KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

ES maisto priemonės įgyvendinimo galutinė ataskaita

Akronimų sąrašas

AFSI AGIR AU-IBAR DEVCO GD DFP EPF ES FSTP JT JTALDG JTPDO MŽŪO NVO NVV PB PMP PSNP SHARE SWD ŠSD/RSD TŽŪPF || Akvilos aprūpinimo maistu iniciatyva (angl. L’Aquila Food Security Initiative) Sahelio atsparumo didinimo partnerystė Afrikos Sąjungos Afrikos šalių gyvūnų išteklių biuras (angl. African Union Interafrican Bureau for Animal Resources) Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinis direktoratas – EuropeAid Daugiametė finansinė programa Europos plėtros fondas Europos Sąjunga Teminė aprūpinimo maistu saugumo programa (angl. Food Security Thematic Programme) Jungtinės Tautos Jungtinių Tautų aukšto lygio darbo grupė Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo organizacija Maisto ir žemės ūkio organizacija Nevyriausybinė organizacija Nevalstybinis veikėjas Pasaulio bankas Pasaulio maisto programa Minimalios socialinės apsaugos sistema gamybiniams ištekliams apsaugoti (angl. Productive Safety Net Programme) Somalio pusiasalio atsparumo didinimas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas Šalies ir (arba) regioninis strategijos dokumentas Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas

1.           Įžanga

Ilgą laiką maisto kainos mažėjo, o 2008 m. pagrindinių maisto produktų kainos smarkiai išaugo. Todėl per 100 mln. žmonių besivystančiose šalyse patyrė badą. Dėl didelių ir svyruojančių maisto kainų paaštrėjo maisto stygiaus problema, labiausiai palietusi pažeidžiamiausius asmenis, ir keliose šalyse kilo riaušių dėl maisto.

2008 m. liepos mėn. vykusiame Didžiojo aštuoneto aukščiausio lygio susitikime Komisija pranešė apie ketinimą sukurti 1 mlrd. EUR vertės maisto priemonę, kuria plačiu mastu būtų šalinami maisto kainų krizės padariniai, nes tuometinės ES priemonės[1] turėjo būti sustiprintos, kad būtų atsižvelgta į poreikius, atsiradusius dėl tokio ekonominio sukrėtimo. 2008 m. gruodžio 16 d. sukurta maisto priemonė, kuria siekiama numatyti greito reagavimo į staigiai kylančias ir svyruojančias maisto produktų kainas besivystančiose šalyse veiksmus.

ES maisto priemonė buvo pirma svarbiausia reagavimo į maisto krizę finansinė priemonė, padėjusi stiprinti JT ir Didžiojo aštuoneto veiksmų tarptautinį koordinavimą. Didžioji dalis pagal maisto priemonę skirtų lėšų papildė 3,9 mlrd. USD vertės Komisijos įnašą, skirtą Akvilos aprūpinimo maistu iniciatyvai. Pagal šią 2009 m. liepos mėn. Didžiojo aštuoneto šalių vadovų paskelbtą 22 mlrd. USD vertės iniciatyvą trejus metus remiamas tvarus žemės ūkis ir aprūpinimas maistu besivystančiose šalyse. Atsižvelgdama į šiuos įsipareigojimus, ES neseniai pradėjo vykdyti dvi naujas iniciatyvas, kuriomis siekiama reaguoti į didelio masto maisto krizes Somalio pusiasalyje ir Sahelyje (SHARE[2] ir AGIR[3]). Be to, Komisija patvirtino naują politikos programą, kuria siekiama stiprinti pažeidžiamiausių gyventojų ir bendruomenių atsparumą ateities krizėms[4].

Trejų metų trukmės (2009–2011 m.) ES maisto priemonės svarbiausias tikslas – teikti pagalbą laikotarpiu, kai nebeteikiama pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, o vidutinės ir ilgalaikės trukmės pagalba dar nėra teikiama. Siekta šių tikslų:

· skatinti pasiūlos remtinų šalių ir regionų žemės ūkio sektoriuje didinimą;

· sušvelninti neigiamą svyruojančių maisto kainų poveikį vietos gyventojams, atsižvelgiant į visuotinius aprūpinimo maistu tikslus, įskaitant JT mitybos reikalavimų standartus ir

· stiprinti žemės ūkio sektoriaus gamybos pajėgumus ir valdymą, kad būtų užtikrintas didesnis intervencijų tvarumas.

Atsižvelgiant į šiuos tikslus, finansavimo reikalavimus atitiko trijų kategorijų priemonės: priemonės, skirtos gerinti galimybes gauti žemės ūkio gamybai reikalingų žaliavų ir pasinaudoti atitinkamomis paslaugomis; minimalios socialinės apsaugos sistemos priemonės ir kitos nedidelio masto priemonės, kuriomis siekiama didinti gamybą, atsižvelgiant į šalies poreikius.

Šioje ataskaitoje apžvelgiamos įvairios įgyvendinimo priemonės, pasiekti rezultatai, tikėtinas poveikis ir įgyta patirtis, taip pat pateikiama rekomendacijų, kad būtų tobulinamos dabartinės ir būsimos ES aprūpinimo maistu programos.

Prie šio komunikato pridedamas tarnybų darbinis dokumentas (SWD), kuriame išsamiau apžvelgtos taikytos priemonės ir jų trumpalaikis poveikis[5].

2.           Programavimas ir įgyvendinimas

2009 m. kovo mėn. Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija pateikė bendrą maisto priemonės įgyvendinimo planą, kuriame pateiktas remtinų šalių sąrašas ir už įgyvendinimą atsakingų reikalavimus atitinkančių subjektų pasiskirstymas. Plane nurodytas šalims skirtų lėšų orientacinis paskirstymas: i) 920 mln. EUR būtų skirta 50 šalių, atrinktoms pagal orientacinius kriterijus, ii) 60 mln. EUR būtų skirta regioninio lygmens veiksmams Afrikoje ir iii) 20 mln. EUR būtų skirta paramos priemonėms.

Visos šios lėšos buvo skirtos iki 2010 m. gegužės mėn. Spartų patvirtinimo procesą lėmė tai, kad Komisija sukūrė darbo grupę, buvo laikomasi skubos tvarkos, o Europos Parlamentas sutiko, kad laikotarpis, per kurį jis turi teisę tikrinti, būtų trumpesnis.

Nors didžioji dauguma veiksmų buvo įgyvendinti pagal planą, įgyvendinimo laikotarpiu padaryta bendro plano pakeitimų, kurių vertė – 5,2 proc. ES maisto priemonės biudžeto[6]. Priemonė negalėjo būti taikoma Komoruose; kelioms šalims skirtos lėšos sumažintos (pvz., Madagaskarui, Gvinėjai, San Tomei ir Prinsipei), arba padidintos (pvz., Zambijai). Paramos biudžetui programos negalėjo būti įgyvendinamos, kaip buvo numatyta iš pradžių[7], tačiau palyginti su pradiniais planais, daugiau paramos teikta pasitelkus NVO ir ES valstybių narių agentūras.

Didžioji dalis veiksmų užbaigta 2011 m. Tačiau kelios intervencijos užbaigtos tik 2012 m. pirmąjį pusmetį[8]. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. pagal ES maisto priemonę sudaryta[9] iš viso 179 sutartys ir susitarimai dėl 232 projektų. DEVCO GD centralizuotai valdė paramos biudžetui veiksmus ir su tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis įgyvendinamus projektus ir paramos priemones, o ES delegacijoms 2010 m. sausio mėn. buvo perduota atsakomybė už projektų su NVO ir valstybių narių agentūromis įgyvendinimą. Komisija išmokėjo beveik 100 proc. visos 983,7 mln. EUR sumos (išskyrus paramos priemones). Tokio rezultato pavyko pasiekti dėl to, kad buvo laikomasi skubos tvarkos, buvo užtikrintas nuodugnus stebėjimas ir lanksčiai perskirstytos lėšos.

Reglamente numatyta, kad paramos priemonėms, įskaitant laikinųjų darbuotojų įdarbinimą ES delegacijose, stebėjimą, auditą, vertinimą, tyrimus, konferencijas ir techninę pagalbą, daugiausia gali būti skirta 2 proc. ES maisto priemonės biudžeto (t. y. daugiausia 20 mln. EUR). Šioms priemonėms panaudota 17,3 mln. EUR. Be taikytų paramos priemonių, iniciatyvai kurti Komisija būstinių lygmeniu perkėlė dešimt etatų.

3.           Stebėjimas, auditas ir vertinimas

Maisto priemonės įgyvendinimas nuodugniai stebėtas: 176 projektai (per 75 proc. maisto priemonės projektų) stebėti laikantis į rezultatus orientuotos priežiūros (ROP) požiūrio ir išorės ekspertai parengė 236 stebėjimo ataskaitas, kurias išanalizavo Komisijos darbuotojai Briuselyje ir ES delegacijose bei su rezultatais (daugeliu atvejų) supažindino ir įgyvendinti padėjusius partnerius, ir vietos valdžios institucijas.

Projektų vertinimai buvo geri: 70 proc. projektų rezultatai įvertinti labai gerai ir gerai, 23 proc. projektų įvertinti kaip problematiški ir tik 7 proc. projektų įvertinti kaip labai problematiški[10]. Šie rezultatai panašūs į vidutinius ES projektų, vertintų 2011 m., ROP rezultatus[11]. Antra stebėjimo misija dažnai buvo rengiama vėlesniu projekto įgyvendinimo etapu, kad būtų įvertinta pažanga siekiant rezultatų ir atsižvelgta į rekomendacijas.

Be to, reguliarias pažangos ataskaitas ir konkrečias galutines ataskaitas teikė projektus įgyvendinti padedantys partneriai[12], su kuriais rengti vizitai vietoje ir reguliarūs koordinavimo susitikimai. Įvairi informacija, gauta atliekant stebėjimą, įtraukta į bendrą valdymo suvestinę – interaktyvią priemonę, naudojamą realiuoju laiku Komisijoje ir ES delegacijose atnaujinant informaciją, gautą atliekant stebėjimą.

Nepriklausomi vertinimai atlikti trimis lygmenimis: i) projektų lygmeniu – vertinant tarptautinių organizacijų, NVO ir valstybių narių įgyvendinamus projektus, ii) projektus įgyvendinti padedančių partnerių lygmeniu (pvz., Maisto ir žemės ūkio organizacija[13], Afrikos Sąjungos Afrikos šalių gyvūnų išteklių biuras) ir iii) bendru lygmeniu – vertinant ES maisto priemonę[14]. Galutinis ES maisto priemonės vertinimas atliktas 2011–2012 m. laikantis Komisijos vertinimo metodikos. Jame prieita prie išvados, kad Komisija efektyviai ir veiksmingai įgyvendino maisto priemonę, kad intervencijos buvo tinkamos ir projektų poveikis pagalbos gavėjams buvo akivaizdžiai teigiamas. Tačiau poveikis būtų buvęs didesnis, jeigu įgyvendinimo laikotarpis būtų buvęs ilgesnis, o geografinė aprėptis – siauresnė. Tačiau neseniai Audito Rūmų paskelbtoje specialioje ataskaitoje „Europos Sąjungos paramos vystymuisi, skirtos aprūpinti maistu, veiksmingumas Užsachario Afrikoje“ rekomenduojama, kad ES turėtų išnagrinėti galimybę sukurti nuolatinį finansavimo instrumentą, kurio gali prireikti būsimų maisto krizių besivystančiose šalyse pasekmėms likviduoti[15].

4.           rezultatai ir tikėtinas poveikis

Nepaisant trumpo įgyvendinimo laikotarpio, pagal maisto priemonę pagalba suteikta 59 mln. tiesioginių pagalbos gavėjų ir 93 mln. netiesioginių pagalbos gavėjų, kurių dauguma – smulkūs ūkininkai ir jų šeimos[16]. Intervencijos pritaikytos prie šalių partnerių politikos bei prioritetų ir įgyvendintos užtikrinant koordinavimą, papildomumą ir suderinamumą su tokiomis ES aprūpinimo maisto priemonėmis, kaip teminė aprūpinimo maistu saugumo programa, ES valstybių narių ir kitų paramos teikėjų programos.

Daugiau kaip 65 proc. intervencijų atvejų išplėstos jau vykdomos operacijos ir, tinkamais ir įmanomais atvejais, papildomas finansavimas skirtas pasinaudojant esamomis įgyvendinimo struktūromis. Taip buvo galima sparčiai imtis veiksmų per trumpą maisto priemonės įgyvendinimo laikotarpį. Per JT agentūras teikta beveik 60 proc. finansavimo pagal maisto priemonę, kuri sukurta kaip JT aukšto lygio darbo grupės koordinuojamų tarptautinių veiksmų, kuriais siekiama reaguoti į maisto kainų krizę, dalis.

Dėl plačios agentūrų geografinės aprėpties vietos lygmeniu buvo galima laiku imtis pritaikytų veiksmų ir taip užtikrintas didelis maisto priemonės matomumas pagalbą gaunančiose šalyse. Maisto priemonė taip pat padėjo sustiprinti Komisijos partnerystės ryšius su Romoje įsteigtomis JT agentūromis[17], o tai paskatino pasirašyti ketinimų pareiškimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant aprūpinimo maistu ir mitybos srities programas[18]. Intervencijas taip pat įgyvendino daugiau kaip 425 nevalstybiniai veikėjai, daugiausia veikiantys vietos ir šalių lygmeniu. Su daugiau kaip dviem trečdaliais tokių subjektų sutartis sudarė JT agentūros, o su 124 subjektais pagal kvietimus teikti paraiškas sutartis sudarė Komisija.

Pagrindiniai reglamente nustatytų trijų skirtingų maisto priemonės intervencijų laimėjimai, rezultatai ir trumpalaikis poveikis apžvelgiami toliau.

4.1.        Priemonės, skirtos gerinti galimybes gauti žemės ūkio gamybai reikalingų žaliavų ir pasinaudoti atitinkamomis paslaugomis

Daugumos (62 proc.) maisto priemonės intervencijų tikslas – pagerinti smulkių ūkininkų žemės ūkio gamybą ir (arba) galimybes gauti jai reikalingų žaliavų. Didžiausias Maisto ir žemės ūkio organizacijos ir NVO įgyvendintų projektų elementas – žemės ūkio gamybai reikalingų žaliavų platinimas. Remtiniems ūkininkams išdalyta 124 600 tonų sertifikuotų ir patobulintų sėklų ir 950 000 tonų trąšų. Svarbiausias uždavinys šioje srityje – tenkinti su žemės ūkio kalendoriumi susijusius reikalavimus, nepaisant privalomų viešojo pirkimų procedūrų ir ribotos pasiūlos vietos rinkoje. Kaip nurodė projektus įgyvendinti padedantys partneriai, įvairūs projektai padėjo vidutiniškai 50 proc. (nuo 20 proc. iki 100 proc.) padidinti žemės ūkio gamybą ir vidutiniškai beveik 290 EUR (nuo 40 EUR iki 2100 EUR) padidinti namų ūkio metines pajamas.

Gvatemaloje MŽŪO ir PMP bendrais veiksmais stiprintas 14 000 smulkių ūkininkų žemės ūkio našumas ir prekybos pajėgumas. Alta Verapaze kukurūzų augintojų našumas išaugo nuo 2,1 tonos iš hektaro iki vidutiniškai 3,5 tonos iš hektaro. Dėl tinkamai organizuotos veiklos ir atitikties tarptautiniams kokybės standartams namų ūkių produkcijos perviršis vidutiniškai buvo 20 proc.

Gamybos apimtis taip pat išaugo įgyvendinant galvijų augintojams skirtus projektus, pagal kuriuos jie įsigijo iš viso 834 000 gyvūnų (galvijų, ožkų, kiaulių ir vištų). Didesnė žemės ūkio mechanizacija teigiamai paveikė našumą (pvz., Zambijoje vietoj sunkių plūgų sunkių pradėjus naudoti lengvesnę sėjimo įrangą paskatinta lyčių lygybė, nes sodinimo ir ravėjimo darbus paprastai atlieka moterys); pradėjus skiepyti gyvulius sumažėjo jų mirtingumas.

Afrikos Sąjungos Afrikos šalių gyvūnų išteklių biuras 28 Užsachario Afrikos šalyse įgyvendino projektą Apleistų gyvūnų ligų kontrolei Afrikoje skirti skiepai (angl. Vaccines for the Control of Neglected Anima Diseases in Africa). Nuo 4 užkrečiamų ligų paskiepyta iš viso 44,6 mln. galvijų ir taip tikslinėse vietovėse labai smarkiai sumažinta šių ligų atvejų. Dėl skiepų sustiprėjus galvijų imunitetui jų augintojai (visų pirma smulkūs ūkininkai, kurie neišgalėdavo įsigyti skiepų) galėjo išlaikyti savo gyvulius, parduoti prieauglį ir padengti namų ūkio ir nenumatytas išlaidas.

Pagal projektą buvo teikiama įranga ir modernizuojami skiepus gaminančių laboratorijų įrenginiai, taip pat buvo rengti mokymai veterinarijos tarnybų pajėgumams stiprinti – tai leido pagerinti gamybos pajėgumus (kai kuriais atvejais 100 proc.) ir atrinktų skiepų kokybę.

Pagal projektus platinant sėklas, trąšas ir galvijus, ūkininkai taip pat aprūpinti ir įrankiais, skiepais ir žemės ūkio technika. Pagalbos gavėjams suteikta per 88 000 technikos ir derliaus tvarkymo įrenginių vienetų. Partnerystės ryšiai su privačiuoju sektoriumi, visų pirma pasitelkiant vietos lygmens žemės ūkio produktų prekybininkus, ne tik padėjo padidinti žaliavų prieinamumą ir apyvartą, bet ir paskatino vietos ekonomiką. Įgyvendinant tam tikrus projektus įvairinta gamyba (pvz., sodininkystė Bangladeše, nedidelių gyvūnų ūkiai Tanzanijoje, žuvininkystės tvenkiniai, paprastųjų bananų ar daržovių gamyba nedideliu mastu Haityje), todėl pagalbos gavėjai gavo įvairesnio maisto. Be to, projektais skatinta rinkai skirta gamyba – taip namų ūkiai, besiverčiantys natūriniu ūkininkavimu, turėjo galimybę šiek tiek užsidirbti.

Etiopijoje įgyvendinus projektą Self Help Africa 17 500 namų ūkių išdalyta 606 tonos patobulintų sėklų, 29 tonos pašarų, 278 000 vienetų gyvūnams skirtų vaistų (antibiotikai ir antihelmintinės medžiagos), technikos (sėklų valymo įranga, drėkinimo siurbliai, pieno perdirbimui skirta įranga) ir pastačius 16 sėklų parduotuvių, žemės ūkio gamyba išaugo 35 proc. Todėl išaugo pagalbos gavėjų metinės pajamos (nuo maždaug 290 EUR iki 1 500 EUR).

Veiksmais siekta stiprinti pajėgumus, kad būtų užtikrintas tvarus žemės ūkio gamybos augimas. Pajėgumų stiprinimo veiksmai buvo susiję su įvairia veikla, įskaitant ūkininkams rengiamus mokymus ūkininkavimo ir drėkinimo metodų temomis; taip pat sustiprinti vietos ūkininkų grupių ir gamintojų asociacijų pajėgumai. Be to, mokymai buvo skirti ne tik ūkininkams, bet ir valdžios pareigūnams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams. Beveik 2,5 mln. žmonių dalyvavo įvairiuose mokymuose. Pažintinė veikla, pvz., ūkininkams skirti praktiniai užsiėmimai ir kaimo plėtros projektų rengėjų veikla, buvo veiksmingos konsultavimo priemonės: ūkiuose rengti mokomieji užsiėmimai, kurių tikslas – tvarios gamybos plėtimas, geri ūkininkavimo metodai, taususis žemės ūkis, dirvožemio derlingumo priežiūra, nedidelės apimties drėkinimo sistemos, pasėlių įvairinimas ir t. t.

Pagerinus galimybes gauti žemės ūkio gamybai reikalingų žaliavų ir paskatinus laikytis tausiojo žemės ūkio principų, Zambijoje išaugo maisto gamyba. Surengus ūkininkams skirtus praktinius užsiėmimus 400 konsultantų perdavė turimas su tausiu žemės ūkiu susijusias žinias 28 pavyzdiniams ūkininkams, kurie savo ruožtu konsultavo kitus 15 dalyvaujančių ūkininkų. Taip žinių įgijo beveik 180 000 ūkininkų.

Skleidžiant informaciją apie tausiojo žemės ūkio principus vidutiniškai 30 proc. išaugo kukurūzų gamyba: nuo 2 tonų iš hektaro iki 2,6 tonų iš hektaro. Be 16,9 mln. EUR projektui pagal maisto priemonę skirtų lėšų, iš Europos plėtros fondo numatyta skirti papildomus 11,1 mln. EUR, kad šalyje būtų skatinami tausaus žemės ūkio metodai.

4.2.        Minimalios socialinės apsaugos sistemos priemonės ir mitybos srities intervencijos

Mokamo darbo projektai, maistas už darbą ir kuponų programos, įgyvendinami pagal su minimalios socialinės apsaugos sistema susijusias intervencijas, kurių vertė – maždaug 138 mln. EUR, padėjo pagalbos gavėjams įveikti didelių maisto kainų padarinius. Skurstantys kaimo vietovių (ir kartais miestų) gyventojai pasinaudojo minimalios socialinės apsaugos sistemos priemonėmis (pvz., Etiopijoje sukurta minimalios socialinės apsaugos sistema gamybiniams ištekliams apsaugoti) ir mokamo darbo projektais arba maistas už darbą programomis (pvz., Siera Leonėje, Pakistane). Minimalios socialinės apsaugos sistemos priemones įgyvendino partneriai, turintys patirties grynųjų pinigų arba maisto platinimo srityje, pvz., Pasaulio bankas, Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo organizacija ir Pasaulio maisto programa, taip pat NVO, kurios joms skirtą vieną ketvirtadalį lėšų (57 mln. EUR) panaudojo mokamo darbo programoms finansuoti.

Daugeliu atvejų papildomos pajamos už darbą padėjo pagalbos gavėjams įveikti maisto kainų krizę ir, keliais atvejais, gaivalines nelaimes, nuo kurių jie nukentėjo per maisto priemonės įgyvendinimo laikotarpį (sausros, potvyniai). Be to, tai padėjo stiprinti skurdžiausių gyventojų atsparumą ir paskatino juos neparduoti ekonominę veiklą skatinančių išteklių (gyvūnų, smulkios technikos), todėl pasibaigus krizei namų ūkiai galėjo pagerinti savo padėtį.

Bangladeše maisto už darbą ir mokamo darbo programomis pasinaudojo 607 000 žmonių: 121 000 socialiai remtinų ir bežemių žemės ūkio darbininkų buvo laikinai įdarbinti per nederlingą laikotarpį; pastatyti arba atstatyti 989 potvyniams atsparūs žemės ūkio objektai, įskaitant pylimus, privažiuojamuosius kelius, kultivuojamą žemę ir daigynus, drėkinimo sistemas, kad būtų apsaugoti 1,7 mln. žmonių.

Labai ypatingais atvejais pažeidžiamiausi asmenys aprūpinti maistu pagal maisto už darbą programą ir teikiant pagalbą maistu. Pvz., JTPDA okupuotoje Palestinos teritorijoje išdalijo 34 500 tonų maisto, o pagal Pasaulio maisto programą išdalyta 96 000 tonų maisto šalyse, kuriose jo labai trūksta (pvz., Pakistane, Bangladeše ir Gvatemaloje).

Daugiau kaip trečdalis (37 proc.) įgyvendinamų projektų buvo susiję su maistu. Maisto priemonė padėjo pagerinti pažeidžiamiausių gyventojų, visų pirma vaikų, mitybą. Siekiant sušvelninti maisto kainų krizės poveikį, kelios intervencijos buvo skirtos jaunesnių kaip 6 metų vaikams, besilaukiančioms ir krūtimi maitinančioms moterims. Pvz., Nigeryje, Malyje ir Liberijoje išdalyta per 25 000 tonų maistingų maisto produktų ir milijonai vitaminų pakuočių, o 141 000 pagalbos gavėjų, daugiausia motinos, medicinos darbuotojai ir pagalbinis medicinos personalas išklausė mokymų mitybos gerinimo tema.

Malyje daugiau kaip 11 mln. 6–59 mėnesių amžiaus vaikų papildomai gavo vitamino A; Nigeryje surengtos motinų informuotumo didinimo neprievalgio prevencijos tema kampanijos, kurios buvo naudingos 1 300 000 vaikų. Gvatemaloje 100 000 6–36 mėnesių amžiaus vaikų ir 50 000 besilaukiančių ir krūtimi maitinančių moterų gavo papildomų maisto davinių, o 8 000 natūriniu ūkininkavimu besiverčiantys ūkininkai gavo maisto davinių už dalyvavimą mokymo programose.

4.3.        Kitos nedidelio masto priemonės, kuriomis siekta didinti žemės ūkio gamybą

Daugeliui projektų buvo būdingi kiti elementai, kuriais siekta gerinti gamybą, pvz., spręsti po derliaus nuėmimo patiriamų nuostolių, vandens išteklių, tausaus žemės ūkio ar galimybių patekti į rinkas problemas. Iš viso atkurta 315 350 ha žemės ūkio naudmenų būklė arba sukurtos jų drėkinimo sistemos, atstatyta arba pastatyta 13 656 dambų, užtvankų ir nedidelių užtvankų, taip pat sutvarkyta arba nutiesta per 10 600 km kelių (daugiausia privažiavimo keliai). Be to, pagal kitas nedidelio masto priemones teikti mikrokreditai, statyti sėklų centrai ir mokslinių tyrimų laboratorijos.

Šiaurės Afganistane 4 880 šeimų dalyvavo mokamo darbo programose, pagal kurias vykdyta su infrastruktūra ir vandens tiekimu susijusi veikla: pastatyta arba sutvarkyta 107 km kelių, 1 057 km drėkinimo kanalų; paruošta 3 164 ha kultivuojamos žemės, taip pagerintas žemės ūkio našumas ir galimybės pasiekti kaimus ir turgus, visų pirma žiemą. 218 000 žmonių gali naudotis atstatyta arba naujai pastatyta infrastruktūra ir apsaugos nuo potvynių priemonėmis, o 6 500 šeimų tiekiamas saugus geriamas vanduo.

Veikla taip pat vykdyta kitose įvairiose srityse, pvz., žuvininkystės (Kambodžoje, Filipinuose, Gvinėjoje, Mozambike), urbanistinio žemės ūkio (Kenijoje), paramos politikos programai (Nepale), sėklų dauginimo (Burkina Faso, Nigeryje, Nepale, Mozambike) arba tausaus žemės ūkio srityse (Zambijoje).

Maisto priemonė turėjo teigiamos įtakos daugiau kaip 59 mln. tiesioginių pagalbos gavėjų gyvenimams: paskatinta tvari smulkių ūkininkų žemės ūkio gamyba, sumažinti po derliaus nuėmimo patiriami nuostoliai ir lengvinamas patekimas į rinkas. Intervencijos padėjo sustiprinti smulkių ūkininkų pajėgumus valdyti žemės, galvijų ir vandens išteklius, taip padidintos pajamos ir paįvairinti pajamų šaltiniai. Be to, maisto priemonė padėjo pagerinti galimybes gauti maisto ir pažeidžiamiausių žmonių, visų pirma moterų ir vaikų, maistą ir mitybą.

5.           SVARBIAUSIA ĮGYTA PATIRTIS IR REKOMENDACIJOS

Įgyta patirtis

1.           ES įrodė galinti sukurti ir veiksmingai įgyvendinti 1 mlrd. EUR vertės maisto priemonę. Žengusi šį drąsų žingsnį tvaraus žemės ūkio ir aprūpinimo maistu srityje, ES išsiveržė į paramos teikėjų bendruomenės priešakį. Nuo tada ji užima pirmaujančias pozicijas aprūpinimo maistu srityje, kuri įgyvendinant Akvilos aprūpinimo maistu iniciatyvą ir Didžiojo aštuoneto iniciatyvą dėl Naujojo aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo aljanso tebėra tarptautinės darbotvarkės prioritetas.

2.           Sėkmingą maisto priemonės įgyvendinimą lėmė spartus jos sukūrimas, plati aprėptis, o svarbiausia – įvairios galimybės reaguoti. Svarbus vaidmuo teko atitinkamai Komisijos ir JT sukurtoms dviem specialioms darbo grupėms, kurios sutelkė tinkamas pajėgas ir žinias.

3.           Svarbiausias tikslas buvo sparčiai likviduoti maisto kainų krizės padarinius, o ne priežastis. Tačiau maisto priemonė padėjo sustiprinti skurstančių žmonių ir bendruomenių pasirengimą atsispirti paskesnėms krizėms, o tai buvo naudinga, nes daugelyje Užsachario Afrikos šalių pasikartojo maisto krizės, kurias lėmė įvairūs ir tarpusavyje susiję veiksniai, pvz., skurdas, klimato pokyčiai, didelės ir svyruojančios maisto kainos, spaudimas gamtos ištekliams (įskaitant netinkamas žemės valdymo sistemas), spartūs demografiniai pokyčiai, nestabilus valdymas ir politinis nestabilumas. Be to, pažeidžiamiausi žmonės, visų pirma Sahelyje ir Somalio pusiasalyje, dažniausiai ir skaudžiausiai pajus šių veiksnių poveikį.

4.           Įgyvendinant maisto priemonę daugiausia dėmesio skyrus žemės ūkio gamybai vietos lygmeniu sėkmingai padidinta pasiūla. Tačiau šios priemonės negali pakeisti būtinų šalių partnerių pastangų, kad būtų užtikrinta ilgalaikė parama tvariam žemės ūkiui ir aprūpinimui maistu.

