(1)

per pastaruosius dešimtmečius Sąjunga padarė didelę pažangą kurdama banko paslaugų vidaus rinką. Todėl daugelyje valstybių narių bankų grupės, kurių buveinės įsteigtos kitose valstybėse narėse, užima didelę rinkos dalį, o kredito įstaigos geografiškai diversifikavo savo veiklą tiek euro zonoje , tiek už jos ribų ;

(1a)

dabartinė finansų ir ekonomikos krizė atskleidė, kad bendros valiutos ir bendrosios rinkos vientisumui galėjo kilti pavojus dėl finansų sektoriaus susiskaldymo. Todėl labai svarbu didinti bankų priežiūros integraciją, siekiant sustiprinti Europos Sąjungą, atkurti finansinį stabilumą ir padėti pagrindus ekonomikai atsigauti;

(2)

siekiant skatinti ekonomikos augimą Sąjungoje ir deramą realiosios ekonomikos finansavimą, labai svarbu palaikyti ir stiprinti banko paslaugų vidaus rinką. Tačiau tą padaryti tampa vis sunkiau. Yra požymių, kad bankų rinkų integracija Sąjungoje sustojo;

(3)

priėmus sustiprintą ES reglamentavimo sistemą, priežiūros institucijos taip pat kartu privalo paspartinti su priežiūra susijusį tikrinimą, kad būtų atsižvelgta į pastarųjų metų finansų krizės patirtį ir būtų galima prižiūrėti labai sudėtingas ir tarpusavyje susijusias rinkas ir įstaigas ;

(4)

už atskirų bankų Sąjungoje priežiūrą daugiausia atsakingos nacionalinės institucijos. Itin svarbus priežiūros institucijų veiksmų derinimas, tačiau krizė parodė, kad vien tik veiksmų derinimo neužtenka, ypač turint mintyje bendrą valiutą. Siekiant išlaikyti finansinį stabilumą Sąjungoje ir didinti teigiamą rinkos integracijos poveikį ekonomikos augimui ir gerovei, reikėtų sustiprinti priežiūros funkcijų integraciją. Tai ypač aktualu siekiant užtikrinti sklandžią ir patikimą visos bankų grupės ir jos bendros būklės priežiūrą ir tokiu būdu būtų sumažintas skirtingų aiškinimų ir prieštaringų sprendimų atskirų subjektų lygmeniu pavojus;

(5)

kredito įstaigų patikimumas daugeliu atvejų vis dar glaudžiai susijęs su ta valstybe nare, kurioje jos įsteigtos. Dėl abejonių, susijusių su valstybės skolos tvarumu, ekonomikos augimo perspektyvomis ir kredito įstaigų gyvybingumu, susidarė neigiamos viena kitą stiprinančios rinkos tendencijos. Taip gali kilti grėsmė kai kurių kredito įstaigų gyvybingumui ir euro zonos bei visos Sąjungos finansų sistemos stabilumui, taip pat gali susidaryti didelė našta atitinkamų valstybių narių viešiesiems finansams, kurių būklė jau ir taip yra sunki ▌;

(6)

Europos bankininkystės institucija (EBI), 2011 m. įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (3), ir Europos finansų priežiūros institucijų sistema, sukurta vadovaujantis to reglamento 2 straipsniu ir 2010 m. lapkričio 24 d. Reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (EDPPI) (4), 2 straipsniu, ir 2010 m. lapkričio 24 d. Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (EVPRI) (5), labai pagerino Sąjungos bankų priežiūros institucijų bendradarbiavimą. EBI labai prisideda kuriant bendrą Sąjungos finansinių paslaugų taisyklių sąvadą ir jos dalyvavimas labai svarbus nuosekliai įgyvendinant svarbiausių Sąjungos kredito įstaigų rekapitalizavimą, dėl kurio 2011 m. spalio mėn. susitarė Europos Vadovų Taryba , kaip tai numatyta Komisijos priimtose su valstybės pagalba susijusiose gairėse ir sąlygose ;

(7)

pradedant nuo 2000 m. balandžio 13 d. rezoliucijos dėl Komisijos komunikato dėl finansų rinkų sistemos įgyvendinimo: veiksmų planas (6) ir 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliucijos dėl riziką ribojančių priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje (7) Europos Parlamentas keletą kartų ragino, kad Europos įstaiga būtų tiesiogiai atsakinga už tam tikras finansų įstaigų priežiūros užduotis;

(8)

2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose Europos Vadovų Tarybos pirmininkas raginamas parengti veiksmų planą, skirtą tikrai ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti. Tą pačią dieną aukščiausiojo lygio euro zonos valstybių arba vyriausybių vadovų susitikime nurodyta, kad sukūrus veiksmingą bendrą priežiūros mechanizmą, kuriame, vykdydamas euro zonos bankų priežiūrą, dalyvaus ECB, priimant įprastą sprendimą, pasitelkus ESM būtų galimybė tiesiogiai rekapitalizuoti bankus, atsižvelgiant į atitinkamas sąlygas, įskaitant valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi;

(8a)

2012 m. spalio 19 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime prieita prie išvados, kad procesas siekiant stipresnės ekonominės ir pinigų sąjungos turėtų būti grindžiamas ES institucine ir teisine sistema, būti atviras ir skaidrus bendros valiutos neįsivedusioms valstybėms narėms, taip pat turėtų būti paisoma bendrosios rinkos vientisumo principo. Integruotai finansinei sistemai bus taikomas bendras priežiūros mechanizmas (BPM), kuris bus kiek įmanoma atviras visoms dalyvauti pageidaujančioms valstybėms narėms;

(9)

todėl reikėtų sudaryti Europos bankų sąjungą, paremtą visapusišku ir išsamiu bendru finansinių paslaugų taisyklių sąvadu visai bendrajai rinkai ir sudarytą iš bendro priežiūros mechanizmo ir naujų indėlių draudimo ir pertvarkymo sistemų. Atsižvelgiant į glaudžius bendrą valiutą įsivedusių valstybių narių tarpusavio ryšius ir sąveiką, bankų sąjunga turėtų apimti ne mažiau kaip visas euro zonos valstybes nares. Siekiant palaikyti ir stiprinti vidaus rinką ir kiek tai yra įmanoma institucine prasme, bankų sąjungoje taip pat turėtų galėti dalyvauti kitos valstybės narės;

(10)

žengiant pirmą žingsnį bankų sąjungos link, bendru priežiūros mechanizmu turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliai ir veiksmingai, kad bendras finansinių paslaugų taisyklių sąvadas būtų vienodai taikomas visų atitinkamų valstybių narių kredito įstaigoms ir kad būtų vykdoma pati kokybiškiausia tų kredito įstaigų priežiūra, kuriai netrukdytų kitos, su rizikos ribojimu nesusijusios aplinkybės. Visų pirma bendras priežiūros mechanizmas turėtų būti suderintas su finansinių paslaugų vidaus rinkos veikimu ir su laisvu kapitalo judėjimu. Bendras priežiūros mechanizmas yra tolesnių žingsnių bankų sąjungos link pagrindas. Taip atsižvelgiama į principą, kad sukūrus veiksmingą bendrą priežiūros mechanizmą, priimant įprastą sprendimą, pasitelkus ESM būtų galimybė tiesiogiai rekapitalizuoti bankus. Europos Vadovų Taryba savo 2012 m. gruodžio 13–14 d. išvadose atkreipė dėmesį į tai, kad „sąlygomis, kuriomis bankų priežiūra veiksmingai perduodama bendram priežiūros mechanizmui, reikės bendro pertvarkymo mechanizmo, kuri turėtų būtinus įgaliojimus užtikrinti, kad bet kuris dalyvaujančių valstybių narių bankas galėtų būti pertvarkomas tinkamomis priemonėmis“, ir kad „bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti pagrįstas paties finansinio sektoriaus įnašais ir apimti tinkamas ir veiksmingas finansinio stabilumo stiprinimo priemones“;

(11)

kaip euro zonos centrinis bankas, turintis daug patirties makroekonomikos ir finansų stabilumo klausimais, ECB yra tinkama institucija aiškiai apibrėžtoms priežiūros užduotims vykdyti, daugiausia dėmesio skiriant Europos finansų sistemos stabilumui apsaugoti. Iš tiesų daugelyje valstybių narių centriniai bankai jau yra atsakingi už bankų priežiūrą. Todėl ECB reikėtų pavesti specialias užduotis, susijusias su dalyvaujančių valstybių narių kredito įstaigų priežiūros politika;

(11a)

ECB ir nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos turėtų sudaryti susitarimo memorandumą, kuriame bendrais bruožais būtų apibrėžta, kaip jie bendradarbiaus tarpusavyje pagal Sąjungos teisę vykdydami priežiūros užduotis, susijusias su šiame reglamente apibrėžtomis finansų įstaigomis. Susitarimo memorandume galėtų, inter alia, būti paaiškinta konsultavimosi dėl ECB sprendimų, kuriais daromas poveikis patronuojamosioms įmonėms arba filialams, įsteigtiems nedalyvaujančioje valstybėje narėje, kurių patronuojančioji įmonė yra įsteigta dalyvaujančioje valstybėje narėje, tvarka ir bendradarbiavimo skubiais atvejais tvarka, įskaitant išankstinio įspėjimo mechanizmus pagal atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytas procedūras. Memorandumas turėtų būti reguliariai peržiūrimas;

