KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Migracijos vystomojo poveikio didinimas ES indėlis į JT aukšto lygio dialogą ir tolesnis vystymosi bei migracijos ryšių plėtojimas /* COM/2013/0292 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Migracijos vystomojo poveikio didinimas
ES indėlis į JT aukšto lygio dialogą ir tolesnis vystymosi bei
migracijos ryšių plėtojimas 1. Įžanga 2006 m. rugsėjo mėn. surengtas
aukšto lygio dialogas (toliau – ALD) dėl tarptautinės migracijos ir
vystymosi buvo pirmasis Jungtinių Tautų Generalinės
asamblėjos organizuotas aukšto lygio renginys, skirtas išskirtinai
diskusijoms apie tarptautinės migracijos ir vystymosi daugialypius
aspektus. Antrasis ALD vyks 2013 m. spalio 3–4 d. Migracijai skiriama vis daugiau dėmesio
pasauliniu lygmeniu ir yra pripažįstama, jog tai yra galinga tiek
kilmės, tiek paskirties šalių vystymosi skatinimo priemonė. Tai,
be kita ko, matyti iš 2012 m. JT sistemos darbo grupės JT vystymosi
darbotvarkės po 2015 m. dokumento „Ateities, kurios norime visiems,
kūrimas“ – jame pripažįstama, kad migracija yra nepaprastai svarbi
pasaulio gyventojų dinamikai ir sudaro sąlygas įtraukiam
ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Aktyvesnis regioninis ir pasaulinis
asmenų judumas, struktūriniai pasaulio ekonomikos pokyčiai ir
dabartinė ekonomikos krizė kilmės, tranzito ir paskirties šalims
atveria naujų galimybių ir kelia naujų sunkumų.
2013 m. ALD suteikia unikalią galimybę siekti pasaulinio lygmens
tikslų efektyviai, įtraukiai valdyti migraciją ir
apibūdinti priemones, kuriomis skatinamas migrantų inovacinis ir
vystomasis vaidmuo. Bendra 2013 m. ALD tema yra „nustatyti konkrečias priemones,
skirtas suderinamumui ir bendradarbiavimui visais lygmenimis stiprinti, kad
migrantai ir šalys gautų daugiau naudos iš tarptautinės migracijos,
būtų stiprinamos jos svarbios sąsajos su vystymusi ir kartu
būtų mažinamas jos neigiamas poveikis“[1].
Didinti teigiamą migracijos poveikį
yra svarbus ES politikos prioritetas, tai matyti iš dvejopos šios srities
politikos sistemos. Migracija ir vystymasis yra viena iš keturių
Visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (VPMJ)[2], kuriuo nustatoma visa apimanti
ES išorės migracijos politikos sistema, prioritetinių
sričių. Migracija taip pat yra ypatingas ES pokyčių
darbotvarkės[3],
kurioje apibrėžta ES vystymosi politikos sistema, prioritetas.
Migrantų perspektyva yra svarbiausias VPMJ aspektas, o visų su
migracija ir vystymusi susijusių ES veiksmų prioritetas yra stiprinti
migrantų žmogaus teises. Šiuo komunikatu siekiama dviejų
tikslų. Jame nustatoma ES bei jos valstybių narių (toliau – ES)
bendra pozicija ALD, įskaitant pagrindines nuostatas dėl geresnio
pasaulinio lygmens bendradarbiavimo. Todėl 2–5 skyrių struktūra
atitinka temas, kurios bus nagrinėjamos keturiose ALD apskritojo stalo
diskusijose. Be to, Komunikato 6 skyriuje siūloma, kaip ES
galėtų išplėsti migracijos bei vystymosi ryšį savo
politikoje ir praktikoje, taip pat imtis priemonių, kad būtų
reguliariai nagrinėjamas migracijos ir judumo vaidmuo tvaraus vystymosi
procese. Todėl šiuo skyriumi atsakoma į Tarybos prašymą laikytis
„platesnio užmojo ir į ateitį labiau orientuoto“ požiūrio į
migraciją ir vystymąsi ES lygmeniu, kaip teigiama 2012 m.
gegužės 29 d. Tarybos išvadose dėl VPMJ. 2. Pirmoji apskritojo stalo diskusija.
Tarptautinės migracijos poveikio tvariam vystymuisi vertinimas ir
atitinkamų prioritetų nustatymas atsižvelgiant į vystymosi
sistemos po 2015 m. rengimą 2.1. Poreikis plačiau
apžvelgti migracijos ir vystymosi ryšį Migracijos ir vystymosi klausimas tradiciškai
nagrinėjamas keliais aspektais, be kita ko, pinigų perlaidų,
diasporos, protų nutekėjimo ir apykaitinės migracijos, o
pirmenybė labiau teikiama EBPO šalims nei migracijai tarp mažų ir
vidutinių pajamų šalių. Šių tradicinių
sričių politiką ir jos įgyvendinimą, be kita ko, ir ES
lygmeniu, dar galima tobulinti[4],
bet reikia imtis ir kitų veiksmų, nes šio požiūrio nepakanka
siekiant išspręsti visus kylančius klausimus. Visose pasaulio šalyse vyksta gyventojų
judėjimas ir panašu, kad šį tendencija įgaus pagreitį. Iš
apskaičiuotų dabar pasaulyje esančių 214 mln.
tarptautinių migrantų, dauguma (150 mln.) yra ne EBPO šalių
piliečiai. Daugiausia tarptautiniu mastu migruojama regionuose, pirmiausia
besivystančiose šalyse. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad daugiau kaip 80 %
visų Afrikos migrantų gyvena kitose Afrikos šalyse. Be to, migracija besivystančiose
šalyse yra svarbi, bet į ją dažnai neatsižvelgiama, o ji sudaro
galimybių ir kelia sunkumų, panašių į tarptautinės
migracijos galimybes ir sunkumus. Be glaudaus ryšio su migracija, vystymasis
taip pat skatina judumą ir yra juo grindžiamas (trumpalaikiai
verslininkų, darbuotojų, studentų, turistų, savo šeimas
lankančių asmenų ir kt. vizitai). Judumas yra esminis
miestų vaidmens besivystančiose šalyse elementas, nes tai – vystymosi
centrai ir ekonominių, socialinių ir kultūrinių mainų
mazgai; be to, jis padeda integruoti besivystančios ekonomikos šalis
į regionines ir pasaulio rinkas. Priverstinė migracija tebelieka pasaulinio lygmens problema. Didžioji bendro pasaulinio
pabėgėlių skaičiaus dalis – daugiau kaip 15 mln. –
gyvena besivystančiose šalyse, dažnai jų nepalanki padėtis
būna užsitęsusi, o tai kelia didelių sunkumų
priimančiosioms bendruomenėms. Bet dėl pabėgėlių
ir ir kitų priverstinių migrantų gali būti sudaromos naujos
galimybės ir teikiama nauda šalių nacionalinei ir vietos ekonomikai
dėl pabėgėlių žmogiškojo kapitalo, nes, be kita ko,
siūlomi darbo įgūdžiai ir sukuriama prekių ir paslaugų
paklausa. Priemonės, skirtos pabėgėlių potencialui
panaudoti vystymuisi skatinti gerina jų pasitikėjimą savimi ir
todėl stiprina pabėgėlių apsaugos kokybę, o tai taip
pat naudinga ir priimančiosioms šalims. Klimato kaita ir
aplinkos būklės blogėjimas jau dabar daro vis didesnį
poveikį migracijai ir judumui, o iš turimų duomenų matyti, kad
ateityje judėjimas daugiausia vyks besivystančiose šalyse arba tarp
jų[5].
