KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Inovacijų sąjungos būklė 2012 m. Pokyčių spartinimas

(Tekstas svarbus EEE)

1.           Įžanga

Strategija „Europa 2020“ ir jos pavyzdinėmis iniciatyvomis daugiausia dėmesio skiriama švietimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms – pagrindiniams veiksniams siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Atsižvelgiant į tai, pavyzdine iniciatyva „Inovacijų sąjunga“, su skaitmenine darbotvarke ir pramonės politika susijusiomis pavyzdinėmis iniciatyvomis bei pavyzdine iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ siekiama Europos mokslo darbuotojams ir verslininkams sudaryti geriausias sąlygas kurti naujoves.

Pavyzdine iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ visų pirma siekiama sukurti gyvybingą, inovacijomis grindžiamą ir idėjų bei kūrybiškumo skatinamą ekonomiką, gebančią prisijungti prie pasaulinių vertės grandinių, išnaudoti galimybes, užkariauti naujas rinkas ir kurti aukštos kokybės darbo vietas. Apskritai pažanga kuriant inovacijų sąjungos politinę sistemą yra labai teigiama – tinkamai įgyvendinama daugiau nei 80 proc. iniciatyvų. Pagal valstybių ir vyriausybių vadovų raginimą stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę įgyvendinami konkretūs veiksmai. Komisijos pasiūlymas dėl Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ateities – iniciatyva „Horizontas 2020“ – yra akivaizdus atotrūkis nuo praeities, nes pagal ją visą vertės kūrimo grandinę apima viena programa. Pažangaus konsolidavimo principas, t. y. apsaugoti ir, jei įmanoma, padidinti augimui palankias išlaidas, kaip antai išlaidas MTTP, dabar plačiai pripažintas ir įtvirtintas Europos semestre. Europos verslo aplinka taps palankesnė inovacijoms dėl bendrosios rinkos priemonių, tokių kaip bendrojo patento, spartesnio standartų nustatymo, ES viešojo pirkimo taisyklių modernizavimo ir rizikos kapitalo fondams skirto Europos paso. Europos inovacijų partnerystėmis telkiami ištekliai ir rengiamos paklausos bei pasiūlos priemonės pagrindiniams visuomenės uždavinių spręsti. Kad šios priemonės duotų rezultatų, jas vis dar reikia įgyvendinti, tačiau jos rodo esminį pokytį reikiama linkme.

Europos padėtis pasaulyje vis dar gana stipri. ES yra vienas iš regionų, kuriame pasiekiama geriausių rezultatų gaminant aukštos kokybės mokslinius ir novatoriškus produktus. Jos gaunamų pajamų pasaulinėse gamybos vertės grandinėse dalis vis dar yra didžiausia ir išlieka pastovi (28 proc.), o JAV ir Japonijos dalis sumažėjo. Nuo 2008 m. ES pagerino inovacijų veiklos rezultatus ir beveik per pusę sumažino inovacijų atotrūkį nuo JAV ir Japonijos[1]. Inovacijų veiklos srityje ES vis smarkiai lenkia Braziliją, Indiją, Rusiją ir Kiniją, tačiau pastaroji akivaizdžiai ją vejasi. Nuo 2008 m. Pietų Korėja beveik trigubai padidino savo inovacijų diegimo atotrūkį nuo ES ir prisijungė prie JAV kaip inovacijų lyderė.

Be to, nors ES viešosios išlaidos MTTP per krizę didėjo, nes vyriausybės siekė išlaikyti savo MTTP investicijas ir taip paskatinti įmones elgtis taip pat, naujausi duomenys rodo, kad ši tendencija gali pasikeisti. 2011 m. pirmą kartą nuo krizės pradžios bendras 27 ES valstybių narių MTTP biudžetas šiek tiek sumažėjo.

Besitęsianti ekonomikos krizė taip pat atskleidė Europos inovacijų veiklos struktūrinius trūkumus. 2013 m. Inovacijų sąjungos veiklos rezultatų suvestinė rodo, kad valstybių narių inovacijų veiklos rezultatų konvergencijos procesas sustojo. Konvergencija buvo dominuojanti tendencija nuo veiklos rezultatų suvestinės rengimo pradžios 2001 m. ir tai aiškiai rodo, jog yra rizika, kad inovacijų atotrūkis didės[2]. Krizei ilgėjant ir gilėjant ir Europos regionų augimo skirtumams didėjant dar svarbiau tampa sparčiai įgyvendinti Inovacijų sąjungą ir ją stiprinti inovacijoms itin svarbiose srityse, kaip antai aukštojo mokslo, inovacijomis grindžiamos verslininkystės ir paklausos priemonių. Tempas tokiose srityse kaip socialinės inovacijos taip pat turės būti išlaikytas.

Todėl Europai reikia didinti savo ekonomikos dinamiškumą. Esamose tradicinėse pramonės šakose, kuriose Europa pirmauja, turi būti sukurti nauji veiklos metodai ir nauji verslo modeliai, siekiant užtikrinti augimą ir išlaikyti konkurencinį pranašumą. Be to, dinamiškuose sektoriuose, kaip antai IRT grindžiamuose ir besiformuojančiuose sektoriuose, Europai reikia daugiau sparčiai augančių įmonių. Tam būtini inovacijomis grindžiami struktūriniai pokyčiai, tačiau šiuo metu Europa atsilieka radikalesnių inovacijų, kurios skatina tokius struktūrinius pokyčius, srityje. Taigi, per ateinantį dešimtmetį Europai labiausiai reikia pritraukti talentingiausius žmones ir skatinti novatoriškus verslininkus, teikti jiems žymiai geresnių galimybių pradėti naują verslą ir jį plėtoti.

Atsižvelgiant į tai, šiame komunikate:

· apibendrinama 2012 m. padaryta valstybių narių ir Europos lygmens pažanga kuriant Inovacijų sąjungą;

· nustatomos sritys, kuriose Inovacijų sąjunga gali būti stiprinama, be kita ko, pasinaudojant Inovacijų Sąjungos testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, atliekamu Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės komiteto[3].

2.           Nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų būklė

2.1.        Investavimas į ateitį

Europai reikia daugiau ir geresnių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas pramonės konkurencingumui paremti bei mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemai pagerinti. Viešosios ir privačiosios investicijos į MTTP yra itin svarbios norint, kad Europa išnaudotų galimo ekonomikos atsigavimo teikiamas galimybes. Ekonomikos atsigavimas 2010 m. buvo gerokai labiau juntamas šalyse, kurios anksčiau daugiausiai investavo į MTTP ir inovacijas (pvz., Vokietijoje, Suomijoje ir Švedijoje)[4].

Viešosios ir privačiosios investicijos į MTTP iki ekonomikos krizės didėjo. Nuo krizės pradžios, nepaisydamos fiskalinių apribojimų, dauguma valstybių narių investicijas į MTTP išlaikė tokio pat lygio arba jas padidino, ir bendros išlaidos MTTP, palyginti su BVP, padidėjo nuo 1,85 proc. 2007 m. iki 2,03 proc. 2011 m. Vis dėlto, nuo krizės pradžios vienuolikoje valstybių narių[5] jos didėjo mažiau, nei BVP (1 pav.)

1 pav. Viešųjų išlaidų MTTP apsauga

Apskritai ES įmonės taip pat padidino MTTP išlaidas kaip BVP dalį nuo 1,18 proc. 2007 m. iki 1,27 proc. 2011 m. Tai iš dalies buvo pasiekta dėl išlaikytų Europos įmonių investicijų į MTTP. Tikimasi, kad jų visame pasaulyje atliekamos investicijos į MTTP 2012–2014 m. toliau didės vidutiniškai po 4 proc. per metus[6]. Europa taip pat yra patraukli vieta užsienio įmonėms investuoti į MTTP ir jos Europoje daug investavo. JAV įmonių investicijos sudarė du trečdalius tarptautiniu mastu mobilių MTTP investicijų ir jų metinės išlaidos MTTP Europoje yra 10 kartų didesnės už jų investicijas Kinijoje ir Indijoje kartu sudėjus[7].

Vis dėlto yra didelių skirtumų tarp valstybių narių ir tarp pramonės sektorių bei veikėjų. Kai kuriose šalyse verslo sektoriaus MTTP investicijos, visų pirma vykdomos MVĮ, mažėja. Taip yra visų pirma dėl mažo įmonių pasitikėjimo Europos ekonomikos ateities perspektyvomis, nepaisant kai kurių įmonių balanse didėjančių grynųjų pinigų atsargų[8]. Žvelgiant į atskirus sektorius, daug šalių padidėjo MTTP intensyvumas labiau tradiciniuose vidutinio sudėtingumo technologijų sektoriuose (pvz., metalo, gumos ir plastiko, maisto produktų), taip pat augančiose rinkose, kurių augimą skatina visuomenės uždavinių sprendimas (pvz., atliekų apdorojimo, švarios energijos ir vandens). Apskritai ES toliau specializuojasi vidutinio ir didelio MTTP intensyvumo sektoriuose, kuriuose investuojama pusė Europos įmonių MTTP investicijų. Palyginimui galima paminėti, kad daugiau nei du trečdaliai JAV įmonių MTTP investicijų sutelkta didelio MTTP intensyvumo sektoriuose (kaip antai sveikatos ir IRT)[9].

2 pav. JAV ir ES įmonių MTTP investicijos pagal sektorių grupes

Šaltinis: 2012 m. ES pramonės įmonių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą rezultatų suvestinė

Be to, valstybėse narėse, kuriose verslo sektorius yra imlus žinioms ir pasaulio mastu konkurencingas, vyriausybių strategija išsaugoti MTTP investicijas padėjo išlaikyti privačiojo sektoriaus investicijas[10]. Vis dėlto tai buvo sunkiau pasiekiama šalyse, patiriančiose valstybės skolos krizę. Šiose šalyse likvidumo suvaržymai, nepakankamai inovacijoms palanki aplinka ir mažesnė verslo žinių paklausa neigiamai paveikė anticiklinių priemonių verslo investicijoms skatinti veiksmingumą. Tai rodo, kad investicijos į žinias turi būti vykdomos kartu su mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos pertvarka, be kita ko novatoriškoms įmonėms suteikiant inovacijoms palankias pagrindines sąlygas.

