TURINYS

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Komisijos ataskaita dėl intensyvios gyvulininkystės išskiriamų ir kurą deginančių įrenginių išmetamų teršalų peržiūrų, atliktų pagal Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų 30 straipsnio 9 dalį ir 73 straipsnį....................................................... 3

1........... Įvadas............................................................................................................................ 3

2........... Peržiūrų bendrosios aplinkybės. 2005–2007 m. TIPK direktyvos peržiūra....................... 4

2.1........ Intensyvi gyvulininkystė................................................................................................... 4

2.2........ Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas mažesnis nei 50 MW........... 5

2.3........ Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas yra 50 MW arba didesnis.... 6

3........... Alternatyvos, svarstytos Komisijai atlikus peržiūras.......................................................... 6

3.1........ Dėl intensyvios gyvulininkystės į aplinką patenkantys teršalai............................................ 7

3.1.1..... Intensyvi galvijininkystė (73 straipsnio 2 dalies b punktas)................................................ 7

3.1.2..... Diferencijuotos pajėgumo ribos, taikomos skirtingų rūšių naminių paukščių auginimui, įskaitant ypatingą putpelių atvejį (73 straipsnis 3 dalies a punktas)............................................................................ 8

3.1.3..... Ūkių, kuriuose vienu metu auginami įvairių tipų gyvūnai (mišrių ūkių), pajėgumo ribos (73 straipsnio 3 dalies b punktas)......................................................................................................................... 9

3.2........ Deginant kurą į orą išmetami teršalai................................................................................ 9

3.2.1..... Kuro deginimas įrenginiuose, kurių bendras nominalus šiluminis našumas yra mažesnis nei 50 MW (73 straipsnio 2 dalies a punktas)............................................................................................................. 9

3.2.2..... Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas yra 50 MW arba didesnis (30 straipsnio 9 dalis)  10

4........... Tolesni veiksmai........................................................................................................... 11

5........... Išvada.......................................................................................................................... 12

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Komisijos ataskaita dėl intensyvios gyvulininkystės išskiriamų ir kurą deginančių įrenginių išmetamų teršalų peržiūrų, atliktų pagal Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų 30 straipsnio 9 dalį ir 73 straipsnį

(Tekstas svarbus EEE)

1.           Įvadas

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų[1] (paprastai vadinama PIT direktyva) buvo priimta 2010 m. lapkričio 24 d. po trejus metus trukusių tarpinstitucinių pradinio Komisijos pasiūlymo[2] svarstymų. PIT direktyva į vieną išsamią direktyvą nauja redakcija išdėstytos septynios su pramoniniais išmetamaisiais teršalais susijusios direktyvos[3]. PIT direktyva įsigaliojo 2011 m. sausio 6 d., valstybės narės ją perkelti į nacionalinę teisę turėjo per dvejus metus. Ji visapusiškai įsigalios per kelerius ateinančius metus, nes dabartiniai teisės aktai palaipsniui nustoja galioti ir yra pakeičiami naujomis nuostatomis.

PIT direktyva taikoma maždaug 50 000 pramoninių įrenginių visoje ES, įskaitant energetikos pramonės, metalų gamybos ir perdirbimo, naudingųjų iškasenų pramonės, chemijos pramonės, atliekų tvarkymo įrenginius ir kai kurią kitą veiklą, kaip antai intensyvią kiaulininkystę ir paukštininkystę. Įrenginiai, kuriems taikoma PIT direktyva, turi būti eksploatuojami pagal leidimuose nurodytas sąlygas, grindžiamas geriausiais prieinamais gamybos būdais (toliau – GPGB), kurie sukurti siekiant užkirsti kelią teršalų patekimui į orą, vandenį bei dirvožemį ir poveikiui aplinkai apskritai, o jei to padaryti neįmanoma, tuomet sumažinti tų teršalų kiekį ir tą poveikį aplinkai. Be to, į ją įtraukti sugriežtinti visoje ES galiojantys minimalūs sektoriniai reikalavimai, taikomi pagrindinei taršą lemiančiai veiklai.

PIT direktyvos priėmimo procese daug laiko buvo skiriama taikymo srities svarstymams, tačiau galiausiai ji liko santykinai nepakitusi, palyginti su direktyva dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK direktyva). Tačiau buvo padaryta išvada, kad tam tikrų rūšių veiklos taršos potencialą ir galimas tos taršos mažinimo veiksmų kryptis reikia išnagrinėti išsamiau. Todėl į direktyvą, visų pirma jos 30 straipsnio 9 dalį ir 73 straipsnį, įtrauktos nuostatos dėl peržiūros. Ataskaita skirta šių sričių peržiūroms:

i)       intensyvios gyvulininkystės. ES žemės ūkio veikla daro poveikį aplinkai, nes jos teršalai patenka į dirvožemį, vandenį ir orą. Visų pirma žemės ūkis sąlygoja daugiau kaip 90 proc. viso ES išskiriamo amoniako kiekio – didžiausia šių teršalų dalis susidaro dėl gyvulių veisimo ir auginimo. Dėl amoniako teršalų:

· formuojasi antrinės kietosios dalelės, kurios daro žalą sveikatai – nuo nedidelio poveikio kvėpavimo sistemai iki priešlaikinės mirties,

· daroma žala ekosistemoms, nes atsiranda rūgštėjimas ir eutrofikacija, kuriuos lemia mitybinis azotas, išplaunamas į gėląjį vandenį ir ardantis augalų bendrijas. Šio proceso rezultatas – biologinės įvairovės nykimas.

PIT direktyva nustatytos dabartinės ribos yra taikomos maždaug 20 proc. viso kiaulių skaičiaus ir 60 proc. viso naminių paukščių skaičiaus ES. Galvijų ūkiams direktyva netaikoma.

ii)       kuro deginimo. Kuro deginimas stacionariuosiuose įrenginiuose lemia didelę dalį įvairių išmetamųjų teršalų, įskaitant sieros dioksidą, azoto oksidus ir kietąsias daleles. Nors PIT direktyva apima daug didelių kurą deginančių įrenginių, jos taikymo srityje esama spragų ir dar daugiau – dabartiniai ES teisės aktai visai netaikomi kurą deginantiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas mažesnis nei 50 MW.

2.           Peržiūrų bendrosios aplinkybės. 2005–2007 m. TIPK direktyvos peržiūra

2005–2007 m. atlikdama teisės aktų dėl pramoninių išmetamų teršalų peržiūrą, po kurios buvo parengtas PIT direktyvos pasiūlymas, Komisija nustatė, kad tam tikrų rūšių veiklos teršalai smarkiai prisidėjo prie aplinkos užterštumo, o ta veikla nebuvo tinkamai kontroliuojama ES teisės aktais. Tam tikro tipo intensyvios gyvulininkystės ūkiai ir kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas mažesnis nei 50 MW, buvo ištirti ypač išsamiai siekiant nuspręsti, ar šią veiklą reiktų įtraukti į PIT direktyvos taikymo sritį.

Be to, Komisija naujai įvertino visoje ES galiojančias išmetamųjų teršalų ribines vertes, nustatytas didelių kurą deginančių įrenginių direktyvoje (toliau – DKDĮ direktyva), ir pamatė, kad daugeliu atveju šios ribinės vertės nebuvo pakankamos GPGB taikymui užtikrinti. Todėl Komisija į PIT direktyvą įtraukė pakeistas ribines vertes, kad jos derėtų su tais išmetamųjų teršalų kiekiais, kurie yra siejami su GPGB, kaip apibrėžta 2006 m. priimtame GPGB informaciniame dokumente (angl. BREF) dėl didelių kurą deginančių įrenginių[4]. Tačiau tam tikrų tipų kurą deginančių įrenginių, kurie nebuvo aptariami arba buvo tik iš dalies aptariami tame ar kituose GPGB informaciniuose dokumentuose, atveju toks suderinimas nebuvo įmanomas. 2.1–2.3 skirsniuose pateikiama daugiau informacijos apie šias konkrečias peržiūras, atliktas Komisijai rengiant pirminį PIT direktyvos pasiūlymą.

2.1.        Intensyvi gyvulininkystė

TIPK direktyva taikoma šių tipų gyvulininkystės veiklai:

· intensyviai paukštininkystei, kai turima daugiau kaip 40 000 vietų naminiams paukščiams,

· intensyviai kiaulininkystei, kai turima daugiau kaip 2000 vietų mėsinėms kiaulėms (didesnėms kaip 30 kg svorio),

· intensyviai kiaulininkystei, kai turima daugiau kaip 750 vietų paršavedėms.

Komisija atliko du specifinius tyrimus[5],[6]< siekdama nustatyti ekonomiškai efektyviausias išmetamo amoniako kiekio mažinimo žemės ūkio sektoriuje priemones. Tyrimu metu nustatyta, kaip būtų galima paaiškinti ir išplėsti TIPK direktyvos taikymo sritį, ir Komisija 2007 m. TIPK direktyvos naujos redakcijos pasiūlyme pasiūlė:

i) pakeisti paukštininkystės ūkių pajėgumo ribas, kad būtų atsižvelgta į skirtingus paukščių tipus ir skirtingą jų poveikį aplinkai ir

ii) įtraukti ekvivalentiškais azoto išskyrimo faktoriais grindžiamą taisyklę, pagal kurią nustatoma, ar ūkiams, kuriuose auginami skirtingų rūšių naminiai paukščiai arba ir kiaulės, ir naminiai paukščiai, turėtų būti taikoma TIPK direktyva.

Parlamentas ir Taryba nusprendė, kad Komisijos siūlomi pataisymai tuo metu neturėtų būti įtraukti į galutinį teisės akto tekstą, tačiau turėtų būti atliekamos papildomos peržiūros siekiant nuspręsti, ar reikia imtis veiksmų ir, jei taip, tai kokių. Tos peržiūros turėjo būti visaapimančios, t. y. jų metu turėjo būti nagrinėjamas visapusiškas šių rūšių žemės ūkio veiklos poveikis aplinkai.

2.2.        Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas mažesnis nei 50 MW

TIPK direktyvos I priedas taikomas kurą deginantiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis nei 50 MW. Tačiau 2005 m. Teminėje oro taršos strategijoje[7] buvo nustatyta, kad mažesni kurą deginantys įrenginiai taip pat palyginti daug prisideda prie bendro pagrindinių išmetamųjų oro teršalų (SO2, NOx ir kietųjų dalelių) kiekio ES.

Todėl 2005–2007 m. TIPK direktyvos peržiūroje buvo svarstomos kelios alternatyvos, kaip sumažinti kurą deginančių įrenginių, kurių nominalus šiluminis našumas yra 20–50 MW, išmetamų teršalų kiekį. Buvo padaryta išvada, kad tam tikrų scenarijų atveju, taikant skirtingus visoje ES galiojančius išmetamųjų teršalų kiekio apribojimus, šios grupės įrenginių išmetamų teršalų reguliavimo nauda sveikatai būtų didesnė nei ekonominės atitikties reikalavimams užtikrinimo sąnaudos[8].

Todėl PIT direktyvos pasiūlyme Komisija pasiūlė sumažinti direktyva reglamentuojamų įrenginių pajėgumo ribas, kad ji apimtų visus kurą deginančius įrenginius, kurių nominalus šiluminis našumas yra 20 MW arba didesnis. Tačiau Parlamentas ir Taryba su tuo nesutiko ir grąžino TIPK direktyvoje buvusią 50 MW ribą.

Pripažįstant, kad šių įrenginių išmatamų teršalų kiekis yra didelis, į PIT direktyvos 73 straipsnio 2 dalies a punktą buvo įtrauktas reikalavimas Komisijai peržiūrėti poreikį nustatyti tinkamiausius kurą deginančių įrenginių, kurių nominalus šiluminis našumas yra mažesnis nei 50 MW, išmetamų teršalų kiekio kontrolės metodus. Šiose peržiūrose daugiausia dėmesio turėjo būti skiriama išmetamiesiems oro teršalams, nes nustatyta, kad minėta veikla daugiausia poveikio turi būtent oro kokybei.

2.3.        Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas yra 50 MW arba didesnis

DKDĮ direktyvoje nustatytos kurą deginančių įrenginių, kurių nominalus šiluminis našumas yra 50 MW arba didesnis, išmetamo sieros dioksido, azoto oksidų ir dulkių kiekio ribos yra „minimalūs standartai“ ir nepažeidžia TIPK direktyvos reikalavimų. Ypač dėl GPGB taikymo leidimuose gali būti nustatytos griežtesnės išmetamų teršalų kiekio ribos. Tačiau per 2005–2007 m. TIPK direktyvos peržiūrą buvo padaryta išvada, kad šios ribos dažnai buvo taikomos kaip referenciniai lygiai ir pagal juos buvo nustatomos leidimo sąlygos, net jei daugeliu atveju jie buvo gerokai didesni nei su GPGB siejami išmetamųjų teršalų lygiai. Todėl kliaunantis DKDĮ direktyvos ribinėmis vertėmis nėra užtikrinamas GPGB taikymas ir dėl to GPGB skverbtis šiame sektoriuje buvo per maža. Kadangi iš didelių kurą deginančių įrenginių išmetamas SO2, NOx ir dulkių kiekis yra didelis, jie turėjo didelio neigiamo poveikio aplinkai ir sveikatai, o pastarasis būtų gerokai sumažintas visapusiškai taikant GPGB[9].

PIT direktyvoje visoje ES galiojančios ribinės išmetamųjų teršalų vertės buvo suderintos su GPGB lygiais, nustatytais didelių kurą deginančių įrenginių GPGB informaciniame dokumente, ir buvo išaiškinta, kad jos yra minimalūs reikalavimai. Tačiau kai kurių tipų dideliems kurą deginantiems įrenginiams su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų lygių GPGB informaciniuose dokumentuose nustatyta nebuvo. Todėl atitinkamoms kategorijoms (išvardytoms toliau ir PIT direktyvos 30 straipsnio 8 bei 9 dalyse) PIT direktyvos V priede nebuvo nustatyta jokių visoje ES galiojančių ribinių išmetamųjų teršalų verčių arba buvo paliktos DKDĮ direktyvoje nustatytos ribos:

(a) dyzeliniams varikliams;

(b) katilams, esantiems popieriaus masės gamybos iš medienos ar kitų pluoštinių medžiagų įrenginiuose;

(c) naftos perdirbimo įmonėse esantiems kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose savo reikmėms atskirai arba kartu su kitomis kuro rūšimis naudojami perdirbant žalią naftą susidarantys distiliavimo ir konversijos likučiai;

(d) kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose deginamos dujos, išskyrus gamtines dujas;

(e) kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose skysti gamybos likučiai savo reikmėms naudojami kaip nekomercinis kuras;

(f) PIT direktyvos 30 straipsnio 9 dalyje reikalaujama, kad Komisija, remdamasi GPGB, peržiūrėtų ar šių tipų įrenginiams reikia nustatyti visoje ES galiojančias išmetamų teršalų ribines vertes ir iš dalies keisti V priede nustatytas išmetamų teršalų ribines vertes.

3.           Alternatyvos, svarstytos Komisijai atlikus peržiūras

Po PIT direktyvos priėmimo Komisija, remdamasi naujai surinkta informacija ir duomenimis, surinktais atliekant pradinės TIPK direktyvos peržiūrą, atliko reikiamas peržiūras. Be to, Komisija peržiūrėjo situaciją, susijusią su 30 straipsnio 9 dalyje nurodytais dideliais kurą deginančiais įrenginiais. Toliau pateikti šio darbo suvestiniai rezultatai.

3.1.        Dėl intensyvios gyvulininkystės į aplinką patenkantys teršalai

3.1.1.     Intensyvi galvijininkystė (73 straipsnio 2 dalies b punktas)

Komisija nustatė, kad šiuo metu ES auginama maždaug 90 mln. galvijų: pieniniai galvijai (27 proc.), telyčios (7 proc.) ir jaučiai ir (arba) kiti galvijai (66 proc.). Šį kiekį dalijasi labai didelis įmonių skaičius – maždaug 3,5 mln. įvairios apimties ūkių, nuo didelių centralizuotų iki mažų, teauginančių vieną karvę. Galvijininkystė, kurią sudaro visi karvių auginimo aspektai, įskaitant jų šėrimą ir mėšlo tvarkymą, šiuo metu atsakinga už maždaug 1500 kt per metus į orą išmetamo amoniako (41 proc. viso ES kiekio) ir 7000 kt per metus į orą išmetamo metano (2 proc. viso ES kiekio). Galvijininkystė taip pat svarbus požeminio ir paviršinio vandens taršos nitratais veiksnys – šiai problemai įgyvendinti ES ėmėsi veiksmų pagal Nitratų direktyvą[10].

