TURINYS

1........... Įžanga. 2

2........... Biudžete numatytų operacijų tipai 2

3........... Pokyčiai nuo 2011 m. gruodžio 31 d. ataskaitos. 3

3.1........ Mokėjimų balanso parama euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms. 3

3.2........ Makrofinansinė pagalba. 3

3.3........ Euratomas. 3

3.4........ Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė. 3

3.5........ Biudžeto garantija EIB išorės finansavimo operacijoms. 4

4........... Rizikos, kuriai numatyta Biudžeto garantija, duomenys. 4

4.1........ Rizikos apibrėžtis. 4

4.2........ Rizikos struktūra. 4

4.3........ Biudžete numatyta metinė rizika. 6

4.3.1..... Su valstybėmis narėmis susijusi rizika. 6

4.3.2..... Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika. 7

4.4........ Rizikos raida. 8

5........... Įsipareigojimų neįvykdymas, Biudžeto garantijų panaudojimas ir įsiskolinimai 10

5.1........ Mokėjimai iš grynųjų pinigų išteklių. 10

5.2........ Mokėjimai iš Biudžeto. 11

5.3........ Išorės veiksmų garantijų fondo panaudojimas. 11

6........... Išorės veiksmų garantijų fondas. 11

6.1........ Susigrąžintos sumos. 11

6.2........ Turtas. 11

6.3........ Planuojama suma. 11

7........... Rizikos vertinimas. Ekonominė ir finansinė trečiųjų šalių, keliančių didžiausią riziką, padėtis. 12

7.1........ Tikslai 12

7.2........ Rizikos vertinimo metodai 12

1.           Įžanga

Šia ataskaita siekiama padėti stebėti kredito riziką, kuri Europos Sąjungos biudžetui kyla dėl suteiktų garantijų ir skolinimo operacijų, vykdomų tiesiogiai Europos Sąjungos arba netiesiogiai pagal EIB išorės įgaliojimus.

Ši ataskaita teikiama pagal Finansinį reglamentą, kuriame nustatyta, kad Komisija „Europos Parlamentui ir Tarybai praneša apie biudžeto garantijas ir atitinkamą riziką“[1]. Prie jos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (toliau – TDD), kuriame pateiktos išsamios lentelės ir paaiškinimai.

2.           Biudžete numatytų operacijų tipai

Europos Sąjungos biudžete (toliau – Biudžetas) numatyta rizika kyla dėl įvairių skolinimo ir garantijų operacijų, kurias galima suskirstyti į dvi kategorijas:

– Europos Sąjungos suteiktos paskolos siekiant makroekonominių tikslų, t. y. makrofinansinės pagalbos[2] (toliau – MFP) paskolos trečiosioms šalims kartu su Bretton Woods institucijomis, mokėjimų balanso[3] (toliau – MB) paskolos, kuriomis teikiama parama euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, patiriančioms mokėjimų balanso sunkumų, paskolos pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę[4] (toliau – EFSM), kuriomis teikiama parama valstybėms narėms, patiriančioms arba realiai galinčioms patirti didelių ekonominių ir finansinių sunkumų dėl išimtinių aplinkybių, kurių jos negali kontroliuoti, taip pat

– paskolos, suteiktos siekiant mikroekonominių tikslų, t. y. Euratomo paskolos ir, svarbiausia, Europos investicijų banko (EIB) operacijų, kurioms numatytos ES garantijos, ES nepriklausančiose šalyse finansavimas (EIB išorės finansavimas)[5].

Garantuotoms EIB išorės finansavimo operacijoms, Euratomo paskoloms ir MFP paskoloms nuo 1994 m. numatyta Išorės veiksmų garantijų fondo[6] (toliau – Fondas), o MB ir EFSM paskoloms – tiesioginė Biudžeto garantija.

Fondas dengia neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, susijusius su paskolomis ir paskolų garantijomis ne valstybėms narėms arba projektams ne valstybėse narėse. Jis įkurtas siekiant:

– užtikrinti likvidumo atsargas, kad Biudžetu nereikėtų naudotis kiekvieną kartą, kai neįvykdomi įsipareigojimai ar vėluojama grąžinti garantuotą paskolą, taip pat

– sukurti biudžetinės drausmės priemonę nustatant finansinę sistemą, kuria remiantis būtų galima formuoti ES garantijų paskoloms, kurias Komisija ir EIB teikia ES nepriklausančioms šalims, politiką[7].

Jei trečiosios šalys tampa valstybėmis narėmis, su šiomis šalimis susijusios paskolos garantuojamos nebe iš Fondo ir rizika tenka tiesiogiai Biudžetui. Lėšos į Fondą pervedamos iš Biudžeto, o Fondo turto vertė turi nuolat atitikti tam tikrą jo garantuojamų skolinių įsipareigojimų, susijusių su paskolomis bei paskolų garantijomis, procentinę dalį. Ši dalis, vadinama planuojama norma, šiuo metu lygi 9 %. Jei Fondui išteklių nepakanka, reikalingos lėšos pervedamos iš Biudžeto.

3.           Pokyčiai nuo 2011 m. gruodžio 31 d. ataskaitos

3.1.        Mokėjimų balanso parama euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms

Per 2012 m. pirmąjį pusmetį jokių operacijų neatlikta.  ES vidutinės trukmės prevencinė finansinė pagalba Rumunijai iki 2012 m. birželio 30 d. nebuvo panaudota.  

3.2.        Makrofinansinė pagalba

Antroji ir paskutinė 39 mln. EUR pagalbos dalis Armėnijai buvo išmokėta vasario mėn., o 19 mln. EUR buvo grąžinta: Bosnija ir Hercegovina grąžino 2 mln. EUR, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija – 5 mln. EUR ir Tadžikistanas – 12 mln. EUR.

3.3.        Euratomas

Ataskaitos laikotarpiu paskolų išmokėta nebuvo. Bulgarija grąžino 10,5 mln. EUR, o Ukraina – 2,8 mln. EUR.

3.4.        Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė

Per pirmuosius šešis 2012 m. mėnesius Airijai ir Portugalijai atitinkamai išmokėta 4,5 mlrd. EUR ir 6 mlrd. EUR.

1 lentelėje pateikiamos keturių priemonių neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai 2012 m. birželio 30 d.

Reaguojant į krizę, sukurtos dar kelios priemonės, dėl kurių Biudžetui nekyla jokios rizikos:

– Europos finansinio stabilumo fondas[8] (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmas[9] (ESM), už kurį proporcingai garantuoja dalyvaujančios valstybės narės, ir

– Graikijos paskolų priemonė[10], finansuojama kitų euro zonos valstybių narių dvišalėmis paskolomis, kurias centralizuotai administruoja Komisija.

3.5.        Biudžeto garantija EIB išorės finansavimo operacijoms

Pagal 2007–2013 m. išorės įgaliojimą pasirašytų paskolų skaičius per 2012 m. pirmąjį pusmetį išaugo 3 %, o jų suma pasiekė 605 mln. EUR. Išmokėtų paskolų suma siekė 1 065 mln. EUR. Tad bendra pagal įgaliojimą išmokėtų paskolų suma 2012 m. birželio 30 d. siekė 9 626 mln. EUR, t. y. 12,5 % daugiau nei 2011 m. gruodžio 31 d.

4.           Rizikos, kuriai numatyta Biudžeto garantija, duomenys

4.1.        Rizikos apibrėžtis

Rizika, kuriai teikiama Biudžeto garantija, atsiranda dėl negrąžintos pagrindinės paskolos dalies ir palūkanų sumos, susijusios su operacijomis su garantija.

Šioje ataskaitoje rizikai, kuriai teikiama Biudžeto garantija (tiesiogiai arba netiesiogiai per Fondą), įvertinti naudojami du metodai:

– metodas „visa numatyta rizika“, pagal kurį apskaičiuojamas konkrečios dienos visų negrąžintų paskolų atitinkamoms operacijoms pagrindinės dalies dydis ir sukauptos palūkanos[11];

– biudžetinis metodas, apibrėžiamas kaip metinė iš Biudžeto garantuojama rizika – pagal jį apskaičiuojama didžiausia metinių mokėjimų terminui suėjus suma, kurią ES turėtų išmokėti per finansinius metus, darant prielaidą, kad neįvykdomi visų paskolų su garantija mokėjimo įsipareigojimai[12].

4.2.        Rizikos struktūra

Iki 2010 m. visų garantuojamų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų keliama didžiausia rizika daugiausia buvo susijusi su trečiosioms šalims suteiktomis paskolomis. Nuo 2011 m. valstybių narių viešiesiems finansams didelę žalą daro finansų krizė, lėmusi išaugusią ES skolinimo veiklą, tenkinant didesnius valdžios sektoriaus finansavimo poreikius.

Todėl rizikos struktūra pasikeitė. 2012 m. birželio 30 d.:

· 73 % visų garantuotų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų kilo iš skolinimosi operacijų, susijusių su valstybėms narėms suteiktomis paskolomis, kurioms teikiama tiesioginė Biudžeto garantija (2010 12 31 ši dalis siekė 45 %).

1 lentelėje pateikta bendra rizika, kuriai suteikta Biudžeto garantija, 2012 m. birželio 30 d.

1 lentelė. Visi neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai, kuriems suteikta Biudžeto garantija, 2012 m. birželio 30 d. (mln. EUR)

|| Negrąžinta pagrindinės paskolos dalies suma || Sukauptos palūkanos || Iš viso || %

Valstybės narės* || || || ||

Makrofinansinė pagalba || 25 || 0 || 25 || <1 %

Euratomas || 393 || 2 || 395 || 1 %

Mokėjimų balanso priemonė || 11 400 || 145 || 11 545 || 15 %

EIB*** || 2 838 || 24 || 2 862 || 4 %

EFSM || 38 500 || 444 || 38 944 || 52 %

Valstybės narės, tarpinė suma || 53 156 || 615 || 53 771 || 73 %

Trečiosios šalys** || || || ||

Makrofinansinė pagalba || 585 || 21 || 606 || 1 %

Euratomas || 41 || 0 || 41 || <1 %

EIB*** || 21 205 || 171 || 21 376 || 26 %

Trečiosios šalys, tarpinė suma || 21 831 || 192 || 22 024 || 27 %

Iš viso || 74 987 || 808 || 75 795 || 100 %

*   Šiai rizikai teikiama tiesioginė Biudžeto garantija. Garantija taip pat teikiama MFP, Euratomo ir EIB paskoloms, suteiktoms prieš įstojimą į ES. ** Šiai rizikai teikiama Fondo garantija. *** Apie 82 % EIB skolinimo operacijų (valstybių ir vietos valdžios institucijų skolinimo operacijų) taikoma bendroji garantija, o likusioms EIB operacijoms teikiama tik politinės rizikos garantija.

TDD A1, A2, A3 ir A4 lentelėse pateikiama išsamesnė informacija apie šiuos neįvykdytus skolinius įsipareigojimus, visų pirma apie viršutines ribas, išmokėtas sumas arba garantijų normas.

Visa negrąžintos paskolos dalies ir palūkanų suma, kuriai teikiama biudžeto garantija, toliau didėjo daugiausia dėl pagal EFSM išmokėtų sumų.

4.3.        Biudžete numatyta metinė rizika

Per antrąjį 2012 m. pusmetį iš Biudžeto gali būti garantuojama (tiesiogiai ir per Fondą) 1 871 mln. EUR suma[13], kurią sudaro šiuo laikotarpiu mokėtina suma (pagrindinė dalis ir palūkanos). Išsami informacija apie kiekvienai šaliai tenkančią visos garantuojamos rizikos dalį pateikiama TDD A2 lentelėje.

4.3.1.     Su valstybėmis narėmis susijusi rizika

Su valstybėmis narėmis susijusi rizika sietina su:

a) EIB skolinimo operacijomis ir (arba) MFP, ir (arba) Euratomo paskolomis, suteiktomis prieš stojimą į ES;

b) pagal MB priemonę suteiktomis paskolomis ir

c) pagal EFSM suteiktomis paskolomis.

2 lentelė. Valstybės narės eilės tvarka pagal didžiausią riziką, kuriai teikiama Biudžeto garantija per 2012 m. antrąjį pusmetį (mln. EUR)

Eilės Nr. || Šalis || Paskolos || Didžiausia rizika || Šaliai tenkanti visos valstybių narių (VN) rizikos dalis || Šaliai tenkanti visos rizikos (VN ir ne VN) dalis

