1. Įžanga

2012 m. liepos 4 d. priimtas ir 2012 m. rugpjūčio 16 d. įsigaliojo Reglamentas dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (Europos rinkos infrastruktūros reglamentas, ERIR)[1]. ERIR reikalaujama, kad visų standartizuotų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaita būtų atliekama per pagrindinę sandorio šalį (tarpuskaitos prievolė), kad sutartims, kurių pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita neatliekama, būtų taikomos garantinės įmokos (garantinių įmokų reikalavimai) ir kad apie visas išvestinių finansinių priemonių sutartis būtų pranešta sandorių duomenų saugykloms (pranešimo prievolė).

ERIR, taigi ir tarpuskaitos prievolė, sandorių, kurių tarpuskaita neatliekama, rizikos mažinimo metodai arba pranešimo prievolė nėra taikomi Sąjungos centriniams bankams ir Sąjungos valstybės įstaigoms, valdančioms arba dalyvaujančioms valdant valstybės skolą.

ERIR priėmimo metu nebuvo aišku, kaip užsienio centriniai bankai bus traktuojami taikant ne biržos išvestinių finansinių priemonių reformas kitose jurisdikcijose. Todėl Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą dėl ERIR taikymo trečiųjų šalių centriniams bankams atidėjo, kol šis klausimas labiau paaiškės.

Pagal ERIR 1 straipsnio 6 dalį Europos Komisija paprašyta išanalizuoti centrinių bankų ir valstybės įstaigų, valdančių valstybės skolą, traktavimą kitų jurisdikcijų teisinėse sistemose ir praėjus trims mėnesiams nuo ERIR įsigaliojimo Europos Parlamentą bei Tarybą informuoti apie atliktą lyginamąją analizę. Jei ataskaitoje padaroma išvada, kad šių trečiųjų šalių centrinių bankų fiskalinei atsakomybei būtina netaikyti tarpuskaitos ir pranešimo prievolės, ERIR Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo išplečiamas subjektų, kuriems ERIR netaikomas, sąrašas.

2. Ataskaitos teisinis pagrindas. ERIR 1 straipsnio reikalavimai

ERIR 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „šis reglamentas netaikomas: a) Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariams ir kitoms valstybių narių įstaigoms, atliekančioms panašias funkcijas, bei kitoms Sąjungos valstybinėms įstaigoms, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą; b) Tarptautinių atsiskaitymų bankui.“

Kiek tai susiję su trečiųjų šalių centriniais bankais ir valstybės skolą valdančiomis trečiųjų šalių valstybės įstaigomis, 1 straipsnio 6 dalyje Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 1 straipsnio 4 dalyje nustatytas subjektų, kuriems reglamentas netaikomas, sąrašas, ir tuo tikslu numatoma, kad praėjus trims mėnesiams nuo ERIR įsigaliojimo Komisija „Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas valstybės įstaigų, valdančių valstybės skolą ar dalyvaujančių ją valdant ir centrinių bankų traktavimą tarptautiniu lygiu“.

Be to, 1 straipsnio 6 dalyje patikslinama, kad „į ataskaitą įtraukiama lyginamoji analizė, apimanti šių įstaigų ir centrinių bankų traktavimą daugelyje trečiųjų šalių teisinių sistemų, tarp kurių būtų mažiausiai trys svarbiausios jurisdikcijos pagal sutarčių sandorių apimtį, ir rizikos valdymo standartus, taikomus išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriuos šiose jurisdikcijose yra įvedę šios įstaigos ir centriniai bankai. Jei ataskaitoje, visų pirma pagal lyginamosios analizės rezultatus, padaroma išvada, kad šių trečiųjų šalių centrinių bankų fiskalinei atsakomybei būtina netaikyti tarpuskaitos ir ataskaitų teikimo (pranešimo) prievolės, Komisija juos įtraukia į 4 dalyje nustatytą sąrašą“ [t. y. subjektų, kuriems ERIR netaikomas, sąrašą].

3. Nagrinėtos jurisdikcijos: Japonija, Šveicarija ir JAV

ERIR reikalaujama, kad Komisija atliktų centrinių bankų ir valstybės skolą valdančių valstybės įstaigų traktavimo „daugelyje trečiųjų šalių teisinių sistemų, tarp kurių būtų mažiausiai trys svarbiausios jurisdikcijos pagal sutarčių sandorių apimtį“, lyginamąją analizę.

3.1. Trys svarbiausios jurisdikcijos pagal sutarčių sandorių apimtį: JAV, Šveicarija ir Japonija

Turint omenyje pasaulinį ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkų pobūdį ir ilgą laiką šioms rinkoms būdingą skaidrumo trūkumą, išsamių duomenų, susijusių su atskirų viso pasaulio jurisdikcijų ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nebuvo. Vis dėlto naudingas ir paprastas atskirų jurisdikcijų bankų ne biržos išvestinių finansinių priemonių portfelio ir sutarčių sandorių dydžio rodiklis gali būti bankų balanso sumos. Jos taip pat gerai parodo šių rinkų keliamą sisteminę riziką. Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) teikia išsamius statistinius atskirų jurisdikcijų bankų balanso sumų duomenis, kurie panaudoti šioje ataskaitoje atrenkant analizuotinas jurisdikcijas.

Naujausiais TAB duomenimis[2] (žr. 2012 m. kovo mėn. dokumentą Amounts outstanding for the International positions by nationality of ownership of reporting banks), kaip rodikliu remiantis bankų balanso sumomis trys svarbiausios jurisdikcijos pagal sutarčių sandorių apimtį yra JAV, Japonija ir Šveicarija. Toliau lentelėje pateikiami svarbiausių jurisdikcijų naujausi TAB duomenys. Ne ES jurisdikcijos nurodytos ryškesniu šriftu.

Banko patronuojančiosios įmonės šalis || Visos pozicijos / įsipareigojimai

JAV || 5012,2

JK || 4885,9

Prancūzija || 3484,4

Vokietija || 3349,2

Šveicarija || 2751,9

Japonija || 2361,1

Nyderlandai || 1705,4

Švedija || 1291,7

Australija || 948,5

Ispanija || 916,0

Kanada || 912,5

Italija || 825,1

Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas || 539,0

Lentelė. Tarptautinės pozicijos pagal pranešimus teikiančių bankų nuosavybės šalį, įsipareigojimų sumos mlrd. USD, šaltinis: TAB.

3.2. Kitos svarbios jurisdikcijos: Australija, Kanada ir Honkongas

Kad lyginamojoje analizėje būtų apžvelgta daugiau trečiųjų šalių, ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkų atžvilgiu ataskaitoje taip pat analizuojamos Australijos, Kanados ir Honkongo, t. y. kitų trijų svarbiausių jurisdikcijų pagal sutarčių sandorių apimtį, teisės aktų sistemos.

3.3. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkų reformų pažanga JAV, Šveicarijoje, Japonijoje, Australijoje, Kanadoje ir Honkonge

Šioje ataskaitoje pateikiama JAV, Šveicarijos, Japonijos, Australijos, Kanados ir Honkongo reglamentavimo sistemų lyginamoji analizė. Komisijos tarnybos kreipėsi į šias jurisdikcijas dėl informacijos apie atitinkamas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių teisines sistemas, taikomas centriniams bankams ir valstybės įstaigoms, valdančioms arba dalyvaujančioms valdant valstybės skolą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiose jurisdikcijose padaryta ne biržos išvestinių finansinių priemonių reformų tvirtinimo ir įgyvendinimo pažanga skiriasi. JAV šios reformos pradedamos įgyvendinti. Japonija pastaruoju metu priėmė naują teisės aktą. Šveicarija rengia teisės akto, kuriuo nustatoma nauja reglamentavimo sistema, projektą. Australija ir Honkongas yra priėmę reglamentavimo sistemų pasiūlymus dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių reformų įgyvendinimo, bet jie dar nepatvirtinti. Kanada dar tik baigia rengti teisinės sistemos pasiūlymą dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių reformų įgyvendinimo.

· JAV

Volstryto reformų ir vartotojų apsaugos aktas (angl. Dodd-Frank Wall Street Reform and Consumer Protection Act) priimtas 2010 m. liepos mėn. Iki šiol JAV žaliavų ateities sandorių prekybos komisija (angl. CFTC) ir JAV vertybinių popierių ir biržos komisija (angl. SEC) galutinai parengė daugumą to akto įgyvendinimo taisyklių. Dabar JAV pradeda jas įgyvendinti palaipsniui, kaip paaiškinta toliau.

Pranešimo prievolė

Privalomos pranešimų teikimo ir skaidrumo taisyklės pradėtos taikyti 2012 m. spalio 12 d. Pranešimo prievolė palaipsniui pradedama taikyti atskiriems produktams ir atskirų tipų rinkos dalyviams: i) nuo 2012 m. spalio 12 d. pagrindiniai rinkos dalyviai[3] turi pranešti apie palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius; ii) nuo 2013 m. sausio mėn. pranešimo prievolė šiems dalyviams apims ir nuosavybės vertybinių popierių apsikeitimo sandorius, valiutų apsikeitimo sandorius bei kitus biržos prekių apsikeitimo sandorius; iii) nuo 2013 m. balandžio mėn. visi rinkos dalyviai (įskaitant ne apsikeitimo sandorių tarpininkus ir nepagrindinius apsikeitimo sandorių dalyvius) turės laikytis pranešimo prievolės visoms turto klasėms.

Tarpuskaitos prievolė

Tarpuskaitos prievolė bus palaipsniui pradėta taikyti atskiriems produktams ir atskirų tipų rinkos dalyviams. 2012 m. liepos 24 d. CFTC pasiūlė apsikeitimo sandorių klases, kurioms pirmosioms bus taikoma privaloma tarpuskaita ir kurios apima dvi kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių klases ir keturias palūkanų normų apsikeitimo sandorių klases; tų klasių sandorių tarpuskaitą turės atlikti registruotos pagrindinės sandorio šalys, o taisyklės bus galutinai parengtos 2012 m. 4 ketvirtį. Tuomet prievolė bus palaipsniui pradėta taikyti atskirų tipų rinkos dalyviams (pradėti vykdyti tarpuskaitos prievolę per 90, 180 arba 270 dienų)[4]. Panašus metodas bus taikomas ir kitoms turto klasėms.

· Šveicarija

Šveicarijoje ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams privalomas tarpuskaitos ar pranešimo apie sandorius režimas nėra taikomas. Tačiau Šveicarija yra įsipareigojusi įgyvendinti G 20 sutartas ne biržos išvestinių finansinių priemonių reformas. 2012 m. rugpjūčio 27 d. Šveicarijos Federalinė Taryba nusprendė, kad, siekiant laikytis Finansinio stabilumo tarybos rekomendacijų ir tarptautinių finansų rinkos infrastruktūrų standartizavimo institucijų parengtų naujų standartų, reikia iš dalies pakeisti galiojančius Šveicarijos finansų rinkos infrastruktūros teisės aktus.

Federaliniam finansų departamentui nurodyta iki 2013 m. pavasario parengti konsultacijoms skirto dokumento projektą ir siekiama taikomą metodą derinti su ES, kad būtų priimtas ERIR lygiavertis teisės aktas. 2012 m. rugpjūčio 29 d. pranešime spaudai Tarptautinių finansų reikalų valstybės sekretoriatas aiškiai teigė, kad, „siekiant užtikrinti Šveicarijos rinkos dalyvių konkurencingumą ir galimybes patekti į rinką Europos Sąjungoje, reglamentavimas [prekybos ir finansų rinkos infrastruktūrų reformų srityje] turėtų būti lygiavertis ES reglamentavimui“.

Taigi Šveicarija dar rengia būsimas reformas, o jos reglamentavimo sistema dar neapibrėžta.

· Japonija

2012 m. liepos mėn. Japonijos finansinių paslaugų institucija paskelbė vyriausybės potvarkį dėl reformų, susijusių su privalomu pagrindinių sandorio šalių (tarpuskaitos prievolė) ir sandorių duomenų saugyklų naudojimu (pranešimo prievolė); jis įsigaliojo 2012 m. lapkričio 1 d.

Pranešimo prievolė

Pagal Finansinių priemonių ir biržos aktą registruotos finansų įstaigos turės sandorių duomenų saugykloms pranešti apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius, kuriems teikiamos sandorių duomenų saugyklų paslaugos, kaip antai: kredito išvestinių finansinių priemonių sandorius ir ateities, pasirinkimo bei apsikeitimo sandorius, susijusius su palūkanų norma, valiuta ir nuosavybės vertybiniais popieriais. Sandoriai, kuriems taikomas reikalavimas, bus peržiūrėti ir papildyti po 2012 m. lapkričio mėn., atsižvelgiant į tolesnius rinkos infrastruktūros pokyčius.

Tarpuskaitos prievolė

Japonija numato šią prievolę pradėti taikyti laipsniškai. Kaip apibūdinta Finansinio stabilumo tarybos ketvirtojoje ne biržos išvestinių finansinių priemonių reformų įgyvendinimo pažangos ataskaitoje, nuo 2012 m. lapkričio mėn. privaloma tarpuskaita bus taikoma tam tikriems standartizuotiems kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriams[5] ir palūkanų normų apsikeitimo sandoriams[6]. Vėliau produktai, kuriems bus taikoma privaloma tarpuskaita, bus papildyti kitomis ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis[7], atsižvelgiant į tokius elementus kaip sandorių dydis ir standartizacijos laipsnis.

Be to, pradiniu etapu privalomos tarpuskaitos reikalavimai bus taikomi tik tiems ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriuos sudaro pagrindinės šalies finansų įstaigos[8]. Ateityje tarpuskaitos reikalavimai taip pat galėtų būti taikomi sandoriams tarp tų šalies finansų įstaigų ir užsienio finansų įstaigų (kurios nėra registruotos pagal Finansinių priemonių aktą), atsižvelgiant į šiuo metu vykstančias tarptautines diskusijas dėl tarpvalstybinio reglamentavimo.

Taigi vykdant ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkų reformas Japonijoje pranešimo ir tarpuskaitos prievolės užsienio centriniams bankams netaikomos.

· Australija

2012 m. rugsėjo 12 d. Australijos vyriausybė Parlamentui pateikė įstatymą, kuriame numatoma teisės aktų sistema ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkų reformoms įgyvendinti Australijoje (angl. pavad. the Corporations Legislation Amendment (Derivatives Transaction) Bill 2012). Sistemoje siūlomas lankstus metodas, kad ministras galėtų spręsti, ar privaloma tarpuskaita, pranešimų teikimas ar prekyba organizuotoje platformoje turėtų būti taikoma tam tikroms ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasėms.

Įstatymas perduotas Atstovų Rūmams ir bus svarstomas Senate. Teisės aktas turėtų būti priimtas iki 2012 m. pabaigos.

Prieš nustatant bet kokias prievoles būtų reikalingi įgyvendinimo teisės aktai ir taisyklės. Pagal sistemą įgaliojimai skelbti įgyvendinimo taisykles bus suteikti Australijos vertybinių popierių ir investicijų komisijai. Teisė ministrą konsultuoti, ar prievolės turėtų būti taikomos konkrečioms ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasėms, suteikiama Australijos rezervų bankui, Australijos rizikos ribojimo priežiūros institucijai ir Australijos vertybinių popierių ir investicijų komisijai.

Taigi Australijoje ne biržos išvestinių finansinių priemonių reformų įgyvendinimo teisės aktų sistema pasiūlyta, bet dar nepatvirtinta. Be to, dar reikės apibrėžti įgyvendinimo taisykles.

· Kanada

Kanadoje ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkų reformų įgyvendinimo teisės aktų sistema dar nėra galutinai apibrėžta. Pagal ne biržos išvestinių finansinių priemonių prekybos mastą didžiausios provincijos ir kitos provincijos šiuo metu rengia teisės akto projektą[9]. Kanados vertybinių popierių administratorių asociacija (angl. CSA) rengia to teisės akto įgyvendinimo teisės akto arba taisyklių projektą.

Pranešimų teikimas

CSA paskelbė konsultacijoms skirtą dokumentą dėl sandorių duomenų saugyklų, kad gautų informacijos taisyklėms parengti. Ontarijas ir Kvebekas jau iš dalies pakeitė teisės aktus, kad paremtų pranešimų teikimą sandorių duomenų saugykloms ir priežiūros institucijų galimybes susipažinti su duomenimis; daugelis provincijų šiuo metu vertina, ar gali reikėti keisti teisės aktus. CSA rengs konsultacijas dėl pranešimų apie sandorius ir sandorių duomenų saugyklų taisyklių; jos turėtų būti galutinai parengtos 2013 m. pradžioje. Planuojama reikalavimus įgyvendinti per pirmą 2013 m. pusmetį.

Tarpuskaita

CSA dėl tarpuskaitos surengė konsultacijas, kurios baigėsi 2012 m. 3 ketvirtį, ir jų rezultatais remsis rengdama taisykles. Numatoma, kad provincijų, kuriose į apskaitą įtraukiama daugiausia ne biržos išvestinių finansinių priemonių, teisės aktai dėl pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos bus priimti iki 2013 m. vidurio. Tačiau vėliau dar reikės suderinti visų provincijų teisės aktus.  Be to, CSA rengia pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos įgyvendinimo taisyklių projektą; jį paskelbti ir dėl jo pradėti konsultacijas numatoma 2013 m. pradžioje.

· Honkongas

Honkonge užbaigus konsultacijas pateiktas ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkų reformų reglamentavimo režimo pasiūlymas. Naujojo reglamentavimo režimo priėmimo teisėkūros procesas dar nebaigtas.

2011 m. spalio mėn. Honkongo pinigų institucija (angl. HKMA) ir Honkongo vertybinių popierių ir ateities sandorių komisija (angl. SFC) surengė viešas konsultacijas dėl Honkongo ne biržos išvestinių finansinių priemonių reglamentavimo režimo, įskaitant privalomą tarpuskaitą ir pranešimų teikimą, pasiūlymo. Pasibaigus konsultacijoms HKMA ir SFC 2012 m. liepos mėn. paskelbė bendras išvadas. Teisės akto pasiūlymas dar nėra galutinai parengtas.

Pranešimų teikimas

Privalomo pranešimų teikimo teisės akto pasiūlymą peržiūrėjo Teisėkūros Tarybos specialusis komitetas ir šiuo metu rengiamas teisėkūros projektas. Siekiama reikiamus teisės aktų pakeitimus teisėkūros organui pateikti 2013 m. pradžioje.  Reikalavimas bus pradėtas taikyti laipsniškai, pradedant nuo palūkanų normų apsikeitimo sandorių ir išankstinių sandorių, kurių pagrindinė suma neperduodama.

Pagal Honkonge siūlomą reglamentavimo sistemą yra numatomi vietos reikalavimai, taikomi pranešimų teikimui sandorių duomenų saugykloms: apie visus išvestinių finansinių priemonių sandorius, susijusius su Honkongo finansų rinkomis, būtų reikalaujama pranešti vietos sandorių duomenų saugyklai, sukurtai HKMA sandorių duomenų saugyklos.

Tarpuskaita

Konsultacijų išvadose tarpuskaitos prievolės taikomos tik Honkonge į apskaitą įtrauktiems sandoriams. Atsižvelgdamos į konsultacijų metu gautus atsakymus, priežiūros institucijos pradėjo rengti teisės akto pasiūlymą (jis bus pateiktas Teisėkūros Tarybai), siekiant reikiamus teisės aktų pakeitimus padaryti 2013 m. pradžioje. Tuo tarpu yra laikinas teisės akto pasiūlymas, kuriuo remiama savanoriška tam tikrų išvestinių finansinių priemonių sandorių tarpuskaita per vietos pagrindines sandorio šalis, kurias pripažįsta SFC.

4. Centrinių bankų ir valstybės skolos valdymo įstaigų traktavimas tarptautiniu lygmeniu tose jurisdikcijose

· JAV

Volstryto reformų ir vartotojų apsaugos aktas (Aktas) netaikomas apsikeitimo sandoriams, kurių sandorio šalis yra federalinis rezervų bankas, federalinė vyriausybė arba federalinė agentūra, aiškiai turintys visišką JAV pasitikėjimą ir įgaliojimą[10]. Ši išimtis kitų centrinių bankų, t. y. užsienio centrinių bankų, neapima.

Rengdamos įgyvendinimo taisykles CFTC ir SEC apsvarstė kiekvieno iš Akte nustatytų reikalavimų taikymą ir bandė apriboti jų padarinius užsienio centriniams bankams konkrečiais atvejais, kaip apibūdinta toliau.

Darant prielaidą, kad valstybės įstaigos, valdančios arba dalyvaujančios valdant valstybės skolą, yra vyriausybės dalis, užsienio centriniams bankams ir užsienio valstybės skolos valdymo įstaigoms taikomas tas pats režimas. Kitaip tariant, kaip apibūdinta toliau, valstybės skolą valdančioms valstybės įstaigoms tarpuskaitos ir pranešimo prievolės nebus taikomos.

Registracijos reikalavimai

Apskritai CFTC centriniams bankams netaiko registracijos reikalavimų, kurie kitais atvejais būtų taikomi, jei tokia įstaiga būtų laikoma atitinkančia apsikeitimo sandorio tarpininko arba pagrindinio apsikeitimo sandorio dalyvio apibrėžtį.

Su SEC bendrai parengtose galutinėse taisyklėse[11], CFTC ir SEC apibrėžė Akte nustatytus pagrindinius terminus, įskaitant apsikeitimo sandorių tarpininkų, pagrindinių apsikeitimo sandorių dalyvių ir tinkamų sutarties dalyvių apibrėžtis.

CFTC federalinio registro dokumente CFTC pažymėjo, kad nors užsienio subjektams, vykdantiems komercinę veiklą JAV rinkose, nebūtinai negalioja JAV jurisdikcija, atitinkamose Akto nuostatose arba ankstesnėje teisėkūroje nėra jokių požymių, kad priimdamas Aktą Kongresas ketino nukrypti nuo tarptautinės sistemos tradicijų ir į terminų „apsikeitimo sandorio tarpininkas“ arba „pagrindinis apsikeitimo sandorio dalyvis“ apibrėžtį įtraukti užsienio vyriausybes, užsienio centrinius bankus ir tarptautines finansų institucijas.

Todėl CFTC išaiškino, kad tokios užsienio vyriausybės, užsienio centriniai bankai ir tarptautinės finansų institucijos neprivalo CFTC registruotis kaip apsikeitimo sandorių tarpininkai arba pagrindiniai apsikeitimo sandorių dalyviai[12].

Pranešimo prievolė

Kadangi užsienio centriniams bankams netaikomi registracijos reikalavimai, tai jiems netaikoma ir pranešimo prievolė. Tačiau JAV sandorio šalis, sudaranti sandorį su užsienio centriniu banku, vis tiek turės laikytis pranešimo prievolės pagal Aktą. Pavyzdžiui, jei Europos centrinis bankas sudaro sandorį su CFTC užregistruotu apsikeitimo sandorio tarpininku, tam tarpininkui vis tiek būtų taikomi informacijos saugojimo ir pranešimo reikalavimai, kurie taikomi tam apsikeitimo sandoriui, net jei sandoriui nebūtų taikomi privalomos tarpuskaitos reikalavimai.

Ši situacija atitinka ERIR (kai sandorio su centriniu banku sandorio šalis vis tiek turi apie jį pranešti), bet pagal Aktą metodas išsiskiria JAV ir užsienio centrinių bankų atžvilgiu. Iš tikrųjų sandoriams su JAV centriniais bankais Aktas visai netaikomas ir apie juos nereikia pranešti, o apie sandorius su užsienio centriniais bankais JAV sandorio šalis turės pranešti.

Tarpuskaitos prievolė

Atskirose taisyklėse[13] CFTC aptarė įvairias išimtis dėl kitais atvejais taikomo reikalavimo, kad visi apsikeitimo sandoriai turi būti pateikti CFTC užregistruotai pagrindinei sandorio šaliai, kad būtų atlikta tarpuskaita, ir išaiškino, kad užsienio centriniams bankams netaikomi privalomos tarpuskaitos reikalavimai, kurie galėtų būti taikomi kitais atvejais.

Priimdama sprendimą, kad užsienio vyriausybėms, užsienio centriniams bankams ir tarptautinėms finansų institucijoms neturėtų būti taikomas Kongreso priimtas Akte nustatytas tarpuskaitos reikalavimas, CFTC rėmėsi panašiais argumentais, kurie anksčiau aptarti sprendžiant dėl pirmiau apibūdinto registracijos reikalavimo netaikymo. Konkrečiai CFTC pažymėjo[14], kad daroma prielaida, jog „rengdami Amerikos įstatymus teisės aktų leidėjai atsižvelgia į teisėtus kitų valstybių interesus“. Šiuo atžvilgiu CFTC pažymėjo, kad Akte nėra jokių požymių, kad priimdamas Akte nustatytus tarpuskaitos reikalavimus Kongresas ketino nukrypti nuo šių tradicijų, ir  atsižvelgdama į pagarbos sumetimus teigė[15], kad užsienio vyriausybėms, centriniams bankams ir tarptautinėms finansų institucijoms Akte nustatyta tarpuskaitos prievolė neturėtų būti taikoma.

· Šveicarija

Šveicarijoje ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams privalomas tarpuskaitos ar pranešimo apie sandorius režimas nėra taikomas. Todėl pagal Šveicarijos teisę ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams su Šveicarijos nacionaliniu banku, bet kuriuo kitu centriniu banku arba šalies ar užsienio valstybės įstaigomis, valdančiomis arba dalyvaujančiomis valdant valstybės skolą, pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos arba pranešimo reikalavimų taikyti nereikia. Panašiai sandoriams su centriniais bankais nebūtų taikomi dvišalės rizikos mažinimo metodai.

Šveicarija viešai paskelbė, kad ketina glaudžiai laikytis ERIR metodo ir siekia priimti lygiavertį teisės aktą. Todėl tikėtina, kad pagal Šveicarijos teisę užsienio centriniai bankai būtų traktuojami lygiavertiškai, kaip užsienio centriniai bankai – pagal ERIR.

· Japonija

Japonijoje pagal 2012 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusį vyriausybės potvarkį sandoriams su užsienio centriniais bankais ir valstybės skolos valdymo įstaigomis tarpuskaitos ir pranešimo prievolės netaikomos.

· Honkongas

Centrinių bankų traktavimas aptariamas bendrose HKMA ir SFC išvadose, paskelbtose 2012 m. liepos mėn. pasibaigus konsultacijoms (žr. pirmiau).  Šiose išvadose siūloma tarpuskaitos ir pranešimo prievolių netaikyti centriniams bankams ir valstybės skolą valdantiems valstybės subjektams jurisdikcijose, kurios numato tokią pačią tvarką Honkongo centriniams bankams ir skolos valdymo įstaigoms.

Pranešimo prievolė

Vadovaujantis šiuo metu siūlomu metodu, užsienio centriniams bankams ir valstybės skolą valdantiems valstybės subjektams pranešimo prievolė nebūtų taikoma. 2012 m. liepos mėn. paskelbtose bendrose HKMA ir SFC išvadose daroma išvada, kad: „kiek tai susiję su reikalavimų netaikymu centriniams bankams ir pan., apsvarstėme kituose finansų centruose siūlomus teisės aktus. Atsižvelgdami į juos, rengiamės apsvarstyti galimybę su tam tikrais apribojimais netaikyti pranešimo prievolės viešojo sektoriaus subjektams, dalyvaujantiems valdant valstybės skolą, kad nebūtų daroma įtakos jų įgaliojimams prireikus stabilizuoti rinką. Tai yra centriniai bankai, pinigų institucijos ar valstybės įstaigos, valdančios valstybės skolą bei rezervus ir palaikančios stabilumą rinkoje, taip pat tokios pasaulinės institucijos kaip Tarptautinis valiutos fondas, Tarptautinių atsiskaitymų bankas ir kt. Konkrečiai šiuo metu manome, kad: 1) visoms tokioms pasaulinėms institucijoms pranešimo prievolė turėtų būti visiškai netaikoma, 2) sprendžiant, ar centriniams bankams, valdžios institucijoms ir įstaigoms netaikyti pranešimo prievolės, bus atsižvelgta į tokius kriterijus kaip abipusiškumas.“[16].

Tačiau su užsienio centriniu banku sandorį sudarančios sandorio šalys, kurioms taikomi Honkongo teisės aktai, vis tiek turėtų laikytis pranešimo prievolės. Ši metodas atitinka ERIR.

Tarpuskaitos prievolė

Vadovaujantis šiuo metu Honkonge siūlomu metodu, užsienio centriniams bankams ir valstybės skolą valdantiems valstybės subjektams tarpuskaitos prievolė panašiai nebūtų taikoma. 2012 m. liepos mėn. paskelbtose bendrose HKMA ir SFC išvadose daroma išvada, kad: „atidžiai apsvarstėme grįžtamąją informaciją apie bendrą tarpuskaitos prievolės netaikymą ir matome privalumų jos netaikyti kai kuriais prašomais atvejais. Be to, pažymime, kad šiuo metu daugiau jurisdikcijų atskleidžia informacijos apie jose siūlomą ne biržos išvestinių finansinių priemonių reglamentavimą, todėl aiškiau matyti tendencija, kokio tipo bendras prievolių netaikymas galimas tokiose pagrindinėse jurisdikcijose kaip JAV ir ES. Atsižvelgdami į tai, šiuo metu persvarstome, ar ir (jei taip) kokiu mastu netaikyti tarpuskaitos prievolės. Konkrečiai: 1) rengiamės apsvarstyti galimybę tarpuskaitos prievolės netaikyti sandoriams su tam tikrais centriniais bankais, pinigų institucijomis ar valstybės įstaigomis, valdančiomis valstybės skolą bei rezervus ir palaikančiomis stabilumą rinkoje, taip pat tokiomis pasaulinėmis institucijomis kaip Tarptautinis valiutos fondas, Tarptautinių atsiskaitymų bankas ir kt. Sprendžiant, ar centriniams bankams, pinigų institucijoms ir valstybės įstaigoms netaikyti prievolės, bus atsižvelgta į tokius kriterijus kaip abipusiškumas.“[17].

Honkongas toliau stebės tarptautinius standartus ir praktiką, kad apsispręstų dėl tokio prievolės netaikymo elementų; konsultacijos dėl jų vyks 2013 m. 1 ketvirtį.

· Australija

Šiuo metu Australijoje siūlomame Išvestinių finansinių priemonių sandorių įstatyme subjektams nėra jokių išimčių dėl prievolių pranešti apie sandorius arba tarpuskaitą atlikti per pagrindinę sandorio šalį.

Priimdamas sprendimą, kad prievolė bus taikoma nurodytoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių klasėms, ministras gali apibrėžti subjektus, kuriems prievolė galėtų būti taikoma[18].  Laikydamasi teisės aktais nustatytų ribų, Australijos vertybinių popierių ir investicijų komisija (angl. ASIC) turės parengti taisykles, kuriose patikslinama, kaip dalyviai gali laikytis prievolių. Taisyklėse gali būti numatytas ir jų netaikymas. Todėl galutinė bet kokių prievolių taikymo sritis būtų svarstoma per numatytas konsultacijas dėl ministro sprendimų, teisės aktų ar ASIC taisyklių.

Iš susirašinėjimo su tarnybomis matyti, kad preliminari nuomonė tarnybų lygmeniu rodo, jog privalomos tarpuskaitos ir pranešimo prievolės centriniams bankams ir vyriausybiniams subjektams tikriausiai nebūtų taikomos. Tačiau oficialiai sprendimas dar nepriimtas.

2012 m. balandžio mėn. konsultacijose ši nuomonė ir metodas apibrėžti taip[19]: „Bet kokių pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos taisyklių naudą reikia suderinti su jų sąnaudomis. Pagrindinis veiksnys nustatant privalomos pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos režimo sąnaudas (ir praktinius aspektus) yra subjektų, kuriems pagal tą režimą galėtų būti nustatytos prievolės, pobūdis. Todėl galėtų būti tikslinga tarpuskaitos prievolę taikyti tik kai kuriems subjektams.  (…) Viena galimybė galėtų būti prievolės netaikyti valstybės subjektams, kaip antai centriniams bankams, skolos valdymo įstaigoms, viršvalstybiniams daugiašaliams plėtros bankams ir tokiems subjektams kaip Tarptautinis valiutos fondas.“

· Kanada

Taisyklės dar nėra galutinai parengtos. Susirašinėjimas tarnybų lygmeniu rodo, kad svarstoma nei tarpuskaitos, nei pranešimo prievolių tam tikru būdu netaikyti Kanados bankui (arba galbūt bendresne prasme – centriniams bankams). Taip pat gali būti apsvarstyta galimybė prievolių netaikyti Kanados Vyriausybei ir kitoms valstybės įstaigoms. Tačiau darbas dėl šių netaikymo atvejų dar nebaigtas.

Todėl dar per anksti daryti išvadas dėl centrinių bankų ir valstybės skolą valdančių valstybės subjektų traktavimo pagal būsimą Kanados reglamentavimo režimą.

· Suvestinė lentelė

|| Tarpuskaitos prievolė || Pranešimo prievolė

ES || Netaikoma || Netaikoma

JAV || Netaikoma || Netaikoma

Japonija || Netaikoma || Netaikoma

Šveicarija || Bus netaikoma || Bus netaikoma

Australija || Numatoma netaikyti || Numatoma netaikyti

Kanada || Bus svarstoma netaikyti || Bus svarstoma netaikyti

Honkongas || Numatoma netaikyti || Numatoma netaikyti

Užsienio centrinių bankų ir valstybės subjektų, valdančių valstybės skolą, traktavimas tarptautiniu lygmeniu

5. Išvados

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, centriniams bankams ir valstybės įstaigoms, valdančioms arba dalyvaujančioms valdant valstybės skolą, tarpuskaitos ir pranešimo prievolės bus netaikomos pagal JAV, Japonijos, o ateityje ir Šveicarijos reglamentavimo sistemas. Tikėtina, kad šios prievolės jiems bus netaikomos ir pagal būsimas Australijos bei Honkongo teisines sistemas. Galima tikėtis, kad šios prievolės bus netaikomos ir pagal Kanados režimą.

Užsienio centrinius bankus[20] įtraukus į subjektų, kuriems ERIR netaikomas, sąrašą, jiems nebus trukdoma įgyvendinti fiskalinę atsakomybę ir bus skatinamos vienodos sąlygos taikant ne biržos išvestinių finansinių priemonių reformas sandorių su centriniais bankais visose šiose jurisdikcijose atžvilgiu, kiek tai susiję su pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos ir pranešimo prievolėmis. Be to, taip bus padedama siekti didesnio nuoseklumo ir suderinamumo tarptautiniu mastu.

Fiskalinė atsakomybė ir valstybės garantuojamos skolos valdymas daro bendrą poveikį palūkanų normų rinkų veikimui ir šias dvi funkcijas reikia koordinuoti, kad jos būtų efektyviai vykdomos. Kadangi ERIR netaikomas ES centriniams bankams ir kitoms skolą valdančioms ES valstybės įstaigoms, kad nebūtų ribojami jų įgaliojimai vykdyti jiems priskirtas bendro intereso užduotis, kitokių režimų taikymas šioms dviem funkcijoms, kai jas vykdo trečiųjų šalių subjektai, būtų žalingas atitinkamam jų veiksmingumui. Siekiant užtikrinti, kad trečiųjų šalių centriniai bankai ir kitos valstybės įstaigos, valdančios arba dalyvaujančios valdant valstybės skolą, toliau tinkamai vykdytų savo užduotis, į deleguotuosius aktus, priimamus pagal 1 straipsnio 6 dalį, reikėtų įtraukti ir trečiųjų šalių valstybės įstaigas, valdančias arba dalyvaujančias valdant valstybės skolą.

Kiek tai susiję su sandorių, kurių tarpuskaitos neatlieka pagrindinė sandorio šalis, rizikos mažinimo metodais, bendra situacija dar nėra aiški. Tikimasi, kad tarptautinė darbo grupė[21] savo rekomendacijas G 20 jurisdikcijoms pateiks 2012 m. pabaigoje. Naujausiame jos dokumento projekte rekomenduojama sandoriams su centriniais bankais netaikyti garantinės įmokos reikalavimų[22]. Tai atitinka ES taisykles (ERIR). Komisija atidžiai stebės tos darbo grupės ataskaitos rengimą ir jos įgyvendinimą kitose jurisdikcijose.

Šioje ataskaitoje pateikta lyginamoji analizė jokiu būdu nėra baigtinė. Be to, ji grindžiama kai kurių trečiųjų šalių teisės aktais, kurie nėra galutinai parengti. Šią ataskaitą reikės reguliariai atnaujinti, kai šiose ir kitose G 20 jurisdikcijose reformų procesas pajudės.

Šiuo etapu Komisija daro išvadą, kad reikalingas deleguotasis aktas ERIR 1 straipsnio 4 daliai iš dalies pakeisti ir leisti reglamento netaikyti Japonijos bei JAV centriniams bankams ir valstybės įstaigoms, valdančioms arba dalyvaujančiomis valdant valstybės skolą, nes šios dvi šalys turi galutines taisykles dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių.

Kol Australija, Honkongas, Kanada ir Šveicarija galutinai parengs savo taisykles, Komisija stebės naujausius pokyčius ir apie juos praneš, kad remdamasi taisyklėmis, kurios šiuo metu pasiūlytos šiose jurisdikcijose, galėtų leisti reglamento netaikyti ir šių šalių centriniams bankams bei skolos valdymo įstaigoms. Siekiant užtikrinti, kad trečiųjų šalių centriniai bankai ir kitos valstybės įstaigos, valdančios arba dalyvaujančios valdant valstybės skolą, toliau tinkamai vykdytų savo užduotis, ateityje prireikus bus svarstomos ir kitos šalys. Todėl galima tikėtis tolesnių ERIR 1 straipsnio 4 dalies pakeitimų į sąrašą įtraukiant šalis, nenurodytas šioje pirmojoje ataskaitoje.

Artimiausioje ateityje trečiosioms šalims, neįtrauktoms į pirmąjį deleguotąjį aktą, rinkos sutrikimų nekils, nes prievolės, susijusios su pagrindinės sandorio šalies atliekama tarpuskaita ir sandoriams, kurių tarpuskaita neatliekama, skirtais rizikos mažinimo metodais, Sąjungoje dar neįsigaliojo. Europos Komisija atidžiai stebės, kad įsigaliojusios šios prievolės nebūtų taikomos trečiųjų šalių centriniams bankams.

