(1)

pagal SESV 26 straipsnio 2 dalį vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Vidaus rinkos susiskaidymas žalingas konkurencingumui, augimui ir darbo vietų kūrimui Sąjungoje. Norint baigti kurti vidaus rinką, ypač svarbu pašalinti tiesiogines ir netiesiogines tinkamo jos veikimo kliūtis. Jau matyti, kad Sąjungos veiksmai, susiję su mažmeninių finansinių paslaugų sektoriaus vidaus rinka, davė daug naudos plečiant tarpvalstybinę mokėjimo paslaugų teikėjų veiklą, gerinant vartotojų pasirinkimo galimybes ir didinant pasiūlymų kokybę bei skaidrumą;

(2)

atsižvelgiant į tai, 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičiančia direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančia Direktyvą 97/5/EB (2) (Mokėjimo paslaugų direktyva) <…>, nustatyti pagrindiniai skaidrumo reikalavimai, taikomi mokesčiams, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai ima už siūlomas paslaugas, susijusias su mokėjimo sąskaitomis. Dėl to tapo daug lengviau vykdyti mokėjimo paslaugų teikėjų veiklą, nes sukurtos vienodos taisyklės dėl mokėjimo paslaugų teikimo ir teiktinos informacijos, mokėjimo paslaugų teikėjams sumažėjo administracinė našta ir sutaupyta lėšų;

(2a)

sklandus vidaus rinkos veikimas ir modernios, socialiai įtraukios ekonomikos plėtra vis labiau priklauso nuo visuotinio mokėjimo paslaugų teikimo. Kadangi dėl to, kad mokėjimo paslaugų teikėjai, vadovaudamiesi rinkos logika, yra linkę daugiausia dėmesio skirti komerciniu požiūriu patraukliems vartotojams, todėl pažeidžiamiems vartotojams dažnai nesiūlomi tokie patys produktai, nauji šios srities teisės aktai turi būti įtraukti į Sąjungos pažangios ekonomikos strategiją;

(3)

tačiau, kaip nurodė Europos Parlamentas savo 2012 m. liepos 4 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl galimybės gauti pagrindines banko paslaugas  (3), turi būti nuveikta daugiau, kad vidaus mažmeninės bankininkystės rinka tobulėtų ir vystytųsi. Šie pokyčiai turėtų būti vykdomi kartu užtikrinant, kad Sąjungos finansų sektorius tarnautų verslui ir vartotojams. Šiuo metu visiškai integruotos rinkos plėtojimo kliūtis vis dar yra nepakankamas mokesčių skaidrumas ir palyginamumas, taip pat mokėjimo sąskaitos perkėlimo sunkumai. Būtina spręsti skirtingos produktų kokybės ir mažos konkurencijos mažmeninėje bankininkystėje problemą bei įdiegti aukštos kokybės standartus;

(4)

dabartinės vidaus rinkos sąlygos gali atgrasyti mokėjimo paslaugų teikėjus nuo noro pasinaudoti laisve įsisteigti arba teikti paslaugas Sąjungoje, nes ateinant į naują rinką sunku pritraukti klientų. Norint patekti į naujas rinkas dažnai reikia didelių investicijų. Tokios investicijos pagrįstos tik tuomet, jei paslaugų teikėjas mato pakankamai galimybių ir atitinkamą paklausą tarp vartotojų. Mažą vartotojų judumą mažmeninių finansinių paslaugų atžvilgiu iš esmės lemia nepakankamas mokesčių ir siūlomų paslaugų skaidrumas ir palyginamumas, taip pat su mokėjimo sąskaitos perkėlimu susiję sunkumai. Šie veiksniai taip pat mažina paklausą. Tai ypač aktualu tarpvalstybinėmis aplinkybėmis;

(5)

be to, dėl esamų nacionalinių reglamentavimo sistemų susiskaidymo gali atsirasti didelių kliūčių baigti kurti vidaus rinką mokėjimo sąskaitų srityje. Galiojančios nacionalinės nuostatos dėl mokėjimo sąskaitų (visų pirma dėl mokesčių palyginamumo ir mokėjimo sąskaitos perkėlimo) skiriasi. Kalbant apie sąskaitos perkėlimą, dėl to, kad nėra vienodų privalomų Sąjungos priemonių, taikoma skirtinga nacionalinė praktika ir priemonės. Šie skirtumai dar ryškesni mokesčių palyginamumo srityje, kurioje Sąjungos priemonių, net savireguliacinio pobūdžio, nėra. Jei šie skirtumai ateityje didėtų, turint omenyje tai, kad bankai yra linkę savo praktiką pritaikyti prie nacionalinių rinkų, tarpvalstybinės veiklos sąnaudos, palyginti su vietos paslaugų teikėjų patiriamomis sąnaudomis, išaugtų, dėl to tarpvalstybinė veikla taptų ne tokia patraukli. Tarpvalstybinę veiklą vidaus rinkoje stabdo kliūtys vartotojams atsidaryti mokėjimo sąskaitą užsienyje. Esami ribojamieji tinkamumo kriterijai gali užkirsti kelią Sąjungos piliečiams laisvai judėti Sąjungoje. Galimybę naudotis mokėjimo sąskaita suteikus visiems vartotojams bus sudarytos sąlygos jiems dalyvauti vidaus rinkoje ir pajusti vidaus rinkos naudą;

(6)

be to, kadangi kai kurie galimi klientai sąskaitų neatsidaro arba dėl to, kad jiems atsisakoma suteikti tokią paslaugą, arba dėl to, kad jiems nesiūloma tinkamų produktų, potenciali mokėjimo sąskaitų paklausa <…> Sąjungoje šiuo metu nėra iki galo išnaudota. Aktyvesnis vartotojų dalyvavimas vidaus rinkoje sukurtų papildomų paskatų mokėjimo paslaugų teikėjams eiti į naujas rinkas. Viena iš būtinų priemonių skatinti vartotojus dalyvauti vidaus rinkoje ir pajusti vidaus rinkos naudą taip pat yra sąlygų sudarymas visiems vartotojams naudotis mokėjimo sąskaita;

(7)

mokesčių skaidrumo ir palyginamumo klausimas spręstas įgyvendinant bankų sektoriaus inicijuotą savireguliacijos iniciatyvą. Tačiau dėl tų gairių galutinai nebuvo susitarta. 2008 m. Europos bankininkystės sektoriaus komiteto nustatytuose Bendruose banko sąskaitos perkėlimo principuose pateikiamas pavyzdinis mechanizmas, kaip perkelti sąskaitas, kurias siūlo toje pačioje valstybėje narėje esantys mokėjimo paslaugų teikėjai. Tačiau, turint omenyje tų bendrųjų principų neprivalomumą, visoje <…> Sąjungoje jie taikyti nenuosekliai ir nepasiekta lauktų rezultatų. Be to, Bendruose principuose aptariamas banko sąskaitos perkėlimas tik nacionaliniu mastu, o tarpvalstybinis sąskaitos perkėlimas neminimas. Galiausiai, kiek tai susiję su galimybe naudotis bazine mokėjimo sąskaita, <…> Komisijos rekomendacija 2011/442/ES (4) valstybės narės paragintos imtis priemonių, būtinų jos taikymui užtikrinti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jos paskelbimo. Iki šiol pagrindinių rekomendacijos principų laikosi tik keletas valstybių narių;

(8)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir sklandų ilgalaikį judumą itin svarbu nustatyti vienodas taisykles siekiant išspręsti mažo klientų judumo problemą ir visų pirma padidinti mokėjimo sąskaitų paslaugų bei mokesčių palyginamumą ir skatinti mokėjimo sąskaitos perkėlimą, taip pat neleisti dėl gyvenamosios vietos diskriminuoti vartotojų, ketinančių kitoje valstybėje narėje atsidaryti mokėjimo sąskaitą. Be to, labai svarbu imtis tinkamų priemonių vartotojų dalyvavimui mokėjimo sąskaitų rinkoje skatinti. Šiomis priemonėmis mokėjimo paslaugų teikėjai bus skatinami eiti į naujas rinkas vidaus rinkoje ir bus užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, taip stiprinant konkurenciją ir užtikrinant veiksmingą išteklių paskirstymą Sąjungos mažmeninėje finansų rinkoje – tai bus naudinga įmonėms ir vartotojams. Turėdami skaidrios informacijos apie mokesčius, sąskaitos perkėlimo galimybes ir teisę naudotis bazinėmis sąskaitomis, Sąjungos piliečiai taip pat galės laisviau judėti ir rinktis produktus Sąjungoje, dėl to pajusti visiškai veikiančios vidaus rinkos mažmeninių finansinių paslaugų srityje naudą ir prisidėti prie elektroninės prekybos augimo ir tolesnės vidaus rinkos plėtros;

(8a)

taip pat labai svarbu užtikrinti, kad ši direktyva netrukdytų inovacijoms mažmeninių finansinių paslaugų srityje. Kiekvienais metais pradedamos taikyti naujos technologijos, kurios galiojantį mokėjimo sąskaitų modelį gali paversti pasenusiu. Visų pirma kaip alternatyvas tradicinėms bankininkystės paslaugoms reikia skatinti mobiliąsias bankininkystės paslaugas, lygiavertes paslaugas (angl. peer-to-peer) ir iš anksto apmokėtas mokėjimo korteles;

(9)

ši direktyva taikoma vartotojų turimoms mokėjimo sąskaitoms. Todėl ji netaikoma įmonių, net mažųjų arba labai mažų įmonių turimoms sąskaitoms (nebent jos yra laikomos asmens vardu). Be to, ši direktyva netaikoma taupomosioms sąskaitoms, kurių mokėjimo funkcijos gali būti ribotesnės . Taip pat ši direktyva netaikoma kreditinėms kortelėms, nes jos nėra itin svarbios siekiant direktyvos tikslų padidinti finansinę įtrauktį ir paskatinti vidaus rinkos veikimą;

(10)

direktyvoje pateikiamos apibrėžtys yra suderintos su apibrėžtimis kituose Sąjungos teisės aktuose ir visų pirma apibrėžtimis, pateiktomis Direktyvoje 2007/64/EB ir 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (5);

(11)

vartotojams itin svarbu turėti galimybę suprasti mokesčius, kad galėtų palyginti skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų pasiūlymus ir priimti informacija pagrįstus sprendimus, kokia sąskaita geriausiai atitinka jų poreikius. Palyginti mokesčių neįmanoma, jei mokėjimo paslaugų teikėjai naudoja skirtingą terminiją toms pačioms ▌paslaugoms apibrėžti ir informaciją teikia skirtingais formatais. Standartizavus terminiją ir nuosekliu formatu teikiant ▌informaciją apie mokesčius, susijusius su reprezentatyviausiomis mokėjimo sąskaitoms aptarnauti skirtomis paslaugomis, vartotojams būtų lengviau ir suprasti, ir palyginti mokesčius;

(12)

vartotojams naudingiausia būtų kuo glaustesnė, standartizuota ir lengvai palyginama skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų informacija. Vartotojams skirtos priemonės mokėjimo sąskaitų pasiūlymams palyginti turėtų būti įvairiarūšės, taip pat turi būti atliekami vartotojų tyrimai . Šiame etape turėtų būti standartizuota tik reprezentatyviausia su mokesčiais susijusi terminija ir apibrėžtys valstybėse narėse, kad būtų palengvintas greitas įgyvendinimas ;

(13)

mokesčių terminiją turėtų nustatyti nacionalinės kompetentingos institucijos, kad būtų galima atsižvelgti į vietos rinkų specifiką. ▌Be to, kai įmanoma, mokesčių terminiją reikėtų standartizuoti Sąjungos lygmeniu, kad būtų galima mokesčius palyginti visoje Sąjungoje. Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) turėtų parengti gaires, kad padėtų valstybėms narėms nustatyti dažniausiai teikiamas mokėjimo paslaugas, kurios nacionaliniu lygmeniu brangiausiai kainuoja vartotojams. Siekiant užtikrinti veiksmingą standartizuotos terminijos taikymą, tokios apibrėžtys turėtų būti pakankamai plačios;

(14)

nacionalinėms kompetentingoms institucijoms nustačius preliminarų reprezentatyviausių su mokėjimo sąskaitomis susijusių paslaugų, už kurias nacionaliniu lygmeniu imamas mokestis, sąrašą kartu su apibrėžtimis, Komisija turėtų jas peržiūrėti, kad deleguotaisiais aktais nustatytų paslaugas, kurios bendros daugumai valstybių narių, ir pasiūlytų standartizuotas Sąjungos lygmens apibrėžtis ;

(15)

kad padėtų vartotojams lengvai palyginti mokesčius už mokėjimo sąskaitas visoje vidaus rinkoje, mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų vartotojams pateikti išsamų informacijos apie mokesčius dokumentą, kuriame būtų nurodyti mokesčiai už visas paslaugas, susijusias su mokėjimo sąskaitomis, išvardytomis reprezentatyviausių paslaugų sąraše, ir bet kokie kiti tai sąskaitai taikomi mokesčiai . Informacijos apie mokesčius dokumente turėtų būti vartojami Sąjungos lygmeniu nustatyti standartizuoti terminai ir apibrėžtys. Tai taip pat padės nustatyti vienodas veiklos sąlygas kredito įstaigoms, konkuruojančioms mokėjimo sąskaitų rinkoje. ▌Siekiant padėti vartotojams suprasti mokesčius, kuriuos jie turi mokėti už savo mokėjimo sąskaitą, jiems turėtų būti pateiktas aiškia, nedviprasmiška ir netechnine kalba parengtas glosarijus su bent jau su mokėjimo sąskaita susijusių paslaugų paaiškinimais ir atitinkamomis apibrėžtimis bei paaiškinimais . Glosarijus turėtų būti naudinga priemonė skatinant geriau suprasti mokesčių paskirtį – tai padeda vartotojams suteikti galimybę rinktis iš daugiau mokėjimo sąskaitų pasiūlymų. Taip pat reikėtų mokėjimo paslaugų teikėjams nustatyti įpareigojimą informuoti vartotojus nemokamai ir bent kartą per metus apie visus mokesčius ir palūkanas, taikomus jų sąskaitai . Ex post informacija turėtų būti pateikta specialioje suvestinėje. Joje turėtų būti visas gautų palūkanų, sumokėtų mokesčių vaizdas ir informacija apie mokesčių ar palūkanų normos pasikeitimus . Vartotojui turėtų būti suteikta informacija, būtina norint suprasti, už ką sumokėti mokesčiai ir palūkanos , ir įvertinti, ar reikia keisti vartojimo modelius, ar paslaugų teikėją; ▌