Migracija ir judumas daro didžiulį
teigiamą ir neigiamą poveikį pažangai siekiant tvaraus
ekonominio, socialinio ir aplinkosaugos vystymosi mažų
ir vidutinių pajamų kilmės ir paskirties šalyse. ·
Kilmės šalyse yra
daug migracijos ekonominės naudos įrodymų: be kita ko, padedama
mažinti skurdą, nes siunčiamos piniginės perlaidos, o diasporos
nariai imasi investavimo iniciatyvų. Diasporos finansinis, žmogiškasis ir
socialinis kapitalas gali tiesiogiai padėti siekti socialinio vystymosi
tikslų, įskaitant sveikatos apsaugos ir švietimo
tūkstantmečio vystymosi tikslų. Piniginės perlaidos ir kita
migrantų pagalba taip pat gali padėti gerinti neigiamą klimato
kaitos poveikį kilmės bendruomenėms. Galimybės
įsidarbinti užsienyje taip pat gali padėti motyvuoti jaunimą
įgyti tinkamų įgūdžių. Tačiau žmonių
poveikis vystymuisi yra sudėtingas; tą įrodo susirūpinimas
dėl protų nutekėjimo ir migracijos neigiamo socialinio poveikio
tiems, kad lieka šalyje. Pavyzdžiui, migracija gali daryti neigiamą
poveikį sveikatos apsaugos tūkstantmečio vystymosi tikslams, nes
skatina protų nutekėjimą ir nelygų pasaulinį sveikatos
apsaugos darbuotojų pasiskirstymą. ·
Paskirties šalims
tinkamai valdoma migracija gali padėti užpildyti darbo rinkos spragas,
suteikti darbo jėgos struktūriniams ekonomikos pokyčiams
paspartinti, dėl migrantų dinamiškumo paskatinti inovacijas ir
prisidėti prie socialinės apsaugos sistemų. Migracija ir judumas
gali kelti miestų valdymo sunkumų, bet jie taip pat yra svarbūs
miestų – augimo centrų – veikimui. Jeigu nėra veiksmingo
valdymo, migracijos kaina gali būti didelė (tai gali apimti
socialinę priimančiosios visuomenės įtampą, kuria
dažnai naudojasi populistai, ir spaudimą ribotiems ištekliams.
Nekontroliuojama migracija taip pat gali padidinti saugumo grėsmes,
ypač nestabiliose valstybėse. Todėl migracija teikia galimybių,
bet kartu kelia vystymosi sunkumų. Ji neabejotinai padarė
teigiamą poveikį veiksmams, kuriais siekiama daugelio
tūkstantmečio vystymosi tikslų. Tačiau dėl prastai
valdomos migracijos neigiamo poveikio taip pat gali sulėtėti pažanga
siekiant tvaraus vystymosi. 2.2. Migracija ir vystymosi
sistema po 2015 m. Komisija palankiai vertina augantį
norą įtraukti vystymosi skatinimo veiksnius, pvz., migraciją ir
judumą, į JT vystymosi po 2015 m. darbotvarkę[6]. Ji taip pat palankiai vertina
diskusiją, ar įmanoma sukurti įvairių migracijos valdymo
aspektų kokybės rodiklius. Reikia imtis visų būtinų
veiksmų, siekiant užtikrinti, kad ALD rezultatai šiais klausimais
būtų susiję su šiuo platesniu po 2015 m. vyksiančiu procesu
ir būtų į jį įtraukti. Šiomis aplinkybėmis diskusijos dėl
gyventojų dinamikos vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje ir
tarptautinės konferencijos gyventojų ir demografijos po 2014 m.
klausimais vykdoma peržiūra yra tinkamos galimybės spręsti sunkumus
ir nagrinėti galimybes, kurias migracija bei judumas kelia ir sukuria
vystymuisi, įskaitant ryšį su įvykiais pasaulinėje darbo
rinkoje, platesnes demografines tendencijas skirtinguose regionuose ir
gyventojų judėjimą tarp besivystančių šalių. 2.3. Pagrindinės nuostatos,
kurių reikėtų laikytis aukšto lygio dialoge ·
Migracija ir judumas turi būti pripažinti
kaip vystymosi skatinimo veiksniai. Juos visais
lygmenimis turi svarstyti visi vystymosi dalyviai ir jie turi būti
įtraukti į vystymosi po 2015 m. sistemą. Skatinti
veiksmingą migracijos valdymą yra svarbu, kad būtų
didinamas teigiamas ir mažinamas neigiamas migracijos poveikis vystymuisi. ·
Vystymosi ir migracijos darbotvarkę
reikėtų išplėsti[7]. Reikėtų pripažinti didėjančią migracijos
srautų besivystančiose šalyse ir tarp jų svarbą, o jų
teigiamus ir neigiamus ryšius su ekonominiu ir socialiniu vystymusi
reikėtų spręsti rengiant nacionalinio ir regioninio lygmens
vystymosi politiką. ·
Klimato kaitos, aplinkos būklės
blogėjimo ir migracijos sąsajos turėtų būti svarstomos
aktyviau, visų pirma vystymosi klausimu. 3. Antroji apskritojo stalo diskusija.
Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti pagarbą visų
migrantų žmogaus teisėms ir apsaugą, ypatingą
dėmesį skiriant moterims ir vaikams, užkirsti kelią
migrantų kontrabandai ir prekybai žmonėms ir su jomis kovoti ir
užtikrinti tvarkingą, teisėtą ir saugią migraciją 3.1. Visų migrantų
žmogaus teisės Pagarba migrantų ir
pabėgėlių teisėms yra esminė ES politikos
sudedamoji dalis. ES ėmė aktyviau formuoti migrantų
teisių apsaugos politiką. Pastarąjį dešimtmetį ES
priėmė kelias direktyvas, kuriomis siekiama užtikrinti vienodą
požiūrį tokiose srityse kaip užimtumas, švietimas ir mokymas.
