TURINYS

1........... Dabartinės aplinkybės..................................................................................................... 4

1.1........ Gyvūnų sveikata............................................................................................................. 4

1.2........ Augalų sveikata.............................................................................................................. 4

1.3........ Augalų dauginamoji medžiaga.......................................................................................... 5

1.4........ Oficiali kontrolė.............................................................................................................. 5

1.5........ Išlaidų valdymas............................................................................................................. 6

2........... Būtina atnaujinti su gyvūnais, augalais ir žemės ūkio maisto produktų grandine susijusią ES teisinę sistemą         6

2.1........ Gyvūnų sveikata............................................................................................................. 6

2.2........ Augalų sveikata.............................................................................................................. 7

2.3........ Augalų dauginamoji medžiaga.......................................................................................... 7

2.4........ Oficiali kontrolė.............................................................................................................. 8

2.5........ Išlaidų valdymas............................................................................................................. 8

3........... Peržiūros teisės aktų rinkinys........................................................................................... 8

4........... Peržiūros teisės aktų turinys............................................................................................. 9

4.1........ Gyvūnų sveikatos teisės aktas......................................................................................... 9

4.1.1..... Pagrindiniai pakeitimai..................................................................................................... 9

4.2........ Augalų sveikatos teisės aktas........................................................................................ 10

4.2.1..... Pagrindiniai pakeitimai................................................................................................... 11

4.3........ Augalų dauginamosios medžiagos teisės aktas................................................................ 12

4.3.1..... Pagrindiniai pakeitimai................................................................................................... 12

4.4........ Reglamentas dėl oficialios kontrolės............................................................................... 14

4.4.1..... Pagrindiniai pakeitimai................................................................................................... 14

4.5........ Išlaidų valdymas........................................................................................................... 16

5........... Išvada.......................................................................................................................... 16

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Sveikesni gyvūnai ir augalai ir saugesnė žemės ūkio maisto produktų grandinė  ES konkurencingumui didinti skirta modernizuota teisinė sistema

Įžanga

Užtikrinti aukštą žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos lygį yra Sutartyje nustatytas ES tikslas. ES ilgainiui sukūrė išsamų teisės aktų rinkinį, kuriuo siekiama užkirsti kelią rizikai gyvūnų ir augalų sveikatai, taip pat maisto produktų grandinės saugumui ES ir nacionaliniu lygmenimis ir šią riziką valdyti. Šiose politikos srityse teisės aktai vykdomi nustatant bendras oficialios kontrolės, kurią ES valstybėse narėse turi vykdyti kompetentingos institucijos, taisykles.

Iki šiol ES išplėtota teisinė bazė apskritai veiksmingai padeda užkirsti kelią rizikai ir kovoti su ja. Tačiau šiuolaikinėje pasaulinėje rinkoje ES vis dažniau susiduria su naujų rūšių rizika, todėl reikia nuolat diegti inovacijas ir užtikrinti konkurencingumą. Atsižvelgiant į tai ir į su ES teise susijusią patirtį šioje srityje, reikia supaprastinti ir atnaujinti turimas priemones ir toliau integruoti požiūrį skirtingose srityse.

Todėl Komisija peržiūrėjo dabartinę gyvūnų sveikatos, augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos ir oficialios kontrolės teisinę sistemą, siekdama visų pirma padidinti veiksmingumą, nuoseklumą ir teisinį aiškumą tose srityse. Taip Komisija siekė skatinti vidaus rinkos produktyvumą, sklandų veikimą ir prieinamumą, taip pat padidinti ES konkurencingumą pasauliniu mastu. Todėl peržiūra galiausiai padeda užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus.

Šiame komunikate pristatomi keturi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų keturiose srityse – gyvūnų sveikatos, augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos ir oficialios kontrolės (toliau – peržiūros teisės aktų rinkinys) – ir paaiškinamas su kiekvienu iš jų susijęs dabartinis kontekstas, teisės aktų rinkinio parengimo priežastys ir pagrindiniai padaryti patobulinimai.

Į peržiūros teisės aktų rinkinį taip pat įtrauktas penktas pasiūlymas, kuriuo nustatoma daugiametė programa, pagal kurią ES lėšomis būtų finansuojami veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti aukštesnį žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos lygį žemės ūkio maisto produktų grandinėje ir susijusiose srityse ir kartu sudaryti sąlygas įmonėms veikti konkurencingumui bei darbo vietų kūrimui palankiomis sąlygomis.

Maisto produktų gamyba ir vartojimas itin svarbūs bet kurioje visuomenėje ir turi ekonominių bei socialinių padarinių, o daugeliu atveju daro poveikį ir aplinkai. Žemės ūkio maisto produktų pramonės sektorius yra antras pagal dydį ES. Bendra maisto produktų grandinės produkcijos vertė kasmet siekia apie 750 mlrd. EUR. Šiame sektoriuje įvairiose srityse – nuo pirminės gamybos iki mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo – dirba daugiau kaip 48 mln. žmonių. ES žemės ūkio maisto produktų grandinėje veiklą vykdo maždaug 14 mln. pirminių žemės ūkio produktų gamintojų ir 25 mln. maisto įmonių.

1.           Dabartinės aplinkybės

Siekiant piliečių reikmėms užtikrinti aukštą žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos lygį, kartu skatinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą, ES teisės aktuose nustatytos suderintos taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią žemės ūkio maisto produktų grandinėje, taip pat glaudžiausiai su ja susijusiose augalų ir gyvūnų sveikatos srityse žmonėms galinčiai iškilti rizikai, taip pat ją šalinti arba mažinti.Apskritai ES taisyklėmis siekiama tinkamai šalinti riziką sveikatai, kad žmonių, gyvūnų ir augalų nepažeistų mikrobiologinė ir cheminė tarša, ligos ir kenksmingieji organizmai. Be to, minėtos taisyklės gali apimti ir augalų auginimo produktyvumo bei įvairovės užtikrinimo priemones (aprūpinimo maistu reikmėms), taip pat konkrečių auginimo metodų reguliavimo priemones (pvz., susijusias su gyvūnų gerove ir geografinėmis nuorodomis).

1.1.        Gyvūnų sveikata

Gyvūnų sveikata svarbi visiems. Šiuo metu ES veiksmų tikslas – užkrečiamųjų ligų, kurios gali turėti didelės įtakos sveikatai ir ekonomikai, prevencija ir kontrolė. Gyvūnų ligų protrūkių poveikis gali būti labai įvairus, tačiau paprastai jie turi tiesioginės įtakos gyvūnų, o dažnai ir visuomenės sveikatai – iš dalies per gyvūninės kilmės maisto produktus. Tačiau gali būti ir netiesioginių neigiamų padarinių (pvz., ekonominių ar socialinių), įskaitant gyvulių augintojų ir susijusių pramonės sričių atstovų kovos su ligomis, taip pat veiklos trukdžių šalinimo sąnaudas, viešojo sektoriaus ligų šalinimo ir stebėsenos sąnaudas, taip pat vartojimo modelių pokyčius. Dažnai ligų protrūkiai taip pat turi didelės įtakos tarptautinei prekybai gyvūnais ir gyvūniniais produktais.

Visoje ES žemės ūkio sektorius yra didžiausias gyvūnų, iš jų ne mažiau kaip 2 mlrd. paukščių (viščiukų, vištų dedeklių, kalakutų, kt.) ir 334 mln. žinduolių (kiaulių, avių, ožkų, galvijų, kailinių gyvūnų ir kt.) naudotojas. ES veikia 13,7 mln. gyvūnų ūkių. Gyvulininkystės produkcijos vertė ES yra 156 mlrd. EUR per metus.

1.2.        Augalų sveikata

Augalų sveikata yra vienas svarbiausių tvaraus ir konkurencingo žemės ūkio, sodininkystės ir miškininkystės veiksnių. Didelė dalis maisto, kurį suvartojame, ir pašarų, kuriuos sušeriame maistiniams gyvūnams, yra augalinės kilmės. Pirmas augalų sveikatos taisyklių tikslas yra apsaugoti ES žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės gyvus produktus (t. y. medžius, krūmus ir augalus), taip pat viešojo ir privačiojo sektorių gyvus produktus (pvz., pakelių medžius, taip pat augalus viešuosiuose ir privačiuosiuose soduose) ir aplinką, užkertant kelią nevietinių kenksmingųjų organizmų įvežimui ir išplitimui. Augalų sveikatos taisyklėmis nustatomi importo į ES reikalavimai ir augalų bei jų produktų judėjimo ES sąlygos ir taip užtikrinama saugi prekyba. Į sąrašą įtrauktų kenksmingųjų organizmų protrūkiai turi būti šalinami arba, jei tai neįmanoma, kontroliuojami, siekiant apsaugoti kitas ES teritorijos dalis. Antras tikslas yra užtikrinti, kad augalų auginimo grandinės pradžioje būtų naudojama sveika augalų medžiaga, užkertant kelią kenksmingųjų organizmų plitimui sėklose ir sodinamojoje medžiagoje.

ES užauginamų pasėlių vertė yra 205 mlrd. EUR per metus. Be augalų sveikatos taisyklėmis užtikrinamos apsaugos ES žemės ūkio, sodininkystės ir miškininkystės srityse būtų patiriama didelė ekonominė žalą. Įvairūs tarptautiniu lygmeniu reglamentuojami kenksmingieji organizmai kelia grėsmę tokių pasėlių kaip kviečių (ES eksporto vertė – 9 mlrd. EUR), bulvių (ES gamybos vertė – 9 mlrd. EUR) ir pomidorų (ES gamybos vertė – 9–12 mlrd. EUR) auginimui.

1.3.        Augalų dauginamoji medžiaga

Augalų dauginamoji medžiaga yra žemės ūkio, sodininkystės ir miškininkystės gamybos kertinis akmuo. Tai yra pirmoji žemės ūkio maisto produktų grandinės grandis, turinti įtakos augalų ir maisto įvairovei, sveikatai ir kokybei. Augalų dauginamoji medžiaga kontroliuojama, siekiant užtikrinti medžiagos tapatybę, sveikatą ir kokybę naudotojų, pvz., ūkininkų, sodininkų ir miškininkų, reikmėms. ES augalų dauginamosios medžiagos teisės aktų tikslai – didinti žemės ūkio, sodininkystės ir miškininkystės produktyvumą, užtikrinti sklandų ES tų produktų rinkos veikimą ir sektoriaus konkurencingumą pasauliniu mastu.

Šiuo metu ES komercinių sėklų rinkos vertė yra apie 6,8 mlrd. EUR, tai yra daugiau nei 20 proc. visų pasaulyje parduodamų komercinių sėklų. ES sėklų daugiau eksportuotoja negu importuoja.

ES sektorius taip pat yra itin konkurencingas pasaulinės prekybos srityje: ES yra didžiausia pasaulyje sėklų eksportuotoja; apskaičiuota eksporto vertė – 4,4 mlrd. EUR, tai yra apie 60 proc. viso pasaulinio sėklų eksporto vertės (7,7 mlrd. EUR).

1.4.        Oficiali kontrolė

Aukštas sveikatos lygis žemės ūkio maisto produktų grandinėje priklauso nuo valstybių narių nuoseklaus ir veiksmingo ES standartų vykdymo laiku. Siekiant, kad žmonės, augalai ir gyvūnai būtų sveikesni ir kad vidaus rinka klestėtų ir veiktų sklandžiai, reikia visoje ES užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos žemės ūkio maisto produktų grandinės, taip pat gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės, augalų sveikatos ir augalų dauginamosios medžiagos bei augalų apsaugos produktų taisyklės. Todėl atitinkamoms valstybių narių institucijoms turi būti užtikrinama aiški, patikima ir darni teisinė aplinka, kurioje jos galėtų efektyviai ir veiksmingai naudoti vykdymo priemones, visų pirma vykdyti oficialią kontrolę. Joms taip pat reikia tinkamų išteklių, kad užtikrintų savo veiklos tęstinumą ir nuoseklumą, atsižvelgdamos į poreikius, susijusius su vykdymo tikslais.

ES vykdyti oficialią kontrolę, kuri apima inspektavimą ir kitą su kontrole susijusią veiklą, pavesta daugiau kaip 100 000 visą darbo dieną dirbančių darbuotojų. Štai keletas pavyzdžių: daugiau negu 270 akredituotų laboratorijų, ieškančių pesticidų likučių, išanalizuoja apie 70 000 mėginių per metus. Vien 2010 m. paimti 736 806 mėginiai, siekiant patikrinti veterinarinių vaistų likučius juose. 2011 m. vien dėl paukščių gripo išanalizuota apie 320 000 naminių ir laukinių paukščių mėginių.

Tiek eksporto, tiek importo reikmėms itin svarbu, kad oficialios kontrolės ES masto sistema būtų veiksminga. ES gebėjimas eksportuoti į ES nepriklausančias šalis grindžiamas papildoma jos produktų verte, palyginti su konkurentų iš ES nepriklausančių šalių produktais. Ją galima užtikrinti tik veikiant veiksmingai oficialios kontrolės sistemai, kuria užtikrinama, kad būtų nuosekliai vykdomi aukšti saugos ir kokybės standartai ir būtų tenkinami atitinkami prekybos partnerių lūkesčiai. Kita vertus, ES yra didžiausia pasaulyje gyvų gyvūnų, maisto ir pašarų importuotoja. Valstybių narių kompetentingų institucijų vykdomais iš ES nepriklausančių šalių įvežamų produktų patikrinimais užtikrinama, kad jie atitiktų ES standartus arba standartus, kuriais užtikrinama lygiavertė apsauga.

2010 m. ES maisto ir gėrimų importo vertė buvo 78 mlrd. EUR, o eksporto – 73 mlrd. eurų. 2010 m. ES importavo 79,3 mln. tonų maisto ir gyvų gyvūnų ir 3,4 mln. tonų gėrimų; prekybos maistu ir gyvūnais deficitas buvo 14 mln. tonų, prekybos gėrimais deficitas – 6 mln. tonų.

1.5.        Išlaidų valdymas

Šiuo metu ES finansavimo teisinis pagrindas yra Tarybos sprendimas 2009/470/EB dėl veterinarinių ligų likvidavimo programų ir skubių veterinarinių priemonių, Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl augalų sveikatos priemonių ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl finansavimo priemonių, susijusių su ES etaloninėmis laboratorijomis, geresniu mokymu rūpinantis maisto sauga, ir kitų priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti oficialios kontrolės taisykles.

2011 m. 314,6 mln. EUR visų pirma skirta gyvūnų ligų likvidavimo programoms. Su laboratorijomis, geresniu mokymu rūpinantis maisto sauga ir kitomis priemonėmis susijusios išlaidos sudarė 9 proc. visų išlaidų. 7 proc. skirta augalų sveikatos priemonėms, o 3 proc. – neatidėliotinos pagalbos fondui veterinarinių ir kitų ligų atvejams.

2.           Būtina atnaujinti su gyvūnais, augalais ir žemės ūkio maisto produktų grandine susijusią ES teisinę sistemą

2.1.        Gyvūnų sveikata

Dabartinę ES gyvūnų sveikatos teisės aktų sistemą sudaro maždaug 50 pagrindinių direktyvų ir reglamentų, iš kurių kai kurie priimti 7-ojo dešimtmečio pradžioje. Nuo tada sukurta daugiau negu 400 veterinarijos teisės aktų, iš kurių dauguma parengti 1988–1995 m. ir skirti vos 12 valstybių narių Bendrijai. Nuo tada iškilo naujų uždavinių: atsirado prieš dešimtmetį neregėtų ligų, taip pat neseniai vėl pasirodė jau pažįstamų didelę riziką keliančių ligų (pvz., snukio ir nagų liga, mėlynojo liežuvio liga ir paukščių gripas). Be to, gerokai pasikeitė prekybos sąlygos – tiek ES, tiek visame pasaulyje labai padidėjo prekybos gyvūniniais produktais apimtis.

2004 m. Komisija pradėjo nepriklausomą pastarąjį dešimtmetį vykdytos Bendrijos gyvūnų sveikatos politikos vertinimą. Nors tiek per vertinimą, tiek per konsultacijas, vykusias po jo, patvirtina, kad apskritai dabartinė sistema veikia tinkamai, taip pat paaiškėjo, kad dabartines taisykles reikia persvarstyti, siekiant išspręsti šiuos klausimus:

– teisės aktų sistemos sudėtingumo;

– bendros gyvūnų sveikatos strategijos trūkumo;

– nepakankamo dėmesio ligų prevencijai;

– galimybės gerinti ES vidaus prekybą gyvais gyvūnais.

2.2.        Augalų sveikata

Nuo 1977 m., kai pradėtos taikyti augalų sveikatos taisyklės, jos padėjo apsaugoti ES nuo daugelio kenksmingųjų organizmų įvežimo ir išplitimo. Šiuo metu Tarybos direktyva 2000/29/EB yra pagrindinė šios srities priemonė. Tačiau dėl prekybos globalizacijos ir klimato kaitos ES susiduria su didesniu naujų kenksmingųjų organizmų patekimo rizika, be to, jie turi daugiau galimybių įsitvirtinti ir plisti, o žemės ūkio ir gamtos ekosistemos yra pažeidžiamesnės.

2010 m. atliktas augalų sveikatos taisyklių vertinimas parodė, kad dabartinę tvarką reikia atitinkamai pritaikyti, siekiant veiksmingai šalinti naujų rūšių riziką. Iš tiesų per pastaruosius dešimt metų dėl didelių miškininkystei įtakos turinčių su importu susijusių kenksmingųjų organizmų (pvz., pušinio stiebinio nematodo, citrinmedinio ūsuočio ir raudonojo palminio straubliuko) protrūkių politikos formuotojai ir visuomenė ėmė geriau suvokti netinkamos apsaugos lemiamas sąnaudas ir poveikį. Pagrindinės per 2010 m. vertinimą nustatytos problemos buvo susijusios su:

– nepakankamu dėmesiu prevencijai, kiek tai susiję su didelę riziką keliančiu importu;

– poreikiu daugiau dėmesio skirti kenksmingiesiems organizmams, kurie plinta valstybėse narėse ir todėl yra ES prioritetas;

– poreikiu taikyti veiksmingesnes kenksmingųjų organizmų buvimo ir natūralaus plitimo kontrolės priemones;

– poreikiu modernizuoti esamas judėjimo ES viduje priemones (t. y. susijusias su augalų pasais ir saugomomis zonomis).

2.3.        Augalų dauginamoji medžiaga

ES augalų dauginamosios medžiagos teisinė sistema buvo plėtojama nuo 7-ojo dešimtmečio. Ją sudaro 12 pagrindinių Tarybos direktyvų ir beveik 90 antrinės teisės aktų, kuriuose išvardijamos veislės prekybos leidimo tikslais ir nustatomi konkretūs prekybos skirtingomis rūšimis reikalavimai.

Nors ES teisės aktais pasiekti pradiniai tikslai užtikrinti laisvą prekybą ir augalų dauginamosios medžiagos saugumą ir kokybę, reikia skirti daugiau dėmesio šiems klausimams:

– galiojančių teisės aktų sudėtingumui ir nenuoseklumui;

– didelei valdžios institucijų administracinei naštai, nes daugumą registravimo ir sertifikavimo uždavinių turi vykdyti oficialios institucijos;

– nepakankamam derėjimui su kitomis ES politikos sritimis (pvz., tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės, biologinės įvairovės apsaugos, klimato kaitos, bioeokomikos);

– nepakankamai nuosekliam požiūriui į veislių registravimo ir augalų dauginamosios medžiagos sertifikavimo sąnaudų susigrąžinimą.

2.4.        Oficiali kontrolė

Oficiali kontrolė reglamentuojama Reglamentu (EB) Nr. 882/2004. Įrodymai apie jos vykdymą visų pirma gauti Europos Komisijos ekspertams atliekant auditus vietoje, taip pat iš valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų gavus informacijos apie faktinį kasdienį įgyvendinimą. Šie įrodymai patvirtina, kad dėl 2004 m. reglamentu padarytų pagrindinių pakeitimų, susijusių su kompetentingų institucijų oficialios kontrolės žemės ūkio maisto produktų grandinėje organizavimu ir vykdymu, padėjo sukurti labiau integruoto, horizontalaus ir todėl veiksmingesnio požiūrio į vykdymą pagrindą. Tačiau kartu reikia atkreipti dėmesį į tam tikras šalintinas spragas, visų pirma reikia:

– supaprastinti bendrą teisinę sistemą, kuri šiuo metu yra ne iki galo suderinta, be to, esama dubliavimosi ir spragų, todėl teisės aktai skirtingai aiškinami ir įgyvendinami nacionaliniu lygmeniu;

– nuosekliau taikyti rizika grindžiamos kontrolės principą;

– sistemingiau ir nuosekliau naudoti administracinio bendradarbiavimo priemones ir kompiuterines informacines sistemas;

– panaikinti nereikalingus administracinius reikalavimus.

Kalbant apie oficialios kontrolės finansavimą ir būtinybę užtikrinti stabilų ir nuoseklų kompetentingų institucijų veiklos finansavimą, iš įrodymų taip pat matyti, kad šiuo metu esama netikrumo dėl ilgalaikio oficialios kontrolės tvarumo. 2011 m. atliktas išorės tyrimas parodė, kad reglamento nuostatomis dėl oficialios kontrolės finansavimo iš mokesčių nėra visiškai pasiekiamas tikslas užtikrinti oficialiai kontrolei vykdyti reikalingus tinkamus išteklius.

Taip pat yra įrodymų, kad esamomis taisyklėmis neužtikrinamas teisingas ir nuoseklus požiūris visuose sektoriuose: apmokestinami tik kai kurie sektoriai ir skirtingose valstybėse narėse mokesčiai nėra apskaičiuojami vienodai ir skaidriai arba taip, kad veiklos vykdytojams būtų atlyginama už reikalavimų laikymąsi.

2.5.        Išlaidų valdymas

Dabartinė teisinė sistema turi būti pakoreguota, atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus įvairiose politikos srityse, kad būtų pasiekti jų tikslai. Be to, šiuo metu išlaidų valdymas yra sudėtingas, jį reikia suderinti su daugiamete finansine programa. Todėl reikalingas naujas teisinis pagrindas.

3.           Peržiūros teisės aktų rinkinys

Siekdama sustiprinti, modernizuoti ir supaprastinti dabartinę teisinę aplinką ir užtikrinti aukštą žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos apsaugos lygį, Komisija teikia penkis teisės aktų pasiūlymus, kuriais siekia persvarstyti ES taisykles:

– teisės aktą, kuriuo nustatomi gyvūnų sveikatos reikalavimai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas);

– teisės aktą, kuriuo nustatomos apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonės (Augalų sveikatos teisės aktas);

– teisės aktą, kuriuo reglamentuojamas augalų dauginamosios medžiagos auginimas ir tiekimas rinkai (Augalų dauginamosios medžiagos teisės aktas);

– teisės aktą, kuriuo reglamentuojama oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla, kuria siekiama laikytis visų žemės ūkio maisto produktų grandinės taisyklių (įskaitant pirmiau nurodytas) (Reglamentas dėl oficialios kontrolės) ir

– teisės aktą, kuriuo reglamentuojamos ES išlaidos pagrindinėse žemės ūkio maisto produktų grandinės srityse.

Visi penki pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turi būti pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą (pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 289 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnį). Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto bus paprašyta pateikti nuomonę.

4.           Peržiūros teisės aktų turinys

4.1.        Gyvūnų sveikatos teisės aktas

2007 m. priimta 2007–2013 m. ES gyvūnų sveikatos strategija[1]. Ji grindžiama suvokimu, kad prevencija geriau už gydymą, o jos tikslai – užtikrinti aukštą visuomenės sveikatos ir maisto saugos lygį; remti ūkininkavimą ir kaimo ekonomiką; didinti ekonomikos augimą, sanglaudą ir konkurencingumą; taip pat taip skatinti ūkininkavimo praktiką ir gyvūnų gerovę, kad būtų mažinamas poveikis aplinkai. Vėliau strategijos įgyvendinimo veiksmų plane[2] nurodyta, kad ES reglamento dėl gyvūnų sveikatos, šiame dokumente vadinamo Gyvūnų sveikatos teisės aktu, sukūrimas yra viena pagrindinių strategijos, kuria siekiama modernios ir inovacijomis grindžiamos minėtų tikslų padedančios siekti teisinės sistemos, rezultatų. Komisijos pasiūlymas dėl gyvūnų sveikatos teisės akto parengtas po išsamių suinteresuotųjų šalių konsultacijų.

4.1.1.     Pagrindiniai pakeitimai

Šioje srityje peržiūrą labiausiai skatino siekis supaprastinti ir modernizuoti ES gyvūnų sveikatos teisės aktus, taip pat užtikrinti didesnį jų nuoseklumą.

Laikantis tokio požiūrio, Augalų sveikatos teisės akte išdėstoma plati ir išsami ES gyvūnų sveikatos politikos srities teisės aktų sistema. Jame aiškiai išdėstomi bendri principai ir tikslai, kuriais siekiama dar labiau sumažinti gyvūnų ligų atvejų skaičių ir kartu išlaikyti ES ekonomikos konkurencingumą. Išsamios nuostatos, pvz., konkrečios ligų kontrolės priemonės, tam tikrų rūšių identifikavimo ir registravimo taisyklės, specialios konkrečių rūšių judėjimo ES viduje priemonės, turi būti numatytos deleguotuosiuose ar įgyvendinimo aktuose. Jeigu šiuose aktuose bus išdėstytos konkretesnės taisyklės ar reikalavimai, bus galima lanksčiau ir sparčiau reaguoti į veterinarijos srities pokyčius ir ekstremaliąsias situacijas.

Geresnė ligų priežiūra, pranešimas apie ligas ir informavimo tinklai padės geriau anksti aptikti ir kontroliuoti ligas, įskaitant naujas ligas, tarp jų susijusias su klimato kaita, taip pat užtikrinti didesnę darną su tarptautiniais standartais.

Supaprastinimas ir aiškesnis išdėstymas

Supaprastinus teisės aktų sistemą valdžios institucijoms ir veiklos vykdytojams bus lengviau ją suprasti ir ja naudotis, taip pat užtikrinti, kad jų veiksmai būtų darnesni ir labiau orientuoti į tikslus, ir išdėstyti bendruosius principus, kurių reikėtų laikytis siekiant skatinti ligų prevenciją ir kontrolę. Taip galima sumažinti valdžios institucijų ir veiklos vykdytojų administracinę naštą, sutrumpinant laiką, kurio jiems reikia susipažinti su teisės aktais, taip pat suteikiant galimybę supaprastinti tam tikrus administracinius reikalavimus ir užtikrinant didesnę jų darną, įskaitant darnesnę ir nuoseklesnę skiepijimo teisinę sistemą.

Naujajame Gyvūnų sveikatos teisės akte bus aiškiau išdėstytos veiklos vykdytojų, veterinarijos gydytojų ir kitų subjektų atsakomybės sritys gyvūnų sveikatos srityje – iš dalies dėl to, kad pirmą kartą bus reikalaujama tam tikrų pagrindinių žinių.

Naujų technologijų įtraukimas

Gyvūnų sveikatos teisės akte bus suteikta daugiau galimybių veiklai gyvūnų sveikatos srityje naudoti naujas technologijas, pvz., patogenų stebėsenos, gyvūnų elektroninės identifikacijos ir registravimo, taip pat elektroninių sertifikatų reikmėms. Naujų technologijų ir sistemų naudojimas padės sumažinti tiek veterinarijos institucijų, tiek veiklos vykdytojų kasdienę administracinę naštą.

Daugiau lankstumo taikant rizika grindžiamą požiūrį

Bus nustatyti gyvūnų ligų įtraukimo į sąrašus, jas sistemingai moksliniu pagrindu ir remiantis įrodymais suskirsčius į skirtingas kategorijas, kriterijai. Tai suteiks ES galimybę pagal prioritetus geriau paskirstyti savo išteklius, mažiau reikšmės teikiant ligoms, dėl kurių kyla mažesnė rizika.

Bus leista plačiau taikyti skirstymą į laikymo vietas (kai kai kurie ūkiai laikomi saugiais net per ligų proveržius), todėl bus galima taikyti labiau rizika grindžiamą požiūrį į gyvūnų ligų kontrolę ir galbūt užtikrinti mažesnius prekybos apribojimus.

4.2.        Augalų sveikatos teisės aktas

Komisijos reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių, šiame dokumente vadinamo Augalų sveikatos teisės aktu, pasiūlymu patenkinamas 2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos prašymas įvertinti ES augalų sveikatos taisykles, atsižvelgiant į poreikį iš dalies pakeisti esamą teisinę sistemą ir tokių pakeitimų poveikį. Vykdant peržiūrą išsamiai konsultuotasi su suinteresuotaisiais subjektais ir valstybių narių valdžios institucijomis.

Atsižvelgiant į tai, siūlomu reglamentu siekiama pašalinti trūkumus, nustatytus 2010 m. įvertinus augalų sveikatos taisykles, ir sukurti tvirtą, skaidrią, tvarią ir paskirtį atitinkančią reglamentavimo sistemą. Apskritai sustiprinama sąveika su augalų dauginamosios medžiagos taisyklėmis, pašalinant dubliavimąsi, kurio galima išvengti, ir nereikalingą naštą. Oficiali kontrolė, kurią vykdo valstybių narių kompetentingos institucijos ir kuria kontroliuojama, kaip veiklos vykdytojai laikosi ES augalų sveikatos reikalavimų, nustatyta Reglamento dėl oficialios kontrolės pasiūlyme.

4.2.1.     Pagrindiniai pakeitimai

Taikymo sritis

Geografinė siūlomo reglamento taikymo sritis apribojama, kad apimtų tik valstybių narių teritorijas Europoje – ji neapima užjūrio šalių ir teritorijų, taip pat atokiausių regionų, kuriuose kenksmingieji organizmai, nuo kurių turi būti saugoma ES, yra vietiniai.

Siūlomas reglamentas apima visus organizmus, kurie tiesiogiai kenkia augalams, t. y., vabzdžius, erkes, nematodus, patogeninius organizmus ir parazitinius augalus (šiuo metu vadinamus kenksmingaisiais organizmais). Ji apima ir karantininius kenksminguosius organizmus bei nekarantininius kenksminguosius organizmus, kurie šiuo metu reglamentuojami direktyvomis dėl prekybos sėklomis ir augalų dauginamąja medžiaga. Tinkamo kenksmingųjų organizmų priskyrimo (prie karantininių arba nekarantininių) kriterijai pateikiami reglamento prieduose. Juose taip pat išdėstomi fitosanitarinės rizikos valdymo principai ir priemonės.

Siūlomas reglamentas taip pat apima augalų, augalinių produktų ir kitų objektų eksportą į trečiąsias šalis. Eksportas yra reglamentuojamos pagal atitinkamus ES reikalavimus arba, jeigu pagal ES nepriklausančios šalies taisykles leidžiama arba ta šalis sutinka, – pagal tos šalies reikalavimus. Pasiūlyme taip pat numatyta įvesti išankstinį eksporto sertifikatą, naudotiną, kai augalų medžiaga yra eksportuojama iš valstybės narės, kuri nėra jos kilmės valstybė narė. Išankstinis eksporto sertifikatas turėtų pakeisti šiuo metu naudojamą neoficialų rekomendacinį dokumentą.

Stipresnė prevencija importuojant ir daugiau ankstyvų kovos su proveržiais veiksmų

Prevencija sustiprinama suteikiant Komisijai įgaliojimus remiantis preliminariu rizikos vertinimu ketverių metų laikotarpiui priimti atsargumo priemones dėl naujos, didelę riziką keliančios iš ES nepriklausančių šalių importuojamos sodinamosios medžiagos. Laikoma, kad minėtas laikotarpis būtinas, kad būtų galima atlikti išsamų rizikos vertinimą ir nuspręsti dėl nuolatinių priemonių tinkamumo. Siūlomame reglamente numatyta, kad, kai keleiviai į ES teritoriją savo bagaže įveža reglamentuojamus augalus, jie nuo šiol turi visiškai atitikti atitinkamus reikalavimus ir draudimus.

Be to, siūlomu reglamentu valstybės narės įpareigojamos savo teritorijoje stebėti, ar kenksmingųjų organizmų nėra tose vietovėse, kuriose anksčiau, kiek žinoma, jų nebūta. Jeigu nustatomi kenksmingieji organizmai, valstybės narės turės taikyti likvidavimo priemones – be kita ko, turės demarkuoti draudžiamąją vietovę, sudarytą iš užkrėstos zonos, kurią supa buferinė zona. Be to, karantininių kenksmingųjų organizmų, identifikuotų kaip prioritetiniai kenksmingieji organizmai, atveju reikalaujama didesnio parengties ir priežiūros lygio. Priežiūros ir šalinimo įpareigojimai nekarantininių kenksmingųjų organizmų atveju nebus taikomi.

Siūlomu reglamentu Komisija įgaliojama priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų kontroliuojami karantininiai kenksmingieji organizmai, kurių negalima pašalinti iš ES teritorijos.

Vidaus rinkos nuostatų griežtinimas ir modernizavimas

Kai augalų medžiaga turi būti perkeliama ES viduje, pagal siūlomą reglamentą privaloma naudoti augalo pasą, kuriame patvirtinama, kad laikomasi teisės aktų dėl karantininių ir nekarantininių kenksmingųjų organizmų. Pagal Komisijos pasiūlymą supaprastintą ir standartizuotą pasą turi išduoti veiklos vykdytojai, prižiūrint kompetentingoms institucijoms. Veiklos vykdytojai turės saugoti informaciją, būtiną siekiant atsekti užkrėstas siuntas, tačiau pase vietoj šiuo metu nurodomo partijos numerio gali būti įtraukiami duomenų nešliai (pvz., brūkšniniai kodai ir pan.). Kai pagal ES augalų dauginamosios medžiagos teisės aktą sodinamajai medžiagai reikia tiek augalų paso, tiek sertifikavimo etiketės, jie abu gali būti pateikiami viename dokumente, taigi sumažinama veiklos vykdytojų administracinė našta. Bus reikalaujama visų daigų pasų, tačiau ne pardavimo neprofesionaliems naudotojams reikmėms.

4.3.        Augalų dauginamosios medžiagos teisės aktas

2007 m. valstybės narės Taryboje paprašė, kad būtų supaprastinti galiojantys teisės aktai dėl prekybos augalų dauginamąja medžiaga. 2007–2008 m. atlikus išorės vertinimą[3], 2009 m. priimtas veiksmų planas[4]. Komisijos reglamento dėl prekybos augalų dauginamąja medžiaga (šiame dokumente vadinamo Augalų dauginamosios medžiagos teisės aktu) pasiūlymas pagrįstas išsamiomis konsultacijomis su valstybėmis narėmis, suinteresuotaisiais subjektais ir Bendrijos augalų veislių tarnyba (BAVT).

4.3.1.     Pagrindiniai pakeitimai

Pagrindiniai peržiūros tikslai buvo supaprastinti, modernizuoti, sumažinti sąnaudas, taip pat padidinti veiklos vykdytojų veiksmingumą ir lankstumą, užtikrinant tinkamą suderinimo lygį visoje ES, taip pat horizontalų koordinavimą su kitais daugiausia aplinkos apsaugos srities ES politikos tikslais.

Supaprastinimas ir modernizavimas

Minėti tikslai buvo pasiekti vienu reglamentu pakeičiant 12 direktyvų, kuriomis šiuo metu reglamentuojama konkrečių tipų augalų dauginamoji medžiaga – kaip antai žemės ūkio augalų, vaisinių augalų, dekoratyvinių augalų, daržovių ir miško dauginamosios medžiagos. Jame nustatomos suderintos pagrindinės taisyklės, taikytinos visų tipų augalų dauginamajai medžiagai (pvz., susijusios su kenksmingųjų organizmų ir trūkumų nebuvimu), kartu išlaikomos griežtesnės svarbių visoje ES parduodamų augalų (pvz., į sąrašą įtrauktų augalų rūšių, dėl kurių veislių turi būti atliekami išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo bandymai, taip pat kurių veislės turi būti sertifikuojamos ir inspektuojamos, siekiant jas tiekti rinkai) taisyklės. Be to, teisės akto taikymo sritis išplečiama, kad apimtų eksportą ir tiekimą pramoninių procesų reikmėms.

Lankstumas, sąnaudų mažinimas ir veiksmingumo didinimas

Tikslas gerokai sumažinti bendrą administracinę naštą ir sąnaudas pasiektas suteikiant veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms pakankamą laisvę vykdyti registravimo ir sertifikavimo uždavinius ir nustatant sąnaudų už veislės registravimą (ir sertifikavimą pagal Reglamentą dėl oficialios kontrolės) susigrąžinimo principą. Tačiau labai mažoms įmonėms bus taikoma išimtis, be to, veislių, kurios turi oficialiai pripažintą sąrašą, atveju, taip pat registruojant heterogeninę medžiagą, siekiant išsaugoti genetinius išteklius ir biologinę įvairovę, mokesčiai gali būti sumažinti.

Naujuoju teisės aktu didinamas lankstumas registruojant veisles – daugumą naujų veislių registravimo uždavinių leidžiama atlikti oficialiai prižiūrimiems veiklos vykdytojams, jei jie to prašo.

Siekiant paspartinti inovacijų diegimą, t. y. naujų veislių patekimą į rinką, bus panaikintas šiuo metu taikomas įpareigojimas pranešti Komisijai apie veislę ir įtraukti ją į bendruosius katalogus, prieš pradedant prekiauti ja visoje ES. Pakaks augalo veislę užregistruoti vienoje valstybėje narėje.

BAVT atliks svarbesnį vaidmenį veislių registravimo srityje. BAVT vietoj Komisijos valdys ES augalų veislių duomenų bazę, taip pat bus nustatyta galimybė registruoti veislę tiesiogiai per BAVT. Siekiant užtikrinti registravimo proceso kokybę, BAVT vykdys nacionalinių veislių ekspertizės centrų auditą. BAVT taip pat toliau derins naujų veislių bandymų protokolus. Be to, taikant naują metodą („kelios durys, vienas raktas“) naują veislę prekybos reikmėms bus galima registruoti ir augalo veislės teisinė apsauga jai bus suteikta pagal vieną procedūrą.

Taip pat bus lankstesnis prieš prekybą vykdomas augalų dauginamosios medžiagos partijų sertifikavimo procesas. Veiklos vykdytojas, oficialiai prižiūrimas valstybės narės kompetentingos institucijos, galės sertifikuoti visas į sąrašą įtrauktas veisles, taip pat visų prekybos kategorijų augalų dauginamąją medžiagą.

Horizontalus koordinavimas su kitais ES politikos tikslais

Siekiant gerinti biologinę įvairovę ir išsaugoti augalų genetinius išteklius ūkyje, gerokai sumažinti tradicinėms ir saugotinoms veislėms bei kitai medžiagai, pvz., heterogeninei ir nišinės rinkos medžiagai, taikomi reikalavimai. Nereikalaujama atlikti veislių bandymų ir sertifikavimo. Dėl to gerokai pagerės tokios medžiagos patekimas į rinką. Tradicines ir saugotinas veisles galima registruoti nedidelėmis sąnaudomis, remiantis istoriniais duomenimis ir naudojantis kompetentingos institucijos pripažintu veislės aprašu. Be to, taisyklės buvo iš dalies pakeistos, kad būtų sudaryta galimybė leisti labai mažoms įmonėms prekiauti nedideliais kiekiais heterogeninės medžiagos (pvz., populiacijomis) ir nišinės rinkos medžiagos.

Siekiant užtikrinti tvaresnę augalų selekciją, pirmą kartą bus suderinti žemės ūkio tvarumo kriterijų (pvz., atsparumo ligoms ir sausrai) bandymo protokolai veislių registravimo reikmėms. Tačiau valstybės narės gali toliau tvarkyti naujų veislių ūkinio vertingumo bandymus remdamosi savo agroekologinėmis sąlygomis.

4.4.        Reglamentas dėl oficialios kontrolės

Pasiūlymu iš dalies pakeisti bendrą oficialios kontrolės sistemą, išdėstytą Reglamente (EB) Nr. 882/2004, atsižvelgta į įvairių tos sistemos aspektų vertinimų rezultatus.

Peržiūros galimybės buvo išsamiai aptartos su valstybėmis narėmis Reglamento Nr. 882/2004 bendro taikymo darbo grupėje ir rengiantis dviem tyrimams (2009 m. ir 2011 m.) dėl oficialios kontrolės finansavimo taisyklių taikymo. Su suinteresuotaisiais subjektais konsultuotasi Maisto produktų grandinės ir gyvūnų bei augalų sveikatos patariamojoje grupėje.

4.4.1.     Pagrindiniai pakeitimai

Integruoto požiūrio įtvirtinimas užtikrinant konkrečių sektorių lankstumą

Viena svarbi naujovė – oficialios kontrolės taisyklių taikymo srities išplėtimas, visų pirma taip, kad jos apimtų atitinkamą augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos ir gyvūninių šalutinių produktų, kurie iki šiol buvo reglamentuojami su Reglamente (EB) Nr. 882/2004 išdėstytu požiūriu ne visiškai suderinamomis sektorinėmis nuostatomis, kontrolę. Dabartinės išsamios taisyklės, taikomos oficialiai veterinarinių vaistų likučių kontrolei, bus panaikintos, kad pagal tą patį teisinį pagrindą ši sritis būtų reglamentuojama labiau rizika grindžiamu būdu, kuriuo kartu siekiama užtikrinti sveikatos apsaugą.

Ši peržiūra turės didelės įtakos produktų iš ES nepriklausančių šalių oficialią kontrolę reglamentuojančiai teisinei sistemai. Jame pateikiamos bendros visos ES pasienyje vykdytinos gyvūnų ir prekių iš ES nepriklausančių šalių, kuriems dėl sveikatos priežasčių reikia skirti didesnį dėmesį, oficialios kontrolės taisyklės. Šiomis aplinkybėmis nustatomi pasienio kontrolės postai, kuriais pakeičiami ligšioliniai (gyvūnų ir šalutinių gyvūninių produktų) pasienio tikrinimo postai, taip pat paskirti (augalinės kilmės pašarų ir maisto produktų) įvežimo punktai bei (augalų ir augalinių produktų) įvežimo punktai. Pasienio kontrolės postuose vykdomai kontrolei bus taikomas vienodas taisyklių rinkinys, o išankstiniam pranešimui apie siuntų atvežimą, taip pat oficialiai kontrolei ir sprendimams užregistruoti bus naudojamas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas (kuriuo pakeičiami šiuo metu kiekviename sektoriuje naudojami standartiniai dokumentai)[5]. Nors visų reglamentuojamų prekių ir gyvūnų dokumentų kontrolė toliau bus sisteminga, bendri kriterijai padės užtikrinti, kad tapatybės ir fizine kontrole nebūtų viršijama tai, kas yra reikalinga, atsižvelgiant į riziką, kurią kelia skirtingų kategorijų produktai.

Deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais numatyta priimti daugiau konkretiems sektoriams skirtų taisyklių.

Veiksmingesni vykdymo užtikrinimo mechanizmai

Pakeitimais bus užtikrinta, kad nacionalinėms vykdymo užtikrinimo institucijoms būtų lengviau naudotis Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatytų priemonių rinkiniu ir kad jis būtų veiksmingesnis:

– kiekvieno rinkinyje nustatyto sektoriaus reikmėms kiekviena valstybė narė turės paskirti vieną instituciją, atsakingą už pasirengimo koordinavimą ir daugiamečio kontrolės plano nuoseklumo užtikrinimą, be to, ji bus Komisijos ir kitų valstybių narių ryšių palaikymo punktas oficialios kontrolės klausimais;

– bus įvestas visų gyvūnų ir augalų, kuriems taikoma kontrolė pasienyje, bendrojo sveikatos įvežimo dokumento elektroninis tvarkymas;

– nors dar kartą patvirtinamas reikalavimas, kad visos oficialios laboratorijos būtų akredituotos pagal ISO standartą 17025, atitinkamais atvejais nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, taip pat laikinos ar nuolatinės nukrypti leidžiančios nuostatos.

Pasiūlymu taip pat siekiama pagerinti galimybes pasinaudoti taisyklėmis, susijusiomis su administracine pagalba, t. y. mechanizmais, kurie leidžia nacionalinėms kontrolės institucijoms bendradarbiauti tarpvalstybinio vykdymo užtikrinimo klausimais, kai ES taisyklių pažeidimai turi būti nagrinėjami ne tik valstybėje narėje, kurioje pažeidimas nustatytas, bet ir valstybėje narėje, iš kurios jis padarytas. Naujas visoje ES veiksiantis spartaus keitimosi su sunkiais ir plataus masto pažeidimais susijusia informacija mechanizmas suteiks galimybę valstybėms narėms veiksmingiau spręsti nesąžiningos veiklos klausimą.