(16)

siekiant atitikti vartotojų poreikius, būtina užtikrinti, kad informacija apie mokesčius už mokėjimo sąskaitas būtų tiksli, aiški ir palyginama. Todėl EBI, pasikonsultavusi su nacionalinėmis institucijomis ir įvertinusi vartotojų tyrimus, turėtų parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl standartizuoto pristatymo formato, kuriuo būtų pateikiamas informacijos apie mokesčius dokumentas, mokesčių ataskaita ir bendrieji simboliai, siekiant užtikrinti, kad jie būtų vartotojams suprantami ir palyginami. ▌Informacijos apie mokesčius dokumentas ir mokesčių ataskaita turėtų aiškiai skirtis nuo kitų pranešimų; ▌

(17)

siekdamos užtikrinti nuoseklų taikomos Sąjungos lygmens terminijos naudojimą visoje Sąjungoje, valstybės narės turėtų mokėjimo paslaugų teikėjams nustatyti įpareigojimą vartoti taikomą Sąjungos lygmens terminiją kartu su likusia nacionaline standartizuota terminija, nustatyta preliminariame sąraše, kai bendraujama su vartotojais, įskaitant informacijos apie mokesčius dokumento ir mokesčių ataskaitos teikimą. Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę naudoti prekės ženklo pavadinimus informacijos apie mokesčius dokumente arba mokesčių ataskaitoje savo paslaugoms arba mokėjimo sąskaitoms žymėti, jei tai yra priedas prie standartinės terminijos ir antrinis siūlomų paslaugų ar sąskaitos įvardijimas;

(18)

nepriklausomos lyginamosios svetainės yra veiksminga priemonė vartotojams vienoje vietoje įvertinti skirtingų mokėjimo sąskaitų pasiūlymų privalumus. Tokios svetainės gali užtikrinti tinkamą pusiausvyrą atsižvelgiant į poreikį teikti aiškią ir glaustą, bet kartu išsamią ir visapusišką informaciją, sudarydamos sąlygas vartotojams gauti išsamesnės informacijos, kai tai jiems naudinga. Jos taip pat gali sumažinti paieškos sąnaudas, nes vartotojams nereikės atskirai rinkti informacijos iš mokėjimo paslaugų teikėjų . Itin svarbu, kad tokiose svetainėse pateikta informacija būtų patikima, nešališka ir skaidri, ir kad vartotojai būtų informuoti apie jos buvimą. Atsižvelgdamos į tai, kompetentingos institucijos turėtų aktyviai teikti informaciją visuomenei apie tokias svetaines;

(19)

kad gautų nešališkos informacijos apie sumokėtus mokesčius ir mokėjimo sąskaitoms taikomas palūkanų normas , vartotojai turėtų turėti galimybę naudotis lyginamosiomis svetainėmis, kurios yra viešai prieinamos ir veikia nepriklausomai nuo mokėjimo paslaugų teikėjų. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų teritorijoje vartotojai galėtų laisvai naudotis bent viena nepriklausoma ir viešai prieinama svetaine. Tokias lyginamąsias svetaines gali valdyti kompetentingos institucijos, kitos viešosios institucijos ir (arba) akredituoti privatūs operatoriai; arba jos gali būti valdomos šių institucijų vardu . Siekdamos padidinti vartotojų pasitikėjimą kitomis prieinamomis lyginamosiomis svetainėmis, valstybės narės turėtų nustatyti savanorišką akreditavimo sistemą, pagal kurią privatūs lyginamųjų svetainių operatoriai kreiptųsi dėl akreditacijos pagal nustatytus kokybės kriterijus. Jei nėra akredituotos privačios lyginamosios svetainės, turėtų būti sukurta kompetentingos institucijos arba kitos viešosios institucijos (arba jų vardu) valdoma svetainė. Tokios svetainės taip pat turėtų atitikti kokybės kriterijus;

(20)

šiuo metu mokėjimo paslaugų teikėjai mokėjimo sąskaitą paprastai siūlo paketu su kitais finansiniais produktais ar paslaugomis. Ši praktika gali sudaryti sąlygas mokėjimo paslaugų teikėjams diversifikuoti savo pasiūlą ir konkuruoti vieniems su kitais – galiausiai tai gali būti naudinga vartotojams. Tačiau 2009 m. atliktas Komisijos tyrimas dėl paslaugų siejimo finansų sektoriuje, taip pat atitinkamos konsultacijos ir vartotojų skundai parodė, kad mokėjimo paslaugų teikėjai banko sąskaitas gali siūlyti paketu su produktais, kurių vartotojai neprašo ir kurie nėra esminiai mokėjimo sąskaitų atžvilgiu, pvz., būsto draudimas. Be to, pastebėta, kad dėl šios praktikos gali sumažėti kainų skaidrumas ir palyginamumas, gali būti ribojamas pirkimo galimybių pasirinkimas vartotojams ir daromas neigiamas poveikis jų judumui. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kai mokėjimo paslaugų teikėjai siūlo mokėjimo sąskaitų paslaugų paketus, vartotojams būtų pateikta informacija , ar galima atskirai nusipirkti mokėjimo sąskaitos paslaugą ir, jei taip, apie taikomus mokesčius ir rinkliavas už kiekvieną kitą į paketą įtrauktą finansinį produktą ar paslaugą atskirai; ▌

(21)

vartotojai <…> turi paskatų sąskaitą perkelti tik tuomet, kai šis procesas nesukuria per didelės administracinės ir finansinės naštos. Mokėjimo sąskaitos perkėlimo pas kitą mokėjimo paslaugų teikėją procedūra turėtų būti aiški, greita ir saugi . Jei mokėjimo paslaugų teikėjai už sąskaitos perkėlimo paslaugą ima mokesčius, jie turėtų būti teisingi ir atitikti Direktyvos 2007/64/EB 45 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kad sąskaitos perkėlimas darytų teigiamą poveikį konkurencijai, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos sąskaitą perkelti tarpvalstybiniu mastu. Turint omenyje tai , kad tarpvalstybinis sąskaitos perkėlimas galėtų būti sudėtingesnis negu nacionalinis ir kad tam užtikrinti gali reikėti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai pritaikytų ir patobulintų savo vidines procedūras, sąskaitos perkėlimui iš vieno teikėjo įstaigos į kito kitoje valstybėje narėje esančio mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigą reikėtų numatyti ilgesnius terminus;

(21a)

valstybėms narėms turėtų būti leidžiama sąskaitos perkėlimo atveju, kai abu mokėjimo paslaugų teikėjai esantys jų teritorijoje, nustatyti arba toliau taikyti tvarką, kuri skiriasi nuo šioje direktyvoje pateiktos tvarkos, jei tai aiškiai atitinka vartotojo interesus;

(22)

sąskaitos perkėlimo procesas vartotojui turėtų būti kuo paprastesnis. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už proceso inicijavimą ir valdymą vartotojo vardu būtų atsakingas gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas;

(23)

taikant bendrą taisyklę, jei vartotojas davė sutikimą, idealiu atveju per vienintelį susitikimą su gaunančiuoju mokėjimo paslaugų teikėju šis turėtų vartotojo vardu perkelti visus periodinius mokėjimus, taip pat pervesti teigiamą sąskaitos likutį . Tuo tikslu vartotojai turėtų turėti galimybę pasirašyti vieną leidimą, kuriuo išreiškia sutikimą, kad būtų atliktos minėtos užduotys , arba sutikimo neduoti . Prieš suteikdamas leidimą vartotojas turėtų būti informuotas apie visus procedūros etapus, kurie būtini norint galutinai perkelti sąskaitą;

(24)

kad sąskaita būtų sėkmingai perkelta, būtinas perduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo bendradarbiavimas. Perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų galėti prašyti vartotojo arba, jei būtina, gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo pateikti visą informaciją, kuri, jo nuomone, būtina norint periodinius mokėjimus atkurti naujojoje mokėjimo sąskaitoje. Tačiau tokia informacija neturėtų viršyti to, kas būtina sąskaitai perkelti, o gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas neturėtų prašyti perteklinės informacijos;

(25)

vartotojai neturėtų gauti baudų ar patirti kitos finansinės žalos dėl neteisingo gaunamų kredito pervedimų ar tiesioginio debeto operacijų adresavimo. Tai ypač svarbu tam tikrų kategorijų mokėtojams ir gavėjams, pvz., komunalinių paslaugų įmonėms, naudojančioms elektronines priemones (pvz., duomenų bazes) vartotojo sąskaitos duomenims saugoti ir atliekančioms daug periodinių operacijų, susijusių su dideliu vartotojų skaičiumi;

(26)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vartotojai, ketinantys atsidaryti mokėjimo sąskaitą, nebūtų diskriminuojami dėl pilietybės arba gyvenamosios vietos. Nors mokėjimo paslaugų teikėjams svarbu užtikrinti, kad jų klientai finansų sistemos nenaudotų neteisėtais tikslais, pvz., sukčiavimo, pinigų plovimo arba terorizmo finansavimo, jie neturėtų kelti kliūčių vartotojams, norintiems kitoje valstybėje narėje atsidaryti mokėjimo sąskaitą ir taip pasinaudoti vidaus rinkos privalumais;

(27)

vartotojai, kurie teisėtai gyvena Sąjungoje, neturėtų būti diskriminuojami dėl pilietybės arba gyvenamosios vietos, ar dėl bet kokios kitos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje nurodytos priežasties, kai jie teikia prašymą ar siekia Sąjungoje atsidaryti mokėjimo sąskaitą. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti prieigą prie būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų, nepaisydamos vartotojų finansinių aplinkybių, kaip antai jų bedarbystės statuso, pajamų dydžio, kreditingumo istorijos arba asmens bankroto ;

(28)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi bendrąsias mažmenines mokėjimo paslaugas teikiantys mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie teikia mokėjimo sąskaitų paslaugas kaip sudėtinę savo įprastos veiklos dalį, vartotojams siūlytų būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas , kaip nurodyta šioje direktyvoje . Vartotojams neturėtų būti per daug sunku gauti tokią paslaugą ir ji neturėtų būti per daug brangi. Teisė naudotis būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita bet kurioje valstybėje narėje turėtų būti užtikrinta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2005/60/EB  (6) , visų pirma kiek tai susiję su deramo klientų patikrinimo procedūromis. Tuo pat metu neturėtų būti remiamasi vien šios direktyvos nuostatomis siekiant atstumti komerciniu požiūriu mažiau patrauklius vartotojus. Turėtų būti įdiegtas mechanizmas, suteikiantis galimybę vartotojams be nuolatinio adreso, prieglobsčio prašytojams ir vartotojams, neturintiems leidimo gyventi šalyje, tačiau kurių negalima išsiųsti iš šalies dėl teisinių priežasčių, patenkinti Direktyvos 2005/60/EB II skyriaus reikalavimus;

(28a)

kad būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų klientai būtų tinkamai aptarnaujami, valstybės narės turėtų reikalauti, kad paslaugų teikėjai užtikrintų, jog atitinkami darbuotojai būtų tinkamai apmokyti ir kad potencialūs interesų konfliktai neturėtų tiems vartotojams neigiamo poveikio;

(29)

valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai patikrintų, ar vartotojas jau turi aktyvią ir lygiavertę mokėjimo sąskaitą toje pačioje teritorijoje , ir pareikalauti, kad vartotojas atitinkamai pasirašytų garbės deklaraciją . Mokėjimo paslaugų teikėjai neturėtų galėti atsisakyti patenkinti prašymą atidaryti būtiniausias savybes turinčią sąskaitą, išskyrus konkrečius šioje direktyvoje nurodytus atvejus;

(29a)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai tvarkytų paraiškas per šioje direktyvoje nustatytus terminus ir kad atsisakymo teikti paslaugą atveju mokėjimo paslaugų teikėjai informuotų vartotoją apie konkrečias atsisakymo priežastis, nebent toks atskleidimas prieštarautų nacionalinio saugumo tikslams ar būtų susijęs su finansiniais nusikaltimais;

(30)

vartotojams reikėtų garantuoti galimybę naudotis tam tikromis bazinėmis mokėjimo paslaugomis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad su sąlyga, jog vartotojas naudojasi būtiniausias savybes turinčia sąskaita asmeniniais tikslais, operacijų, kurios bus teikiamos vartotojui pagal konkrečias šioje direktyvoje nustatytas kainų nustatymo taisykles, skaičius neturėtų būti ribojamas. Spręsdamos, kaip apibrėžti asmeninius tikslus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į turimų vartotojų elgseną ir bendrą komercinę praktiką. Su bazinėmis mokėjimo sąskaitomis susijusios paslaugos, be kita ko, turėtų būti galimybė į sąskaitą padėti ir iš jos išimti grynuosius pinigus. Vartotojai turėtų turėti galimybę atlikti esmines mokėjimo operacijas, kaip antai gauti pajamas ar išmokas, apmokėti sąskaitas ar sumokėti mokesčius ir pirkti prekes bei paslaugas, be kita ko, atliekant tiesioginio debeto operacijas, kredito pervedimus ir naudojant mokėjimo kortelę. Tokios paslaugos turėtų sudaryti sąlygas pirkti prekes ir paslaugas internetu ir vartotojui suteikti galimybę inicijuoti mokėjimo nurodymus pasinaudojant mokėjimo paslaugų teikėjo internetinės bankininkystės sistema, jei ji yra. Tačiau būtiniausias savybes turinti mokėjimo sąskaita neturėtų būti naudojama tik internetu, nes tai būtų kliūtis vartotojams, neturintiems interneto prieigos. Vartotojai neturėtų su būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita gauti galimybės pereikvoti sąskaitos lėšas. Tačiau valstybės narės gali leisti mokėjimo paslaugų teikėjams pagrindinių mokėjimo sąskaitų klientams siūlyti lėšų pereikvojimo priemones ir kitus kreditavimo produktus kaip aiškiai atskirtas paslaugas, jei prieiga prie būtiniausias savybes turinčios mokėjimo sąskaitos ar jos naudojimas nesiejamas su įsipareigojimu pirkti tokias kredito paslaugas. Bet kokie už šias paslaugas imami mokesčiai turi būti skaidrūs ir ne mažiau palankūs nei mokesčiai, imami teikėjo laikantis įprastos kainodaros politikos;