Lygybė įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje ir ES
pagrindinių teisių chartijoje, kurios taikomos ES piliečiams ir
ne ES piliečiams. ES imigracijos taisyklėmis nustatomos
lygių neturintys migrantų socialinės apsaugos teisių
standartai. Pavyzdžiui, po penkerių metų teisėto gyvenimo šalyje
ne ES piliečiai (su sąlyga, kad jie atitinka tam tikrus reikalavimus)
įgyja tokias pačias socialinės apsaugos, socialinės
pagalbos ir socialinio saugumo teises, kurias turi ES piliečiai[8]. ES įsipareigojusi kovoti su rasizmu,
ksenofobija ir migrantų bei migracinę praeitį
turinčių asmenų (pvz., antros ir trečios kartos
migrantų) diskriminacija, užtikrinti vienodą požiūrį
į ne ES piliečius ir skatinti integracijos politiką,
kuria užtikrinamos tokios pačios teisės ir pareigos kaip ES
piliečių. ES sukūrė keletą priemonių, kuriomis
remiama teisėtai šalyje gyvenančių migrantų integracija,
įskaitant Europos integracijos fondą, Europos integracijos
svetainę, Europos integracijos forumą ir Integracijos vadovą
politikos formuotojams ir vykdytojams. ES įsipareigojusi skatinti tokius
pačius aukštus standartus savo išorės migracijos politikoje. Migrantų
žmogaus teisių apsaugos stiprinimas yra visuotinis prioritetas
bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis valstybėmis. ES
įsipareigojusi padėti stiprinti integracijos politiką ir
skatinti migrantų bei pabėgėlių teises šalyse
partnerėse ir padėti joms siekti šio tikslo. Turi būti
suteikiama daugiau galimybių naudotis pagrindinėmis ir kitomis
teisėmis, pvz., galimybės naudotis švietimo ir sveikatos apsaugos
paslaugomis, teisė dirbti, teisė laisvai judėti, panaikinama
padėtis, kai liekama be pilietybės, panaikinamas savavališkas
migrantų sulaikymas, stiprinama teisė kreiptis į teismą ir
vienodas požiūris (toks pats, kuris taikomas piliečiams),
susijęs su įsidarbinimu. Migrantų teisių puoselėjimas
naudojant visapusišką tarptautinę teisinę ir norminę
sistemą. Pagrindiniai migrantams ir piliečiams taikytini tekstai
yra Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Tarptautinis
pilietinių ir politinių teisių paktas ir Tarptautinis
ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas,
1951 m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso ir šios
konvencijos 1967 m. protokolas, 1954 m. Konvencija dėl
asmenų be pilietybės statuso, 1961 m. JT konvencija dėl
asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo, Vaiko teisių
konvencija, du JT Palermo protokolai
dėl neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis, Tarptautinė konvencija dėl visų formų rasinės
diskriminacijos panaikinimo, JT konvencija prieš kankinimą ir TDO
konvencija dėl orumo nežeidžiančio darbo namų ūkio
darbuotojams. Tačiau vis dar reikia imtis plataus masto veiksmų, kad
būtų geriau įgyvendinamos tarptautiniu lygmeniu
suderintos sistemos ir užtikrinama migrantų žmogaus teisių
apsauga, visų pirma nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Šiomis
aplinkybėmis būtų svarbu formuoti politiką ir imtis
veiksmų, kuriais būtų skatinama puoselėti neteisėtai
šalyje esančių asmenų žmogaus teises. ES valstybės narės nepasirašė
1990 m. JT konvencijos dėl visų migruojančiųjų
darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos. Tai,
kad konvencijoje nepakankamai atskirtos teisėtų ir
neteisėtų migrantų ekonominės ir socialinės
teisės neatitinka nacionalinės bei ES politikos ir todėl tai yra
pagrindinė kliūtis. Tačiau iš esmės ES priemonėmis
nustatoma plataus masto teisėtų ir neteisėtų migrantų
apsauga ir apsaugos priemonės, kurios dažnai yra platesnės nei
nustatyta konvencijoje. Ilgainiui gali būti galimybė
peržiūrėti dabartinę sudėtinę norminę
sistemą, įskaitant galimybę siekti parengti naują
konvenciją, kuri būtų skirta visų darbuotojų
migrantų teisėms ir kuri būtų pritaikyta prie XXI a.
realijų ir uždavinių. 3.2. Tvarkinga, teisėta ir
saugi migracija 2011 m. Komisija paskelbė, kad pradeda
veikti ES imigracijos portalas[9],
kuriame migrantams teikiama informacija apie jų teises ir apie imigracijos
procedūras. Informacija portale teikiama ne ES piliečiams, kurie
norėtų persikelti į ES. Jame skelbiama praktinė informacija
apie kiekvienos valstybės narės procedūras, taikomas kiekvienai
migrantų kategorijai. ES taip pat svarsto galimybę tam tikrose šalyse
partnerėse steigti tikslinius migracijos ir judumo išteklių
centrus, kad palengvintų prieš išvykimą taikomas priemones,
grįžimo ir reintegracijos priemones. Skirtingų asmenų judėjimas, kai įvairios kvalifikacijos ir poreikių asmenys naudojasi
tais pačiais maršrutais ir transporto priemonėmis, valstybėms
kelia sunkumų, nes reikia išsiaiškinti įvairių grupių
poreikius. Svarbu, kad valdžios institucijos, valdydamos šiuos srautus,
užtikrintų, kad asmenys, kuriems reikia tarptautinės apsaugos,
ją gautų; o su neteisėtais migrantais butų elgiamasi
pagarbiai ir jie nebūtų laikomi nusikaltėliais. Neteisėtai šalyje esantys migrantai
dažnai yra pažeidžiami, nes gali būti išnaudojami ir prieš juos
gali būti naudojama prievarta. Neteisėta migracija riboja
migrantų galimybes remti savo kilmės šalis ir didina tikimybę,
kad vystomasis poveikis paskirties šalims bus neigiamas. ES yra ryžtingai įsipareigojusi
užtikrinti teisės aktų ir politikos, kuriais siekiama mažinti
neteisėtą imigraciją, vykdymą. Ji skatina teisėtos
migracijos būdus ir siekia užkirsti kelią neteisėtai migracijai
ir su ja kovoti, be kita ko, naudojant sienų valdymą ir
grąžinimo bei readmisijos politiką. ES taip pat imasi veiksmų,
kad būtų taikomos sankcijos asmenims, kurie naudoja prievartą
prieš migrantus. 2009 m. Darbdaviams taikytinų sankcijų
direktyva yra pagrindinis teisės aktas, į kurį įtrauktos
nuostatos, kuriomis mažinamas teisinis netikrumas ir užkertamas kelias
neteisėtų migrantų išnaudojimui. Direktyvoje nenustatyta
jokių sankcijų šalyje neteisėtai gyvenantiems darbuotojams
migrantams, jos dėmesio centre – darbdaviai, kurie naudoja prievartą
prieš pažeidžiamus migrantus. ES taip pat padeda besivystančioms šalims
stiprinti jų politiką ir gebėjimus užtikrinti tvarkingą,
teisėtą ir saugią migraciją. Ji remia deramo darbo
darbotvarkę bei socialinį saugumą ir skatina formuoti
politiką, kuria palengvinamas regioninis darbo jėgos judumas. Ji taip
pat skatina integruotą sienų valdymą kaip priemonę
užtikrinti atviras ir saugias sienas ir skatinti prie sienų
laikytis teisių, įskaitant teisę prašyti prieglobsčio. Daugiau dėmesio turėtų
būti skiriama paramai migrantams, kurie atsidūrė sunkioje
humanitarinėje arba gyvybei pavojų keliančioje padėtyje ir
nelaimėje, ir jų poreikių apsaugai, neatsižvelgiant į
tai, ar tai įvyksta kelyje ar jų buvimo priimančiojoje šalyje
metu. Ypatingas dėmesys turėtų būti teikiamas moterims ir
vaikams arba kitiems asmenims, kurie dėl savo padėties yra itin
pažeidžiami. 3.3. Prekyba žmonėmis ES įsipareigojimas užkirsti kelią
neteisėtam migrantų gabenimui ir kovoti su juo, taip pat darbas
siekiant panaikinti prekybą žmonėmis įtraukti į
daugelį iniciatyvų, priemonių ir finansavimo programų,
vykdomų nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio.