(12)

ECB reikėtų pavesti tas specialias priežiūros užduotis, kurios yra labai svarbios, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliai ir veiksmingai, o kitos užduotys turėtų likti nacionalinėms valdžios institucijoms. ECB užduotys turėtų apimti priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti makrolygio rizikos ribojimu pagrįstą stabilumą , laikantis konkrečių susitarimų, kuriuose būtų numatytas nacionalinių valdžios institucijų vaidmuo ;

(13)

didelių bankų saugumas ir patikimumas yra labai svarbus dalykas, siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą. Vis dėlto pastarojo meto patirtis rodo, kad dėl mažesnių bankų taip pat gali kilti grėsmė finansiniam stabilumui. Todėl ECB turėtų galėti vykdyti priežiūros užduotis, susijusias su visomis kredito įstaigomis, kurioms suteiktas dalyvaujančių valstybių narių leidimas , ir filialais, įsteigtais dalyvaujančiose valstybėse narėse ;

(13a)

vykdydamas jam pavestas užduotis ir nedarydamas poveikio kredito įstaigų saugumo ir patikimumo užtikrinimo tikslui, ECB turėtų visapusiškai atsižvelgti į kredito įstaigų įvairovę, jų dydį ir verslo modelius, taip pat į sisteminę Europos bankų sektoriaus įvairovės naudą;

(13b)

ECB vykdomomis užduotimis visų pirma turėtų būti prisidedama užtikrinant, kad kredito įstaigos visiškai internalizuotų visas dėl jų veiklos susidariusias išlaidas, siekiant išvengti su tuo susijusios neatsakingo elgesio rizikos ir prisiimamos per didelės rizikos. Jis turėtų visiškai atsižvelgti į atitinkamas makroekonomines sąlygas valstybės narėse, visų pirma į kreditų teikimo stabilumą ir palankesnių sąlygų produktyviai veiklai sudarymą visai ekonomikai;

13c)

nė viena šio reglamento nuostata neturėtų būti suprantama kaip keičianti apskaitos sistemą, taikomą pagal kitus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

(14)

išankstinis leidimo suteikimas kredito įstaigų veiklai pradėti yra viena iš svarbiausių rizikos ribojimu pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad tą veiklą vykdytų tik ekonomine prasme patikimi veiklos vykdytojai, organizacija, gebanti valdyti specifinę riziką, susijusią su indėlių priėmimu ir kreditų teikimu, ir tinkami vadovai. Todėl ECB turėtų būti pavesta užduotis suteikti leidimus kredito įstaigoms ir jis turėtų būti atsakingas už leidimų panaikinimą, laikantis konkrečių susitarimų , kuriuose būtų numatytas nacionalinių valdžios institucijų vaidmuo ;

(15)

be Sąjungos teisėje nustatytų sąlygų, susijusių su leidimų kredito įstaigoms suteikimu ir tokių leidimų panaikinimo atvejais, valstybės narės šiuo metu gali numatyti papildomų sąlygų, susijusių su leidimų suteikimu ir leidimų panaikinimo atvejais. Todėl ECB turėtų vykdyti savo darbą, susijusį su leidimų suteikimu kredito įstaigoms ir jų panaikinimu nacionalinės teisės nesilaikymo atveju, remdamasis atitinkamos nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos pasiūlymu, kuriame įvertinama, kaip laikomasi atitinkamų nacionaline teise nustatytų sąlygų;

(16)

bet kokio naujo savininko tinkamumo įvertinimas iki didelio kredito įstaigos akcijų paketo pirkimo yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti kredito įstaigų savininkų nuolatinį tinkamumą ir finansinį patikimumą. ECB, kaip Sąjungos institucija, yra tinkama institucija tokiam vertinimui atlikti, nepagrįstai nesuvaržant vidaus rinkos. ECB turėtų būti pavesta užduotis vertinti kredito įstaigų pakankamų akcijų paketų įsigijimą ir perleidimą , išskyrus bankų pertvarkymo atvejais ;

(17)

laikytis Sąjungos taisyklių, kuriomis reikalaujama, kad kredito įstaigos turėtų tam tikro lygio kapitalą, siekiant apsidrausti nuo su kredito įstaigų veikla susijusios rizikos, ribotų atskirų sandorio šalių rizikos dydį, viešai atskleistų informaciją apie finansinę kredito įstaigų padėtį, disponuotų pakankamu kiekiu likvidžių lėšų, kad galėtų atsilaikyti, kai susidaro įtempta padėtis rinkoje, ir ribotų svertą, yra būtina kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsto patikimumo sąlyga. ECB turėtų būti pavesta užduotis užtikrinti šių taisyklių laikymąsi , visų pirma įskaitant šių taisyklių tikslu numatytų sutikimų, leidimų, nukrypti leidžiančių nuostatų arba išimčių suteikimą ;

(18)

papildomos kapitalo rezervo priemonės, įskaitant kapitalo apsaugos rezervą, anticiklinį kapitalo rezervą, siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos ekonomikos augimo metu sukauptų pakankamą kapitalo bazę, kad galėtų padengti nepalankiu metu patiriamus nuostolius, pasauliniai ir kiti sisteminiai institucijų rezervai, taip pat kitos priemonės, kurių tikslas – spręsti sistemines arba makrolygio rizikos ribojimo problemas, yra svarbiausios rizikos ribojimu pagrįstos priemonės ▌. Siekiant užtikrinti visapusišką veiksmų derinimą, tais atvejais, kai nacionalinės valdžios institucijos nustato tokias priemones, ECB turėtų būti tinkamai apie tai informuojamas. Be to, prireikus ECB turėtų turėti galimybę taikyti didesnius reikalavimus ir griežtesnes priemones , veiksmus glaudžiai derindamas su nacionalinėmis valdžios institucijomis. Šio reglamento nuostatos dėl priemonių, kurių tikslas – spręsti sistemines arba makrolygio rizikos ribojimo problemas, nedaro poveikio jokioms kituose Sąjungos teisės aktuose numatytoms veiksmų derinimo procedūroms. Nacionalinės kompetentingos arba paskirtosios valdžios institucijos ir ECB veikia laikydamosi visų tokiuose aktuose numatytų veiksmų derinimo procedūrų po to, kai įgyvendinamos šiame reglamente nustatytos procedūros ;

(19)

kredito įstaigos saugumas ir patikimumas priklauso ir nuo pakankamo vidaus kapitalo paskirstymo, atsižvelgiant į riziką, kuri jai gali iškilti, ir nuo tinkamų vidaus organizacinių struktūrų bei įmonių valdymo susitarimų. Todėl ECB turėtų būti pavesta taikyti reikalavimus, kuriais būtų užtikrinama, kad kredito įstaigose būtų griežti valdymo susitarimai, procesai ir mechanizmai, įskaitant jų vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo ir palaikymo strategiją ir procesus. Nepakankamumo atveju ECB taip pat turėtų būti pavesta užduotis taikyti atitinkamas priemones, įskaitant konkrečius papildomus nuosavų lėšų reikalavimus, specialius informacijos atskleidimo reikalavimus ir specialius likvidumo reikalavimus;

(20)

rizika kredito įstaigos saugumui ir patikimumui gali iškilti tiek atskiros kredito įstaigos lygiu, tiek bankų grupės arba finansinio konglomerato lygiu. Siekiant užtikrinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą, yra svarbūs specialūs priežiūros susitarimai šiai rizikai mažinti. Be atskirų kredito įstaigų priežiūros, ECB užduotys turėtų apimti priežiūrą konsoliduotu lygiu, papildomą priežiūrą, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių priežiūrą ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių priežiūrą , išskyrus draudimo įmonių priežiūrą ;

(21)

siekiant išlaikyti finansinį stabilumą, pablogėjusią finansinę ir ekonominę įstaigos padėtį reikia ištaisyti ankstyvame etape . ECB turėtų būti pavesta užduotis imtis išankstinių intervencijos veiksmų, kaip apibrėžta atitinkamoje Sąjungos teisėje. Tačiau jis turėtų derinti savo išankstinius intervencijos veiksmus su atitinkamomis pertvarkymo institucijomis. Tol, kol nacionalinės valdžios institucijos yra kompetentingos pertvarkyti kredito įstaigas, ECB turėtų tinkamai derinti veiksmus su susijusiomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, kad būtų bendrai susitarta dėl atitinkamų funkcijų krizių atveju, ypač kai tai susiję su tarptautinėmis krizių valdymo grupėmis ir šiais tikslais įsteigtomis būsimo pertvarkymo kolegijomis;

(22)

ECB nepavestos priežiūros užduotys turėtų likti nacionalinėms valdžios institucijoms. Šios užduotys turėtų apimti įgaliojimus gauti kredito įstaigų pranešimus, susijusius su įsisteigimo laisve ir laisvu paslaugų teikimu, prižiūrėti įstaigas, kurių neapima kredito įstaigų apibrėžtis pagal Sąjungos teisę, tačiau kurios prižiūrimos kaip kredito įstaigos pagal nacionalinę teisę, vykdyti trečiųjų šalių kredito įstaigų, steigiančių filialą arba teikiančių tarptautines paslaugas Sąjungoje, priežiūrą, vykdyti mokėjimo paslaugų priežiūrą, atlikti kasdieninius kredito įstaigų patikrinimus, atlikti kompetentingų valdžios institucijų funkciją kredito įstaigų atžvilgiu, kiek tai susiję su finansinių priemonių rinkomis, finansų sistemos panaudojimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais prevencija ir vartotojų apsauga ;

(22a)

ECB prireikus turėtų visapusiškai bendradarbiauti su nacionalinėmis valdžios institucijomis, kompetentingomis užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir kovoti su pinigų plovimu;

(23)

ECB turėtų vykdyti jam pavestas užduotis, siekdamas užtikrinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą, Sąjungos ir atskirų dalyvaujančių valstybių narių finansų sistemos stabilumą ir vidaus rinkos vieningumą ir vientisumą, taip užtikrindamas ir indėlininkų apsaugą, taip pat vidaus rinkos veikimo gerinimą pagal bendrą Sąjungos finansinių paslaugų taisyklių sąvadą. Visų pirma ECB turėtų tinkamai atsižvelgti į lygybės ir nediskriminavimo principus ;

(24)

pavedant priežiūros užduotis ECB turėtų būti atsižvelgiama į 2010 m. įsteigtą Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS) ir jos pagrindinį tikslą – sukurti bendrą taisyklių sąvadą ir pagerinti priežiūros praktikos konvergenciją visoje Sąjungoje. Svarbu, kad bankų priežiūros institucijos ir draudimo bei vertybinių popierių rinkų priežiūros institucijos bendradarbiautų, spręsdamos bendros svarbos klausimus ir užtikrindamos tinkamą kredito įstaigų, kurios veikia ir draudimo bei vertybinių popierių sektoriuose, priežiūrą. Todėl turėtų būti reikalaujama , kad ECB glaudžiai bendradarbiautų su Europos bankininkystės institucija, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, taip pat su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, laikantis EFSF principų. ECB turėtų atlikti savo užduotis laikydamasis šio reglamento nuostatų, nedarydamas poveikio kitų EFPIS dalyvių kompetencijai ir netrukdydamas jiems atlikti savo užduotis. Taip pat turėtų būti reikalaujama bendradarbiauti su atitinkamomis pertvarkymo institucijomis ir tiesioginę arba netiesioginę viešąją finansinę paramą finansuojančiais mechanizmais;

▌

(26)

ECB turėtų vykdyti savo užduotis, atsižvelgdamas į  atitinkamą Sąjungos teisę , įskaitant visą pirminę ir antrinę Sąjungos teisę, Komisijos sprendimus valstybės pagalbos srityje, konkurencijos taisykles ir susijungimų kontrolę, taip pat visoms valstybėms narėms taikomą bendrą taisyklių sąvadą. EBI pavesta parengti techninių standartų ir gairių bei rekomendacijų projektus, kad būtų užtikrinta priežiūros konvergencija ir priežiūros rezultatų nuoseklumas Sąjungoje. ECB neturėtų pakeisti šių EBI vykdomų užduočių ir todėl turėtų pasinaudoti įgaliojimais priimti reglamentus pagal SESV 132 straipsnį laikantis Sąjungos teisės aktų, kuriuos priėmė Europos Komisija, remdamasi EBI parengtais projektais, ir laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnio ;

(26b)

prireikus ECB su už finansinių priemonių rinkas atsakingomis kompetentingomis valdžios institucijomis turėtų sudaryti susitarimo memorandumus, kuriuose bendrai nustatoma, kaip jie bendradarbiaus tarpusavyje vykdydami savo priežiūros užduotis, susijusias su 2 straipsnyje apibrėžtomis finansų įstaigomis, pagal Sąjungos teisę. Tokie memorandumai turėtų būti pateikiami Europos Parlamentui, Tarybai ir visų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms;

(26b)

siekdamas vykdyti savo užduotis ir naudotis priežiūros įgaliojimais, ECB turėtų taikyti materialines taisykles, susijusias su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra. Šios taisyklės yra sudarytos iš atitinkamų Sąjungos teisės aktų, visų pirma tiesiogiai taikomų reglamentų arba direktyvų, pvz., dėl bankų ir finansinių konglomeratų kapitalo poreikių. Jei su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra susijusios materialinės teisės normos yra nustatytos direktyvose, ECB turėtų taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos yra perkeltos į nacionalinę teisę. Jei atitinkamą Sąjungos teisę sudaro reglamentai ir srityse, kuriose šio reglamento įsigaliojimo dieną tais reglamentais valstybėms narėms aiškiai suteikiama galimybių, ECB taip pat turėtų taikyti nacionalinius teisės aktus, kuriais pasinaudojama šiomis galimybėmis. Tokios galimybės turėtų būti laikomos išskirtinėmis galimybėmis, kuriomis gali pasinaudoti tik kompetentingos arba paskirtosios valdžios institucijos. Tai nedaro poveikio ES teisės viršenybės principui. Todėl ECB, priimdamas gaires, rekomendacijas arba sprendimus, turėtų remtis atitinkamais privalomais Sąjungos teisės aktais ir veikti jų laikydamasis;

(26c)

atsižvelgiant į ECB pavestų užduočių sritį, nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms pagal nacionalinę teisę suteikiami tam tikri įgaliojimai, kurių šiuo metu pagal Sąjungos teisę nereikalaujama suteikti, įskaitant tam tikrus išankstinės intervencijos veiksmų ir atsargumo priemonių taikymo įgaliojimus. ECB turėtų galėti reikalauti, kad nacionalinės valdžios institucijos pasinaudotų šiais įgaliojimais siekiant užtikrinti, kad būtų vykdoma visapusiška ir veiksminga priežiūra pagal bendrą priežiūros mechanizmą;

(27)

siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės įgyvendintų priežiūros taisykles ir sprendimus, pažeidimų atveju reikėtų taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas. Vadovaudamasis SESV 132 straipsnio 3 dalimi ir 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2532/98 dėl Europos centrinio banko teisių taikyti sankcijas (8), ECB turi teisę nustatyti įmonėms baudas arba periodines baudas dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal jo reglamentus ir sprendimus. Be to, kad ECB galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis, susijusias su tiesiogiai taikomoje Sąjungos teisėje nurodytų priežiūros taisyklių taikymu, jis turėtų būti įgaliotas nustatyti kredito įstaigoms, finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms pinigines sankcijas už tokių taisyklių pažeidimus. Nacionalinės valdžios institucijos turėtų ir toliau galėti taikyti sankcijas, jeigu nesilaikoma įsipareigojimų pagal nacionalinius teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Sąjungos direktyvos. Kai ECB laiko, kad, siekiant užtikrinti jo užduočių įvykdymą, tikslinga už tokius pažeidimus taikyti sankciją, jis turėtų galėti tais tikslais perduoti klausimą nacionalinėms valdžios institucijoms;

(28)

nacionalinės priežiūros institucijos turi svarbios ilgalaikės patirties, susijusios su jų teritorijos kredito įstaigų priežiūra ir pastarųjų ekonomine, organizacine ir kultūrine specifika. Šiais tikslais jos įsteigė didelę patyrusių, aukštos kvalifikacijos darbuotojų įstaigą. Todėl kad užtikrintų aukštos kokybės Europos masto priežiūrą, nacionalinės priežiūros institucijos turėtų būti atsakingos už pagalbą ECB rengti ir įgyvendinti bet kokius aktus, susijusius su ECB priežiūros užduočių vykdymu. Visų pirma tai turėtų apimti nuolatinį kasdieninį banko būklės vertinimą ir susijusius patikrinimus vietoje;

(28a)

5 straipsnio 4b dalyje nustatyti kriterijai, kuriais apibrėžiama institucijų, kurios yra mažiau svarbios, aprėptis, turėtų būti taikomi aukščiausiu konsolidavimo lygiu dalyvaujančiose valstybėse narėse, remiantis konsoliduotais duomenimis. Kai ECB vykdo šiuo reglamentu jam pavestas užduotis, susijusias su kredito įstaigų grupe, kuri nėra mažiau svarbi konsolidavimo atžvilgiu, jis turėtų vykdyti tas užduotis, susijusias su kredito įstaigų grupe, remdamasis konsolidavimo pagrindu, o užduotis, susijusias su tos grupės bankininkystės patronuojamosiomis įmonėmis ir filialais, įsteigtais dalyvaujančiose valstybėse narėse – kiekvienu atveju atskirai;

(28b)

5 straipsnio 4b dalyje nustatyti kriterijai, kuriais apibrėžiama institucijų, kurios yra mažiau svarbios, aprėptis, turėtų būti nurodyti struktūroje, kurią ECB priima ir paskelbia konsultuodamasis su nacionalinėmis kompetentingomis valdžios institucijomis. Tuo pagrindu ECB turėtų imtis atsakomybės taikyti šiuos kriterijus ir patikrinti, pasitelkdamas savo paties skaičiavimus, ar tenkinami šie kriterijai. Dėl ECB prašymo suteikti informaciją šiems skaičiavimams atlikti institucijos neturėtų būti verčiamos taikyti apskaitos reikalavimų, kurie skirtųsi nuo reikalavimų, kuriuos jos turi taikyti pagal kitus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

(28c)

jei bankas laikomas svarbiu arba mažiau svarbiu, tokio vertinimo paprastai nereikėtų keisti dažniau nei vieną kartą per 12 mėnesių, išskyrus tais atvejais, kai įvyksta struktūriniai bankų grupių pokyčiai, pvz., susijungimai arba pardavimai;

(28d)

ECB, gavęs nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos pranešimą ir priimdamas sprendimą, ar tokia įstaiga laikoma itin svarbia vietos ekonomikai ir todėl jos priežiūrą turėtų vykdyti ECB, turėtų atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, be kita ko, į vienodų veiklos sąlygų užtikrinimą;

(29)

kiek tai susiję su euro zonoje ir už jos ribų veikiančių tarptautinių bankų priežiūra, ECB turėtų glaudžiai bendradarbiauti su kompetentingomis nedalyvaujančių valstybių narių valdžios institucijomis. Kaip ir kompetentingai valdžios institucijai, ECB turėtų būti taikomi atitinkami įpareigojimai bendradarbiauti ir keistis informacija pagal Sąjungos teisę, jis taip pat turėtų visapusiškai dalyvauti priežiūros institucijų kolegijose. Be to, kadangi Europos institucijos vykdomos priežiūros užduotys yra aiškiai naudingos finansiniam stabilumui ir tvariai rinkos integracijai užtikrinti, bendros valiutos neįsivedusios valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti naujajame mechanizme. Vis dėlto būtina veiksmingo priežiūros užduočių vykdymo sąlyga – iki galo ir nevėluojant įgyvendinami priežiūros sprendimai. Todėl valstybės narės, norinčios dalyvauti naujajame mechanizme, turėtų įsipareigoti užtikrinti, kad jų nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos laikysis bet kokių ECB reikalaujamų su kredito įstaigomis susijusių priemonių ir jas įgyvendins. ECB turėtų galėti užmegzti glaudų bendradarbiavimą su valstybės narės, neįsivedusios bendros valiutos, kompetentingomis valdžios institucijomis. Jis turėtų būti įpareigotas užmegzti bendradarbiavimą, kai vykdomos šiame reglamente nustatytos sąlygos; ▌

(29a)

atsižvelgiant į tai, kad euro zonai nepriklausančios dalyvaujančios valstybės narės tol, kol pagal Sutartį neįsiveda euro, nedalyvauja Valdančiojoje taryboje ir negali visapusiškai naudotis kitais euro zonos valstybėms narėms skirtais mechanizmais, šiame reglamente numatytos papildomos sprendimų priėmimo proceso apsaugos priemonės. Tačiau tos apsaugos priemonės, visų pirma 6 straipsnio 5d dalyje numatytos priemonės, turėtų būti naudojamos tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais. Jos turėtų būti naudojamos tik tol, kol galioja tos ypatingos aplinkybės. Apsaugos priemonės numatomos dėl ypatingų aplinkybių, kuriomis euro zonai nepriklausančioms dalyvaujančioms valstybėms narėms taikomas šis reglamentas, nes jos nedalyvauja Valdančiojoje taryboje ir negali visapusiškai naudotis kitais euro zonos valstybėms narėms skirtais mechanizmais. Todėl apsaugos priemonės negali ir neturėtų būti laikomos precedentu kitose ES politikos srityse;

(29b)

jokios šio reglamento nuostatos neturėtų kaip nors keisti dabartinės sistemos, kuria reglamentuojamas patronuojamųjų įmonių ar filialų juridinio statuso pakeitimas, ir tokios sistemos taikymo arba neturėtų būti aiškinamos ar taikomos kaip paskatos atlikti tokį pertvarkymą. Todėl turėtų būti visapusiškai gerbiama valstybių narių, kurios nedalyvauja taikant bendrą priežiūros mechanizmą, kompetentingų valdžios institucijų atsakomybė, kad tos valdžios institucijos toliau galėtų naudotis pakankamomis priežiūros priemonėmis ir įgaliojimais jų teritorijoje veikiančių kredito įstaigų atžvilgiu, kad jos gebėtų įvykdyti šią pareigą ir veiksmingai užtikrinti finansinį stabilumą ir ginti viešąjį interesą. Be to, siekiant padėti kompetentingoms valdžios institucijoms vykdyti jų pareigas, indėlininkams ir kompetentingoms valdžios institucijoms turėtų būti laiku teikiama informacija apie patronuojamųjų įmonių ar filialų juridinio statuso pakeitimą;

(30)

kad galėtų vykdyti savo užduotis, ECB turėtų būti suteikti atitinkami priežiūros įgaliojimai. Sąjungos teisėje, reglamentuojančioje rizikos ribojimu pagrįstą kredito įstaigų priežiūrą, nustatyti tam tikri įgaliojimai, pavestini tais tikslais valstybių narių paskirtoms kompetentingoms valdžios institucijoms. Tiek, kiek šie įgaliojimai susiję su ECB pavestomis priežiūros užduotimis, dalyvaujančių valstybių narių atžvilgiu ECB turėtų būti laikomas kompetentinga institucija ir jam turėtų būti suteikti įgaliojimai, pavesti kompetentingoms institucijoms pagal Sąjungos teisę. Tai apima įgaliojimus, tais aktais pavestus buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms, ir įgaliojimus, pavestus paskirtosioms valdžios institucijoms;

(30a)

ECB turėtų turėti priežiūros įgaliojimus pagal šio reglamento nuostatas iš valdymo organų pašalinti jų narį;

(31)

kad galėtų veiksmingai vykdyti savo priežiūros užduotis, ECB turėtų galėti reikalauti visos būtinos informacijos ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje , prireikus bendradarbiaudamas su nacionalinėmis kompetentingomis valdžios institucijomis. ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos turėtų turėti prieigą prie tos pačios informacijos, kredito įstaigoms netaikant dvigubų ataskaitų teikimo reikalavimų ;

(31a)

teisinė profesinė privilegija yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, pagal kurį saugomas fizinių asmenų ar juridinių asmenų ir jų patarėjų bendravimo konfidencialumas, laikantis Europos Teisingumo Teismo praktika nustatytų sąlygų;

(31b)

kai ECB reikia prašyti informacijos iš asmens, įsteigto nedalyvaujančioje valstybėje narėje, bet priklausančio kredito įstaigai, finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei, įsteigtai dalyvaujančioje valstybėje narėje, arba kuriam tokia kredito įstaiga, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė yra perdavusi veiklos funkcijas arba veiklą, ir kai nedalyvaujančioje valstybėje narėje tokie reikalavimai netaikomi ir neužtikrinamas jų vykdymas, ECB savo veiksmus turėtų derinti su atitinkamos nedalyvaujančios valstybės narės nacionaline kompetentinga valdžios institucija;

(31c)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis Protokole dėl ECB statuto 34 ir 42 straipsniuose nustatytų taisyklių taikymui. Pagal šį reglamentą ECB priimtais aktais neturėtų būti sukuriama jokių teisių arba nustatoma jokių prievolių nedalyvaujančiose valstybėse narėse, išskyrus atvejus, kai tokie aktai atitinka atitinkamą Sąjungos teisę, pagal protokolus (Nr. 4) ir (Nr. 15);

(32)

jeigu kredito įstaigos pasinaudoja įsisteigimo ir laisvo paslaugų teikimo teise kitoje valstybėje narėje arba jeigu kelios grupės įstaigos yra įsteigtos skirtingose valstybėse narėse, Sąjungos teisės aktais numatytos specialios procedūros ir kompetencijos priskyrimas susijusioms valstybėms narėms. Atsižvelgiant į tai, kiek ECB perima tam tikrų priežiūros užduočių visų dalyvaujančių valstybių narių atžvilgiu, tos procedūros ir kompetencijos priskyrimas neturėtų būti taikomi, kiek tai susiję su įsisteigimo teisės panaudojimu arba teise teikti paslaugas kitoje dalyvaujančioje valstybėje narėje;

(32a)

vykdydamas savo užduotis pagal šį reglamentą ir prašydamas nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų pagalbos ECB turėtų deramą dėmesį skirti tinkamai visų nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų dalyvavimo pusiausvyrai, atsižvelgiant į su atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose išdėstyta individualia, iš dalies konsoliduota ir konsoliduota priežiūra susijusias pareigas;

(32b)

nė vienos šio reglamento nuostatos nereikėtų suprasti kaip suteikiančios ECB įgaliojimus taikyti sankcijas fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus kredito įstaigas, finansų kontroliuojančiąsias bendroves ar mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves, nedarant poveikio ECB įgaliojimams reikalauti, kad nacionalinės valdžios institucijos atliktų veiksmus, kuriais būtų užtikrintas tinkamų sankcijų skyrimas;

(33)

ECB – Sutartimis įsteigta institucija – yra visos Sąjungos institucija. Taikydamas savo sprendimų priėmimo procedūras, jis turėtų laikytis Sąjungos taisyklių ir bendrųjų tinkamo proceso ir skaidrumo principų. Turėtų būti visapusiškai paisoma ECB sprendimų adresatų teisės būti išklausytiems , taip pat jų teisės prašyti peržiūrėti ECB sprendimus, laikantis šiame reglamente nustatytų taisyklių ;

(34)

priežiūros užduočių pavedimas reiškia didelę ECB atsakomybę užtikrinti finansinį stabilumą Sąjungoje ir kuo veiksmingiau ir proporcingiau naudotis savo priežiūros įgaliojimais. Bet koks valstybės narės priežiūros įgaliojimų perdavimas Sąjungos lygmens institucijai turėtų būti suderinamas su tinkamais skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimais. Todėl ECB turėtų atsiskaityti už šių užduočių vykdymą Europos Parlamentui ▌ ir Tarybai , kaip demokratiškai įteisintoms institucijoms, atstovaujančioms Europos žmonėms ir valstybėms narėms. Toks atsiskaitymas turėtų apimti reguliarų ataskaitų teikimą ir atsakymą į  Europos Parlamento klausimus , kaip tai numatyta jo darbo tvarkos taisyklėse, taip pat į Euro grupės klausimus. Visi įsipareigojimai teikti ataskaitas turėtų būti vykdomi laikantis atitinkamų profesinės paslapties reikalavimų ;

(34a)

ECB taip pat turėtų dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams parlamentams perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai siunčiamas ataskaitas. Dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai parlamentai turėtų galėti teikti pastabas ar klausimus ECB dėl jo priežiūros užduočių vykdymo, į kuriuos ECB gali atsakyti. Šių nacionalinių parlamentų vidaus taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į pastabų ir klausimų teikimo ECB atitinkamų procedūrų ir tvarkos ypatumus. Šiomis aplinkybėmis ypač daug dėmesio turėtų būti skirta pastaboms ar klausimams, susijusiems su leidimų kredito įstaigoms panaikinimu, dėl kurio nacionalinės valdžios institucijos ėmėsi veiksmų, būtinų pertvarkymui arba finansiniam stabilumui užtikrinti pagal 13 straipsnio 2a dalyje nustatytą procedūrą. Dalyvaujančios valstybės narės parlamentas taip pat turėtų galėti pakviesti Priežiūros tarybos pirmininką arba atstovą kartu su nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos atstovu dalyvauti nuomonių pasikeitime dėl tos valstybės narės kredito įstaigų priežiūros. Toks nacionalinių parlamentų vaidmuo yra tinkamas, atsižvelgiant į galimą poveikį, kurį priežiūros priemonės gali daryti valstybės finansams, kredito įstaigoms, jų klientams ir darbuotojams bei dalyvaujančių valstybių narių rinkoms. Jeigu nacionalinės priežiūros institucijos imasi veiksmų pagal šį reglamentą, atskaitomybės susitarimai pagal nacionalinę teisę turėtų ir toliau galioti;

(34b)

šis reglamentas nedaro poveikio Europos Parlamento teisei įsteigti laikiną tyrimo komitetą ir jam pavesti tirti įtariamus pažeidimus arba netinkamo administravimo atvejus įgyvendinant Sąjungos teisę pagal SESV 226 straipsnį arba vykdyti jam priklausančias politinės kontrolės funkcijas, kaip numatyta Sutartyse, įskaitant teisę Europos Parlamentui priimti poziciją arba rezoliuciją tais klausimais, kuriais, jo manymu, jis gali pareikšti nuomonę;

(34c)

ECB turėtų vykdyti veiklą laikydamasis tinkamo proceso ir skaidrumo principų;

(34d)

SESV 15 straipsnio 3 dalyje nurodytame reglamente turėtų būti nustatytos išsamios taisyklės, kurių laikantis suteikiama prieiga prie ECB turimų vykdant priežiūrą parengtų dokumentų, kaip tai numatyta Sutartyje;

(34e)

pagal SESV 263 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prižiūri, inter alia, ECB teisės aktų, išskyrus rekomendacijas ir nuomones, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą;

(34f)

pagal SESV 340 straipsnį ECB pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus turėtų atlyginti bet kokią žalą, kurią padaro ECB arba jo tarnautojai eidami savo pareigas. Tai neturėtų daryti poveikio nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų atsakomybei pagal nacionalinius teisės aktus atlyginti žalą, kurią padaro šios institucijos arba jų tarnautojai eidami savo pareigas;

(34 g)

Reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, taikomas ECB pagal SESV 342 straipsnį;

(34h)

nustatydamas, ar turėtų būti apibota atitinkamų asmenų teisė susipažinti su byla, ECB turėtų gerbti pagrindines teises ir laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų principų, pirmiausia gerbti teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą;

(34i)

ECB turėtų fiziniams ir juridiniams asmenims sudaryti galimybę pateikti prašymą peržiūrėti naudojantis šiuo reglamentu jam suteiktais įgaliojimais priimtus sprendimus, kurie yra jiems skirti arba kurie yra tiesiogiai ir asmeniškai su jais susiję. Peržiūros taikymo sritis turėtų apimti tokių sprendimų procedūrinę ir materialinę atitiktį šiam reglamentui laikantis ECB paliktos veiksmų laisvės nuspręsti, kada priimti šiuos sprendimus. Šiuo tikslu ir dėl proceso ekonomijos priežasčių ECB turėtų įsteigti Administracinę peržiūros valdybą, kuri atliktų tokią vidinę peržiūrą. ECB Valdančioji taryba valdybos nariais turėtų skirti aukštos reputacijos asmenis. Priimdama sprendimą, Valdančioji taryba turėtų kuo labiau stengtis užtikrinti tinkamą geografinę ir lyčių pusiausvyrą iš visų dalyvaujančių valstybių narių. Taikant nustatytą peržiūros procedūrą turėtų būti sudaryta galimybė Priežiūros tarybai prireikus persvarstyti savo ankstesnį sprendimo projektą;

(35)

ECB yra atsakingas už pinigų politikos funkcijų vykdymą, siekiant išlaikyti kainų stabilumą pagal SESV 127 straipsnio 1 dalį. Priežiūros užduočių vykdymo tikslas – apsaugoti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą ir finansų sistemos stabilumą. Todėl jos turėtų būti vykdomos visiškai atskirai, siekiant išvengti interesų konfliktų ir užtikrinti, kad kiekviena funkcija būtų vykdoma pagal taikytinus tikslus. ECB turėtų galėti užtikrinti, kad Valdančioji taryba veiktų visiškai atskirdama pinigų politikos ir priežiūros funkcijas. Toks atskyrimas turėtų, be kita ko, reikšti, kad rengiami visiškai atskiri posėdžiai ir darbotvarkės ;

(35a)

visose tarnybose, kurios reikalingos nepriklausomos pinigų politikos tikslais, turėtų būti atliktas darbuotojų atskyrimas, kuriuo turėtų būti užtikrinama, kad šiuo reglamentu pavestų užduočių vykdymui būtų visiškai taikoma šiame reglamente numatyta demokratinė atskaitomybė ir priežiūra. Pagal šį reglamentą ECB pavestas užduotis vykdantys darbuotojai turėtų būti atskaitingi Priežiūros tarybos pirmininkui;

(36)

visų pirma ECB turėtų būti sudaryta Priežiūros taryba, atsakinga už sprendimų priežiūros klausimais rengimą ir turinti specialios nacionalinių priežiūros institucijų patirties. Todėl ▌tarybai turėtų pirmininkauti pirmininkas, turėtų būti pirmininko pavaduotojas ir joje turėtų dalyvauti ECB ir nacionalinių valdžios institucijų atstovai. Pagal šį reglamentą skiriant Priežiūros tarybos narius turėtų būti laikomasi lyčių pusiausvyros, patirties ir kvalifikacijos principų. Visi Priežiūros tarybos nariai turėtų būti laiku ir visapusiškai informuojami apie jos posėdžių darbotvarkės punktus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti veiksmingą diskusiją ir sprendimo projektų rengimo procesą;

(36a)

vykdydama savo užduotis, Priežiūros taryba atsižvelgia į visus reikiamus dalyvaujančių valstybių narių faktus ir aplinkybes ir vykdo savo pareigas paisydama visos Sąjungos intereso;

(36b)

visapusiškai gerbiant Sutartyse nustatytą institucinę ir balsavimo tvarką, Priežiūros taryba turėtų būti itin svarbus organas ECB vykdant priežiūros užduotis, kurias iki šiol visada atlikdavo nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos. Dėl šios priežasties Tarybai turėtų būti suteikta teisė priimti įgyvendinimo sprendimą skirti Priežiūros tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją. Išklausęs Priežiūros tarybą, ECB turėtų pateikti pasiūlymą dėl pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimo Europos Parlamentui patvirtinti. Patvirtinus šį pasiūlymą Taryba turėtų priimti įgyvendinimo sprendimą. Pirmininkas turėtų būti išrenkamas surengus atvirą atrankos procedūrą, apie kurią Europos Parlamentas ir Taryba turėtų būti tinkamai informuoti;

