(1)

dėl didelio ir sparčiai didėjančio jūrų erdvės poreikio tokiems skirtingiems tikslams, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai, jūrų laivybos ir žvejybos veikla, ekosistemos išsaugojimas, turizmas ir akvakultūros įrenginiai, taip pat dėl daugeriopo poveikio pakrančių ištekliams būtina taikyti integruotą planavimo ir valdymo metodą;

(1)

dėl didelio ir sparčiai didėjančio jūrų erdvės poreikio tokiems skirtingiems tikslams, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai, naftos ir dujų žvalgyba ir naudojimas, jūrų laivybos ir žvejybos veikla, ekosistemos ir biologinės įvairovės išsaugojimas, žaliavų gavyba, turizmas ir akvakultūros įrenginiai, taip pat dėl daugeriopo poveikio pakrančių ištekliams būtina taikyti integruotą planavimo ir valdymo metodą;

(2)

toks vandenynų valdymo metodas buvo suformuluotas Komunikate„Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“, įskaitant integruotos jūrų politikos aplinkosaugos ramstį – 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus. Integruotos jūrų politikos tikslas – remti tvarų jūrų bei vandenynų vystymą ir plėtoti koordinuotą, nuoseklų ir skaidrų sprendimų dėl Sąjungos sektorių politikos, darančios poveikį vandenynams, jūroms, saloms, pakrančių bei atokiausiems regionams ir jūrų sektoriams, priėmimo procesą, be kita ko, įgyvendinant jūrų baseinų strategijas ar makroregionines strategijas;

(2)

toks vandenynų ir jūrų valdymo metodas buvo suformuluotas komunikate„Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“, įskaitant integruotos jūrų politikos aplinkosaugos ramstį – 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus. Integruotos jūrų politikos tikslas – remti tvarų jūrų bei vandenynų vystymą ir plėtoti koordinuotą, nuoseklų ir skaidrų sprendimų dėl Sąjungos sektorių politikos, darančios poveikį vandenynams, jūroms, saloms, pakrančių bei atokiausiems regionams ir jūrų sektoriams, priėmimo procesą, be kita ko, įgyvendinant jūrų baseinų strategijas ar makroregionines strategijas;

(3)

pagal integruotą jūrų politiką jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas įvardijami kaip kompleksinės politikos priemonės, kuriomis valdžios institucijos ir suinteresuotosios šalys įgyvendina koordinuotą ir integruotą metodą. Taikomas ekosisteminis metodas padės skatinti tvarų jūrų ir pakrančių regionų ekonomikos augimą, taip pat tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą;

(3)

pagal integruotą jūrų politiką jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas įvardijami kaip kompleksinės politikos priemonės, kuriomis valdžios institucijos ir suinteresuotosios šalys įgyvendina koordinuotą, integruotą tarpvalstybinį metodą. Taikomas ekosisteminis metodas padės skatinti tvarų jūrų ir pakrančių regionų ekonomikos augimą, taip pat tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą;

(5)

neseniai priimtame komunikate „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“ Komisija nurodė keletą įgyvendinamų ES iniciatyvų, skirtų Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti. Komunikate taip pat išskirtos kelios sektorių veiklos rūšys, į kurias ateityje turėtų būti nukreiptos mėlynojo augimo iniciatyvos ir kurios turėtų būti tinkamai paremtos jūrų erdvės planais ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijomis;

(5)

neseniai priimtame komunikate „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“ Komisija nurodė keletą įgyvendinamų ES iniciatyvų, skirtų Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti. Komunikate taip pat išskirtos kelios sektorių veiklos rūšys, į kurias ateityje turėtų būti nukreiptos mėlynojo augimo iniciatyvos ir kurios turėtų būti tinkamai paremtos jūrų erdvės planais ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijomis . Aiški valstybių narių parama šioms įvardytoms strateginėms sritims užtikrins teisinį tikrumą, taip pat viešų ir privačių investicijų nuspėjamumą, o tai darys sverto poveikį visų sričių sektorių politikai, susijusiai su jūrų ir pakrančių erdve ;

(7)

Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) preambulėje teigiama, kad jūrų erdvės naudojimo klausimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir turi būti nagrinėjami kaip visuma. Jūrų erdvės planavimas – logiški tolesni naudojimosi pagal UNCLOS suteiktomis teisėmis veiksmai bei struktūrizavimas ir praktinė priemonė, skirta padėti valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus;

(7)

Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) preambulėje teigiama, kad jūrų erdvės naudojimo klausimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir turi būti nagrinėjami kaip visuma. Jūrų erdvės planavimas – logiški tolesni naudojimosi pagal UNCLOS suteiktomis teisėmis veiksmai bei struktūrizavimas ir praktinė priemonė, skirta padėti valstybėms narėms ir kompetentingoms subnacionalinėms institucijoms vykdyti savo įsipareigojimus;

(10)

siekiant užtikrinti nuoseklumą ir teisinį aiškumą, geografinė jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų taikymo sritis turėtų būti apibrėžta pagal galiojančius Sąjungos ir tarptautinės jūrų teisės aktus;

(10)

siekiant užtikrinti nuoseklumą ir teisinį aiškumą, geografinė jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo taikymo sritis turėtų būti apibrėžta pagal galiojančius Sąjungos ir tarptautinės jūrų teisės aktus , pirmiausia pagal UNCLOS ;

(12)

nors Sąjungai tikslinga nustatyti jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas reglamentuojančias taisykles , valstybės narės ir jų kompetentingos institucijos tebėra atsakingos už jų jūrų vandenims ir pakrančių zonoms skirtų tokių planų bei strategijų turinio apibrėžimą ir nustatymą, įskaitant jūrų erdvės paskirstymą įvairiai sektorių veiklai;

(12)

nors Sąjungai tikslinga nustatyti skaidrią ir nuoseklią jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų sistemą , valstybės narės ir jų kompetentingos institucijos tebėra atsakingos už jų jūrų vandenims ir pakrančių zonoms skirtų tokių planų bei strategijų turinio apibrėžimą ir nustatymą, įskaitant jūrų erdvės paskirstymą įvairiai sektorių veiklai;

(13)

kad būtų laikomasi proporcingumo ir subsidiarumo principų, taip pat siekiant sumažinti papildomą administracinę naštą, ši direktyva turėtų būti perkelta į nacionalinę teisę ir įgyvendinta kiek galima remiantis esamomis nacionalinėmis taisyklėmis ir mechanizmais. Integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turėtų būti grindžiamos Tarybos rekomendacijoje 2002/413/EB ir Tarybos sprendime 2010/631/ES išdėstytais principais ir nuostatomis;

(13)

kad būtų laikomasi proporcingumo ir subsidiarumo principų, taip pat siekiant sumažinti papildomą administracinę naštą, ši direktyva turėtų būti perkelta į nacionalinę teisę ir įgyvendinta kiek galima remiantis esamomis nacionalinėmis ir regioninių jūrų konvencijų taisyklėmis ir mechanizmais. Integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turėtų būti grindžiamos 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2002/413/EB dėl integruoto pakrančių zonų valdymo įgyvendinimo Europoje  (18 bis) ir Tarybos sprendime 2010/631/ES išdėstytais principais ir nuostatomis;

(15)

jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas turėtų būti įgyvendinami taikant Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 3 dalyje nurodytą ekosisteminį metodą, siekiant užtikrinti, kad bendras visų veiklos rūšių poveikis būtų suderinamas su siekiu užtikrinti gerą aplinkos būklę ir kad nebūtų pakenkta jūrų ekosistemų pajėgumui reaguoti į žmogaus sukeltus pokyčius, kartu sudarant sąlygas dabartinėms ir būsimoms kartoms tvariai naudoti jūrų išteklius ir naudotis jūrų paslaugomis;

(15)

jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas turėtų būti įgyvendinami taikant Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 3 dalyje nurodytą ekosisteminį metodą, laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiant į atsargumo principą, taip pat į principą, kad turėtų būti imamasi prevencinių veiksmų, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje, siekiant užtikrinti, kad bendras visų jūrinės ir pakrantės veiklos rūšių poveikis būtų suderinamas su siekiu užtikrinti gerą aplinkos būklę ir su gamtos išteklių išsaugojimu ir kad nebūtų pakenkta jūrų ekosistemų pajėgumui reaguoti į žmogaus sukeltus pokyčius, kartu sudarant sąlygas dabartinėms ir būsimoms kartoms tvariai naudoti jūrų išteklius ir naudotis jūrų paslaugomis;