Nors dauguma valstybių narių viešosioms investicijoms į MTTP ir inovacijas taikė pažangaus biudžeto konsolidavimo politiką, dėl krizės išskirtinai ilgo laikotarpio ir dėl jos didelio poveikio dabar kyla pavojus, kad politinis sutarimas, jog tokios investicijos turi būti apsaugotos, mažės. 2011 m. pirmą kartą nuo krizės pradžios bendras viešasis MTTP biudžetas[11] šiek tiek sumažėjo, nors tą sumažėjimą iš dalies atsvėrė padidėjusios negaunamos mokestinės pajamos dėl fiskalinių paskatų[12]. Lyginant valstybių narių MTTP skiriamą valstybės biudžetą 2011 ir 2012 m., šalių, kurios išlaikė arba padidino valstybės išlaidas MTTP, taip pat mažėja. Tai akivaizdžiai kelia grėsmę Europos inovacijų veiklos rezultatams ir ateities konkurencingumui.

Žiūrint į visą žinių trikampį (švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos), matoma panaši tendencija. 2009 m. visos valstybės narės (išskyrus dvi) išlaikė arba padidino valstybės išlaidas švietimui[13]. Nuo tada dėl nuolatinio spaudimo viešiesiems finansams daug vyriausybių investicijas į švietimą sumažino[14].

2.2.        Reformavimas siekiant padidinti efektyvumą ir veiksmingumą

Fiskalinių apribojimų laikotarpiu yra dar svarbiau vykdyti reformas, kad investuoti pinigai atneštų kuo daugiau naudos. Valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmingumo skirtumai tebėra dideli. Kai kurios šalys už tą pačią viešųjų investicijų sumą pasiekia didesnę pažangą mokslo ir technologijų srityje (3 pav.). Todėl aišku, kad nors kiekvienos šalies padėtis yra skirtinga ir reikalauja specialių sprendimų, visiškai sukurta Europos mokslinių tyrimų erdvė padėtų gerokai našiau panaudoti žinias ir technologinius gebėjimus. Sėkmingiausios valstybės narės sugebėjo padidinti savo mokslo bazės mokslinių tyrimų kokybę ir ekonominį poveikį, kitose viešosios investicijos vis dar naudojamos nenašiai arba jų poveikis yra menkas.

3 pav. Investicijos ir mokslinių tyrimų kompetencija[15]

Daug ES valstybių narių pradėjo plataus užmojo politikos reformas, siekdamos savo mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą padaryti efektyvesnę, atsižvelgiant į Europos mokslinių tyrimų erdvės tikslus[16]. Kelios iš šių reformų buvo pradėtos prieš krizę, tačiau nuo tada buvo išplėstos arba jų vykdymas sustiprintas. Ekonomikos krizė taip pat paskatino mokslinius tyrimus ir inovacijas labiau integruoti į platesnę šalių pramonės ir makroekonominę politiką. Keliose šalyse rengiami nauji inovacijų srities teisės aktai bei mokslinių tyrimų ir inovacijų nacionalinės strategijos ir daug vyriausybių inovacijas susieja su platesnėmis verslininkystės, verslo aplinkos ir darbo rinkos sričių reformomis, daugiau dėmesio skirdamos tam, kad mokslinių tyrimų rezultatai būtų geriau pateikiami rinkai.

Valstybės narės ir asocijuotosios šalys pateikė įvairių nacionalinių veiksmų planų, programų, strategijų ir teisės aktų, kuriais siekiama užtikrinti, kad jose būtų rengiama pakankamai mokslo darbuotojų jų MTTP tikslams pasiekti[17]. Daugeliu atvejų dar per anksti vertinti tiesioginį ar netiesioginį tų priemonių poveikį. Vis dėlto dabartinė tendencija yra rengti konkrečiais klausimais grindžiamą politiką ir veiksmų planus, kurie nebūtinai sudaro nuoseklią visumą. Esminis žingsnis bus pereiti prie vienos integruotos strategijos, skirtos spręsti mokslo darbuotojų profesijos žmogiškųjų išteklių klausimus.

Dauguma valstybių narių taip pat parengė arba įgyvendino teisės aktų pataisas, kuriomis padidinta universitetų autonomija. Kai kurios šalys įvedė naujas viešojo sektoriaus mokslo darbuotojų įdarbinimo sąlygas, kuriomis jiems užtikrinama galimybė bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi ir pateikti rinkai jų mokslinių tyrimų rezultatus ir technologinius išradimus.

Imamasi priemonių paremti viešųjų ir privačiųjų mokslinių tyrimų veikėjų internacionalizavimą, visų pirma jų integravimą į visą Europą apimančius tinklus ir žinių srautus. Valstybės narės vis labiau suvokia savo nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų integravimo į pasaulines bei Europos sistemas naudą, kad būtų galima išnaudoti pasaulines vertės grandines ir spręsti inovacijų paklausos naujose tarptautinėse rinkose klausimą. Šiuo tikslu MTTP skatinančios programos buvo atvertos tarptautiniams partneriams ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, o tai padės užtikrinti, kad įvairių šalių vertės grandinės geriau papildytų viena kitą. Viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas ir įmonių internacionalizavimas yra patikimos inovacijų grupių politikos, kuri pastaraisiais metais buvo parengta daugelyje valstybių narių, esmė.

Tarpvalstybinis judumas vis dar gana mažas. Mokslo darbuotojai paprastai pereina iš viešojo sektoriaus į privatųjį, tačiau judėjimas priešinga kryptimi yra labai nedidelis, kaip ir judėjimas iš vieno sektoriaus į kitą ir atgal. Nepaisant su studentų judumu susijusios pažangos, per mažai universitetų ir viešųjų tyrimų organizacijų įdarbina užsienio profesorius arba suvokia, jog jų darbuotojams svarbu įgauti tarptautinės patirties[18]. Nedidelės novatoriškų mokslo darbuotojų, bendradarbiaujančių su verslo sektoriumi, kilimo tarnyboje galimybės, o veiksmingas žinių perdavimas pastebimas tik pačiose dinamiškiausiose valstybėse narėse. Daugelio nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų programų finansavimas vis dar didžiąja dalimi neprieinamas dalyviams iš kitos valstybės narės, todėl Europa praranda kompetencijos didinimo ir tarpvalstybinių žinių srautų galimybes.

Siekiant kuo geriau panaudoti viešąjį mokslinių tyrimų finansavimą reikalingas deramas konkurencijos lygis. Tai gali būti pasiekta projektų finansavimu (pagal atvirus kvietimus teikti pasiūlymus) ir veiklos rezultatais grindžiamu instituciniu finansavimu, susijusiu su moksline kompetencija, internacionalizavimu ir bendradarbiavimu su verslo įmonėmis. Vis dėlto daugiau valstybių narių turi pereiti prie konkurencingesnio finansavimo – iki šiol tik kelios šalys nustatė veiksmingą finansavimo skyrimo mechanizmą, kuriuo skatinama kompetencija. Labai dažnai institucinis universitetų ir viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų finansavimas skiriamas be jokių veiklos rezultatų kriterijų ar faktais grindžiamos stebėsenos. Kai skiriamos lėšos nesusietos su rezultatais, atskiri mokslo darbuotojai ir institucijos neturi didelių paskatų dalyvauti Europos masto tinkluose ar konkuruoti Europos mastu, siekti kompetencijos ar bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi.

Valstybės narės vis labiau siekia sukurti inovacijoms palankią verslo aplinką. Plačiausiai naudojamos priemonės yra su MTTP investicijomis arba inovaciniais čekiais susijusios fiskalinės paskatos įmonėms, norinčioms pirkti paslaugas iš MTTP, technologijų ir inovacijų paslaugų teikėjų. Kai kurios valstybės narės taip pat mažina iš patentų ir kitų intelektinės nuosavybės rūšių gaunamo pelno mokesčių normas. Stipriai palaikomas galimybių gauti rizikos kapitalo bendrovėms parengiamuoju, steigimosi ir ankstyvojo augimo etapuose bei inovaciniams projektams didinimas.

Vis dėlto nacionalinės politikos kryptyse vis dar nėra pusiausvyros tarp pasiūlos postūmio ir paklausos traukos. Pasiūla grindžiamos priemonės, tokios kaip dotacijos, subsidijuojamos paskolos ir mokesčių paskatos, sudaro daugiau nei 90 proc. naudojamų priemonių[19]. Tik keletas šalių aktyviai naudoja paklausos valdymo priemones (pvz., viešojo pirkimo priemones, standartus arba reglamentus), kuriomis būtų siekiama padėti sukurti rinkas naujoviškiems sprendimams. Vis dėlto daugelis kitų valstybių narių pradėjo diskusijas dėl tokių priemonių arba ėmėsi bandyti tokias priemones ir tikimasi, kad netrukus pradės jas įgyvendinti. Naujų rinkų kūrimas daugiausia remiamas tvarumo, energijos vartojimo efektyvumo ir e. vyriausybės taikomųjų programų srityse.

2.3.        Pokyčių siekiant padidinti inovacijas Europoje skatinimas

Krizė ir didėjanti globalizacija pakeitė žaidimo taisykles. Labai svarbu parengti strategijas, grindžiamas investicijomis į žinias, ir gauti kuo daugiau iš esamų nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų, tačiau vien to nepakanka. Europos ekonomika turi radikaliai pakeisti verslo dinamiką link sparčiai augančių ir žinioms imlių pasaulinių rinkų, turinčių potencialą kurti daugiau ir geresnių darbo vietų. Šį vertinimą patvirtina 4 pav., iš kurio matyti, jog šalių, kuriose inovacijų ekonominis poveikis didžiausias, užimtumo lygis yra didesnis.

4 pav. Inovacijų ekonominis poveikis yra tiesiogiai susijęs su užimtumu

Visuotinai pripažįstama, kad Europa turi atnaujinti savo ekonomikos struktūrą ir ją orientuoti į sektorius, kurie yra ateities rinkos ir kuriuose ji gali išnaudoti konkurencinius pranašumus, grindžiamus gerai išsilavinusia darbo jėga. Vis dėlto tokie struktūriniai pokyčiai dar nevyksta reikiamu greičiu. Kad Europos ekonomikos struktūra būtų kuo greičiau atnaujinta, politikos formuotojai turi skubiai sutelkti politikos veiksmus į vieną iš pagrindinių veiksnių tokiam atsinaujinimui – novatoriškų įmonių augimą. Taip būtų sprendžiama viena iš pagrindinių problemų, bloginančių Europos ekonominės veiklos rezultatus.

Tyrimai iš tiesų parodė, kad nors Europoje yra mažiau sparčiai augančių novatoriškų įmonių nei JAV, nuo jų labai priklauso bendras užimtumo augimas – sparčiai augančių įmonių skaičius ir dalis gali būti nedideli, bet jų tiesiogiai ar netiesiogiai sukuriamų darbo vietų skaičius ir dalis yra neproporcingai didelė. Be to, sparčiai augančios novatoriškos įmonės yra labai svarbios našumo augimui, nes pagrindinis tokio augimo veiksnys yra darbo vietų perskirstymas iš įmonių, kurių našumas mažas, į įmones, kurių našumas didesnis. Apskaičiuota, kad pastaraisiais dešimtmečiais JAV ir ES įmonių augimo tempų skirtumas sudarė daugiau nei du trečdalius prastesnių ES našumo augimo rodiklių, palyginti su JAV.

Nacionalinės politikos formuotojams vertėtų peržiūrėti visus jų nacionalinių verslumo ir inovacijų sistemų aspektus, galinčius būti kliūtimi novatoriškų įmonių augimui. Remiantis empiriniais duomenimis, politikos veiksmai turėtų būti orientuoti į šiuos pagrindinius aspektus:

· Keletas reguliavimo sistemos aspektų yra labai svarbūs įmonių augimo dinamikai – valstybės narės turi šalinti savo teisės aktuose esančias augimą varžančias nuostatas. Tai gali būti susiję su, pavyzdžiui, modernizuotu standartų nustatymu ir gerai veikiančiomis darbo rinkomis. Nustatyta, kad bankroto tvarka, kuria griežtai baudžiami bankrotą patyrę verslininkai, atgraso nuo spartaus verslo plėtojimo. Daugiau sparčiai augančių įmonių taip pat gali reikšti tai, kad padaugėtų ir bankroto atvejų. Be teisės aktų pakeitimų, reikia keisti socialinį požiūrį į verslininkus, kurie patyrė bankrotą.

· Be abejonės, galimybė gauti paskolas ir nuosavo kapitalo finansavimą yra būtinos sąlygos sparčiai augančiam verslui plėtoti. Nors nemažai valstybių narių jau parengė politikos priemones šiam klausimui spręsti, tai vis dar gali būti svarbi kliūtis, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose finansų rinkos mažiau išvystytos. Atsižvelgiant į tai, 2012 m. priimtas ES reglamentas, kuriuo sukuriamas Europos rizikos kapitalo fondas, yra svarbus žingsnis į priekį, nes dėl jo investuotojams į veiklą pradedančias įmones ir MVĮ bus lengviau gauti rizikos kapitalo visoje Europoje[20].

· Konkretus tikslas skatinti jaunų novatoriškų įmonių vystymą turi būti visapusiškai įtrauktas į mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos priemones. Nors daugelis valstybių narių parengė mokesčių paskatas, skirtas remti MTTP veiklą visų rūšių bendrovėse, reikia nustatyti palankesnę apmokestinimo tvarką jaunoms novatoriškoms bendrovėms.

· Ekonomikos augimas, inovacijų diegimas ir internacionalizavimas yra glaudžiai susiję aspektai. Eksporto ir inovacijų strategijos yra viena kitą papildančios strategijos, kuriomis užtikrinama didesnė eksporto dalis, didesnė apyvarta ir užimtumo augimas bendrovės lygmeniu. Inovacijų diegimą ir internacionalizavimą remiančios politikos nuostatos turėtų būti susietos. Todėl inovacijų grupėms skirta politika gali būti svarbi priemonė, visų pirma siekiant paremti jaunų novatoriškų įmonių internacionalizavimą.

· Jauni radikalūs novatoriai taip pat susiduria su problemomis, susijusiomis su jų intelektinės nuosavybės apsauga. Tikslinės arba labiau bendro pobūdžio politikos priemonės, kuriomis didinama (viešojo) kapitalo pasiūla ir gerinamos galimybės gauti tokio kapitalo, ir politikos priemonės, kuriomis tobulinama intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistema ir mažinama jos kaina, bus naudinga visoms augančioms įmonėms, norinčioms diegti inovacijas, tačiau visų pirma sparčiai augančioms novatoriškoms įmonėms. Dalijimasis intelektinės nuosavybės teisių portfeliais ir profesionalios prieigos prie jų užtikrinimas, pvz., kuriant patentų susivienijimus inovacijų grupėse, taip pat galėtų itin padėti Europoje plėtoti inovacijas platesniu mastu.

· Technologijomis grindžiamų novatoriškų įmonių kūrimui ir augimui itin svarbu, kad MTTP sistema būtų pritaikyta žinių perdavimui, ypač kad būtų gerinami mokslo bazės ir verslo sektoriaus ryšiai. Daugelis valstybių narių jau parengė politikos nuostatas, kurioms skatinamas MTTP naudojimas komerciniais tikslais. Šios politikos priemonės turi būti toliau įgyvendinamos, tobulinamos, įvertintos ir atitinkamai atnaujintos.

· Itin svarbu skatinti inovacijų ir verslumo kultūros ir nuostatų, visų pirma pasitelkiant švietimo sistemą, plėtojimą. Politikos priemonėse, kuriomis siekiama skatinti įmonių augimą, mažiau dėmesio skirta augimo naujose ir esamose novatoriškose įmonėse skatinimui, mokymų ir įgūdžių tobulinimo galimybių bei kvalifikuoto ugdomojo vadovavimo jaunose ir mažose įmonėse teikimo skatinimui, pvz., su inovacijų valdymu ir sparčiu augimu susijusiose srityse[21].

Šie klausimai yra itin svarbūs siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir sutelkiant dėmesį į horizontaliąsias politikos priemones, kuriomis siekiama sukurti augančių novatoriškų įmonių kūrimuisi palankias sąlygas.

Be pastangų regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu, šie prioritetai turėtų būti remiami numatant suderintus veiksmus ES lygmeniu, siekiant sukurti naujovėms palankią verslo aplinką visoje Europoje. Šios rūšies priemonės yra išdėstytos kitame skirsnyje.

3.           Pažanga kuriant inovacijų sąjungą

2012 m. padaryta didelė pažanga kuriant Inovacijų sąjungą. Daugiau nei 80 proc. įsipareigojimų pagal vykdomas iniciatyvas įgyvendinama laiku. Keliose srityse reikia dėti daugiau pastangų, t. y. strategiškiau panaudoti inovacijų viešuosius pirkimus, priimti I bendrosios rinkos akto pasiūlymus ir įgyvendinti iniciatyvas dėl intelektinės nuosavybės teisių teikiamų galimybių išnaudojimo. Šioje dalyje daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniams 2012 m. politikos veiksmams. Visų 34 įsipareigojimų dėl Inovacijų sąjungos įgyvendinimo būklės trumpa apžvalga pateikiama priede.

3.1.        Žinių bazės stiprinimas ir susiskaidymo mažinimas

Kompetencijos skatinimas švietimo ir įgūdžių ugdymo srityje

Dabartinė gebėjimų pasiūlos ir darbo rinkos reikmių neatitiktis bei mokslininkų ir inžinierių trūkumas kelia grėsmę Europos pajėgumams diegti inovacijas, būtent tada, kai didėja technologiniai poreikiai. 2012 m. Komisija pateikė komunikatą dėl švietimo persvarstymo[22]. Jame daugiausia dėmesio skiriama poreikiui ugdyti universaliuosius gebėjimus, kaip antai kritinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas ir dirbti grupėje bei verslumo įgūdžius ir stiprinti akademinių įstaigų ir įmonių partnerystes.

Rengiami pirmieji žinių sąjungos projektai. Jų tikslas – sukurti įvairius sektorius apimančias darbdavių ir švietimo įstaigų partnerystes gebėjimų neatitikties darbo rinkos poreikiams problemai spręsti, pvz., garso ir vaizdo sektoriuje (CIAKL projektas), gamybos sektoriuje susiejant gamyklos ir auditorijos aplinką (KNOW-FACT projektas) ir skatinant studentų ir darbuotojų verslumo dvasią (EUEN projektas). 2013 m. bus pateikta daugiau projektų ir nuo 2014 m. žinių sąjungos bus įtrauktos į naują „Erasmus visiems“ programą.

Be to, atsižvelgiant į galimybių studijos išvadas 2012 m. pradėtas įvairiapusis ir tarptautinis aukštojo mokslo įstaigų reitingavimas.

Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimas

Dar nėra sąlygų iki 2014 m. sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE). EMTE yra vieninga bendrąja rinka pagrįsta mokslinių tyrimų erdvė. EMTE yra inovacijų sąjungos dalis ir iniciatyva „Horizontas 2020“ visokeriopai remiamas jos įgyvendinimas. Tai yra viena iš pagrindinių struktūrinių reformų augimui Europoje paskatinti ir tai vis labiau pripažįstama. Nors iki šiol pažanga buvo lėta, Komisija pasiūlė Glaudesnę Europos mokslinių tyrimų erdvės partnerystę siekiant pažangos ir augimo[23]. Jos tikslą ir aiškius veiksmus Konkurencingumo taryba patvirtino 2012 m. gruodžio 11 d. susitikime. Pagal glaudesnę partnerystę valstybės narės, suinteresuotųjų šalių organizacijos ir Komisija bendradarbiaus, siekdamos padidinti Europos viešųjų mokslinių tyrimų sistemos našumą ir veiksmingumą. Tai jos darys skatindamos didesnį atvirumą ir konkurenciją, didesnį mokslo darbuotojų judumą, aktyvesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir optimalų žinių judėjimą. Pažanga kuriant EMTE turės būti stebima, stebėseną glaudžiai koordinuojant su Europos semestru. Taip pat reikės, kad Taryba šį reformų procesą kontroliuotų aukščiausiu lygmeniu, palaikydama reguliarų dialogą su suinteresuotosiomis šalimis. Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija sukurs patikimą EMTE stebėsenos mechanizmą.

Dėl to, kad ES bus pasiektas tikslas 3 proc. BVP skirti moksliniams tyrimams, dėl iniciatyvos „Horizontas 2020” ir dėl to, kad sukūrus EMTE padidės tarpvalstybinio finansavimo dalis (dabar ji siekia 0,8 proc.), BVP iki 2030 m. galėtų papildomai išaugti 445 mlrd. EUR ir galėtų būti sukurta 7,2 mln. papildomų darbo vietų[24].

Komisijos pasiūlymu dėl iniciatyvos „Horizontas 2020“ prisidedama prie EMTE kūrimo ir veikimo, pavyzdžiui, suteikiant laisvą prieigą prie mokslinių leidinių, kuri yra bendrasis iniciatyvos „Horizontas 2020“ principas. Be to, Komisija rekomendavo valstybėms narėms panašų principą taikyti ir mokslinių tyrimų, finansuotų pagal nacionalines programas, rezultatų atveju[25].

Pažangūs moksliniai tyrimai neatsiranda iš nieko. Jiems reikia geriausios mokslinių tyrimų infrastruktūros kaip platformos bendradarbiavimui, siekiant spręsti mokslinių tyrimų klausimus, kurių negalėtų išspręsti pavienės valstybės narės arba regionai. Komisija ir valstybės narės kartu daro pažangą kurdamos 48 prioritetines mokslinių tyrimų infrastruktūras, kurias 2010 m. nustatė Europos strateginis mokslinių tyrimų infrastruktūros forumas (ESFRI). Tikimasi, kad maždaug 27 iš jų bus įgyvendinama 2013 m.

Labai stiprios šviesos infrastruktūra yra paskirstytoji Čekijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje išdėstyta infrastruktūra. Ją sudaro visos Europos lazerinis įrenginys, kuriame numatoma įrengti pasaulyje galingiausius lazerius. Joje dalyvauja beveik 40 mokslinių tyrimų ir akademinių įstaigų iš 13 ES valstybių narių. Visose trijose vietose infrastruktūra turėtų pradėti veikti 2015 m. ELI bus pirmoji ESFRI nustatyta naujosiose valstybėse narėse veikianti infrastruktūra. Ji didžiąja dalimi yra bendrai finansuojama iš ES struktūrinių fondų. Šis projektas – puikus pavyzdys, kaip mokslinių tyrimų infrastruktūra gali leisti pasiekti ne tik mokslinės kompetencijos, bet ir Europos regioninės plėtros bei sanglaudos tikslus.

ES finansavimo telkimas Inovacijų sąjungos prioritetams įgyvendinti

Pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“ – naują ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo nuo 2014 m. priemonę – vienoje priemonėje bus sutelkta visa Europos lygmens parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Atsižvelgiant į platų iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“ užmojį, iniciatyva „Horizontas 2020“ susijusi su dideliais pokyčiais, nes pagal ją finansavimas bus labiau grindžiamas konkrečiais uždaviniais, bus nustatytos paprastesnės taisyklės dalyviams, o rezultatų siekiama veiksmingiau.

Pagrindinė iniciatyvos „Horizontas 2020“ naujo požiūrio ypatybė – dėmesys inovacijoms. Konkrečiai kalbant, tai reiškia, kad daugiau lėšų skiriama bandymams, prototipų gamybai, demonstravimo ir bandomojo pobūdžio veiklai, įmonių iniciatyva vykdomiems MTTP, verslumo ir rizikos prisiėmimo skatinimui, novatoriškų produktų ir paslaugų paklausos formavimui per standartų nustatymą ir viešuosius pirkimus ir su technologijomis nesusijusių inovacijų, kaip antai dizaino srities, paslaugų inovacijų ir kūrybiškumo, naujų verslo modelių ir socialinių inovacijų, atspindint platų požiūrį į inovacijas, skatinimui. Be to, pagal naują požiūrį į MVĮ bus sukurta speciali priemonė, kuria siekiama padėti įmonėms, tvirtai siekiančioms vystytis, augti ir tapti tarptautinėmis[26], o pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“ „Marie Skłodowska-Curie veiksmais“ (MSCA) bus prisidedama prie Inovacijų sąjungos tikslo parengti vieną milijoną daugiau mokslo darbuotojų.

Dabartinėje Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje (7BP) atsižvelgiama į iniciatyvos „Horizontas 2020“ naują dėmesį inovacijoms. 2013 m. 7BP darbo programos apima daug didesnę inovacijų ciklo dalį, nei bet kada anksčiau, ir didesnius nei bet kada anksčiau kvietimus teikti pasiūlymus, kurių bendra vertė – 8,1 mlrd. EUR. Jomis siekiama užtikrinti geresnį mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą ir padėti rinkai pateikti naujų produktų ir paslaugų.

Talentų ir naujų įmonių steigimo skatinimas. Europos inovacijos ir technologijos institutas

Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) praktiškai įgyvendina „žinių trikampio“ (švietimas, moksliniai tyrimai ir verslas) koncepciją kurdamas naujų rūšių partnerystę – žinių ir inovacijos bendrijas (ŽIB). Šiuo metu veikia trys ŽIB, kurios apima klimato kaitos, tvarios energetikos ir būsimos informacinės ir ryšių visuomenės sritis. Europos inovacijos ir technologijos instituto ŽIB švietimo programomis daugiausia dėmesio skiriama verslumo ir inovacijų įgūdžiams, siekiant studentams ir verslo inovacijų kūrėjams suteikti žinių ir įdiegti požiūrį, kurių reikia norint idėjas paversti verslo galimybėmis. EIT nustatė kriterijus EIT ženklui magistrantūros kursams ir doktorantūros programoms suteikti.

Europa susiduria su dideliu inžinierių ir IRT specialistų, turinčių reikiamą gebėjimų derinį, trūkumu. „EIT ICT Labs“ magistrantūros studijų mokykla yra viena didžiausių bendrųjų aukštojo mokslo srities Europos įmonių, bandančių spręsti šią problemą. Ji apima 21 ŽIB universitetą ir verslo mokyklą. Dalyvaujančios įstaigos siūlo septynias pagrindinės specializacijos techninės srities programas ir visiškai standartizuotą novatoriškumo ir verslumo srities nepagrindinės specializacijos programą. Studentai taip pat galės pasinaudoti kuravimo sistema ir stažuočių viename iš pramonės partnerių programa Maždaug 200 studentų buvo priimti į 2012 m. programą.

Verslumo srities mokymas yra derinamas su įvairiomis verslo paramos paslaugomis ir keletu inovacijų sistemų, siekiant paspartinti inovacijų pateikimą rinkai, kaip antai InnoEnergy Highway ir Klimato ŽIB Climate Market Accelerator. Poveikis jau matomas – sparčiau rinkai pateikiami mokslinių tyrimų rezultatai ir naujos idėjos ir jau pritraukiami pirmieji klientai.

Dėl EIT finansavimo Klimato ŽIB „Naked Energy“ – naujai įsteigta dizaino ir inovacijų srities įmonė – sugebėjo pakankamai dideliu mastu pateikti savo bandomąją saulės energijos technologiją. Ši nauja technologija paskatino susidomėjimą ir buvo pasiektas susitarimas su „Sainsbury’s“, didele prekybos centrų grupe.

„Klimato ŽIB vaidmuo buvo nustatyti galimybes, užmegzti ryšius ir mums atverti duris. Tai tarsi apsaugotos inovacijos. Mūsų ryšiai su Klimato ŽIB padeda mums sėstis prie stalo su stambiais veikėjais.“ Christophe Williams, „Naked Energy“ vykdomasis direktorius

„Mes pažįstame Jungtinę Karalystę, tačiau be abejonės yra puikių idėjų, apie kurias nežinome, ir Klimato ŽIB gali mums padėti jas sužinoti. Norime įsitraukti nuo pradinio rengimo etapo, kad galėtume padėti formuoti technologiją komerciniu požiūriu pagrįstu būdu.“ David Penfold, „Sainsbury’s Supermarkets Ltd“

Pasiūlyme dėl EIT strateginės inovacijų darbotvarkės išdėstomas esamų trijų ŽIB konsolidavimas ir tolesnis vystymas bei šešių naujų ŽIB sukūrimas: sveikos gyvensenos ir vyresnių žmonių aktyvumo srities inovacijų; apsirūpinimo maistu ateičiai; žaliavų, pridėtinės vertės gamybos; pažangios ir saugios visuomenės; judumo mieste. EIT labai daug prisidės prie iniciatyvoje „Horizontas 2020“ nustatytų tikslų siekimo.

3.2.        Gerų idėjų teikimas rinkai

Inovacijų Sąjunga siekiama šalinti kliūtis, trukdančias novatoriams idėjas paversti naujais produktais ir paslaugomis, kurias galima parduoti pasaulio rinkose. Europa turi pasinaudoti savo inovacijų potencialu, greičiau nustatydama standartus, užtikrindama pigesnę patentinę apsaugą, pažangesnius novatoriškų produktų ir paslaugų viešuosius pirkimus ir geresnes galimybes gauti finansavimą novatoriams ir MVĮ. Pasiūlymai dėl šių keturių inovacijas skatinančių veiksnių buvo paspartinti pagal I bendrosios rinkos aktą (2011 m.). Jie turėtų pradėti teikti naują postūmį Europos inovacijoms nuo 2013 m., nes du pasiūlymai buvo priimti 2012 m., o kitus du tikimasi priimti 2013 m.

Inovacijų finansavimas

Europai netrūksta novatoriškų idėjų, kurios galėtų būti paverstos sėkmingais verslo modeliais. Dažnai gebėjimas gauti finansavimą yra pirmoji kliūtis, o ją dar labiau padidino tebesitęsianti krizė. Dėl krizės Europoje 45 proc. sumažėjo rizikos kapitalo pritraukimas. Be to, šiuo metu neformalių investuotojų investicijos JAV apie penkis kartus didesnės nei Europoje[27].

2012 m. ataskaitoje ekspertų grupė dėl tarpvalstybinio novatoriškų įmonių ir tinkamų investuotojų bendradarbiavimo rekomendavo remti realų potencialą turinčius rizikos kapitalo fondus, neformalių investuotojų bendruomenę padaryti profesionalesnę, stebėti ir skatinti kolektyvinį finansavimą ir novatoriškiems verslininkams suteikti investicinio parengimo mokymus. 2013 m. Komisija taip pat pateiks žaliąją knygą dėl Europos ekonomikos ilgalaikio finansavimo.

Siekiant pašalinti kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms 2012 m. sutarta dėl dviejų teisės aktų pasiūlymų dėl socialinio verslumo fondų ir rizikos kapitalo fondų[28], kuriuos oficialiai numatyta priimti 2013 m. pradžioje. Be to, Komisija baigė nagrinėti galimas mokestines kliūtis tarpvalstybinėms rizikos kapitalo investicijoms ir tuo remdamasi apsvarstys tolesnius žingsnius sprendimams pateikti 2013 m.

Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programa (COSME) ir iniciatyva „Horizontas 2020“ nuo 2014 m. bendrai rems nuosavo kapitalo ir skolos finansinę priemonę. Kalbant apie nuosavo kapitalo priemones, abi programos bendrai teiks investicijas parengiamuoju, pradiniu ir augimo etapais ir taip prisidės prie sklandaus ES masto rizikos kapitalo schemos veikimo. Daugiausia dėmesio iniciatyva „Horizontas 2020“ bus skiriama pradiniam etapui, o COSME – augimo etapui. Kalbant apie skolos priemones, abi programos teiks paskolas, garantijas ir priešines garantijas.

Siekiant padidinti skolinimą mokslinius tyrimus ir inovacijas vykdančioms MVĮ, 2012 m. pradžioje pagal rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (RPFP) sukurta rizikos pasidalijimo priemonė, kaip garantijų schema, kuria siekiama paskatinti bankus teikti daugiau paskolų novatoriškoms MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms.

2012 m. pagal rizikos pasidalijimo finansinę priemonę skirta papildomų išteklių mokslinių tyrimų infrastruktūrai, suteikta didelė iki 300 mln. EUR paskola ESO (Europos pietų observatorijai), siekiant paremti Europos ypač didelio teleskopo (E-ELT) statybą. Šiame perversmą moksle sukeliančiame antžeminiame teleskope bus įrengtas 39 metrų skersmens pagrindinis veidrodis ir jis bus didžiausias optinis ir artimosios infraraudonosios spinduliuotės teleskopas pasaulyje – Europos langas į visatą.

2013 m. Europos investicijų bankas pradės skirti papildomus 10–15 mlrd. EUR inovacijoms ir įgūdžiams pagal naują augimo ir užimtumo priemonę ir taip gauti iki 65 mlrd. EUR papildomų investicijų.

Novatoriškų produktų ir paslaugų paklausos kūrimas

Novatoriškos įmonės gali būti sėkmingos tik jeigu yra rinka jų prekėms bei paslaugoms ir yra vartotojų, kurie jas nori pirkti. Naujų nuo 2013 m. sausio 1 d. taikomų standartizacijos priemonių paketas ir pasiūlymas modernizuoti ES viešųjų pirkimų teisę yra labai svarbios priemonės, padėsiančios novatoriškiems produktams ir paslaugoms greičiau pasiekti rinką. Dėl priimto standartizacijos paketo Europos standartas turėtų būti parengtas dvigubai greičiau iki 2020 m., o dėl modernizavimo pasiūlymo viešųjų pirkimų vykdytojai galės naudotis specialia tvarka pirkdami naujoviškas prekes ir paslaugas, pirkti kartu su pirkimų vykdytojais iš kitų valstybių narių, siekiant pasidalyti rizika ir sąnaudomis, ir į viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijus įtraukti novatoriškumo elementų. Tačiau šiuos pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų vis dar turi priimti Europos Parlamentas ir Taryba.

Inovacijų viešieji pirkimai[29] lėtai įsibėgėja visoje Europoje. 2012 m. Italija skyrė daugiau kaip 300 mln. EUR[30] ikiprekybiniam viešajam pirkimui[31]. Ikiprekybinio viešojo pirkimo metodas, remiant struktūriniams fondams, bus panaudotas Pietų Italijoje, kaip jau buvo daroma kituose Italijos regionuose. Be to, didesnė rizika, susijusi su šiuo pirkimu, gali būti padengta specialia rizikos pasidalijimo priemone, sukurta bendradarbiaujant su Europos investicijų banku. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas taip pat plečiasi. Šiaurės šalių pramonės ministrai pradėjo „švyturio projektą“ sveikatos priežiūros srityje, kuriuo siekiama stiprinti Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Islandijos bendradarbiavimą inovacijų pirkimo srityje.

Inovacijų viešųjų pirkimų srities tarpvalstybinis bendradarbiavimas šiuo metu tik nedaugelyje sričių remiamas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimu. 2012 m. buvo pradėta 16 projektų, siekiant skatinti inovacijų viešuosius pirkimus, kuriuose dalyvautų viešųjų pirkimų vykdytojai iš daugumos valstybių narių. Projektai skatins viešųjų pirkimų vykdytojus pateikti daugiau novatoriškų sprendimų tokiose srityse kaip apšvietimo sistemų, energiją tausojančių pastatų, itin sparčių skaičiavimo technologijų, geresnės pagyvenusių žmonių rūpybos, pažangiųjų transporto sistemų, pažangiosios sienų saugumo kontrolės ir pažangiosios tekstilės gaisrininkams. 2013 m. tokia ES lygmens parama greičiausiai turėtų padidėti daugiau nei dvigubai, iki 100 mln. EUR.

Pagal 7BP projektą SILVER viešųjų pirkimų vykdytojai iš penkių šalių – JK, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Nyderlandų – 2013 m. pradžioje drauge pradės įgyvendinti pirmąjį tarpvalstybinį ikiprekybinį viešojo pirkimo konkursą. Pagal šį konkursą bus siekiama kurti naujus robotikos sprendimus, skirtus padėti pagyvenusiems žmonėms su fizine negalia. Konsorciumas numato, kad dėl ikiprekybinio viešojo pirkimo konkurso jis galės pasinaudoti naujais technologiniais pagyvenusių žmonių priežiūros srities sprendimais, kuriuos įgyvendinus, iki 2020 m. tiek pat priežiūros darbuotojų galės rūpintis 10 proc. daugiau žmonių.

Geresnis standartizavimo klausimų įtraukimas ankstyvuoju etapu į mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus yra itin svarbus žinių sklaidai, produktų ir paslaugų sąveikai, ir galiausiai naujų rinkų atvėrimui. Standartizacijos priemonės rengiamos pagal 7BP projektus. 2012 m. buvo pradėta naujų projektų, siekiant pagreitinti bendrosios programos finansuotais moksliniais tyrimais paremtų standartų priėmimą tokiose srityse kaip biologinių produktų, 3D spausdinimo, pažangiosios tekstilės ir medienos naudojimo statyboje. Paskelbus maždaug 75 kvietimus teikti pasiūlymus, kuriuose numatyti standartai, šį aspektą 2013 m. numatoma plėtoti toliau.

Kiekviena bendrovė keliuose tinkluose turi valdyti įvairius ir dinamiškus ryšius. Užtikrinti su kiekvienu verslo partneriu dvišalį keitimąsi elektroniniais duomenimis yra labai sunku, ypač nehierarchiniuose gamybos tinkluose, be to, tai nesunkiai gali tapti klaidų ir vėlavimų priežastimi. Pagrindinis inTime projekto tikslas – pagerinti klientų ir tiekėjų ryšius bei jų patikimumą, taip balansuojant gamybą visame tinkle. Atsižvelgiant į projekto rezultatus standartizacijos priemonė buvo paskelbta 2012 m. rugsėjo mėn. Priemonėje nustatyta daugiašalių ryšių platforma leidžia dalyvaujančioms bendrovėms, ypač MVĮ, supaprastinti ir racionalizuoti savo verslo santykius, nes ryšiams su visais platformos verslo partneriais sukurti reikalingas tik vienas kanalas.

Novatoriškiems produktams ir paslaugoms taip pat skiriama daugiausiai dėmesio 2011 m. gruodžio mėn. priimtame ekologinių inovacijų veiksmų plane[32]. Ekologinių inovacijų veiksmų planu siekiama skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, pateikiant produktus, paslaugas ir verslo sprendimus, turinčius teigiamą poveikį aplinkai. Jis apima septynis veiksmus: 1) aplinkosaugos politiką ir reguliavimo peržiūrą; 2) demonstravimo ir pateikimo rinkai projektus; 3) standartus ir veiklos tikslus; 4) finansavimo ir paramos paslaugas MVĮ; 5) naujus įgūdžius ir darbo vietas; 6) tarptautinį bendradarbiavimą; 7) Europos inovacijų partnerystę[33].

Ekologinių inovacijų pateikimo rinkai projektais, kuriuos valdo Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga, inovacijos paverčiamos tinkamais parduoti ekologiškais produktais ir paslaugomis. Sėkmingų projektų pavyzdžiai – GLASSPLUS ir SATURN[34]. Projektu GLASSPLUS teikiama galimybė dar kartą panaudoti senų televizorių stiklą. 60 000 televizorių stiklas jau panaudotas gaminant plyteles. Programa SATURN regeneruojami spalvotieji metalai iš komunalinių atliekų, pasiekiant itin aukštą atskyrimo ir grynumo lygį – atitinkamai 98 proc. ir 90 proc.

Intelektinės nuosavybės ir kūrybiškumo potencialo panaudojimas

Nuo intelektinės nuosavybės teisių sistemos labai priklauso tai, kaip įgyvendinamos naujų žinių ir kūrinių nuosavybės teisės, kaip jais dalijimasi ir kaip jie naudojami. Todėl intelektinės nuosavybės teisės yra itin svarbios pagrindinėms mokslinių tyrimų ir inovacijų sąlygoms.

Istorinis susitarimas dėl bendrojo patento buvo pasiektas 2012 m. gruodžio mėn.[35]. Tai turėtų sudaryti sąlygas 2014 m. pavasarį suteikti ir įregistruoti pirmąjį Europos patentą, galiojantį visose valstybėse narėse. Vis dėlto, kad laikytųsi iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ nustatyto 2014 m. termino, valstybės narės dar turės skubiai ratifikuoti Bendro patentų teismo susitarimą.

2012 m. kovo mėn. pradėjo veikti mašininio vertimo sistema „Patentų vertimas“[36]. Priemonę kuria Europos patentų tarnyba, bendradarbiaudama su „Google“. Ji jau teikia vertimus iš anglų kalbos į keturiolika kalbų ir atvirkščiai, ir palaipsniui iki 2014 m. kalbų, į kurias verčiama, skaičius padidės iki 32. Patentų vertimo nemokama paslauga suteiks galimybę lengvai susipažinti su bet kur pasaulyje paskelbtų patentų turiniu ir su patentais susijusiais dokumentais.

2012 m. Komisija pateikė analizę, su kokiomis pagrindinėmis kliūtimis susiduria Europos bendrovės, ypač MVĮ, siekdamos pasinaudoti esamais patentais. Ji taip pat išdėstė keletą galimų veiksmų, kurių būtų galima imtis, siekiant iš naujo panaudoti apleistą intelektinę nuosavybę[37]. Komisija taip pat paskelbė strategiją dėl kultūros ir kūrybos sektorių skatinimo, kurioje dėmesys sutelkiamas į jų inovacijų diegimo potencialą[38].

Europos kūrybos sektoriaus aljansas pradėjo politinį dialogą ir aštuonis konkrečius veiksmus dėl inovacinių čekių, geresnių galimybių gauti finansavimą ir inovacijų grupių kompetencijos ir bendradarbiavimo, siekiant toliau plėtoti kūrybos sektorių ir geriau išnaudoti visų formų žinias bei kūrybiškumą kitose pramonės šakose. Europos pramoninio dizaino srities taryba pateikė 21 rekomendaciją, kuriomis remdamasi Komisija ketina įgyvendinti veiksmų planą, skirtą skatinti dizaino vaidmens inovacijų politikai supratimą.

3.3.        Europos inovacijų partnerystės

Europos inovacijų partnerysčių (EIP) metodo, kuriuo siekiama spartinti naujovių, susijusių su visuomenės uždavinių sprendimu, kūrimą ir diegimą, įgyvendinimas 2012 m. perėjo į naują etapą – nuo bandomojo vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srities projekto planavimo pereita prie jo įgyvendinimo, ir tokį metodą siūloma taikyti dar keturiose srityse.

Vasarį Komisija patvirtino strateginį įgyvendinimo planą (SĮP), kurį pateikė vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srities iniciatyvinė grupė, ir išdėstė ES lygmens paramos veiksmus. Tai apėmė raginimą suinteresuotosioms šalims raštu įsipareigoti imtis konkrečių veiksmų ir (arba) tapti veiklos centru, taip pat kurti rinką naujoviškoms idėjoms ir padėti suinteresuotosioms šalims rasti partnerių, dalintis atsirandančiomis iniciatyvomis ir skleisti faktinius duomenis.

Atsakas teikia vilčių – gautas 261 įsipareigojimas dėl šešių konkrečių veiksmų, kuriuos pateikė suinteresuotųjų šalių grupės, apimančios valdžios institucijas, technologijų bendroves, sveikatos paslaugų teikėjus, pramonės atstovus ir nevyriausybines organizacijas. Be to, 54 regionai išreiškė susidomėjimą tapti veiklos centru, tapdami gerosios praktikos taikymo pavyzdžiu, ir prisidėti prie inovacinių sprendimų platesnio taikymo bei pateikimo rinkai. Beveik 500 partnerių nusprendė dalyvauti internetinėje rinkoje[39].

Iš visų ES valstybių narių, taip pat iš kitų šalių, gauti įsipareigojimai sutelkė daugiau nei 1000 ES regionų ir savivaldybių. Apskritai pasiūlymai rodo, kad iš viso daugiau nei 4 mln. Europos piliečių galėtų tiesiogiai pasinaudoti partnerystės, kuri, kaip numatoma, pasieks kritinę masę, reikalingą siekiant Europoje užtikrinti realius rūpybos pokyčius, teikiama nauda. Šešios suinteresuotųjų šalių grupės 2012 m. lapkričio mėn. paskelbė veiksmų planus, kuriuose išdėstyti pagrindiniai siektini rezultatai artimiausiems 2–3 metams.

„Europos inovacijų partnerystė vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje yra puikus pavyzdys, kaip bendradarbiavimą – ne tik įmonių, bet ir tarp suinteresuotųjų subjektų visoje vertės grandinėje – galima taikyti praktiškai. Šiuo atveju rizika nesusijusi su technologijomis, nes dauguma technologijų jau sukurta. Esminis dalykas – susieti technologijas (duomenų ryšio, duomenų tvarkymo, jutiklių tinklų …) realiomis sąlygomis, todėl šis uždavinys žymiai labiau susijęs su socialinėmis inovacijomis – naujais veiklos metodais ir naujais verslo modeliais. Žmonėms pradėjus ką nors daryti naujoviškai atsiranda investavimo galimybių. Mes tą palaikome. Mes investuosime į vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srities inovacijas, nes Komisija įsipareigojo sumažinti investicijų riziką išugdydama geriau informuotą ir imlią visuomenę ir, žinoma, dėl to, kad atsiveria didžiulė ir labai patraukli su senėjimu susijusių paslaugų rinka“. Dr. Jos B. Peeters, „Capricorn Venture Capital“

Patvirtinus vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srities SĮP Komisija pateikė pasiūlymus dėl naujų Europos inovacijų partnerysčių, kuriose būtų pasinaudota bandomojo projekto patirtimi, kaip antai dėl lengvojo valdymo poreikio, ir išaiškinama, kad Europos inovacijų partnerystės nepakeičia oficialių sprendimų dėl finansavimo programų ar teisės aktų priėmimo procesų.

Vasario mėn. Komisija pasiūlė Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystę ir Europos inovacijų partnerystę žaliavų srityje. Gegužės mėn. ji pridėjo pasiūlymą dėl vandens srities EIP, o liepos mėn. pažangių miestų ir bendruomenių EIP. Patvirtinus Tarybai, vandens srities EIP 2012 m. gruodžio mėn. paskelbė SĮP ir tikimasi, kad žemės ūkio, žaliavų bei miestų ir bendruomenių SĮP bus paskelbtas 2013 m., kad jų įgyvendinimas būtų pradėtas kuo anksčiau.

2013 m. planuojama atlikti vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srities EIP pažangos vertinimą ir platesnį nepriklausomų ekspertų EIP metodo vertinimą, siekiant nustatyti, ar reikalingos kokios nors papildomos priemonės arba pakeitimai, siekiant pagerinti dabartinių Europos inovacijų partnerysčių poveikį ir siekiant sudaryti sąlygas kitoms EIP priimti.

3.4.        Socialinės ir teritorinės sanglaudos didinimas

Inovacijų atotrūkio šalinimas

Šalių veiklos analizė[40] ir 2012 m. regionų inovacijų diegimo rezultatų suvestinė[41] (4 pav.) rodo, kad regionų inovacijų skirtumai išlieka ir dėl krizės gali didėti. Didžiausią poveikį novatoriškiausių šalių veiklos rezultatams daro stiprūs ir novatoriški regionai, tačiau toks regionų poveikis yra kur kas mažesnis kitose valstybėse narėse. Nors regionų inovacijų diegimo veiklos rezultatai 2007–2011 m. buvo palyginti stabilūs, matyti, jog regionų skirtumai buvo daug didesni, nei šalių veiklos rezultatų skirtumai. Atsižvelgiant į tokią regioninę įvairovę, inovacijų politiką reikia geriau pritaikyti, siekiant išnaudoti atskirų regionų privalumus. Tą daryti bus skatinama pagal būsimą 2014–2020 m. sanglaudos politiką[42]. Valstybės narės turės sukurti mokslinių tyrimų ir inovacijų strategiją, skirtą pažangiajai specializacijai, kurioje dėmesys sutelkiamas į nedaug prioritetų. Pažangiosios specializacijos platforma[43] padeda viešosios valdžios institucijoms parengti tokias strategijas vykdant tarpusavio vertinimus, rengiant gaires ir organizuojant praktinius seminarus Europoje. Šiuo metu platformoje registruotos trys ES valstybės narės ir 103 regionai iš 19 kitų valstybių narių. Siekiant regionams padėti siekti kompetencijos bus didinama iniciatyvos „Horizontas 2020“ ir sanglaudos fondų finansavimo sąveika, remiami esamų ir kuriamų kompetencijos centrų poriniai projektai ar bendradarbiavimas, bus sukurta politikos mokymo priemonė ir sukurta vadinamoji Europos mokslinių tyrimų erdvės profesūra (angl. ERA chairs).

5 pav. Inovacijų diegimo rezultatai pagal regionus

Šaltinis: 2012 m. regionų inovacijų diegimo rezultatų suvestinė

Socialinių inovacijų rėmimas

Socialinės inovacijos Europoje įgauna pagreitį. Europos socialinių inovacijų centras[44], virtualus socialinių inovacijų kūrimo ir racionalizavimo centras, per pirmuosius 18 mėnesių pritraukė beveik 50 000 žmonių. Nedarbui didėjant, 2012 m. spalio mėn. Komisija paskelbė konkursą, siekdama pritraukti naujų idėjų, kaip padėti žmonėms rasti darbą arba pereiti į naujų rūšių darbus. Kartu, įgyvendinant I bendrosios rinkos aktą, Socialinio verslo iniciatyva[45] siekiama šalinti, socialinių įmonių sektoriaus plėtros kliūtis, susijusias su, pavyzdžiui, teisės aktais, šio sektoriaus finansavimu ir matomumu bei kuriamos pridėtinės vertės visuomenei pripažinimu.

2012 m. PROGRESS[46] ir Europos socialinis fondas (ESF) toliau rėmė socialines inovacijas ir eksperimentus užimtumo ir socialinės politikos srityse. Būsimu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ESF, Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir nauja Socialinių pokyčių ir inovacijų programa stiprins tokią paramą.

Nuo 2011 m. per 7BP ES parėmė apie 30 mln. EUR vertės socialinių inovacijų srities mokslinių tyrimų projektus ir finansuoja du inkubatorių tinklus, kuriais siekiama skatinti sėkmingas socialines inovacijas ir didinti jų apimtį. Socialinės inovacijos bus toliau remiamos pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“. Jos taip pat bus remiamos II bendrosios rinkos akte[47] Komisijos prisiimtu įsipareigojimu parengti metodiką, skirtą įvertinti socialinių įmonių teikiamą socialinę ir ekonominę naudą.

Klausimai, kaip rasti naujoviškų socialinių inovacijų finansavimo būdų ir remti socialinės apsaugos politikos modernizavimą, įtraukti į 2013 m. vasario mėn. pateiktą socialinių investicijų teisės aktų rinkinį. Jais daugiausia siekiama padidinti biudžeto ir socialinės politikos tvarumą ir tinkamumą: stiprinti socialinę politiką ir paslaugas, investuoti į vaikus ir jaunimą ir racionalizuoti ES socialinės politikos, stebėsenos ir bendravimo su piliečiais valdymą.

Patirtis rodo, kad piliečių vaidmuo diegiant socialines inovacijas yra itin svarbus ir kad būtina kurti įvairiapuses partnerystes, siekiant skatinti inovacijas socialinės politikos priemonėse, be kita ko su trečiojo sektoriaus nepelno ir pilietinės visuomenės organizacijomis. Įmonių socialinės atsakomybės srities inovacijomis prisidedama prie nuoseklaus, į ateitį orientuoto požiūrio į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę socialinėms problemoms spręsti.

Viešojo sektoriaus inovacijų telkimas

Atsižvelgiant į didelę sektorius apimtį bei dabartinę finansinę ir politinę padėtį Europai būtina telkti inovacijas viešajame sektoriuje, jei ji nori išlaikyti pirmaujančias pozicijas ir išlikti konkurencinga tarptautiniu mastu. Be to, viešojo administravimo modernizavimas yra vienas iš penkių Komisijos 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje nustatytų prioritetų. Bandomasis Europos viešojo sektoriaus inovacijų suvestinės projektas[48] yra pirmasis ES masto bandymas geriau suprasti ir analizuoti inovacijas viešajame sektoriuje. Analizė aiškiai rodo, kad kai pagerinamos viešosios paslaugos, gerokai padidėja tikimybė, kad bendrovės diegs naujoves ir padidės jų pardavimas. Be to, šalys, pasiekiančios gerų rezultatų viešųjų paslaugų kokybės srityje, paprastai pasiekia geresnių rezultatų inovacijų srityje (6 pav.). Todėl itin svarbus veiksnys skatinant Europos inovacijų diegimo rezultatus yra aukštos kokybės novatoriškos administracijos.

6 pav. Valdžios sektoriaus efektyvumas ir inovacijų ekonominis poveikis

3.5.        Išorinio mūsų politikos poveikio didinimas

Europa turėtų kuo labiau padidinti savo mokslinės bazės kompetenciją ir spartinti novatoriškų įmonių augimą plėtodama aktyvų tarptautinį bendradarbiavimą ir kurdama tinkamas sąlygas talentingiausiems darbuotojams pritraukti. Todėl Europos Komisija paskelbė naują strategiją, pagal kurią bus plėtojamas mokslinių tyrimų ir inovacijų srities tarptautinis bendradarbiavimas[49]. Strategijoje siūloma bendradarbiavimą labiau orientuoti į ES strateginius prioritetus ir toliau tradiciškai leisti trečiosioms šalims dalyvauti ES mokslinių tyrimų veikloje. Tai apima pasaulinių problemų sprendimą, tačiau taip pat būtinybę Europą paversti moksliniams tyrimams ir inovacijoms patraukliu regionu. Taip pat svarbu, kad dialoguose su trečiosiomis šalimis inovacijų klausimais būtų atsižvelgiama į būtinybę jų teritorijoje veikiantiems Europos subjektams sudaryti vienodas sąlygas ir stiprinti teisinį tikrumą investuotojams, ypač dėl intelektinės nuosavybės teisių – tai ypač svarbu atsižvelgiant į būsimas derybas dėl investicijų susitarimų su trečiosiomis šalimis, tokiomis kaip Kinija.

Naujoji strategija daugiausia bus įgyvendinama pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“, taip pat pagal bendras iniciatyvas su ES valstybėmis narėmis. Labai svarbu kurti daugiamečius planus su pagrindiniais trečiųjų šalių partneriais, siekiant stiprinti bei koncentruoti tarptautinį bendradarbiavimą. Šie veiksmų planai bus susieti su Tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje strateginio forumo (SFIC) veikla, kad ES ir valstybių narių veiksmai derėtų ir papildytų vieni kitus. Šiuo metu SFIC dalyvauja įgyvendinant tris tikslines iniciatyvas su Indija, JAV bei Kinija ir 2012 m. spalio mėn. susitarė pradėti iniciatyvą dėl Brazilijos.

Vyresniųjų pareigūnų grupė (GSO)[50] priėmė rekomendacijas dėl tarptautinio bendradarbiavimo pasaulinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų srityje sistemos. Ataskaitai iš esmės pritarė CARNEGIE grupės[51] mokslo reikalų ministrai.

Beveik visos valstybės narės ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdamos pritraukti daugiau talentingų žmonių iš užsienio[52], tačiau kol kas per anksti vertinti šių priemonių sėkmę. 2013 m. Komisija ketina pateikti naują pasiūlymą dėl bendros direktyvos siekiant ES migracijos taisykles padaryti paprastesnėmis tam tikroms asmenų grupėms, pavyzdžiui, mokslininkams ir užtikrinti, kad priėmimo schemos ir teisės visoje ES būtų vienodos ir skaidrios.

4.           IŠVADOS IR TOLESNI VEIKSMAI

Ekonominė padėtis Europoje vis dar trapi. Trumpalaikė perspektyva vis dar neužtikrinta. Vis dėlto matyti teigiamos tendencijos ir pastaruoju metu įvykdytos esminės reformos turėtų duoti rezultatų vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

Europos atsakas į krizės paskatintą netikrumą turėtų būti ryžtingai ir sparčiai įgyvendinti 2010 m. nustatytą Inovacijų Sąjungos strategiją. Jau padaryta didelė pažanga daugelyje sričių. Jos poveikis turėtų pradėti atsispindėti realiojoje ekonomikoje. Inovacijų sąjunga padės Europos Sąjungoje sukurti pasitikėjimo atmosferą verslui ir piliečiams. Tai bus pasiekta nuolatinėmis investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas, tolesnėmis reformomis siekiant sukurti tikrą Europos mokslinių tyrimų erdvę, sukurti geresnes bendrąsias sąlygas novatoriškoms įmonėms ir geriau suderinti pasiūlos ir paklausos sričių priemones.

Vis dėlto Europa turi daryti daugiau, kad Inovacijų sąjunga taptų realybe. Atsižvelgiant į tebesitęsiančią krizę, mažėjantį visuomenės pasitikėjimą ir inovacijų atotrūkio pavojų, ES ir jos valstybės narės turi greičiau bendromis pastangomis stiprinti Inovacijų Sąjungą.

Dabartinis uždavinys – išnagrinėti, kiek Inovacijų sąjunga paskatins regionų tikrą specializavimąsi inovacijų srityje, atsižvelgiant į didėjantį vertės grandinių susiskaidymą ir didėjančią reikalaujamų žinių įvairovę. Skirti daugiau dėmesio regioninei inovacijų politikai yra vienintelis tvarus būdas sustabdyti ir galbūt pakeisti protų nutekėjimo iš Europos labiau atsilikusių regionų link Europos mokslinių tyrimų kompetencijos centrų tendenciją[53].

Siekdama prisidėti prie svarstymo dėl naujų augimo šaltinių Komisija ne tik įgyvendina sutartas inovacijų Sąjungos priemones, bet ir rengs tolesnius veiksmus Inovacijų sąjungai stiprinti. Jie grindžiami atsirandančiomis tendencijomis, ekspertų patarimais ir suinteresuotųjų šalių nuomone, konkrečiai:

– spartinti esamų sektorių struktūrinius pokyčius, vykdyti veiksmus naujuose besiformuojančiuose sektoriuose bei remti sparčiai augančių novatoriškų įmonių plėtrą įgyvendinant ES politiką ir suderintas papildomas iniciatyvas;

– mažinti inovacijų srities atotrūkį tarp Europos regionų vykdant pažangiosios specializacijos veiksmus bei užtikrinant iniciatyvos „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų sąveiką;

– kurti novatoriškoms įmonėms, įskaitant inovacijų grupes, palankias sąlygas vykdyti inovacijas;

– nustatyti konkrečius būdus, kaip inovacijas skatinti viešajame sektoriuje ir pasitelkiant viešąjį sektorių;

– plėtoti nuoseklų politinį požiūrį į atviras inovacijas ir žinių perdavimą;

– įvertinti intelektinės nuosavybės vertę, lengvinti patentų panaudojimą ir užtikrinti patikimą ir veiksmingą praktinių žinių ir konfidencialios verslo informacijos apsaugą, siekiant lengvinti žinių perdavimą;

– užtikrinti, kad mažmeninės prekybos srities inovacijos būtų vienas iš pagrindinių Europos mažmeninės prekybos veiksmų plano veiksmų, siekti, kad novatoriškų produktų ir paslaugų idėjas būtų lengviau pateikti rinkai, išnaudojant mažmeninės prekybos sektoriaus potencialą, atsižvelgiant į jo ekonominę svarbą (4,3 proc. ES BVP ir 8,3 proc. ES darbo vietų) ir tiesioginius ryšius su vartotojais;

– derinti naujas technologijas ir paslaugas su inovacijomis verslo modeliuose.

Kad užtikrintų realius pokyčius, Europa turi sparčiau vykdyti įsipareigojimą siekti inovacijomis grindžiamo ekonomikos augimo. Inovacijų sąjungos tikslais turėtų būti paremta būsima Europos integracijos darbotvarkė. Pavienės šalys negali sukurti novatoriškos ES ekonomikos. Atėjo laikas Europos institucijoms, valstybėms narėms, regionams ir visoms suinteresuotosioms šalims imtis bendro darbo.

PRIEDAS

Priedas. 2012 m. padaryta pažanga įgyvendinant 34 įsipareigojimus, numatytus pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“, COM(2010) 546 galutinis.

Žalia spalva = laiku vykdomi įsipareigojimai, kurių įgyvendinimo iniciatyvos plėtojamos ir tinkamai vykdomos;

Oranžinė spalva = įsipareigojimai, dėl kurių priemones vėluojama įgyvendinti arba jos įgyvendintos iš dalies;

Raudona spalva = įsipareigojimai, dėl kurių nesiimta iniciatyvų.

Daugiau informacijos apie kiekvieną įsipareigojimą pateikta http://i3s.ec.europa.eu/home.html

|| Su Inovacijų sąjunga susijęs įsipareigojimas || Terminas || Pažanga

1 || Parengti nacionalines pakankamo mokslinių darbuotojų skaičiaus rengimo strategijas || 2011 m. ||

2 || Ištirti nepriklausomo universitetų reitingavimo galimybes || 2011 m. ||

Sukurti verslo ir akademinės visuomenės „žinių sąjungas“ ||

3 || Pateikti pasiūlymą dėl integruotos kompiuterinio raštingumo ugdymo sistemos || 2011 m. ||

4 || Pateikti pasiūlymą dėl EMTE sistemos ir pagalbinių priemonių || 2012 m. ||

5 || Sukurti prioritetinę Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą || 2015 m. – 60 proc. ||

6 || Supaprastinti būsimas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programas ir sutelkti jas į Inovacijų sąjungą || 2011 m. ||

7 || Užtikrinti aktyvesnį MVĮ dalyvavimą būsimose ES MTI programose || ||

8 || Pasitelkiant JRC sustiprinti mokslinę bazę politikai formuoti; Įsteigti Ateities perspektyvų veiklos forumą || ||

9 || Sudaryti EIT strateginę darbotvarkę || 2011 m. vidurys ||

10 || Įgyvendinti ES lygmens finansines priemones, skirtas privačioms lėšoms pritraukti || 2014 m. ||

11 || Užtikrinti, kad rizikos kapitalo fondai galėtų veikti ir mokesčiai būtų taikomi tarpvalstybiniu mastu || 2012 m. ||

12 || Stiprinti tarpvalstybinį novatoriškų įmonių ir investuotojų bendradarbiavimą || ||

13 || Atlikti valstybės pagalbos MTTPI sistemos peržiūrą || 2011 m. ||

14 || Įdiegti ES patento sistemą || 2014 m. ||

15 || Atlikti svarbiausių sričių reglamentavimo sistemų patikrą || Pradžia – 2011 m. ||

16 || Paspartinti ir modernizuoti standartų nustatymą || 2011 m. pradžioje ||

17 || Atskirai nustatyti viešajam novatoriškų produktų ir paslaugų pirkimui specialiai skirtus biudžetus || Pradžia – 2011 m. ||

Nustatyti ES lygmens paramos mechanizmą ir supaprastinti bendrą viešąjį pirkimą || ||

18 || Pateikti ekologinių inovacijų veiksmų planą || 2011 m. pradžioje ||

19 || Įsteigti Europos pramoninio dizaino srities tarybą || 2011 m. ||

Įsteigti Europos kūrybos sektoriaus aljansą || ||

20 || Skatinti laisvą prieigą; remti pažangias informacijos apie mokslinius tyrimus paslaugas || ||

21 || Sudaryti palankesnes bendrų mokslinių tyrimų ir žinių perdavimo sąlygas ||   ||

22 || Sukurti su patentais ir licencijomis susijusią Europos žinių rinką || 2011 m. ||

23 || Užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės teisės nebūtų naudojamos konkurencijai iškreipti || ||

24/ 25 || Veiksmingiau naudoti struktūrinių fondų lėšas moksliniams tyrimams ir inovacijoms || Pradžia – 2010 m. Parengti platformą iki 2012 m. ||

26 || Pradėti bandomąjį Europos socialinių inovacijų projektą; skatinti socialines inovacijas Europos socialinio fondo lėšomis || ||

27 || Remti su viešuoju sektoriumi ir socialinėmis inovacijomis susijusią mokslinių tyrimų programą || Pradžia – 2011 m. ||

Išbandyti Europos viešojo sektoriaus inovacijų suvestinę

28 || Konsultuotis su socialiniais partneriais dėl žinių ekonomikos ir darbo rinkos sąveikos || ||

29 || Išbandyti Europos inovacijų partnerystes ir pateikti dėl jų pasiūlymus || 2011 m. ||

30 || Parengti integruotas politines priemones, skirtas pritraukti talentingų žmonių iš viso pasaulio || 2012 m. ||

31 || Pasiūlyti bendrus ES ir valstybių narių prioritetus ir metodus, taikytinus mokslinio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis srityje || 2012 m. ||

32 || Diegti pasaulines mokslinių tyrimų infrastruktūras || 2012 m. ||

33 || Įvertinti savo nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, nustatyti problemas ir būtinas reformas || ||

34 || Sukurti pagrindinį inovacijų vertinimo rodiklį || ||

Stebėti pažangą pagal Inovacijų sąjungos veiklos rezultatų suvestinę ||

[1]               2013 m. Inovacijų sąjungos veiklos rezultatų suvestinė.

[2]               Žr. ankstesnę išnašą.

[3]               Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės komiteto (ERIAB) pirmosios pozicijos dokumentas „Inovacijų sąjungos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis“, 2012 m. lapkričio mėn., kurį numatoma paskelbti http://ec.europa.eu/research/era/partnership/expert/eriab_en.htm.

[4]               Inovacijų sąjungos būklė 2011 m., COM(2011) 849.

[5]               Kai kuriose iš šių valstybių narių tas skirtumas iš dalies gali būti atsvertas negaunamomis mokestinėmis pajamomis dėl fiskalinių paskatų investicijoms į MTTP.

[6]               2012 m. ES MTTP investicijų tendencijų tyrimas, Europos Komisija, 2012 m.

[7]               „Įmonių investicijų į MTTP internacionalizavimas ir jų ekonominio poveikio analizė“, Europos Komisija, 2012 m., http://ec.europa.eu/research/innovation-union/index_en.cfm?pg=other-studies.

[8]               „Negyvi pinigai“ (Dead money), The Economist, 2012 m. lapkričio 3 d.

[9]               2012 m. ES pramonės įmonių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą rezultatų suvestinė, Europos Komisija, 2012 m., http://iri.jrc.ec.europa.eu/research/scoreboard_2012.htm.

[10]             Paklaustos apie politikos nuostatų ir išorės veiksnių poveikį jų inovacijų veiklai, pirmaujančios ES įmonės pabrėžė, jog didelis teigiamas fiskalinių paskatų, nacionalinių dotacijų, ES finansinės paramos bei nacionalinio ir ES lygmens viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iniciatyvų poveikis (šaltinis: žr. 4 išnašą).

[11]             Valstybės biudžeto asignavimai ar išlaidos MTTP (GBAORD).

[12]             2011 m. mokslo, technologijų ir pramonės veiklos rezultatų suvestinė, EBPO.

[13]             Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „2012 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis“.

[14]             Europos Komisijos komunikatas COM(2012) 669/3 „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“.

[15]             Dviejų kintamųjų ryšys 3 ir 5 paveikslėliuose nurodomas tiesine interpoliacija. Skritulio dydis atitinka ekonomikos mastą (išreikštą ES BVP dalimi).

[16]             „Šalių duomenys. Valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų veiklos rezultatų ir pagrindinių savybių aprašymas“, prie komunikato pridedamas tarnybų darbinis dokumentas.

[17]             2012 m. ataskaita mokslo darbuotojų klausimams spręsti, kurią užsakė Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų GD, http://ec.europa.eu/euraxess/pdf/research_policies/121003_The_Researchers_Report_2012_FINAL_REPORT.pdf.

[18]             Žr. priedą „Šalių duomenys. Valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų veiklos rezultatų ir pagrindinių savybių aprašymas“. Informacijos taip pat galima rasti poveikio vertinime, pridedamame prie EK komunikato „Glaudesnė Europos mokslinių tyrimų erdvės partnerystė siekiant pažangos ir augimo“, 2012 7 17 (COM(2012) 392 final).

[19]             EMTEK nuomonė apie Komisijos metinę augimo apžvalgą, 2012 m. vasario mėn.

[20]             Be to, Komisija artimiausiomis savaitėmis paskelbs žaliąją knygą dėl Europos ekonomikos ilgalaikio finansavimo, kurioje bus išnagrinėti ilgalaikį finansavimą skatinantys ir varžantys veiksniai ir pasiūlyta veiksmų ir galimų naujų priemonių ar iniciatyvų.

[21]             Europos Komisija (2011 m.), Politikos priemonės, kuriomis remiamos sparčiai augančios novatoriškos MVĮ, INNO-Grips politikos informacinis dokumentas Nr. 2.

[22]             COM(2012) 669.

[23]             COM(2012) 392 final.

[24]             SWD(2012) 212, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas – Poveikio vertinimas, pridedamas prie komunikato“ (2012)392 final.

[25]             COM(2012) 401 final ir COM(2012) 417 final.

[26]             Ši naujoji schema, parengta pagal JAV smulkiojo verslo mokslinių tyrimų inovacijų srityje programą, taip pat yra atsakas į 2011 m. Europos Vadovų Tarybos prašymą išnagrinėti būdus, kaip būtų galima geriausiai patenkinti sparčiai augančių inovacinių bendrovių poreikius taikant į rinką orientuotą požiūrį.

[27]             Ekspertų grupės dėl tarpvalstybinio novatoriškų įmonių ir tinkamų investuotojų bendradarbiavimo pirmininko ataskaita, Europos Komisija, 2012 m., http://ec.europa.eu/transparency/regexpert/index.cfm?do=groupDetail.groupDetailDoc&id=6008&no=1

[28]             COM(2011) 860 final ir COM(2011) 862 final.

[29]             Inovacijų viešieji pirkimai apima ikiprekybinį viešąjį pirkimą ir novatoriškų sprendimų viešąjį pirkimą.

[30]             170 mln. EUR Italijos finansavimas kartu su papildoma ES struktūrinių fondų ir EIB parama.

[31]             Ikiprekybinis viešasis pirkimas – metodas įsigyti MTTP paslaugas, siekiant sukurti naują produktą arba sprendimą.

[32]             COM(2011) 899 final.

[33]             http://ec.europa.eu/environment/ecoap/index_en.htm.

[34]             http://www.glassplus.eu/home.aspx, http://www.saturn.rwth-aachen.de/.

[35]             Priimti du reglamentai, kuriais įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinės apsaugos sistemą, ir 2013 m. vasario mėn. valstybės narės turi pasirašyti susitarimą dėl Bendro patentų teismo. http://ec.europa.eu/internal_market/indprop/patent/index_en.htm.

[36]             http://www.epo.org/searching/free/patent-translate.html.

[37]             SWD(2012) 458 final.

[38]             COM(2012) 537 final.

[39]             http://webgate.ec.europa.eu/eipaha.

[40]             Žr. prie šio komunikato pridedamą valstybių narių veiklos rezultatų priedą.

[41]             http://ec.europa.eu/enterprise/policies/innovation/files/ris-2012_en.pdf.

[42]             Žr. http://ec.europa.eu/regional_policy/what/future/proposals_2014_2020_en.cfm.

[43]             http://s3platform.jrc.ec.europa.eu.

[44]             http://www.socialinnovationeurope.eu/.

[45]             2011 m. spalio 25 d. COM(2011) 682 galutinis.

[46]             Programa „PROGRESS“ yra ES finansinė priemonė, http://ec.europa.eu/research/infrastructures/index_en.cfm?pg=success9.

[47]             2012 m. spalio 6 d. COM(2012) 573 final.

[48]             2013 m. bandomasis Europos viešojo sektoriaus inovacijų suvestinės projektas.

[49]             COM(2012) 497.

[50]             GSO sudaro Brazilijos, Kanados, Kinijos, Europos Komisijos, Prancūzijos, Vokietijos, Indijos, Italijos, Japonijos, Meksikos, Rusijos, Pietų Afrikos, Jungtinės Karalystės ir JAV atstovai. 2011 m. lapkričio mėn. Australija gavo šalies stebėtojos statusą.

[51]             Carnegie grupę sudaro G8 šalių, Europos Komisijos ir „Outreach 5“ šalių grupės (Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Rusijos, Jungtinės Karalystės, JAV, taip pat Brazilijos, Kinijos, Indijos, Meksikos, Pietų Afrikos) mokslo reikalų ministrai arba konsultantai.

[52]             2012 m. ataskaita mokslo darbuotojų klausimams spręsti.

[53]             Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės komiteto (ERIAB) pirmosios pozicijos dokumentas „Inovacijų sąjungos bandymas nepalankiausiomis sąlygomis“, 2012 m. lapkričio mėn.