2011 m. priėmus direktyvą dėl prekybos žmonėmis
prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos[10]
į priekį žengtas svarbus žingsnis. Direktyvoje ne tik sutelkiamas
dėmesys į teisėsaugą, bet taip pat siekiama užkirsti
kelią nusikalstamumui ir užtikrinti, kad prekybos žmonėmis aukos
būtų apsaugotos ir joms būtų suteikta galimybė
atsigauti ir iš naujo integruotis į visuomenę. Be to, į ES
2012 m. strategiją dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos
su ja ir aukų apsaugos[11]
įtrauktos priemonės, kuriomis užtikrinamas geresnis subjektų,
dirbančių prekybos žmonėmis srityje, bendradarbiavimas,
įskaitant vyriausybes, pilietinę visuomenę ir tarptautines
organizacijas. Būsimi veiksmai apims mokslinių tyrimų ir
projektų finansavimą, platformų kūrimą, gairių,
geriausios praktikos, mokymo rengimą ir kt. Kova su prekyba žmonėmis taip pat yra ES
išorės bendradarbiavimo prioritetas, kuris sistemingai įtraukiamas
į susitarimus ir partnerystės dokumentus su ES
nepriklausančiomis šalimis ir visus ES dialogus dėl migracijos ir
judumo. 3.4. Pagrindinės nuostatos,
kurių reikėtų laikytis aukšto lygio dialoge ·
Visos valstybės turėtų užtikrinti
migrantų žmogaus teisių apsaugą kaip visuotinį
politinį prioritetą ir turėtų laikytis atitinkamų
tarptautinių žmogaus teisių teisės aktų. ·
Visos valstybės turėtų gerbti
migrantų pagrindines ir žmogaus teises ir jų paisyti,
neatsižvelgdamos į migrantų teisinį statusą. Jos turėtų įsipareigoti saugoti prieglobsčio
prašytojus ir pažeidžiamus migrantus, tokius kaip nelydimi nepilnamečiai,
prekybos žmonėmis aukos, moterys ir vaikai, ir suteikti jiems galių.
·
Visos valstybės turėtų formuoti
nacionalinę politiką, kuria būtų siekiama integruoti
migrantus į tų valstybių visuomenes ir būtų užkertamas
kelias ksenofobijai ir diskriminacijai, įskaitant asmenis, turinčius
migracinę praeitį. Jos turėtų
imtis griežtų veiksmų kovodamos su teisėtų ir
neteisėtų migrantų visų formų įdarbinimu išnaudotojiškomis
sąlygomis, be kita ko, įgyvendindamos veiksmingas sankcijas
neteisėtus darbuotojus užsieniečius įdarbinantiems darbdaviams. ·
Visos valstybės turėtų
ratifikuoti ir įgyvendinti tarptautinius teisės aktus dėl kovos
su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis. Turėtų būti parengta arba patobulinta nacionalinė
ir regioninė kovos su prekyba žmonėmis politika, taip pat
turėtų būti sustiprintas bendradarbiavimas užkertant kelią
prekybai žmonėmis, traukiant prekiautojus baudžiamojon atsakomybėn,
saugant prekybos žmonėmis aukas. ·
Reikėtų pabrėžti, kad yra svarbu
suteikti (potencialiems) migrantams informacijos apie imigracijos
procedūras, jų teises ir apie planuojamos paskirties šalies
ekonomines ir socialines sąlygas. 4. Trečioji apskritojo stalo
diskusija. Stiprinti partnerystes ir bendradarbiavimą tarptautinės
migracijos klausimais, mechanizmus, kuriais siekiama veiksmingai integruoti
migraciją į vystymosi politiką ir skatinti suderinamumą
visais lygmenimis 4.1. Partnerystė ir
bendradarbiavimas Veiksmingos tarptautinės šalių
partnerystės yra būtinos, kad būtų didinamas teigiamas
migracijos poveikis kilmės bei paskirties šalims ir patiems migrantams. ES palaiko išsamų dialogą ir
bendradarbiauja su daugeliu ES nepriklausančių šalių ir
regionų. Toks bendradarbiavimas apima visas keturias vienodai svarbias
visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą sritis: i)
stiprinti teisėtą migraciją ir lengvinti judumą, ii)
užkirsti kelią neteisėtai migracijai bei prekybai žmonėmis ir su
jomis kovoti, iii) didinti migracijos ir judumo vystomąjį
poveikį ir iv) skatinti tarptautinę apsaugą. ES pradėjo rengti regioninius ir
dvišalius dialogus dėl migracijos ir judumo su savo kaimynėmis ir
kitais prioritetiniais partneriais, kad sudarytų sąlygas nustatyti
bendrus bendradarbiavimo prioritetus vietovėse, per kurias eina migracijos
maršrutai. Sukurtos dvi specifinės dvišalės sistemos – judumo
partnerystės ir bendros migracijos ir judumo darbotvarkės,
kad būtų galima rengti specializuotus ir konkrečioms
aplinkybėms pritaikytus dialogus ir vystyti operatyvinį
bendradarbiavimą visose VPMJ srityse. Vyksta derybos dėl
atitinkamų teisinių priemonių ir jos yra
įgyvendinamos; viena tokių priemonių yra susitarimai dėl
vizų režimo supaprastinimo (kartu su readmisijos susitarimais), kuriais
siekiama palengvinti ES ir jos prioritetinių partnerių gyventojų
tarpusavio ryšius. Finansuojama daug programų ir veiklos. Visi politikos dialogai dėl migracijos ir
vystymosi turėtų būti įtraukūs ir prireikus į
juos turėtų būti įtraukiami nevyriausybiniai dalyviai,
pvz., privatusis sektorius, darbdavių ir darbuotojų organizacijos,
akademinė bendruomenė ir pilietinė visuomenė, taip pat
migrantų ir žmogaus teisių organizacijos. 4.2. Migracijos įtraukimas
į vystymosi politiką Imigracijos ir emigracijos aspektų
įtraukimas į visas vystymosi strategijas visais lygmenimis yra nepaprastai
svarbus pirmas veiksmas, skatinant valdymo sistemų, kuriomis
siekiama didinti migracijos ir judumo vystomąjį poveikį,
veiklą. Tačiau padaryta nevienoda pažanga, visų pirma šalių
partnerių strategijų lygmeniu, pvz., skurdo mažinimo strategijos
dokumentų atžvilgiu. Reikia toliau skatinti integruoti
migraciją į nacionalines vystymosi strategijas. Jeigu šalių
partnerių vystymosi modelis, tikslai ir prioritetai bus nustatyti kaip
pradinis taškas, veiksmai, kuriais siekiama įtraukti migraciją į
nacionalines ir sektorių vystymosi strategijas gali labai padidinti atsakomybę
už veiksmus, jų tvarumą ir nuoseklumą, kad
migracijos vystomasis poveikis būtų kuo didesnis. Veiksmų
turėtų būti imamasi įvairių suinteresuotųjų
subjektų lygmeniu, kad visos atitinkamos ministerijos veiktų kartu. Taip pat reikia tolesnės pažangos paramos
teikėjų, įskaitant Komisiją, lygmeniu. Komisija
daug nuveikė integruodama migraciją kaip prioritetinę
išorės bendradarbiavimo sritį ir 2004–2012 m. skyrė beveik
1 mlrd. EUR daugiau kaip 400 su migracija susijusių projektų. ES
išorės bendradarbiavimu pasiekta didelių rezultatų
gebėjimų valdyti migraciją srityje, kaip nustatyta ES
išorės migracijos politikos dokumentuose ir skurdo mažinimo tiksluose. Tačiau atsižvelgiant į
suaktyvėjusį žmonių judumą, reikia imtis papildomų
veiksmų siekiant užtikrinti, kad ES tokių sektorių kaip
užimtumas, žmogaus teisės, prekyba, žemės ūkis ir aplinka
vystymosi iniciatyvos būtų grindžiamos visišku tinkamai valdomų
migracijos ir judumo kaip vystymosi skatinimo veiksnių potencialo
pripažinimu. Siekiant remti darbą, skirtą
migracijos kaip vystymosi veiksnio svarbos bendram suvokimui užtikrinti, reikia
daugiau duomenų apie tai, kaip migracija gali skatinti arba stabdyti
pažangą siekiant vystymosi tikslų, visų pirma sektoriuose, kuriems
daugiausia poveikio daro demografija ir darbo jėgos klausimai. Taip pat
reikia priemonių, kurios padėtų paversti šias žinias veiklos
gairėmis; priešingu atveju nebus įvykdyti politiniai
įsipareigojimai dėl migracijos integravimo. Komisija pirma 2005 m. pradėjo
naudoti migracijos profilius vystymuisi programuoti kaip veiksmingą
priemonę palyginamiems duomenims rengti ir migracijos politikos formavimui
remti. Trumpi migracijos profiliai gali būti naudingi migracijos
srautų palyginamų duomenų šaltiniai, pvz., galima naudoti
pagrindinius rodiklius, kuriuos parengė Pasaulinė migracijos
grupė, ir gaires „Migracijos profiliai. Kaip veiksmingiausiai
panaudoti procesą“. Pastaraisiais metais ES aktyviai
rėmė išplėstinius migracijos profilius, kurie į
konkrečioms šalims būdingus procesus įtraukia visus
suinteresuotuosius subjektus. Atsakomybę prisiima šalis partnerė, o
tvarumą užtikrina susijęs gebėjimų stiprinimas. Komisija
įsipareigojusi remti šalis partneres, kurios pageidauja naudoti
išplėstinius migracijos profilius, kad būtų geriau suvokiamas
visapusiškas migracijos poveikis jų ekonominiam, socialiniam ir
aplinkosaugos vystymuisi kaip tikslingesnių politikos veiksmų
pagrindas. Veiksmingas politikos suderinamumas yra
nepaprastai svarbus, kad migracija būtų veiksmingai integruojama
į vystymosi politiką; jo turėtų būti siekiama visais
atitinkamais lygmenimis ir užtikrinama šių lygmenų sąveika,
įskaitant tokias nacionalines sistemas kaip skurdo mažinimo strategijos dokumentai,
taip pat regioniniu, vietos ir daugiašaliu lygmenimis. Pati ES yra geras
pavyzdys kaip regioniniu bendradarbiavimu galima skatinti politikos
suderinamumą vystymosi labui migracijos srityje. Pareiga laikytis
politikos suderinamumo vystymosi labui įtvirtinta ES sutartyje, taip pat
parengtos kelios veiklos priemonės, kuriomis šios nuostatos yra
įgyvendinamos, įskaitant ataskaitų rengimą du kartus per
metus[12]. Vietos valdžios institucijų vykdomu vystymosi planavimu užtikrinama, kad diskusijoms apie
migraciją ir judumą skiriama daugiau dėmesio. Miestų
administracijų vaidmuo yra esminis, nes augančios migracija ir
urbanizacija yra susijusios ir daro didelį poveikį pasaulio
visuomenėms. Miestai gali būti socialinių pokyčių
katalizatoriai. Bet miestai besivystančiose šalyse taip pat susiduria su
dideliais sunkumais, be kita ko, siekdami tvarios urbanizacijos. Reikia
skatinti miestus keistis žiniomis ir patirtimi, susijusiais su tokiais
klausimais kaip galimybė pateikti į darbo rinką, integracija,
miestų planavimas ir infrastruktūra, nes tai visų pirma yra
būdas įtraukti migrantus į miesto arba regiono gyvenimą,
pvz., galima sukurti tikslinį šiems klausimams skirtą pasaulinį
miestų ir miestų regionų tinklą. 4.3. Daugiašalis migracijos
valdymo suderinamumas Komisija pripažįsta svarbų
darbą, kurį nuveikė Generalinio sekretoriaus specialusis
įgaliotinis tarptautinės migracijos ir vystymosi klausimams
skatindamas veiklą migracijos ir vystymosi klausimais ir kalbėdamas
apie potencialų Pasaulinės migracijos grupės vaidmenį kaip
tarpagentūrinės koordinavimo įstaigos migracijos klausimais. Aktyvesnis visų atitinkamų JT agentūrų
su migracija susijusių klausimų koordinavimas galėtų labai
padėti nuosekliau vykdyti pasaulinę migracijos ir vystymosi
politiką. Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), kuri yra
pagrindinė tarptautinė organizacija, veikianti šioje srityje,
turėtų imtis aktyvių koordinavimo veiksmų JT sistemoje.
Generalinio sekretoriaus specialusis įgaliotinis galėtų atlikti
svarbų vaidmenį šioje veikloje, visų pirma užtikrindamas
veiksmingą sąsajų valdymą JT sistemoje, įskaitant
bendrą veiklą su Pasaulinės migracijos grupe. Pasaulinis forumas
dėl migracijos ir vystymosi (PFMV) buvo vertingas forumas nuoširdžioms ir
atviroms diskusijoms, kuris sustiprino dialogą ir mainus su pilietine
visuomene, įskaitant migrantų organizacijas. Dėl neformalaus
proceso pobūdžio jame sukurta dalyvavusių suinteresuotųjų
subjektų tarpusavio pasitikėjimo atmosfera, kurią
reikėtų išsaugoti. Galėtų būti daroma tolesnė
PFMV rekomendacijų įgyvendinimo pažangos nagrinėjimo ir
stebėjimo pažanga. Be to, vadovaujantis 2014 m. PFMV pirmininko
nustatytais prioritetais turėtų būti imamasi tolesnių
veiksmų stiprinant PFMV dėmesį vystymuisi. ES ir toliau bus aktyvi ir ryžtinga
daugiašalio bendradarbiavimo partnerė. Kadangi ES yra juridinis vienetas,
kuris turi konkrečios migracijos ir vystymosi srities kompetenciją,
vadovaujantis Lisabonos sutartimi ji turėtų imtis tinkamo vaidmens
visose atitinkamose migracijos institucijose. 4.4. Pagrindinės nuostatos,
kurių reikėtų laikytis aukšto lygio dialoge ·
Visos valstybės turėtų palaikyti
tarptautinį dialogą ir bendradarbiauti su atitinkamais partneriais,
kad būtų nustatyti bendri prioritetai ir stiprinamas dvišalis ir
regioninis migracijos valdymas. Taip pat būtina
siekti veiksmingai įtraukti pilietinę visuomenę į
pasaulinį, regioninį, nacionalinį ir vietinį migracijos ir
vystymosi planavimą. ·
Pagalbos tiekėjai ir kiti vystymosi
dalyviai turėtų veiksmingai integruoti migracijos ir judumo klausimus
į savo vystymosi politiką ir teisės aktus. Reikėtų surinkti daugiau duomenų apie žmonių
judėjimo ir vystymosi ryšius ir toliau tobulinti operatyvines priemones,
kuriomis būtų remiama migracijos integracija. ·
Siekiant padidinti migracijos naudą
vystymuisi, reikia toliau dirbti siekiant parengti pakankamą žinių
bazę. Reikėtų siekti sutarimo dėl
būtinų duomenų ir ataskaitų rūšių, kad
būtų teikiamos patikimos ir palyginamos migracijos klausimų
apžvalgos regioniniu ir pasaulio lygmenimis. Reikėtų apsvarstyti
nacionalinių duomenų dalijimosi mechanizmus, pvz., migracijos profilius.
Reikėtų skatinti iniciatyvas, kuriomis būtų remiami
besivystančių šalių gebėjimai rinkti ir analizuoti
duomenis, susijusius su migracijos, judumo ir vystymosi ryšiais.
Reikėtų skatinti veiksmingą duomenų rinkimo ir
mokslinių tyrimų srities koordinavimą pasauliniu lygmeniu. ·
JT agentūros ir tarptautinės
organizacijos turėtų įsipareigoti laikytis visiškai integruotos
ir suderintos tarptautinės migracijos darbotvarkės, kad
būtų kiek įmanoma sumažintas persidengiančių kompetencijos
sričių skaičius ir kuo mažiau eikvojami riboti ištekliai. 5. Ketvirtoji apskritojo stalo diskusija.
Tarptautinis ir regioninis darbo jėgos judumas ir jo poveikis vystymuisi 5.1. Darbo jėgos judumas ES yra unikalus pavyzdys, kaip galima
užtikrinti regioninę integraciją ir kaip ji padeda vystymuisi. ES
sukūrė vieną bendrą ekonominę erdvę ir
bendrą laisvo judėjimo erdvę, kurioje gali keliauti, mokytis,
dirbti ir gyventi daugiau kaip 480 mln. Europos piliečių. ES
laipsniškai kuria integruotą ES darbo rinką ir
sukūrė profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir
socialinių teisių ir teisių į pensiją perkėlimo
iš vienos valstybės narės į kitą sistemas. Darbo jėgos
judėjimas ES viduje davė daug naudos, įskaitant tolesnę
ekonominę konvergenciją ir įgūdžių dalijimąsi
tarp valstybių narių, ES viduje pervesta daugiau piniginių
perlaidų, o darbo rinkose, kuriose vyrauja didelis nedarbas, sumažėjo
spaudimas. ES teisės aktais[13]
ne ES piliečiams suteikiamos judumo teisės gyventi ir dirbti kitoje
valstybėje narėje. Šiandienos labai konkurencingoje globalizuotoje
ekonomikoje, nepaisant dabartinių didelių ES nedarbo
skaičių, ne ES piliečių imigracija darbo tikslais taip pat
bus svarbi ES pastangoms parengti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą,
kuri moka prisitaikyti ir kuri galės pakelti demografinių ir ekonominių
pokyčių sunkumus. ES įsipareigojusi kuo geriau panaudoti vidaus
darbo jėgą, įskaitant migrantus, kurie jau teisėtai gyvena
ES, ir kartu atverti kelius teisėtai ekonominei migracijai srityse,
kuriose aiškėja darbo ir įgūdžių trūkumai. Augant tarptautiniam (darbo jėgos)
judumui, reikia aktyviau dirbti tokiose srityse kaip užsienio
kvalifikacijų pripažinimas, nagrinėti teisių į pensiją
ir kitų socialinių išmokų perkėlimo klausimą,
įskaitant, kur įmanoma, tarptautiniu lygmeniu. Pavyzdžiui,
tarpagentūrinė socialinės apsaugos valdyba, dėl kurios
susitarta per 2011 m. G20 susitikimą, turėtų apsvarstyti
migrantų socialinės apsaugos klausimą. Regioninis darbo jėgos judumas taip yra svarbus migracijos aspektas besivystančiuose regionuose,
nes yra gyvybiškai svarbi pragyvenimo strategija. Darbo jėgos judumas
padeda geriau suderinti pasiūlą ir paklausą darbo rinkoje.
Kadangi keičiasi pasaulio turto pasiskirstymas, kelios besivystančios
šalys vis dažniau tampa tarpregioninės darbo jėgos migracijos
paskirties šalimis. Iš tikrųjų dėl pasaulinės ekonomikos
krizės suaktyvėjo darbo jėgos judumas iš ES valstybių
narių į tam tikras Lotynų Amerikos ir Afrikos šalis. Tačiau
daugelio mažų arba vidutinių pajamų paskirties šalių darbo
jėgos migracijos valdymo sistemos tebėra silpnos ir jas
reikėtų stiprinti, kad būtų skatinamas vystomasis
migracijos poveikis ir migruojantiems darbuotojams būtų užtikrinta
tinkama apsauga ir derami darbo standartai. Ypač daug dėmesio turi būti
skirta regioninių organizacijų vaidmeniui šioje srityje, nes
jos yra tinkamiausios regioninio darbo jėgos judumo valdymui pagerinti. ES
norėtų pasidalyti savo patirtimi valdant darbo jėgos
judumą, be kita ko, su regioninėmis mažų arba vidutinių
pajamų šalių organizacijomis. 5.2. Pagrindinės nuostatos,
kurių reikėtų laikytis aukšto lygio dialoge ·
Visos valstybės turėtų
persvarstyti esamas kliūtis asmenų judumui, siekdamos pašalinti
kliūtis, kurios saugumo požiūriu nėra pagrįstos, ir kurios
be reikalo trukdo ekonominiam konkurencingumui ir regioninei integracijai. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama bona
fide keliautojų galimybėms ir mažinami dokumento gavimo ir
įdarbinimo mokesčiai. Šiomis aplinkybėmis reikėtų
apsvarstyti galimybę pasitelkiant JT surengti konferenciją dėl
tarptautinio darbo jėgos judumo ir vystymosi. ·
Reikėtų remti procesus ir regionines
organizacijas, kurios dalyvauja skatinant tvarkingą migraciją
regionų viduje ir judumą tarp besivystančių šalių. ·
Reikėtų skatinti darbo jėgos
judumą regionų viduje, kvalifikacijos kėlimo programų
rengimą, kvalifikacijų tvirtinimą ir pripažinimą, visų
pirma tuose sektoriuose, kuriuose trūksta kvalifikuoto personalo ir
kuriems darbuotojai migrantai būtų naudingi. Kartu reikia parengti patikimas kvalifikacijų poreikio regionuose
tendencijų apžvalgas[14],
kad kvalifikacijos kėlimo programos ir judumo galimybės
būtų pagrįstos informacija. ·
Turėtų būti palengvinta
apykaitinė migracija, kad vyktų kilmės ir paskirties šalių
ekonominis ir socialinis vystymasis. ·
Reikėtų skatinti veiksmingas galimybes
naudotis priimančiosios šalies socialinės apsaugos sistema ir
teisių į socialines išmokas ir pensiją perkeliamumu, be kita ko,
pagal dvišalius arba regioninius susitarimus, nes tai palengvintų judumo
ir apykaitinės migracijos sąlygas ir atgrasytų imtis
neteisėto darbo. 6. Ko turėtų imtis ES: tolesnis
vystymosi ir migracijos ryšių plėtojimas Pirmiau nurodytos esminės nuostatos
skirtos pasaulio bendruomenei. Tačiau daug ką galima ir
reikėtų padaryti naudojant pačios ES politiką ir programas. Pagal ES išorės migracijos politiką
jau padaryta didelė pažanga didinant migracijos į ES poveikį
kilmės šalių vystymuisi. ES įsipareigojusi toliau dirbti
įprastinėse darbotvarkės srityse (piniginės perlaidos,
diaspora, protų nutekėjimas, apykaitinė migracija). Tačiau sunkumai ir galimybės, su kuriomis
susiduria šalys partnerės dėl vystymosi ir migracijos ryšių, yra
platesni ir sudėtingesni nei tie, kurie buvo sprendžiami iki šiol.
Komisija užtikrins, kad būsimi ES veiksmai migracijos ir vystymosi srityse
būtų iš tikrųjų visapusiški, kad jais būtų
atsižvelgiama į visapusišką migracijos teigiamą ir neigiamą
poveikį tvariam ekonominiam, socialiniam ir aplinkos vystymuisi
mažų ir vidutinių pajamų kilmės ir paskirties šalyse.
Tam reikia pakeisti dėmesio centrą, kad vystymosi aspektai
būtų veiksmų centre. Kad šis holistinis požiūris taptų
veiksmu, reikia imtis priemonių, visų pirma ES vystymosi politikos
srityje, kuriomis būtų geriau sprendžiami keli klausimai,
įskaitant šias priemones: ·
pritaikyti įprastinių migracijos ir
vystymosi sričių veiksmus besivystančių šalių
tarpusavio ryšiams; visų pirma galima nustatyti
piniginių perlaidų tarp besivystančių šalių
sąlygų palengvinimo ir mokslinių tyrimų rėmimo
priemones, kad būtų galima lengviau suprasti mažų ir vidutinių
pajamų šalyse gyvenančių diasporų vaidmenį, kurį
jos atlieka savo kilmės šalyse kaip vystymosi dalyviai; ·
nagrinėti būdus mažinti migracijos ir
judumo sąnaudas ir didinti jų naudą mažų ir vidutinių
pajamų paskirties šalyse, ypač daug dėmesio skiriant
srautams regionų viduje. Šiuo atžvilgiu reikėtų skatinti nacionalinės
užimtumo politikos ir aktyvios darbo jėgos migracijos suderinamumą; ·
aiškiau suprasti migracijos socialines ir
ekonomines pasekmes vystymuisi, ypač sveikatos apsaugos, švietimo,
užimtumo ir žemės ūkio sektoriuose; ·
imtis veiksmų, kad priverstinė
migracija būtų visapusiškai įtraukta į vystymosi ir
migracijos darbotvarkę ir užtikrinti, kad pabėgėliai ir kiti
priverstiniai migrantai būtų įtraukti į ilgalaikį
vystymosi planavimą. Visų pirma Komisija sieks ir ragins
įtraukti į vystymosi darbotvarkę atvejus, kai užsitęsia
nepalanki pabėgėlių padėtis, kad priimančiosios
valstybės institucijos apsvarstytų jų padėtį ir
galimą teigiamą indėlį, kad būtų vengiama
tolesnio perkėlimo ir būtų aktyviau ieškoma tvarių
sprendimų; ·
toliau nagrinėti ir spręsti klimato
kaitos, aplinkos būklės blogėjimo ir migracijos ryšių
klausimą, įskaitant prisitaikymo prie klimato kaitos ir
stichinių nelaimių rizikos mažinimo svarbą poreikio perkelti
migrantus mažinimui, ir nagrinėti migracijos vaidmenį kaip
prisitaikymo stiprinimo ir stichinių nelaimių rizikos mažinimo
strategijos; ·
toliau nagrinėti judumo ir vystymosi
ryšius, įskaitant vidaus ir tarptautinio judumo ryšius ir judumo bei
urbanizacijos ryšius. Be to, laikydamasi VPMJ ir pokyčių
darbotvarkės Komisija skatins migracijos valdymą ir veiksmingą
politikos suderinamumą visais lygmenimis, kad būtų galima
panaudoti migracijos ir judumo potencialą kaip vystymosi veiksnius.
Visų pirma Komisija: i. skatins įtraukti migraciją
į vystymosi strategijas. Kiek tai susiję su pačios ES
vystomuoju bendradarbiavimu, Komisija tęs tikslinį tematinį
finansavimą ir aktyviau imsis veiksmų, kuriais migracija bus
įtraukiama į kitų sektorių vystymosi iniciatyvas, kai tai
yra tinkama. Be to, ji pasirengusi padėti besivystančioms šalims
dirbti migracijos integravimo darbus, be kita ko, remdama išplėstinius
migracijos profilius ir nacionalines migracijos strategijas; ii. stiprins migracijos
valdymą ir bendradarbiavimą besivystančiose šalyse ir tarp
jų, visų pirma regioniniu lygmeniu, kad vystomasis poveikis
kilmės, tranzito ir paskirties šalims pagerėtų. Komisija
pasirengusi remti gebėjimų stiprinimą visose susijusiose
srityse, be kita ko, dalydamasi savo patirtimi migrantų žmogaus
teisių apsaugos, integracijos, darbo jėgos migracijos sistemų, prieglobsčio
ir tarptautinės apsaugos, neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos
žmonėmis problemų sprendimo, integruoto sienų valdymo ir kitose
srityse. Tokios priemonės turėtų visiškai atitikti
atitinkamų vystymosi strategijų su migracija susijusius tikslus. iii. skatins į migrantus
orientuotą požiūrį kaip visų ES migracijos ir vystymosi
veiksmų visuotinį prioritetą, kuriuo turi būti siekiama
remti migrantų pastangas būti veiksmingesniais vystymosi dalyviais.