(31)

siekiant užtikrinti, kad galimybę naudotis bazinėmis mokėjimo sąskaitomis turėtų kuo daugiau vartotojų, jos turėtų būti siūlomos nemokamai arba už teisingą mokestį. Valstybės narės turėtų reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrintų, jog būtiniausias savybes turinti mokėjimo sąskaita visada būtų mokėjimo sąskaita, kuriai apskaičiuotas mažiausias mokestis už minimalų paketą mokėjimo paslaugų, nurodytų atitinkamoje valstybėje narėje. Be to, visi papildomi mokesčiai , kuriuos vartotojai privalo sumokėti už kurių nors sutartyje nustatytų sąlygų nesilaikymą taip pat turėtų būti teisingi ir niekada neviršyti mokesčių, taikomų laikantis įprastos paslaugų teikėjo kainodaros politikos;

(32)

mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų atsisakyti atidaryti būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą arba turėtų nutraukti tokios sąskaitos sutartį tik konkrečiomis aplinkybėmis, pvz., tais atvejais, kai nesilaikoma teisės aktų dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo arba dėl nusikaltimų prevencijos bei tyrimo. Net ir tokiais atvejais atsisakymą atidaryti mokėjimo sąskaitą galima pagrįsti tik tuomet, kai vartotojas nesilaiko tų teisės aktų nuostatų, o ne tuo, kad per sudėtinga arba brangu patikrinti, ar laikomasi teisės aktų;

(33)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų parengtos atitinkamos priemonės, skirtos informuotumo apie prieigą prie būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų didinimui, ir jų naudojimo procedūros bei sąlygos, kaip nustatyta šioje direktyvoje. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų pradėtos tikslinės informavimo kampanijos, skirtos visų pirma informuoti banko sąskaitų neturinčius, pažeidžiamus ir judžius vartotojus. mokėjimo paslaugų teikėjai vartotojams turėtų aktyviai teikti informaciją (ir padaryti ją lengvai prieinamą) apie konkrečias siūlomų būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų savybes, su jomis susijusius mokesčius ir jų naudojimo sąlygas raštu, taip pat veiksmus , kuriuos vartotojai turėtų atlikti, kad pasinaudotų teise atidaryti būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą. Visų pirma vartotojai turėtų būti informuojami, kad norint naudotis būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita nebūtina pirkti papildomų paslaugų . Kad vartotojams kuo labiau sumažėtų finansinės atskirties rizika, valstybės narės turėtų gerinti finansinį švietimą (taip pat ir mokykloje) ir kovoti su prasiskolinimu. Be to, valstybės narės turėtų skatinti mokėjimo paslaugų teikėjų iniciatyvas, kad būtų lengviau derinti paslaugų, susijusių su būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis, teikimą ir nepriklausomą finansinį švietimą;

(34)

valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas, turinčias įgaliojimus užtikrinti šios direktyvos vykdymą, taip pat tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus. Paskirtos kompetentingos institucijos turėtų būti nepriklausomos nuo mokėjimo paslaugų teikėjų ir turėtų turėti pakankamai išteklių savo pareigoms atlikti. Valstybės narės turėtų turėti galimybę paskirti skirtingas kompetentingas institucijas, atsakingas už šioje direktyvoje nustatytų įvairių įpareigojimų vykdymo užtikrinimą;

(35)

vartotojai turėtų turėti galimybę pasinaudoti veiksmingomis ir rezultatyviomis skundų pateikimo ir teisių gynimo ne teismo tvarka procedūromis ginčams, kilusiems dėl teisių ir pareigų, nustatytų pagal šią direktyvą, spręsti. Pasinaudoti alternatyvaus ginčų sprendimo procedūromis turėtų būti nesudėtinga, o kompetentingos įstaigos turėtų atitikti tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, vienodo paslaugų teikėjų ir vartotojų atstovavimo. Tokia galimybė jau užtikrinama Direktyva 2013/…/ES, kiek tai susiję su sutartiniais ginčais. Tačiau vartotojai turėtų turėti galimybę pasinaudoti teisių gynimo ne teismo tvarka procedūromis, kai kyla ikisutartinių ginčų dėl teisių ir pareigų, nustatytų šia direktyva, pvz., kai atsisakoma jiems atidaryti būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą. Siekiant laikytis šioje direktyvoje išdėstytų nuostatų, reikia tvarkyti vartotojų asmens duomenis. Jų tvarkymą reglamentuoja 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (7). Todėl ši direktyva turėtų atitikti taisykles, nustatytas Direktyvoje 95/46/EB ir ją įgyvendinančiuose nacionalinės teisės aktuose;

(36)

norint pasiekti šioje direktyvoje nustatytus tikslus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl Sąjungos lygmeniu standartizuotos terminijos, taikomos keletui valstybių narių bendroms mokėjimo paslaugoms, ir tų terminų apibrėžčių nustatymo;

▌

(38)

kas metus, o pirmą kartą  – per trejus metus po šios direktyvos įsigaliojimo ▌, valstybės narės turėtų surinkti patikimus metinius statistinius duomenis, susijusius su šioje direktyvoje nustatytų priemonių veikimu. Jos turėtų naudotis bet kokiais atitinkamais informacijos šaltiniais ir tą informaciją perduoti Komisijai . Komisija, remdamasi gauta informacija, turėtų kasmet teikti ataskaitą;

(39)

kad būtų atsižvelgta į rinkos pokyčius, pvz., naujų tipų mokėjimo sąskaitų ir mokėjimo paslaugų atsiradimą, taip pat pokyčius kitose Sąjungos teisės srityse ir valstybių narių patirtį, ši direktyva turėtų būti persvarstyta praėjus ketveriems metams po jos įsigaliojimo. Atliekant peržiūrą reikėtų įvertinti, ar dėl nustatytų priemonių pagerėjo vartotojų supratimas apie mokesčius už mokėjimo sąskaitas, mokėjimo sąskaitų palyginamumas ir sąskaitos perkėlimo patogumas. Taip pat reikėtų nustatyti, kiek bazinių mokėjimo sąskaitų atidaryta, įskaitant anksčiau banko sąskaitos neturėjusių vartotojų sąskaitas, šių sąskaitų turėjimo laikotarpius, atsisakymo atidaryti bazines mokėjimo sąskaitas ir tokių sąskaitų uždarymo atvejų skaičių bei jų priežastis ir susijusius mokesčius. Reikėtų įvertinti ir tai, ar reikėtų palikti ilgiau galioti ilgesnius terminus mokėjimo paslaugų teikėjams, sąskaitas perkeliantiems į kitą valstybę narę. Be to, reikėtų įvertinti, ar nuostatos dėl informacijos, kurią mokėjimo paslaugų teikėjai turi pateikti siūlydami produktų paketus, yra pakankamos, ar reikia papildomų priemonių. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą ir prireikus teisėkūros pasiūlymus;

(40)

šioje direktyvoje atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstamų principų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 straipsnio 1 dalį;

(41)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(41a)

valstybės narės turi turėti teisę nuspręsti, gavę Komisijos pritarimą, atleisti mokėjimo paslaugų teikėjus nuo būtinybės siūlyti būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas. Komisija turėtų patvirtinti išimtis tik tokiu atveju, kai visiems mokėjimo paslaugų teikėjams yra užtikrintos vienodos galimybės, nepažeidžiama vartotojų teisė naudotis ir būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų klientams nekyla grėsmė būti neigiamai vertinamais. Pritarimas nesukelia tokios padėties, kai tik vienintelis mokėjimo paslaugų teikėjas valstybėje narėje galėtų pasiūlyti šią būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą [3 pakeit.],

a)

vartotojas – bet kuris fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas tikslų, nesusijusių su jo vykdoma prekyba, verslu, amatu ar profesine veikla;

aa)

teisėtas gyventojas – Sąjungos ar trečiosios šalies piliečio, teisėtai gyvenančio Sąjungos teritorijoje, įskaitant prieglobsčio prašytojus pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir prie jos pridėtą 1967 m. sausio 31 d. protokolą bet kitas susijusias tarptautines sutartis, statusas;

b)

mokėjimo sąskaita – vieno ar kelių mokėjimo paslaugų vartotojų vardu atidaryta sąskaita, naudojama mokėjimo operacijoms vykdyti;

c)

mokėjimo paslauga – mokėjimo paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 3 punkte;

ca)

su mokėjimo sąskaita susijusios paslaugos – visos paslaugos, susijusios su mokėjimo sąskaitos tvarkymu, įskaitant mokėjimo paslaugas ir mokėjimo operacijas, patenkančias į Direktyvos 2007/64/EB 3 straipsnio g punkto taikymo sritį;

d)

mokėjimo operacija – mokėtojo arba gavėjo inicijuotas lėšų įmokėjimo, pervedimo arba išėmimo veiksmas, nesvarbu, kokie yra mokėtojo ir gavėjo įsipareigojimai vienas kitam, kuriais grindžiama operacija;

e)

mokėjimo paslaugų teikėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 9 dalyje , išskyrus IV skyriuje pateiktas nuostatas, pagal kurias mokėjimo paslaugų teikėjas – valstybių narių teritorijoje esantis bendrąsias mažmenines mokėjimo paslaugas teikiantis mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris teikia mokėjimo sąskaitų paslaugas kaip sudėtinę savo įprastos veiklos dalį ;

f)

mokėjimo priemonė – mokėjimo priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 23 punkte;

g)

perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris perduoda informaciją apie visus arba kai kuriuos periodinius mokėjimus;

h)

gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuriam perduodama informacija apie visus arba kai kuriuos periodinius mokėjimus;

i)

mokėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi mokėjimo sąskaitą ir leidžia vykdyti mokėjimo nurodymą iš tos mokėjimo sąskaitos arba, jeigu mokėtojo mokėjimo sąskaitos nėra, fizinis arba juridinis asmuo, kuris duoda mokėjimo nurodymą į gavėjo mokėjimo sąskaitą;

j)

gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra numatytas mokėjimo operacijos lėšų gavėjas;

k)

mokesčiai – visi mokesčiai ir baudos, kuriuos vartotojas mokėjimo paslaugų teikėjui turi mokėti už teikiamas mokėjimo paslaugas arba operacijas, susijusias su mokėjimo sąskaita (tų mokesčių gali ir nebūti);

ka)

kredito palūkanų norma – bet kokia palūkanų norma, mokama vartotojui už jo mokėjimo sąskaitoje laikomus pinigus;

l)

patvarioji laikmena – priemonė, kuri leidžia vartotojui ar mokėjimo paslaugų teikėjui saugoti asmeniškai tam vartotojui skirtą informaciją taip, kad ji tam tikrą pageidaujamą laiką būtų prieinama ir kad ją būtų galima atgaminti nepakitusią;

m)

sąskaitos perkėlimas – vieno mokėjimo paslaugų teikėjo turimos informacijos apie visus arba kai kuriuos nurodymus atlikti periodinius kredito pervedimus, periodines tiesioginio debeto operacijas iš mokėjimo sąskaitos ir į mokėjimo sąskaitą gaunamus periodinius kredito pervedimus perdavimas kitam mokėjimo paslaugų teikėjui vartotojo prašymu, kai teigiamas sąskaitos likutis pervedamas arba nepervedamas iš vienos mokėjimo sąskaitos į kitą arba senoji sąskaita uždaroma arba neuždaroma. Perkėlimas neįpareigoja perkelti sutarties iš perduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui;

n)

tiesioginis debetas – mokėjimo paslauga, kurią teikiant lėšos nurašomos iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos, kai mokėjimo operaciją inicijuoja gavėjas, gavęs mokėtojo sutikimą;

o)

kredito pervedimas – ▌mokėjimo paslauga, kai mokėjimo paslaugų teikėjas, kurio įstaigoje mokėtojas turi mokėjimo sąskaitą, vadovaudamasis mokėtojo nurodymu, mokėjimo operacijos ar kelių mokėjimo operacijų lėšas iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos perveda į gavėjo mokėjimo sąskaitą;

p)

periodinio mokėjimo nurodymas – paslauga, kai mokėjimo paslaugų teikėjas, kurio įstaigoje mokėtojas turi mokėjimo sąskaitą, lėšas iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos mokėtojo nurodymu per kelias mokėjimo operacijas reguliariai perveda į gavėjo mokėjimo sąskaitą;

q)

lėšos – banknotai, monetos ir pinigų pakaitalai, taip pat elektroniniai pinigai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 2 punkte;

r)

bendroji sutartis – mokėjimo paslaugų sutartis, kuri reglamentuoja būsimą atskirų ir paskesnių mokėjimo operacijų vykdymą ir kurioje gali būti nustatyta pareiga atidaryti mokėjimo sąskaitą bei jos atidarymo sąlygos;

ra)

darbo diena – darbo diena, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 27 punkte.

a)

kuriomis vartotojai dažniausiai naudojasi naudodamiesi mokėjimo sąskaita;

b)

kurios vartotojams sudaro daugiausia išlaidų , bendrai ir atskirai už vienetą ;

a)

atskiras mokestis už kiekvieną paslaugą ir kiek kartų paslauga pasinaudota per atitinkamą laikotarpį arba, kai paslauga yra paketo dalis, bendra už visą paketą imamo mokesčio suma ;

b)

bendra mokesčių, sumokėtų už kiekvieną paslaugą, suteiktą per atitinkamą laikotarpį, suma , jei taikoma, atsižvelgiant į specifinę su paslaugų paketais susijusią mokesčių struktūrą ;

ba)

sąskaitai taikoma pereikvojimo palūkanų norma, dienų skaičius, kai sąskaita buvo pereikvota, ir bendra sumokėtų palūkanų, susijusių su pereikvojimu per atitinkamą laikotarpį, suma;

bb)

sąskaitai taikoma kredito palūkanų norma, vidutinis balansas ir bendra per atitinkamą laikotarpį gautų palūkanų suma;

c)

bendras likutis (teigiamas ar neigiamas) atėmus visus mokesčius ir pridėjus naudojant sąskaitą gautinas palūkanas per atitinkamą laikotarpį;

ca)

iš anksto pateikiama informacija apie per kitą laikotarpį numatomus mokesčių ir palūkanų normų pakeitimus.

a)

mokamų ar taikomų mokėjimo sąskaitos palūkanų ir mokesčių , kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai nacionaliniu lygmeniu ima už siūlomas paslaugas, susijusias su mokėjimo sąskaitomis , palyginimas;

b)

mokėjimo paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų lygmens veiksnių, įskaitant tokius veiksnius kaip filialų vietos ir skaičius ir bankomatų skaičius, pagal kuriuos galima įvertinti paslaugas, palyginimas;

c)

papildoma informacija apie Sąjungos standartizuotą terminologiją, galimybes naudotis mokėjimo sąskaitomis, įskaitant būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas, ir perkėlimo procedūras, kuriomis galima naudotis nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu. Tokia informacija gali būti teikiama panaudojant nuorodas į išorės svetaines.

a)

turi būti teisiniu, finansiniu ir veiklos aspektais nepriklausomos nuo mokėjimo paslaugų teikėjų;

aa)

aiškiai atskleisti jų savininkus ir finansavimą;

ab)

nustatyti aiškius, objektyvius kriterijus, kuriais bus grindžiamas palyginimas;

ac)

turi būti nešališkos: mokėjimo paslaugų teikėjų, jų tarpininkų, filialų ar prekių ženklų reklama neturi būti pateikiama pagrindiniame puslapyje arba kainų palyginimo puslapiuose;

b)

turi vartoti paprastą ir nedviprasmišką kalbą ir , jei taikoma, 3 straipsnio 5 dalyje nurodytą Sąjungos standartizuotą terminologiją ;

c)

turi teikti tikslią ir atnaujintą informaciją ir nurodyti paskutinių pakeitimų laiką ;

d)

turi pateikti naudotojams objektyvius ir išsamius rezultatus, visapusiškai atsižvelgiant į visus naudotojų pasirinktus paieškos kriterijus, o tuo atveju, kai pateikta informacija nėra išsami rinkos apžvalga, pateikti aiškų pranešimą apie tai prieš parodant rezultatus ;

da)

turi priimti bet kokio mokėjimo paslaugų teikėjo atitinkamoje valstybėje narėje prašymą svetainėje įtraukti informaciją apie šį teikėją;

e)

turi taikyti veiksmingą užklausų ir skundų nagrinėjimo tvarką.

a)

gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui ir, jei vartotojas pagal 2 dalį to konkrečiai paprašo, vartotojui perduoti visų esamų nurodymų atlikti periodinius kredito pervedimus ir skolininko inicijuojamų sutikimų vykdyti tiesioginio debeto operacijas sąrašą , jei turima ;

b)

gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui ir, jei vartotojas pagal 2 dalį to konkrečiai paprašo, vartotojui perduoti turimą informaciją apie gaunamus kredito pervedimus ir kreditoriaus inicijuojamas tiesioginio debeto operacijas, kurie vartotojo sąskaitoje atlikti per praėjusius 13 mėnesių;

c)

gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui perduoti tokią papildomą informaciją, kurios gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui reikia norint perkelti sąskaitą;

d)

kai perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas neteikia gaunamų kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų automatizuoto peradresavimo į vartotojo sąskaitą gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje sistemos, atšaukti gaunamus kredito pervedimus ir nebepriimti tiesioginio debeto operacijų nuo leidime nustatytos dienos ;

e)

kai vartotojas duoda konkretų sutikimą pagal 2 dalį, vartotojo nustatytą dieną pervesti likusį teigiamą likutį į sąskaitą, atidarytą arba turimą gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje;

f)

kai vartotojas duoda konkretų sutikimą pagal 2 dalį, vartotojo nustatytą dieną uždaryti sąskaitą, turimą perduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje;

fa)

panaikinti periodinio mokėjimo nurodymų ir kredito pervedimo operacijas nuo leidime nurodytos dienos.

a)

per septynias darbo dienas nustato vartotojo prašomus nurodymus atlikti periodinius kredito pervedimus ir juos vykdo nuo leidime nustatytos dienos;

b)

nuo leidime nustatytos dienos priima tiesioginio debeto operacijas;

ba)

kai taikoma, informuoja vartotojus apie jų teises, susijusias su SEPA tiesioginio debeto schemomis pagal Reglamento (ES) Nr. 260/2012 5 straipsnio 3 dalies d punktą;

c)

kai vartotojas duoda konkretų sutikimą pagal 2 dalį, mokėtojams, atliekantiems periodinius kredito pervedimus į vartotojo mokėjimo sąskaitą, praneša vartotojo sąskaitos gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje duomenis. Jei gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas turi ne visą reikiamą informaciją mokėtojui informuoti, jis per dvi dienas iš vartotojo arba , kai būtina ir paprašęs vartotojo leidimo, perduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo paprašo trūkstamos informacijos;

d)

kai vartotojas duoda konkretų sutikimą pagal 2 dalį, gavėjams, naudojantiems tiesioginio debeto operacijas lėšoms nuskaityti iš vartotojo sąskaitos, praneša vartotojo sąskaitos gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje duomenis ir datą, nuo kada tiesioginio debeto operacijos turi būti vykdomos iš tos sąskaitos. Jei gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas turi ne visą reikiamą informaciją gavėjui informuoti, jis per dvi dienas iš vartotojo arba , kai būtina ir paprašęs vartotojo leidimo, perduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo paprašo trūkstamos informacijos;

e)

kai vartotojo prašoma pateikti trūkstamą c ir d punktuose nurodytą informaciją, vartotojui pateikia standartinius raštus, kurie parengiami valstybės narės, kurioje inicijuojama perkėlimo paslauga, oficialiąja kalba arba bet kuria šalių sutarta kalba, kuriuose pateikiami naujosios sąskaitos duomenys ir leidime nustatyta jos naudojimo pradžios data.

a)

per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui nusiunčia 3 dalies a, b ir c punktuose nurodytą informaciją;

b)

kai perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas neteikia gaunamų kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų automatizuoto peradresavimo į vartotojo sąskaitą gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje sistemos, nuo gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo prašomos dienos atšaukia gaunamus kredito pervedimus ir nebepriima tiesioginio debeto operacijų mokėjimo sąskaitoje;

c)

perveda bet kokį likusį teigiamą likutį iš mokėjimo sąskaitos į sąskaitą, turimą gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje;

d)

kai tik atliekami a, b ir c punktuose nurodyti veiksmai, uždaro mokėjimo sąskaitą;

e)

atlieka papildomas užduotis, būtinas norint perkelti sąskaitą, pagal 5 dalį.

