Įvadas

Besitęsianti ekonomikos ir finansų krizė ES skatina gilias permainas. Krizės poveikiu galima laikyti nacionalinių ekonomikų pertvarką siekiant sukurti pagrindą plėtrai ir konkurencingumui.

Vykdant reformas nacionalinės teisingumo sistemos yra labai svarbios siekiant atkurti pasitikėjimą ir grįžti prie augimo. Veiksminga ir nepriklausoma teisingumo sistema neatsiejama nuo pasitikėjimo ir stabilumo. Nuspėjami, laiku priimami ir vykdytini teismų sprendimai yra svarbi struktūrinė patrauklios verslo aplinkos dalis. Jais sutvirtinamas pasitikėjimas pradedant verslą, vykdant sutartį, apmokant asmeninę skolą ar apsaugant nuosavybę ir ginant kitas teises.

Valstybių narių, kuriose įgyvendinamos ekonominio koregavimo programos[1], patirtis patvirtina, kad teisingumo sistemos veikimo trūkumai spartina neigiamą augimą ir pakerta piliečių bei įmonių pasitikėjimą teisingumo institucijomis. Todėl nacionalinės teismų reformos 2011 m. buvo susietos su šių programų struktūrinių dalių įgyvendinimu.

Europos semestro procese, naujame ES metiniame ekonominės politikos koordinavimo[2] cikle, pirmenybė taip pat teikiama teismų sistemų kokybės gerinimui, jų nepriklausomumo ir veiksmingumo didinimui. 2012 m. nustatytos šešios valstybės narės[3], kurioms yra iškilę su teismų bylų nagrinėjimo trukme ir teismų organizavimu susijusių problemų.

Nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumas yra svarbus ES

Galimybė naudotis veiksminga teisingumo sistema yra esminė teisė, kuria remiantis buvo kuriamos Europos demokratinės valstybės ir kuri įtraukta į visoms valstybėms narėms bendras konstitucines tradicijas. Tai labai svarbu visos ES teisės, ypač ES ekonomikos teisės, kuria skatinamas augimas, veiksmingumui. Pvz., nacionaliniai teismai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ES konkurencijos teisės[4] ir kitų su bendrąja rinka[5] susijusių svarbių ES teisės aktų, ypač elektroninių ryšių[6], intelektinės nuosavybės[7], viešųjų pirkimų[8], aplinkos[9] ar vartotojų apsaugos[10] srityse, įgyvendinimą.

Kiekvieną kartą taikydamas ES teisės aktus nacionalinis teismas veikia kaip „Sąjungos teismas“ ir jis turi užtikrinti visų, t. y. piliečių ir įmonių, jeigu buvo pažeistos ES teisės aktais užtikrinamos jų teisės, veiksmingą teisinę apsaugą. Šios teisės naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis svarba nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (47 straipsnis).

Be veiksmingų teisingumo sistemų taip pat neįmanoma stiprinti abipusio pasitikėjimo, būtino kuriant ir įgyvendinant abipusiu pripažinimu ir bendradarbiavimu grindžiamas ES priemones. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 67 straipsnio 1 dalį Sąjunga yra teisingumo erdvė, kurioje atsižvelgiama į skirtingas valstybių narių teisines sistemas ir tradicijas. Tikima, kad piliečiai, verslas, teisėjai ir valdžios institucijos turi pasitikėti kitos valstybės narės teisingumo sistemos priimtais sprendimais, juos gerbti, pripažinti ar vykdyti.

Nacionalinių teisingumo sistemų trūkumai gali būti žalingi ne tik konkrečiai valstybei narei, tačiau jie gali daryti poveikį bendrosios rinkos veikimui ir apskritai visai ES.

Sistemingos peržiūros būtinybė

2013 m.[11] metinėje augimo apžvalgoje Europos Komisija pabrėžė nacionalinių teismų sistemų kokybės, nepriklausomumo ir veiksmingumo didinimo svarbą. Prieš parengiant konkrečiai šaliai skirtas šios srities rekomendacijas būtina sistemingai peržiūrėti visų valstybių narių teisingumo sistemų veikimą, nes tik taip įmanoma išsamiai atsižvelgti į skirtingas nacionalines teisės tradicijas. Siekiant paremti teisingumo reformas, pradėtas norint užtikrinti atnaujintą augimą, būtini objektyvūs, patikimi ir palyginamieji duomenys.

1. Kas yra ES teisingumo rezultatų suvestinė?

ES teisingumo rezultatų suvestine (toliau – „rezultatų suvestinė“) siekiama ES ir valstybėms narėms padėti užtikrinti veiksmingesnį teisingumą ir šiuo tikslu pateikti objektyvius, patikimus ir palyginamuosius duomenis apie visų valstybių narių teisingumo sistemų veikimą. Veiksmingos teisingumo sistemos pagrindinės sudedamosios dalys yra kokybė, nepriklausomumas ir veiksmingumas. Pateikiant informaciją apie šias sudedamąsias dalis visose valstybėse narėse prisidedama nustatant galimus trūkumus ir tinkamus pavyzdžius bei remiama teisingumo politikos plėtra nacionaliniu ir ES lygiu.

Pagrindiniai rezultatų suvestinės bruožai:

– ji yra visas valstybes nares aprėpianti lyginamoji priemonė[12]. Kad ir koks būtų nacionalinės teisingumo sistemos modelis ar šią sistemą pagrindžianti teisės tradicija, savalaikiškumas, nepriklausomumas, prieinamumas atsižvelgiant į išlaidas ir lengva prieiga laikytini keliais esminiais rodikliais, apibūdinančiais veiksmingą teisingumo sistemą. Nors rezultatų suvestinėje pateikiamas tam tikrų rodiklių palyginimas, tačiau ją taikant nesiekiama nurodyti bendrą vieningą skirstymą ar rekomenduoti kokią nors vieną konkrečią teisingumo sistemą;

– rezultatų suvestinėje siekiama apibūdinti nacionalinių teisingumo sistemų veikimo tam tikrą laiką kryptis. 2013 m. rezultatų suvestinėje pirmą kartą buvo pateikti duomenys ir juos nebūtina sieti su tam tikrose valstybėse narės vykdomų reformų poveikiu.[13] Rezultatų suvestinė yra reguliari priemonė, todėl minėtas poveikis bus apibūdinamas būsimose rezultatų suvestinėse;

– rezultatų suvestinė nėra privalomoji priemonė, taikytina siekiant užtikrinti atvirą dialogą su valstybėmis narėmis, siekiančiomis padėti valstybėms narėms ir ES institucijoms apibrėžti geresnę teisingumo politiką. Ji praverčia nustatant ypatingo dėmesio vertus klausimus. Atsižvelgiant į rodiklius atskleistas mažas veiksmingumas skatina išsamiau nagrinėti priežastis, dėl kurių gautas šis rezultatas, ir, jeigu būtina, imtis atitinkamų reformų, tačiau atsimenant, kad duomenų palyginamumas gali būti ribotas dėl procedūrų ir teisinių sistemų skirtumų;

– ji laikytina plėtojamąja priemone, kuri laipsniškai imama taikyti atitinkamose srityse, aprėpia rodiklius ir metodiką siekiant nustatyti esminius veiksmingos teisingumo sistemos parametrus; bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis rezultatų suvestinę būtų galima laipsniškai pradėti taikyti kitoms teisingumo sistemos sritims ir kitoms „teisingumo grandinės“ sudedamosioms dalims, kurias naudojant asmeniui ar bendrovei turi būti užtikrinamas veiksmingas teisingumas (pvz., nuo pradinio patekimo į teisingumo sistemą etapo iki sprendimo vykdymo galutinio etapo).

Nacionalinės teisingumo sistemos turi didelę įtaką ekonomikai, todėl 2013 m. rezultatų suvestinės taikymo sritis pirmiausiai aprėpia verslo ir investavimo sąlygas gerinančius teisingumo sistemos parametrus. Taikant rezultatų suvestinę nagrinėjami nebaudžiamųjų bylų veiksmingumo rodikliai ir ypač teisme nagrinėtinų civilinių ir komercinių bylų, kurios svarbios sprendžiant komercinius ginčus, ir administracinių bylų rodikliai. Administracinė teisena turi didelę įtaką verslo aplinkai, pvz., dėl licencijų išdavimo ar ginčuose su mokesčių administratoriumi ar nacionalinėmis reguliavimo institucijomis.

Rengiant šią rezultatų suvestinę Europos Komisija paprašė Europos Tarybos Teisingumo veiksmingumo vertinimo komisijos (CEPEJ) surinkti duomenis ir atlikti analizę.[14] Rengdama šią rezultatų suvestinę Europos Komisija naudojo pagrindinius ir tinkamiausius duomenis. Rezultatų suvestinėje taip pat naudojami kitų šaltinių duomenys, pvz., Pasaulio banko, Pasaulio ekonomikos forumo ir Pasaulio teisingumo projekto.

2. 2013 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės rodikliai

2013 m. rezultatų suvestinėje pateiktos pagrindinės išvados visų pirma grindžiamos su proceso veiksmingumu susijusiais rodikliais: proceso trukmė, bylų išnagrinėjimo rodiklis ir neišnagrinėtų bylų skaičius.[15]

– Proceso trukmė yra laikotarpis (nurodomas dienomis), kuris būtinas teisme išnagrinėti bylą, t. y. kad sprendimas būtų priimtas pirmosios instancijos teisme. „Nagrinėjimo trukmės“ rodiklis yra neišspręstų bylų skaičius, padalytas iš išspręstų bylų skaičiaus metų pabaigoje ir padaugintas iš 365 dienų.

– Bylų išnagrinėjimo rodiklis yra išspręstų bylų ir neišspręstų bylų santykis. Taikant šį rodiklį nustatoma, ar teismas spėja išspręsti jam tenkantį bylų skaičių. Jeigu bylų išsprendimo greitis yra mažas, o procesiniai veiksmai užtrunka ilgai, sistemoje ima kauptis neišnagrinėtos bylos.

– Neišnagrinėtų bylų skaičius yra bylų, kurios dar turi būti išnagrinėtos, skaičius laikotarpio pradžioje (pvz., metų pradžioje). Nagrinėtinų bylų skaičius turi įtakos bylos nagrinėjimo trukmei. Siekiant sutrumpinti procesinių veiksmų trukmę būtina imtis priemonių nagrinėtinų bylų skaičiui sumažinti.

Rezultatų suvestinėje išsamiau nagrinėjami tam tikrų veiksnių, kuriuos taikant gali būti įmanoma sutrumpinti proceso trukmę ir padidinti teisingumo kokybę, rodikliai: teismų veiklos stebėjimas ir vertinimas, teismams skirtos informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) sistemos, alternatyvieji ginčų sprendimo metodai ir teisėjų mokymas. Nors procesinių veiksmų trukmė taip pat priklauso nuo kitų kelių svarbių veiksnių, ypač nuo procedūrų ypatybių ir sudėtingumo, nagrinėjant minėtus rodiklius įmanoma surinkti naudingą informaciją, kuria remiantis galima apibūdinti valstybių narių suvokimą apie šių klausimų svarbumą ir priemones, kurių buvo imtasi šiuo atžvilgiu.

Teismų veiklos stebėjimas ir vertinimas:

siekiant pagerinti teisminio nagrinėjimo kokybę ir veiksmingumą teismo veikla turėtų būti stebima naudojant išsamią ir viešai prieinamą informacijos rinkimo sistemą ir reguliariai vertinama. Rodikliai patvirtina reguliaraus teismų veiklos stebėjimo ir vertinimo sistemų naudojimą.

Stebėjimo sistemą sudaro metinės veiklos ataskaitos skelbimas ir gaunamų bylų, priimtų sprendimų, atidėtų bylų skaičiaus ir procesinių veiksmų trukmės registravimas.

Vertinant teismo veiklą taikomas rodiklis grindžiamas:

– veiklos rodiklių apibrėžtimi (pvz., gaunamos bylos, išnagrinėtos bylos, neišnagrinėtos bylos, susikaupusios bylos, teisėjų veikla ir teismo darbuotojai, vykdymo užtikrinimas, sąnaudos),

–  reguliariu veiklos ir rezultatų vertinimu,

– kokybės standartų apibrėžtimi (pvz., kokybės užtikrinimo politika, žmogiškųjų išteklių politika, procesinių veiksmų lyginamoji analizė, išteklių naudojimas),

– už kokybės politiką atsakingais konkrečiais teismo darbuotojais.

– Teismams skirtos IRT sistemos: informacinių ir ryšių technologijų naudojimas yra būtinas siekiant užtikrinti veiksmingą teisingumo vykdymą. Rodikliai, į kuriuos atsižvelgiant patvirtinama, kad registruojant ir tvarkant bylas taikomos IRT sistemos ir kad jos naudojamos teismams užtikrinant tarpusavio ryšius ir ryšius su visuomene bei vykdant informacijos mainus (pvz., internetinės formos, teismo interneto svetainė, bylos paskesnių priemonių stebėjimas naudojantis interneto priemonėmis, elektroniniai registrai, ieškinių dėl nedidelių sumų elektroninis apdorojimas ir neginčijamų skolų išieškojimas, ieškinių įteikimas elektroninėmis priemonėmis ir vaizdo konferencijos).

– Teismuose spręstinų civilinių ir komercinių bylų atvejais taikytini alternatyvieji ginčų sprendimo metodai (ADR): įvairių formų ADR gali papildyti įprastas teismines procedūras. Šis rodiklis rodo alternatyviųjų ginčų sprendimo metodų prieinamumą.

– Teisėjų mokymas: teisėjų mokymas, pirminis ir tęstinis mokymas per visą teisėjų karjerą yra svarbi teisinių sprendimų kokybės ir veiksmingumo sudedamoji dalis. Didžiausią dėmesį galima skirti specializacijai, tačiau taip pat būtina tobulinti kitus gebėjimus. Remiantis šiuo rodikliu surenkama informacija apie privalomąjį teisėjų mokymą.

– Ištekliai: atsižvelgiant į teismų biudžetus, teisėjų ir teisininkų skaičių, galima surinkti informaciją apie teisingumo sistemų naudojamus išteklius.

Rezultatų suvestinėje taip pat pateikiamos išvados, grindžiamos su teisingumo sistemos nepriklausomumo suvokimu susijusiais rodikliais. Nepriklausomumo suvokimas yra svarbus priimant investavimo sprendimus. Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) metinėje Pasaulio konkurencingumo ataskaitoje nurodo „suvokiamą nepriklausomumo indeksą“, kuris svarbus užtikrinant ekonominę plėtrą, nes jis grindžiamas visose šalyse atliktų pagrindinius ekonomikos sektorius (žemės ūkį, gamybos pramonę, ne gamybos pramonę ir paslaugas)[16] aprėpiančių tyrimų reprezentatyviojo ėminio bendrovių pateiktais atsakymais. Vykdant Pasaulio teisingumo projektą (WJP) jo 2012–2013 m. Ataskaitoje apie įstatymo viršenybės principo indeksą buvo suformuluotas „suvokiamo civilinės teisenos nepriklausomumo“[17] rodiklis, grindžiamas atliekant bendrąsias gyventojų apklausas gautais atsakymais ir kvalifikuotaisiais respondentais. Pasakytina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas[18] ir Europos Žmogaus Teisių Teismas[19], nagrinėdami teismų nepriklausomumo klausimus, yra pabrėžę teismų nepriklausomumo regimybės svarbą. Pagal šių teismų precedentų teisę teismų nepriklausomumas neatsiejamas nuo išsamių taisyklių siekiant pašalinti bet kokias pagrįstas piliečių dvejones dėl šios institucijos atsparumo išoriniams veiksniams ir jos neutralumo susijusių interesų atžvilgiu.

3. 2013 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės pagrindinės išvados.

3.1. Dideli procesinių veiksmų trukmės skirtumai

Atidėtas teisingumas vadintinas neužtikrintu teisingumu. Tinkamu laiku priimami sprendimai būtini verslui ir investuotojams. Priimdamos investavimo sprendimus bendrovės vertina riziką būti įtrauktoms į komercinius ginčus, darbo ar mokesčių ginčus arba susidurti su nemokumu. Šalies teismų sistemos veiksmingumas užtikrinant bylinėjimąsi yra labai svarbus. Pvz., tiekimo ar paslaugų sutarties vykdymo užtikrinimas teisinėmis priemonėmis gali būti labai brangus, jeigu ilgai trunka teisiniai ginčai, ir net gali netekti prasmės po tam tikro laikotarpio, nes mažėja galimybės atgauti pinigus iš mokėjimų ir baudų.

Visose diagramose pateikiami 2010 m. duomenys, išskyrus tuo atveju, jeigu aiškiai nurodoma. Dešinėje diagramų pusėje išvardijamos valstybės narės, prie kurių nepateikiamos vertės (šių valstybių narių duomenys nėra žinomi). Išskyrus 4 pav., visi skaičiai susiję su pirmos instancijos teismų procesais. Teismų sistemos kokybė ir veiksmingumas turėtų būti nustatomas jau pirmosios instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas yra privalomas etapas kiekvienam besikreipiančiajam į teismą.

1 pav. Ne baudžiamųjų bylų* išnagrinėjimo trukmė (dienomis) (šaltinis: CEPEJ tyrimas[20])

*Ne baudžiamosios bylos: civilinės ir komercinės bylos, vykdymo užtikrinimo bylos, nekilnojamojo turto registro bylos, įmonių registro bylos ir administracinės teisės bylos.

2 pav. Teisme nagrinėtinų civilinių ir komercinių bylų* nagrinėjimo trukmė (dienomis) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

Teisme nagrinėtinos civilinės bylos (ir komercinės bylos) susijusios su šalių ginčais, pvz., ginčai dėl sutarčių ir nemokumo procedūrų. Priešingai, teisme nenagrinėtinos civilinės bylos ir (komercinės bylos) susijusios su neginčytinais procesiniais veiksmais, pvz., neginčytinais mokėjimo pavedimais.

3 pav.: Administracinių bylų* išnagrinėjimo trukmė (dienomis) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

*Administracinės bylos susijusios su piliečių ginčais su vietinėmis, regiono ar nacionalinėmis valdžios institucijomis. Administracines bylas kai kuriose šalyse nagrinėja specialūs administraciniai teismai, o kitose jas sprendžia civiliniai teismai.

4 pav. Nemokumo nagrinėjimo trukmė* (metais) (šaltinis: CEPEJ tyrimas ir (arba) Pasaulio bankas: Imamės verslo (angl. Doing Business))

* Trukmė, per kurią kreditoriai atgauna savo kreditą. Laikotarpis nuo bendrovės paskelbimo nemokia iki bankui priklausančių dalies pinigų ar visų pinigų išmokėjimo. Atsižvelgiama į galimą šalių delsimo taktiką, pvz., apeliacinių skundų rašymo vilkinimą ar prašymą pratęsti terminą. Duomenys renkami iš klausimynuose pateiktų atsakymų, kuriuos pateikia vietiniai nemokumo klausimų praktikai, ir patikrinami analizuojant įstatymus ir teisės aktus bei viešą informaciją apie bankroto sistemas.

Ø Pirmiau pateikti pav. parodo didelius teismo bylų trukmės skirtumus: ne mažiau negu trečdalyje valstybių narių teismo bylų trukmė bent du kartus viršija teismo bylų trukmę didesnėje valstybių narių dalyje[21]

Bylų trukmė yra susijusi su sparta, kuria teismai gali nagrinėti bylas, „bylų išnagrinėjimo rodikliu“ ir su dar spręstinų bylų skaičiumi (būsimosios bylos). Jeigu bylų išnagrinėjimo rodiklis yra apie 100 % arba didesnis, vadinasi, teismų sistema pajėgi išspręsti visas iškeliamas bylas. Jeigu bylų išnagrinėjimo rodiklis yra mažesnis negu 100 %, šiuo atveju teismai išsprendžia šiek tiek mažiau bylų, negu jų iškeliama, todėl metų pabaigoje neišspręstų bylų skaičius didėja. Jeigu ši padėtis nekinta keletą metų, šiuo atveju galima kalbėti apie sistemingus trūkumus, nes neatliktų darbų tik daugėja ir darbo krūvis teismams didėja bei savo ruožtu ilgėja bylų išsprendimo trukmė.

5 pav. Ne baudžiamųjų bylų išsprendimo rodiklis (nurodoma procentais – jeigu vertės viršija 100 %, šiuo atveju daugiau bylų išsprendžiama, negu jų gaunama, o mažesnės negu 100 % vertės rodo, kad mažiau bylų išsprendžiama, negu jų gaunama) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

6 pav. Teisme nagrinėjamų civilinių ir komercinių bylų išnagrinėjimo rodiklis (%) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

7 pav. Administracinių bylų išnagrinėjimo rodiklis (%) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

Ø Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus skaičius darytina išvada, kad kai kurioms valstybėms narėms gali sunkiai sektis išspręsti tam tikrų kategorijų bylas.

8−10 pav. parodytas neišnagrinėtų bylų skaičius ataskaitinių metų pradžioje (2010 m. sausio 1 d.). Šios neišnagrinėtos bylos yra ankstesnių metų teismų darbo rezultatas. Todėl nedidelis per 2010 m. išnagrinėtų bylų skaičius, kaip parodyta 5−7 pav., dar nėra atvaizduotas 8−10 pav. dėl neišnagrinėtų bylų skaičiaus. Apie neišnagrinėtų bylų skaičių metų pabaigoje bus pranešta kituose dokumentuose.

8 pav. Neišnagrinėtų ne baudžiamųjų bylų skaičius (100 gyventojų) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

9 pav. Neišnagrinėtų teisminių civilinių ir komercinių bylų skaičius (100 gyventojų) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

10 pav. Neišnagrinėtų administracinių bylų skaičius (100 gyventojų) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

Ø Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus paveikslus galima daryti išvadą, kad keliose valstybėse narėse susidaro ypač didelis neišnagrinėtų bylų skaičius.

Galiausiai paaiškėja, kad:

Ø tam tikroms valstybėms narėms būdingi keli nepalankūs veiksniai: ilgai trunkančios pirmosios instancijos teismo bylos, mažas bylų išsprendimo rodiklis ir (arba) didelis nagrinėtinų bylų skaičius; šiai padėčiai būtina skirti ypatingą dėmesį ir kruopščiai ją išnagrinėti, nes ji gali liudyti apie sistemingus trūkumus, kuriems pašalinti turėtų būti imamasi priemonių.

Ø Pernelyg didelės teismo bylų nagrinėjimo trukmės sutrumpinimui turėtų būti skiriama pirmenybė siekiant pagerinti verslo aplinką ir patrauklumą investuotojams.

3.2. Stebėjimas ir vertinimas padeda sutrumpinti teismo bylų trukmę ir padidinti teisingumo kokybę

Jeigu netaikoma patikima stebėjimo ir vertinimo sistema, šiuo atveju būtų kur kas sunkiau pagerinti teisingumo sistemos veikimą. Dėl nekokybiško teismo sprendimo gali didėti rizika didelių bendrovių ir mažų bei vidutinių įmonių veiklai ir gali būti daromas poveikis vartotojų pasirinkimui. Dėl to gali būti priimami skuboti ar sunkiau numatomi sprendimai, taikomos neišsamios procedūros arba teisingumas gali būti neprieinamas. Siekiant veiksmingai kontroliuoti teisme nagrinėjamų bylų trukmę būtina užtikrinti, kad teismus, teismų sistemą ir visus „galutinius teisingumo vartotojus“ būtų įmanoma informuoti apie teismų veiklą naudojant reguliaraus stebėjimo sistemą. Kokybės politikos parengimas ir teismų veiklos vertinimas yra priemonės, kurias taikant didinama teisingumo kokybė siekiant pagerinti teisingumo prieinamumą, pasitikėjimą teismų sprendimais, sprendimų nuspėjamumą ir jų priėmimą laiku.

11 pav. Teismų veiklos stebėjimas[22] (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

12 pav. Teismų veiklos vertinimas (šaltinis: 2012 m. CEPEJ ataskaita)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus paveikslus galima daryti išvadą, kad:

Ø didesnioji valstybių narių dalis taiko išsamią stebėjimo sistemą, tačiau kelios valstybės narės atsilieka arba nepateikia duomenų;

Ø kelios valstybės narės nevertina reguliariai teismų veiklos, ir šie kokybės standartai nėra apibrėžti daugiau negu pusės valstybių narių.

3.3.      Informacinių ir ryšių technologijų sistemos praverčia siekiant sutrumpinti teismo bylų trukmę ir palengvinti prieigą prie teisingumo.

Registruojant ir tvarkant bylas naudojamos IRT sistemos yra nepakeičiamos priemonės, kurias teismai gali taikyti siekdami veiksmingai paskirstyti byloms skiriamą laiką, nes šios priemonės padeda pagerinti bylų nagrinėjimo teismuose spartą, taigi ir sumažinti bendrąją teismo bylų trukmę.

13 pav. Registruojant ir tvarkant bylas naudojamos IRT sistemos (svertinis rodiklis – maž. = 0, didž. = 4)[23] (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

Ø Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus paveikslus galima daryti išvadą, kad didesnioji valstybių narių dalis taiko tinkamą bylų registravimo ir jų administravimo sistemą; tačiau kelios valstybės narės atsilieka kurdamos šią sistemą.

IRT sistemos, naudojamos užtikrinant teismų ir šalių susižinojimą (pvz., ieškinių įteikimas naudojantis elektroninėmis priemonėmis) gali praversti siekiant sutrumpinti piliečių ir verslo gaištamą laiką ir palengvinti prieigą prie teisingumo. IRT sistemos vis plačiau pasitelkiamos užtikrinant tarpvalstybinį teisminių institucijų bendradarbiavimą, taigi ir palengvinant ES teisės aktų įgyvendinimą.

14 pav. Teismų ir šalių susižinojimas elektroninėmis ryšio priemonėmis (svertinis rodiklis – maž. = 0, didž. = 4) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

15 pav. Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimas naudojantis elektroninėmis priemonėmis* (0 = prieinama 0 % teismų; 4 = prieinama 100 % teismų) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

*Sąvoka „ieškiniai dėl nedidelių sumų“ įvardija civilinę bylą, kurioje piniginė ieškinio vertė yra palyginti maža (valstybės narės yra nustačiusios skirtingą vertę).

16 pav. Neginčijamų skolų išieškojimas naudojant elektronines priemones (0 = prieinama 0 % teismų; 4 = prieinama 100 % teismų) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

17 pav.: Ieškinių pateikimas naudojantis elektroninėmis priemonėmis* (0 = prieinama 0 % teismų; 4 = prieinama 100 % teismų) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

Ø Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus paveikslus galima daryti išvadą, kad valstybės narės pasiekusios labai skirtingų rezultatų kurdamos IRT sistemas, naudojamas užtikrinant informacijos mainus tarp teismų ir šalių.

3.4.      Naudojant alternatyviuosius ginčų sprendimo metodus pavyksta sumažinti teismų darbo krūvį

Veiksmingas tarpininkavimas ir kiti alternatyvieji ginčų sprendimo (ADR) metodai suteikia galimybę šalims savanoriškai ir greitai susitarti, sumažina gaunamų bylų skaičių, taigi gali gerokai sumažinti teismų darbo krūvį, kad padidėtų teismų galimybės per pagrįstą laiką išspręsti bylas. Aukštos kokybės ADR metodai gali būti patikimas pakaitalas įprastoms teisminėms procedūroms ir juos taikant būtų prisidedama kuriant taikaus ginčų sprendimo kultūrą.

18 pav. Alternatyviųjų ginčų sprendimo metodų prieinamumas (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

Ø Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus paveikslus galima daryti išvadą, kad beveik visose valstybėse narėse įmanoma naudotis ADR metodais, tačiau dažnai neturima duomenų apie jų naudojimą sprendžiant komercinius ginčus.

Ø Valstybės narės turėtų užtikrinti dar geresnį jų prieinamumą ir tarpininkavimo kokybę bei kitų ADR metodų taikymą.

3.5.      Skatinant teisėjų mokymą gali būti prisidedama pagerinant teisingumo sistemos veiksmingumą

Mokymo politika gali būti teismų sistemos kokybės standartų dalimi. Pirminis ir nenutrūkstamas mokymas yra svarbus išlaikant ar gilinant žinias ir teisingumo darbuotojų kvalifikaciją. Mokymas yra ypač svarbus atsižvelgiant į nenutrūkstamą nacionalinės ir ES teisės plėtrą, vis didėjantį poreikį patenkinti galutinių naudotojų lūkesčius ir būtinybę į teismų sistemą diegti profesionalų valdymą. Nors tam tikrose valstybėse savanoriškas teisėjų mokymas yra įprastas dalykas, tačiau privalomasis teisėjų mokymas pabrėžia įsipareigojimą skatinti teisėjus susipažinti su naujausiomis žiniomis ir įgyti būtinus gebėjimus.

19 pav. Privalomasis teisėjų mokymas (šaltinis: 2012 m. CEPEJ ataskaita)[24]

Ø Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus paveikslus galima daryti išvadą, kad privalomasis nenutrūkstamas teisėjų mokymas valstybėse narėse yra labai skirtingas.

3.6.      Ištekliai

Siekiant užtikrinti nacionalinės teismų sistemos kokybę, nepriklausomumą ir veiksmingumą būtini pakankami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai (šiuo atveju atsižvelgtina į skirtingas teisines tradicijas). Be to, duomenims taip pat gali būti iš dalies daromas poveikis atsižvelgiant į teisingumo sistemoje taikomus rungimosi ar tyrimu pagrįstus principus. Tinkamai sutvarkytai teisingumo sistemai atliekant tyrimus gali būti užtikrinamas svarbus tvariąją plėtrą remiantis indėlis.

20 pav. Teismų biudžetai* (EUR vienam gyventojui) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

* Metinis patvirtintas (ne iš tikrųjų sunaudotas) viešasis biudžetas, skirtas užtikrinti visų teismų veikimą (civilinių, komercinių ir baudžiamųjų teismų, be prokuratūrų ir be teisinės pagalbos) (biudžeto šaltinis nenurodomas). Tų ES valstybių narių, kurių bendro metinio patvirtinto visiems teismams paskirto biudžeto negalima išskirti iš prokuratūrai skirto biudžeto (BE, DE, ES, EL, FR, LU, AT), diagramoje pateikiamas bendrasis skaičius (į BE, ES ir AT biudžetą taip pat įtraukta teisinė pagalba). Jeigu reikia, į metinį patvirtintą visų teismų veiklai paskirtą biudžetą įtrauktas nacionalinio lygio ir regioninio bei federalinio lygio subjektų biudžetas.

21 pav. Teisėjų skaičius* (100 000 gyventojų) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

* Į šią kategoriją įtraukti visą darbo dieną dirbantys teisėjai ir, jeigu reikia, vadinamieji Rechtspfleger arba teismo kancleriai, kurie įgalioti priimti sprendimus ir (arba) nutartis savo nuožiūra.

22 pav. Teisininkų skaičius* (100 000 gyventojų) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

* Teisininkas yra asmuo, pagal nacionalinę teisę kvalifikuotas ir įgaliotas duoti paaiškinimus ir veikti savo klientų vardu, teikti advokato profesines paslaugas, dalyvauti teismo posėdžiuose ar patarti savo klientams teisiniais klausimais (Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacija Rec(2000)21 dėl laisvės verstis teisininko profesija).

Ø Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus paveikslus galima daryti išvadą, kad teisingumo sistemoms skiriant finansinius ir žmogiškuosius išteklius taikomi skirtingi metodai, įskaitant valstybes nares, kuriose bylų nagrinėjimas trunka beveik vienodą trukmę.

3.7.      Nepriklausomumo suvokimo skirtumai

Suvokiamas teismų sistemos nepriklausomumas taip pat laikomas plėtros skatinimo veiksniu. Teismų sistemos nepriklausomumas leidžia tikėtis teisinės sistemos, kuri taikoma verslui vykdant veiklą, nuspėjamumo, tikrumo, sąžiningumo ir pastovumo, todėl suvokiamas nepakankamas nepriklausomumas gali mažinti būsimas investicijas. Paprastai teisingumas turi būti ne tik vykdomas, turi būti matoma, kad jis vykdomas. Teismų sistemos nepriklausomumo reikalavimas neatsiejamas nuo veiksmingų savo teisių gynimo priemonių, kurios įtrauktos į ES pagrindinių teisių chartiją.

23 pav. Teismų nepriklausomumas (suvokimas – didesnė vertė reiškia aiškesnį suvokimą) (šaltinis: Pasaulio ekonomikos forumas)[25]

24 pav. Civilinės teisenos nepriklausomumas (suvokimas – didesnė vertė reiškia aiškesnį suvokimą) (šaltinis: Pasaulio teisingumo projektas)

Ø Nors kelios valstybės narės priskiriamos dešimčiai pasaulyje didžiausią teismų sistemos nepriklausomumo indeksą turinčioms valstybėms, pirmiau pateikti paveikslai rodo, kad tam tikrose valstybėse narėse verslo galutiniai naudotojai teisingumo sistemos teisinio nepriklausomumo atžvilgiu nelaiko visiškai nepriklausoma. Šioms išvadoms būtina skirti ypatingą dėmesį ir privaloma nuodugniai įvertinti, kodėl tam tikrose valstybėse narėse trūksta pasitikėjimo.

4.           Tolesni veiksmai atsižvelgiant į 2013 m. rezultatų suvestinės išvadas

4.1. Tolesni veiksmai atsižvelgiant į teisinės sistemos reformą

Pagrindinėse 2013 m. rezultatų suvestinės išvadose buvo apibrėžtos pirmenybinės sritys, kurioms būtina skirti dėmesį. Komisija yra numačiusi su minėtomis pirmenybinėmis sritimis susijusius šiuos veiksmus:

– į rezultatų suvestinėje nustatytus klausimus bus atsižvelgiama rengiant būsimą šalies analizę pagal 2013 m. Europos semestrą. Į juos taip pat bus atsižvelgiama atliekant darbus, susijusius su ekonomikos koregavimo programomis;

– Komisija pasiūlė, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje būtų įmanoma Regioninės plėtros fondo ir Socialinio fondo lėšas naudoti teisinės sistemos reformai.

4.2.      Duomenų trūkumo šalinimas

Rengiant 2013 m. rezultatų suvestinę paaiškėjo, kad sunkiai pavyksta surinkti patikimus ir palyginamus duomenis. Palyginti duomenis sunkiai pavyksta, nes gerokai skiriasi nacionalinės teisinės sistemos ir procedūros bei kelios valstybės narės stebėdamos duomenis nenaudoja įprastų apibrėžčių.

Nors daugiau negu pusėje ES valstybių narių taikomos stebėjimo sistemos, kelios valstybės narės duomenų nerenka taip, kad juos būtų įmanoma objektyviai įvertinti ir palyginti su kitų valstybių narių duomenimis. Palyginamų duomenų rinkimas nėra pagrindinis sunkumas, nes tam tikrų duomenų neturi beveik visos valstybės narės, pvz., teismo bylų išlaidos, laikinosios priemonės, tarpininkavimo bylos ir vykdymo užtikrinimo procedūros.

Atsižvelgdamos į gerai veikiančių nacionalinių teismų sistemų svarbą siekiant Sąjungos tikslų, visos valstybės narės visų pirma turėtų siekti nešališkų, patikimų ir objektyvių palyginamųjų duomenų rinkimo ir pateikti juos rengiant šį dokumentą. Siekiant geriau apibrėžti teisingumo politiką valstybės narės ir nacionaliniai teismai yra abipusiškai suinteresuoti sukurti minėtų duomenų rinkimo tvarką.

Šiuo atžvilgiu labai svarbus Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) vaidmuo ir Europos Komisija pabrėžia, kad labai svarbu, kad visos valstybės narės visokeriopai bendradarbiautų su CEPEJ ir teiktų duomenis.

– Komisija taip pat nagrinės duomenų rinkimo gerinimo būdus ir šiuo tikslu ji ketina naudoti tikslinių sričių tyrimus, kaip teisingumo sistemos veikia iš tikrųjų, kai taikomi su plėtra susiję ES teisės aktai, ir Eurobarometro kokybinius tyrimus siekiant sužinoti teisininkų ir įvairių galutinių naudotojų nuomonę;

– pasitelkdama teisėjų ir teisinių institucijų tinklus nagrinės siekiant nustatyti, kaip nacionaliniu lygiu įmanoma pagerinti palyginamų duomenų kokybę ir prieinamumą, įskaitant struktūrinę teismų sistemos nepriklausomybę;

– su Eurostatu nagrinės, kaip pagerinti su pagrindiniais rodikliais susijusių palyginamų duomenų rinkimą.

4.3. Kiti veiksmai

Teisingumo sistemų kokybė, nepriklausomumas ir veiksmingumas yra svarbūs tvaraus augimo ir socialinio stabilumo visose valstybėse narėse veiksniai ir veiksmingo ES teisės įgyvendinimo prielaida. Atsižvelgdama į šią rezultatų suvestinę Komisija valstybes nares, Europos Parlamentą[26] ir visas suinteresuotąsias šalis ragina pradėti atvirą dialogą ir kūrybingą bendradarbiavimą siekiant nuolatos tobulinti ES nacionalines teisingumo sistemas atsižvelgiant į Europos semestrą, Europos plėtros strategiją „Europa 2020“, stiprinti bendrąją rinką ir ES piliečių darbotvarkę.

Planuodama būsimą veiklą Komisija ketina pradėti platų teisingumo svarbos ES aptarimą ir 2013 m. lapkričio 21 ir 22 d. numato organizuoti Assises de la justice, aukšto lygio konferenciją, į kurią būtų pakviesti aukštas pareigas einantys politikos formuotojai Europos ir nacionaliniu lygiu, aukščiausiųjų teismų ir kitų teismų teisėjai, teisminės institucijos, teisės profesionalai ir visos suinteresuotosios šalys. Šis bendras darbas yra nepakeičiamas siekiant sukurti tikrąją Europos teisingumo erdvę, patenkinančią piliečių lūkesčius ir užtikrinančią tvariąją plėtrą remiantis teisės viršenybės principu ir kitomis vertybėmis, į kurias buvo atsižvelgiama kuriant Sąjungą.

[1]               EL, IE, LV, PT.

[2]               Komisijos komunikatas, 2013 m. metinė augimo apžvalga, COM(2012) 750 final.

[3]               BG, IT, LV, PL, SI, SK.

[4]               Pvz., 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1–25).

[5]               Pvz., Direktyva 2000/31/EB dėl elektroninės komercijos (OL L 178, 2000 7 17, p. 1–16).

[6]               Pvz., Pagrindų direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų (OL L 108, 2002 4 24, p. 33–50).

[7]               Pvz., Direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45–86).

[8]               Pvz., Direktyva 2007/66/EB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (OL L 335, 2007 12 20, p. 31–46).

[9]               Nacionalinių teismų svarba pabrėžta Komisijos komunikate „Europos bendrijos aplinkos teisės įgyvendinimas“, COM(2008) 773 final.

[10]             Pvz., Direktyva 2011/83/EB dėl vartotojų teisių (OL L 304, 2011 11 22, p. 64–88).

[11]             COM(2012) 750 final.

[12]                    Jeigu nacionaliniai duomenys nėra žinomi, atitinkamose diagramose daroma nuoroda.

[13]             Daugelis valstybių narių įgyvendina jų teisingumo sistemų veikimą turinčias pagerinti priemones. 12 valstybių narių šios reformos rengiamos atsižvelgiant į ES iniciatyvas ir priemones (ekonominio koregavimo programas, šaliai skirtas rekomendacijas, kurios taikomos atsižvelgiant į Europos semestrą ir bendradarbiavimo bei tikrinimo mechanizmą).

[14]             CEPEJ 2012 m. Europos Komisijai parengta visa ataskaita apie teisingumo sistemų veikimą ir ekonomikos veikimą ES valstybėse narėse yra pateikta Teisingumo generalinio direktorato svetainėje http://ec.europa.eu/justice/index_en.htm.

[15]             Šie rodikliai yra įprasti CEPEJ apibrėžti rodikliai. Jų apibrėžtis ir tarpusavio santykis nurodomi http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/default_en.asp.

[16]             PEF rodiklis grindžiamas atliekant tyrimą pateiktais atsakymais į klausimą: „Kiek jūsų šalies teismai yra nepriklausomi nuo vyriausybės narių, piliečių ar bendrovių poveikio?“ Atliekant tyrimą, priklausomai nuo šalies − 2010 m. ar 2011 m., atsakymus pateikė reprezentatyviosios imties bendrovės visose šalyse, atstovaujančios pagrindiniams ekonomikos sektoriams (žemės ūkiui, gamybos pramonei, ne gamybos pramonei ir paslaugų sektoriui). Atliekant tyrimą naudotasi įvairiomis formomis, įskaitant asmeninius pokalbius su verslo vadovais, apklausas telefonu ir el. paštu, o kaip pakaitalas naudotas tyrimas elektroninėmis priemonėmis. Pateikiama šiuo adresu: http://reports.weforum.org/global-competitiveness-report-2012-2013/

[17]             Vykdant Pasaulio teisingumo projektą nustatytas civilinės teisenos porodiklis apibūdina suvokimą, ar civilinė teisena yra apsaugota nuo nederamo vyriausybės kišimosi. Jis grindžiamas atsakymais, gautais: 1) vietinėms apklausų bendrovėms atliekant gyventojų apklausas, kurioms naudojama reprezentatyvioji 1 000 respondentų imtis trijuose didžiausiuose kiekvienos šalies miestuose (atsižvelgiant į šalių duomenis, surinktus 2009, 2011 ar 2012 m.); ir 2) kvalifikuotiesiems respondentams atsakant į klausimynus, kuriuose pateikiami klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais ir kuriuos parengė atitinkamos šalies praktikai ir mokslininkai civilinės teisės srityje (duomenys surinkti 2012 m.). Duomenys pateikti, kaip 7.4 rodiklis, šiuo adresu: http://worldjusticeproject.org/sites/default/files/WJP_Index_Report_2012.pdf

[18]             Pvz., C-506/04, Wilson, [2006] I-8613.

[19]             Pvz., Cooper v. The UK [GC], Nr. 48843/99, ECHR 2003-XII; Campbell and Fell v. The UK, Nr. 7819/77 ir 7878/77, 1984 m. birželio 28 d., A serija, Nr. 80.

[20]             CEPEJ 2012 m. Europos Komisijai parengtas tyrimas „Teismų sistemų veikimas ir ekonomikos veikimas ES valstybėse narėse“.  http://ec.europa.eu/justice/index_en.htm.

[21]             1, 2 ir 3 pav. nagrinėjami kartu.

[22]             11–22 pav. pateikti rodikliai taikomi visiems teismams.

[23]             13 ir 14 pav. pateikiami sudedamieji rodikliai, sudaryti iš kelių IRT rodiklių, kurių kiekvienas apibūdina šių sistemų prieinamumą nuo 0 iki 4 (0 = prieinama 0 % teismų; 4 = prieinama 100 % teismų).

[24]             Trys valstybės narės dešiniajame krašte, diagramos pabaigoje, nurodo netaikančios privalomojo teisėjų mokymo sistemos.

[25]             Atliekant tyrimą atsakymus pateikė reprezentatyviosios imties bendrovės visose šalyse, atstovaujančios pagrindiniams ekonomikos sektoriams (žemės ūkiui, gamybos pramonei, ne gamybos pramonei ir paslaugų sektoriui).

[26]             Ypač Teisės reikalų komitetą (JURI), Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą (LIBE) ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą (ECON).