ir pelningumą ir taip paremtų gamybinei veiklai teikiamų kreditų srautą. Paspartinti vykdomą darbą, susijusį su turto kokybės patikrinimu visame bankų sektoriuje, ir padėti mažinti blogų paskolų dalį bankų balansuose. Skatinti tolesnį kapitalo rinkų vystymąsi, siekiant diversifikuoti ir didinti įmonių galimybes gauti finansavimą, visų pirma nuosavam kapitalui, ir savo ruožtu skatinti jų inovacijų pajėgumus ir augimą.

4.           Užtikrinti veiksmingą darbo rinkos ir darbo užmokesčio nustatymo reformų įgyvendinimą, kad darbo užmokestis geriau atitiktų darbo našumą. Imtis tolesnių veiksmų dalyvavimui darbo rinkoje skatinti, visų pirma moterų ir jaunimo, pavyzdžiui per iniciatyvą „Jaunimo garantija“. Stiprinti profesinį mokymą, užtikrinti efektyvesnį valstybinių įdarbinimo įstaigų darbą ir gerinti aukštųjų mokyklų studentų profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas. Mažinti finansines antrojo šeimoje uždirbančio asmens paskatas nedirbti ir gerinti teikiamas priežiūros ir užmokyklines paslaugas. Didinti pastangas, kuriomis būtų užkertamas kelias mesti mokyklą ir gerinama mokyklų kokybė ir rezultatai, be kita ko reformuojant mokytojų profesinį tobulėjimą ir karjeros galimybes. Užtikrinti socialinių pervedimų efektyvumą, daugiausia tikslingiau nukreipiant išmokas, visų pirma mažas pajamas gaunantiems ir vaikų turintiems namų ūkiams.

5.           Darbo jėgos ir kapitalo mokesčių naštą perkelti vartotojams, turtui ir aplinkai, nedarant poveikio biudžetui. Tuo tikslu peržiūrėti PVM netaikymo bei lengvatinio tarifo ir tiesioginių mokesčių išlaidų taikymo sritį, ir taip reformuoti kadastro sistemą, kad reguliariai mokamo nekilnojamojo turto mokesčio bazė būtų suderinta su jo rinkos verte. Kovoti su mokesčių vengimu, gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir imtis ryžtingų veiksmų prieš šešėlinę ekonomiką ir nedeklaruotą darbą.

6.           Užtikrinti tinkamą priemonių, skirtų paslaugų sektoriaus rinkoms atverti, įgyvendinimą. Šalinti likusius profesinių paslaugų suvaržymus ir didinti galimybes patekti į rinką, pavyzdžiui, teikiant vietos viešąsias paslaugas, kur turėtų būti plačiau naudojami viešieji pirkimai (vietoj tiesioginių koncesijų). Siekti įgyvendinti priemones, skirtas patekimo į rinką sąlygoms gerinti tinklų pramonės šakose, visų pirma sukuriant transporto instituciją. Padidinti infrastruktūros pajėgumus, daugiausia orientuojantis į energijos tinklų jungtis, įvairiarūšio transporto ir sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas, be kita ko, siekiant išlyginti Šiaurės ir Pietų skirtumus.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

[2]               OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

[3]               COM (2013) 362 final.

[4]               P7_TA(2013)0052 ir P7_TA(2013)0053.

[5]               2013 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimas 2013/208/ES.

[6]               COM (2012) 750 final.

[7]               COM (2012) 751 final.

[8]               SWD(2013) 118 final.

[9]               Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį.