26.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 126/53

1.

palankiai vertina bendrąjį Komisijos pasiūlymo tikslą – siekti bendrosios elektroninių ryšių rinkos, kurioje piliečiai ir įmonės turėtų prieigą prie elektroninių ryšių paslaugų, kad ir kur jos būtų teikiamos Europos Sąjungoje, be tarpvalstybinių apribojimų ar nepagrįstų papildomų išlaidų, ir kurioje elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas teikiančios įmonės gali veikti ir paslaugas teikti nepriklausomai nuo to, kurioje Europos Sąjungos vietoje jos įsteigtos ar kur yra jų klientai;

2.

remia strategijos „Europa 2020“ ir Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslą – siekti augančios, sėkmingai veikiančios ir dinamiškos skaitmeninės bendrosios rinkos, kuris yra naudingas visiems ekonomikos sektoriams;

3.

pabrėžia prijungimo prie elektroninių ryšių tinklų ir didesnės rinkos integracijos svarbą įmonėms bei vartotojams ir atkreipia dėmesį į didžiules galimybes, kurias bendroji skaitmeninė rinka teikia visai Europos visuomenei;

4.

tačiau kartu atkreipia dėmesį į tai, kad keičiant Europos elektroninių ryšių teisės aktus reikėtų deramai atsižvelgti į de facto ir de jure padėtį valstybėse narėse ir regionuose;

5.

prašo atsižvelgti į tai, kad dėl esamos skaitmeninės atskirties ES, nepakankamos IRT infrastruktūros, skirtingų pradinių sąlygų, didelių turto ir pajamų skirtumų valstybėse narėse ir tarp jų bus galima tik taikant laipsnišką, skirtingų greičių metodą toliau plėtoti skaitmeninę visuomenę ir ilgainiui pasiekti konvergencijos tikslus;

6.

abejoja, ar pavienės valstybės narės jau yra nustačiusios taisykles, padėsiančias sumažinti aprūpinimo plačiajuosčiu ryšiu skirtumus miestuose ir kaimo vietovėse. Nustatant ES taisykles reikia atsižvelgti į pradinių sąlygų skirtumus valstybėse narėse;

7.

primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo užtikrinant prieinamomis kainomis prieigą prie plačiajuosčio ryšio vietovėse, kur to neįmanoma pasiekti vien rinkos priemonėmis, įgyvendinant bandomuosius projektus, skirtus skaitmeniniam atotrūkiui sumažinti, ir kuriant naujus būdus, kaip viešąsias e. paslaugas pritaikyti piliečių poreikiams;

8.

primena, kad kaimo vietovėse, kurias privatūs operatoriai priskiria prie nelabai pelningų, vietos ir regionų valdžios institucijos yra priverstos prisidėti prie skaitmeninės infrastruktūros finansavimo. Kad visų vietovių gyventojai galėtų vienodomis teisėmis naudotis naujosiomis technologijomis, Regionų komitetas ragina Komisiją paremti savivaldybių pastangas finansavimo srityje: pirma, leisti Europos struktūriniams fondams dalyvauti finansuojant skaitmeninę infrastruktūrą visuose ES regionuose ir antra, pripažinti skaitmeninės infrastruktūros plėtojimo retai apgyvendintose kaimo vietovėse projektus visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis;

9.

šiuo požiūriu kritiškai vertina menką plačiajuosčio ryšio plėtros finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) 2014–2020 m.;

10.

pažymi, kad taip pat reikia kuo skubiau plėsti šviesolaidinius tinklus galutinės paskirties etape, kad būtų galima didelį judriojo ryšio priemonėmis perduodamų duomenų kiekį per atitinkamą maršruto parinktuvą nukreipti į fiksuotojo ryšio tinklą;

11.

mano, kad valstybėms narėms, turinčioms gana mažą gyventojų skaičių ir nedidelį plotą, reguliavimas ES lygmeniu neturėtų sukurti nepalankių konkurencinių sąlygų;

12.

patvirtina savo poziciją, kad informacijos ir ryšių technologijos (IRT), kurios yra visiems atviros informacinės visuomenės pagrindas, turėtų tenkinti visų visuomenės narių, įskaitant tuos, kuriems gresia socialinė atskirtis, poreikius;

13.

pabrėžia, kad pagal šį reglamentą asmens duomenys turėtų būti tvarkomi laikantis galiojančių Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, pirmiausia Direktyvų 95/46/EB ir 2002/58/EB;

14.

apgailestauja, kad dėl pasiūlymo priimti reglamentą nebuvo vykdomos viešos konsultacijos, kuriose visi dalyviai būtų galėję pareikšti savo nuomonę dėl konkrečiai planuojamų teisinių pakeitimų;

15.

įsitikinęs, kad išsamius pasiūlymus būtina nuodugniai apsvarstyti, todėl mano, kad Europos Komisijos planas, kad reglamentą bus galima pradėti taikyti nuo 2014 m. liepos 1 d., yra labai optimistiškas;

16.

iš esmės palankiai vertina esamų suskaidytų nacionalinių leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimą įvedant vieną ES leidimą, kad susijusioms įmonėms būtų garantuojamas didesnis reguliavimo nuoseklumas ir nuspėjamumas;

17.

prašo užtikrinti, kad vieno ES leidimo išdavimo procedūra dar labiau nepadidintų teisinio netikrumo ir nesumažintų reguliavimo priemonių nuspėjamumo;

18.

konstatuoja, kad siūlomas Direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninio ryšio tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos pakeitimas reikš esminį kompetencijos perdavimą Europos Sąjungai nacionalinių reguliavimo institucijų nenaudai. Visų pirma Europos Komisijos teisė reikalauti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos atsiimtų siūlomos priemonės projektą, ilgainiui apriboja jų veiksmų laisvę;

19.

prašo užtikrinti, kad vien tik nacionalinei reguliavimo institucijai suteiktas įgaliojimas laikinai sustabdyti arba panaikinti Europos elektroninių ryšių teikėjo teises (6 straipsnio 1 dalis) nepaskatins lenktyniauti dėl žemesnių standartų (angl. race to bottom) ir ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo;

20.

pabrėžia, kad radijo dažnių spektras yra ribota viešoji gėrybė;

21.

pritaria Europos Komisijos teiginiui, kad veiksmingas radijo dažnių spektro valdymas labai svarbus siekiant palengvinti operatorių prieigą, skatinti naujoves ir kultūros įvairovę;

22.

konstatuoja, kad numatytas Europos Komisijos įgaliojimas nustatyti privalomus radijo dažnių spektro valdymo tvarkaraščius ir iš nacionalinių reguliavimo institucijų reikalauti atsiimti siūlomas taisomąsias priemones reiškia, kad esminė kompetencija radijo dažnių spektro valdymo srityje perduodama Europos Sąjungai;

23.

dar kartą atkreipia dėmesį į dar 2008 m. savo nuomonėje dėl telekomunikacijų reformų paketo išreikštas abejones dėl papildomos kompetencijos radijo dažnių srityje perdavimo Europos Sąjungai, kurios nebuvo išsklaidytos net ir dabartiniame pasiūlyme dėl reglamento;

24.

primena, kad Radijo spektro politikos programos priemonės, įskaitant apžvalgą iki 2015 m., dar nėra baigtos ir pirmiausiai turėtų būti įvertintos;

25.

konstatuoja, kad Europos naudojimosi radijo dažnių spektru reguliavimas prieštarauja teisiniams ir techniniams valstybių narių įsipareigojimams, kuriuos galima pašalinti tik vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

26.

nurodo, kad reorganizuojant ES radijo dažnių spektrą ir taikant radijo spektro skyrimo procedūrą reikia atsižvelgti į esamas net iki 20 metų galiojančias licencijos sutartis;

27.

atsižvelgdamas į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse jau planuojamas radijo spektro skyrimas pagal „Skaitmeninį dividendą 2“ ir jį planuojama vykdyti 2014 m. pabaigoje–2015 m. pradžioje, mano, kad prieš imantis reguliavimo reglamento forma reikia skubiai išsiaiškinti šiuos klausimus su atsakingomis valstybių narių institucijomis;

28.

pabrėžia, kad valstybėse narėse ir regionuose turi būti pakankamas radijo dažnių spektro rezervas novatoriškoms taikmenoms;

29.

mano, jog svarbu išnaudoti technologines ir teisines bendro spektro naudojimo ir novatoriškų naujų technologijų, pavyzdžiui, kognityviojo radijo, ultraplačiajuosčio ryšio ir baltojo spektro galimybes, tokiu būdu siekiant efektyviau naudoti radijo dažnių spektrą;

30.

nuogąstauja, kad dėl pasiūlymo keisti reguliavimo bazę gali būti pradėta vėliau skirti radijo dažnių spektrą per ateinančius 12–18 mėn.;

31.

atsižvelgdamas į tai, nepritaria Europos Komisijos siūlomoms priemonėms dėl radijo dažnių spektro valdymo suderinimo ir pažymi, jog nuoseklų radijo dažnių valdymą galima užtikrinti sudarant tarptautinius susitarimus;

32.

ragina prieš nustatant Europos radijo dažnių spektrui taikomą tvarką pirmiausiai įvertinti esamą atitinkamų radijo dažnių skyrimo planų ir terminų padėtį ES, kad remiantis šia informacija būtų galima parengti ilgalaikę bendrą radijo dažnių spektro skyrimo procedūrą;

33.

siūlo pirmiausiai apibrėžti svarbiausią radijo dažnių spektro politikos sritį, kuri yra strategiškai svarbi ES tinklų infrastruktūros politikai ir daugiausia dėmesio skirti judriojo ryšio dažnių tinklams, atitinkamoms prieigos prie tinklo galimybėms, pavyzdžiui, WLAN ir LTE tinklui visoje ES;

34.

mano, kad apsiribojant judriojo ryšio dažnių spektru bus laikomasi subsidiarumo principo, nes ES bus skirstomi tik tie dažniai, kuriems taikant šią procedūrą galima iš tikrųjų padidinti efektyvumą;

35.

ypač palankiai vertina pasiūlymą palengvinti viešųjų RLAN jungčių naudojimą, nes tai leis plačiau naudoti viešą prieigą prie interneto;

36.

konstatuoja, kad bendras leidimas aprūpinti mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškais ir juos naudoti, remiantis Europos Komisijos nustatytomis techninėmis charakteristikomis, sumažina vietos ir regionų valdžios institucijų galimybes daryti poveikį;

37.

palankiai vertina Europos Komisijos siekį suderinus galutinių elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teises užtikrinti, kad piliečiai ir teikėjai visoje ES turėtų panašias teises ir įpareigojimus, taip pat galimybę panašiomis sąlygomis parduoti ir įsigyti paslaugas kitose valstybėse;

38.

pritaria tikslui užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų teises nediskriminuojamai naudotis tokiais ryšių tinklais arba paslaugomis, kurias teikia kitoje valstybėje narėje įsteigta įmonė;

39.

remia Europos Komisijos pastangas stiprinti vartotojų apsaugą ir naudotojų teises elektroninių ryšių srityje vartotojus išsamiau informuojant apie kainas ir paslaugos teikimo sąlygas;

40.

mano, kad tinklo neutralumo principas yra labai reikalinga išankstinė sąlyga, kad galėtų egzistuoti novatoriška atviros, dinamiškos ir kompleksinės struktūros interneto sistema ir būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, atitinkančios Europos piliečių ir įmonių interesus;

41.

pritaria Europos Parlamento nuomonei, kad siūlomus sprendimus tinklo neutralumo srityje galima įgyvendinti tik taikant bendrą Europos metodą, todėl iš esmės pritaria Europos Komisijos iniciatyvai siūlyti šioje srityje taikyti taisykles;

42.

pabrėžia, kad atviras interneto pobūdis yra pagrindinė konkurencingumo, ekonomikos augimo, socialinio vystymosi ir inovacijų paskata, lėmusi įspūdingo lygio taikomųjų internetinių programų, turinio ir paslaugų plėtros pasiekimus, taigi ir išaugusią turinio ir paslaugų pasiūlą bei paklausą, ir kad internetas yra nepaprastai svarbus laisvo žinių, idėjų ir informacijos judėjimo katalizatorius, įskaitant tas šalis, kuriose prieiga prie nepriklausomos žiniasklaidos ribojama;

43.

pritaria Europos Parlamentui, kad tinklo neutralumo ir visų įmanomų pastangų dėjimo principų nesilaikymas gali kelti didelį pavojų, pavyzdžiui, konkurenciją ribojančius veiksmus, inovacijų blokavimą, žodžio laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo apribojimus, nepakankamą vartotojų sąmoningumą ir privačios erdvės pažeidimus, ir kad tai gali kenkti ekonomikai, vartotojams ir visai demokratinei visuomenei;

44.

įsitikinęs, kad Europos Komisijos 23 straipsnyje neatsižvelgiama į tokį tinklo neutralumo principo suvokimą, ir siūlo šiuos reikalavimus iš esmės persvarstyti;

45.

ypač atkreipia dėmesį į tai, kad tinklo neutralumas gali būti pažeistas su prieigos ir turinio teikėjais sudarant susitarimus dėl aukštesnės kokybės specializuotų paslaugų teikimo;

46.

nuogąstauja, kad taikant 23 straipsnio 2 dalį gali būti privilegijuojamos finansiškai stiprios įmonės arba sudaromos nepalankios sąlygos mažesniems turinio teikėjams ir galutinių paslaugų gavėjams, todėl įspėja, kad nebūtų pažeista laisva prieiga, kuri yra pamatinis interneto struktūros principas, apriboti interneto inovacijų kūrimo pajėgumai ir keliamas pavojus kultūrinei įvairovei internete;

47.

remia raginimą užtikrinti, kad interneto paslaugų teikėjai neblokuotų, nediskriminuotų, nemažintų ar nepanaikintų bet kurio asmens galimybių naudotis paslaugomis, kai jis siekia sužinoti, naudoti, siųsti, paskelbti, gauti ar siūlyti bet kokį pasirinktą turinį, programą ar paslaugą nepriklausomai nuo šaltinio ar adreso;

48.

todėl ypač palankiai vertina draudimą blokuoti, sulėtinti, pabloginti ar diskriminuoti konkretų turinį, taikomąsias programas arba paslaugas (23 straipsnio 5 dalis), tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dėl siūlomų išimčių, atsižvelgiant į jų neapibrėžtumą ir teisinį netikrumą, principas gali būti neveiksmingas;

49.

nuogąstauja, kad teisiškai neaiški pagrįsto duomenų srautų valdymo priemonių apibrėžtis gali kliudyti sveikintinam siekiui neįtraukti tinklo blokavimo, o neribotas išplėtimas įtraukiant „teisės aktų nuostatų“ įgyvendinimą (23 straipsnio 5a dalis) yra nesuderinamas su proporcingumo principu ir duomenų apsaugos reikalavimais;

50.

rekomenduoja, atsižvelgiant į esamus standartus dar kartą apsvarstyti siūlomų taisyklių, taikytinų duomenų srautų valdymo priemonėms, reikalingumą;

51.

remia Europos Komisijos siekį tinkamomis priemonėmis stiprinti vartotojų apsaugą ir užtikrinti skaidresnę elektroninių ryšių rinką, taip pat sudaryti geresnes galimybes rinkos dalyviams gauti privalomą ir suprantamą informaciją;

52.

abejoja, ar nacionaliniuose teisės aktuose, kurie buvo sukurti įgyvendinant Europos telekomunikacijų teisinį pagrindą, plačiai atsižvelgiama į svarbius nacionalinius ypatumus, todėl ragina atkreipti dėmesį į šiuos svarstymus ir išsamiai pasikonsultuoti su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir vartotojų apsaugos organizacijomis;

53.

pažymi, kad siūlomas galutinių paslaugų gavėjų teisių derinimas negali sumažinti valstybėse narėse užtikrinamo apsaugos lygio, ir siūlo Europos Komisijai apsvarstyti galimybę sustiprinti galutinių paslaugų gavėjų teises taikant minimalaus suderinimo principą;

54.

ypač palankiai vertina reguliuojamam tarptinkliniam ryšiui taikomo tarifo viršutinės ribos sumažinimą ir mokesčio netaikymą pasyviam tarptinkliniam ryšiui, ir remia Europos Komisijos siekį neleisti taikyti nepagrįstų papildomų mokesčių ir vartotojų interesų labui pasiekti, kad ryšiams šalies viduje ir už jos ribų būtų taikomos vienodos kainos;

55.

remia Europos Sąjungos ketinimą sudaryti galimybę pasirašyti dvišales arba daugiašales tarptinklinio ryšio sutartis, pagal kurias savojoje šalyje teikiamų paslaugų kainos taikomos ir paslaugoms savojoje šalyje, ir reguliuojamoms tarptinklinio ryšio paslaugoms;

56.

mano, jog svarbu, kad suteikiant galutinių paslaugų gavėjui galimybę, siekiant kitų privalumų atsisakyti ryšiams šalies viduje galiojančių kainų, negali būti sudaromos sąlygos nuolat apeiti tarptinklinį ryšį už ryšiams šalies viduje taikomą kainą;

57.

prašo užtikrinti, kad parengus gaires dėl tipinio galutinių paslaugų gavėjo naudojimo kriterijų taikymo, galutinių paslaugų gavėjai iš tikrųjų galėtų tikėtis tipinį naudojimo savo šalyje modelį išlaikyti ir kitose valstybėse narėse;

58.

atkreipia dėmesį į galimą (kompensacinį) ryšiams šalies viduje taikomų kainų padidinimą ir prašo Europos Komisijos vertinant Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 šiam aspektui skirti ypatingą dėmesį;

59.

pažymi, kad reikia kritiškai įvertinti dvišales ir daugiašales tarptinklinio ryšio sutartis, ar jos neriboja konkurencijos arba ar jos negali sustiprinti didesnę rinkos dalį užimančių paslaugų teikėjų konkurencinės padėties;

60.

mano, kad pasiūlyme dėl reglamento numatyta daug priemonių, kurių suderinamumą su subsidiarumo principu reikėtų kruopščiai patikrinti, pavyzdžiui, dažnių spektro reguliavimo kompetencijos perdavimas ir dažnių spektro skyrimo procedūra, veto teisės suteikimas Europos Komisijai imantis priemonių Europos operatorių atžvilgiu (Europos elektroninių ryšių operatoriai) ir standartizuoto virtualaus prieigos prie tinklo produkto taikymo pareiga, vėliau galbūt panaikinant fizinio abonentų linijos atsiejimo įpareigojimą;

61.

nurodo, kad kalbant apie reglamento kaip teisinės priemonės pasirinkimą ir su įgyvendinimo aktu susijusią kompetenciją siekiant suderinti radijo dažnių spektro prieinamumą, skyrimo laiką ir teisių naudotis radijo dažnių spektru galiojimo laiką (siūlomo reglamento III skyriaus 1 antraštinė dalis „Radijo dažnių spektro naudojimo bendrojoje rinkoje koordinavimas“) kyla klausimų dėl jų suderinamumo su proporcingumo principu;

62.

be to, mano, kad pasiūlyme pateikiama daug pavienių temų, kurias dar reikia atskirai išnagrinėti atsižvelgiant į jų tinkamumą, būtinumą ir pagrįstumą kuriant skaitmeninę bendrąją rinką;

63.

daro išvadą, kad dėl išvardytų abejonių Komisijos pasiūlymas dar nevisiškai tinkamai parengtas, kad būtų galima priimti sprendimą;

64.

siūlo nuostatas dėl mokesčio panaikinimo už tarptinklinį ryšį įgyvendinti pagal numatytą tvarkaraštį, o kitas priemones, pasikonsultavus su svarbiausiais dalyviais ir atsižvelgus į pareikštas pastabas, dar kartą patikrinti ir persvarstyti.