(36c)

siekiant užtikrinti tinkamą rotaciją ir visišką pirmininko nepriklausomumą, jo kadencija neturėtų būti ilgesnė kaip penkeri metai ir neturėtų būti atnaujinama. Kad būtų užtikrintas visapusiškas derinimas, atsižvelgiant į EBI veiklą ir Sąjungos rizikos ribojimu pagrįstą politiką, Priežiūros taryba turėtų turėti galimybę pakviesti EBI ir Europos Komisiją kaip stebėtojus. Įsteigus Europos pertvarkymo instituciją, jos pirmininkas turėtų dalyvauti Priežiūros tarybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis;

(36d)

Priežiūros tarybai turėtų padėti mažesnės sudėties iniciatyvinis komitetas. Iniciatyvinis komitetas turėtų rengti Priežiūros tarybos posėdžius, o savo pareigas turėtų vykdyti paisydamas tik visos Sąjungos interesų ir turėtų veikti visiškai skaidriai kartu su Priežiūros taryba;

(36e)

ECB Valdančioji taryba turėtų pakviesti dalyvauti euro zonai nepriklausančių dalyvaujančių valstybių narių atstovus visada, kai Valdančioji taryba ketina prieštarauti Priežiūros tarybos parengtam sprendimo projektui arba kai atitinkamos nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos praneša Valdančiajai tarybai apie savo pagrįstą nepritarimą Priežiūros tarybos sprendimo projektui, kai toks sprendimas yra skirtas nacionalinėms valdžios institucijoms dėl euro zonai nepriklausiančių dalyvaujančių valstybių narių kredito įstaigų;

(36f)

kad būtų užtikrintas pinigų politikos ir priežiūros užduočių atskyrimas, turėtų būti reikalaujama, kad ECB sudarytų tarpininkavimo komisiją. Sudarant komisiją, visų pirma pasirenkant jos sudėtį, turėtų būti užtikrinama, kad nuomonių skirtumai bus sprendžiami išlaikant pusiausvyrą, atsižvelgiant į visos Sąjungos interesus;

(37)

Priežiūros taryba, iniciatyvinis komitetas ir priežiūros pareigas atliekantys ECB darbuotojai turėtų laikytis atitinkamų profesinės paslapties reikalavimų. Panašūs reikalavimai turėtų būti taikomi keitimuisi informacija su priežiūros veikloje nedalyvaujančiais ECB darbuotojais. Tai neturėtų trukdyti ECB keistis informacija laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų apribojimų ir sąlygų, įskaitant keitimąsi informacija su Europos Komisija, pastarajai vykdant užduotis pagal SESV 107 ir 108 straipsnius ir pagal Sąjungos teisę, susijusią su griežtesne ekonomine ir biudžeto priežiūra;

(38)

kad galėtų veiksmingai vykdyti jam pavestas priežiūros užduotis, ECB turėtų jas vykdyti visiškai nepriklausomai, visų pirma nepriklausomai nuo nederamos politinės įtakos ir sektoriaus atstovų įsikišimo, kurie galėtų paveikti jo veiklos nepriklausomumą;

(38a)

priežiūros institucijoms svarbu pasinaudoti veiklos pertraukos laikotarpiais, tokiu būdu užtikrinant šių institucijų atliekamos priežiūros veiksmingumą ir nepriklausomumą. Šiuo tikslu ir nedarant poveikio griežtesnių nacionalinių taisyklių taikymui ECB turėtų nustatyti ir taikyti visapusiškas oficialias procedūras, įskaitant atitinkamus tikrinimo laikotarpius, kad būtų galima iš anksto įvertinti galimus konfliktus, susijusius su teisėtais BPM/ECB interesais, jei buvęs Priežiūros tarybos narys pradeda dirbti bankų sektoriuje, kurio priežiūrą vykdė anksčiau, ir užkirsti kelią tokiems konfliktams;

(39)

kad galėtų veiksmingai vykdyti savo priežiūros užduotis, ECB turi turėti pakankamai išteklių. Šie ištekliai turi būti gaunami tokiu būdu, kad būtų užtikrintas ECB nepriklausomumas nuo nederamos nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų ir rinkos dalyvių įtakos ir pinigų politikos bei priežiūros užduočių atskyrimas. Priežiūros išlaidas turėtų padengti prižiūrimi subjektai. Taigi ECB vykdomos priežiūros užduotys turėtų būti finansuojamos iš dalyvaujančiose valstybės narėse įsteigtų kredito įstaigų mokamų metinių mokesčių. Jis taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti mokesčius kredito įstaigų, įsteigtų nedalyvaujančioje valstybėje narėje, filialams, įsteigtiems dalyvaujančioje valstybėje narėje, kad būtų galima padengti išlaidas, kurias ECB patiria atlikdamas savo, kaip tų filialų priimančiosios priežiūros institucijos, užduotis. Tuo atveju, jei vykdoma konsoliduota kredito įstaigos arba filialo priežiūra, mokestis turėtų būti nustatytas aukščiausiu kredito įstaigos, priklausančios susijusiai grupei, įsteigtos dalyvaujančioje valstybėje narėje, lygiu. Apskaičiuojant mokesčius neturėtų būti įtraukiamos patronuojamosios įmonės, įsteigtos nedalyvaujančiose valstybėse narėse ;

(39a)

jei kredito įstaigai taikoma konsoliduota priežiūra, mokestis turėtų būti apskaičiuojamas aukščiausiu konsolidavimo lygiu dalyvaujančiose valstybėse narėse ir paskirtas dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtoms kredito įstaigoms, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su svarba ir rizikos profiliu, įskaitant pagal riziką įvertintą turtą;

(40)

veiksmingai priežiūrai vykdyti reikalingi labai motyvuoti, gerai apmokyti ir nešališki darbuotojai. Siekiant sukurti tikrai integruotą priežiūros mechanizmą, reikia numatyti, kad visos dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės priežiūros institucijos ir ECB tinkamai keistųsi darbuotojais ir juos deleguotų, taip pat, kad nacionalinės institucijos tarpusavyje tinkamai keistųsi darbuotojais ir juos deleguotų. Siekiant užtikrinti nuolatinę tarpusavio kontrolę, ypač prižiūrint didelius bankus, ECB turėtų turėti galimybę prašyti, kad nacionalinės priežiūros grupės į savo veiklą įtrauktų ir kitų dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų darbuotojus, kad būtų galima sudaryti specifinių žinių ir kompetencijos turinčias priežiūros grupes užtikrinant įvairovę geografiniu atžvilgiu. Keičiantis darbuotojais ir juos deleguojant kuriama bendra priežiūros kultūra. ECB reguliariai teiks informaciją apie tai, kiek dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų darbuotojų yra deleguoti į ECB dalyvauti BMP veikloje;

(41)

atsižvelgdamas į banko paslaugų globalizaciją ir padidėjusią tarptautinių standartų svarbą, ECB turėtų vykdyti savo užduotis laikydamasis tarptautinių standartų ir užmegzdamas dialogą bei glaudžiai bendradarbiaudamas su ne Sąjungos priežiūros institucijomis, nedubliuodamas EBI atliekamo tarptautinio vaidmens. Jam turėtų būti suteikti įgaliojimai plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir administracijomis ir su tarptautinėmis organizacijomis, veiksmus derinant su EBI ir kartu visapusiškai atsižvelgiant į dabartinį valstybių narių ir Sąjungos institucijų vaidmenį bei atitinkamą kompetenciją;

(42)

ECB tvarkant asmens duomenis šio reglamento tikslais visapusiškai taikoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (9) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (10);

(43)

ECB taikomas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (11). ECB priėmė 2004 m. birželio 3 d. Sprendimą ECB/2004/11 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atliekamų Europos centrinio banko tyrimų  (12);

(44)

siekiant užtikrinti kredito įstaigų aukščiausios kokybės priežiūrą, nevaržomą kitokių rizikos ribojimu nepagrįstų priemonių, ir kad laiku ir veiksmingai būtų šalinami vienas kitą stiprinantys rinkos pokyčiai, darantys poveikį bankams ir valstybėms narėms, ECB turėtų kuo skubiau pradėti vykdyti savo specialias priežiūros užduotis. Tačiau reikia atitinkamai pasiruošti, rengiantis perduoti nacionalinių priežiūros institucijų vykdomas priežiūros užduotis ECB. Taigi turi būti numatytas tinkamas pereinamasis laikotarpis; ▌

(44a)

ECB, tvirtindamas išsamią jam šiuo reglamentu pavestų užduočių įgyvendinimo praktinę tvarką, turėtų numatyti pereinamojo laikotarpio tvarką, kuri užtikrintų, kad bus baigtos užbaigtos vykdomos priežiūros procedūros, įskaitant visus prieš įsigaliojant šiam reglamentui priimtus sprendimus ir (arba) priemones arba pradėtus tyrimus;

▌

(45a)

