Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį Kipre

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 7 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)       pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)       Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas;

(3)       2010 m. liepos 13 d. pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendė, kad Kipre[1] yra susidaręs perviršinis deficitas, ir pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo 3 straipsnį pateikė rekomendaciją dėl perviršinio deficito padėties ištaisymo ne vėliau kaip 2012 m.;

(4)       2011 m. sausio 27 d. komunikate Tarybai Komisija padarė išvadą, kad Kipras ėmėsi veiksmingų priemonių atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendaciją valdžios sektoriaus deficitą sumažinti tiek, kad jis neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės, ir manė, kad jokių papildomų veiksmų pagal perviršinio deficito procedūrą imtis nereikia;

(5)       2012 m. sausio 11 d. antrame komunikate Tarybai Komisija patvirtino, kad Kipras ėmėsi veiksmingų priemonių atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendaciją valdžios sektoriaus deficitą sumažinti tiek, kad jis neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės, ir manė, kad jokių papildomų veiksmų pagal perviršinio deficito procedūrą imtis nereikia;

(6)       pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalį Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją, jei imtasi veiksmingų priemonių ir jei priėmus pradinę rekomendaciją kilo netikėtų nepalankių ekonominių įvykių, turinčių didelių neigiamų pasekmių valdžios sektoriaus finansams. Netikėti nepalankūs ekonominiai įvykiai, turintys didelį neigiamą poveikį biudžetui, vertinami atsižvelgiant į ekonominę prognozę, kuria pagrįsta Taryba rekomendacija;

(7)       pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnį Taryba turi atitinkamai valstybei narei pateikti rekomendacijas, siekiant per nurodytą laikotarpį ištaisyti perviršinio deficito padėtį. Rekomendacijoje turi būti nustatytas ne ilgesnis kaip šešių mėnesių laikotarpis, per kurį atitinkama valstybė narė turi imtis veiksmingų priemonių perviršinio deficito padėčiai ištaisyti. Be to, rekomendacijoje ištaisyti perviršinio deficito padėtį Taryba turėtų reikalauti pasiekti metinius biudžeto tikslus, kurie pagal prognozę, kuria grindžiama rekomendacija, atitinka minimalų metinį struktūrinio balanso, t. y. pagal ciklą pakoreguoto balanso atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, pagerėjimą, kurio lyginamasis dydis būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP;

(8)       remdamasi nuodugnia makroekonominių pokyčių Kipre pobūdžio, kilmės ir masto apžvalga, 2012 m. gegužės mėn. Komisija padarė išvadą, kad Kipre yra susidaręs labai didelis disbalansas, visų pirma išorės pozicijos, viešųjų finansų ir finansų sektoriaus, ir tokią padėtį reikėjo nedelsiant ištaisyti. Manyta, kad Kipro bankų sektoriaus padėtis kelia grėsmę šalies pozicijos tvarumui. Išorės lygmeniu einamosios sąskaitos balansas rodė didelį ir nuolatinį deficitą, siejamą su laipsnišku kainų ir (arba) sąnaudų konkurencingumo nykimu, taip pat buvo nustatyta, kad susirūpinimą kelia tarptautinių investicijų balansas. Be to, manyta, kad Kipro bankų sektoriaus padėtis kelia grėsmę šalies pozicijos tvarumui. Vidaus lygmeniu susirūpinimą kėlė labai įsiskolinęs privatusis sektorius: ne finansų bendrovių negrąžintų skolų lygis ir labai įsiskolinę namų ūkiai. Be to, būdingas valdžios sektoriaus finansų metinis disbalansas, toliau augantis net ir po nuosmukio atsigavus ekonomikai, o naujausios pastangos ištaisyti perviršinio deficito padėtį, kaip paaiškėjo, buvo nepakankamos. Valstybės skola vis labiau viršydavo Sutartyje nustatytas ribas ir, kaip tikėtasi, labai išaugo;

(9)       2012 m. liepos 10 d. Taryba priėmė Kiprui skirtas rekomendacijas, inter alia, grindžiamas Kipro nacionalinės reformų programos ir 2012–2015 m. Kipro stabilumo programos vertinimu. Pirmoje rekomendacijoje raginama 2013-aisiais ir vėlesniais metais tiksliai įgyvendinti biudžeto strategiją. Joje taip pat raginama sparčiau laipsniškai imti taikyti įgyvendinamą daugiametę biudžeto sistemą kartu su privalomu įstatyminiu pagrindu ir korekciniu mechanizmu. Šią sistemą reikėtų taip pat sutvirtinti programomis ir rezultatais grindžiamu biudžeto sudarymu. Atsižvelgiant į mokesčių administravimo ir mokesčių surinkimo neveiksmingumą, reikia priimti mokestinių prievolių vykdymo ir kovos su mokesčių slėpimu gerinimo priemones;

(10)     atsižvelgdamos į vis prastėjančią ekonominę ir finansinę padėtį, Kipro valdžios institucijos oficialiai paprašė finansinės pagalbos – 2012 m. birželio 25 d. kreipėsi paskolos į Europos finansinio stabilumo fondą / Europos stabilumo mechanizmą (ESM), taip pat į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), – kad atkurtų tvarų ekonomikos augimą, užtikrintų tvarkingai veikiančią bankų sistemą ir apsaugotų Europos Sąjungos ir euro zonos finansinį stabilumą. 2012 m. birželio 27 d. Euro grupė paragino Komisiją kartu su ECB, Kipro valdžios institucijomis ir TVF susitarti dėl makroekonominio koregavimo programos, įskaitant finansavimo poreikius, ir imtis tinkamų veiksmų, kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas labai sudėtingomis aplinkybėmis, kylant grėsmei, kad gali pasireikšti šalutinis neramumų valstybės skolos vertybinių popierių rinkoje poveikis. 2013 m. kovo 16 ir 25 d. Euro grupė pasiekė politinį susitarimą su Kipru dėl finansinės pagalbos ir pagrindinių programos klausimų. 2013 m. balandžio 12 d. Euro grupė laikėsi nuomonės, kad būtini makroekonominio koregavimo programos klausimai parengti, kad būtų galima pradėti atitinkamas nacionalines oficialaus ESM finansinės pagalbos priemonės tvirtinimo procedūras. 2013 m. balandžio 25 d. Taryba priėmė sprendimą pagal SESV 136 straipsnį, kuriame nurodyti pagrindiniai makroekonominio koregavimo programos klausimai, kuriuos turi spręsti Kipras. 2013 m. balandžio 26 d. Kipro valdžios institucijos ir Komisija, veikdama ESM vardu, pasirašė su minėtu sprendimu suderintą susitarimo memorandumą;

(11)     daugiau nei dešimtmetį trukusi tvari ir stipri Kipro ekonominė plėtra baigėsi 2009 m. Ekonominė veikla sumažėjo 1¾ %, susilpnėjo vidaus paklausa, o nepalanki išorės aplinka itin neigiamai paveikė augimą. 2010 m. ekonominė veikla atsigavo: realusis BVP augo 1,1 %, o 2011 m. pirmąjį pusmetį užfiksuotas 1,5 % augimas. Pagal Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozę, kuria pagrįsta 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacija pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, buvo numatyta, kad Kipro ekonomika 2011 m. augs 1,3 %. Nepaisant labai gero turizmo sezono 2011 m., atsigavimui trukdė 2011 m. liepos mėn. įvykęs didelis nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sugriauta Vasiliko elektrinė, kuri pagamindavo pusę visos pagaminamos elektros. Be to, likviduojant labai didelį privačiojo ir viešojo sektorių disbalansą Kipro ekonomikoje buvo labai sugriežtintos finansinės ir fiskalinės sąlygos, kurios padidino neigiamą poveikį ekonominei veiklai, sukėlė labai daug ekonominio netikrumo ir dar pablogino darbo rinkos sąlygas. Tebesitęsiantis tarptautinės aplinkos silpnumas neleido išorės paklausai kompensuoti poveikio vidaus paklausai. Todėl 2011 m. metinis ekonomikos augimas buvo 0,5 %, beveik vienu procentiniu punktu mažesnis nei Komisijos prognozė, kai buvo priimama Tarybos rekomendacija. Kai buvo rengiama Komisijos prognozė, kuria pagrįsta Tarybos rekomendacija, 2012 m. į prognozę nebuvo įtraukti. Tačiau darant prielaidą, kad neigiamas gamybos apimties atotrūkis bus laipsniškai panaikintas, 2012 m. tikėtasi didesnio augimo nei 2011 m. Pagal naujausią Komisijos tarnybų prognozę, tikimasi, kad realusis BVP 2012 m. augs −2,4 %;