1 || Portugalija || c || 207,6 || 25,9 % || 11,1 %

2 || Airija || c || 192,7 || 24,0 % || 10,3 %

3 || Rumunija || a + b || 160,4 || 20,0 % || 8,6 %

4 || Vengrija || a + b || 79,0 || 9,9 % || 4,2 %

5 || Bulgarija || a || 43,4 || 5,4 % || 2,3 %

6 || Lenkija || a || 40,2 || 5,0 % || 2,2 %

7 || Čekija || a || 35,1 || 4,6 % || 1,9 %

8 || Slovakija || a || 22,1 || 2,8 % || 1,2 %

9 || Latvija || a + b || 8,5 || 1,1 % || 0,5 %

10 || Slovėnija || a || 5,7 || 0,7 % || 0,3 %

11 || Kipras || a || 3,9 || 0,5 % || 0,2 %

12 || Lietuva || a || 2,6 || 0,3 % || 0,1 %

13 || Malta || a || 0,4 || 0,0 % || 0,0 %

Iš viso || || || 801,5 || 100 % || 42,8 %

4.3.2.     Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika

Iš Fondo garantuojamos trečiosioms šalims suteiktos paskolos su garantija, kurių mokėjimo terminas – iki 2042 m. Iš Fondo bus garantuojama didžiausia su trečiosiomis šalimis susijusi metinė rizika – 1 070 mln. EUR (57 % bendros metinės rizikos).

Toliau išvardytos dešimt (iš 46) šalių, kurių bendra neįvykdytų skolinių įsipareigojimų suma yra didžiausia. Jų skolinių įsipareigojimų suma sudaro 841 mln. EUR arba 78,6 % metinės rizikos, kuriai teikiama Fondo garantija. Šių šalių ekonominė padėtis išanalizuota ir pakomentuota TDD 3 punkte. Kiekvienos šalies lentelėje taip pat nurodytas reitingų agentūrų nustatytas kreditingumas.

Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika sietina su EIB skolinimo operacijomis ir (arba) MFP, ir (arba) Euratomo paskolomis (daugiau informacijos pateikiama TDD A3b ir A4 lentelėse).

3 lentelė. 10 svarbiausių trečiųjų šalių eilės tvarka pagal didžiausią riziką, kuriai teikiama Fondo garantija per 2012 m. antrąjį pusmetį (mln. EUR).

Eilės Nr. || Šalis || Didžiausia rizika || Šaliai tenkanti visos trečiųjų šalių rizikos dalis || Šaliai tenkanti visos rizikos (VN ir ne VN) dalis

1 || Turkija || 249,4 || 23,3 % || 13,3 %

2 || Serbija || 103,1 || 9,6 % || 5,5 %

3 || Tunisas || 96,8 || 9,1 % || 5,2 %

4 || Egiptas || 95,8 || 9,0 % || 5,1 %

5 || Marokas || 93,4 || 8,7 % || 5,0 %

6 || Pietų Afrika || 57,5 || 5,4 % || 3,1 %

7 || Libanas || 48,8 || 4,6 % || 2,6 %

8 || Sirija || 41,5 || 3,9 % || 2,2 %

9 || Bosnija ir Hercegovina || 28,0 || 2,6 % || 1,5 %

10 || Jordanija || 26,8 || 2,5 % || 1,4 %

Iš viso 10 šalių || || 841,1 || 78,6 % || 45,0 %

4.4.        Rizikos raida

Nežinomybė išlieka didelė, nes pasaulyje tęsiasi ekonomikos ir finansų krizė, stabdanti ES ekonomikos atsigavimą ir pasaulinį augimą. Šią nežinomybę dėl ekonomikos atsigavimo kai kuriose trečiosiose šalyse sustiprino ir geopolitinė įtampa tam tikrose pietinėse Viduržemio jūros regiono valstybėse.

· Mokėjimų balanso priemonė

ES vidutinės trukmės finansinė pagalba pagal MB priemonę vėl pradėta teikti 2008 m. lapkričio mėn., siekiant padėti Vengrijai, o vėliau, 2009 m. sausio ir gegužės mėn., Latvijai ir Rumunijai atkurti rinkų pasitikėjimą; bendra visų įsipareigojimų suma – 14,6 mlrd. EUR. 1,2 mlrd. EUR suma išmokėta nebus, nes mokėjimo terminas jau praėjo.

Be jau skirtos 5 mlrd. EUR dydžio mokėjimų balanso pagalbos Rumunijai, 2011 m. gegužės 12 d. Taryba nusprendė skirti šiai šaliai iki 1,4 mlrd. EUR dydžio prevencinę finansinę pagalbą[14], tačiau kol kas jokia lėšų dalis išmokėta nebuvo.

Pagal MB priemonę, kurios bendra viršutinė riba – 50 mlrd. EUR, prireikus dar galima suteikti 37,2 mlrd. EUR MB pagalbos.

· Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM)

Įtampa vyriausybės obligacijų rinkose išliko didelė ir 2012 m. pirmą pusmetį. Obligacijų leidimo sąlygos euro zonos periferijos vyriausybėms išlieka sudėtingos, nepaisant EFSM, papildomai remiamos dvišalėmis paskolomis, ir EFSF veiklos. Per ateinančius mėnesius ir metus ir toliau bus sudėtinga sėkmingai tenkinti išaugusius valstybių narių vyriausybių refinansavimo poreikius.

Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadose nustatyta 60 mlrd. EUR[15] priemonės viršutinė riba, tačiau teisinės ribos yra numatytos Tarybos reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią mokėtina suma neviršija galimos mokėjimų maržos pagal nuosavų išteklių viršutinę ribą[16].

Pagal Tarybos sprendimus skirti Sąjungos finansinę pagalbą Airijai[17] ir Portugalijai[18] Airijai išmokėta 18,4 mlrd. EUR, o Portugalijai – 20,1 mlrd. EUR.

Iš bendros didžiausios 60 mlrd. EUR sumos pagal EFSM 2012 m. birželio 30 d. prireikus dar galima suteikti 21,5 mlrd. EUR pagalbos[19].

· Makrofinansinės pagalbos paskolos

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, sprendimus dėl MFP priima ne vien Taryba – jie priimami laikantis įprastos (bendro sprendimo) teisėkūros procedūros. Siekdama patobulinti sprendimų priėmimo procesą pagal Lisabonos sutartį, 2011 m. liepos 4 d. Komisija priėmė naujo teisės akto – MFP pagrindų reglamento – pasiūlymą[20].

Pagal siūlomą pagrindų reglamentą MFP procedūra supanašėtų su kitų išorės finansavimo priemonių procedūra, pagal kurią Komisija, prižiūrima valstybių narių atstovų komiteto, būtų įgaliota priimti MFP skyrimo sprendimus pagal nagrinėjimo procedūrą, patvirtintą naujomis komiteto procedūros taisyklėmis, įsigaliojusiomis 2011 m. kovo 1 d.[21]. 2012 m. Parlamentas ir Taryba toliau svarstė siūlomą reglamentą, įskaitant MFP sprendimų priėmimo proceso klausimus.

· Euratomo paskolos

Euratomo paskoloms valstybėms narėms arba tam tikroms tas paskolas galinčioms gauti ne valstybėms narėms (Rusijos Federacijai, Armėnijai, Ukrainai) nustatyta 4 mlrd. EUR viršutinė riba; 85 % šios sumos jau panaudota. Likusi suma, siekianti maždaug 600 mln. EUR, galėtų būti panaudota naujiems projektams finansuoti.

· EIB paskolos

Pagal 2007–2013 m. laikotarpio EIB bendrąjį įgaliojimą 2012 m. birželio 30 d. buvo pasirašyta paskolų, kurių bendra suma – 19 998 mln. EUR, iš kurios tą dieną buvo išmokėta 9 626 mln. EUR (žr. TDD A6 lentelę). Daugiau informacijos apie šalis, kurioms taikomi EIB įgaliojimai, rasite TDD A1 ir A2 lentelėse.

Nuo 2011 m. pabaigos Sirijos vyriausybė nevykdo įsipareigojimų mokėti EIB tam tikras palūkanas ir grąžinti paskolas (žr. 5.3 skirsnį toliau).

5.           Įsipareigojimų neįvykdymas, Biudžeto garantijų panaudojimas ir įsiskolinimai

5.1.        Mokėjimai iš grynųjų pinigų išteklių

Kai skolininkas vėluoja sumokėti ES, Komisija naudoja savo grynųjų pinigų išteklius siekdama išvengti vėlavimų ir su skolinimosi operacijų aptarnavimu susijusių išlaidų[22].

5.2.        Mokėjimai iš Biudžeto

Kadangi per 2012 m. pirmą pusmetį valstybių narių įsipareigojimų neįvykdymo atvejų neužregistruota, pagal Biudžeto 01 04 01 straipsnio „Europos Sąjungos garantijos Sąjungos ir Euratomo skolinimo operacijoms ir EIB skolinimo operacijoms“ įrašu p. m. pažymėtas eilutes asignavimų neprašyta.

5.3.        Išorės veiksmų garantijų fondo panaudojimas

Kai paskolos gavėjas vėluoja grąžinti paskolą, kurią trečiosioms šalims suteikė arba kuriai garantiją suteikė ES, kreipiamasi į Fondą su prašymu padengti neįvykdytus įsipareigojimus per tris mėnesius nuo prašymo dienos[23].

Sirijos vyriausybė neįvykdė įsipareigojimų mokėti EIB tam tikras palūkanas ir grąžinti paskolas. Kadangi oficialūs mokėjimo reikalavimai buvo nesėkmingi, 2012 m. gegužės mėn. EIB kreipėsi į Garantijų fondą dėl 15,5 mln. EUR sumos, kuri turėjo būti sumokėta 2011 m. lapkričio ir gruodžio mėn., išmokėjimo. 2012 m. rugpjūčio mėn. ši suma buvo sumokėta iš Garantijų fondo sąskaitos. 2012 m. lapkričio mėn. ir 2013 m. sausio ir vasario mėn. Bankas išsiuntė Fondui dar tris mokėjimo prašymus dėl Sirijos vyriausybės nesumokėtų paskolų – atitinkamai 8,6 mln. EUR, 2,6 mln. EUR ir 15,4 mln. EUR . Šiuo metu Bankas susigrąžino 2,1 mln. EUR. Jeigu padėtis šioje šalyje nepasikeis, manoma, kad kreipimųsi į Fondą bus daugiau.

Su Sirija susijusi visa negrąžinta pagrindinė garantuojamų paskolų dalis siekia 551 mln. EUR, paskutinės paskolos mokėjimo terminas – 2030 m. Remiantis Garantijų susitarimais, ES atlikus mokėjimą pagal ES garantiją, ji įgyvendina EIB teises ir teisės gynimo priemones. Padengtų sumų išieškojimo procesu užsiima EIB.

6.           Išorės veiksmų garantijų fondas

6.1.        Susigrąžintos sumos[24]

2012 m. birželio 30 d. išieškotinų sumų nebuvo, nes nebuvo atlikta mokėjimų.

6.2.        Turtas

2012 m. birželio 30 d. Fondo grynasis turtas[25] buvo 1 839 956 496,39 EUR.

6.3.        Planuojama suma

Fondas turi sukaupti tinkamą sumą (planuojamą sumą), kuri yra 9 % visų negrąžintų pagrindinių paskolų dalių iš visų operacijų, pridėjus sukauptas palūkanas. 2011 m. gruodžio 31 d. Fondo išteklių (1 755,43 mln. EUR) ir negrąžintų pagrindinių paskolų dalių[26] (21 234,34 mln. EUR) santykis, kaip apibrėžta Fondo reglamente, buvo mažesnis negu planuojama suma. Todėl į 2013 m. preliminarų biudžetą įtrauktas 155,66 mln. EUR atidėjinys.

2012 m. vasario mėn. Biudžetas išmokėjo Fondui 260,17 mln. EUR sumą, atidėtą 2012 m. preliminariame biudžeto projekte, pagal Fondo reglamentą (9 % dydžio planuojama suma).

7.           Rizikos vertinimas. Ekonominė ir finansinė trečiųjų šalių, keliančių didžiausią riziką, padėtis

7.1.        Tikslai

Ankstesniuose šios ataskaitos skirsniuose pateikta informacijos apie kiekybinius rizikos, dengiamos iš Biudžeto, aspektus, susijusius su trečiosiomis šalimis. TDD 3 skirsnyje pateikiama trečiųjų šalių, su kuriomis susijusi didžiausia rizika Biudžetui arba kurios naudojasi ES skolinimo priemonėmis (makrofinansine pagalba ir Euratomo paskolomis), makroekonominė analizė.

7.2.        Rizikos vertinimo metodai

TDD pateiktas rizikos vertinimas yra paremtas informacija apie šalių, gavusių paskolas su garantija, ekonominę ir finansinę padėtį, reitingus ir kitus žinomus duomenis. Šiame vertinime neatsižvelgiama į numatomų nuostolių ir numatomų išieškoti sumų įverčius, kurie paprastai būna labai netikslūs.

Šalių rizikos rodikliai, pateikti TDD lentelėse, rodo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos raidą. Ši šalių, su kuriomis susijusi kredito rizika ir rizika Biudžetui (įskaitant makrofinansinę pagalbą ir Euratomo paskolas) 2012 m. birželio 30 d. yra didžiausia, analizė pateikta TDD 3 skirsnyje.

[1]               Ankstesnė 2011 m. gruodžio 31 d. Biudžete numatytų garantijų ataskaita pateikta COM(2012)609 final ir SEC(2012)347 final.

[2]               Makrofinansinė pagalba taip pat gali būti teikiama kaip dotacijos trečiosioms šalims.

[3]               2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (OL L 53, 2002 2 23, p. 1).

[4]               2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 407/2010 (OL L 118, 2010 5 12, p. 1).

[5]               Nuorodos į teisinį pagrindą išvardytos TDD A4 lentelėje.

[6]               2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą (kodifikuota redakcija), toliau – Garantijų fondo reglamentas (OL L 145, 2009 6 10, p. 10).

[7]               Nors apskritai išorės rizika dengiama iš ES biudžeto, Garantijų fondas veikia kaip priemonė ES biudžetui apsaugoti nuo mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos. Išsami Fondo veikimo ataskaita pateikta COM(2012)399 final ir prie jo pridedamame tarnybų darbiniame dokumente SWD(2012)217 final.

[8]               Apie EFSF žr. http://www.efsf.europa.eu.

[9]               Apie ESM žr. http://www.esm.europa.eu.

[10]             Graikijos paskolų priemonė. Ekonomikos ir finansų reikalai. Europos Komisija, http://ec.europa.eu/economy_finance/assistance_eu_ms/greek_loan_facility/index_en.htm.

[11]             Žr. ataskaitos 1 lentelę.

[12]             Ją apskaičiuojant daroma prielaida, kad paskolų, kurių įsipareigojimai neįvykdomi, grąžinimo terminas nepaankstinamas, t. y. atsižvelgiama tik į mokėjimus, kurių terminas yra suėjęs (taip pat žr. ataskaitos 2 ir 3 lenteles ir TDD A2 lentelę).

[13]             Kurią sudaro sumos, mokėtinos paskutinįjį 2012 m. pusmetį (iš bendros mokėtinos sumos 2012 m. birželio 30 d.), darant prielaidą, kad paskolų, kurių įsipareigojimai neįvykdomi, grąžinimo terminas nepaankstinamas (daugiau informacijos pateikiama TDD A2 lentelėje).

[14]             2011 m. gegužės 12 d. Tarybos sprendimas 2011/288/ES dėl ES vidutinės trukmės prevencinės finansinės pagalbos Rumunijai skyrimo (OL L 132, 2011 5 19, p. 15).

[15]             Plg. pranešimą spaudai apie 2010 m. gegužės 9–10 d. neeilinį Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdį (http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/LT/ecofin/121116.pdf).

[16]             2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (OL L 118, 2010 5 12, p. 1).

[17]             2011 m. gruodžio 7 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2011/77/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Airijai (OL L 30, 2011 2 4, p. 348).

[18]             2011 m. gegužės 30 d.  Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai (OL L 159, 2011 6 17, p. 88) ir 2011 m. gegužės 17 d.  Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai klaidų ištaisymas (OL L 178, 2012 7 10, p. 15).

[19]             Dėl papildomos informacijos apie EFSM taip pat žr. Komisijos ataskaitą dėl Europos Sąjungos skolinimosi ir skolinimo veiklos 2011 m., COM(2012) 419.

[20]             COM(2011) 396 galutinis – 2011/0176 (COD), 2011 7 4.

[21]             Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13) ir kuriuo pakeičiamas Tarybos sprendimas 1999/468/EB.

[22]             Žr. 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos bendrijų nuosavų išteklių sistemos, 12 straipsnį (OL L 130, 2000 5 31, p. 1).

[23]             Nuo Fondo įkūrimo 1994 m. jam pateikta reikalavimų dėl įsipareigojimų, kurių bendra suma yra 493 mln. EUR. Išsamiau žr. TDD 2.5.3 skirsnį.

[24]             Nuo įsteigimo 1994 m. bendra Fondo susigrąžintų lėšų suma siekė 576 mln. EUR (įskaitant grąžintą pagrindinę paskolų dalį ir palūkanas, delspinigius už pavėluotus mokėjimus, faktinį valiutos keitimo pelną ir nuostolius).

[25]             Bendras Fondo turtas, atėmus sukauptas mokėtinas sumas (mokesčius EIB ir audito mokesčius).

[26]             Įskaitant sukauptas palūkanas.