Komisija 2012 m. lapkričio 28 d. komunikate „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas“ pažymėjo, kad „būtų galima iš dalies pakeisti SESV 127 straipsnio 6 dalį, siekiant taikyti įprastą teisėkūros procedūrą ir pašalinti kai kuriuos teisinius suvaržymus, kurie šiuo metu taikomi BPM struktūrai (pvz., be glaudaus bendradarbiavimo modelio, įtraukti galimybę euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms tiesiogiai ir neatšaukiamai dalyvauti BPM, suteikti euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, dalyvaujančioms BPM, visiškai vienodas teises ECB sprendimų priėmimo procese ir imtis dar daugiau veiksmų, atliekant vidinį pinigų politikos ir priežiūros sprendimų priėmimo atskyrimą)“. Ji taip pat pažymėjo, kad „specialus punktas, … būtų stiprinti demokratinę atskaitomybę ECB tiek, kiek jis veikia kaip bankų priežiūros institucija“. Primenama, kad Europos Sąjungos sutartyje numatyta, kad pasiūlymus dėl Sutarčių keitimo gali pateikti bet kurios valstybės narės vyriausybė, Europos Parlamentas arba Europos Komisija, ir jie gali būti susiję su bet kuriuo Sutarčių aspektu;

(46)

šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ir jis turi būti įgyvendinamas laikantis tų teisių ir principų;

(47)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sukurti efektyvią ir veiksmingą Sąjungos institucijos vykdomų specialių kredito įstaigų priežiūros užduočių sistemą ir užtikrinti, kad kredito įstaigoms būtų nuosekliai taikomas bendras taisyklių sąvadas, valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl bankų rinkos Europos masto struktūros ir bankų žlugimo poveikio kitoms valstybėms narėms šių tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, patvirtinti laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

1)

dalyvaujanti valstybė narė – valstybė narė, kurios valiuta yra euro , arba valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, su kuria nustatytas glaudus bendradarbiavimas pagal 6 straipsnį ;

2)

nacionalinė kompetentinga valdžios institucija – dalyvaujančios valstybės narės pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (13) ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (14) paskirta nacionalinė kompetentinga valdžios institucija;

3)

kredito įstaigos – kredito įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje;

4)

finansų kontroliuojančioji bendrovė – finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 19 dalyje;

5)

mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros (15) 2 straipsnio 15 dalyje;

6)

finansinis konglomeratas – finansinis konglomeratas, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 14 dalyje;

6a)

nacionalinė paskirtoji valdžios institucija – paskirtoji valdžios institucija, kaip apibrėžta atitinkamoje Sąjungos teisėje;

6b)

pakankamas akcijų paketas – kvalifikuotoji akcijų paketo dalis, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 11 dalyje;

6c)

bendras priežiūros mechanizmas (BMP) – Europos finansų priežiūros institucijų sistema, kurią sudaro Europos Centrinis Bankas ir dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos, kaip pateikta šio reglamento 5 straipsnyje.

a)

išduoti kredito įstaigoms leidimus veikti ir panaikinti išduotus leidimus , laikantis 13 straipsnio nuostatų;

aa)

dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtų kredito įstaigų, kurios nori įsteigti filialą arba teikti tarpvalstybines paslaugas nedalyvaujančioje valstybėje narėje, atžvilgiu vykdyti užduotis, kurios buveinės valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai pavedamos pagal atitinkamą Sąjungos teisę;

b)

vertinti prašymus įsigyti ir perleisti kredito įstaigų pakankamą akcijų paketą, išskyrus bankų pertvarkymo atveju, laikantis 13a straipsnio nuostatų;

c)

užtikrinti, kad būtų laikomasi 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų aktų, kuriais nustatyti kredito įstaigų rizikos ribojimo reikalavimai nuosavų lėšų reikalavimų, pakeitimo vertybiniais popieriais, didelių pozicijų ribų, likvidumo, sverto, ataskaitų teikimo ir su šiais klausimais susijusios informacijos atskleidimo visuomenei srityse;

f)

užtikrinti, kad būtų laikomasi 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų aktų, kuriais kredito įstaigoms nustatomi reikalavimai turėti patikimas valdymo priemones (įskaitant už kredito įstaigų valdymą atsakingų asmenų kompetencijos ir tinkamumo reikalavimus), rizikos valdymo procesus, vidaus kontrolės mechanizmus, darbo užmokesčio politiką bei praktiką ir veiksmingus vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesus (įskaitant vidaus reitingais pagrįstus modelius);

g)

atlikti priežiūrinį tikrinimą, be kita ko, prireikus derinant veiksmus su EBI, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir galimą jo rezultatų paskelbimą, siekiant nustatyti, ar tvarka, strategijos, procesai ir mechanizmai, kuriuos įdiegė kredito įstaigos, bei jų turimos nuosavos lėšos užtikrina patikimą jų rizikos valdymą ir padengimą, ir remiantis šiuo priežiūriniu tikrinimu nustatyti kredito įstaigoms specialius papildomus nuosavų lėšų reikalavimus, specialius skelbimo reikalavimus, specialius likvidumo reikalavimus, o atitinkamoje Sąjungos teisėje specialiai kompetentingoms valdžios institucijoms pateiktais atvejais – ir kitas priemones;

i)

vykdyti dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų patronuojančiųjų bendrovių, įskaitant finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, priežiūrą konsoliduotu pagrindu, ir prisidėti prie priežiūros konsoliduotu pagrindu, įskaitant priežiūros institucijų kolegijas, nedarant poveikio dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų dalyvavimui šiose kolegijose stebėtojo teisėmis, kurių veikla susijusi su patronuojančiosiomis bendrovėmis, neįsteigtomis dalyvaujančiose valstybėse narėse;

j)

prisidėti prie papildomos finansinių konglomeratų priežiūros, susijusios su konglomeratui priklausančiomis kredito įstaigomis, ir atlikti veiksmų derinimo užduotis, kai ECB remiantis atitinkamoje Sąjungoje teisėje nustatytais kriterijais paskirtas finansinio konglomerato koordinatoriumi;

k)

vykdyti priežiūros užduotis, susijusias su atgaivinimo planais, išankstiniais intervencijos veiksmais, kai kredito įstaiga arba grupė, kurios atžvilgiu ECB yra konsoliduotos priežiūros institucija, neatitinka arba galėtų nesilaikyti taikomų rizikos ribojimo reikalavimų, ir tik atitinkamoje Sąjungos teisėje kompetentingoms valdžios institucijoms aiškiai nurodytais atvejais, struktūriniais pokyčiais, kurių reikalaujama iš kredito įstaigų, kad būtų užkirstas kelias finansiniams sunkumams ar nesėkmėms, išskyrus visus pertvarkymo įgaliojimus.

—

Tų, kurios yra mažiau svarbios vertinant konsolidavimo pagrindu, aukščiausiu konsolidavimo lygiu dalyvaujančiose valstybėse narėse arba individualiai konkrečiu kredito įstaigų, įsteigtų nedalyvaujančiose valstybėse narėse, filialų, kurie įsteigti dalyvaujančiose valstybėse narėse, atveju. Svarba vertinama remiantis šiais kriterijais:

i)

visa jos turto vertė yra didesnė nei 30 mlrd. EUR arba

ii)

jos viso turto santykis su dalyvaujančios valstybės narės, kurioje ji įsisteigta, BVP didesnis nei 20 %, nebent jos turto bendra vertė mažesnė nei 5 mlrd. EUR, arba

iii)

ECB, gavęs nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos pranešimą, kad tokia įstaiga laikoma pakankamai svarbia vietos ekonomikai, priima tokią svarbą patvirtinantį sprendimą, po to, kai ECB atlieka išsamų tos kredito įstaigos vertinimą, įskaitant balanso vertinimą.

a)

ECB skelbia nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms skirtus reglamentus, gaires arba bendro pobūdžio nurodymus, kuriais vadovaudamosi nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos vykdo 4 straipsnyje, išskyrus a ir b punktus, apibrėžtas užduotis ir priima priežiūros sprendimus.

b)

prireikus užtikrinti aukštų priežiūros standartų nuoseklų taikymą, ECB bet kuriuo metu gali savo iniciatyva, pasikonsultavęs su nacionalinėmis valdžios institucijomis, arba nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos prašymu nuspręsti pats tiesiogiai vykdyti visus atitinkamus įgaliojimus 4b dalyje nurodytos vienos ar kelių kredito įstaigų atžvilgiu, įskaitant tokiu atveju, kai buvo netiesiogiai prašoma ar gauta viešoji finansinė parama iš EFSF arba ESM;

c)

ECB vykdo sistemos veikimo priežiūrą, grindžiamą šiame straipsnyje, visų pirma 4e dalies c punkte, išdėstytomis pareigomis ir procedūromis;

d)

ECB bet kuriuo metu gali pasinaudoti 9–12 straipsniuose nurodytais įgaliojimais;

e)

ECB taip pat gali paprašyti nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų ad hoc pagrindu arba nuolat teikti informaciją apie užduočių, kurias jos įvykdė pagal šį straipsnį, rezultatus.