[1]       Reglamentas (ES) Nr. 648/2012.

[2]       http://www.bis.org/statistics/bankstats.htm, 8A lentelė.

[3]       Biržos ir platformos, tarpuskaitos namai, apsikeitimo sandorių duomenų saugyklos, apsikeitimo sandorių tarpininkai (angl. Swap Dealers) ir pagrindiniai apsikeitimo sandorių dalyviai (angl. Major Swaps Participants).

[4]      Pirmoji grupė subjektų, kuriems bus taikomas reikalavimas pradėti taikyti tarpuskaitos prievolę per 90 dienų nuo CFTC galutinio tarpuskaitos sprendimo paskelbimo, apima apsikeitimo sandorių tarpininkus, pagrindinius apsikeitimo sandorių dalyvius ir privačius fondus, sudarančius daugiau kaip 200 apsikeitimo sandorių per mėnesį. Antroji grupė, kuri turi pradėti taikyti prievolę per 180 dienų, apima visus kitus privačius fondus, uždarus biržos prekių sandorių fondus (angl. commodity pools) ir kitus subjektus, užsiimančius finansų veikla. Trečioji grupė, kuri turi pradėti taikyti tarpuskaitos reikalavimą per 270 dienų, apima visus subjektus, nepriklausančius pirmoms dviem grupėms, pvz., susijusius su trečiojo asmens subsąskaitų tarpuskaita ir pensijų planais.

[5]       Indeksu grindžiamiems kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriams (t. y. iTraxx Japan Index Series).

[6]       Paprastiesiems palūkanų normų apsikeitimo sandoriams, išreikštiems JPY ir susietiems su LIBOR.

[7]     Palūkanų normų apsikeitimo sandoriais, išreikštais JPY ir susietais su TIBOR, palūkanų normų apsikeitimo sandoriais, išreikštais užsienio valiuta (USD ir eurais), ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, susijusiais su Japonijos įmonėmis.

[8]     Produktų sandoriai, kuriems taikoma privaloma tarpuskaita, tarp didelių šalies finansų įstaigų, registruotų pagal Finansinių priemonių aktą, kurios yra tarpuskaitos organizacijos (Japonijos vertybinių popierių tarpuskaitos korporacijos) narės arba patronuojančiosios įmonės, kuri yra tos korporacijos narė, patronuojamosios įmonės.

[9]       Kanadoje vertybinių popierių priežiūros įgaliojimai priklauso provincijoms.

[10]     Akto 721 dalies 47 punkto B papunktis dėl jo netaikymo apsikeitimo sandoriams: „Terminas „apsikeitimo sandoris“ neapima […]: ix) bet kokio susitarimo, sutarties ar sandorio, kurio sandorio šalis yra federalinis rezervų bankas, federalinė vyriausybė arba federalinė agentūra, aiškiai turintys visišką JAV pasitikėjimą ir įgaliojimą; […]“.

[11]     Žr.  77 Fed. Reg. 30596 (2012 m. gegužės 23 d.).

[12]     Žr. 77 Fed. Reg. 30596, 30693.

[13]     Žr. 77 Fed. Reg. 42560 (2012 m. liepos 19 d.).

[14]     Žr. 77 Fed. Reg. 42560, 42562.

[15]     Žr. 77 Fed. Reg. 42560, 42562.

[16]     127 punktas, http://www.hkma.gov.hk/media/eng/doc/key-information/press-release/2012/20120711e3a34.pdf).

[17]     167 punktas, http://www.hkma.gov.hk/media/eng/doc/key-information/press-release/2012/20120711e3a34.pdf).

[18]    Įstatymo 901D skirsnis

(http://www.treasury.gov.au/ConsultationsandReviews/Submissions/2012/Derivative-Transactions).

901D. Teisės aktais gali būti apibrėžti subjektai, kuriems reikalavimai gali būti taikomi

Teisės aktais gali būti numatyta, kad išvestinių finansinių priemonių sandorių taisyklėmis: a) negalima nustatyti reikalavimų (arba tam tikrų rūšių reikalavimų) tam tikrų klasių subjektams; arba b) galima nustatyti reikalavimus (arba tam tikrų rūšių reikalavimus) tik tam tikrų klasių subjektams tam tikromis aplinkybėmis.

Pastaba. Subjektų klasė gali būti apibūdinta darant nuorodą į bet kokius elementus, įskaitant (pavyzdžiui): a) per tam tikrą laikotarpį subjektų sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių apimtį; arba b) subjektų arba jų veiklos požymius arba pobūdį; arba c) subjektų gyvenamąją arba veiklos vykdymo vietą.

[19]    Žr. 2012 m. balandžio mėn. konsultacijoms skirto dokumento (angl. Implementation of a framework for Australia’s G20 over‐the‐counter derivatives commitments, p. 17) dalį „Subjektai“ (angl. Entities); http://www.treasury.gov.au/~/media/Treasury/Consultations%20and%20Reviews/2012/Over%20the%20counter%20derivatives%20commitments%20consultation%20paper/Key%20Documents/PDF/OTC%20Framework%20Implementation_pdf.ashx.

[20]     Visų šioje ataskaitoje analizuotų jurisdikcijų centriniai bankai vykdo funkcijas, susijusias su jų fiskaline atsakomybe.

[21]     Angl. pavad. Working Group on Margins Requirements.

[22]    http://www.bis.org/press/p120706.htm, Margin requirements for non-centrally cleared derivatives, BCBS ir IOSCO, 2012 m. liepos 6 d.