(12)     valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo 5,3 % BVP 2010 m. iki 6,3 % BVP 2011 m. Biudžeto balansas blogėjo nepaisant fiskalinio konsolidavimo priemonių 2011 m. biudžeto įstatyme ir trijų tolesnių deficito mažinimo priemonių, priimtų per 2011 m., kurių neužteko, kad būtų išvengta viešųjų finansų būklės blogėjimo. Minėti ekonominiai įvykiai, ypač labai didelio privačiojo ir viešojo sektorių disbalanso likvidavimas Kipro ekonomikoje, lėmė viešųjų finansų pokyčius, įskaitant didelį augimo struktūros poveikį ir didesnes skolos finansavimo išlaidas, netekus galimybių pasinaudoti ilgesnio laikotarpio rinkos finansavimu;

(13)     Remiantis Komisijos tarnybų naujausia prognoze, 2012 m. numatomas 6,3 % BVP valdžios sektoriaus deficitas. Šis numatomas deficitas yra daug didesnis už ankstesnes Komisijos prognozes, visų pirma dėl labai nusmukusių netiesioginių ir tiesioginių mokestinių pajamų (daugiausiai dėl PVM, pelno mokesčio ir socialinių įmokų) ir didesnių išlaidų dėl didėjančio nedarbo bei didesnio, nei tikėtasi, ankstyvo išėjimo į pensiją. Palyginti su Komisijos tarnybų 2013 m. žiemos prognoze, 2012 m. deficito rodiklis buvo padidintas beveik ½ % BVP dėl vienkartinių išlaidų, susijusių su draudimo išlaidomis dėl sprogimo Vasiliko elektrinėje 2011 m. liepos mėn., padengtinų per ketverių metų laikotarpį, bet visiškai įtrauktų į 2012 m., taip pat dėl įrašyto kapitalo pervedimo kapitalizuotoms palūkanoms už Kipro liaudies banko rekapitalizavimo obligacijas mokėti;

(14)     pagal Komisijos tarnybų naujausią ekonominę prognozę struktūrinis deficitas 2010 m. buvo 5,7 %, o 2011 m. – 6,6 % BVP. Numatoma, kad 2012 m. jis sieks 6,6 % BVP. Komisijos tarnybų prognozėje, kuria grindžiama 2010 m. liepos mėn. Tarybos rekomendacija, nurodomas tikėtinas vidutinis potencialus beveik 1 % augimas per koregavimo laikotarpį. Pagal Komisijos tarnybų naujausią ekonominę prognozę dabar manoma, kad vidutinis potencialus gamybos apimties augimas 2011–2012 m. bus neigiamas (beveik −0,5 %), ir apskaičiuota, kad jis neigiamas išliks ir 2013–2016 m. Po Tarybos rekomendacijos sumažinus potencialų gamybos apimties augimą, vidutinės fiskalinės pastangos 2011–2012 m. sudarytų beveik 0,5 %. Tačiau apskaičiuotam struktūrinio balanso pokyčiui didelį poveikį turėjo netikėtas pajamų nuosmukis dėl mažesnės, nei prognozuota, galutinės vidaus paklausos ir mažesnio importo, taip pat dėl didesnio darbo rinkos nuosmukio. Dėl to labai sumažėjo pajamos, ypač iš netiesioginių mokesčių. Atsižvelgiant į šias pastangas, bendros apskaičiuotos patikslintos fiskalinės pastangos vidutiniškai siekia beveik 2,4 % BVP, t. y. yra daug didesnės už reikalaujamas Tarybos rekomenduotas – ne mažiau kaip 1½ % BVP – vidutines metines fiskalines pastangas 2011–2012 m. Todėl galima laikyti, kad Kipras ėmėsi veiksmingų priemonių pagal Tarybos rekomendaciją;

