KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Kosovo pažangos, padarytos* įvykdant vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus /* COM/2013/066 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI
IR TARYBAI dėl Kosovo pažangos, padarytos*
įvykdant vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus
1.
Įžanga
2012 m. sausio 19 d. Europos Komisija
pradėjo vizų režimo liberalizavimo dialogą su Kosovu ir 2012 m.
birželio 14 d. perdavė jo vyriausybei bevizio režimo veiksmų
planą. 2010 ir 2011 m. Kosovas įgyvendino stambaus masto reformas,
ypač readmisijos ir reintegracijos srityje, leidusias Komisijai 2012 m.
pradėti šį dialogą. Vizų režimo liberalizavimo veiksmų
plane įvardyti teisės aktai ir visos kitos priemonės, kurias
Kosovas turi priimti ir įgyvendinti, ir reikalavimai, kuriuos jis turi
įvykdyti trumpuoju laikotarpiu, kad būtų daroma pažanga
liberalizuojant vizų režimą. Pirmiausia Kosovas turėtų
priimti arba suderinti su ES acquis veiksmų plane nurodytus
teisės aktus. Tada jis turėtų visapusiškai įgyvendinti
veiksmų plane nurodytus teisės aktus ir visas kitas priemones. Kosovas jau yra priėmęs nemažai
įstatymų, patenkančių į sritis, kurios įtrauktos
į veiksmų planą dėl vizų. Kai kurių politikos
sričių esami teisės aktai jau suderinti su esminiais ES acquis
elementais, kitose srityse dar reikia priimti naujus teisės aktus, toliau
vykdyti derinimą su acquis arba priimti antrinės teisės
aktus. 2012 m. birželio 14 d. Komisijos iniciatyva
buvo surengtas pirmas Komisijos ir Kosovo aukšto rango pareigūnų
susitikimas dėl dialogo vizų klausimais. Kosovo valdžios
institucijų buvo paprašyta pateikti išsamią ataskaitą apie
Kosovo pasiruošimą įgyvendinant veiksmų planą dėl vizų,
daugiausia dėmesio skiriant teisės aktų derinimui. 2012
rugsėjo 15 d. vyriausybė pateikė šią ataskaitą kartu
su teisine analize. Siekdamos įvertinti Kosovo padarytą pažangą
plėtojant dialogą vizų klausimais Komisijos tarnybos 2012 m.
spalio 22–24 d. Kosove surengė vertinimo misiją, kurioje dalyvavo
keletas ekspertų iš ES valstybių narių, ES biuro Kosove ir
EULEX. Dabartinis dokumentas yra pirmoji reguliariai
teikiama ataskaita, kurioje Komisija įvertina Kosovo pažangą
įvykdant vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus.
Vadovaudamasi vizų režimo liberalizavimo veiksmų planu ir daugiausia
dėmesio skirdama teisės aktų derinimui su ES acquis ji
įvertina: (1)
Kosovo veiksmus priimant ir suderinant su ES acquis
veiksmų plane nurodytus teisės aktus; (2)
Kosovo veiksmus įgyvendinant veiksmų
plane nurodytus teisės aktus ir visas kitas priemones; (3)
numatomą vizų režimo liberalizavimo
poveikį migracijai ir saugumui. Dabartinė ataskaita grindžiama Kosovo
vyriausybės pateikta išsamia ataskaita ir teisine analize, ES
valstybių narių ekspertų, dalyvavusių 2012 m. vykdytoje
vertinimo misijoje, parengtomis ataskaitomis, ES biuro Kosove, EULEX ir ES
agentūrų pateikta informacija bei Eurostato parengtais išsamiais
statistiniais duomenimis, gautais iš ES valstybių narių ir Šengeno
asocijuotųjų valstybių. Joje pateikiama keletas
rekomendacijų dėl tų politiko sričių, kuriose vis dar
reikia priimti naujus teisės aktus, toliau vykdyti derinimą su acquis
arba priimti antrinės teisės aktus. Šioje ataskaitoje pateikiama
keletas su įgyvendinimu susijusių rekomendacijų, kadangi norint
pasiekti pažangos plėtojant dialogą vizų režimo liberalizavimo
klausimais reikės įgyvendinti veiksmų plane nurodytus
teisės aktus ir visas kitas priemones ir užtikrinti jų vykdymą. Dialogo vizų klausimais plėtojimas
neturi poveikio ES valstybių narių pozicijai dėl statuso.
2.
Su readmisija ir reintegracija susijusių reikalavimų
vertinimas
2.1.
Readmisija
Nacionalinę teisinę readmisijos
reglamentavimo sistemą sudaro readmisijos įstatymas ir antrinė
teisė. Šiomis priemonėmis nustatytos taisyklės ir
procedūros dėl Kosovo piliečių, trečiųjų
šalių piliečių ir asmenų be pilietybės, kurie
nebetenkina prašančiosios šalies reikalavimų dėl atvykimo ar
buvimo, readmisijos. Readmisijos procedūra reguliuojama vadovaujantis jų
nuostatomis dėl kompetentingų institucijų, terminų, prašymo
formų, kelionės dokumentų, duomenų apsaugos ir tranzito.
Readmisijos įstatyme įtvirtintos nuostatos, užtikrinančios
pagarbą konstitucijai, įstatymams dėl duomenų apsaugos,
pilietybės, kelionės dokumentų ir užsieniečių, 1951 m.
Ženevos konvencijai dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m.
Protokolui dėl pabėgėlių statuso. Kosovas turėtų taikyti readmisijos
įstatymą nepažeisdamas jokių su trečiosiomis šalimis
sudarytų readmisijos susitarimų. Kosovas tokius susitarimus yra
sudaręs su 18 valstybių: 14 ES valstybių narių, 2 Šengeno
asocijuotosiomis valstybėmis ir 2 Vakarų Balkanų šalimis[1]. Jis parafavo dvišalius
susitarimus su dar trimis valstybėmis ir pradėjo derybas su naujomis
devyniomis valstybėmis[2].
Pagal esamus susitarimus susitariančiosios šalys privalo priimti atgal
vienos kitų piliečius ir trečiųjų šalių
piliečius, kurie nebetenkina atvykimo ar buvimo reikalavimų. Juose
taip pat nurodyti užpildytini readmisijos prašymų blankai ir į juos
įtrauktos nuostatos dėl prašymų pateikimo terminų,
readmisijos išlaidų, duomenų apsaugos, tapatybės
įrodymų, atvykimo ir tranzito įrodymų. Readmisija iš ES valstybių narių
daugiausia grindžiama dvišaliais susitarimais. Šis procesas taip pat vykdomas
per UNMIK arba EULEX, kai turima reikalų su Kosovo
nepripažįstančiomis valstybėmis narėmis. Readmisijos
prašymus nagrinėja Vidaus reikalų ministerijos readmisijos ir
grąžinimo padalinys, o Kosovo policija užsiima grąžinamų asmenų
tapatybės nustatymu. Nesant patikimų asmens tapatybės
dokumentų Kosovo tarnyboms dažnai kyla sunkumų nustatant
grąžinamų asmenų tapatybę, dėl to jos atmeta
readmisijos prašymus. Toliau išlieka problematiška keistis su valstybių
narių tarnybomis informacija apie konkrečius poreikius, kurių
turi grąžinami asmenys, įskaitant nuo prekybos žmonėmis
nukentėjusius asmenis. Readmisijos įstatyme nustatyta, kad
readmisijos prašymas turi būti patenkintas, jeigu per 30 dienų
negaunama atsakymo iš atitinkamų Kosovo tarnybų. Iš 6.6 lentelės
matyti, kad esama daug nebaigtų nagrinėti readmisijos prašymų iš
Vokietijos ir Belgijos. Tai reiškia, kad ne visų valstybių narių
atveju yra paisoma šios nuostatos. Kosovo pateikti statistiniai duomenys apie
readmisiją neatitinka valstybių narių pateiktų
duomenų. Rengdamas savo statistinius duomenis apie readmisiją Kosovas
turėtų vadovautis valstybių narių turimais duomenimis.
2.2.
Reintegracija
Pastaraisiais metais Kosovas patobulino savo reintegracijos
politiką. 2010 m. vyriausybė priėmė persvarstytą
reintegracijos strategiją ir veiksmų planą ir reintegracijos
programą, kuri remiama iš reintegracijos fondo[3]. Kosovas smarkiai padidino šiam
fondui skiriamas lėšas – nuo 500 000 EUR 2010 m. iki 3,4 mln. EUR 2011 m.
ir 3,2 mln. EUR 2012 m. Iš reintegracijos fondo finansuojamos skubios pagalbos
paslaugos grąžinamiems asmenims, kaip antai transportas atvykus, laikinas
apgyvendinimas, medicinos pagalba, maisto ir higienos reikmenų rinkiniai,
aprūpinimas būstu, tvarios reintegracijos paslaugos, pvz., kalbos
kursai nepilnamečiams, profesinis mokymas, pagalba įsidarbinant ir
parama steigiant įmones. Reglamentu išaiškinamas nacionalinių
valdžios institucijų ir savivaldybių vaidmuo ir atsakomybė
reintegruojant grąžinamus asmenis, sprendimų priėmimo procesas
ir kriterijai, kuriuos patenkinus galima pasinaudoti šia programa. 2012 m. buvo patobulinta su reintegracijos
gerinimu susijusi institucinė struktūra. Vykdomoji valdyba, kuriai
padeda sekretoriatas, tvirtina mokėjimus iš reintegracijos fondo, stebi
įgyvendinimo veiklą, koordinuoja užduotis tarp ministerijų ir
savivaldybių teikiamas ataskaitas. Reintegracijos reikalų biuras,
įskaitant oro uoste veikiantį registracijos biurą, tiesiogiai
palaiko ryšius su grąžinamais asmenimis. 2012 m. šis biuras buvo
reorganizuotas į departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos
ir pradėjo prižiūrėti septynių regioninių
koordinatorių darbą. Vietos lygmeniu bendruomenių ir
grąžinimo reikalų savivaldybių skyriai yra atsakingi už
reintegraciją ir yra pavaldūs savo regioniniams koordinatoriams[4]. Savivaldybių
reintegracijos komitetai patvirtina prašymus dėl skubios pagalbos
paslaugų vietos lygmeniu; prašymai dėl tvarios reintegracijos
paslaugų tvirtinami centralizuotai. 2011 m. apie 250 vietos
pareigūnų dalyvavo su reintegracija susijusiuose mokymuose. Dar
nebaigta rengti bylų administravimo sistema, stebinti grąžinamų
asmenų galimybes pasinaudoti reintegracijos paslaugomis. 2011 m. Kosovas panaudojo tik 11 % savo
reintegracijos fondo lėšų, daugiausia lėšų buvo skirta
skubios pagalbos paslaugoms. Per pirmus tris 2012 m. ketvirčius valdžios
institucijos dėl reintegracijos prisiėmė
įsipareigojimų, siekiančių apie 58 % fondo
lėšų (1,8 mln. EUR), įskaitant 1 mln. EUR būsto
paslaugoms, 360 000 EUR darbo vietų kūrimo programai, o likusias
lėšas – skubios pagalbos paslaugoms. Laikino apgyvendinimo paslaugas
teikianti bendrovė įsivėlė į korupcijos skandalą
ir Vidaus reikalų ministerija nutraukė su ja sutartį. Reintegracijos departamento duomenimis, 2012
m. sausio – rugsėjo mėn. užregistruota 2 968 į Kosovą
grąžinti asmenys, iš kurių trys ketvirtadaliai (2 181 asmuo)
pasinaudojo reintegracijos fondo parama. 61,5 % paramos gavėjų buvo
etniniai albanai, 30 % – romų, aškalių ir egiptiečių
mažumų atstovai, o 4 % – serbų mažumos atstovai. Visi paramos
gavėjai gavo maisto ir higienos reikmenų rinkinius, 34 %
asmenų buvo suteiktos mokyklinio lavinimo paslaugos, 18 % asmenų
suteikta malkų šildymui, 18 % asmenų buvo suteiktas laikinas
būstas arba apgyvendinimas, 11 % asmenų suteiktos transporto
paslaugos atvykus ir 17 % asmenų buvo sudarytos galimybės
dalyvauti profesiniame mokyme arba jie gavo paramą steigiant įmones.
Šie skaičiai rodo, kad iš reintegracijos fondo daugiausiai finansuojamos
skubios pagalbos paslaugos.
3.
Su dokumentų saugumu susijusių reikalavimų
vertinimas, sienų/pasienio ir migracijos valdymas, viešoji tvarka ir
visuomenės saugumas ir pagrindinės teisės, susijusios su
judėjimo laisve
3.1.
1 skyrius. Dokumentų saugumas
Kelionės dokumentų įstatyme,
įstatyme dėl asmens tapatybės kortelių ir antrinės
teisės aktuose yra nustatytos kelionės dokumentų ir
tapatybės kortelių išdavimo taisyklės ir procedūros. Juose
pateiktos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti išdavimo proceso
vientisumą ir dokumentų kokybę, laikantis Tarptautinės
civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartų. Įstatymas
dėl civilinės būklės ir su juo susiję antrinės
teisės aktai reglamentuoja civilinės būklės aktų
registraciją ir pirminių dokumentų išdavimą.
Piliečiams asmens identifikavimo numeris suteikiamas gimimo metu,
vėlyvos registracijos arba pakartotinės registracijos metu.
Civilinės būklės pažymėjimus praradusius asmenis galima
pakartotinai registruoti naudojant kitus įrašus arba remiantis
artimųjų parodymais. Antrinės teisės aktai reglamentuoja
civilinės būklės pažymėjimų formą, išdavimą
ir galimybę susipažinti su įrašais. Pažymėjimai yra apsaugoti
įvairiais apsaugos elementais. Asmenvardžių įstatymas leidžia
registruoti asmenvardžius tik lotyniškosios abėcėlės
raidėmis – tokiu būdu pažeidžiant konstituciją yra uždrausta
naudoti kirilicos rašmenis. Piliečiai gali pakeisti savo vardą /
pavardę kartą per penkerius metus taikant apribojimus, kuriais
siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Norėdami tai padaryti, jie
privalo pateikti gimimo liudijimą, santuokos liudijimą, jie toks yra,
ir pažymėjimą, nurodantį, kad dėl jų nėra
pradėtas teismo procesas. Gavus leidimą pasikeisti
vardą/pavardę, asmens identifikavimo numeris lieka toks pat,
tačiau išduodamas naujas pažymėjimas su naujausiu vardu / pavarde.
Kosovas siekia palaikyti glaudesnius ryšius su Interpolu, kad galėtų
identifikuoti asmenis, pateikusius prašymą dėl vardo/pavardės
keitimo, ir asmenis, kuriems uždrausta vykti į Šengeno erdvę. Jis
taip pat ketina atmesti prašymus, gautus iš asmenų, kuriems uždrausta
vykti į Šengeno erdvę. Kai kuriais atvejais, pvz., kai ištekėjusi
moteris nori susigrąžinti savo mergautinę pavardę, negalima
atmesti prašymo dėl vardo/pavardės keitimo, bet nauji vardai /
pavardės siunčiami Interpolui, kad juos perduotų valstybėms
narėms. 2011 m. spalio mėn. Kosovas pradėjo
išduoti biometrinius kelionės dokumentus. Nustačius
finansinių pažeidimų buvo sustabdytas Vidaus reikalų
ministerijos ir pagal su ja sudarytą sutartį dirbančios
bendrovės bendradarbiavimas. 2012 m. spalio mėn. įvertinti
kelionės dokumentai atitiko visus ES apsaugos elementų standartus
(išskyrus vieną standartą): į jų struktūrą
įtraukti reikiami apsaugos elementai, jų formatas atitiko ICAO
standartus[5].