Iniciatyvos turėtų būti grindžiamos šių veiksmų poveikio
asmeniui ir bendruomenei suvokimu, įskaitant poveikį patiems
migrantams, priimančiosioms bendruomenėms ir tiems, kurie lieka
kilmės šalyje. Komisija pateiks ataskaitą apie
pažangą, susijusią su įvardytomis iniciatyvomis, kas dvejus
metus skelbiamose VPMJ ataskaitose ir pokyčių darbotvarkės
įgyvendinimo ataskaitose. 7. Išvada ES sukūrė laisvo
asmenų judėjimo tarp Europos šalių erdvę, kuri daugelio
pasaulyje laikoma įkvėpimo šaltiniu. Laikydamasi partnerystės
principų ji pirma ėmėsi kurti išorės migracijos
politiką, kuri yra suderinta ir visapusiška. Ji yra didžiausia pasaulyje
paramos vystymuisi teikėja ir ateityje taip pat teiks daug paramos. ES
pasirengusi dalytis savo patirtimi su suinteresuotomis šalimis ir
organizacijomis. ES išreiškia viltį, kad 2013 m. ALD bus naujos pasaulinio
bendradarbiavimo migracijos ir vystymosi srityse eros pradžia. Komisija ragina visas atitinkamas migracijos
ir vystymosi agentūras ir tarptautines organizacijas pasauliniu lygmeniu
laikytis nuoseklesnio, išsamesnio ir labiau koordinuoto požiūrio. Būtina sudaryti sąlygas pasaulio bendruomenei
pasinaudoti galimybėmis ir spręsti su tarptautine migracija
susijusius sunkumus. Šiandienos globalizuotame pasaulyje visos šalys susiduria
su panašiais sunkumais, kurie, be kita ko, susiję ir su migracija bei
vystymusi. Tačiau šalys žvelgs į šią padėtį iš
skirtingų perspektyvų, nes skiriasi jų prioritetai, dydis ir
demografinės bei ekonominės charakteristikos. Todėl būtina
bendradarbiauti tarptautiniu lygiu, kad būtų galima užtikrinti, kad
geresnio gyvenimo išvykstantys ieškoti žmonės galėtų naudotis
savo teisėmis saugioje aplinkoje. Komisija ragina vystymosi politikos
formuotojus ir vykdytojus aktyviau dalyvauti stiprinant vystymosi ir migracijos
ryšį geriau integruojant migracijos ir judumo klausimus į vystymosi
programavimą ir aktyviau dalyvaujant atitinkamuose tarptautiniuose
forumuose. Vystymosi procesai priklauso nuo judumo,
kuris yra būtinas siekiant užtikrinti veiksmingą darbo jėgos
atitiktį paklausai ir palengvina socialinio, finansinio ir žmogiškojo
kapitalo perkėlimą. Vystymusi taip pat puoselėjamas judumas, nes
žmonėms sudaromos geresnės sąlygos migruoti ieškant
geresnių galimybių. Kai kurie procesai, kaip antai pasaulinio turto
perskirstymas, regioninė ir pasaulinė ekonominė integracija, su
klimato kaita susijęs aplinkos būklės blogėjimas ateityje
dar labiau skatins judumą. Kad vystymosi mąstymas
atitiktų XXI a. poreikius, jis turėtų visiškai apimti migracijos
ir judumo kaip vystymosi veiksnių vaidmenį ir juo turėtų
būti pripažįstamas esminis veiksmingo migracijos valdymo vaidmuo
ribojant potencialų neigiamą migracijos poveikį vystymuisi. Galiausiai Komisija ragina migracijos
politikos formuotojus ir vykdytojus visapusiškai atsižvelgti į vystymosi
problematiką migracijos politikoje ir prisiimti daugiau atsakomybės
užtikrinant pagarbą visų migrantų žmogaus teisėms ir
šių teisių apsaugą visais migracijos valdymo lygmenimis. Migracijai ir judumui svarbu laisvė. Svarbu suteikti
kiekvienam asmeniui galimybes ir sudaryti sąlygas ekonominiu ir socialiniu
požiūriu tvarkytis savo gyvenimą. Pagarba žmogaus teisėms turi
daug didesnį poveikį nei poveikis vienam atskiram migrantui, nes ji
teikia naudos tiek kilmės visuomenei, tiek visuomenei, kurioje migrantai
gyvena ir dirba. Tai, kad asmenims sudaromos galimybės naudotis jų
teisėmis yra veiksmingo migracijos valdymo ir tvaraus vystymosi
sėkmės strategija. 2013 m. ALD
turėtų padėti spręsti šiandieninius pasaulinio lygmens
sunkumus, visų pirma skatinant įtraukti migraciją ir judumą
į vystymosi po 2015 m. sistemą kaip akivazdų visuotinį
prioritetą ir pripažintą pasaulinio vystymosi veiksnį. [1] 2012 m. gruodžio 21 d. Jungtinių
Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 67/219. [2] COM(2011) 743 galutinis. Komunikatas „Visuotinis
požiūris į migraciją ir judumą“. [3] COM(2011) 637 galutinis. Komunikatas „ES vystymosi
politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“. [4] Į Komisijos tarnybų darbinį
dokumentą dėl migracijos ir vystymosi (SEC(2011) 1353 galutinis),
pridėtą prie 2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikato
dėl visuotinio požiūrio į migracija ir judumą,
įtraukta šios srities pasiūlymų. [5] SWD(2013) 138 galutinis. Komisijos tarnybų darbinis
dokumentas dėl klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo ir
migracijos. [6] Europos Komisijos pozicija dėl vystymosi po 2015 m.
darbotvarkės išsamiau išdėstyta komunikate „Pasiturimas gyvenimas
visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“
(COM(2013) 92 final). [7] Veiksmai, kurių šiuo klausimu reikia imtis ES
lygmeniu, aprašyti 6 skyriuje. [8] Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl
trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra
ilgalaikiai gyventojai, statuso 11 straipsnis, OL L 16, 2004 1 23. [9] http://ec.europa.eu/immigration. [10] 2011/36/ES. [11] COM(2012) 286 final. [12] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „ES 2011 m.
politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaita“ (SEC(2011) 1627 galutinis). [13] Direktyva dėl ilgalaikių gyventojų
(2003/109/EB) arba Mėlynosios kortelės direktyva (2009/50/EB). [14] Šiuo tikslu ES sukūrė „Įgūdžių
panoramą“ (plėtojama toliau): http://euskillspanorama.ec.europa.eu/.