(16)

jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas padės, inter alia, siekti tikslų, nustatytų 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (19), 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (20), Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 884/2004/EB, iš dalies keičiančiame Sprendimą 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (21), 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus, ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. (22), Tausiai išteklius naudojančios Europos veiksmų plane (23) ir ES strategijoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos (24), taip pat prireikus ES regioninės politikos tikslų, įskaitant jūrų baseinų ir makroregionines strategijas;

(16)

jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas padės, inter alia, siekti tikslų, nustatytų 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (19), 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (20), 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos  (20 bis) , 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos  (20 ter) , 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 884/2004/EB, iš dalies keičiančiame Sprendimą 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (21), 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus, ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. (22), Tausiai išteklius naudojančios Europos veiksmų plane (23), ES strategijoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos (24) ir Komisijos komunikate „Europos Sąjungos – Jūrų transporto politikos strateginiai tikslai ir rekomendacijos iki 2018 m.“ (COM(2009)0008) , taip pat prireikus ES regioninės politikos tikslų, įskaitant jūrų baseinų ir makroregionines strategijas;

(17)

jūrinės ir pakrantės veiklos rūšys dažnai yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Kad būtų užtikrintas tvarus jūrų erdvės naudojimas ir pakrančių zonų valdymas atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkos veiksnius, jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turi būti koordinuojami arba integruoti;

(17)

jūrinės ir pakrantės veiklos rūšys dažnai tarpusavyje glaudžiai susijusios ir viena nuo kitos priklausomos . Kad būtų užtikrintas tvarus jūrų erdvės naudojimas ir pakrančių zonų valdymas atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkos veiksnius ir tikslus , jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turi būti koordinuoti , susieti arba integruoti;

(18)

siekiant šios direktyvos tikslų, jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turėtų aprėpti visus etapus, t. y. problemų nustatymo, informacijos rinkimo, planavimo, sprendimų priėmimo, įgyvendinimo ir įgyvendinimo stebėsenos, ir turėtų būti grindžiami geriausiomis turimomis mokslo žiniomis. Reikėtų kuo geriau pasinaudoti mechanizmais, nustatytais galiojančiuose ar būsimuose teisės aktuose, įskaitant Sprendimą 2010/477/ES dėl geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijų ir metodinių standartų ar Komisijos iniciatyvą „Žinios apie jūrą 2020 m.“ (25);

(18)

siekiant šios direktyvos tikslų, jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turėtų aprėpti visus etapus, t. y. problemų nustatymo, informacijos rinkimo, planavimo, sprendimų priėmimo, įgyvendinimo, įgyvendinimo stebėsenos, taip pat peržiūros ar atnaujinimo, ir turėtų būti grindžiami geriausiomis turimomis mokslo žiniomis. Reikėtų kuo geriau pasinaudoti mechanizmais, nustatytais galiojančiuose ar būsimuose teisės aktuose, įskaitant Sprendimą 2010/477/ES dėl geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijų ir metodinių standartų ar Komisijos iniciatyvą „Žinios apie jūrą 2020 m.“ (25);

(19)

pagrindinis jūrų erdvės planavimo tikslas  – nustatyti ir valdyti jūrų erdvės naudojimo būdus ir konfliktus jūrų teritorijose. Kad tas tikslas būtų pasiektas , valstybės narės turi bent užtikrinti, kad vykstant planavimo procesui ar procesams būtų sudarytas išsamus skirtingo jūrų erdvės naudojimo žemėlapis, atsižvelgiant į ilgalaikius pokyčius dėl klimato kaitos;

(19)

pagrindiniai jūrų erdvės planavimo tikslai  – nustatyti ir valdyti jūrų erdvės naudojimo būdus , kuo labiau riboti tarp sektorių kylančius konfliktus jūrų teritorijose ir stiprinti tvarų augimą jūrų sektoriuje . Kad tie tikslai būtų pasiekti , valstybės narės turi bent užtikrinti, kad vykstant planavimo procesui ar procesams būtų sudarytas išsamus skirtingo jūrų erdvės naudojimo žemėlapis, atsižvelgiant į ilgalaikius pokyčius dėl klimato kaitos;

(20)

valstybės narės turėtų konsultuotis ir atitinkamame jūrų regione ar paregionyje arba pakrančių zonoje koordinuoti savo planus bei strategijas su tinkamomis valstybės narės ar trečiosios valstybės institucijomis, atsižvelgdamos į tų valstybių narių ir trečiųjų valstybių teises ir įsipareigojimus pagal Europos ir tarptautinę teisę. Siekiant užtikrinti veiksmingą valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, turi būti nustatytos kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos. Todėl valstybės narės turi paskirti kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingas už bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis. Atsižvelgiant į įvairių jūrų regionų ar paregionių ir pakrančių zonų skirtumus, netikslinga šioje direktyvoje tiksliai apibrėžti tokius bendradarbiavimo mechanizmus;

(20)

valstybės narės turėtų konsultuotis ir atitinkamame jūrų regione ar paregionyje arba pakrančių zonoje kaip galima labiau koordinuoti savo planus bei strategijas su tinkamomis valstybės narės ar trečiosios valstybės institucijomis, atsižvelgdamos į tų valstybių narių ir trečiųjų valstybių teises ir įsipareigojimus pagal Europos ir tarptautinę teisę. Siekiant užtikrinti veiksmingą valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, turi būti nustatytos kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos. Todėl valstybės narės turi paskirti kompetentingas institucijas, atsakingas už bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis. Atsižvelgiant į įvairių jūrų regionų ar paregionių ir pakrančių zonų skirtumus, netikslinga šioje direktyvoje tiksliai apibrėžti tokius bendradarbiavimo mechanizmus;

(21a)

siekiant, kad pakrančių zonos prisitaikytų prie klimato kaitos ir kad būtų kovojama su erozija ar pernelyg dideliu sąnašų kaupimusi, su jūros skverbimosi, pakrančių ekosistemų ekologinės būklės blogėjimo ir jų biologinės įvairovės nykimo rizika, nepaprastai svarbu, kad būtų tvariai ir ekologiškai tvarkomos pakrančių nuosėdos ir kad būtų atkurta pusiausvyra problemiškose zonose, kurioms gresia didesnis pavojus. Kai pakrančių sistemose susiduriama su nuosėdų stygiumi, gali būti naudojami povandeninių nuosėdų klodai ant kontinentinio šelfo;

(22)

jūrų ir pakrančių zonų valdymas yra sudėtingas, jį įgyvendinant dalyvauja skirtingo lygmens institucijos, ekonominės veiklos vykdytojai ir kitos suinteresuotosios šalys. Siekiant veiksmingai užtikrinti tvarų vystymąsi, atitinkamu šioje direktyvoje numatytų jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų rengimo etapu būtina konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, institucijomis ir visuomene, laikantis atitinkamų ES teisės aktų . Tinkamą nuostatų dėl viešų konsultacijų pavyzdį galima rasti Direktyvos 2003/35/EB 2 straipsnio 2 dalyje ;

(22)

jūrų ir pakrančių zonų valdymas yra sudėtingas, jį įgyvendinant dalyvauja skirtingo lygmens institucijos, ekonominės veiklos vykdytojai ir kitos suinteresuotosios šalys. Siekiant veiksmingai užtikrinti tvarų vystymąsi, atitinkamu šioje direktyvoje numatytų jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų rengimo etapu būtina konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, institucijomis ir visuomene, laikantis atitinkamų ES teisės aktų;

(25)

siekiant užtikrinti, kad jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos būtų sudaromi remiantis patikimais duomenimis, ir išvengti papildomos administracinės naštos, labai svarbu, kad geriausius turimus duomenis ir informaciją valstybės narės rinktų naudodamosi esamomis duomenų rinkimo priemonėmis, pavyzdžiui, priemonėmis, kurios plėtojamos įgyvendinant iniciatyvą „Žinios apie jūrą 2020 m.“;

(25)

siekiant užtikrinti, kad jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos būtų sudaromi remiantis patikimais duomenimis, ir išvengti bet kokios papildomos administracinės naštos, labai svarbu, kad geriausius turimus duomenis ir informaciją valstybės narės rinktų ir naudotų skatindamos atitinkamas suinteresuotąsias šalis dalytis savo duomenimis ir informacija bei naudodamosi esamomis duomenų rinkimo priemonėmis, pavyzdžiui, priemonėmis, kurios plėtojamos įgyvendinant iniciatyvą „Žinios apie jūrą 2020 m.“;

(25a)

siekiant paremti visuotinį ir koordinuotą šios direktyvos įgyvendinimą visoje Sąjungoje, būtų patartina tarp esamų finansinių priemonių rasti išteklių, reikalingų parodomosioms programoms ir gerosios praktikos mainams, taip pat tinkamiems pakrančių valdymo procesams ir erdvės tvarkymo strategijoms, planams ir valdymui remti;

(28)

būtina užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos būtų laiku perkeltos į nacionalinę teisę, nes ES priėmė keletą politikos iniciatyvų, kurios turi būti įgyvendintos iki 2020 m., o šia direktyva siekiama šias iniciatyvas paremti. Todėl reikėtų nustatyti kuo trumpesnį šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminą,

(28)

būtina užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos būtų laiku perkeltos į nacionalinę teisę, nes ES priėmė keletą politikos iniciatyvų, kurios turi būti įgyvendintos iki 2020 m., o šia direktyva siekiama šias iniciatyvas paremti ir papildyti . Todėl reikėtų nustatyti kuo trumpesnį šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminą,

1.

Pakrančių zona – geomorfologinė teritorija abiejose pakrantės juostos pusėse, kurios jūrinė riba yra valstybių narių teritorinių jūrų išorinė riba, o sausumos riba – valstybių narių integruoto pakrančių zonų valdymo strategijose apibrėžta riba .

1.

Pakrančių zona – jūros kranto ir geomorfologinė teritorija abiejose pakrantės juostos pusėse, kaip savo atitinkamais įstatymais yra apibrėžusios valstybės narės, kurios jūrinė riba neperžengia jų teritorinių jūrų .

2.

Integruota jūrų politika – Sąjungos politika, kuria skatinamas koordinuotas ir nuoseklus sprendimų priėmimas siekiant maksimaliai užtikrinti tvarų valstybių narių, visų pirma Sąjungos pakrančių, salų ir atokiausių regionų, taip pat jūrų sektorių vystymąsi, ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą vykdant darnią su jūromis susijusią politiką ir atitinkamą tarptautinį bendradarbiavimą.

2.

Integruota jūrų politika – Sąjungos politika, sukurta koordinuotam ir nuosekliam tarpsektoriniam ir tarpvalstybiniam jūrų valdymui skatinti siekiant maksimaliai užtikrinti tvarų valstybių narių, visų pirma Sąjungos pakrančių, salų ir atokiausių regionų, taip pat jūrų sektorių vystymąsi, ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą vykdant darnią su jūromis susijusią politiką ir atitinkamą tarptautinį bendradarbiavimą.

2a.

2b.

3.

Jūrų regionas ar paregionis  – Direktyvos 2008/56/EB 4 straipsnyje nurodyti jūrų regionai ir paregioniai.

3.

Jūrų regionas – Direktyvos 2008/56/EB 4 straipsnyje nurodyti jūrų regionai ir paregioniai.

4.

Jūrų vandenys – vandenys, jūros dugnas ir po juo esantis gruntas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 1 dalyje .

4.

Jūrų vandenys – vandenys, jūros dugnas ir po juo esantis gruntas į jūrą nukreiptoje bazinės linijos , nuo kurios skaičiuojamas teritorinių vandenų plotis, pusėje, besidriekiantys iki atokiausio teritorijos, kurioje valstybė narės turi ir (arba) naudojasi jurisdikcija, taško, kaip nustatyta UNCLOS, išskyrus vandenis, esančius greta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo II priede nurodytų šalių ir teritorijų ir Prancūzijos užjūrio departamentų ir valdų .

7.

Gera aplinkos būklė – Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkos būklė.

7.

Gera aplinkos būklė – Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 dalyje ir Komisijos sprendime 2010/477/ES nurodyta aplinkos būklė.

a)

užtikrinti energijos tiekimą Sąjungoje, skatinant jūros energijos išteklių plėtrą, naujų bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą, energetikos tinklų sujungimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

a)

užtikrinti energijos tiekimą Sąjungoje, skatinant jūros energijos išteklių plėtrą, naujų bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą, energetikos tinklų sujungimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

b)

skatinti jūrų transporto plėtrą ir užtikrinti veiksmingus bei ekonomiškai efektyvius laivybos maršrutus visoje Europoje, įskaitant uostų prieinamumą ir transporto saugą;

b)

skatinti jūrų transporto plėtrą visoje Europoje, įskaitant uostų prieinamumą ir transporto saugą , daugiarūšio transporto jungtis ir tvarumą ;

c)

skatinti tvarią žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus plėtrą ir augimą, įskaitant užimtumą žuvininkystės ir susijusiuose sektoriuose;

c)

skatinti tvarią žuvininkystės sektoriaus plėtrą ir tvarų akvakultūros sektoriaus augimą, įskaitant užimtumą žuvininkystės ir susijusiuose sektoriuose;

d)

užtikrinti aplinkos išsaugojimą, apsaugą ir gerinimą, taip pat apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą, visų pirma siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų funkcijų blogėjimą ir sumažinti jūrų taršos riziką;

d)

užtikrinti aplinkos išsaugojimą, apsaugą ir gerinimą dalyvaujant atstovui ir naudojantis nuosekliu saugomų teritorijų tinklu , taip pat apdairų , atsargų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą, visų pirma siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų funkcijų blogėjimą ir sumažinti jūrų ir pakrančių teritorijų taršos riziką bei užkirsti jai kelią ;

e)

užtikrinti klimato kaitos poveikiui atsparias pakrančių ir jūrų teritorijas .

e)

užtikrinti , kad pakrančių ir jūrų teritorijos būtų atsparesnės klimato kaitos poveikiui siekiant apsaugoti pažeidžiamas pakrančių teritorijas .

a)

skatinti tvarią žaliavų gavybą;

b)

skatinti tvarų turizmą;

c)

užtikrinti kultūros paveldo išsaugojimą ir apsaugą;

d)

užtikrinti, kad visuomenė galėtų naudotis rekreaciniais ir kitais tikslais;

e)

išsaugoti tradicinius ekonominius ir socialinius jūrų ekonomikos bruožus .

b)

jais užtikrinamas veiksmingas valstybių narių tarpusavio ir nacionalinių institucijų bei su atitinkamų sektorių politika susijusių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas ;

b)

jais užtikrinamas veiksmingas su atitinkamų sektorių politika susijusių suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, kaip nustatyta 9 straipsnyje ;

ba)

užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinį valstybių narių bendradarbiavimą, kaip nustatyta 12 straipsnyje;

c)

juose nurodomas jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų tarpvalstybinio masto poveikis jūrų vandenims ir pakrančių zonoms, į kuriuos trečiosios valstybės tame pačiame jūrų regione ar paregionyje ir susijusiose pakrančių zonose turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, ir numatytas šių klausimų sprendimas bendradarbiaujant su šių valstybių kompetentingomis institucijomis pagal 12 ir 13  straipsnius .

c)

juose nurodomas jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų tarpvalstybinio masto poveikis jūrų vandenims ir pakrančių zonoms, į kuriuos trečiosios valstybės tame pačiame jūrų regione ar paregionyje ir susijusiose pakrančių zonose turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, ir numatytas šių klausimų sprendimas bendradarbiaujant su tų valstybių kompetentingomis institucijomis pagal 13  straipsnį .

ca)

pirma, jie turi būti pagrįsti geriausiais turimais duomenimis; antra, jais turi būti užtikrintas būtinas lankstumas siekiant atsižvelgti į būsimus pokyčius.

a)

energijos gavybos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiais;

a)

energijos gavybos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiais , taip pat jos gabenimo į krantą įrenginiais ;

b)

naftos ir dujų gavybos vietomis ir infrastruktūra;

b)

naftos, dujų ir kitų žaliavų žvalgymo ir gavybos vietomis ir infrastruktūra;

c)

jūrų transporto maršrutais;

c)

jūrų transporto maršrutais;

d)

povandeninėmis kabelių ir vamzdynų trasomis;

d)

povandeninėmis kabelių ir vamzdynų trasomis;

e)

žvejybos zonomis;

e)

esamomis ir galimomis žvejybos zonomis;

f)

žuvų auginimo vietomis ;

f)

žuvų auginimo zonomis ;

g)

saugomomis gamtos teritorijomis.

g)

gamtos ir rūšių apsaugos ir išsaugojimo vietomis, tinklo „Natura 2000“ teritorijomis , kitomis pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis ir aplinkinėmis teritorijomis, kaip nustatyta pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus ;

h)

jūrų ir pakrančių turizmu;

i)

kultūros paveldo apsaugos vietomis;

j)

karinių mokymų vietovėmis .

a)

konkrečių gamtos išteklių naudojimą, įskaitant energijos gavybos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginius;

aa)

jau įsigalėjusią praktiką ir strategijas vadovaujantis Rekomendacija 2002/413/EB;

ab)

esamą oficialią ir neoficialią praktiką, tinklus ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmus;

ac)

atitinkamų rūšių veiklą, įrenginius, sąlygas ir infrastruktūrą;

b)

infrastruktūros, energetikos objektų, transporto, uostų, jūrinių darbų ir kitų įrenginių, įskaitant ekologišką infrastruktūrą, plėtrą;

c)

žemės ūkio ir pramonės veiklą;

d)

žvejybos ir akvakultūros veiklą;

e)

pakrančių ekosistemų, ekosistemų funkcijų ir gamtos teritorijų, pakrančių kraštovaizdžio bei salų išsaugojimą, atkūrimą ir valdymą;

e)

pakrančių ekosistemų, saugomų deltų ir šlapynių teritorijų, ekosistemų funkcijų ir gamtos teritorijų, pakrančių kraštovaizdžio bei salų apsaugą, išsaugojimą, atkūrimą ir valdymą;

f)

klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos.

f)

klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos , pirmiausia didinant ekosistemų atsparumą ;

a)

regionines institucinio bendradarbiavimo struktūras, apimančias atitinkamą pakrančių zoną arba jūrų regioną ar paregionį, arba

a)

regionines jūrų konvencijas ar kitas regionines institucinio bendradarbiavimo struktūras, apimančias atitinkamą pakrančių zoną arba jūrų regioną ar paregionį, arba

b)

specialų valstybių narių kompetentingų institucijų tinklą, apimantį atitinkamą jūrų regioną ir (arba) paregionį.

b)

valstybių narių kompetentingų institucijų tinklą, apimantį atitinkamą pakrančių zoną, jūrų regioną ir (arba) paregionį , arba

ba)

bet kokį kitą 1 dalies reikalavimus atitinkantį metodą;

a)

10 straipsnyje nurodytų duomenų valdymo veiklos specifikacijų, jei tokios specifikacijos nenustatytos kituose ES teisės aktuose, pvz., Direktyvoje 2007/2/EB arba 2008/56/EB, dėl

a)

10 straipsnyje nurodytų duomenų valdymo specifikacijų, susijusių su procesu, jei tokios specifikacijos nenustatytos kituose Sąjungos teisės aktuose, pvz., Direktyvoje 2007/2/EB arba 2008/56/EB, dėl

—

keitimosi duomenimis ir sąsajų su esamais duomenų valdymo ir rinkimo procesais;

—

veiksmingo keitimosi duomenimis ir sąsajų su esamomis duomenų valdymo ir rinkimo procesais sistemomis ;

b)

jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų sudarymo ir atitinkamų ataskaitų teikimo veiksmų, susijusių su:

b)

su procesu susijusių veiksmų, kuriais prisidedama prie jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų , susijusių su toliau išvardytais aspektais, sudarymo ir atitinkamų ataskaitų teikimo:

—

tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis;

—

veiksmingiausiomis tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis;

—

viešomis konsultacijomis.