Komisijos peržiūroje buvo nagrinėjamos tiek kontrolės priemonės, kurios galėtų būti taikomos siekiant išmetamų teršalų kiekį sumažinti ekonomiškai efektyviausiu būdu, tiek reguliavimo ir (arba) teisėkūros alternatyvos šioms priemonėms įgyvendinti. Nagrinėdama kontrolės priemones Komisija išanalizavo šiuo metu ES egzistuojančių technologijų tipus ir savo išvadas pagrindė esamais valstybių narių teisės aktais, kuriais nustatomi nacionalinio lygmens išmetamo amoniako kiekio sumažinimo GPGB. Tai apima priemones, kuriomis siekiama užtikrinti gerą žemės ūkio praktiką bendrai valdant ūkius, taikant šėrimo strategijas, projektuojant galvijų pastoges, laikant ir tvarkant mėšlą bei srutas ir tręšiant mėšlu ir srutomis žemę.

Komisija įvertino politikos įgyvendinimo alternatyvas, kurios galėtų būti taikomos siekiant visoje Europoje sumažinti gyvulininkystės sektoriuje išmetamų teršalų kiekį, įskaitant:

· darbą su valstybėmis narėmis ir ūkininkavimo sektoriumi siekiant kurti arba plėtoti jau esamas savanoriškas schemas, pagal kurias ūkininkai būtų skatinami imtis priemonių išmetamų teršalų kiekiui sumažinti,

· galvininkystės ūkių įtraukimą į PIT direktyvos taikymo sritį,

· specifinių teisės aktų, kuriais siekiama sumažinti intensyvios galvijininkystės išmetamų teršalų kiekį, kūrimą,

· kompleksinės paramos priemones pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką ir

· kitų teisės aktų, kaip antai Direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, pakeitimus.

Pažymėtina, kad GPGB kontrolės priemonių kontekste nėra susiję tik su PIT įgyvendinimo alternatyva, bet ir su tuo, kaip GPGB galėtų būti taikomi visoms analizuojamoms alternatyvoms.

Buvo parengti trys skirtingi scenarijai, grindžiami žemu, vidutiniu ir aukštu tikslo dėl išmetamo amoniako kiekio mažinimo GPGB taikymo mastais. Taip pienininkystės ūkių, kuriuose auginama daugiau kaip 50 galvijų, išmetamo amoniako kiekis gali būti sumažintas 109–188 kt per metus, palyginti su bazinio lygio scenarijumi. Kitų tipų galvininkystės ūkių, kuriuose auginama daugiau kaip 50 galvijų, išmetamų teršalų kiekio mažinimo potencialas yra 59–108 kt per metus. Išnagrinėjus administracines ir atitikties reikalavimams užtikrinimo sąnaudas paaiškėjo, kad visų dydžių ūkiuose GPGB taikymo nauda nusveria ūkininkų sąnaudas. Tačiau pastebėta, kad plečiantis ūkio apimčiai nauda didėja smarkiau nei sąnaudos, o ekonominės naudos santykis yra ryškesnis pienininkystės ūkiuose, palyginti su kitų tipų galvijininkystės ūkiais. Be to, kai visiems tokiems ūkiams bus taikomas visas PIT direktyva nustatytas leidimų režimas, maždaug 12 proc. visų pieninių galvijų ūkių ir 23 proc. kitų galvijininkystės ūkių privalės turėti leidimą ir tokiu būdu į PIT direktyvos taikymo sritį pirmą kartą pateks daugiau kaip 400 000 ūkių. Tačiau į PIT direktyvos leidimų režimo taikymo sritį vis tiek liks nepatekusi didžioji dalis galvijininkystės ūkių, todėl daugumos ES galvijų išmetamų teršalų kiekis nebus reguliuojamas.

3.1.2.     Diferencijuotos pajėgumo ribos, taikomos skirtingų rūšių naminių paukščių auginimui, įskaitant ypatingą putpelių atvejį (73 straipsnis 3 dalies a punktas)

Komisija išnagrinėjo tris galimus būdus, kaip diferencijuoti įvairių rūšių naminių paukščių auginimo pajėgumo ribas:

(1) Sutartinis galvijas: naudojamas skirtingų rūšių arba kategorijų, grindžiamų gyvūnų maisto reikalavimais, gyvūnų skaičiams palyginti arba susumuoti; vienas sutartinis galvijas atitinka 600 kg sveriančią karvę, kuri pagamina 3000 l pieno per metus;

(2) ekvivalentiški azoto išskyrimo faktoriai: palyginimas, grindžiamas vidutiniu metiniu vieno gyvulio išskiriamo azoto kiekiu, ir

(3) gyvulio ekvivalentas: azoto ir fosforo išskyrimo faktoriais ir kitais kintamaisiais grindžiamas lyginamasis metodas, kuris šiuo metu taikomas vienoje valstybėje narėje.

Šie būdai buvo svarstomi norint pakoreguoti paukštininkystės ūkių, kuriems taikoma PIT direktyva, pajėgumo ribas. Kadangi ūkiai, kuriuose auginama 2000 kiaulių, poveikio aplinkai atžvilgiu yra kone lygiaverčiai ūkiams, kuriuose auginama 40 000 broilerių, kitų tipų paukštininkystės ūkių pajėgumo ribos buvo apskaičiuotos remiantis  40 000 broilerių ūkio pajėgumo riba. Pritaikius kiekvieną iš šių būdų paaiškėjo, kad įvairių rūšių naminių paukščių ūkiams pagal PIT direktyvą gali būti nustatytos labai skirtingos pajėgumo ribos.  Paukščių, kurie paprastai yra mažesni nei broileriai, atveju ribos gali smarkiai padidėti – pvz., putpelių ūkyje gali būti 85 000–320 000 vietų. Paukščių, kurie paprastai yra didesni už broilerius, atvejų ribos būtų sumažintos – pvz., kalakutų skaičius ūkiuose varijuotų nuo 9200 iki 21 000 paukščių, nelygu kuris diferencijavimo būdas būtų taikomas.

Atsižvelgiant į įvarių ES paukštininkystės ūkių pobūdį, akivaizdu, kad taikant bet kurį skaičiavimo būdą dėl ribų modifikavimo visuomet padidės į PIT direktyvos taikymo sritį patenkančių paukštininkystės ūkių bendras skaičius. Šių pakeitimų įvedimo naudos ir sąnaudų skaičiavimai rodo, kad į direktyvos taikymo sritį patektų 900–3 200 ūkių. Nors visais atvejais atitikties užtikrinimo sąnaudas smarkiai nusvers išmetamo amoniako kiekio sumažėjimo nauda aplinkai, šiuo atveju išmetamo amoniako kiekis sumažėtų nedaug – tik 4–35 kt per metus. Bendroji metinė nauda įvertinta 30 mln.–1 mlrd. EUR. Be to, taikant GPGB būtų ir papildomos naudos – būtų sumažintas išmetamų dulkių kiekis ir skleidžiamo kvapo intensyvumas.

3.1.3.     Ūkių, kuriuose vienu metu auginami įvairių tipų gyvūnai (mišrių ūkių), pajėgumo ribos (73 straipsnio 3 dalies b punktas)

PIT direktyvos 73 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta su mišriais ūkiais susijusi peržiūra ir 73 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta peržiūra, susijusi su diferencijuotomis pajėgumo ribomis, taikomomis skirtingų naminių paukščių rūšių auginimui, panašios tuo, kad trys pagrindiniai būdai išmetamų teršalų kiekiams įvertinti ir atitinkamai pajėgumo riboms nustatyti yra sutartinis galvijas, ekvivalentiški azoto išskyrimo faktoriai ir gyvulio ekvivalentas. Komisijai atliekant peržiūrą buvo nustatyta, kad kai kurios valstybės narės mišrius ūkius jau reguliuoja taikydamos vieną iš šių būdų. Komisija nustatė, kiek, taikant GPGB, preliminariai sumažėtų ūkių išmetamų teršalų kiekis, įvertino mišrių ūkių taisyklės taikymo pagal PIT direktyvos I priedą sąnaudas bei naudą ir apskaičiavo bendrą ES ūkių, kuriems tai galėtų būti aktualu, skaičių. Rezultatai rodo, kad įtraukus mišrius ūkius į PIT direktyvos taikymo sritį išmetamo amoniako kiekis sumažėtų 1–20 kt per metus. Be to, atitikties užtikrinimo sąnaudas smarkiai nusvertų išmetamo amoniako kiekio sumažėjimo nauda aplinkai ir kiti privalumai, kaip antai išmetamo metano kiekio ir dulkių kiekio bei kvapų intensyvumo sumažėjimas. Bendroji metinė nauda įvertinta 5–540 mln. EUR. Šie pokyčiai turėtų poveikio apie 600–1800 ūkių.

Buvo apsvarstytas ir tikslus mišrių ūkių atitinkamų ribų apskaičiavimo būdas. Akivaizdu, kad norint, jog tokia strategija veiktų, reiktų paaiškinti tikslų kiaulininkystės ir paukštininkystės poveikio aplinkai įvertinimo būdą arba net įtraukti jį į teisės aktus, kad valstybių narių lygiu atliekami skaičiavimai būtų nuoseklūs.

3.2.        Deginant kurą į orą išmetami teršalai

3.2.1.     Kuro deginimas įrenginiuose, kurių bendras nominalus šiluminis našumas yra mažesnis nei 50 MW (73 straipsnio 2 dalies a punktas)

Papildydama per TIPK direktyvos peržiūrą atliktą darbą, Komisija surinko papildomos informacijos apie kurą deginančių įrenginių, kurių nominalus šiluminis našumas yra 1–50 MW, skaičių, pajėgumą, kuro sunaudojimą ir išmetamų teršalų kiekį. Ekstrapoliavimo būdu užpildžius likusias duomenų spragas gautas pakankamai išsamus duomenų rinkinys, kuriuo remiantis galima įvertinti potencialias kontrolės alternatyvas, nors kai kurių duomenų ir turėta nepakankamai.

Duomenų rinkiniai rodo, kad kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas yra 1–50 MW, yra eksploatuojami įvairiuose sektoriuose ir naudojami, pvz., šildymui, elektros energijai gaminti, taip pat įvairiausios pramoninės veiklos vykdymui reikalingai energijai gaminti.