a)

perduodančiojo ir gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo vaidmenis kiekvienu sąskaitos perkėlimo etapu, kaip nurodyta 10 straipsnyje;

b)

atitinkamų etapų užbaigimo laiką;

c)

mokesčius, imamus už sąskaitos perkėlimą (tų mokesčių gali ir nebūti);

d)

informaciją, kurią vartotojas bus prašomas pateikti;

e)

21 straipsnyje nurodytą alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrų sistemą.

a)

išvardyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES  (8) 2 straipsnio 5 dalyje;

b)

veikia nesiekdami pelno;

c)

reikalauja narystės, remdamiesi apibrėžtais kriterijais, pvz., tam tikra profesija.

a)

tokia teisė taikoma nepriklausomai nuo vartotojo gyvenamosios vietos , nedarant poveikio 2a dalies taikymui;

aa)

taikomas mechanizmas, siekiant padėti vartotojams, kurie neturi nuolatinio adreso, prieglobsčio prašytojams ir vartotojams, neturintiems leidimo gyventi šalyje, tačiau kurių negalima išsiųsti iš šalies dėl teisinių priežasčių, atitikti Direktyvos 2005/60/EB II skyriaus reikalavimus;

b)

vartotojui nėra per daug sunku ar sudėtinga pasinaudoti šia teise;

ba)

taikomas mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad banko sąskaitos neturintys, pažeidžiami vartotojai, taip pat mobilūs vartotojai būtų informuoti apie galimybes naudotis būtiniausias savybes turinčiomis sąskaitomis;

bb)

sąskaitos perkėlimo paslauga, kaip numatyta šios direktyvos 10 ir 11 straipsniuose, teikiama ir tais atvejais, kai vartotojas nori pakeisti kitą mokėjimo sąskaitą į būtiniausias savybes turinčią sąskaitą, laikantis perkėlimo paslaugos sąlygų.

a)

kai pagal Direktyvos 2005/60/EB II skyriaus nuostatas atlikus išsamų kliento patikrinimą nustatoma didelė rizika, kad sąskaita bus naudojama pažeidžiant Sąjungos teisę;

b)

kai valstybės narės pasinaudojo 2b dalyje nustatyta galimybe ir vartotojas mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje jų teritorijoje jau turi mokėjimo sąskaitą, kuri jam sudaro sąlygas naudotis 16 straipsnio 1 dalyje išvardytomis mokėjimo paslaugomis ▌.

a)

paslaugos, kuriomis sudaromos sąlygos atlikti visas operacijas, reikalingas norint atidaryti, tvarkyti ir uždaryti mokėjimo sąskaitą;

b)

paslaugos, kuriomis sudaromos sąlygos į mokėjimo sąskaitą įmokėti pinigus;

c)

paslaugos, kuriomis sudaromos sąlygos iš mokėjimo sąskaitos išimti grynuosius pinigus Sąjungoje naudojantis banko langeliu ir bankomatais banko darbo ar nedarbo valandomis ;

d)

būtų vykdomos šios mokėjimo operacijos Sąjungoje:

a)

vartotojas sąmoningai naudojo sąskaitą neteisėtais tikslais ;

b)

sąskaitoje jokių operacijų nevykdoma daugiau kaip 24 mėnesius iš eilės ir nebuvo sumokėti mokėjimo paslaugų teikėjui priklausantys mokesčiai ;

c)

vartotojas tyčia pateikė neteisingą informaciją, kad atsidarytų būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą, nes pateikus teisingą informaciją jo prašymas būtų buvęs atmestas ;

ca)

vartotojas negali įrodyti tikro ryšio su atitinkama valstybe nare, kaip nustatyta 15 straipsnio 2a dalyje, per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sąskaita iš anksto atidaroma nuotoliniu būdu;

d)

vartotojas legaliai nebegyvena Sąjungoje arba vėliau atsidarė antrą mokėjimo sąskaitą valstybėje narėje, kurioje jau turi būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą.

a)

senaties terminas, per kurį ginčą galima perduoti spręsti teismui, yra sustabdomas tam laikui, kol vyksta alternatyvaus ginčo sprendimo procedūra;

b)

procedūra nieko nekainuoja arba kainuoja nedaug, kaip nurodyta nacionalinės teisės aktuose;

c)

elektroninės priemonės nėra vienintelis būdas šalims dalyvauti procedūroje;

d)

sudaromos vienodos atstovavimo teikėjams, vartotojams ir kitiems naudotojams sąlygos.

a)

ar mokėjimo paslaugų teikėjai laikosi 3–6 straipsnių nuostatų;

b)

pagal 7 straipsnį sukurtų akredituotų lyginamųjų svetainių skaičius ir geriausia praktika, atsižvelgiant į vartotojų pasitenkinimą lyginamosiomis svetainėmis ;

c)

perkeltų mokėjimo sąskaitų skaičius, perkėlimo proceso vidutinė trukmė, vidutinis bendras sąskaitos perkėlimo mokestis, atsisakymo perkelti sąskaitą atvejų skaičius , dažniausios problemos, su kuriomis susiduria vartotojai perkėlimo metu ;

d)

atidarytų būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų skaičius, tokio tipo sąskaitų laikymo trukmė, atsisakymo atidaryti tokią sąskaitą ir uždarymo atvejų skaičius bei jo priežastys ir susiję mokesčiai;

da)

priemonės, kurių imtasi siekiant padėti pažeidžiamiems gyventojams biudžeto valdymo ir prasiskolinimo klausimais.

a)

visų Komisijos pradėtų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų dėl neteisingo arba nevisiško šios direktyvos įgyvendinimo sąrašas;

b)

šios direktyvos poveikio mažmeninės bankininkystės sektoriaus harmonizavimui ir integracijai Sąjungos viduje, taip pat konkurencijai ir vidutiniam mokesčių lygiui valstybėse narėse, įvertinimas;

c)

strategijos, kurias įgyvendinant siekiama Sąjungos mastu padidinti mokėjimo paslaugų teikimo kokybę, skaidrumą ir palyginamumą, įskaitant verslo modelių ir investavimo strategijų skaidrumą ir įmonių socialinę atsakomybę;

d)

visiško mokėjimo sąskaitų numerių perkeliamumo įgyvendinimo Sąjungos mastu, įskaitant planą ir konkrečius veiksmus, reikalingus tam įgyvendinti, sąnaudų ir naudos įvertinimas;

e)

vartotojų, kurie atsidarė būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą po direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos, ypatumų įvertinimas;

f)

valstybių narių geriausios praktikos pavyzdžiai, susiję su kliūčių vartotojams naudotis mokėjimo paslaugomis šalinimu;

g)

mokesčių, kurie imami už pagrindines mokėjimo sąskaitas, atsižvelgiant į kriterijus, išvardytus 17 straipsnio 3 dalyje, įvertinimas;

h)

galimybių visoje Sąjungoje nustatyti metinių mokesčių, susijusių su būtiniausias savybes turinčios mokėjimo sąskaitos atidarymu ir naudojimu, bendros sumos aukščiausią leistiną ribą, taip pat būdų, kaip suderinti tokią ribą su nacionalinėmis sąlygomis, įvertinimas;

i)

būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų poveikio kitų mokėjimo sąskaitų, kai siūlomos panašios paslaugos, rinkai, įvertinimas.