Oficialios kontrolės finansavimas

Siekiant užkirsti kelią dideliems ES oficialios kontrolės sistemos trikdžiams žemės ūkio maisto produktų grandinėje ir užtikrinti, kad pagal šią sistemą būtų galima kuo veiksmingiau numatyti ekstremaliąsias situacijas sveikatos srityje ir reaguoti joms susidarius, itin svarbu oficialiai kontrolei skirti tinkamų išteklių.

Pasiūlymas grindžiamas galiojančia privalomųjų mokesčių sistema (šiuo metu taikoma tik tam tikriems veiklos vykdytojams ir (arba) tam tikros kontrolės atvejais). Sustiprinamas principas, pagal kurį kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę apmokestinti įmones, kad susigrąžintų sąnaudas, kurias patiria vykdydamos oficialios kontrolės uždavinius žemės ūkio maisto produktų grandinėje ir tam tikrose susijusiose srityse (pavyzdžiui, veterinarijos ir fitosanitarijos kontrolės, taip pat augalų dauginamosios medžiagos kontrolės srityse).

Kad kompetentingoms institucijoms būtų nuosekliai ir nuolat teikiami ištekliai ir būtų pašalinti žinomi šiuo metu taikomos sistemos trūkumai dabartinių taisyklių rinkinį siūloma patobulinti:

– tam, kad kontrolės sąnaudos būtų paskirstytos visoje grandinėje, privalomąsias mokesčius turės mokėti visos registruotos maisto ir pašarų įmonės ir veiklos vykdytojai augalų ir augalų dauginamosios medžiagos sektoriuose;

– mokesčiai padės kompetentingoms institucijoms visiškai susigrąžinti patirtas sąnaudas, siekiant, kad jų pajamos mažiau priklausytų nuo nacionalinės biudžeto politikos ir kad būtų mažesnis pavojus negauti pakankamų išteklių, jeigu lėšos būtų perskirtos kitoms prioritetinėms sritims;

– užtikrinant, kad mokesčių apskaičiavimo metodai ir dengiamų sąnaudų sąrašai būtų visiškai skaidrūs, ir reikalaujant, kad valstybės narės atlygintų veiklos vykdytojams už nuoseklų reikalavimų laikymąsi, bus padidintas nešališkumas ir sąžiningumas;

– paprastai labai mažos įmonės bus atleidžiamos nuo mokesčių mokėjimo.

4.5.        Išlaidų valdymas

Pagrindinis Komisijos pasiūlymo dėl išlaidų valdymo tikslas – papildyti siūlomus pakeitimus atitinkamose politikos srityse ir siekti darnos su ES daugiamete finansine programa, kartu leidžiant naudoti atsargas žemės ūkio sektoriuje tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, reaguojant į krizes.

Kalbant apie augalų sveikatą, siekiant apsaugoti ES nuo kenksmingųjų organizmų įvežimo ir išplitimo, bus finansuojamos kenksmingųjų organizmų tyrimo programos, taip pat fitosanitarinės paramos priemonės atokiausiose valstybių narių teritorijose. Pagal naująją sistemą taip pat bus galima finansuoti teisės aktų atnaujinimo iniciatyvas, siekiant neatsilikti nuo technologijų ir mokslo plėtros ir užtikrinti veiksmingą bei efektyvų vykdymą. Neatidėliotinų priemonių atveju nuo Augalų sveikatos teisės akto įsigaliojimo dienos pagal bendro finansavimo principą Sąjungos lėšas bus galima naudoti siekiant kompensuoti augintojų nuostolius dėl prarastos sunaikinti skirtos augalų medžiagos vertės.

5.           Išvada

Siūlomas teisės aktų rinkinys parengtas atlikus didelę svarbiausių ES teisės aktų, kuriais reglamentuojama maisto gamyba ir tiekimas rinkai, maisto ir pašarų grandinės sauga bei augalų ir gyvūnų sveikata, nuostatų peržiūrą.

Atliekant peržiūrą dalyvavo valstybių narių ekspertai, tai pat visi suinteresuotieji subjektai: gyvūnų sveikatos teisės aktų atveju – nuo 2004 m., o kitais atvejais – daugiau negu trejus metus. Peržiūra atlikta siekiant įvertinti daugybės taisyklių, kurias ilgainiui parengė ES, siekdama įgyvendinti Sutarties tikslus užtikrinti aukštą žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos lygį įvairiuose etapuose „nuo lauko iki stalo“ (nuo pirminės maisto gamybos iki vartojimo ir šalinimo), tinkamumą. Pasikeitė gamybos metodai ir būdai, globalizacija ir intensyvesni ryšiai turi įtakos pavojų ir rizikos plitimui, taip pat atsirado naujų pavojų ir rizikos, o kartu padidėjo vartotojų lūkesčiai ir išprusimas.

Po šios išsamios peržiūros pateikti pasiūlymai pakeisti gyvūnų sveikatos teisės aktus, taip pat augalų sveikatą ir augalų dauginamąją medžiagą reglamentuojančius teisės aktus bei oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos žemės ūkio maisto produktų grandinėje taisykles. Šiais pakeitimais siekiama sukurti efektyvesnę ir modernesnę tuos klausimus reglamentuojančią teisinę sistemą, taip pat padidinti kai kuriais atvejais prieš 40 metų sukurtų taisyklių lankstumą ir proporcingumą ir apskritai geriau tenkinti piliečių bei įmonių poreikius.

[1]               http://ec.europa.eu/food/animal/diseases/strategy/index_en.htm.

[2]               COM (2008) 545 galutinis, http://ec.europa.eu/food/animal/diseases/strategy/documents_en.htm.

[3]               2008 m. Maisto grandinės vertinimo konsorciumo (FCEC) paskelbtas Bendrijos prekybos sėkla ir augalų dauginamąja medžiaga acquis vertinimas. Galutinė ataskaita.

[4]               SEC(2009) 1272 galutinis.

[5]               T. y. bendrąjį veterinarijos įvežimo dokumentą veterinarinės kontrolės srityje, bendrąjį įvežimo dokumentą neveterinarinės kontrolės reikmėms ir šiuo metu augalų sveikatos sektoriuje naudojamą fitosanitarinį sertifikatą.