Patvirtinta, kad daug valstybių narių jau daugiau ar mažiau reglamentuoja šiuos įrenginius ir valstybėse narėse galiojančių teisės aktų analizė padėjo nustatyti, kokiais atvejais, taikant visoje ES galiojančias minimalias išmetamų teršalų kiekio ribas, galima sulaukti didžiausios naudos aplinkai.

Buvo preliminariai įvertintos toliau pateiktos kurą deginančių įrenginių, kurių nominalus šiluminis našumas yra 1–50 MW, kontrolės alternatyvos:

1. reglamentuoti šiuos įrenginius kaip į PIT direktyvos I priedą įtrauktą naują veiklą, taikant visoje ES galiojančias į orą išmetamų teršalų kiekio ribas (buvo įvertinti du skirtingi tikslo mastai);

2. reglamentuoti juos netaikant visapusiško leidimų režimo, bet taikant visoje ES galiojančias į orą išmetamų teršalų kiekio ribas.

Buvo išskirtos trys nominaliu šiluminiu našumu grindžiamos įrenginių kategorijos: 1–5 MW, 5–20 MW ir 20–50 MW įrenginiai.

Be to, buvo išnagrinėta alternatyva, grindžiama produktų standartų naudojimu naujiems dar neekspoatuotiems įrenginiams, priklausantiems mažiausio pajėgumo grupei, tačiau jos poveikis negalėjo būti įvertintas.

Preliminariame vertinime buvo analizuojama nauda aplinkai ir sveikatai pinigine išraiška, taip pat ekonominis poveikis atitikties užtikrinimo ir administracinių sąnaudų požiūriu. Nustatyta, kad beveik visų scenarijų atveju nauda smarkiai viršija sąnaudas, o tai rodo potencialius šių kurą deginančių įrenginių reglamentavimo ES lygmeniu privalumus. Administracinės sąnaudos, kurios ir taip būtų daug mažesnės nei dabartinės atitikties užtikrinimo sąnaudos, galėtų būti sumažintos pasirenkant nepilną leidimų režimą (ypač mažesnio pajėgumo klasėms), koks jau galioja kai kuriems mažesniems PIT direktyva reglamentuojamiems įrenginiams.

3.2.2.     Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas yra 50 MW arba didesnis (30 straipsnio 9 dalis)

Šiuo metu, keičiantis informacija pagal PIT direktyvos 13 straipsnio 3 dalį, peržiūrimi keli GPGB informaciniai dokumentai. Baigus peržiūrą bus parengtos GPGB išvados[11], kuriose bus apibrėžti GPGB ir susiję išmetamų teršalų lygiai. Visi 30 straipsnio 9 dalyje išvardytų tipų kurą deginantys įrenginiai bus įtraukti į vieną iš šių GPGB išvadų dokumentų: „Plaušiena ir popierius“, „Naftos ir dujų perdirbimo įrenginiai“, „Didelio kiekio organinių cheminių medžiagų gamyba“ ir „Dideli kurą deginantys įrenginiai“.

PIT direktyva buvo smarkiai padidinta GPGB išvadų svarba nustatant leidimų išdavimo sąlygas ir ypač išmetamųjų teršalų ribines vertes. 15 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad nustatant ribines vertes visuomet būtų naudojami GPGB lygiai, o to paties straipsnio 4 dalyje numatoma galimybė nukrypti nuo šios taisyklės, tačiau tik tam tikrais atvejais, kai tai pagrindžiama naudos ir sąnaudų įvertinimu.  Tačiau kurą deginančių įrenginių, kuriems leista nukrypti nuo taisyklės, leidime nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės negali viršyti PIT direktyvos V priede nustatytų ribinių verčių.

PIT direktyvoje taip pat išaiškinta, kad visoje ES galiojančios ribinės vertės yra „minimalūs“ reikalavimai. Kaip numatyta 73 straipsnyje, ES lygmens išmetamųjų teršalų ribinės vertės konkrečių kategorijų įrenginiams yra tarsi „apsauginis tinklas“, kuriuo užtikrinama, kad nebūtų suteikiama teisė smarkiai nukrypti nuo GPGB lygių. Tačiau Komisija mano, kad dar prieš nusprendžiant, jog toks „apsauginis tinklas“ tam tikrų kategorijų įrenginiams yra reikalingas, svarbu valstybėms narėms suteikti galimybę visapusiškai įgyvendinti būsimas GPGB išvadas atnaujinant leidimus. Konkrečių 30 straipsnio 9 dalyje nurodytų tipų kurą deginančių įrenginių atveju, jei nėra GPGB išvadų, jau nekalbant apie jų įgyvendinimo duomenis, šiuo etapu neįmanoma įvertinti pridėtinės naudos, kurios galėtų duoti naujos ar pakeistos ES lygmens išmetamųjų teršalų ribinės vertės.

Kai bus priimtos šiems įrenginiams skirtos GPGB išvados, valstybių narių pagal 72 straipsnį teikiama informacija padės Komisijai įvertinti papildomų minimalių apsaugos nuostatų poreikį. Komisija pagal 73 straipsnio 1 dalį apie tai praneš Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.           Tolesni veiksmai

Svarstydama, kokių veiksmų būtų galima imtis remiantis peržiūrų rezultatais, Komisija išsamiai atsižvelgė į atitinkamas sąnaudas ir naudą. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į sąsajas su kitomis iniciatyvomis, visų pirma:

i) Komisijos pasiūlyta bendrosios žemės ūkio politikos reforma[12], kurioje numatyta parama švelninimo veiksmams, kuriais siekiama sumažinti teršalų kiekį, išmetamą į orą vykdant žemės ir miškų ūkio veiklą, kaip antai gyvulininkystės produktų gamyba ar trąšų naudojimas;

ii) UNECE Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo (Geteborgo protokolo) peržiūra, į kurią įtrauktos peržiūrėtos 2020 m. išmetamo amoniako kiekio ribos ir peržiūros nuostata, skirta būsimiems žemės ūkio sektoriaus išmetamo amoniako kiekio mažinimo veiksmams, ir

iii) 2013 m. numatyta atlikti ES oro kokybės politikos peržiūra, kurioje bus nagrinėjamas įvairių būsimų kontrolės alternatyvų, kuriomis siekiama sumažinti oro taršos, įskaitant ir žemės ūkio bei kuro deginimo sektorių, poveikį sveikatai ir aplinkai, ekonominis efektyvumas.