a)

konkrečią metodiką, skirtą 4b dalies 1–3 papunkčiuose nurodytų kriterijų bei kriterijų, pagal kuriuos 4b dalies 4 papunktis nebetaikomas konkrečiai kredito įstaigai, ir pagal juos nustatytų priemonių vertinimui siekiant įgyvendinti 4c ir 4d dalis. Ši tvarka ir metodika, skirta 4b dalies 1–3 papunkčiuose nurodytų kriterijų vertinimui, peržiūrima, kad į jas būtų įtraukti visi atitinkami pokyčiai, ir užtikrinama, kad jei bankas laikomas svarbiu arba mažiau svarbiu, vertinimas keičiamas tik tuo atveju, jei aplinkybės keičiasi iš esmės ir jos nėra pereinamojo pobūdžio, visų pirma tos su banko padėtimi susijusios aplinkybės, kurios svarbios atliekant tą vertinimą;

b)

procedūrų, įskaitant laiko terminus ir galimybę rengti sprendimų projektus, kurie siunčiami ECB įvertinti, kurios turi būti taikomos ECB ir nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms palaikant ryšius dėl kredito įstaigų, kurios nelaikomos mažiau svarbiomis pagal 4b dalį, priežiūros, apibrėžtį;

c)

procedūrų, įskaitant laiko terminus, kurių turi būti laikomasi ECB ir nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms palaikant ryšius dėl kredito įstaigų, kurios laikomos mažiau svarbiomis pagal 4b dalį, priežiūros, apibrėžimą. Pagal šias procedūras visų pirma reikalaujama, kad nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos, priklausomai nuo struktūroje nustatytų atvejų:

a)

atitinkama valstybė narė ▌kitoms valstybėms narėms, Komisijai, ECB ir EBI praneša apie prašymą pradėti glaudų bendradarbiavimą su ECB, susijusį su 4 straipsnyje ir 4a straipsnyje nurodytų užduočių vykdymu visų atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtų kredito įstaigų atžvilgiu, kaip numatyta 5 straipsnyje ;

b)

pranešime atitinkama valstybė narė įsipareigoja:

c)

atitinkama valstybė narė priėmė atitinkamus nacionalinės teisės aktus, siekdama užtikrinti, kad jos nacionalinė kompetentinga valdžios institucija privalėtų patvirtinti visas su kredito įstaigomis susijusias ECB prašomas priemones, kaip numatyta 5 dalyje.

a)

jei, ECB nuomone , atitinkama valstybė narė nebesilaiko 2 dalies a–c punktuose nustatytų sąlygų, arba

b)

jei, ECB nuomone, valstybės narės nacionalinė kompetentinga valdžios institucija nevykdo 2 dalies c punkte nurodytos pareigos .

—

ar tai, kad bus nevykdomas toks sustabdymas arba nutraukimas, galėtų kelti pavojų BPM vientisumui arba turėti reikšmingų neigiamų pasekmių valstybių narių fiskalinei atsakomybei;

—

ar toks sustabdymas arba nutraukimas galėtų turėti reikšmingų neigiamų pasekmių valstybės narės, kuri pranešė prieštaraujanti pagal 19 straipsnio 3 dalį, fiskalinei atsakomybei;

—

ar jį tenkina, ar netenkina tai, kad atitinkama nacionalinė kompetentinga valdžios institucija patvirtino priemones:

a)

dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos kredito įstaigos;

b)

dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos finansų kontroliuojančiosios bendrovės;

c)

dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės;

d)

dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės;

e)

asmenys, priklausantys a–d punktuose nurodytiems subjektams ▌;

f)

trečiosios šalys, kurioms a–d punktuose nurodyti subjektai yra perdavę ▌funkcijas arba veiklą;

a)

reikalauti pateikti dokumentus;

b)

tikrinti 9 straipsnio 1 dalies a– f punktuose nurodytų asmenų buhalterines knygas ir dokumentus ir daryti tokių buhalterinių knygų ir dokumentų kopijas arba išrašus;

c)

gauti 9 straipsnio 1 dalies a– f punktuose nurodytų asmenų arba jų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus raštu arba žodžiu;

d)

apklausti visus kitus asmenis ▌, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su tyrimo dalyku susijusios informacijos.

a)

kredito įstaiga nevykdo 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytuose aktuose nustatytų reikalavimų;

b)

ECB turi įrodymų, kad kredito įstaiga per kitus 12 mėnesių gali pažeisti 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytuose aktuose nustatytus reikalavimus;

c)

pagal 4 straipsnio 1 dalies g punktą atliekant priežiūrinį tikrinimą nustačius, kad kredito įstaigose įgyvendintos priemonės, strategijos, procesai bei mechanizmai ir jos turimos nuosavos lėšos bei likvidumas neužtikrina patikimo jos rizikos valdymo ir padengimo.

a)

reikalauti, kad įstaigos turėtų nuosavų lėšų, viršijančių 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytuose aktuose nustatytą kapitalo poreikį, susijusių su rizikos elementais ir rizika, kuriai netaikomi atitinkami Sąjungos aktai;

b)

reikalauti, kad būtų sustiprintos priemonės, strategija, procesai ir mechanizmai;

c)

reikalauti, kad įstaigos pateiktų priežiūros reikalavimų laikymosi atkūrimo planą pagal 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus aktus ir nustatytų galutinį jo įgyvendinimo terminą, įskaitant to plano patobulinimus taikymo srities ir galutinio termino atžvilgiu;

d)

reikalauti, kad įstaigos taikytų specialią atidėjinių politiką arba turto tvarkymo tvarką nuosavų lėšų poreikio atžvilgiu;

e)

uždrausti arba apriboti veiklą, sandorius arba įstaigų tinklus arba reikalauti sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką įstaigos patikimumui;

f)

reikalauti sumažinti įstaigų veiklai, produktams ir sistemoms būdingą riziką;

g)

reikalauti, kad įstaigos ribotų kintamąją atlyginimo dalį kaip procentinę grynųjų pajamų dalį, jeigu ji nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;

h)

reikalauti, kad įstaigos naudotų grynąjį pelną nuosavoms lėšoms sustiprinti;

i)

apriboti arba uždrausti įstaigos atliekamą paskirstymą įstaigos akcininkams, nariams arba papildomų 1 lygio priemonių turėtojams, jeigu dėl šio draudimo įstaiga nepradės neįvykdyti įsipareigojimų;

j)

nustatyti papildomus arba dažnesnio ataskaitų teikimo reikalavimus, įskaitant ataskaitas apie kapitalo ir likvidumo padėtį;

k)

nustatyti specialius likvidumo reikalavimus, įskaitant terminų nesutapimų turto ir įsipareigojimų atžvilgiu apribojimus;

l)

reikalauti atskleisti papildomą informaciją;

m)

bet kuriuo metu iš kredito įstaigų valdymo organų pašalinti narius, kurie neatitinka 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytuose aktuose nustatytų reikalavimų.

a)

BPM veikimas Europos finansų priežiūros institucijų sistemoje ir ECB priežiūros veiklos poveikis visos Sąjungos interesams ir finansinių paslaugų bendrosios rinkos darnai ir vientisumui, įskaitant jos galimą poveikį nacionalinių bankininkystės sistemų Europos Sąjungoje struktūroms, taip pat bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija priemonių tarp BPM ir nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų veiksmingumą;

aa)

užduočių pasidalijimas tarp ECB ir nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų bendrame priežiūros mechanizme, ECB priimtų praktinių organizavimo sąlygų veiksmingumas ir BPM poveikis likusių priežiūros institucijų kolegijų veiklai;

ab)

ECB priežiūros bei sankcijų nustatymo įgaliojimų veiksmingumas ir ECB papildomų sankcijų nustatymo įgaliojimų suteikimo tinkamumas, įskaitant įgaliojimus, susijusius su kitais asmenimis nei kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės;

ac)

4a straipsnyje numatytų atitinkamai makrolygio rizikos ribojimo užduočių bei priemonių ir 13 straipsnyje numatytų leidimų suteikimo ir panaikinimo tinkamumas;

b)

nepriklausomumo veiksmingumas ir atskaitomybės tvarka;

c)

ECB ir Europos bankininkystės institucijos sąveika;

d)

valdymo tvarkos, įskaitant Priežiūros tarybos sudėtį bei balsavimo procedūras ir jos ryšį su Valdančiąja taryba, taip pat euro zonos valstybių narių bei kitų bendrame priežiūros mechanizme dalyvaujančių valstybių narių bendradarbiavimą Priežiūros taryboje, tinkamumas;

da)

ECB ir nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų sąveika ir BPM poveikis toms valstybėms narėms;

db)

prieštaravimo ECB sprendimams mechanizmo veiksmingumas;

dc)

BPM išlaidų efektyvumas;

dd)

6 straipsnio 5b, 5c ir 5db punktų taikymo galimas poveikis BPM veikimui ir vientisumui.

de)

priežiūros ir pinigų politikos funkcijų atskyrimo ECB veiksmingumas ir priežiūros užduotimis skirtų finansinių išteklių nuo ECB biudžeto atskyrimo veiksmingumas, atsižvelgiant į visus atitinkamų teisės nuostatų pakeitimus, įskaitant pirminės teisės lygiu;

df)

pagal BPM priimtų priežiūros sprendimų fiskalinis poveikis dalyvaujančioms valstybėms narėms ir visų pokyčių, susijusių su pertvarkymo finansavimo tvarka, poveikis;

dg)

tolesnio BPM plėtojimo galimybės, atsižvelgiant į visus atitinkamų nuostatų pakeitimus, įskaitant pirminės teisės lygiu, ir atsižvelgiant į tai, ar nėra panaikintas šiame reglamente nustatytų institucinių nuostatų pagrindas, įskaitant galimybę visiškai sulyginti euro zonos valstybių narių ir kitų dalyvaujančių valstybių narių teises ir pareigas.