27.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 280/50

—

atkreipia dėmesį į 2013 m. kovo 26 d. Europos Komisijos paskelbtą Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti, kuris yra dalis iš dešimties punktų susidedančio plano, pateikto atliekant Europos skaitmeninės strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą;

—

džiaugiasi dėl tokių pasiūlyme dėl reglamento numatytų prioritetų kaip sparčiojo elektroninio ryšio tinklai, civilinės inžinerijos darbai, bendras esamos fizinės infrastruktūros naudojimas ir sąlygų veiksmingiau diegti naują fizinę infrastruktūrą sudarymas, ir administracinės naštos bei biurokratijos mažinimas, kurie visi yra susiję su sritimis, kuriose miestai ir regionai yra ne tik suinteresuotieji objektai, bet ir paslaugų teikėjai bei naudotojai;

—

jau anksčiau yra pabrėžęs, kad jei pagrindine sąnaudų mažinimo, administracinių procedūrų ir paslaugų racionalizavimo ir supaprastinimo veiksmų kryptimi taptų racionalizavimo, modernizavimo ir administracinės naštos mažinimo priemonių priėmimas, pagyvėtų ekonominė veikla ir sumažėtų biurokratinių procedūrų ir formalumų, be to, būtų lengviau palaikyti piliečių ir valdžios ryšius ir tai padėtų sumažinti įmonių veiklos administravimo sąnaudas (ypač susijusias su sparčiojo interneto infrastruktūros plėtojimu), sustiprinti jų konkurencingumą ir suteikti postūmį jų vystymuisi;

—

nurodo, kad privačių operatorių nepelningomis laikomose teritorijose, pavyzdžiui, kaimo vietovėse, vietos ir regionų valdžios institucijos turi dalyvauti finansuojant skaitmeninę infrastruktūrą. Siekiant visiems piliečiams visuose regionuose užtikrinti vienodas galimybes naudotis naujomis technologijomis, Regionų komitetas prašo Komisijos remti valdžios institucijų dedamas finansavimo pastangas ir, pirma, leisti naudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas skaitmeninei infrastruktūrai visuose Europos regionuose finansuoti ir, antra, pripažinti kaimo ir mažo gyventojų tankio vietovėse vykdomų skaitmeninių plėtros projektų visuotinės svarbos paslaugų ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugų pobūdį;

Pranešėjas

Gábor BIHARY (HU / ESP), Budapešto miesto tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti

COM(2013) 147 final

1.

atkreipia dėmesį į 2013 m. kovo 26 d. Europos Komisijos paskelbtą Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti, kuris yra dalis iš dešimties punktų susidedančio plano, pateikto atliekant Europos skaitmeninės strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą;

2.

su pasitenkinimu konstatuoja, kad pasiūlymas dėl reglamento grindžiamas valstybių narių gerąja praktika ir toliau joms paliekant plačią veiksmų laisvę organizacinių aspektų srityje ir skatinant naują sparčiosios prieigos kultūrą;

3.

džiaugiasi dėl tokių pasiūlyme dėl reglamento numatytų prioritetų kaip sparčiojo elektroninio ryšio tinklai, civilinės inžinerijos darbai, bendras esamos fizinės infrastruktūros naudojimas ir sąlygų veiksmingiau diegti naują fizinę infrastruktūrą sudarymas, ir administracinės naštos bei biurokratijos mažinimas, kurie visi yra susiję su sritimis, kuriose miestai ir regionai yra ne tik suinteresuotieji objektai, bet ir paslaugų teikėjai bei naudotojai;

4.

primena, kad sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūra yra bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas ir būtina pasaulinio konkurencingumo, pavyzdžiui, elektroninės prekybos srityje, sąlyga. Kaip primenama komunikate „II bendrosios rinkos aktas“ (1), 10 proc. padidinus plačiajuosčio ryšio skvarbą, BVP per metus gali padidėti 1–1,5 proc., o darbo našumas – 1,5 proc. (2) Kalbant apie dėl plačiajuosčio ryšio atsiradusias inovacijas, jos iki 2020 m. gali sudaryti sąlygas sukurti 2 mln. darbo vietų (3);

5.