5.           Kartais pasiekti programos tikslų buvo sudėtinga dėl santykinai trumpo įgyvendinimo laikotarpio. Kaip ir iniciatyvų SHARE ir AGIR atveju, būtina stiprinti ryšius tarp trumpalaikių ir vidutinės trukmės bei ilgalaikių intervencijų.

6.           Be to, pagrindinis maisto priemonės intervencijų tikslas – maisto prieinamumas ir galimybės jo gauti. Nors galimybės gauti maisto kelia didelį susirūpinimą, dar svarbesnis uždavinys daugelyje šalių partnerių – užtikrinti galimybes gauti maistingo maisto. Daugiau dėmesio galėjo būti skirta motinų ir vaikų neprievalgio problemai spręsti.

7.           2012 m. beveik 30 mln. pažeidžiamų žmonių Somalio pusiasalyje ir Sahelyje kentėjo dėl krizės padarinių; tai rodo, kad ES turi išlaikyti tvirtus pajėgumus sparčiai veikti. Europos Audito Rūmai ir Parlamentas rekomenduoja, kad Komisija nustatytų galimybes, kaip geriausiai pasinaudoti Finansinio reglamento ir finansinės programos pakeitimais.

Rekomendacijos

ES turėtų didinti paramą tvariam žemės ūkiui ir aprūpinimui maistu. Įgyvendindama 2014–2020 m. geografines programas:

1.           ES turėtų siekti, kad su šalimis partnerėmis palaikant dialogą politikos klausimais daugiausia dėmesio būtų skiriama tvariam žemės ūkiui ir aprūpinimui maistu, ir ES turėtų toliau remti šalių partnerių vykdomą politiką ir prioritetus, kuriais šalinami pagrindiniai maisto krizes sukeliantys veiksniai.

2.           Teikdama pagalbą ES ypatingą dėmesį turėtų skirti maisto stokojančioms šalims. Šiuo tikslu turėtų būti visapusiškai naudojamas Komisijos parengtas „struktūrinis maisto ir mitybos saugumo vertinimas“.

3.           Žmonių, bendruomenių ir šalių partnerių, kuriems kyla didžiausias pavojus, atsparumo didinimas yra svarbiausias ES paramos siekiant maisto ir mitybos saugumo tikslas. Laikydamasi požiūrio į atsparumą, ES turėtų daugiau paramos skirti pažeidžiamumo mažinimui: stiprinti šalių partnerių pajėgumus užkirsti kelią būsimiems sukrėtimams ir jiems pasirengti, taip pat reaguoti į krizes, kai jos ištinka. Tai reiškia, kad turi būti stiprinama nelaimių rizikos mažinimo veikla, visų pirma šalyse partnerėse, kuriose didelė nelaimių tikimybė.

4.           Atsižvelgdama į patirtį, įgytą įgyvendinant maisto priemonę ir iniciatyvas SHARE ir AGIR, ES turėtų pasinaudoti esamomis priemonėmis ir neseniai atsiradusia galimybe kurti patikos fondus, kad teikiant paramą nuo maisto krizių kenčiančioms šalims partnerėms būtų laikomasi struktūrinio požiūrio.

5.           Kai įmanoma turėtų būti naudojamos esamos nacionalinės ir regioninės struktūros ir pajėgumai, o ES veiksmai reaguojant į maisto krizes bus formuojami atsižvelgiant į krizės pobūdį ir aplinkybes. Laikantis tokio požiūrio daug dėmesio bus skirta šalių atsakomybei, bus atsižvelgta į aprūpinimo maistu ir valdymo, valstybių pažeidžiamumo ir taikos stiprinimo tarpusavio ryšius, visų pirma pažeidžiamose šalyse ir regionuose, kur nuolat stinga maisto.

6.           IŠVADA IR TOLESNI VEIKSMAI

Įgyvendindama maisto priemonę, kuri padėjo užtikrinti koordinuotus JT veiksmus, ES galėjo sparčiai ir veiksmingai šalinti 2007–2008 m. maisto kainų krizės padarinius. 1 mlrd. EUR vertės maisto priemonė buvo tiesiogiai naudinga 59 mln. žmonių 49 besivystančiose šalyse.

Taikant šią priemonę padidinta smulkių ūkininkų produkcijos pasiūla, drauge išaugo gamyba ir pajamos. Minimalios socialinės apsaugos sistemos priemonės padėjo sušvelninti išaugusių maisto kainų padarinius, kuriuos patyrė pažeidžiamiausios gyventojų grupės. Kitomis priemonėmis plačiau remta žemės ūkio gamybos bazė. Šioje srityje įgyvendinus maisto priemonę pasiekta gerų rezultatų didinant tvarią žemės ūkio gamybą, mažinant po derliaus nuėmimo patiriamus nuostolius ir lengvinant patekimą į rinką.

Be to, maisto priemonė padėjo užtikrinti, kad tvaraus žemės ūkio plėtojimas ir aprūpinimas maistu taptų pasaulinės vystymosi darbotvarkės prioritetu. Priemonė padėjo užtikrinti, kad tarptautiniu mastu problemoms būtų skiriama daug dėmesio tokiuose forumuose kaip Aprūpinimo maistu pasaulyje komitetas, Didysis aštuonetas ir Didysis dvidešimtukas, pabrėžiant, kad būtina tvariai didinti žemės ūkio gamybą ir našumą, ir užtikrinant, kad būtų stiprinami pasauliniai valdymo mechanizmai, kuriais gerinama informacija apie pasaulines rinkas[19].

Nors iš esmės pasiekta maisto priemonės tikslų, būtina dėti daugiau pastangų sprendžiant maisto stygiaus problemą, visų pirma mažas pajamas gaunančiose šalyse ir šalyse, kuriose didelė nelaimių tikimybė. Remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant maisto priemonę, ES parama tvariam žemės ūkio plėtojimui ir aprūpinimui maistu turėtų būti svarbiausia bendradarbiavimo su šalimis, kuriose nuolat stinga maisto, sritis.

Bendrai rengiant 2014–2020 m. programas, ES delegacijoms nurodyta, kad turi būti užtikrinta, kad būtų atsižvelgta į tvaraus žemės ūkio ir aprūpinimo maistu prioritetus, visų pirma 52 šalyse partnerėse, atrinktose pagal struktūrinius maisto ir mitybos saugumo vertinimus. Į šiuos prioritetus turėtų būti atsižvelgiama ES delegacijų palaikomuose dialoguose politikos klausimais, kuriuose pabrėžiama ilgalaikio poveikio ir atsakomybės[20] svarba, visų pirma ilgalaikio tvarumo požiūriu.

Šiomis aplinkybėmis ES daugiausia dėmesio turėtų skirti šalims, kurioms prasčiausiai sekasi spręsti maisto ir mitybos saugumo problemą, ir naudotis veiksmingiausiais esamais finansavimo mechanizmais, kuriais tvariai mažinamas struktūrinis pažeidžiamumas ir stiprinamas skurdžiausių namų ūkių, šalių ir regionų atsparumas bet kokio pobūdžio būsimoms maisto krizėms.

[1]               Lanksti paramos pažeidžiamiausioms šalims priemonė (500 mln. EUR), Europos plėtros fondo B paketas (185,9 mln. EUR), teminė aprūpinimo maistu saugumo programa (50 mln. EUR) ir Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos (ECHO) GD (210 mln. EUR).

[2]               Somalio pusiasalio atsparumo didinimas (iniciatyva SHARE).

[3]               Sahelio atsparumo didinimo partnerystė (iniciatyva AGIR).

[4]               COM(2012) 586.

[5]               SWD(2013) 107.

[6]               SWD(2013) 107.

[7]               Komoruose, Madagaskare, Nigeryje, Etiopijoje ir Zambijoje paramos biudžetui programos nebuvo tokios svarbios, kaip planuota.

[8]               Dėl perskirtų lėšų sėkmingai įgyvendinamam projektui Zambijoje arba dėl sudėtingų aplinkybių (Malyje, Jemene, Afganistane ir Kirgizijoje) Komisija sutiko iki 2012 m. gruodžio 31 d. pratęsti kelių projektų įgyvendinimo terminą.

[9]               Išskyrus 5,8 mln. EUR vertės projektą su Zambija, dėl kurio sutartis sudaryta 2011 m.

[10]             Galutinė į rezultatus orientuotos priežiūros ataskaita pateikta DEVCO GD interneto svetainėje.

[11]             2012 m. metinė ataskaita dėl Europos Sąjungos vystymosi bei išorės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2011-aisiais metais, SWD(2012) 242 final.

[12]             Bendri ataskaitų duomenys pateikti 4 dalyje „Rezultatai ir tikėtinas poveikis“.

[13]             European Union Food Facility. Foundations for future action. FAO Initial Review of Selected Projects, pateikta adresu http://www.fao.org/fileadmin/user_upload/ISFP/EuFF_web.pdf.

[14]             Galutinis maisto priemonės įgyvendinimo vertinimas, pateikta adresu http://ec.europa.eu/europeaid/what/development-policies/intervention-areas/ruraldev/food_intro_en.htm.

[15]             2012 m. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 1 „Europos Sąjungos paramos vystymuisi, skirtos aprūpinti maistu, veiksmingumas Užsachario Afrikoje“.

[16]             Šis skaičius neapima paramos biudžetui intervencijų ir regioninių organizacijų veiklos.

[17]             MŽŪO, PMP ir TŽŪPF.

[18]             2011 m. birželio 27 d. MŽŪO, PMP ir TŽŪPF ir Komisijos pasirašytas ketinimų pareiškimas dėl bendradarbiavimo įgyvendinant aprūpinimo maistu ir mitybos srities programas.

[19]             Įgyvendinant Didžiojo dvidešimtuko veiksmų planą maisto kainų nestabilumo ir žemės ūkio klausimais, 2011 m. birželio mėn. paskelbta Žemės ūkio rinkos informacinės sistemos (AMIS) iniciatyva, pvz., siekiama didinti pasaulinės rinkos skaidrumą, tobulinti informaciją ir stiprinti politikos koordinavimą. Žr. http://www.amis-outlook.org.

[20]             Remiantis Paryžiaus deklaracija dėl pagalbos veiksmingumo, Akros veiksmų darbotvarke ir ES elgesio kodeksu dėl darbo pasidalijimo.