(15)     į 2011 m. gruodžio 16 d. priimtą 2012 m. biudžeto įstatymą įtraukta išlaidomis pagrįsta konsolidavimo strategija, kurią daugiausiai sudaro i) viešojo sektoriaus darbuotojų pensijų įmokos kartu su pajamų visame viešajame sektoriuje įšaldymu dvejiems metams, ii) naujų viešojo sektoriaus darbuotojų įtraukimas į bendrą socialinio draudimo fondo pensijų schemą, o ne į daug dosnesnę viešiojo sektoriaus pensijų schemą, iii) tikslingesni socialiniai pervedimai, iv) atrinktų valstybės išlaidų kategorijų mažinimas, v) PVM tarifo padidinimas nuo 15 % iki 17 %, vi) laikina įmoka už privačiojo sektoriaus darbuotojų ir pensininkų bendras pajamas ir vii) mokesčio tarifo už numanomą dividendų paskirstymą padidinimas. Minėtos fiskalinės projekcijos taip pat apima konsolidavimo priemones, kurių Kipro valdžios institucijos ėmėsi likusiu 2012 m. laikotarpiu po 2012 m. lapkričio mėn. laikinojo susitarimo su programos partneriais dėl fiskalinės politikos, visų pirma pakopinį viešojo ir viso viešojo sektoriaus pensininkų ir darbuotojų sektoriaus pajamų mažinimą. Apskritai Kipras 2011–2012 m. priėmė konsolidavimo priemones, kurių apskaičiuotas tiesioginis deficito mažinimo poveikis yra daugiau nei 5½ % BVP. Šis principu „iš apačios į viršų“ pagrįstas fiskalinio konsolidavimo priemonių, kurių imtasi 2010–2012 m., vertinimas patvirtina, kad Kipras ėmėsi veiksmingų priemonių;

(16)     bendroji valstybės skola 2011 m. didėjo iki 71,1 % BVP, palyginti su Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozėje, kuria grindžiama 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacija pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, numatytais 67,6 % BVP. Skolos pokyčius daugiausia lėmė didesnis, nei tikėtasi, deficitas, mažesnis, nei tikėtasi, augimas ir sunkumai Kiprui gauti lėšų tarptautinėse rinkose savo finansavimo poreikiams patenkinti, dėl to skolinimosi išlaidos didėjo. Dėl šių veiksnių ir vyriausybės dalyvavimo rekapitalizuojant vieną komercinį banką 2012 m. birželio mėn. valdžios sektoriaus skola 2012 m. padidėjo iki beveik 85,8 % BVP. Ateinančiais metais valdžios sektoriaus skola toliau neišvengiamai didės, parodydama silpną augimą ir didelius fiskalinio finansavimo poreikius. 2013–2014 m. valdžios sektoriaus skola toliau didės gavus finansinę pagalbą. Prognozuojama, kad skolos santykis su BVP 2015 m. šoktels iki beveik 128 % BVP, po to mažės atsirandant tvariam pirminiam pertekliui ir sugrįš į teigiamą realiojo BVP augimą;

(17)     atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, ypač į didelį biudžeto būklės pablogėjimą dėl didesnio, nei tikėtasi, ekonominio nuosmukio ir silpnesnės bendrosios ekonomikos būklės, nei numatyta pradinės Tarybos rekomendacijos pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį teikimo metu, yra pagrįstų priežasčių nustatyti Kiprui naują terminą perviršinio deficito padėčiai ištaisyti. Atsižvelgiant į numatomą atotrūkį iki 3 % BVP pamatinės vertės 2012 m. pabaigoje ir nepalankias makroekonomines aplinkybes, perviršinio deficito padėčiai ištaisyti būtina suteikti ketverius papildomus metus;

(18)     pagal Komisijos tarnybų naujausią ekonominę nominaliojo BVP augimo prognozę 2013 m. bus 2,4 % BVP, 2014 m. – 4,3 % BVP, 2015 m. – 2,1 % BVP pirminis valdžios sektoriaus deficitas ir 2016 m. – 1,2 % BVP perteklius, o prognozuojamas nominalusis valdžios sektoriaus deficitas 2013 m. bus 6,5 % BVP, 2014 m. – 8,4 % BVP, 2015 m. – 6,3 % BVP ir 2016 m. – 2,9 % BVP. Stebėsenos tikslais ir atsižvelgiant į ribotą Kipro valdžios institucijų vykdomą palūkanų mokėjimo kontrolę, makroekonominio koregavimo programoje, kurią turi įgyvendinti Kipras, nustatyti pirminio balanso fiskaliniai tikslai;

(19)     siekiant užtikrinti tvarų perviršinio deficito padėties ištaisymą, tinkamas koregavimo planas nustatomas ir vertinamas remiantis bendru vertinimu, kurios pagrindas yra struktūrinis balansas, ir minimaliu metiniu struktūrinio balanso pagerėjimu, kurio lyginamasis dydis būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP. Numatoma, kad išsamiai nurodytos beveik 4¾ % BVP 2013 m. konsolidavimo priemonės padės 2013 m. pagerinti struktūrinį fiskalinį balansą beveik 1,3 % BVP. 2014 m. priimtos konsolidavimo priemonės sudaro beveik 1¾ % BVP, ir apskaičiuota, kad dėl jų struktūrinis balansas 2014 m. pagerės 0,3 % BVP, 2015 m. – 0,7 % BVP ir 2016 m. – 1,8 % BVP;

(20)     2013–2016 m. koregavimas apima priemones, kuriomis mažinamas išlaidų augimas, daugiausiai dėl viešojo sektoriaus darbo užmokesčio ir socialinių išmokų, ir didinamos pajamos, ypač didinant PVM tarifą, akcizus, pajamų iš palūkanų mokesčio tarifą, turto ir pelno mokesčius. Fiskalinis konsolidavimas turėtų būti toliau vykdomas vidutinės trukmės laikotarpiu ribojant išlaidų augimą, gerinant mokesčių struktūrą ir imantis fiskalinių bei struktūrinių priemonių;

(21)     atsižvelgiant į didelį papildomą konsolidavimą 2013 m. ir nepalankias bei labai neaiškias makroekonomines sąlygas, inter alia, dėl laikinos kapitalo kontrolės nustatymo, pasitikėjimo praradimo ir finansų sektoriaus nestabilumo, ex ante įsipareigojimas toliau imtis fiskalinio konsolidavimo priemonių 2014 m. (papildant 2012 m. gruodžio mėn. nustatytas priemones, kurios įsigalios 2014 m. sausio 1 d.) nebuvo laikoma tinkamu. Tačiau Kipro valdžios institucijų įsipareigojimas toliau laikytis programos tikslų ir imtis papildomų priemonių, jeigu nebus surinkta pakankamai pajamų arba socialinės išlaidos bus didesnės, atsižvelgiant į nepalankų makroekonominį poveikį, nustatytas ekonominio ir finansinio koregavimo programoje;

(22)     apskaičiuota, kad pagal sutartas fiskalinio konsolidavimo priemones, kurios nebuvo keičiamos, palyginti su priemonėmis, kurios nustatytos 2012 m. lapkričio mėn. susitarimo memorandumo projekte, 2014 m. struktūrinis balansas pagerės 0,3 % BVP. Todėl apskaičiuotos struktūrinės pastangos 2014 m., remiantis Komisijos tarnybų naujausia prognoze, šiek tiek mažesnės už minimalų metinį struktūrinio balanso pagerėjimą, kurio lyginamasis dydis būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP. Šis pagerėjimas vis dėlto neturėtų būti laikomas priimtinu dabartinėmis išimtinėmis labai neaiškiomis makroekonominėmis sąlygomis, kai faktinė ir numatoma potenciali gamybos apimtis labai skiriasi, struktūrinio balanso apskaičiavimas tampa dar neaiškesnis ir laikui bėgant stabilesnėmis makroekonominėmis sąlygomis kinta. Komisijos tarnybų 2013 m. žiemos prognozėje atsižvelgta į 2014 m. konsolidavimo priemones ir nurodyta, kad struktūrinis balansas nuo 2013 iki 2014 m. gerės beveik 1,4 % BVP. Dabar apskaičiuotą mažesnį struktūrinio balanso gerėjimą 2014 m., nepaisant nepakitusių konsolidavimo priemonių, galima paaiškinti i) mokesčio bazės pablogėjimu dėl 2013 m. pajamų priemonių, nes tai reiškia, kad kai kurios iš šių priemonių 2014 m. turės mažinimo poveikį; ii) kai kurių jau įvykdytų konsolidavimo priemonių, skirtų 2014 m., poveikio mažinimu dėl blogesnių makroekonominių sąlygų per programos laikotarpį; iii) numatomomis mažesnėmis 2014 m. surinktomis pajamomis iš tam tikrų mokestinių priemonių, kai pajamos (pvz., pajamų mokesčio ir PVM surinkimas) priklauso nuo ekonominės veiklos 2013 m., ir iv) tuo, kad dėl standartinio elastingumo, naudojamo nustatant suskirstymą į ciklo komponentą ir struktūrinį balansą, gali būti nepaknakamai įvertintos tikros pagrindinės fiskalinės pastangos. Diskrecinių konsolidavimo priemonių požiūris remiantis principu „iš apačios į viršų“ pagal kiekvieną priemonę atskirai yra svarbus fiskalinės politikos padėties vertinimo elementas. Jis gali, ypač labai neaiškiomis makroekonominėmis sąlygomis, suteikti naudingų papildomų įžvalgų apie tikras pagrindines fiskalines pastangas. Fiskalinio konsolidavimo priemonių suma 2013–2014 m. vidutiniškai viršija 3 % BVP. Atitinkamas struktūrinio balanso pagerėjimas, nors ir reikšmingas, vidutiniškai siekia tik beveik ¾ % BVP;

(23)     Kipro įsipareigojimų pagal perviršinio deficito procedūrą vykdymo stebėsena bus vykdoma reguliariai. Jeigu nebus surenkama pakankamai pajamų arba didės socialinės išlaidos, Kipras turėtų būti pasirengęs imtis papildomų priemonių, kad toliau siektų fiskalinių tikslų;

(24)     Kipras atitinka sąlygas, kuriomis perviršinio deficito padėties ištaisymo terminas gali būti pratęstas, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo 3 straipsnio 5 dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

(1) Kipras iki 2016 m. turėtų ištaisyti esamą perviršinio biudžeto deficito padėtį.

(2) Kipras turėtų pasiekti tokius nominaliojo valdžios sektoriaus deficito tikslus: 2013 m. – 6,5 % BVP, 2014 m. – 8,4 % BVP, 2015 m. – 6,3 % BVP ir 2016 m. – 2,9 % BVP, kad nominalųjį valdžios sektoriaus deficitą iki 2016 m. sumažintų tiek, kad jis neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės.

(3) Siekdamas šio tikslo Kipras turėtų tiksliai įgyvendinti 2013 m. biudžeto įstatymą ir sutartas papildomas konsolidavimo priemones, kurios 2013 m. turėtų siekti ne mažiau kaip 351 mln. EUR. Kipras turėtų visiškai įgyvendinti 2014 m. skirtas fiskalines priemones, kurios priimtos 2012 m. gruodžio mėn. ir 2014 m. sudarys ne mažiau kaip 270 mln. EUR. Kipras turėtų stebėti kas mėnesį vykdomų konsolidavimo priemonių poveikį biudžetui ir toliau vykdyti fiskalinius tikslus bei imtis papildomų priemonių, jeigu nebus surenkama pakankamai pajamų arba didės socialinės išlaidos, atsižvelgiant į makroekonomines aplinkybes.

(4) Kipras turėtų toliau vykdyti fiskalinį konsolidavimą vidutinės trukmės laikotarpiu, kuris apimtų vidutinės trukmės biudžeto tikslą – struktūriniu požiūriu subalansuotą biudžetą, neleisdamas augti išlaidoms, gerindamas mokesčių struktūrą ir imdamasis fiskalinių ir struktūrinių priemonių.

(5) Taryba nustato 3 mėnesių laikotarpį, per kurį Kipro vyriausybė turi imtis veiksmingų priemonių ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalį pateikti išsamią ataskaitą apie tiems tikslams pasiekti numatytą konsolidavimo strategiją.

Be 5 rekomendacijoje numatytos ataskaitos ir kartu su finansinio koregavimo programa, Kipras kas tris mėnesius turėtų pranešti apie pažangą įgyvendinant šias rekomendacijas, taip pat tokią informaciją turėtų pateikti atskirame stabilumo programų, kurios bus rengiamos iki visiško perviršinio deficito padėties ištaisymo, skyriuje.

Ši rekomendacija skirta Kipro Respublikai.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 186, 2012 7 20, p. 30.