pabrėžia faktą, kad Sąjunga negali sau leisti palikti piliečių ir įmonių už tokios infrastruktūros geografinės aprėptiems ribų ir yra įsipareigojusi siekti Europos skaitmeninės darbotvarkės plataus užmojo tikslų spartaus ryšio srityje, t. y. iki 2013 m. visiems europiečiams įdiegti bazinį plačiajuostį ryšį, o iki 2020 m. i) užtikrinti, kad visi europiečiai turėtų galimybę naudotis spartesniu kaip 30 Mb/s ryšiu ir ii) bent 50 proc. Europos namų ūkių naudotųsi spartesniu kaip 100 Mb/s interneto ryšiu. Tačiau šie tikslai bus pasiekti tik tuomet, jeigu visoje ES sumažės tokios infrastruktūros diegimo sąnaudos;

6.

pabrėžia, kad, nepaprastai svarbu valdant nagrinėjamame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nurodytus procesus ir su jais susijusias viešosios politikos priemones koordinuoti Europos Sąjungos, valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų veiksmus ir užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi subsidiarumo principo, kaip nurodyta Regionų komiteto baltojoje knygoje dėl daugiapakopio valdymo (4);

7.

remdamasis ankstesnėse nuomonėse išdėstyta pozicija atkreipia dėmesį, kad būtina išnaudoti visą Europos potencialą vystyti skaitmenines paslaugas viešajame ir privačiame sektoriuose ir IRT naudoti kaip priemonę vietos ir regionų valdžios institucijų teikiamoms paslaugoms sveikatos, švietimo, viešosios tvarkos, saugumo ar socialinių paslaugų sektoriuose pagerinti. ES remiama viešojo ir privataus sektorių partnerystė tarp vietos ir regionų valdžios institucijų ir IRT vystančių MVĮ teikiant viešąsias IRT paslaugas gali būti puikiu pagrindu vietos lygmeniu ugdyti gebėjimus ir kaupti žinias visoje ES (5);

8.

jau anksčiau yra pabrėžęs, kad jei pagrindine sąnaudų mažinimo, administracinių procedūrų ir paslaugų racionalizavimo ir supaprastinimo veiksmų kryptimi taptų racionalizavimo, modernizavimo ir administracinės naštos mažinimo priemonių priėmimas, pagyvėtų ekonominė veikla ir sumažėtų biurokratinių procedūrų ir formalumų, be to, būtų lengviau palaikyti piliečių ir valdžios ryšius ir tai padėtų sumažinti įmonių veiklos administravimo sąnaudas (ypač susijusias su sparčiojo interneto infrastruktūros plėtojimu), sustiprinti jų konkurencingumą ir suteikti postūmį jų vystymuisi (6);

9.

atkreipia dėmesį, kad Europos Komisija ir valstybės narės turi imtis priemonių, būtinų užtikrinti visapusišką ir veiksmingą vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą valdant su IRT susijusias iniciatyvas (7);

10.

atkreipia dėmesį į pasiūlymo dėl reglamento tikslą padėti kokybės požiūriu patobulinti Europos vartotojams skirtas informacines paslaugas ir gaminius ir sumažinti beprasmes išlaidas ir administracinę naštą kartu remiant skaitmeninę bendrąją rinką ir strategijos „Europa 2020“ tikslus;

11.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra vienos iš pagrindinių subjektų, kuriems yra skirtos skaitmeninės strategijos rekomendacijos, ypač kalbant apie plačiajuosčio ryšio plėtrą, ir gali turėti lemiamą reikšmę ją įgyvendinant. Naujojoje strategijoje vietos ir regionų lygmenimis nustatyti prioritetai gali pagerinti piliečių gyvenimo kokybę, tapti paspirtimi jų socialinei ir ekonominei veiklai, suteikti postūmį regionų vystymuisi ir paskatinti veiksmingesnes ir konkretiems poreikiams pritaikytas viešąsias paslaugas ir vietos įmones. Regionai ir miestai turi daug priemonių šiam potencialui visapusiškai išnaudoti;

12.

palankiai vertina tai, kad pasiūlymas dėl reglamento gali tapti reikšmingu indėliu siekiant sumažinti skaitmeninę atskirtį ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus kartu patenkinant pagrindinius socialinius, kultūrinius ir ekonominius Europos piliečių poreikius (8);

13.

pripažįsta, kad informacinė visuomenė labai paspartino ekonominę ir socialinę pažangą, ir mano, kad geresnis plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimas turėtų šią tendenciją sustiprinti. Vis tik Komitetas atkreipia dėmesį, kad galima lengvai platinti jaunimui ir pagrindinėms demokratinėms vertybėms pavojų keliantį turinį, ir pabrėžia, kad atsvara šiai grėsmei gali būti tinkamas vertybėmis grindžiamas švietimas ir visuotinis žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas (9);

14.

primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka lemiamas vaidmuo padedant prieinamomis kainomis užtikrinti plačiajuostę prieigą, pavyzdžiui, vietovėse, kur to neįmanoma pasiekti rinkos mechanizmais, įgyvendinant bandomuosius projektus, skirtus elektroninės prieigos atotrūkiui sumažinti, ir kuriant naujus būdus, kaip viešąsias e. paslaugas pritaikyti piliečių poreikiams (10);

15.

Europos Komisijos dėmesį atkreipia į tai, kad kalbant apie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros finansavimą iš vietos ir regionų valdžios biudžeto gali prireikti negrąžinamų valstybinių dotacijų, ir prašo jos parengti atitinkamas taisykles;

16.

dar kartą primena nuomonėje dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės jau pateiktą pasiūlymą, kad finansavimu ir kitomis paramos priemonėmis turi būti skatinama atvira prieiga prie plačiajuosčio ryšio tinklų, kuriems būdinga horizontalių sluoksnių tinklo struktūra, ir verslo modelis, leidžiantis fizinę prieigą prie tinklo atskirti nuo paslaugų teikimo, ir kad esamus šviesolaidžių tinklus reikėtų atverti konkurencijai (11). Praktikoje tai reiškia, kad nenaudojamų šviesolaidžio skaidulų (angl. dark fibre), kurios priklauso pasyviajai infrastruktūrai, atžvilgiu turi būti aktyviai skatinami atviros prieigos verslo modeliai.

17.

laikosi nuomonės, kad, jei su didelio gyventojų tankumo regionais siejami akivaizdūs komerciniai interesai, tai norint užtikrinti geografinę pusiausvyrą ypatingą dėmesį reikia skirti privačių investicijų skatinimui kaimo ir mažo gyventojų tankumo vietovėse, taip pat atokiausiuose regionuose. Šioje srityje vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį ne tik koordinuodamos valdžios, teisėsaugos, vietos švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų plačiajuosčio ryšio prieigos poreikius, bet ir sukurdamos vietos lygmens grupes (mokyklų, bendruomenių, MVĮ ir kt.) ir vartotojams skirtas plačiajuosčio ryšio infrastruktūros demonstracines zonas ir organizuodamos mokymus;

18.

nurodo, kad privačių operatorių nepelningomis laikomose teritorijose, pavyzdžiui, kaimo vietovėse, vietos ir regionų valdžios institucijos turi dalyvauti finansuojant skaitmeninę infrastruktūrą. Siekiant visiems piliečiams visuose regionuose užtikrinti vienodas galimybes naudotis naujomis technologijomis, Regionų komitetas prašo Komisijos remti valdžios institucijų dedamas finansavimo pastangas ir, pirma, leisti naudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas skaitmeninei infrastruktūrai visuose Europos regionuose finansuoti ir, antra, pripažinti kaimo ir mažo gyventojų tankio vietovėse vykdomų skaitmeninių plėtros projektų visuotinės svarbos paslaugų ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugų pobūdį;

19.

pabrėžia, kad IRT, kurios yra visiems atviros informacinės visuomenės pagrindas, turėtų tenkinti visų visuomenės narių, įskaitant tuos, kuriems gresia socialinė atskirtis, poreikius;

20.

dar kartą patvirtina, kad aukštos kokybės plačiajuosčio ryšio paslaugas teikiant už prieinamą kainą gali padaugėti vietos ir regionų valdžios institucijų teikiamų paslaugų ir pagerėti jų kokybė, o labai mažoms ir mažoms bei vidutinėms įmonėms palengvėti produktų rinkodara. Manoma, kad atokiems, ypač atokiausiems, regionams ir bendruomenėms plačiau teikiamos ir spartesnės plačiajuosčio ryšio paslaugos labai praverstų (12);

21.

pabrėžia naujų technologijų naudojimo galimybių ir skaitmeninių paslaugų svarbą regionų patrauklumui ir darniam vystymuisi ir mano, kad skaitmeninės prieigos visiems užtikrinimas yra būtina sąlyga siekiant sėkmingai įgyvendinti Europos Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus;

22.

remdamasis ankstesnėse nuomonėse (13) išdėstyta pozicija rekomenduoja išnaudoti visą spartesnio tinklo diegimo Europoje taikant nagrinėjamą reglamentą potencialą siekiant vystyti skaitmenines paslaugas viešajame ir privačiame sektoriuose ir atitinkamai IRT naudoti kaip priemonę vietos ir regionų valdžios institucijų teikiamoms paslaugoms sveikatos priežiūros, švietimo, viešųjų pirkimų, saugumo ar socialinių paslaugų sektoriuose pagerinti;

23.

be to, atsižvelgdamas į savo ankstesnėje nuomonėje (14) išsakytą poziciją, rekomenduoja visapusiškai išnaudoti galimybes, kurias Europai suteiks remiantis šiuo reglamentu sparčiai diegiamas tinklas, kad būtų galima plėtoti tarptautines e. valdžios paslaugas, ir prižiūrėti, kad atitinkamuose IT projektuose būtų atsižvelgiama į sąveikumo ir e. identifikacijos (projektas STORK), e. parašo, dokumentų elektroninio pristatymo aspektus, kitus e. valdžios elementus ir kad jie būtų nagrinėjami Europos lygmeniu;

24.

nurodo, kad debesijos kompiuterijos (15) potencialo nebus galima visapusiškai išnaudoti, jeigu kuo skubiau nebus diegiama tam reikalinga infrastruktūra;

25.

pabrėžia, kad skaitmeninė bendroji rinka yra Europos skaitmeninės darbotvarkės kertinis akmuo, reikalingas visoje Europoje kuriant augančią, sėkmingai veikiančią ir dinamišką rinką, kurioje kuriamas ir platinamas legalus skaitmeninis turinys ir interneto paslaugos, o vartotojams suteikiama galimybė lengvai, saugiai ir lanksčiai pasinaudoti skaitmeniniu turiniu bei paslaugų rinkomis (16); palankiai vertina tai, kad siūlomas reglamentas atneš dvigubos naudos: paspartins šį procesą ir padės sumažinti sąnaudas;

26.

mano, kad svarbu yra tai, kad ne tik būtų diegiamas sparčiojo ryšio tinklas, bet ir vietos ir regionų valdžios institucijos užsitikrintų skaitmeninimui reikalingus vidinius pajėgumus ir ilgalaikius finansinius išteklius (17);

27.

pripažįsta, kad siūlomas reglamentas turės įtakos priemonėms, kuriomis naudojant IRT (18) ir pritaikant gamtos išteklių naudojimo sistemas numatoma padidinti energijos vartojimo efektyvumą;

28.

pritaria tikslui maksimaliai padidinti tinklų sinergiją ir todėl reglamentas yra skirtas ne tik elektroninio ryšio tinklo paslaugų teikėjams, bet ir visiems fizinių infrastruktūrų (tokių kaip elektros energijos, dujų, vandentiekio ir nuotekų, šildymo tinklai ir transporto paslaugos), tinkančių elektroninio ryšio tinklų elementams įrengti, savininkams; vis dėlto dėl saugumo ir galimų didelių sąnaudų nerimauja dėl šio reglamento taikymo ypatingos svarbos infrastruktūrai, pavyzdžiui, didmiesčių metro tuneliams;

29.

apgailestauja, kad telekomunikacijų paslaugos ir infrastruktūros prie nacionalinių sienų vis dar yra labai fragmentiškos, tuo tarpu plačiajuosčio ir sparčiojo elektroninio ryšio infrastruktūros yra bendrosios skaitmeninės rinkos ašis, be kurios neįmanoma konkuruoti pasaulinėje rinkoje;

30.

kadangi civilinės inžinerijos darbai sudaro didžiąją visų tinklų diegimo sąnaudų dalį, esminiu pažangiu naujojo reglamento aspektu laiko tai, kad visi tinklo operatoriai turės teisę suteikti prieigą prie fizinių infrastruktūrų (pavyzdžiui, kanalų, vamzdžių, šulinių, spintų, stulpų, stiebų, antenų, bokštų ir kitų atraminių konstrukcijų) arba jomis naudotis (už protingą kainą ir priimtinomis sąlygomis) sparčiojo elektroninio ryšio tinklų elementams diegti ir kad siekiant užtikrinti skaidrumą visa tam reikiama informacija turės būti pateikta per bendrą informacinį punktą;

31.

vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant kainas ir tarifus negalima pamiršti socialinių ir sanglaudos tikslų;

32.

palankiai vertina tai, kad reglamente paliestas civilinės inžinerijos darbų koordinavimo klausimas, ypač turint omenyje tai, kad šios investicijos iš dalies arba visiškai finansuojamos viešosiomis lėšomis; tačiau pažymi, kad reglamente visiškai nekalbama apie su šiomis investicijomis susijusius viešuosius pirkimus;

33.

apgailestauja, kad reglamente neminimas vietos valdžios institucijų vaidmuo, nors civilinės inžinerijos darbai turės būti koordinuojami jų teritorijoje; todėl rekomenduoja Komisijai reglamente paminėti vietos valdžios institucijas;

34.

sutinka, kad bendras informacinis punktas turėtų palengvinti leidimų suteikimo procesą ir jo koordinavimą, ir mano, kad maksimalus šešių mėnesių terminas yra pakankamas;

35.

apgailestauja, kad reglamente nekalbama apie vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį leidimų suteikimo procese, nors daugeliu atvejų ši procedūra priklauso būtent vietos valdžios institucijų kompetencijai; nerimauja, kad šioje srityje vietos valdžios institucijoms dažnai tenka patirti dideles išlaidas;

36.

kaip labai pažangų dalyką vertina nuostatą, pagal kurią vienas iš kriterijų leidimui gauti yra įsipareigojimas naujuose pastatuose įrengti sparčiajam ryšiui parengtą fizinę pastato infrastruktūrą iki galutinių tinklo punktų;

37.

palankiai vertina tai, kad įvedamas įpareigojimas naujuose ir kapitališkai renovuojamuose daugiabučiuose pastatuose įrengti koncentracijos punktą, kuris būtų prieinamas elektroninio ryšio tinklų tiekėjams, tačiau mano, kad reikėtų paaiškinti, kad šis įpareigojimas galioja ir investicijoms į socialinius būstus, siekiant užtikrinti, kad plačiajuosčio ryšio paslaugomis galėtų naudotis juose gyvenančių asmenų grupės, kurioms gresia skaitmeninė atskirtis; tačiau šiuo atveju siekiamą tikslą reikėtų visapusiškai remti;

38.

pripažįsta, kad pasiūlyme dėl reglamento suformuluotos priemonės, regis, neprieštarauja subsidiarumo principui. Norint sumažinti plačiajuosčio elektroninio ryšio infrastruktūros diegimo sąnaudas veiksmų būtina imtis ES lygmeniu, jeigu norima pagerinti vidaus rinkos kūrimo ir veikimo sąlygas ir pašalinti bendrosios rinkos veikimo kliūtis, kurios atsiranda dėl taisyklių ir administracinės praktikos nacionaliniu ir subnacionaliniu mastu skirtumų ir kurios trukdo Europos bendrovėms vystytis ir augti, neigiamai veikia Europos konkurencingumą ir sukuria kliūtis investuoti ir vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu;

39.

mano, kad srityse, turinčiose tarpvalstybinių elementų, siūlomos priemonės yra reikalingos, nes valstybės narės ir (arba) vietos ir regionų valdžios institucijos negali pačios vienos tinkamai reglamentuoti su tuo susijusių esminių tarpvalstybinių klausimų, o visaapimantis plačiajuostis ryšys padėtų siekti teritorinės sanglaudos;

40.

pripažįsta, kad pagrindinis šio reglamento tikslas – palengvinti sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimą ir jį skatinti, raginant bendrai naudotis esama fizine infrastruktūra ir sudaryti reikiamas sąlygas veiksmingiau diegti naują fizinę infrastruktūrą, kad tokius tinklus būtų galima diegti mažesnėmis sąnaudomis.

41.

mano, kad siūlomos priemonės turi akivaizdžių privalumų palyginus su pavieniais nacionalinio, regionų ir vietos lygmens veiksmais, ypač todėl, kad pagrindinės priemonės sutelkiamos šiose keturiose probleminėse srityse: spartieji tinklai, civilinės inžinerijos darbai, bendras esamos fizinės infrastruktūros naudojimas ir sąlygų veiksmingiau diegti naują fizinę infrastruktūrą sudarymas ir administracinės naštos mažinimas.

42.

atkreipia dėmesį į tai, kad bendras Europos masto požiūris, kaip spręsti šiuos klausimus, suteikia pridėtinės vertės, nes bus išvengta beprasmio veiklos dubliavimo ir sudarytos sąlygos masto ekonomijai; taip pat pabrėžia, kad toks požiūris iš tiesų yra labai reikalingas, nes internetas yra visur ir nepaiso sienų, be jo negalima apsieiti norint optimizuoti ekonominį ir socialinį IRT potencialą;

43.

pripažįsta, kad pasiūlyme dėl reglamento suformuluotos priemonės, regis, neprieštarauja proporcingumo principui. Jomis siūlomi tik būtiniausi veiksmai, reikalingi pasiūlyme numatytiems tikslams įgyvendinti siekiant sumažinti prieigos prie fizinės infrastruktūros kliūtis;

44.

mano, kad reglamente siūlomomis sąnaudų mažinimo priemonėmis daugiausia dėmesio skiriama koordinavimo ir skaidrumo didinimui, taip pat minimalių priemonių derinimui, suteikiant galimybę suinteresuotosioms šalims pasinaudoti sinergija ir sumažinti diegimo neveiksmingumą;

45.

pabrėžia, kad siūlomomis priemonėmis neprimetamas joks konkretus ekonominis modelis ir valstybėms narėms paliekama galimybė priimti išsamesnes nuostatas. Taigi jos greičiau papildys, o ne paveiks įgyvendinamas nacionalines iniciatyvas. Be to, jas taikydamos valstybės narės galės remtis savo dabartinėmis priemonėmis ir pasirinkti jų specifikai geriausiai tinkančią bet kurios esamos ar naujos priemonės struktūrą, nebūtinai patirdamos papildomų išlaidų;

46.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti teisinį tikrumą reglamente turi būti nustatyta, kokių veiksmų imsis Europos Komisija, kai valstybės narės informuos ją apie leidimus nesilaikyti nustatytų įpareigojimų;

47.

pritaria pasirinktai reglamento formai, nors direktyva valstybėms narėms suteiktų didesnę veiksmų laisvę; mano kad reglamentas, jeigu jis bus pakankamai lanksčiai taikomas, užtikrins galimybę greitai panaudoti sąnaudų mažinimo priemones, išlaikant Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslų, kuriuos reikia pasiekti iki 2020 m., įgyvendinimo tempą;

48.

kai dėl geresnio reglamentavimo, apskritai pastebi, kad pasiūlyme dėl reglamento keletą kartų konkrečiai minimos vietos ir regionų valdžios institucijos. Atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijos sritis bei į joms tenkantį esminį vaidmenį planuojant ir įgyvendinant priemones IRT srityje (ypač susijusias su sparčiojo elektroninio ryšio tinklais) mano, kad ES institucijoms ir valstybėms narėms reikia nuolat konsultuotis su šiomis valdžios institucijomis tiek kuriant, tiek įgyvendinant priemones, kuriomis vykdoma Europos skaitmeninė darbotvarkė;

49.

prašo Europos Komisijos Regionų komitetui pateikti peržiūros ataskaitą, kuri bus atliekama po trejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo, kad Regionų komitetas dėl jos parengtų nuomonę.