Atitinkamai Komisija atsižvelgdama į šioje ataskaitoje svarstomų peržiūrų rezultatus imsis toliau nurodytų veiksmų.

1 veiksmas. Galvijininkystės ūkių išmetami teršalai ir intensyvios gyvulininkystės ūkių pajėgumo ribos pagal PIT direktyvą

Rezultatai, gauti atliekant intensyvios galvijininkystės ūkių išmetamų teršalų kontrolės peržiūrą, aiškiai parodo veiksmų, kuriais siekiama sumažinti šio sektoriaus išmetamo amoniako kiekį, naudą. Tačiau akivaizdu, kad galvijininkystės sektoriaus išmetami teršalai neturi būti vertinami atskirai nuo kitų tipų gyvulininkystės ūkių išmetamų teršalų. Komisija pripažįsta, kad reikšmingiausias išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas yra susijęs su mėšlo tvarkymu, todėl mano, kad reikalinga dar išsamiau išanalizuoti  galimybes sumažinti teršalų, susidarančių tręšiant mėšlu (nepriklausomai nuo to, iš kokio tipo ūkio jis surinktas), kiekį – tuomet būtų galima nustatyti tuos aspektus, kurie lemia optimaliausią naudos ir sąnaudų santykį sprendžiant teršalų problemą, ypatingą dėmesį kreipiant į potencialias atitikties užtikrinimo ir administracinės naštos sąnaudas ūkiams ir būtinybę, kad šios sąnaudos būtų proporcingos potencialiai naudai. Toks tyrimas bus atliekamas 2013 m. – bus svarstomi ne tik ES lygmens veiksmai, bet ir indidvidualių valstybių narių galimybės spręsti teršalų problemą nacionaliniu lygiu, kurios padėtų įgyvendinti kitų ES teisės aktų, kaip antai, Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvos[13], tikslus. GPGB informaciniame dokumente dėl intensyvios paukštininkystės ir kiaulininkystės pateikta informacija apie žemės tręšimo mėšlu ir srutomis technologijas bus laikoma šio darbo dalimi ir šalutinė nauda, susijusi su kitų teršalų (ne amoniako) kiekio mažinimu, taip pat bus įtraukta.

Be to, Komisijos atliktos peržiūros rezultatai rodo, kad nors įvairių rūšių naminių paukščių ūkiams ir mišriems ūkiams nustatyti skirtingas jų poveikiu aplinkai grindžiamas pajėgumo ribas gali būti naudinga aplinkos apsaugos rezultatų požiūriu, išmetamų teršalų sumažinimo potencialas šiuo atveju būtų labai nedidelis. Ši išvada patvirtina pirminės peržiūros, Komisijos atliktos pagal PIT direktyvą, išvadą. Tačiau, kadangi PIT direktyva priimta neseniai, pakeitus į I priedą įtrauktos veiklos aprašymus ūkininkams tam tikrą laikotarpį, kol būtų laukiama įprastos teisėkūros procedūros rezultatų, trūktų aiškumo. Todėl Komisija mano, kad dabartinės paukštininkystės ūkių, kuriems taikoma PIT direktyva, pajėgumo ribos turėtų likti nepakeistos.

2 veiksmas. Kuro deginimas įrenginiuose, kurių bendras nominalus šiluminis našumas yra mažesnis nei 50 MW

Komisijai atlikus peržiūrą patvirtinta, kad pagrindinių oro teršalų, išmetamų iš kurą deginančių įrenginių, kurių nominalus šiluminis našumas yra maženis nei 50 MW, kiekis gali būti kontroliuojamas ir smarkiai sumažintas ES lygmeniu taikant tokias priemones, kurių nauda aplinkai ir sveikatai nusveria veiklos vykdytojų patiriamas atitikties užtikrinimo sąnaudas. Reikia atsargiai vertinti potencialias reglamentavimo strategijos alternatyvas, kad būtų išvengta per didelių administracinių sąnaudų, kurios gali būti patiriamos taikant išplėstinį leidimų režimą mažesniems įrenginiams, tuo pat metu užtikrinant, kad būtų atsižvelgta į potencialią šalutinę naudą. Kadangi pastebėta didelių neaiškumų, prieš darant tvirtas išvadas apie pasirinktų alternatyvų privalumus, reikia išsamiau išnagrinėti ir palyginti jų poveikį.

Todėl bus atliekamas papildomas dar išsamesnis kurą deginančių įrenginių, kurių nominalus šiluminis našumas yra 1–50 MW, išmetamų teršalų kiekio kontrolės alternatyvų (daugiausiai žadančių), įvertinimas, šį kartą – peržiūrint oro taršos politiką.

3 veiksmas. Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas yra 50 MW arba didesnis

Komisija mano, kad dar per anksti PIT direktyvoje nustatyti ar koreguoti visoje ES galiojančias išmetamųjų teršalų ribines vertes dideliems kurą deginantiems įrenginiams, nurodytiems 30 straipsnio 9 dalyje. Visų pirma numatyta, kad iki 2014 m. pabaigos Komisija priims šiems įrenginiams skirtas GPGB išvadas. Paskui valstybės narės turės ketverius metus persvarstyti ir, jei būtina, atnaujinti savo leidimus siekdamos užtikrinti, kad GPGB būtų tinkamai įgyvendinti.

Jei iš valstybių narių pateiktų PIT direktyvos įgyvendinimo ataskaitų paaiškėtų, kad minėtuose įrenginiuose nepakankamai taikomi GPGB, Komisija savo trejų metų ataskaitoje apie tai praneš EP ir Tarybai, kaip numatyta 73 straipsnio 1 dalyje, ir gali inicijuoti visoje ES galiojančių minimalių reikalavimų rengimą arba atnaujinimą.

5.           Išvada

Per peržiūras, Komisijos atliktas pagal 73 straipsnio 2 dalie a ir b punktus ir to paties straipsnio 3 dalį, nustatyta, kad iš dalies pakeitus dabartinius ES teisės aktus arba parengus naujas priemones, skirtas žemės ūkio ir kuro deginimo veiklos sąlygojamų išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti, būtų pasiekta naudos aplinkai.

Dėl intensyvios gyvulininkystės Komisija šiuo metu neketina siūlyti PIT direktyvos I priedo pakeitimų, susijusių su 6.6 punkte išvardyta veikla (intensyvi paukštininkystė ir (arba) kiaulininkystė), arba įtraukti galvijininkystės ūkių, nes šių pakeitimų nauda aplinkai būtų palyginti nedidelė, o administracinės ir atitikties užtikrinimo sąnaudos daugeliui ūkių būtų nemažos.  Tačiau akivaizdu, kad dėl tręšimo mėšlu susidarančių teršalų kiekis yra didelis, todėl reikėtų atlikti daugiau tyrimų siekiant nustatyti, ar ir kaip išmetamas amoniako kiekis turėtų būti kontroliuojamas ES lygmeniu, visų pirma atliekant Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvos peržiūrą, kuri turėtų būti užbaigta 2013 m. ir kuri būtų Teminės oro taršos strategijos ir susijusių teisės aktų platesnės peržiūros dalis.

Dėl kuro deginimo įrenginiuose, kurių nominalus šiluminis našumas yra mažesnis nei 50 MW, aiškiai įrodyta, kad šių įrenginių išmetamų oro teršalų kiekį galima ekonomiškai sumažinti, todėl kitas žingsnis bus poveikio įvertinime, kuriuo bus papildyta dabar vykdoma Teminės oro taršos strategijos peržiūra, išsamiau įvertinti potencialias reguliavimo priemones.

Komisija mano, kad didelių kurą deginančių įrenginių, išvardytų PIT direktyvos 30 straipsnio 9 dalyje, atveju nėra būtinybės šiuo etapu keisti jau esamas ar nustatyti naujas visoje ES galiojančias išmetamųjų teršalų ribines vertes, nes ir toliau bus skelbiamos atitinkamos GPGB išvados, kurios bus įtraukiamos į įrenginių veiklos leidimus juos laipsniškai atnaujinant.

[1]               OL L 334, 2010 12 17, p. 17.

[2]               COM(2007) 844 galutinis.

[3]               Direktyva 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, Direktyva 1999/13/EB dėl tirpiklių išlakų, Direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo, Direktyva 2001/80/EB dėl didelių kurą deginančių įrenginių ir direktyvos 78/176/EEB, 82/883/EEB ir 92/112/EEB, susijusios su titano dioksido pramone.

[4]               OL C 253, 2006 10 19, p. 5.

[5]               2007 m. birželio mėn. IIASA galutinė ataskaita Komisijai „Išmetamo amoniako kiekio mažinimo žemės ūkio sektoriuje priemonės“.

[6]               TIPK direktyvos nuostatų dėl intensyvios gyvulininkystės galimo pakeitimo poveikio įvertinimas (projekto dėl integruotų žemės ūkio sektoriaus priemonių, kuriomis siekiama sumažinti išmetamo amoniako kiekį, kurį įgyvendina konsorciumas Alterra Wageningen UR, EuroCare, Bonos Universitetas ir A&F, dalis), 2007 m. birželio mėn.

[7]               COM(2005) 446 galutinis.

[8]               2007 m. spalio mėn. AEA Technology ataskaita Europos Komisijai „Potencialaus TIPK direktyvos (96/61/EB) taikymo pramoniniams kurą deginantiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas yra 20–50 MW, naudos ir sąnaudų įvertinimas“.

[9]               TIPK direktyvos taikymo dideliems kurą deginantiems įrenginiams sąnaudų ir naudos įvertinimas. AEA Technology, 2007 m. liepos mėn.

[10]             Direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių.

[11]             GPGB išvados – dokumentas, į kurį įtrauktos GPGB informacinio dokumento dalys, kuriose išdėstomos išvados dėl geriausių prieinamų gamybos būdų, jie aprašomi, pateikiama informacija dėl jų pritaikymo galimybių, su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamo išmetamų teršalų lygio, susijusios stebėsenos, susijusių suvartojimo lygių ir, prireikus, atitinkamų eksploatavimo vietos atkūrimo priemonių.

[12]             COM(2011) 627 galutinis/2.

[13]             2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (OL L 309, 2001 11 27, p. 22).