Laikantis ICAO standartų elektroniniame luste yra saugomi dokumento
turėtojo asmens duomenys, veido atvaizdas ir pirštų atspaudai.
Duomenų lapai buvo optiškai susieti su konkrečiu asmeniu ir juose
naudojami įvairūs apsaugos elementai, bet jie neatitiko ES
standartų dėl amžiaus, kurio sulaukus pirštų atspaudai
turėtų būti įtraukti į kelionės dokumentus. Pagal
ES standartą pirštų antspaudai turi būti imami nuo 12 metų
– valstybės narės taiko šią priemonę siekdamos užkirsti
kelią prekybai vaikais. Pagal Kosovo kelionės dokumentų
įstatymą šis reikalavimas netaikomas vaikams iki 16 metų
amžiaus. Kosovas nenusiuntė trečiosioms
šalims savo viešojo rakto infrastruktūros sertifikatų, parengtų
vykdant biometrinių kelionės dokumentų išdavimo procesą,
nes jis negalėjo prisijungti prie ICAO Viešojo rakto katalogo. Pamesti ir
pavogti kelionės dokumentai registruojami ir jų duomenys perduodami
Kosovo skyriui, atsakingam už tarptautinį bendradarbiavimą su
teisėsaugos institucijomis, kad šie duomenys būtų perduoti
Interpolui ir būtų įtraukti į jo pavogtų ir
pamestų kelionės dokumentų (SLTD) duomenų bazę.
Tačiau Kosovo kelionės dokumento kodas nėra įtrauktas
į Interpolo duomenų bazėje naudojamą kodų
sąrašą. Turima apie 6 000 įrašų, kuriuos būtų
galia įvesti į SLTD duomenų bazę. Asmens tapatybės kortelės išduodamos vadovaujantis tarptautiniais standartais[6]. Kosovo asmens tapatybės
kortelėse yra keletas apsaugos elementų ir dokumento turėtojo
biometriniai identifikatoriai – veido atvaizdas ir pirštų atspaudai,
užkoduoti dvimačiu brūkšniniu kodu, kuris gali būti nuskaitomas
automatizuotai. Šių asmens tapatybės kortelių apsaugos elementai
atitinka ICAO standartus. 2012 m. priimti įstatymo dėl asmens
tapatybės kortelių pakeitimai leis gaminti biometrines asmens
tapatybės korteles, tačiau Kosovas dar nenurodė, kada ketina
pradėti gaminti tokius dokumentus. Civilinės metrikacijos sistema, kurios
pagrindas – duomenų subjektai, yra grindžiama Europos geriausia praktika,
joje saugomi tikslūs, išsamūs ir naujausi duomenys. Nepaisant
pastaraisiais metais padarytos didelės pažangos Kosovo civilinės
metrikacijos sistema nevisiškai atitinka šiuos standartus. Civilinės
būklės aktų registracijos įstaiga prie Vidaus reikalų
ministerijos administruoja visus civilinės būklės ir
registracijos įrašus ir savivaldybės lygmeniu išduoda piliečiams
civilinės būklės pažymėjimus, asmens tapatybės
korteles ir kelionės dokumentus. Savivaldybių civilinės
metrikacijos skyriai registruoja visus gyvenimo įvykius atskirose
gimimų, santuokų ir mirčių registracijos knygose,
įkelia šiuos duomenis į centrinį civilinės būklės
registrą ir išduoda civilinės būklės pažymėjimus.
Tokių skyrių Kosove skaičius neturėtų trukdyti
civilinės būklės aktų registracijos įstaigai tikrinti,
kaip šie skyriai laikosi atitinkamų teisės aktų, ypač vardo
/ pavardės keitimo atvejais. Savivaldybių civilinės
būklės aktų registracijos centrai nagrinėja prašymus
išduoti asmens tapatybės korteles ir kelionės dokumentus: pirmiausia
jie patikrina prašytojų tapatybę pagal civilinės
būklės pažymėjimus, paima nuotraukas, pirštų atspaudus ir
parašus, šiuos duomenis įkelia į centrinį civilinės
būklės aktų registrą ir išduoda reikiamas asmens
tapatybės korteles arba kelionės dokumentus. Šiuo metu vyksta civilinės
būklės ir registracijos duomenų integravimas į vieną
bendrą centrinį civilinės būklės aktų
registrą. Kosove visos registracijos knygos buvo nuskanuotos ir įkeltos
į elektroninį archyvą, šiuo metu iš Serbijos grąžinamos
registracijos knygų originalų patvirtintos kopijos ir jomis
papildomas archyvas. Darbuotojams buvo surengtas mokymas apie naudojimąsi
nauju centriniu registru. Tačiau centrinio registro duomenų
kokybė vis dar nepakankama, duomenų subjektų duomenys apie
šeiminę padėtį ir mirtis dar nėra atnaujinami (išimtis –
duomenys apie gimimus), duomenų įrašai nėra pakankamai susieti
tarpusavyje ir suderinti, informacija atskirose duomenų bazėse
pateikta nenuosekliai ir yra duomenų spragų, silpnai veikia
auditavimo mechanizmai, skirti stebėti duomenų pakeitimus. Civilinės būklės aktų
registracijos įstaigos darbuotojai dalyvavo mokyme dėl naujo etikos
kodekso, be to, šioje įstaigoje veikia nedidelė inspekcija, kuri
užsiima korupcijos tyrimais. Nepaisant to, reikėtų gerinti
įgyvendinimo veiklą: vis dar pasitaiko atvejų, kai kelionės
dokumentuose arba asmens tapatybės dokumentuose nurodomi suklastoti vardas
/ pavardė ir neteisingi duomenys, ir buvo pareikšta įtarimų
dėl korupcijos gaminant biometrinius kelionės dokumentus ir
transporto priemonių valstybinio numerio ženklus. Norint patikimiau
vykdyti civilinės būklės aktų registracijos procesą
reikės lėšų auditui, visų valstybės
pareigūnų, registruojančių civilinės būklės
aktus, mokymui ir patikrinimui.
3.2.
2 skyrius:
Sienų ir (arba) pasienio ir migracijos valdymas
3.2.1.
Sienų ir (arba) pasienio valdymas
Į įstatymą dėl sienų
kontrolės ir stebėjimo įtraukta dauguma Šengeno sienų
kodekso nuostatų, bet šiame įstatyme pateiktos apibrėžtys ir kai
kurios nuostatos neatitinka kodekso[7].
Terminologinių neaiškumų kelia sienų kontrolės,
patikrinimų kertant sieną, sienų stebėjimo, minimalių
patikrinimų, nuodugnių patikrinimų ir antros linijos
patikrinimų sąvokos. Tarpžinybinį bendradarbiavimą
reglamentuojantys straipsniai yra suformuluoti pernelyg plačiai, juose
nėra išsamių nuostatų dėl bendradarbiavimo. Šis
įstatymas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Antrinės teisės aktai dėl
vietinio eismo per sieną ir atitinkamas leidimas atitinka Šengeno acquis[8]. Ateityje vietinis eismas per
sieną galėtų vykti didelėse šalia Kosovo esančiose
teritorijose – tai turėtų didelio poveikio migracijos srautams
Kosove. Glaudžiai bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis turėtų
būti sukurta veiksminga sistema, skirta administruoti vietinio eismo per
sieną leidimų išdavimą, kontrolę ir naudojimą. 2012 m. priimta integruoto sienų
valdymo strategija yra grindžiama Vakarų Balkanų pavyzdžiu, kurio
atveju nesivadovaujama visapusišku požiūriu į integruoto valdymo
strategiją, nustatytu 2006 m. Tarybos išvadose, Šengeno sienų kodekse
ir Šengeno kataloge. Į šią strategiją neįtraukti svarbiausi
integruoto sienų valdymo elementai, kaip antai sienų kontrolė,
nusikaltimų prevencija ir keturių pakopų prieigos kontrolės
modelio įgyvendinimas, ir nepakankamai dėmesio skirta mokymams. Ši
strategija turėtų būti performuluota, atsižvelgiant į visas
pagrindines rekomendacijas ir geriausiosios patirties pavyzdžius, kurie
išdėstyti 2006 m. Tarybos išvadose, Šengeno sienų kodekse ir Šengeno
kataloge[9]. Gerai veikiančioje integruoto sienų
valdymo sistemoje strateginės rizikos analizė yra naudojama siekiant
valdyti riziką ir grėsmę sienų saugumui. Visos Kosovo
valdžios institucijos, dalyvaujančios sienų ir (arba) pasienio
valdyme, neseniai parengė rizikos analizės sistemas, o sienų ir
(arba) pasienio valdymo centrui tenka vis didesnis vaidmuo valdant riziką.
Vietos ir regionų lygiu rizikos analizė turėtų būti
sistemingai atliekama siekiant geriau planuoti veiklą, stiprinti
gebėjimus ir rodyti iniciatyvumą valdant sienas ir (arba)
pasienį. Kosovas jau yra susidūręs su techniniais sienų
valdymo sistemos veikimo sunkumais Kosovo šiaurinėje dalyje. Jie
turėtų būti pašalinti. Kosovo integruoto sienų valdymo
strategija atlieka kvazi-teisės akto funkciją – teisės akto,
pagal kurį įvairioms valdžios institucijoms, dalyvaujančioms
sienų ir (arba) pasienio valdyme, suteikiami skirtingi vaidmenys bei
atsakomybė ir organizuojamas jų bendradarbiavimas. Integruoto
sienų valdymo veiksmų plane nustatyta, kaip turėtų būti
siekiama bendrų tikslų sienų ir (arba) pasienio valdymo srityje.
Pagerėjo centriniu lygmeniu vykdomas strateginis bendradarbiavimas,
tačiau nebuvo įmanoma įvertinti tarpžinybinio bendradarbiavimo
regionų ir vietos lygmenimis. Sienų ir (arba) pasienio valdymo
centras yra vienintelė bendradarbiavimo institucija, kurios vaidmuo ir
pareigos yra tinkamai reglamentuojamos įstatymu dėl sienų
kontrolės ir stebėjimo ir antrinės teisės aktais. Kitų
valdžios institucijų vaidmenį ir atsakomybę valdant sienas ir
(arba) pasienį irgi reikėtų apibrėžti. Todėl Kosovas
turėtų parengti teisės aktų projektus, kuriuose
būtų apibrėžtas vaidmuo ir atsakomybė, tenkanti visoms
valdžios institucijoms, dalyvaujančioms sienų ir (arba) pasienio
valdyme, įskaitant operatyvinį bendradarbiavimą ir
keitimąsi informacija siekiant užkirsti kelią neteisėtai
migracijai bei tarpvalstybiniu nusikalstamumui ir kovoti su šiais reiškiniais. 2012 m. pagerėjo teisėsaugos
institucijų bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis. Kosovas
palaiko tvirtus santykius su Albanija ir, kiek mažiau, su buvusiąja
Jugoslavijos Respublika Makedonija policijos, muitinių ir sienų
bendradarbiavimo srityje, įskaitant bendrą patruliavimą,
keitimąsi informacija ir reguliarius bendrus susitikimus[10]. Kosovas ir buvusioji Jugoslavijos
Respublika Makedonija policijos bendradarbiavimo tikslais yra įsteigusios
bendrą ryšių centrą. Tokį bendradarbiavimą
plėtoja visos trys su sienomis ir (arba) pasieniu susijusios Kosovo
institucijos: pasienio policija, muitinė ir maisto ir veterinarijos
tarnyba. Pradėti plėtoti santykiai ir patikrinimų kertant
sieną srityje. Šiuo metu įrengiamas naujas sienos su buvusiąja
Jugoslavijos Respublika Makedonija perėjimo punktas ir planuojama
atidaryti naujus sienos su Juodkalnija perėjimo punktus. Kosovas
turėtų stengtis sudaryti susitarimus dėl teisėsaugos
bendradarbiavimo su visomis kaimyninėmis šalimis. 2012 m. Kosovas ir Serbija talkininkaujant
Europos Sąjungai padarė didelę pažangą įgyvendinant
2011 m. gruodžio 2 d. sienų valdymo strategijos bendras išvadas. Iki 2012
m. gruodžio mėn. pabaigos buvo atidaryti keturi laikini sienos
perėjimo punktai, o 2013 m. ruošiamasi įrengti dar du laikinus sienos
perėjimo punktus. Šalys taip pat susitarė dėl ateityje
įrengsimų šešių nuolatinių sienos perėjimo punktų
geografinių koordinačių, dėl nuostatų,
reglamentuojančių teisėsaugos institucijų keitimąsi
informacija, muitinių keitimąsi informacija ir savitarpio
teisinės pagalbos, taip pat dėl už ryšius atsakingų asmenų
paskyrimo stebėti visus su abiejų šalių santykių
normalizavimu susijusius klausimus. Integruoto sienų valdymo susitarimas
turėtų būti visiškai įgyvendintas laikantis koordinavimo
principo. Koordinuodamas veiklą su Juodkalnija
Kosovas taip pat turėtų demarkuoti bendrą sieną. Kosovas
taip pat turėtų ištirti bendradarbiavimo su FRONTEX sąlygas.
3.2.2.
Migracijos valdymas
Užsieniečių įstatymas
reglamentuoja tam tikrus klausimus, susijusius su vizų išdavimu, teisėta
migracija ir neteisėta migracija. Kadangi šio įstatymo
aprėptis yra labai didelė, jis tik iš dalies atitinka ES acquis.
Todėl užsieniečių įstatymas, įstatymas dėl
sienų kontrolės ir stebėjimo bei antrinės teisės aktai
turėtų būti iš esmės performuluoti, kad jų
apibrėžtys ir pagrindinės nuostatos atitiktų Šengeno sienų
kodeksą ir ES teisės aktus dėl teisėtos migracijos[11] ir neteisėtos migracijos[12]. Pakeitimai turėtų
apimti toliau nurodytus aspektus. –
Užsieniečių įstatyme nustatyta, kad
užsieniečiai gali atvykti į Kosovo teritoriją ir joje būti,
jei jie turi galiojantį kelionės dokumentą, kuriame yra
galiojanti viza ar laikinas leidimas gyventi. Atvykimo sąlygos,
apibrėžtos užsieniečių įstatyme, ir transporto
vežėjų prievolė patikrinti keliautojų tapatybę,
išsamaus patikrinimo procedūros ir pabėgėliams taikomos išimtys,
nustatytos užsieniečių įstatyme ir įstatyme dėl
sienų kontrolės ir stebėjimo, neatitinka Šengeno sienų
kodekso. –
Remdamasi užsieniečių įstatymu
vyriausybė priėmė sprendimą ir parengė projektą
dėl antrinės teisės aktų dėl vizų išdavimo
konsulatuose ir sienos ir (arba) pasienio perėjimo punktuose. Planuojamas
naujas Kosovo vizų režimas turės įtakos 87 šalims, tačiau
jo įgyvendinimas bus atidėtas iki 2013 m. liepos mėn. Šių
šalių piliečiai gali gauti vizas Kosovo konsulatuose, o kai kurie
piliečiai jas galės gauti Kosovo sienos ir (arba) pasienio perėjimo
punktuose[13].
Tokių plačių konsulinių įgaliojimų suteikimas
pasienio policijai neatitinka Vizų kodekso[14], kuris leidžia išduoti vizas
sienos perėjimo punktuose tik ypatingomis aplinkybėmis. Norint
įdiegti informacinę vizų sistemą, reikės didelių
investicijų į IT sistemą, kuri susietų su vizų
registru atitinkamas duomenų bazes. Nors ir buvo gauta parama iš
išorės, dar nepavyko įdiegti reikiamos infrastruktūros.
Užsieniečių įstatymas, įstatymas dėl sienų
kontrolės ir stebėjimo bei antrinės teisės aktai turėtų
būti iš dalies pakeisti siekiant užtikrinti, kad jie visiškai
atitiktų Vizų kodeksą dėl vizų išdavimo sienos
perėjimo punktuose. –
Užsieniečių įstatyme reikalaujama,
kad prieš išduodant užsieniečiams leidimą laikinai gyventi jie turi
turėti leidimą dirbti, o įstatyme dėl leidimų dirbti
suteikimo užsieniečiams ir jų įdarbinimo reikalaujama prieš
gaunant leidimą dirbti turėti leidimą gyventi. Toks
prieštaravimas turėtų būti pašalintas. Nei vieno iš
įstatymų apibrėžtys neatitinka atitinkamuose ES teisės
aktuose pateiktų šeimos nario, asmens be pilietybės ar nelydimo
nepilnamečio apibrėžčių. Nėra jokių nuostatų
dėl asmenų, kuriems leidimas gyventi suteiktas dėl
humanitarinių priežasčių, šeimos susijungimo arba studijų
ar mokslinių tyrimų, įdarbinimo. Nuostatos dėl šeimos
susijungimo neatitinka ES standartų. Užsieniečių įstatymas
nereglamentuoja nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių
užsieniečių buvimo. –
Užsieniečių įstatymas reglamentuoja
neteisėtų migrantų grąžinimą ir sulaikymą prieš
juos išsiunčiant. Tačiau jame nėra nustatyta teisinga ir
skaidria grąžinimo politika grindžiamų procedūrų,
įskaitant nuostatas dėl grąžinimo sprendimų, išsiuntimo,
draudimo atvykti, slapstymosi, savanoriško išvykimo ir pažeidžiamų asmenų.
Grąžinimo procedūra yra neaiški, trūksta procedūrinių
garantijų. Šis įstatymas nenustato konkrečių taisyklių
dėl pažeidžiamų asmenų, nelydimų nepilnamečių ir
nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų grąžinimo. Nėra
numatyta galimybės pavėlinti savanorišką išvykimą arba
atidėti grąžinimą. Nėra numatyta sankcijų darbdaviams,
įdarbinantiems neteisėtai gyvenančius trečiųjų
šalių piliečius. –
Užsieniečių įstatyme nustatyta, kad
kartu su įsakymu išvykti turėtų būti nustatytas draudimas
atvykti, bet jame nėra taisyklių dėl draudimo atvykti
panaikinimo ar sustabdymo. Nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems
asmenims nėra numatyta išimčių dėl draudimo atvykti taikymo
arba nėra aiškių nuostatų dėl teisės gynimo
priemonių, teisinės pagalbos ir atstovavimo. Sulaikymo
taisyklėse nėra pateikta kompetentingų institucijų, sulaikymo
sąlygų, ryšių su teisiniais atstovais ar šeimos nariais arba
elgesio su pažeidžiamais asmenimis apibrėžčių. Vadovaujantis
tarptautiniais standartais negrąžinimo principas yra įtrauktas
į užsieniečių įstatymą, bet nėra prieš
grąžinimą taikomų apsaugos priemonių, garantijų
dėl šeimos vientisumo ar skubios medicininės pagalbos paslaugų.
Nėra nuostatų dėl vaiko interesų ir šeimos vientisumo. –
Užsieniečių įstatyme nėra
nuostatų dėl pabėgėlių socialinės ir
ekonominės integracijos užtikrinimo. Siekiant stiprinti jų
integraciją, įskaitant integraciją į darbo rinką,
pabėgėliams Kosove turėtų būti suteiktas saugus
teisinis statusas – pageidautina, kad jiems būtų suteiktas leidimas
nuolat gyventi, kuris būtų išduodamas baigus galioti leidimui
laikinai gyventi. –
Kosovas parengė naują prieglobsčio
ir migracijos duomenų bazę. Pradėjus jai veikti, ji
galėtų padėti rinkti duomenis ir analizuoti migracijos į
Kosovą mastą. Tačiau nebuvo apibrėžta valdžios
institucijų prieigos teisė. Visiškai laikantis duomenų apsaugos
įstatymo, užsieniečių įstatymas turėtų būti
iš dalies pakeistas siekiant reguliuoti migracijos ir prieglobsčio srities
duomenų tvarkymą, prieigą prie duomenų ir valdžios
institucijų keitimąsi duomenimis. Baudžiamajame kodekse išdėstytos
nuostatos dėl migrantų kontrabandos, taikant atitinkamas sankcijas,
ir šis nusikaltimas yra apibrėžtas kaip veiksmas, atliekamas siekiant
gauti finansinės ar materialines naudos iš užsieniečio neteisėto
atvykimo į Kosovą. Jame taip pat nustatytos sankcijos asmenims, kurie
sąmoningai padeda užsieniečiams neteisėtai atvykti į
Kosovą. Šios nuostatos yra iš esmės suderintos su ES direktyva,
apibrėžiančia padėjimą neteisėtai atvykti, vykti
tranzitu ir apsigyventi[15]. Šiuo metu rengiama nauja migracijos strategija
ir veiksmų planas. Šioje strategijoje turėtų būti nustatyta
išsami migracijos valdymo, įskaitant teisėtą ir
neteisėtą migraciją, sistema, atitinkanti geriausią
tarptautinę praktiką. Joje turi būti aiškiai nustatyti tikslai,
apibrėžti vaidmenys ir atsakomybė, patikslinta bendradarbiavimo su
trečiosiomis šalimis aprėptis ir parengtas Kosovo migracijos
profilis.
3.2.3.
Prieglobstis
Įstatymas dėl prieglobsčio
reglamentuoja asmenų, pateikusių prašymus dėl tarptautinės
apsaugos, kaip prašytojų tinkamumą ir statusą, materialines
priėmimo sąlygas ir prieglobsčio procedūras Kosove. Jis
nevisiškai atitinka ES acquis ir 1951 m. Ženevos konvenciją[16]. Jis apima, inter alia,
procedūrinius prieglobsčio klausimus, įvairių
rūšių apsaugą, pvz., pabėgėlių statusą,
papildomą apsaugą ir vadinamąja laikiną apsaugą,
prieglobsčio prašytojų teises ir pareigas, negrąžinimo
principą, prieglobsčio prašymo procedūros užbaigimą,
apeliacinių skundų teikimą ir dokumentų išdavimą.
Įstatymo struktūra yra nenuosekli. Įvairios apibrėžtys,
įskaitant susijusias su prieglobsčio prašytojais, pažeidžiamais
asmenimis, užsienio piliečiais ir asmenimis be pilietybės, nevisiškai
atitinka ES acquis ir Ženevos konvenciją. Saugių kilmės
šalių ir saugių trečiųjų šalių apibrėžtys
neatitinka Prieglobsčio procedūrų direktyvos. Įstatyme neaprašyti
principai, kuriais grindžiama prieglobsčio procedūra. Numatyta
papildoma vadinamosios laikinosios apsaugos kategorija, bet nėra aiški jos
paskirtis ir aprėptis. Nepakankamai atsižvelgiama į
pažeidžiamų asmenų poreikius ir šiai asmenų grupei priskiriami
tik nepilnamečiai, moterys ir fizinę arba psichinę negalią
turintys asmenys. Šios nuostatos nevisiškai atitinka Priėmimo
sąlygų direktyvą ir Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos
gavėjų direktyvą. Galima matyti, kad prieglobsčio
prašytojų teisės ir procedūrinės garantijos yra
nepagrįstai ribojamos, ypač tai pasakytina apie prašymų
nagrinėjimą, gimtosios kalbos vartojimą prašymuose,
naudojimąsi vertėjų paslaugomis ir teise bendrauti su UNHCR.
Panašu, kad UNHCR vaidmuo neatitinka Prieglobsčio procedūrų direktyvos
arba Ženevos konvencijos nuostatų. Nėra aiškių nuostatų dėl
pabėgėlių ir asmenų, kuriems skirta papildoma arba
vadinamoji laikina apsauga, teisių ir prievolių, ir įstatyme
nėra nurodyta keleto pagrindinių principų, kaip antai
galimybė gauti išsilavinimą, su integracija susijusią
pagalbą, teisė įsigyti nuosavybės ir teisė į
darbą – tai neatitinka Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos
gavėjų direktyvos ir Ženevos konvencijos standartų. Prie
teisės gynimo priemonių nepriskiriama teisė apskųsti atmestą
prašymą dėl papildomos arba laikinos apsaugos – tai neatitinka
Prieglobsčio procedūrų direktyvos standartų. Nėra
aiškiai nustatyta prieglobsčio procedūrų nutraukimo
terminų. Iki 2012 m. lapkričio mėn. Kosovas
tegavo 31 prieglobsčio prašymą, o 2011 m. gauti 189 prašymai. Šiais
metais Pilietybės prieglobsčio ir migracijos departamentui prie
Vidaus reikalų ministerijos irgi buvo pareikšta įtarimų dėl
korupcijos administruojant prieglobsčio centrus ir nuomojamas patalpas, kurios
skirtos grąžinamiems asmenims. Atitinkamos institucijos turėtų
kruopščiai ištirti šiuos įtarimus. Kosovas turėtų ištirti
bendradarbiavimo su EASO būdus.
3.3.
3 skyrius. Viešoji
tvarka ir visuomenės saugumas
2012 m. Kosovas peržiūrėjo savo baudžiamosios
teisenos sistemą, o 2013 m. sausio 1 d. įsigalioja naujas
teismų įstatymas, naujas įstatymas dėl baudžiamojo
persekiojimo, naujas baudžiamasis kodeksas ir naujas baudžiamojo proceso
kodeksas. 2011 m. įsigaliojo įstatymai dėl Teisėjų
tarybos ir Prokuratūros tarybos. Šie šeši teisės aktai papildo
įstatymą dėl specialiosios prokuratūros, kuriame nustatyta
išimtinė ir papildoma kompetencija, tenkanti specialiesiems prokurorams,
atsakingiems už, inter alia, su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir
terorizmu susijusius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą. Naują teismų sistemą sudarys
žemiausios instancijos teismai, Apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis
Teismas. Teismų įstatymu numatoma, kad žemiausios instancijos
teismuose ir Apeliaciniame teisme veikia sunkių nusikaltimų
departamentai, nagrinėjantys bylas dėl sunkių nusikaltimų,
įskaitant bylas, kurios priklauso išimtinei arba papildomai specialiosios
prokuratūros kompetencijai. Vyriausybė nusprendė Prištinos
žemiausios instancijos teisme įsteigti specialią
baudžiamųjų bylų kolegiją, nagrinėjančią
sunkius nusikaltimus, priklausančius išimtinei arba papildomai
specialiosios prokuratūros kompetencijai. Vis dar neaišku, koks bus tokios
specialios baudžiamosios kolegijos santykis su sunkių nusikaltimų
departamentais, kurie turi būti įsteigti žemiausios instancijos
teismuose ir Apeliaciniame teisme. Kosovas turėtų įgyvendinti
teismų reformą taip, kad padidėtų teisminių
institucijų nepriklausomumas, veiksmingumas, atskaitomybė ir
nešališkumas ir būtų skiriama pakankamai finansinių ir žmogiškųjų
išteklių, kad galėtų veikti nauja teismų sistema. 2009 m.
buvo atlikta teisėjų ir prokurorų tinkamumo tikrinimo
procedūra. Teisėjų ir prokurorų tarybos turėtų
ypač stengtis užkirsti kelią politiniam kišimuisi atliekant
nusikaltimų tyrimus, vykdant baudžiamąjį persekiojimą ir
nagrinėjant nusikaltimų bylas, turėtų užtikrinti, kad
teisėjų ir prokurorų įdarbinimo, tikrinimo ir paskyrimo
procedūros būtų vykdomos skaidriai ir į laisvas vietas
būtų skaidriai priimami asmenys, ypač priklausantys mažumų
grupėms, ir turėtų užtikrinti, kad visais su teisminių
institucijų korupcija susijusiais atvejais būtų imamasi
drausminių priemonių. Teismų taryba turėtų ir toliau
įgyvendinti savo strategiją siekdama sumažinti susikaupusių
neišnagrinėtų bylų skaičių. 2012 m. balandžio mėn. buvo priimtas, o
2013 m. sausio mėn. įsigaliojo naujas baudžiamasis kodeksas.
Jame pateikiamos nuostatos, inter alia, dėl migrantų
neteisėto įvežimo, prekybos žmonėmis, narkotikų gamybos ir
neteisėtos prekybos jais, organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir neteisėtos
prekybos ginklais. Jo nuostatose paisoma specialiosios prokuratūros
išskirtinės ir papildomos kompetencijos. Tačiau reikėtų
plačiau išnagrinėti nuostatas dėl korupcinių
nusikaltimų. Nuostatos dėl užsieniečių išsiuntimo iš Kosovo
nėra visiškai suderintos su užsieniečių įstatymo
nuostatomis. Į skyrių apie teistumą neįtrauktos nuostatos
dėl keitimosi informacija su trečiosiomis šalimis. 2012 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas ir 2013
m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis baudžiamojo proceso kodeksas.
Tam tikros jo nuostatos atitinka ES standartus, įskaitant nuostatas
dėl duomenų apsaugos, tačiau kitos nuostatos kelią
nerimą. Naujajame kodekse yra keletas nuostatų, kurios gali
turėti poveikio teisės aktų netaikymo atgaline data principui.
Kodekso projekte nustatyta, kad nebaigtos bylos būtų
nagrinėjamos pagal ankstesnį kodeksą, tačiau priimto
kodekso pereinamojo laikotarpio nuostatos taip pat taikomos ir baudžiamiesiems
procesams, kurie buvo pradėti iki 2013 m. sausio 1 d., byloms, kuriose
kaltinamasis aktas buvo pateiktas ir jau yra patvirtintas, ir byloms, kuriose
kaltinamasis aktas buvo pateiktas, bet dar nėra patvirtintas. Naujajame
kodekse nustatytas tik dešimties dienų pereinamasis laikotarpis,
todėl visiems susijusiems subjektams nepalikta pakankamai laiko pasirengti
jo įgyvendinimui. Dėl to gali kilti administracinių teisingumo
sistemos problemų. Galiausiai naujų kodekso nuostatų dėl
ikiteisminių liudytojų parodymų galimas taikymas atgaline data
gali apriboti ikiteisminių parodymų, kuriais grindžiami jau
pradėtų baudžiamųjų procesų apkaltinamieji
nuosprendžiai, leistinumą. Būtina plačiau išnagrinėti
keletą baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Siekiant padidinti Kosovo teisminių
institucijų nepriklausomumą, veiksmingumą, atskaitomybę ir
nešališkumą, būtina tinkamai įgyvendinti teismų
įstatymą, naują įstatymą dėl baudžiamojo
persekiojimo, naują baudžiamąjį kodeksą ir naują
baudžiamojo proceso kodeksą. Todėl Kosovas turėtų
apsvarstyti galimybę 2013 m. antroje pusėje atlikti pertvarkytos
baudžiamosios teisenos sistemos veikimo bendrą peržiūrą,
įskaitant šių keturių teisės aktų įgyvendinimo
vertinimą.
3.3.1.
Organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir terorizmo
prevencija bei kova su jais
Kosovas sukūrė teisėkūros
ir institucijų sistemą, siekdamas kovoti su organizuotu
nusikalstamumu bei korupcija, tačiau turėtų būti
gerinamas policijos, muitinių ir prokuratūros bendradarbiavimas
tiriant tokius nusikaltimus ir už juos patraukiant baudžiamojon
atsakomybėn[17].
Reikia gerinti policijos ir prokuratūros bendradarbiavimą, siekiant
užtikrinti, kad atlikus tyrimus būtų iškeliama daugiau
baudžiamųjų bylų ir kad būtų užtikrinta veiksminga
kova su sunkiais nusikaltimais, vykdoma pagal žvalgyba grindžiamos policijos
veiklos strategiją ir veiksmų planą. Policijos tyrimo
pajėgumai pakankami, tačiau reikėtų stiprinti muitinės
tyrimo pajėgumus. Prokuratūra ir Finansinės žvalgybos padalinys
(FŽP) turėtų gerinti bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad
būtų aktyviai pradedami tyrimai dėl neaiškios kilmės turto.
2012 m. FŽP geriau vykdė veiklą, pagerėjo ir jo
bendradarbiavimas su policija. 2012 m. parengtas naujos liudytojų
apsaugos programos pagrindas, tačiau šioje srityje reikės skirti daug
biudžeto lėšų ir stiprinti pajėgumus. Kosovas turėtų
priimti naują kovos su korupcija strategiją ir veiksmų
planą; jis jau yra priėmęs naują kovos su organizuotu
nusikalstamumu strategiją ir veiksmų planą. Jis turėtų
ypač stengtis pasiekti gerų rezultatų vykdant tyrimus,
baudžiamąjį persekiojimą ir priimant galutinius teismo
sprendimus bylose, susijusiose su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija,
įskaitant neteisėtą prekybą narkotikais, prekybą
žmonėmis, neteisėtą prekybą ginklais ir pinigų
plovimą. Specialioji prokuratūra atlieka svarbų vaidmenį Kosove tiriant sunkius nusikaltimus
ir traukiant baudžiamojon atsakomybėn už juos. Specialieji prokurorai –
tai EULEX prokurorai ir Kosovo prokurorai, įgalioti vykdyti ir atsakingi
už tyrimus baudžiamosiose bylose ir baudžiamąjį persekiojimą
dėl sunkių nusikaltimų; šie įgaliojimai ir atsakomybė
priklauso specialiosios prokuratūros išimtinei[18] ir papildomai[19] kompetencijai. 2012 m.
vyriausybė svarstė galimybę iš dalies pakeisti specialiosios
prokuratūros kompetenciją arba suteikti visoms Kosovo
prokuratūroms išimtinę specialiosios prokuratūros
kompetenciją tirti pinigų plovimo atvejus ir vykdyti
baudžiamąjį persekiojimą. Tokios reformos turėtų
būti vykdomos tik paaiškėjus, kaip praktiškai veikia pertvarkyta
baudžiamosios teisenos sistema. Išimtinė ir papildoma specialiosios
prokuratūros kompetencija neturėtų būti keičiama. Vykstant
minėtai bendrai baudžiamosios teisenos sistemos peržiūrai Kosovas ir
ES gali pradėti bendrai svarstyti, kaip specialiosios prokuratūros
kompetenciją geriausiai pritaikyti prie pertvarkytos baudžiamosios
teisenos sistemos. Sukurta teisinė ir institucinė kovos
su neteisėta prekyba narkotikais ir prekursoriais sistema.
Vis dėlto trūksta išteklių Kosovo kovos su narkotikais politikai
įgyvendinti, be to, nepakankamai taikomas žvalgyba grindžiamas metodas.
Kosovas vis dar deda per mažai pastangų, kad nutrauktų heroino
tiekimą iš Afganistano per Turkiją į ES ir kokaino tiekimą
iš Lotynų Amerikos per Juodkalniją ir Albaniją į ES.
Kosovui vis dar nepavyksta sumažinti kanapių auginimo ir neteisėtos
prekybos jomis ES masto. 2012 m. buvo daugiau narkotikų konfiskavimo
atvejų, tačiau šis skaičius tebėra mažas, o tolesnės
teisinės priemonės, kurių imamasi po tyrimų, nepakankamos.
Kosovas su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru
(ENNSC) bendradarbiauti pradėjo 2009 m. Kosovo įstatyme dėl
narkotikų, psichotropinių medžiagų ir prekursorių nustatyti
tarptautiniai kovos su neteisėta prekyba narkotikais standartai, taip pat
į jį įtraukti narkomanijos prevencijos aspektai. Baudžiamajame
kodekse nustatytos sankcijos už neteisėtą prekybą narkotikais.
Kovos su narkotikais strategija bei veiksmų planu siekiama narkotikų
paklausos ir pasiūlos mažėjimo. Kosovas turėtų daug
aktyviau kovoti su neteisėta prekyba narkotikais. Šiuo metu kuriama teisinė ir
institucinė kovos su prekyba žmonėmis sistema. Kosovas
tebėra prekybos žmonėmis aukų kilmės ir tranzito šalis.
Išlieka prekybos moterimis, kurios vėliau seksualiai išnaudojamos ES,
tendencija. Didelį susirūpinimą tebekelia prekyba vaikais, kurie
verčiami elgetauti, ir veiksmai, kuriais padedama neteisėtai migruoti
ir kurių atveju dažnai naudojami padirbti ar suklastoti dokumentai.
Naujajame baudžiamajame kodekse įtvirtintos nuostatos dėl prekybos
žmonėmis ir neteisėto migrantų įvežimo. Jame nustatytos
griežtesnės sankcijos už prekybą vaikais. 2012 m. policija
pradėjo keletą baudžiamųjų tyrimų dėl prekybos
žmonėmis, tačiau baudžiamojo persekiojimo už tokius nusikaltimus
atvejų ir apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius išlieka
mažas. Vyriausybė dar nepriėmė kovos su prekyba žmonėmis
įstatymo, nors jis numatytas teisėkūros programoje. Parengta
kovos su prekyba žmonėmis strategija ir veiklos planas. Tačiau
Kosovas turėtų daug aktyviau kovoti su prekyba žmonėmis ir
veiksmais, kuriais padedama neteisėtai migruoti, be kita ko, parengdamas
naują įstatymo dėl kovos su prekyba žmonėmis projektą. Neteisėtos prekybos šaulių ir
lengvaisiais ginklais problema Kosove tebėra opi.
Į baudžiamąjį kodeksą įtraukta nuostata dėl
neteisėtos prekybos ginklais, Kosovas taip pat yra parengęs kovos su
neteisėta prekyba ginklais strategiją bei veiksmų planą.
Kosovui ir ES mažesnę grėsmę kelia Kosovo kilmės
terorizmas, nei organizuotas nusikalstamumas ir korupcija. Kosovas yra
parengęs kovos su terorizmu ir vidaus saugumo strategiją bei
veiksmų planą. Šias strategijas reikėtų visapusiškai
įgyvendinti. Pinigų plovimo ir teroristų
finansavimo prevencijos įstatyme nustatyta, kad
Finansinės žvalgybos padalinys yra nepriklausoma institucija, teikianti
finansinės žvalgybos informaciją tyrimo institucijoms,
veikiančioms pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos
srityje. Neseniai Kosovo FŽP perduoti EULEX vadovaujamo Finansinės
žvalgybos centro įgaliojimai. 2012 m. pagerėjo FŽP
bendradarbiavimas su bankais, kurie pranešė apie daugiau grynųjų
pinigų sandorių. Vyriausybė, padedama ES ir Europos Tarybos,
parengė šio įstatymo pakeitimų projektą, siekdama
išspręsti problemas, kylančias keturiose srityse: nacionalinio
rizikos vertinimo, kriminalizavimo sistemos, sankcijų už reikalavimų
nesilaikymą ir tarptautinio bendradarbiavimo. Šiais pakeitimais siekiama
pagal finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijas atnaujinti
įstatyme nustatytas apibrėžtis, didinti FŽP veiklos
nepriklausomumą ir patobulinti nuostatas dėl keitimosi informacija,
deramo klientų tikrinimo, pranešimo apie įtartinus sandorius,
priežiūros įsipareigojimų, sankcijų ir lošimo namų.
Pagerėjo keitimasis informacija su trečiosiomis šalimis – FŽP
sudarė susitarimo memorandumus su septyniomis šalimis[20]. Kosovas, kurį remia
Slovėnija, norėtų pateikti prašymą tapti finansinės
žvalgybos padalinius jungiančios grupės EGMONT nariu. Kosovas
turėtų apsvarstyti galimybę ateityje atlikti pinigų plovimo
ir teroristų finansavimo prevencijos teisės aktų pakeitimus,
susijusius su specialiuoju mokymu ir statistikos rodikliais, ir
įgyvendinti susijusią strategiją bei veiksmų planą. Turto konfiskavimas tam tikru lygiu reglamentuojamas pagal baudžiamąjį
kodeksą ir baudžiamojo proceso kodeksą. Vyriausybė parengė
įstatymo, kuriuo išplečiami įgaliojimai konfiskuoti turtą,
projektą. Pagal jį būtų galimas apkaltinamuoju nuosprendžiu
grindžiamas konfiskavimas ir tam tikru mastu – sukaupto turto konfiskavimas. Konfiskavimo
įgaliojimų taikymas išplečiamas turtui, kuris nėra iš
baudžiamosios veikos gautas materialusis turtas, kuris yra mirusio ar iš Kosovo
išvykusio atsakovo įgytas turtas arba kitam subjektui perduotas turtas. Jeigu
turtas įgytas sąžiningai, perduoto turto konfiskuoti negalima. Šiame
projekte yra sąvoka „perkelta įrodinėjimo pareiga“, pagal
kurią atsakovai turi įrodyti turto, kuris areštuotas, įsigijimo
aplinkybes. Tarnyba, kuriai pavesta valdyti areštuotą arba
konfiskuotą turtą, padeda teisminėms ir teisėsaugos
institucijoms vykdyti sprendimus dėl turto areštavimo ir konfiskavimo. Kosovas
turėtų priimti ir įgyvendinti įstatymo, kuriuo
išplečiami įgaliojimai konfiskuoti turtą, projektą. Kosovas sukūrė išsamią
teisėkūros ir institucinę kovos su korupcija
sistemą, apimančią įstatymus dėl valstybės
tarnautojų turto deklaravimo, interesų konfliktų viešajame
sektoriuje prevencijos, informatorių, viešojo pirkimo ir politinių
partijų finansavimo. Kovos su korupcija tarnyba atsako už
įstatymų dėl turto deklaravimo ir interesų konfliktų
prevencijos įgyvendinimą. Ši tarnyba gali pradėti pirminius
tyrimus dėl galimos korupcijos ir perduoti įtariamos korupcijos
atvejų tyrimą policijai arba prokuratūrai. Ji yra pasirašiusi
susitarimo memorandumą su EULEX. Nepaisant turimų
įgaliojimų, tarnyba turto kilmę gali patikrinti, tik jei turi
įtarimų, kad turtas įgytas neteisėtai. Jos praktinė
patirtis, įgyta nustatant korupcijos viešajame sektoriuje riziką ir
imantis tolesnių priemonių, be kita ko, atliekant rizikos vertinimus
pažeidžiamuose sektoriuose, tebėra menka. Kosovas turėtų
apsvarstyti galimybę šiai tarnybai skirti papildomų išteklių,
kad ji galėtų vykdyti savo užduotis. 2012 m. įsteigta prezidentui pavaldi
kovos su korupcija taryba, kurios užduotis – geriau koordinuoti
įvairių įstaigų, veikiančių kovos su korupcija
srityje, veiklą. Specialioji prokuratūra taip pat sudarė kovos
su korupcija darbo grupę, o policija įsteigė kovos su ekonominiais
nusikaltimais ir korupcija direktoratą. Turėtų būti aiškiai
nurodyta, kokios šių kovos su korupcija įstaigų funkcijos ir
atsakomybės sritys dubliuojasi. Nepaisant to, kad galioja šiuolaikiškas
viešojo pirkimo įstatymas, piktnaudžiavimo viešojo pirkimo
procedūromis problema Kosove vis dar opi. Šis įstatymas
turėtų būti visapusiškai įgyvendintas, o visi
piktnaudžiavimo atvejai turėtų būti tiriami ir už juos
turėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Įstatymas
dėl politinių partijų finansavimo turėtų
būti iš dalies pakeistas taip, kad būtų uždrausta arba griežtai
reglamentuojama juridinių asmenų, kurie viešajai administracijai
tiekia prekes ir teikia paslaugas, teikiama parama, kad politinės partijos
būtų įpareigotos turėti tik vieną banko sąskaitą
ir kad jame būtų apibrėžti finansinių ataskaitų
paskelbimo terminai. Kad pasiektų konkrečių kovos su korupcija
rezultatų, Kosovas turėtų įgyvendinti visą kovos su
korupcija sistemą. Naujuoju policijos įstatymu
reglamentuojamos policijos pareigos ir įgaliojimai. Vis dar neparengti
antrinės teisė aktai, būtent dėl policijos
pareigūnų jėgos ir šaunamųjų ginklų naudojimo,
duomenų apsaugos ir drausminių priemonių. Policijos inspekcijos
įstatymu reglamentuojami nepriklausomų policijos inspekcijų,
kurios nagrinėja skundus bei drausmines bylas ir gali pradėti
baudžiamuosius tyrimus dėl policijos pareigūnų,
įgaliojimai. 2012 m. pagerėjo policijos ir policijos
inspekcijų santykiai; 2012 m. inspekcijos pradėjo kelis naujus tyrimus.
Kad policijos inspekcijų įstatymas būtų visapusiškai
įgyvendintas, būtina priimti antrinės teisės aktus,
tačiau tai kol kas nepadaryta. Turėtų būti priimti ir
įgyvendinti visi policijos įstatymui ir policijos inspekcijų
įstatymui reikalingi antrinės teisės aktai. 2012 m. Kosovas parengė
įstatymo dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos
informacijos perėmimo projektą, pagal kurį policija, Kosovo
žvalgybos tarnyba, muitinė ir EULEX galėtų teisėtai perimti
elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamą informaciją ir
teisėsaugos arba vidaus saugumo tikslais reikalauti pateikti duomenis apie
elektroninių ryšių turinį, vietą ir srautą. Nors
įstatymo projektas atitinka E. privatumo direktyvos[21] nuostatas, tačiau
išreikštas susirūpinimas dėl jo suderinamumo su Duomenų
saugojimo direktyvos[22]
nuostatomis. Atsižvelgiant į geriausią Europos patirtį,
būsimuose teisės aktuose dėl informacijos perėmimo reikia
aiškiai atskirti informacijos perėmimą gavus teismo leidimą nuo
žvalgybos tarnybų atliekamo informacijos perėmimo. Vyriausybė
turėtų apsvarstyti galimybę reglamentuoti duomenų
saugojimą teisėsaugos tikslais, visų pirma nustatyti
duomenų aprėptį, tikslą, proporcingumą, duomenų
kategorijas, prieigą prie duomenų, duomenų saugojimo
laikotarpius ir teisines priemones, atitinkančius Duomenų saugojimo
direktyvos nuostatas. 2011 m. priimtas ir 2012 m.
įsigaliojo liudytojų apsaugos įstatymas. Juo
reglamentuojama sunkių nusikaltimų liudytojų apsauga. Šis
įstatymas iš esmės atitinka geriausią Europos patirtį,
tačiau jam įgyvendinti reikia priimti antrinės teisės aktus
dėl, pavyzdžiui, asmens tapatybės pakeitimo, biudžeto nuostatų,
saugios gyvenamosios vietos reikalavimų ir aukų klausimynų. 2013 m.
sausio mėn. pasirašytas tarptautinis susitarimas dėl liudytojų
gyvenamosios vietos keitimo, kuris parengtas pagal Europolo formą. Kosovo
liudytojų apsaugos direktoratas pradėjęs savo veiklą
bendradarbiaus su EULEX liudytojų saugumo programa, kuriai EULEX
įgaliojimais numatyta atsakomybė už nusikaltimų liudytojų
apsaugą.
3.3.2.
Teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas
Kosovas sudarė policijos
bendradarbiavimo susitarimus su Austrija, Švedija, Kroatija, Albanija ir
buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, kovos su neteisėta
prekyba susitarimus su Prancūzija ir buvusiąja Jugoslavijos Respublika
Makedonija, susitarė bendradarbiauti saugumo srityje su Vokietija ir
sudarė kovos su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta migracija
susitarimą su Vengrija. Jis yra sudaręs muitinių
bendradarbiavimo susitarimus su dešimčia šalių[23]. 2011 m. Kosovas įsteigė
tarptautinį teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo
padalinį (TTIBP). Šio padalinio užduotis, kaip ir kitose Vakarų
Balkanų šalyse – palengvinti strateginį ir operatyvinį
bendradarbiavimą su kaimyninių šalių ir ES valstybių
narių teisėsaugos institucijomis. Kosovo TTIBP, kuris yra policijos
padalinys, turi prieigą prie visų šalies duomenų bazių. Jis
turėtų tvarkyti asmens duomenis griežtai laikydamasis duomenų
apsaugos teisės aktų. Neseniai policija suteikė EULEX
prieigą prie policijos informacinės sistemos ir sienų valdymo
sistemos. Tikėtina, kad toks keitimasis informacija bus naudingas Kosove
tiriant sunkius nusikaltimus, tačiau policija ir EULEX turėtų
taip pat siekti techniniu susitarimu oficialiai įtvirtinti keitimąsi
kriminaline ir žvalgybos informacija. Strateginis ir operatyvinis Kosovo ir jo
kaimyninių šalių bei ES valstybių narių teisėsaugos
institucijų bendradarbiavimas vykdomas neoficialiai. Kosovo ir Albanijos
bei buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonija teisėsaugos
institucijos glaudžiai bendradarbiauja. Tarpininkaujant ES gerėja
santykiai su Serbija, taip pat su Bosnija ir Hercegovina. Kosovas planuoja
dislokuoti teisėsaugos institucijų ryšių palaikymo
pareigūnus Austrijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir Šveicarijoje.
Kosovas turėtų ir toliau stiprinti teisėsaugos institucijų
bendradarbiavimą su visomis suinteresuotomis kaimyninėmis šalimis ir
ES valstybėmis narėmis. Jis turėtų išnagrinėti
bendradarbiavimo su Europolu, Interpolu ir regioninėmis teisėsaugos
institucijomis sąlygas.
3.3.3.
Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose
Kosovas sudarė susitarimus dėl savitarpio
teisinės pagalbos su Kroatija, buvusiąja Jugoslavijos Respublika
Makedonija ir Turkija, susitarimus dėl ekstradicijos su buvusiąja
Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Turkija ir susitarimus dėl
nuteistųjų asmenų perdavimo su Belgija, Šveicarija,
buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Turkija. Užbaigtos derybos
dėl savitarpio teisinės pagalbos, ekstradicijos ir nuteistųjų
asmenų perdavimo su Vokietija, Italija ir Albanija. Dar 23 šalims Kosovas
pasiūlė derėtis dėl tolesnių susitarimų[24]. Savitarpio teisinės pagalbos su
trečiosiomis šalimis teisinis pagrindas yra ne tik minėti dvišaliai
susitarimai, bet ir įstatymas dėl tarptautinio teisinio bendradarbiavimo.
Pagal su Teisingumo ministerija sudarytą techninį susitarimą
EULEX ir toliau atlieka tarpininko su Kosovo nepripažįstančiomis
valstybėmis vaidmenį. Įstatyme dėl tarptautinio teisinio
bendradarbiavimo nustatytas reikalavimas savitarpio teisinės pagalbos
prašymus nagrinėti laikantis abipusiškumo principo. Kosovas pateikė
kelis prašymus Serbijai, tačiau atsisakė nagrinėti Serbijos
pateiktus prašymus, nes nebuvo laikomasi abipusiškumo principo. Nors Kosovas nėra Europos Tarybos narys,
jis turėtų apsvarstyti galimybę ratifikuoti visas savitarpio
teisinės pagalbos srityje galiojančias atitinkamas Europos Tarybos
konvencijas. Kosovas taip pat turėtų išnagrinėti
bendradarbiavimo su Eurojustu sąlygas.
3.3.4.
Duomenų apsauga
Teisė į asmens duomenų
apsaugą įtvirtinta Konstitucijoje, įstatyme dėl
teisės susipažinti su oficialiais dokumentais ir įstatyme dėl
asmens duomenų apsaugos. Papildomos duomenų apsaugos taisyklės
išdėstytos įstatyme dėl informacijos įslaptinimo ir
patikimumo tikrinimo. Šią teisinę sistemą siekiama įgyvendinti
teisės aktu dėl asmens duomenų apsaugos tarnybos ir
antrinės teisės aktais dėl asmens duomenų apsaugos
institucijos pareigūnų vertinimo. Duomenų apsaugos įstatymu
reglamentuojamas viešųjų bei privačiųjų
įstaigų vykdomas duomenų tvarkymas, duomenų valdytojų
bei tvarkytojų pareigos ir duomenų subjektų teisės. Jame
nustatytos sankcijos už šiurkščius duomenų apsaugos nuostatų
pažeidimus. Šis įstatymas iš esmės atitinka ES acquis,
tačiau siekiant didesnės pažangos duomenų apsaugos srityje
reikia įgyvendinti atitinkamą teisės aktą ir antrinės
teisės aktus. Šiame įstatyme nustatyta, kad tam tikrais
atvejais ribojama duomenų subjektams teiktina informacija, prieigos
teisė ir teisė pildyti, taisyti arba trinti duomenis. Tokia išimtis
taikoma viešojo saugumo tikslais. Ši sąlyga atitinka ES acquis,
tačiau reikėtų stebėti, kaip ji įgyvendinama.
Daugelyje valstybių narių įtvirtintos nuostatos,
leidžiančios viešojo saugumo tikslais riboti duomenų subjektų
prieigos prie asmens duomenų teisę. Reikėtų išsamiau paaiškinti
su duomenų subjektų teisėmis susijusių nuostatų
taikymo sritį ir galimas išimtis. Vyriausiojo duomenų apsaugos tarnybos
priežiūros vadovo nepriklausomumas įtvirtintas duomenų apsaugos
įstatymu. Nors užtikrinami formalūs nepriklausomumo aspektai, šios
nuostatos turi būti įgyvendintos praktiškai. Atrodo, kad
priežiūros pareigūnų de facto nepriklausomumas yra
tinkamas; paskirti visi penki priežiūros pareigūnai, kurie eina savo
pareigas. Tarnyba turi savo biudžetą, kuris
administruojamas nepriklausomai, laikantis duomenų apsaugos įstatymo.
Jos biudžetas yra tinkamas ir tarnyba yra užpildžiusi didžiąją
dalį darbo vietų. Ji sudarė darbo grupes, kurioms pavesta rengti
teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos policijos ir
teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose projektus. Duomenų
apsaugos taryba patvirtino šalių ir tarptautinių organizacijų,
kurios užtikrina tinkamą duomenų apsaugos lygį,
sąrašą. Net ir trūkstant darbuotojų, tarnyba atliko penkiasdešimt
patikrinimų ir auditų viešosiose ir privačiosiose
organizacijose, siekdama įvertinti, kaip jose laikomasi duomenų
apsaugos taisyklių. Su šia tarnyba taip pat konsultuojamasi prieš
priimant teisėkūros ir administracines priemones, susijusias su
asmens duomenų tvarkymu. Su ja konsultuotasi dėl trylikos įstatymų
ir kitų teisės aktų projektų, tačiau nepasikonsultuota
prieš priimant policijos įstatymą ar naująjį baudžiamojo
proceso kodeksą. Atsižvelgiant į šios tarnybos įgaliojimus,
ateityje su ja turėtų būti konsultuojamasi dėl visų
teisės aktų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu,
projektų.
3.4.
4 skyrius. Su judėjimo laisve susijusios pagrindinės teisės
Žmogaus ir pagrindinės teisės įtvirtintos Kosovo konstitucijoje. Konstitucijoje išvardyti
svarbiausi tarptautiniai susitarimai ir dokumentai, kurie tiesiogiai taikomi
Kosove[25].
Kolizijos atveju Kosovo ratifikuoti tarptautiniai susitarimai yra viršesni už
nacionalinės teisės aktus. Šiuose susitarimuose įtvirtintos
žmogaus ir pagrindinės teisės turi būti aiškinamos vadovaujantis
Europos žmogaus teisių teismo sprendimais. Konstitucijoje nustatyta asmenų
teisė kreiptis į konstitucinį teismą dėl jų
pagrindinių teisių pažeidimo. Parlamente veikia žmogaus teisių,
lyčių lygybės, dingusių asmenų ir peticijų
komitetas, įgaliotas peržiūrėti visus su žmogaus teisėmis
susijusius klausimus, piliečių pateiktas peticijas ir pagal savo
kompetenciją prižiūrėti, kaip įgyvendinami įstatymai. Kosovas
centriniu ir savivaldos lygmenimis sukūrė struktūras, kurios
padeda apsaugoti, skatinti ir stiprinti žmogaus ir pagrindines teises. Netrukus
bus parengta nauja žmogaus teisių strategija ir veiksmų planas. Kosove sukurta tvirta žmogaus ir
pagrindinių teisių apsaugos teisinė sistema. Įvairiuose valdžios lygmenyse veikia labai
daug institucijų ir tarnybų, atsakingų už tokių teisių
užtikrinimą. Šiuo metu Kosovas
rengia šios srities antrinės teisės aktus; šis procesas
turėtų apimti ir konsultacijas su savivaldos institucijomis. Kosove tiesiogiai taikoma Europos Tarybos
tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, pagal kurią
įgaliojama užtikrinti asmenų apsaugą nuo grėsmių,
priešiškumo, smurto ar diskriminacijos dėl jų etninės,
kultūrinės, kalbinės ar religinės tapatybės. Nacionalinės teisės aktuose taip pat
įtvirtintos nuostatos, kuriomis Kosovo institucijos raginamos užtikrinti mažumų
saugumą ir apsaugą, inter alia, įstatymu dėl
bendruomenių ir jų narių teisių apsaugos bei skatinimo ir
įstatymą dėl kalbų vartojimo. Kosovas yra parengęs romų, aškalių ir
egiptiečių mažumų integracijos strategiją bei veiksmų
planą, tačiau šių mažumų padėtis tebėra labai
bloga. Ši strategija ir veiksmų
planas įgyvendinami nepakankamai, visų pirma dėl politinės
valios trūkumo ir menkų ministerijų bei savivaldybių
pajėgumų. Kosovas yra parengęs teisinę
sistemą, užtikrinančią nediskriminavimą, kurią
sudaro įstatymas dėl lyčių lygybės, įstatymas
dėl nediskriminavimo, įstatymas dėl neįgalių
asmenų įdarbinimo ir įstatymas dėl ombudsmeno.
Įstatymas dėl nediskriminavimo šiuo metu peržiūrimas, siekiant
sugriežtinti jame nustatytas sankcijas. Vis dėlto socialinės
įtraukties srityje, įskaitant nediskriminavimą, padaryta
nedidelė pažanga. Be kita ko, dėl menko pilietinės
visuomenės aktyvumo įstatymu dėl nediskriminavimo dar nepavyko
sukurti veiksmingo apsaugos nuo diskriminacijos mechanizmo.
Lesbiečių, gėjų, biseksualų, transvestitų ir
transseksualų (LGBTT) bendruomenė yra stigmatizuojama, jai kyla
smurto grėsmė. Nepaisant galiojančių teisės aktų,
neįgalūs asmenys susiduria su rimtomis problemomis, kai jiems reikia
pasinaudoti infrastruktūra, gauti pagalbą, medicininę
priežiūrą, įsidarbinti ir užsitikrinti apsaugą nuo
diskriminacijos. Turėtų būti užtikrintas teisės aktų
vykdymas siekiant užtikrinti lyčių lygybę Kosove. Teisinė sistema, kuria remiama nepilnamečių
teisė keliauti ir turėti asmens dokumentus, įskaitant
civilinės būklės aktų registravimą, yra pakankamai
gera, tačiau jos įgyvendinimas tebėra ribotas. Neseniai
paskelbtoje ESBO ataskaitoje nustatyta, kad nepaisant savivaldybių
pareigos teikti paslaugas visomis oficialiomis kalbomis, mažumoms, kurios
konkrečioje savivaldybėje sudaro kiekybinę mažumą,
priklausantys asmenys dažnai negali susikalbėti su civilinės
metrikacijos pareigūnais ir gauti dokumentų gimtąja kalba.
Neraštingiems mažumų atstovams kyla papildomų kliūčių
pildant formas, reikalingas civilinei metrikacijai[26]. Serbų mažumai priklausantys asmenys
išreiškė susirūpinimą dėl judėjimo laisvės
užtikrinimo Kosovui įgyvendinant susitarimą su Serbija dėl
teisės laisvai judėti. Jie buvo priversti laukti, kol bus išduoti vairuotojo
pažymėjimai ir transporto priemonės registracijos dokumentai, taip
pat nebuvo laikomasi kalbos reikalavimų – visi šie veiksniai gali
turėti neigiamo poveikio judėjimo laisvei. Ombudsmenas
ėmėsi nagrinėti kai kuriuos iš šių skundų, pirmiausia
susijusius su nepakankamu įgyvendinimu savivaldos lygmeniu. Kosove visos mažumos, įskaitant albanus
tose teritorijose, kuriose jie sudaro mažumą, kenčia nuo nusikaltimų
dėl etninių priežasčių. Padaugėjo nusikaltimų
prieš grįžtančius etninius serbus, be to, pablogėjo į
pietus nuo Ibaro upės gyvenančių serbų saugumo padėtis. Savivaldybių bendruomenių saugumo
tarybos, kurioms pirmininkauja vietos merai ir kurias sudaro savivaldybės
teritorijoje gyvenančių mažumų atstovai, yra pagrindinės
vietos lygmens įstaigos, kurioms pavesta spręsti mažumų saugumo
klausimus. Šių tarybų veikla ir toliau vykdoma nenuosekliai ir
daugelyje savivaldybių tokios tarybos dar neįsteigtos. 2011 m.
vyriausybė priėmė bendruomenių saugumo strategiją ir
veiksmų planą.
4.
Vizų režimo liberalizavimo poveikio saugumui ir migracijai
vertinimas
4.1.
Kosovui taikytino vizų režimo liberalizavimo
poveikis saugumui
Kosovui ir toliau kyla didelių
sunkumų siekiant užtikrinti veiksmingą organizuoto nusikalstamumo bei
korupcijos prevenciją ir kovą su šiais reiškiniais. Nusikalstomos
veiklos, kaip antai neteisėta prekyba heroinu, kokainu ir kanapėmis,
veiksmai, kuriais padedama neteisėtai migruoti, prekyba žmonėmis,
neteisėta prekyba ginklais ir cigarečių bei kuro kontrabanda,
mastai dideli[27].
Dėl tarpvalstybinės nusikalstamos veiklos pelningumo, ekonominio
neišsivystymo ir ribotų administracinių pajėgumų vyrauja
itin palankios sąlygos kyšininkavimui, pinigų plovimui ir
piktnaudžiavimui viešojo pirkimo procedūromis. Korupcija išlieka
didelė Kosovo problema, nepaisant to, kad EBPO[28] ir „Transparency
International“[29]
nustatė, jog 2012 m. padėtis šioje srityje truputį
pagerėjo. Kosovas sukūrė teisėkūros
ir institucinę sistemą, siekdamas kovoti su organizuotu
nusikalstamumu bei korupcija, tačiau turėtų būti gerinamas
policijos, muitinės ir prokuratūros bendradarbiavimas tiriant tokius
nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą. Reikia gerinti
policijos ir prokuratūros bendradarbiavimą, kad po tyrimų
būtų pradedama daugiau baudžiamųjų bylų ir
būtų užtikrinta aktyvi kova su sunkiais nusikaltimais, atsižvelgiant
į žvalgyba grindžiamos policijos veiklos strategiją ir veiksmų
planą. Policijos tyrimo pajėgumai pakankami, tačiau
reikėtų stiprinti muitinės tyrimo pajėgumus.
Prokuratūra ir Finansinės žvalgybos padalinys (FŽP) turėtų
gerinti bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad būtų aktyviai
imamasi tyrimų dėl neaiškios kilmės turto. 2012 m. FŽP
veiklą vykdė geriau, pagerėjo ir jo bendradarbiavimas su
policija. 2012 m. parengtas naujos liudytojų apsaugos programos
pagrindas. Trūksta išteklių Kosovo kovos su
narkotikais politikai įgyvendinti, be to, ne visada taikomas žvalgyba
grindžiamas metodas. Kosovas vis dar deda per mažai pastangų, siekdamas
nutraukti heroino tiekimą iš Afganistano per Turkiją į ES ir
kokaino tiekimą iš Lotynų Amerikos per Juodkalniją ir
Albaniją į ES. Kosovui vis dar nepavyksta sumažinti kanapių
auginimo ir neteisėtos prekybos jomis ES masto. 2012 m. buvo daugiau
narkotikų konfiskavimo atvejų, tačiau šis skaičius
tebėra mažas, o tolesnės teisminės priemonės, kurių
imamasi po tyrimų, nepakankamos. Kuriama teisinė ir institucinė kovos
su prekyba žmonėmis sistema. Kosovas tebėra prekybos žmonėmis
aukų kilmės ir tranzito šalis. Išlieka prekybos moterimis, kurios
vėliau seksualiai išnaudojamos ES, tendencija. Didelį
susirūpinimą tebekelia prekyba vaikais, kurie verčiami elgetauti,
ir veiksmai, kuriais padedama neteisėtai migruoti ir kurių atveju
dažnai naudojami padirbti ar suklastoti dokumentai. Neteisėtos prekybos
šaulių ir lengvaisiais ginklais problema Kosove tebėra opi. Kosovas yra sukūręs išsamią
teisėkūros ir institucinę kovos su korupcija sistemą. Kovos
su korupcija tarnyba atsako už įstatymų dėl turto deklaravimo ir
interesų konfliktų prevencijos įgyvendinimą. Tačiau
jos praktinė patirtis, įgyta nustatant korupcijos viešajame
sektoriuje riziką ir imantis tolesnių priemonių, be kita ko,
atliekant rizikos vertinimus pažeidžiamuose sektoriuose, tebėra ribota.
Kitų dviejų kovos su korupcija įstaigų užduotys ir
atsakomybė kovos su korupcija srityje dubliuojasi, dėl to jų
veikla šioje srityje ne tokia veiksminga. Nepaisant to, kad galioja šiuolaikiškas
viešojo pirkimo įstatymas, piktnaudžiavimo viešojo pirkimo
procedūromis problema Kosove vis dar didelė. Įstatymas dėl
politinių partijų finansavimo nedraudžia juridinių asmenų,
kurie viešajai administracijai tiekia prekes ir teikia paslaugas, teikiamos
paramos. Dabartiniu teisėkūros ir
institucinės sistemos kūrimo etapu Kosovo pajėgumai veiksmingai
kovoti su organizuotu nusikalstamumui ir korupcija išlieka riboti ir tai gali
turėti didelį poveikį ES vidaus saugumui. ES vidaus saugumui
Kosovo kilmės terorizmas kelia mažesnę grėsmę, nei
organizuotas nusikalstamumas ir korupcija. Kosovas raginamas atsižvelgti į šioje
ataskaitoje išdėstytas rekomendacijas, kad sumažintų organizuoto
nusikalstamumo ir korupcijos grėsmę ES vidaus saugumui.
4.2.
Kosovui taikytino vizų režimo liberalizavimo
poveikis migracijai
Komisija toliau stebėjo vizų režimo
liberalizavimo plane nustatytus penkis veiklos rezultatų rodiklius,
būtent: atmestų prašymų išduoti vizą rodiklį,
atsisakymų leisti atvykti į Šengeno erdvę rodiklį,
neteisėto buvimo ES valstybėse narėse atvejų
skaičių, prašymų suteikti prieglobstį skaičių ir
atmestų readmisijos prašymų skaičių. Vedant dialogą
vizų klausimais žymus šių veiklos rodiklių sumažėjimas bus
panaudotas kaip orientacinis rodiklis vertinant Kosovui taikytino vizų
režimo liberalizavimo poveikį migracijai. 2010–2011 m. vyravo toliau nurodytos
tendencijos. –
Šengeno erdvėje labai skyrėsi
atmestų Kosovo piliečių prašymų išduoti vizą rodiklis. –
Kosovo piliečių, kuriems neleista atvykti
į ES valstybes nares, skaičius padvigubėjo nuo 315 iki 645. –
Nustatytų neteisėtai valstybėse
narėse būnančių Kosovo piliečių skaičius
sumažėjo nuo 5 060 iki 4 180. –
Kosovo piliečių valstybėse
narėse pateiktų prieglobsčio prašymų skaičius
sumažėjo nuo 14 325 iki 9 865, o prieglobsčio suteikimo
rodiklis išliko gana stabilus ir buvo 6 proc. –
Atmestų ir nebaigtų nagrinėti
readmisijos prašymų skaičius sumažėjo nuo 243 iki 199. Priedo 6.1–6.6 lentelėse nurodyti
skaičiai, pagrindžiantys toliau nurodytas tendencijas. –
Pagal galiojančias taisykles visos Kosovo
piliečiams išduodamos trumpalaikės vizos yra riboto teritorinio
galiojimo[30].
Valstybių narių ir asocijuotųjų Šengeno valstybių
2011 m. pateikti duomenys patvirtina, kad padėtis Šengeno
erdvėje labai skiriasi: Šveicarija (16 288), Vokietija (12 526),
Italija (7 066) ir Graikija (4 083) Kosovo piliečiams
išdavė daugiausia riboto teritorinio galiojimo vizų. –
Kosovo piliečių, kuriems neleista atvykti
į ES valstybes nares, skaičius 2010–2011 m. laikotarpiu
padidėjo nuo 315 iki 645, pirmiausia todėl, kad Prancūzija ir
Vengrija neleido atvykti daugiau asmenų. –
Nustatytų neteisėtai valstybėse
narėse būnančių Kosovo piliečių skaičius
2010–2011 m. sumažėjo nuo 5 060 iki 4 180. Vokietija,
Prancūzija, Austrija, Švedija ir Šveicarija nurodė daugiausia
neteisėto Kosovo piliečių buvimo atvejų. –
2010–2011 m. Kosovo piliečių
valstybėse narėse pateiktų prieglobsčio prašymų
skaičius sumažėjo nuo 14 325 iki 9 865. Daugiausia
prieglobsčio prašymų Kosovo piliečiai pateikė Prancūzijoje,
Belgijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir Šveicarijoje. Pirmosios instancijos
patenkintų prieglobsčio prašymų rodiklis 2010–2011 m.
išliko gana stabilus ir buvo atitinkamai 5,7 ir 6,0 proc. – tai parodo, kad
valstybės narės vis dėlto suteikė tam tikros rūšies
tarptautinę apsaugą prieglobsčio prašytojams iš Kosovo. –
2010–2011 m. atmestų readmisijos
prašymų skaičius sumažėjo nuo 243 iki 199[31]. Per tą patį
laikotarpį nebaigtų nagrinėti readmisijos prašymų
sumažėjo nuo 1 572 iki 903. Vokietijos ir Belgijos nurodyti
atmestų ir nebaigtų nagrinėti Kosovo piliečių
pateiktų readmisijos prašymų skaičiai ir vėl buvo
didžiausi. Kosovas raginamas atsižvelgti į šioje
ataskaitoje išdėstytas rekomendacijas, kad sumažintų Kosovui
taikytino vizų režimo liberalizavimo galimą poveikį migracijai
į ES.
5.
Kosovui skirtos rekomendacijos
Atsižvelgdama į ankstesniuose skyriuose
pateiktą Kosovo pažangos, padarytos įvykdant vizų režimo
liberalizavimo veiksmų plane nustatytus reikalavimus, vertinimą ir
nedarydama poveikio ES valstybių narių pozicijai dėl Kosovo
statuso, Komisija rekomenduoja Kosovo valdžios institucijoms imtis
atitinkamų veiksmų toliau išvardytose srityse.
5.1.
Readmisija
–
Priimti visų ES valstybių narių
grąžinamus Kosovo piliečius, trečiųjų šalių
piliečius ir asmenis be pilietybės, kurie nebetenkina atvykimo ir
buvimo tose valstybėse sąlygų. –
Įgyvendinti readmisijos įstatymą. –
Tęsti derybas dėl readmisijos
susitarimų su suinteresuotomis valstybėmis narėmis ir
pagrindinėmis tranzito šalimis bei į Kosovą
atvykstančių neteisėtų migrantų kilmės šalimis. –
Sumažinti nebaigtų nagrinėti iš visų
valstybių narių gautų readmisijos prašymų
skaičių, laikantis readmisijos įstatymo arba dvišalių
readmisijos susitarimų nuostatų. –
Gerinti keitimąsi informacija su
valstybių narių institucijomis apie konkrečius grąžinamų
asmenų, įskaitant prekybos žmonėmis aukas, poreikius. –
Palyginti šalies readmisijos duomenis su ES
valstybių narių readmisijos duomenimis.
5.2.
Reintegracija
–
Nustatyti reintegracijos fondo įsipareigojimus
ir atlikti mokėjimus iš jo. –
Teikti skaidrius finansinius duomenis apie
įsipareigojimus ir mokėjimus iš šio fondo. –
Vykdant reintegracijos programą daugiau
dėmesio skirti tvarios, o ne skubios su reintegracija susijusios pagalbos
paslaugoms. –
Didinti reintegracijos programoje
dalyvaujančių paramos gavėjų skaičių. –
Stiprinti regioninių koordinatorių ir
savivaldybių reintegracijos komitetų vaidmenį priimant
sprendimus dėl finansų. –
Parengti bylų administravimo sistemą, kad
būtų galima stebėti grąžintų asmenų galimybes
pasinaudoti reintegracijos paslaugomis.
5.3.
Dokumentų saugumas
–
Iš dalies pakeisti asmenvardžių
įstatymą, kad asmenvardžius būtų galima registruoti
kirilicos rašmenimis. Užtikrinti, kad šio įstatymo būtų griežtai
laikomasi, siekiant pašalinti galimybę vardus ir pavardes pakeisti
apgaulės būdu, tikrinti visų asmenų, pateikusių
prašymą keisti vardą ir (arba) pavardę, tapatybę. –
Iš dalies pakeisti antrinės teisės aktus
dėl prašymų išduoti kelionės dokumentus, siekiant užtikrinti,
kad būtų imami visų vyresnių nei 12 metų
prašytojų pirštų atspaudai. –
Užtikrinti, kad būtų gaminamos ir
išduodamos biometrinės asmens tapatybės kortelės, visiškai
atitinkančios Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos
(ICAO) standartus. –
Pradėti naudotis naująja civilinės
metrikacijos sistema; gerinant duomenų kokybę užtikrinti bendro
centrinio civilinės būklės aktų registro patikimumą,
atnaujinti, patikrinti ir suderinti visus duomenų įrašus, pašalinti
duomenų bazėse esančių duomenų neatitikimus ir
stiprinti audito procedūras. –
Tiriant visus korupcijos atvejus užtikrinti
civilinės būklės aktų registravimo proceso vientisumą,
įgyvendinti etikos kodeksą, patikrinti visų civilinės
būklės aktų registravimo tarnybos, savivaldybių
civilinės metrikacijos skyrių ir savivaldybių civilinės
būklės aktų registravimo centrų darbuotojų
tinkamumą ir juos mokyti.
5.4.
Sienų ir (arba) pasienio valdymas
–
Parengti žinybų tarpusavio bendradarbiavimo
įstatymo projektą, kuriame būtų apibrėžtos visų
sienos ir pasienio valdyme dalyvaujančių valdžios institucijų
funkcijos ir atsakomybė. –
Atsižvelgiant į Šengeno sienų kodeksą iš
dalies pakeisti įstatymo dėl sienų kontrolės ir
stebėjimo ir antrinės teisės aktų apibrėžtis ir
susijusias nuostatas. –
Užtikrinti, kad veiktų sienų valdymo
sistema. –
Su visomis kaimyninėmis šalimis sudaryti
susitarimus dėl teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo, be
kita ko, dėl operatyvinio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija
siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai bei tarpvalstybiniams
nusikaltimams ir su jais kovoti. –
Iš dalies pakeisti integruoto sienų valdymo
strategiją remiantis 2006 m. Tarybos išvadomis, Šengeno sienų
kodeksu ir Šengeno katalogu, kad į ją būtų įtraukti
visi integruoto sienų valdymo elementai. –
Remiantis 2011 m. gruodžio 2 d.
sienų valdymo strategijos bendromis išvadomis koordinuotai ir pagal
nustatytą tvarkaraštį įrengti laikinus ir nuolatinius sienos
perėjimo punktus, įgyvendinti įstatymo dėl teisėsaugos
institucijų keitimosi informacija, savitarpio teisinės pagalbos ir
muitinių keitimosi informacija nuostatas, vykdyti ryšių palaikymo
pareigūnų mainus su Serbija. –
Koordinuojant veiklą su Juodkalnija demarkuoti
bendrą sieną. –
Išnagrinėti bendradarbiavimo su FRONTEX
sąlygas.
5.5.
Migracijos valdymas
–
Atsižvelgiant į Šengeno sienų
kodeksą iš dalies pakeisti užsieniečių įstatyme ir
įstatyme dėl sienų kontrolės ir stebėjimo nustatytą
atvykimo sąlygų sąrašą ir vežėjų pareigas. –
Iš dalies pakeisti užsieniečių
įstatymą, įstatymą dėl sienos kontrolės ir
stebėjimo ir atitinkamus antrinės teisės aktus, kad vizų
išdavimas sienos perėjimo punktuose ir (arba) pasienyje atitiktų
Vizų kodeksą. –
Suderinti užsieniečių įstatymo ir
įstatymo dėl leidimų dirbti ir įsidarbinti išdavimo
nuostatas, susijusias su leidimais dirbti ir leidimais būti. –
Iš dalies pakeisti užsieniečių
įstatymą, kad jo nuostatos atitiktų pagrindines ES acquis
nuostatas, reglamentuojančias teisėtą ir neteisėtą
migraciją. –
Atsižvelgiant į duomenų apsaugos
įstatymą iš dalies pakeisti užsieniečių įstatymą,
kad būtų reglamentuotas institucijų atliekamas migracijos ir
prieglobsčio duomenų tvarkymas, prieiga prie tų duomenų ir
keitimasis jais. –
Bendradarbiaujant su visais kompetentingais
subjektais baigti rengti naująją migracijos strategiją, be kita
ko, parengti Kosovo migracijos profilį.
5.6.
Prieglobstis
–
Iš dalies pakeisti prieglobsčio
įstatymą, kad jo nuostatos atitiktų pagrindines prieglobstį
reglamentuojančias ES acquis nuostatas ir Ženevos konvenciją. –
Ištirti kaltinimus dėl korupcijos
administruojant prieglobsčio centrus ir nuomojamas patalpas, skirtas
grąžinamiems asmenims. –
Išnagrinėti bendradarbiavimo su EASO
sąlygas.
5.7.
Organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir terorizmo
prevencija bei kova su jais
–
Įgyvendinti baudžiamosios teisenos sistemos
reformą taip, kad padidėtų teisminių institucijų
nepriklausomumas, veiksmingumas, atskaitomybė ir nešališkumas, be kita ko,
skirti pakankamai išteklių, reikalingų naujos teismų sistemos
veikimui. –
Užkirsti kelią politiniam kišimuisi į
nusikaltimų tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir bylų
nagrinėjimą, užtikrinti skaidrų teisėjų ir
prokurorų įdarbinimą, tikrinimą ir paskyrimą, imtis
drausminių priemonių visais teisminių institucijų
korupcijos atvejais. –
Sumažinti neišnagrinėtų bylų
skaičių. –
Išaiškinti baudžiamojo kodekso nuostatas dėl
korupcinių nusikaltimų, suderinti baudžiamojo kodekso ir
užsieniečių įstatymo nuostatas dėl užsieniečių
išsiuntimo, nuostatose dėl informacijos apie teistumą numatyti
keitimąsi informacija su trečiosiomis šalimis. –
Išaiškinti kelias baudžiamojo proceso kodekso
nuostatas, įskaitant jo laikinąsias nuostatas ir nuostatas dėl
ikiteisminių liudytojų parodymų, kad nebūtų apribotas
įrodymų leistinumas. –
Apsvarstyti galimybę 2013 m.
antrąjį pusmetį atlikti bendrąją pertvarkytos
baudžiamosios teisenos sistemos veikimo peržiūrą, įskaitant
naujojo teismų įstatymo, naujojo įstatymo dėl baudžiamojo
persekiojimo, naujojo baudžiamojo kodekso ir naujojo baudžiamojo proceso
kodekso vertinimą. –
Siekti gerų rezultatų vykdant tyrimus,
baudžiamąjį persekiojimą ir priimant galutinius teismo
sprendimus bylose, susijusiose su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija,
įskaitant neteisėtą prekybą narkotikais, prekybą
žmonėmis, neteisėtą prekybą ginklais ir pinigų
plovimą. –
Nekeisti specialiosios prokuratūros
išskirtinės ir papildomos kompetencijos. –
Apsvarstyti galimybę ateityje iš dalies keisti
teisės aktus dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo
prevencijos ir dėl specialių mokymų bei statistinių
rodiklių. –
Priimti įstatymo, kuriuo išplečiami
įgaliojimai konfiskuoti turtą, projektą. –
Parengti kovos su prekyba žmonėmis
įstatymo projektą. –
Įgyvendinti viešojo pirkimo
įstatymą. –
Iš dalies pakeisti įstatymą dėl politinių
partijų finansavimo taip, kad šis įstatymas griežtai
reglamentuotų paramos teikimo taisykles ir išaiškintų politinių
partijų pareigą teikti ataskaitas. –
Priimti antrinės teisės aktus,
reikalingus policijos įstatymui ir policijos inspekcijų
įstatymui įgyvendinti. –
Užtikrinti, kad atsižvelgiant į geriausią
Europos praktiką būsimuose teisės aktuose dėl informacijos
perėmimo būtų aiškiai atskirti informacijos perėmimą
gavus teismo leidimą nuo žvalgybos tarnybų atliekamo informacijos
perėmimo ir kad nuostatos, reglamentuojančios duomenų
saugojimą teisėsaugos tikslais, atitiktų ES acquis
nuostatas dėl duomenų saugojimo. –
Priimti antrinės teisės aktus,
reikalingus įstatymui dėl liudytojų apsaugos įgyvendinti,
įgyvendinti tarptautinį susitarimą dėl liudytojų perkėlimo.
–
Išaiškinti visų Kosovo kovos su korupcija
tarnybų funkcijas ir atsakomybės sritis, apsvarstyti, ar kovos su
korupcija tarnybai reikėtų skirti papildomų išteklių, kad
ji galėtų vykdyti savo užduotis. –
Įgyvendinti visas strategijas ir veiksmų
planus, priimtus viešosios tvarkos ir saugumo srityje, įskaitant
naująsias kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija strategijas ir
veiksmų planą.
5.8.
Teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas
–
Sudaryti teisėsaugos institucijų
bendradarbiavimo susitarimus su suinteresuotomis kaimyninėmis šalimis ir
ES valstybėmis narėmis, kurie galėtų apimti pagal
duomenų apsaugos taisykles vykdomą keitimąsi strateginiais ir
operatyviniais duomenimis, įskaitant informaciją apie teistumą. –
Sustiprinti teisėsaugos institucijų operatyvinį
bendradarbiavimą su visomis suinteresuotomis kaimyninėmis šalimis ir
ES valstybėmis narėmis. –
Apsvarstyti galimybę sudaryti techninį
susitarimą su EULEX dėl keitimosi kriminaline ir žvalgybos
informacija. –
Išnagrinėti bendradarbiavimo su Europolu, Interpolu
ir regioninėmis teisėsaugos institucijomis sąlygas.
5.9.
Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose
–
Iš dalies pakeisti įstatymą dėl
tarptautinio teisinio bendradarbiavimo, atsižvelgiant į atitinkamas ES acquis
nuostatas ir Europos Tarybos konvencijas, apsvarstyti galimybę ratifikuoti
visas susijusias Europos Tarybos konvencijas, galiojančias savitarpio
teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose srityje. –
Sudaryti susitarimus dėl savitarpio
teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose su suinteresuotomis kaimyninėmis
šalimis ir ES valstybėmis narėmis. –
Išnagrinėti bendradarbiavimo su Eurojustu
sąlygas.
5.10.
Duomenų apsauga
–
Išaiškinti duomenų subjektų prieigos prie
asmens duomenų ir teisės papildyti, taisyti ir trinti asmens duomenis
apribojimų taikymo sritį. –
Įgyvendinti duomenų apsaugos
įstatymą ir jo antrinės teisės aktus. –
Įgyvendinti duomenų apsaugos
įstatymo nuostatas, kuriomis užtikrinamas vyriausiojo duomenų
apsaugos tarnybos priežiūros vadovo nepriklausomumas. –
Užtikrinti, kad su duomenų apsaugos tarnyba
būtų konsultuojamasi dėl visų būsimų teisės
aktų projektų, susijusių su duomenų apsauga.
5.11.
Su judėjimo laisve susijusios pagrindinės
teisės
–
Iš dalies pakeisti nediskriminavimo
įstatymą, siekiant sugriežtinti jame numatytas sankcijas. Užtikrinti,
kad nediskriminavimo teisės aktų būtų laikomasi
moterų, LGBTT bendruomenės ir neįgalių asmenų
atžvilgiu. –
Iš dalies pakeisti užsieniečių
įstatymą, siekiant sustiprinti pabėgėlių
socialinę ir ekonominę integraciją, iš dalies pakeisti
pilietybės įstatymą, siekiant supaprastinti pilietybės
suteikimą pabėgėliams. –
Parengti naują žmogaus ir pagrindinių
teisių strategiją ir veiksmų planą. –
Įgyvendinti romų, aškalių ir
egiptiečių mažumų integracijos strategiją ir veiksmų
planą ir užtikrinti jų laikymąsi. –
Bendradarbiaujant su Serbija įgyvendinti
susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo. –
Ištirti visus dėl etninių motyvų
padaromus nusikaltimus ir skirti bausmes už juos. –
Užtikrinti, kad visame Kosove veiktų
savivaldybių bendruomenių saugumo tarybos.
6.
Statistiniai duomenys
6.1.
Prašymai išduoti trumpalaikes Šengeno vizas,
pateikti Prištinoje (Kosovas), 2010–2011 m.
Metai || Vizos kategorija || Belgija || Vokietija || Graikija || Suomija || Vengrija || Italija || Slovėnija || Šveicarija || Norvegija || Iš viso 2010 || Išduota A vizų || - || 0 || - || - || - || - || - || - || 0 || 0 Išduota B vizų || 1 || 1 || 19 || - || 10 || 2 || 1 || - || 0 || 34 Išduota C vizų (įskaitant daugkartines vizas) || 2 128 || 13 283 || 5 099 || 17 || 2 767 || 345 || 2 493 || 3 147 || 532 || 29 811 Išduota daugkartinių C vizų || 726 || 1 214 || - || 52 || 1 834 || 2 357 || 2 482 || - || 69 || 8 734 Pateikta prašymų dėl C vizų || 2 942 || 17 079 || 5 477 || 742 || 3 968 || 1 038 || 3 073 || 4 668 || 759 || 39 746 Iš viso išduoda A, B, C vizų || 2 129 || 13 284 || 5 118 || 17 || 2 777 || 347 || 2 494 || 3 147 || 532 || 29 845 Iš viso pateikta prašymų dėl A, B, C vizų || 2 945 || 17 080 || 5 496 || 742 || 3 981 || 1 040 || 3 073 || 4 668 || 759 || 39 784 Iš viso neišduoda A, B, C vizų || 816 || 3 796 || 378 || 725 || 1 175 || 693 || 579 || 1 521 || 227 || 9 910 Neišduotų A, B, C vizų santykinis rodiklis || 27,71% || 22,22% || 6,88% || 97,71% || 29,52% || 66,63% || 18,84% || 32,58% || 29,91% || 24,91% Iš viso išduota riboto teritorinio galiojimo vizų || 5 || 11 629 || 3 749 || 563 || 8 || 4 301 || 3 || 12 305 || 519 || 33 082 Išduota D vizų || 135 || 3 585 || 39 || - || 160 || 3,087 || 35 || 2,481 || 17 || 9 539 Išduota „D+C“ vizų || - || - || - || - || - || - || - || 3 || 0 || 3 Iš viso išduoda A, B, C, riboto teritorinio galiojimo, D, „D+C“ vizų || 2 269 || 28 498 || 8 906 || 580 || 2 945 || 7 735 || 2 532 || 17 936 || 1 068 || 72 469 Išduotų riboto teritorinio galiojimo vizų /išduotų B+C vizų santykinis rodiklis || 0,23% || 87,54% || 73,25% || 3311,76% || 0,29% || 1239,48% || 0,12% || 391,01% || 97,56% || 110,8% 2011 || Išduota A vizų || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Išduota C vizų (įskaitant daugkartines vizas) || 1 647 || 1 281 || 565 || 7 || 2 937 || 258 || 2 804 || 416 || 637 || 10 552 Išduota daugkartinių C vizų || 436 || 1 063 || 190 || 92 || 1 786 || 258 || 2 790 || 174 || 101 || 6 890 Pateikta prašymų dėl C vizų || 2 735 || 6 170 || 725 || 916 || 4 152 || 2 037 || 3 884 || 5 099 || 820 || 26 538 Neišduota C vizų || 1 088 || 4 889 || 160 || 909 || 1 215 || 1 779 || 1 080 || 4 683 || 183 || 15 986 Iš viso išduoda A, C vizų || 1 647 || 1 281 || 565 || 7 || 2 937 || 258 || 2 804 || 416 || 637 || 10 552 Iš viso pateikta prašymų dėl A, C vizų || 2 735 || 6 170 || 725 || 916 || 4 152 || 2 037 || 3 884 || 5 099 || 820 || 26 538 Iš viso išduoda A, C vizų || 1 088 || 4 889 || 160 || 909 || 1 215 || 1 779 || 1 080 || 4 683 || 183 || 15 986 Neišduotų A, C vizų santykinis rodiklis || 39,78% || 79,24% || 22,07% || 99.24% || 29,26% || 87,33% || 27,81% || 91,84% || 22,32% || 60,2% Iš viso išduota riboto teritorinio galiojimo vizų || - || 12 526 || 4 083 || 769 || 1 || 7,066 || - || 16 288 || 630 || 41 343 Iš viso išduoda A, C, riboto teritorinio galiojimo vizų || 1 647 || 13 807 || 4 648 || 776 || 2 938 || 7 324 || 2 804 || 16 684 || 1 267 || 51 895 Išduotų riboto teritorinio galiojimo vizų /išduotų C vizų santykinis rodiklis || 0,00% || 977,83% || 722,65% || 10 985,71% || 0,03% || 2 738,76% || 0,00% || 3910,58% || 98,90% || 391,8% Šaltinis: Europos Komisija, Vidaus reikalų
generalinis direktoratas.
6.2.
Kosovo piliečiai, kuriems neleista atvykti per
Šengeno išorės sienas, 2009–2011 m.
Valstybė narė arba asocijuotoji valstybė || 2009 || 2010 || 2011 Belgija || 0 || 5 || 40 Bulgarija || 45 || 70 || 50 Čekija || 5 || 0 || 5 Danija || 0 || 0 || 0 Vokietija || 45 || 60 || 50 Estija || 0 || 0 || 0 Airija || 5 || 0 || 5 Graikija || 140 || 90 || 75 Ispanija || 0 || 0 || 0 Prancūzija || 70 || 30 || 280 Italija || 0 || 20 || 35 Kipras || 0 || 0 || 0 Latvija || 0 || 0 || 0 Lietuva || 0 || 0 || 0 Liuksemburgas || 0 || - || 0 Vengrija || 5 || 10 || 85 Malta || 0 || 0 || 0 Nyderlandai || 5 || 0 || 5 Austrija || 15 || 10 || 15 Lenkija || 0 || 0 || 0 Portugalija || 0 || 0 || 0 Rumunija || 0 || - || 0 Slovėnija || 0 || 0 || 0 Slovakija || 0 || 0 || 0 Suomija || 0 || 0 || 0 Švedija || 0 || 0 || 0 Jungtinė Karalystė || 50 || 20 || 0 Islandija || 0 || - || - Lichtenšteinas || 10 || 5 || 0 Norvegija || 0 || 0 || 0 Šveicarija || 40 || 45 || 45 Iš viso (ES-27) || 385 || 315 || 645 Vidutiniškai (ES-27) || 14 || 13 || 24 Standartinis nuokrypis (ES-27) || 31 || 24 || 56 Šaltinis: Eurostato ir Vidaus reikalų GD
skaičiavimai.
6.3.
Kosovo piliečiai, neteisėtai
būnantys ES valstybėse narėse, 2009–2011 m.
Valstybė narė arba asocijuotoji valstybė || 2009 || 2010 || 2011 Belgija || 75 || 90 || 250 Bulgarija || 10 || 20 || 5 Čekija || 10 || 15 || 20 Danija || 0 || 5 || 0 Vokietija || 1 605 || 1 935 || 1 715 Estija || 0 || 0 || 0 Airija || 50 || 35 || 15 Graikija || 45 || 30 || 25 Ispanija || 0 || 0 || 0 Prancūzija || 835 || 575 || 630 Italija || 5 || 40 || 15 Kipras || 0 || 0 || 0 Latvija || 0 || 0 || 0 Lietuva || 0 || 0 || 0 Liuksemburgas || 75 || 80 || - Vengrija || 20 || 20 || 50 Malta || 0 || 0 || 0 Nyderlandai || 25 || 20 || 20 Austrija || 1 390 || 740 || 530 Lenkija || 0 || 5 || 10 Portugalija || 0 || 0 || 0 Rumunija || 0 || 0 || 0 Slovėnija || 0 || 0 || 0 Slovakija || 0 || 0 || 0 Suomija || 250 || 0 || 0 Švedija || - || 1 335 || 810 Jungtinė Karalystė || 185 || 115 || 85 Islandija || 0 || - || - Lichtenšteinas || - || 0 || - Norvegija || 0 || - || 0 Šveicarija || 0 || 0 || 1 285 Iš viso (ES-27) || 4 580 || 5 060 || 4 180 Vidutiniškai (ES-27) || 176 || 187 || 161 Standartinis nuokrypis (ES-27) || 417 || 451 || 376 Šaltinis: Eurostato ir Vidaus reikalų GD
skaičiavimai.
6.4.
Kosovo piliečių prieglobsčio
prašymų, 2009–2011 m.
Valstybė narė arba asocijuotoji valstybė || 2009 || 2010 || 2011 Belgija || 2 515 || 3 230 || 2 320 Bulgarija || 0 || 0 || 0 Čekija || 20 || 5 || 5 Danija || 120 || 160 || 135 Vokietija || 1 900 || 2 205 || 1 885 Estija || 0 || 0 || 0 Airija || 30 || 15 || 10 Graikija || 10 || 0 || 0 Ispanija || 0 || 0 || 0 Prancūzija || 4 580 || 5 285 || 3 240 Italija || 290 || 300 || 110 Kipras || 0 || 0 || 0 Latvija || 0 || 0 || 0 Lietuva || 0 || 0 || 0 Liuksemburgas || 130 || 160 || 140 Vengrija || 1 785 || 380 || 210 Malta || 0 || 0 || 0 Nyderlandai || 45 || 60 || 30 Austrija || 1 305 || 610 || 340 Lenkija || 0 || 0 || 0 Portugalija || 0 || 0 || 0 Rumunija || 0 || 0 || 0 Slovėnija || 30 || 20 || 20 Slovakija || 0 || 0 || 0 Suomija || 240 || 140 || 75 Švedija || 1 235 || 1 715 || 1 320 Jungtinė Karalystė || 40 || 40 || 25 Islandija || 0 || 0 || 0 Lichtenšteinas || 5 || 5 || 20 Norvegija || 0 || 245 || 145 Šveicarija || 695 || 600 || 660 Iš viso (ES-27) || 14 275 || 14 325 || 9 865 Vidutiniškai (ES-27) || 529 || 531 || 365 Standartinis nuokrypis (ES-27) || 1 053 || 1 206 || 812 Šaltinis: Eurostato ir Vidaus reikalų GD
skaičiavimai.
6.5.
Pirmosios instancijos sprendimai dėl Kosovo
piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų, 2009–2011 m.
Valstybė narė arba asocijuotoji valstybė || Iš viso sprendimų || Teigiami sprendimai || Pripažinimo lygis 2009 || 2010 || 2011 || 2009 || 2010 || 2011 || 2009 || 2010 || 2011 Belgija || 1 065 || 1 820 || 2 760 || 115 || 140 || 240 || 10,8% || 7,7% || 8,7% Bulgarija || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Čekija || 20 || 10 || 0 || 5 || 0 || 0 || 25% || 0 || 0 Danija || 70 || 150 || 140 || 15 || 35 || 25 || 21,4% || 23,3% || 17,9% Vokietija || 1 355 || 2 255 || 1 850 || 75 || 90 || 50 || 5,5% || 4% || 2,7% Estija || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Airija || 30 || 15 || 10 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Graikija || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Ispanija || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Prancūzija || 2 460 || 3 480 || 3 395 || 110 || 105 || 100 || 4,5% || 3% || 2,9% Italija || 255 || 335 || 220 || 75 || 80 || 95 || 29,4% || 23,9% || 43,2% Kipras || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Latvija || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Lietuva || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Liuksemburgas || - || 90 || 90 || - || 5 || 5 || 0 || 5,6% || 5,6% Vengrija || 650 || 85 || 135 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Malta || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Nyderlandai || 25 || 55 || 35 || 5 || 0 || 0 || 20 || 0 || 0 Austrija || 1 115 || 665 || 365 || 80 || 70 || 35 || 7,2% || 10,5% || 9,6% Lenkija || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Portugalija || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Rumunija || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Slovėnija || 25 || 25 || 20 || 10 || 0 || 0 || 40% || 0 || 0 Slovakija || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Suomija || 85 || 215 || 85 || 10 || 15 || 5 || 11,8% || 7% || 5,9% Švedija || 1 300 || 975 || 1 200 || 105 || 35 || 50 || 8,1% || 3,6% || 4,2% Jungtinė Karalystė || 45 || 40 || 20 || 15 || 5 || 10 || 33,3% || 12,5% || 50% Islandija || - || 0 || 0 || - || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Lichtenšteinas || 5 || 0 || 5 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Norvegija || 0 || 245 || 125 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Šveicarija || 245 || 370 || 255 || 45 || 80 || 55 || 18,4% || 21,6% || 21,6% Iš viso (ES-27) || 8 500 || 10 215 || 10 325 || 620 || 580 || 615 || 7,3% || 5,7% || 6% Vidutiniškai (ES-27) || 315 || 378 || 382 || 23 || 21 || 23 || || || Standartinis nuokrypis (ES-27) || 602 || 822 || 867 || 39 || 39 || 51 || || || Šaltinis: Vidaus reikalų GD skaičiavimai,
grindžiami Eurostato duomenimis.
6.6.
Kosovo išnagrinėti readmisijos prašymai,
2009–2011 m.
Metai || Valstybė narė arba asocijuotoji valstybė || Iš viso readmisijos prašymų || Atmesti prašymai || Nagrinėjami prašymai || Grąžintų asmenų skaičius 2009 || Belgija || 58 || 12 || 14 || 32 Bulgarija || 0 || 0 || 0 || 0 Vokietija || 2 385 || 91 || 1 753 || 541 Prancūzija || 500 || 24 || 0 || 476 Italija || 80 || - || 3 || 77 Vengrija || - || - || || 133 Austrija || - || - || || 234 Slovėnija || 85 || - || 10 || 75 Slovakija || 0 || 0 || 0 || 0 Norvegija || - || - || || 125 Šveicarija || 403 || 35 || 0 || 368 Iš viso || 3511 || 162 || 1 780 || 2 061 2010 || Belgija || 61 || 3 || 18 || 40 Bulgarija || 0 || 0 || 0 || 0 Čekija || 7 || 0 || 0 || 7 Vokietija || 2,339 || 197 || 1,536 || 606 Prancūzija || 522 || 21 || 4 || 497 Italija || 65 || - || 1 || 64 Vengrija || - || - || || 60 Austrija || - || - || || 253 Slovėnija || 68 || - || 13 || 55 Slovakija || 0 || 0 || 0 || 0 Norvegija || - || - || || 103 Šveicarija || 419 || 22 || 0 || 397 Iš viso || 3 481 || 243 || 1 572 || 2,082 2011 || Belgija || 365 || 17 || 50 || 298 Bulgarija || 0 || 0 || 0 || 0 Čekija || 1 || 0 || 0 || 1 Vokietija || 1 483 || 155 || 832 || 496 Prancūzija || 372 || 9 || 9 || 354 Italija || 77 || - || 2 || 75 Vengrija || - || - || || 62 Austrija || - || - || || 140 Slovėnija || 35 || - || 10 || 25 Slovakija || 0 || 0 || 0 || 0 Norvegija || - || - || || 100 Šveicarija || 259 || 18 || 0 || 241 Iš viso || 2 592 || 199 || 903 || 1,792 2012 || Belgija || 355 || 14 || 104 || 237 Vokietija || 691 || 80 || 302 || 309 Graikija || 21 || 0 || 0 || 21 Prancūzija || 226 || 10 || 8 || 208 Italija || 39 || - || 0 || 39 Vengrija || - || - || || 64 Nyderlandai || 18 || 1 || 7 || 10 Austrija || - || - || || 94 Slovėnija || 15 || - || 8 || 7 Švedija || 489 || 15 || 0 || 474 Norvegija || - || - || || 50 Šveicarija || 225 || 11 || 0 || 214 Iš viso || 2 079 || 131 || 429 || 1,253 Šaltinis: ES
valstybės narės ir asocijuotosios valstybės. * Šis
pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST
rezoliuciją 1244/99 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę
dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos. [1] Su Kosovu readmisijos susitarimus yra sudariusios:
Austrija, Beniliukso valstybės (bendru susitarimu), Bulgarija,
Čekija, Danija, Suomija, Pranzūcija, Vokietija, Vengrija, Malta,
Slovėnija, Švedija, Norvegija, Šveicarija, Albanija ir Juodkalnija. [2] Kosovas parafavo readmisijos susitarimus su Estija ir
Kroatija ir pradėjo derybas su Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Lenkija,
Portugalija, Jungtine Karalyste, buvusiąja Jugoslavijos Respublika
Makedonija ir Turkija. [3] Reintegracija taip pat remiama pagal bendruomenių
ir grąžinimo strategiją ir pagal romų, aškalių ir
egiptiečių bendruomenių integracijos strategiją. [4] Šių savivaldybių skyrių, atsakingų
už bendruomenes ir grąžinimo reikalus, vis dar trūksta trijose Kosovo
savivaldybėse iš 38 esamų. [5] Šie standartai yra nustatyti Čikagos konvencijos 9
priedo ICAO dokumente 9303 (1 dalis). [6] Šie standartai yra nustatyti Čikagos konvencijos 9
priedo ICAO dokumente 9303 (3 dalis). [7] Šengeno sienų kodeksas (Reglamentas (EB) Nr.
562/2006). [8] Vietinio eismo per sieną reglamentas (Reglamentas
(EB) Nr. 1931/2006). [9] Šengeno sienų kodeksas (Reglamentas (EB) Nr.
562/2006), 2006 m. gruodžio 4–5 d. Tarybos išvados, Šengeno išorės
sienų kontrolės, grąžinimo ir readmisijos katalogas. [10] Kosovas yra sudaręs su Juodkalnija muitinės
bendradarbiavimo susitarimą, o su Kroatija – policijos bendradarbiavimo
susitarimą. [11] Vieno leidimo direktyva (Direktyva 2011/98/ES), direktyva
dėl trečiųjų šalių piliečių įleidimo
studijų ir stažavimosi tikslais sąlygų (Direktyva 2004/114/EB),
direktyva dėl trečiųjų šalių piliečių
įleidimo mokslinių tyrimų tikslais (Direktyva 2005/71/EB),
direktyva dėl teisės į šeimos susijungimą (Direktyva
2003/86/EB), direktyva dėl ilgalaikių gyventojų (Direktyva
2003/109/EB), direktyva dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų
šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie
dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus,
bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis (Direktyva
2004/81/EB). [12] Grąžinimo direktyva (Direktyva 2008/115/EB); direktyva
dėl pagalbos išsiuntimo oro transportu atvejais (Direktyva 2003/110/EB);
Direktyva, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai
esančių trečiųjų šalių piliečių
darbdaviams būtiniausi standartai (Direktyva 2009/52/EB). [13] Pagal planuojamą naują Kosovo vizų
režimą ES valstybių narių piliečiams vizų nereikia. [14] Vizų kodeksas (Reglamentas (EB) Nr. 810/2009). [15] Direktyva, apibrėžianti padėjimą
neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (Direktyva 2002/90/EB). [16] Direktyva dėl prieglobsčio prašytojų
priėmimo sąlygų (Direktyva 2003/9/EB), Priskyrimo direktyva
(Direktyva 2004/83/EB ir naujos redakcijos Direktyva 2011/95/EB),
Prieglobsčio procedūrų direktyva (Direktyva 2005/85/EB) ir
Laikinos apsaugos direktyva (Direktyva 2001/55/EB). [17] Žr. Europos Sąjungos Audito Rūmai, „Su teisine
valstybe susijusi Europos Sąjungos pagalba Kosovui“, specialioji ataskaita
Nr. 18, 2012 m. [18] Išimtinė kompetencija apima tyrimą ir
baudžiamąjį persekiojimą už, inter alia, terorizmą,
karo nusikaltimus, organizuotą nusikalstamumą ir pinigų
plovimą. [19] Papildoma kompetencija apima tyrimus ir
baudžiamąjį persekiojimą už, inter alia,
neteisėtą migrantų gabenimą, prekybą žmonėmis,
neteisėtą prekybą narkotikais, neteisėtus azartinius
lošimus, mokesčių vengimą, neteisėtą prekybą ginklais,
piktnaudžiavimą tarnyba, kyšininkavimą ir sukčiavimą einant
pareigas. [20] Šios šalys yra Slovėnija, Kroatija, Albanija,
Juodkalnija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, San Marinas ir
Turkija. [21] Direktyvos 2002/58/EB 15 straipsnio 1 dalis [22] Direktyva 2006/24/EB. [23] Šios šalys yra Airija, Bulgarija, Čekija,
Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos, Kanada, Saudo Arabija,
Švedija, Šveicarija ir Vokietija. [24] Šios šalys yra Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija,
Danija, Estija, Italija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas,
Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Suomija,
Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija ir Vokietija. [25] Šie dokumentai yra Visuotinė žmogaus teisių
deklaracija, Europos žmogaus teisių konvencija ir jos protokolai,
Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas ir jo
protokolai, Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų
konvencija, Konvencija dėl visų formų rasinės
diskriminacijos panaikinimo ir Konvencija dėl visų formų
diskriminacijos panaikinimo moterims, Vaiko teisių konvencija. Kosovas
nėra nei JT, nei Europos Tarybos narys. [26] ESBO „ Access to civil registration in Kosovo “, Priština,
2012 m. liepos mėn. [27] Europolo atliktas ES organizuoto nusikalstamumo
grėsmių vertinimas, 2011 m. balandžio 28 d. [28] EBPO „Support for Improvement in Governance and
Management, Kosovo Assessment“, 2012 m. kovo mėn. [29] „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekse
2010 ir 2011 m. Kosovas užėmė paskutiniąją vietą
iš Vakarų Balkanų šalių, tačiau 2012 m. jis
aplenkė Albaniją. [30] Trumpalaikė riboto teritorinio galiojimo viza jos
turėtojui suteikia teisę būti tik toje (-se)
valstybėje (-se) narėje (-se), kurioje (-se) ši viza
galioja. Trumpalaikė riboto teritorinio galiojimo viza išduodama tais
atvejais, kai keliautojas atitinka ne visas atvykimo sąlygas, kai bent
viena valstybė narė nepripažįsta kelionės dokumento,
kuriame įklijuojama viza, arba jeigu viza išduodama skubos tvarka be
išankstinių konsultacijų, kai jos būtinos. [31] 6.6 lentelėje nurodytos šios atrinktos valstybės
narės ir Šengeno asocijuotosios valstybės: Belgija, Bulgarija,
Čekija, Vokietija, Graikija, Prancūzija, Italija, Vengrija,
Nyderlandai, Austrija, Slovėnija, Slovakija, Švedija, Norvegija ir
Šveicarija.