15.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/73

1.

palankiai vertina Komisijos komunikatą kaip apčiuopiamą įrodymą, kad ES yra užsibrėžusi didinti romų bendruomenių (1) integraciją ir kovoti su jų dažnai patiriama diskriminacija, ir siekti šių tikslų nacionalinėmis integracijos strategijomis;

2.

primena, kad romai yra didžiausia Europos etninė mažuma – Europoje jų gyvena apie 10–12 milijonų, iš kurių 6 milijonai gyvena ES. Dauguma romų yra ES piliečiai;

3.

romų bendruomenės dydis ir socialinė bei ekonominė padėtis kiekviename regione ir valstybėje narėje yra skirtinga, todėl nacionalinis požiūris į romų įtrauktį turėtų būti parengtas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir poreikius vietoje, be kita ko, nustatant ar toliau vykdant politiką, skirtą socialiai atskirtų ar nepalankioje padėtyje atsidūrusių asmenų grupių, pavyzdžiui, romų, klausimams spręsti platesniame kontekste;

4.

mano, kad ES institucijoms ir valstybėms narėms tenka bendra atsakomybė gerinti romų socialinę įtrauktį ir integraciją; primena, kad kova su romų patiriama diskriminacija, išankstiniu nusistatymu ir socialine atskirtimi yra Sutartyje įtvirtinta prievolė ir teisinis reikalavimas (2), įpareigojantis kovoti su diskriminacija dėl rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus, lyties ar lytinės orientacijos; todėl griežtai smerkia bet kokią romų bendruomenių diskriminaciją;

5.

pabrėžia, kad nacionalinėje politikoje, kuria deramai siekiama skatinti ir užtikrinti romų lygybę, jokiu būdu negali būti kvestionuojama arba atvirai neigiama jų, kaip valstybės narės piliečių, teisė į ES pilietybę (jie – ne asmenys be pilietybės). Apgailestauja, kad taikomos neaiškios išsiuntimo procedūros, kuriomis automatiškai atsisakoma priimti romus atmetant bet kokį bandymą juos integruoti. Ragina ES išnagrinėti šį klausimą;

6.

smerkia stereotipų laikymąsi ir dėl manomų kultūrinių skirtumų ribotas galimybes gauti viešąsias paslaugas; dar kartą pabrėžia, kad pritaria Komisijos pastangoms sudarant išankstines sąlygas sėkmingai įgyvendinti integracijos strategijas spręsti romų bendruomenių problemas – skurdo, kliūčių patekti į darbo rinką, aprūpinimo būstu ir galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas; kadangi šios problemos vis dar tinkamai nesprendžiamos, ragina stiprinti pastangas, inter alia, priskiriant daugiau funkcijų vietos ir regionų valdžios institucijoms;

7.

pabrėžia, jog integracija yra dvikryptis procesas. Šiuo požiūriu romus atstovaujančios organizacijos turėtų informuoti romų bendruomenes tiek apie gero integravimosi priimančioje šalyje privalumus, tiek apie įsipareigojimus, kurie atsiranda dėl gyvenimo toje šalyje;

8.

pritaria Komisijai, kuri išskiria keletą prioritetinių išankstinių struktūrinių sąlygų, svarbių sėkmingam integracijos strategijų įgyvendinimui, visų pirma, glaudesnį bendradarbiavimą su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir pakankamų finansinių išteklių skyrimą;

9.

ragina Europos Komisiją romų bendruomenę turinčioms valstybėms narėms nubrėžti aiškius ir kiekybiškai įvertinamus tikslus ir rodiklius, kad būtų galima stebėti pažangą visose keturiose pagrindinėse srityse, įskaitant bendradarbiavimą su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

10.

primena, kad valstybėms narėms svarbu priimti visapusišką, daugiasektorinę ir koordinuojamą integracijos strategiją. Reikia pripažinti, kad svarbiausios ES bendroje strategijoje nurodytos politikos sritys yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. ES ir valstybės narės negali kiekvienos problemos išspręsti taikydamos remiantis principu „iš viršaus į apačią“ parengtas strategijas, kuriose romų bendruomenes norima paveikti iš viršaus. Jos verčiau turėtų pasikliauti bendradarbiavimu su visais suinteresuotaisiais subjektais visais lygmenimis;

11.

ragina Europos Komisiją sukurti patikimesnius stebėsenos mechanizmus, kurie užtikrintų veiksmingesnį pažangos siekiant romų bendruomenę turinčioms valstybėms narėms nustatytų tikslų vertinimą, ir rekomenduotų, kokių praktinių priemonių turėtų imtis tokia valstybė narė;

12.

apgailestauja, kad Komisijos dokumente beveik neužsimenama apie romų integraciją naujausiose ES valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse arba potencialiose kandidatėse, nors būtent kai kuriose jų gyvena daug romų ir jiems labai reikalinga parama, o tokią jų padėtį lemia arba dar labiau blogina atskirtis ir diskriminacija;

13.

ragina ES šalis kandidates ir potencialias kandidates tęsti antidiskriminacinių teisės aktų priėmimo darbą ir kartu su savo vietos ir regionų valdžios institucijomis rengti ir (arba) koreguoti savo nacionalines romų integracijos strategijas bei įtraukti į jas kiekybiškai įvertinamus tikslus, ir numatyti prievolę reguliariai viešinti pasiekimus;

14.

pritaria idėjai sukurti nacionalinių romų informacijos centrų tinklą, skirtą vykdyti daugiašalius geriausios patirties mainus, mokytis vieniems iš kitų ir bendradarbiauti; ragina į tinklo veiklą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovus. Jame turėtų dalyvauti ir ES šalių kandidačių bei potencialių kandidačių atstovai;

15.

pripažįsta Vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso (Europos Tarybos) darbo svarbą, visų pirma jo rezoliuciją dėl romų padėties Europoje ir vietos bei regionų valdžios institucijoms tenkančių iššūkių šiuo klausimu (3); ragina ES institucijas glaudžiau bendradarbiauti su Europos Taryba romų padėties gerinimo klausimu, taip pat kartu su ja remti neseniai susikūrusią Europos miestų ir regionų sąjungą romų įtraukčiai užtikrinti ir labai sėkmingą „Dosta!“ kampaniją;

16.

ragina valstybes nares užtikrinti romų apsaugą pagal tarptautinę teisę ir visų pirma pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją (4);

17.

ragina į romų politiką, strategijas ir finansavimą tiesiogiai įtraukti ne tik seniai susiformavusias romų bendruomenes, bet ir iš kitų valstybių narių bei trečiųjų šalių atvykusius romus migrantus;

18.

siūlo, kad Europos Komisija ragintų valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas kurti mentorių paslaugų teikimo programas siekiant užmegzti romų ir valstybės valdžios institucijų tarpusavio ryšį ir plėsti romų darbo galimybes;

19.

pabrėžia, kad pilietinės visuomenės vaidmuo neturėtų būti vien patariamasis – ji turėtų aktyviai dalyvauti nacionalinių strategijų įgyvendinime ir vykdyti jų įgyvendinimo stebėseną;

20.

pakartoja, kad labai svarbu į romų integracijai aktualios politikos ir strategijų rengimą visais valdymo lygmenimis įtraukti romų bendruomenių atstovus;

21.

pripažįsta, kad romų moterys patiria įvairių formų diskriminaciją, todėl kviečia vietos ir regionų valdžios institucijas kartu su nacionalinės valdžios tarnybomis ir pilietine visuomene spręsti šį klausimą, pavyzdžiui, rengti strategijas, kuriose jos aktyviai dalyvautų ir kuriomis joms būtų suteikta pareigų, susijusių su prevencijos ir integracijos programų įgyvendinimu;

22.

labai teigiamai vertina Komisijos rekomendaciją, kad romų integracijos klausimai būtų tiesiogiai įtraukti į 2014–2020 m. programavimo laikotarpio partnerystės susitarimus;

23.

prašo laikytis „dinamiškesnio“ požiūrio skiriant lėšas, kad būtų galima geriau tenkinti įvairių Europos dalių poreikius, užtikrinant veiksmingą paramą toms teritorijoms, kuriose romų bendruomenės didesnės negu vidurkis ir (arba) jų atvyksta daugiau; be to, ragina vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios jau įgyvendina arba ketina įgyvendinti konkrečius romams skirtus vystymosi ir rėmimo planus, suteikti akivaizdžią, ilgalaikę ir dinamišką paramą;

24.

pakartoja, kad pakankamai lėšų reikia skirti vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios, įgyvendindamos vaiko teisių apsaugos politiką, užtikrindamos ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimą ir stiprindamos teisę į mokslą, atlieka strateginį vaidmenį užtikrinant romų vaikų įtraukimą į ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo sistemas;

25.

mano, kad romams atstovaujančios arba jų interesus ginančios pilietinės visuomenės organizacijos turi turėti geresnes galimybes pasinaudoti viešuoju finansavimu (įskaitant ES lėšas), kad dalyvautų integracijos politikos rengime ir įgyvendinimo procese;

26.

mano, kad reikia veiksmingiau koordinuoti romų integracijos skatinimui skiriamą finansavimą iš įvairių šaltinių. Toks teminis požiūris labai padėtų vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurių atsakomybės teritorijoje gyvena didelės romų bendruomenės, veiksmingai atremti naujus iššūkius ir sudarytų galimybes anksti užkirsti kelią jų atskirčiai ir stiprinti ryšius su vietos bendruomene;

27.

pabrėžia, kad visiems vienoda politika gali būti neproduktyvi. Geresnių rezultatų duotų tokia romų politika, kuri remtųsi individo poreikiais ir skatintų individualias iniciatyvas, pirmiausia užimtumo ir savarankiško darbo srityje, bei už jas atlygintų. Čia paminėtinas sistemingas asmenų ir šeimų profiliavimas ir profesinis rengimas, parama naujoms įmonėms ir švietimui, ypatingas dėmesys gabiems romų moksleiviams;

28.

pripažįsta, kad romų bendruomenė palyginti jauna – 35,7 proc. jų jaunesni negu 15 metų (ES vidurkis – 15,7 proc.); vidutinis romų amžius yra 24 metai, palyginti su vidutiniu visos ES gyventojų amžiumi, kuris yra 40 metų. Didžioji dauguma darbingo amžiaus romų neturi išsilavinimo, kad rastų ilgalaikį darbą, o tai parodo, kaip svarbu investuoti į romų vaikų švietimą, kad jie sėkmingai įsilietų į darbo rinką ir integruotųsi į visuomenę;

29.

įsitikinęs, kad norint, jog bet kuri integracijos programa būtų sėkminga, mažumų švietimui joje turi būti skiriama ne mažiau dėmesio nei tiksliniam daugumos švietimui;

30.

pakartoja, kad reikia visapusiškesnio požiūrio į integraciją, ir siūlo užtikrinti elementarų tėvų raštingumą ir matematinius gebėjimus, nes tai vienas iš būdų, kad ir romų vaikai besimokydami taip pat įgytų šiuos įgūdžius;

31.

ragina liautis taikyti praktiką, kai romų vaikai atskiriami ir siunčiami į vaikams su mokymosi sutrikimais skirtas mokyklas, taip pat neatskirti jų nuo kitų mokinių įprastinėse mokyklose;

32.

mano, kad pozityviosios diskriminacijos praktiką reikėtų taikyti tik labai atsargiai ir ribotai, kad būtų išvengta lygių teisių ir galimybių principų pažeidimo;

33.

mano, kad reikėtų imtis priemonių ir skatinti mokytojams ir moksleiviams skirtus mokymus, kuriuose būtų skatinama tolerancija romams;

34.

pabrėžia, kad reikėtų vengti segregacijos mokyklose, o kompleksinis švietimas mokyklose turėtų tapti norma siekiant užkirsti kelią atskirčiai ir segregacijai nuo daugumos. Romai patys turėtų aktyviai prisidėti prie priešiškumo kliūčių pašalinimo – romų vaikų tėvai turėtų dalyvauti vaikų lavinimo procese ir ankstyvajame ugdyme;

35.

mano, kad norint užkirsti kelią romų vaikų marginalizacijai ir atskirčiai, veiksmų reikia imtis labai anksti – užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą ir priežiūrą;

36.

mano, kad įdarbinus daugiau romų mokytojų ir mokytojų asistentų būtų galima realiai sumažinti etninę įtampą mokyklose;

37.

taip pat pritaria nuomonei, kad romų vaikams gresia didesnė didelio ir ekstremalaus skurdo tikimybė negu bet kuriai kitai Europoje gyvenančiai mažumai;

38.

ragina valstybes nares priimti veiksmingas strategijas kovai su vaikų darbu, nepilnamečių įtraukimu į elgetavimą, planuojamų santuokų ir santuokų su nepilnamečiais praktika, ir veiksmingiau kovoti su prekyba žmonėmis;

39.

primena savo ankstesnes nuomones dėl romų (5), kuriose pabrėžė, kad vietos ir regionų valdžios institucijas bei romų bendruomenes būtina visapusiškai įtraukti į nacionalinės integracijos ir socialinės atskirties mažinimo politikos rengimą;

40.

pakartoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos – tai tas valdymo lygmuo, kuriam tenka daugiausia atsakomybės romų integracijos klausimu;

41.

pabrėžia, kad veiksmingas romų integracijos strategijas galima parengti tik esant tvirtai visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir vietos bei regionų valdžios institucijas, darbinei partnerystei; įsitikinęs, kad šiuo metu taikomas principas „iš viršaus į apačią“ neduoda norimų rezultatų;

42.

mano, kad dėl romų migracijos keičiasi romų bendruomenių savybės ir jų vietos lygmeniu patiriama socialinė atskirtis, todėl integracijai pasiekti reikia skirtingų intervencijos modelių ir vargu, ar centralizuota, visiems vienoda strategija būtų sėkminga; todėl mano, kad šį klausimą veiksmingiau spręsti padėtų decentralizuotesnė strategija;

43.

pabrėžia, kad romų integracijos strategijos turėtų derėti su ES kovos su skurdu ir socialine bei ekonomine atskirtimi strategijomis ir ragina vietos ir regionų lygmeniu rengti ir įgyvendinti konkrečias programas ir iniciatyvas, paremtas konkrečiais ir įvertinamais tikslais;

44.

susirūpinęs, kad tik 20-yje valstybių narių vyko struktūruotas dialogas su vietos ir regionų valdžios institucijomis dėl nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimo, kad tik 12-oje valstybių narių buvo skatinami vietos valdžios institucijų patirties mainai ir bendradarbiavimas, ir kad tik 15 valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijoms skyrė išteklių romų integracijai; todėl ragina valstybių narių vyriausybes aktyviau į nacionalinių romų integracijos strategijų rengimą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

45.

pabrėžia, kad reikia stiprinti kovą su romų patiriama diskriminacija ir rasizmu, labiau informuojant nacionalinę pilietinę visuomenę apie romų įtraukties socialinę ir ekonominę naudą ir labiau informuojant pačius romus apie jų teises ir pareigas;

46.

teigia, kad bet kokioje programoje ar iniciatyvoje, susijusiose su viešosiomis subsidijomis, būtina numatyti sankcijas, pavyzdžiui, finansinių išmokų panaikinimą. Sankcijos turėtų būti taikomos tik tuo atveju, kai pažeidžiami nustatyti elgesio modeliai arba kai pažeidžiami įstatymai. Be jokios abejonės, būtina skatinti pastangas sumažinti ilgalaikę priklausomybę nuo valstybės, gerinant užimtumo galimybes romams ir tuo pat metu užtikrinant, kad pajamos iš apmokamo darbo viršytų bedarbio pašalpas;

47.

ragina Europos Komisiją pateikti konkretesnių duomenų apie vietos ir regionų valdžios institucijų įtraukimą į nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimą;

48.

ragina kiekvienoje valstybėje narėje įsteigti ryšių palaikymo su vietos ir regionų valdžios institucijomis tarnybą, kuri stiprintų dialogą ir užtikrintų įtraukimą;

49.

ragina vyriausybines žinybas remti ir sudaryti sąlygas suaugusiųjų mokymo ir profesinio rengimo programoms, kad romai galėtų įgyti konkrečių ir paklausių įgūdžių. Privatų sektorių reikėtų įtraukti į tokių mokymo programų rengimą ir įgyvendinimą. Pavyzdžiui, sezoninės darbo sutartys galėtų tapti efektyviu ir teisėtu būdu pasiūlyti romų mažumos atstovams darbo vietas laisvoje rinkoje.

50.

pakartoja, kad svarbu vietos valdžios institucijoms skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad jos galėtų veiksmingai prisidėti prie romų integracijos strategijų įgyvendinimo visais įgyvendinimo etapais;

51.

savo ankstesnėje nuomonėje (6) RK įvertino atitiktį ES sutarties 5 straipsnyje išdėstytiems subsidiarumo ir proporcingumo principams ir mano, kad: