2013 m. vasario 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl variklinių transporto priemonių garso lygio (COM(2011)0856 – C7-0487/2011 – 2011/0409(COD))

P7_TC1-COD(2011)0409

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. vasario 6 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2013 dėl variklinių transporto priemonių garso lygio

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

vidaus rinka yra vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Tuo tikslu yra įsteigta išsami variklinių transporto priemonių Sąjungos tipo patvirtinimo sistema , nes kelių transporto priemonės yra didžiausias triukšmo šaltinis transporto sektoriuje . Variklinių transporto priemonių ir jų dujų išmetimo sistemų tipo patvirtinimo techniniai reikalavimai leidžiamam garso lygiui turėtų būti suderinti, kad būtų išvengta skirtingų reikalavimų priėmimo skirtingose valstybėse narėse ir užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas, kartu užtikrinant aukštą aplinkos apsaugos ir viešosios saugos lygį bei geresnę gyvenimo ir sveikatos kokybę . Komisija taip pat turėtų atlikti poveikio, susijusio su ženklinimo sąlygomis, taikomomis oro ir akustinės taršos lygiui ženklinti, vertinimą. Tame poveikio vertinime turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus transporto priemonių tipus (įskaitant elektrines transporto priemones), kuriems taikomas šis reglamentas, ir į poveikį, kurį toks ženklinimas galėtų turėti automobilių pramonei. Toks ženklinimas galėtų būti laikomas naudinga vartotojų informuotumo didinimo ir jų teisių apsaugos priemone skaidrumo požiūriu prieš jiems įsigyjant transporto priemonę ; [1 pakeit.]

(1a)

ES tipo patvirtinimo reikalavimai jau yra taikomi ir yra įtvirtinti atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas CO2 išmetamas kiekis, įskaitant 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (3) , 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009, nustatantį naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (4) , 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija (5) ir 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 510/2011, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (6) . Techniniai reikalavimai, taikomi Sąjungos teisės aktams, kuriais reglamentuojamas išmetamo CO2 kiekis ir išmetamųjų teršalų ribinės vertės, turėtų derėti su reikalavimais, taikomais teisės aktams, kuriais reglamentuojamas skleidžiamo triukšmo mažinimas. Todėl ES tipo patvirtinimo reikalavimai turėtų būti nustatyti taip, kad būtų užtikrinama, jog būtų įgyvendinami šie dvigubi tikslai; [2 pakeit.]

(1b)

eismo triukšmas kenkia sveikatai įvairiais būdais. Dėl ilgai trunkančio su triukšmu susijusio streso gali išsekti fiziniai rezervai, sutrikti gebėjimas reguliuoti organų funkcijas ir taip sumažėti jų veiksmingumas. Eismo triukšmas yra galimas medicininių aplinkybių ir tokių ligų kaip antai aukštas kraujo spaudimas ir infarktas atsiradimo rizikos veiksnys. Poveikis turėtų būti išsamiau ištirtas remiantis 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (7) nuostatomis; [3 pakeit.]

(2)

1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvoje 70/157/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių leistiną motorinių transporto priemonių garso lygį ir dujų išmetimo sistemas, suderinimo (8) suderinti skirtingi valstybių narių techniniai reikalavimai, susiję su variklinių transporto priemonių ir jų dujų išmetimo sistemų leidžiamu garso lygiu, siekiant sukurti vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą. Tikslinga pakeisti tą direktyvą reglamentu, siekiant, kad vidaus rinka gerai veiktų ir būtų užtikrintas vienodas ir nuoseklus reglamento taikymas visoje Sąjungoje;

(3)

šis reglamentas yra atskiras reglamentas, kuriuo, vadovaujantis 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatančia motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyvą) (9), taikoma tipo tvirtinimo procedūra;

(4)	Direktyvoje 70/157/EEB nurodoma Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 51 (10) dėl triukšmingumo, kurios viena susitariančiųjų šalių yra Sąjunga ir kurioje nustatytas triukšmo skleidimo bandymo metodas;

(5)

nuo jos priėmimo Direktyva 70/157/EEB buvo keletą kartų iš esmės pakeista. Naujausias variklinių transporto priemonių triukšmo ribų sumažinimas, įvestas 1995 m., neturėjo poveikio, kurio tikėtasi. Tyrimai parodė, kad pagal direktyvą taikytas metodas nebeatitiko tikrųjų važiavimo mieste sąlygų. Visų pirma, kaip nurodyta 1996 m. Žaliojoje knygoje dėl ateities triukšmo strategijos (11), pagal tą metodą būdavo nepakankamai įvertinamas padangų riedėjimo triukšmo poveikis bendram triukšmui;

(6)

todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas kitas metodas, pakeisiantis Direktyvoje 70/157/EEB nustatytą privalomąjį metodą. Tas metodas turėtų būti pagrįstas 2007 m. JT EEK Triukšmo darbo grupės (GRB) paskelbtu metodu, į kurį įtraukta standarto ISO 362 (12) 2007 m. versija. Komisijai pateikti ir seno, ir naujo bandymo metodų stebėjimo rezultatai . Be to, siekdama pašalinti ankstesnio bandymo metodo trūkumus, Komisija per 24 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai poveikio – tikrojo padangų riedėjimo įrangos indėlio mažinant transporto priemonių triukšmo lygį – vertinimą, kuriame dėmesys būtų skiriamas kelio dangos poveikiui ir šios konkrečios srities mokslinių tyrimų poreikiams, siekiant patvirtinti naują Europos bandymo metodą, kuriame būtų atsižvelgiama ir į kelio dangos savybes; [4 pakeit.]

(7)

naujojo įprastomis eismo sąlygomis skleidžiamo triukšmo bandymo metodo patikimumas laikomas dideliu, tačiau jis yra mažiau patikimas blogiausio atvejo sąlygomis. Todėl būtina šiuo reglamentu įgyvendinti papildomas nuostatas dėl triukšmo skleidimo. Į šias nuostatas įeina prevenciniai reikalavimai transporto priemonės važiavimui tikromis eismo sąlygomis, kurios nepatenka į tipo patvirtinimo važiavimo ciklą. Šios važiavimo sąlygos svarbios aplinkos požiūriu, be to, būtina užtikrinti, kad važiuojant gatve transporto priemonės skleidžiamas triukšmas reikšmingai nesiskirtų nuo to, kurio tikimasi pagal būtent tos transporto priemonės tipo patvirtinimo bandymo rezultatus;

(8)

be to, reglamentu turėtų būti dar labiau sumažintos triukšmo ribos. Jame turėtų būti atsižvelgta į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudedamųjų dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (13), kuriuo buvo nustatyti nauji griežtesni variklinių transporto priemonių padangų keliamo triukšmo reikalavimai ir kuriame buvo pabrėžta būtinybė laikytis nuoseklaus ir išsamaus požiūrio, kuris padėtų spręsti triukšmo keliuose problemą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad triukšmui keliuose didelę įtaką turi kelių paviršius. Laikantis to horizontaliojo požiūrio, palyginti su sektoriniu ir vertikaliuoju požiūriu, bus veiksmingiau mažinamas bendras kelių eismo keliamas triukšmas. Kelių eismo triukšmo mažinimą . Taip pat reikėtų suvokti ir kaip visuomenės sveikatos tikslą, atsižvelgiant atsižvelgti į irzlumo ir žalos sveikatai dėl kelių eismo triukšmo (14) (15), bei susijusių išlaidų ir naudos tyrimus (16). Šiame reglamente taip pat turėtų būti atsižvelgiama į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1222/2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus (17) . Komisija turėtų užtikrinti, kad padangos būtų ženklinamos atsižvelgiant į jų kokybę, susijusią su triukšmo lygiu. Be to, turėtų būti atsižvelgiama į transporto rūšių palyginamumą aplinkos triukšmo požiūriu ; [5 pakeit.]

(8a)	Komisija turėtų paskelbti vadinamojo tylaus kelio gaires, skirtas kelių eismą valdančioms institucijoms, kad pastarosioms būtų suteikta naudinga priemonė laikytis tvaresnės kelių infrastruktūros reikalavimų; [6 pakeit.]

(8b)

šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje buvo nustatyta Sąjungos aplinkosaugos politikos formavimo 2002–2012 m. laikotarpiu sistema. Programoje buvo raginama imtis veiksmų dėl skleidžiamo triukšmo, siekiant ženkliai sumažinti asmenų, pastoviai patiriančių ilgą laiką skleidžiamo, visų pirma transporto, vidutinio stiprumo triukšmą, skaičių; [7 pakeit.]

(8c)

techninės transporto priemonių triukšmo mažinimo priemonės turi būti derinamos su įvairiais vienas kitam prieštaraujančiais reikalavimais, pvz., reikalavimu, kad būtų sumažintas keliamas triukšmas ir išmetamas kenksmingų medžiagų kiekis bei kartu užtikrinama didesnė sauga, o atitinkama transporto priemonė būtų kuo pigesnė ir efektyvesnė. Automobilių pramonė, siekdama laikytis visų šių reikalavimų ir išlaikyti pusiausvyrą tarp jų, itin dažnai pasiekia dabartinių fizinių galimybių ribas. Taikant naujesnes, inovacines medžiagas ir metodus automobilių kūrėjams vis pavykdavo išplėsti šias ribas. Norėdamas užtikrinti galimybę kurti naujoves, teisės aktų leidėjas turi nustatyti aiškų ir laiko atžvilgiu realistišką pagrindą. Šiuo reglamentu suteikiamas toks pagrindas ir skatinamas visuomenei reikalingas skubus naujovių postūmis, tuo pačiu paliekant pramonei būtiną ekonominę veiksmų laisvę; [8 pakeit.]

(8d)

triukšmo tarša visų pirma yra vietos lygmens problema, tačiau šią problemą reikia spręsti Sąjungos lygiu. Be to, įgyvendinant bet kokią tvarią triukšmo sklaidos ribojimo politiką turi būti siekiama sukurti priemones, kurios būtų taikomos triukšmo šaltiniams. Transporto priemonės, kurioms taikomas šis reglamentas, pagal savo apibrėžtį yra judus triukšmo šaltinis, taigi vien tik nacionalinėmis priemonėmis nebūtų įmanoma tinkamai pasiekti tikslo; [9 pakeit.]

(8e)	galima imtis priemonių, skirtų infrastruktūrai plėtoti ir tobulinti, kad būtų kuo labiau sumažintas transporto priemonių keliamas triukšmas, pvz., įrengiant dideles triukšmo mažinimo užtvaras; [10 pakeit.]

(9)	bendrosios ribinės vertės turėtų būti sumažintos visiems variklinių transporto priemonių triukšmo šaltiniams, įskaitant oro įleidimą virš jėgos pavaros ir išmetimo sistemą, atsižvelgiant į padangų poveikį triukšmo mažinimui, numatytam Reglamente (EB) Nr. 661/2009;

(9a)

vartotojams, transporto parkų valdytojams ir viešosios valdžios institucijoms teikiama informacija apie skleidžiamą garsą gali daryti poveikį sprendimams pirkti ir paspartinti perėjimą prie tylesnių transporto priemonių parkų. Siekiant vartotojams suteikti būtiną informaciją, pardavimo vietoje ir techninėje reklaminėje medžiagoje gamintojas informaciją apie transporto priemonių triukšmo lygius turėtų pateikti remdamasis suvienodintais bandymo metodais. Etiketė, kuri panaši į etiketes, naudojamas siekiant informuoti apie išmetamą CO2 kiekį, suvartojamo kuro kiekį ir padangų skleidžiamą triukšmą, turėtų informuoti vartotojus apie transporto priemonės skleidžiamą garsą; [11 pakeit.]

(9b)	su triukšmu susijusi informacija, įskaitant bandymo duomenis, turėtų būti prieinama ir aiškiai pateikiama pardavimo vietose ir reklaminėje medžiagoje apie transporto priemones; [18 pakeit.]

(9c)	siekdamos sumažinti kelių eismo triukšmą, valdžios institucijos gali taikyti priemones ir paskatas, kuriomis siekiama paspartinti tylesnių transporto priemonių pirkimą ir naudojimą; [12 pakeit.]

(9d)

transporto priemonių garso lygis iš dalies priklauso nuo aplinkos, kurioje transporto priemonėmis važiuojama, visų pirma nuo kelių infrastruktūros kokybės ir pažangaus kelių eismo valdymo. Todėl reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti integruotą metodą, ypač triukšmingiausiose miesto vietovėse, kai būtina imtis trumpalaikių priemonių; [13 pakeit.]

(9e)

kai lengvaisiais automobiliais važiuojama mažesniu nei 45 km/h vidutiniu greičiu, dominuoja variklio ir išmetamųjų dujų sistemos keliamas triukšmas, o važiuojant didesniu greičiu – riedėjimo ir vėjo keliamas triukšmas. Tas riedėjimo ir vėjo keliamas triukšmas kyla neatsižvelgiant į variklio tipą ir galingumą. Atsižvelgiant į transporto priemonių konstrukcijos raidą nuo aštuntojo dešimtmečio, dabar varikliai dirba gerokai tyliau, tačiau vidutinis jų galingumas ir svoris padidėjo. Dėl sunkesnių variklių ir dėl siekio užtikrinti didesnę saugą padidėjo bendras visų transporto priemonių svoris, todėl atsirado poreikis padidinti padangų kontaktinį plotą, kad būtų galima pagerinti transporto priemonių stabilumą. Didinant tą kontaktinį plotą, didėja ir padangų keliamas riedėjimo triukšmas; [14 pakeit.]

(9f)

triukšmas yra kompleksinė problema, ypač dėl to, kad jo šaltiniai ir veiksniai, kurie veikia žmonių girdimą garsą ir poveikį jiems, įvairialypiai. Teisės aktuose dėl eismo triukšmo mažinimo šie aspektai turi būti atspindimi atsižvelgiant į variklio, transporto priemonės ir padangų triukšmą, kelio dangą, vairavimo elgseną ir eismo valdymą ir šie klausimai turi būti sprendžiami tokiuose teisės aktuose kaip antai Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 ir Direktyva 2002/49/EB; [15 pakeit.]

(10)

siekiant naudos aplinkai, kurios buvo tikimasi iš hibridinių elektrinių ir grynai elektrinių kelių transporto priemonių, jų skleidžiamas triukšmas gerokai sumažėjo. Tačiau dėl to nebeliko svarbaus garsinių signalų, kuriais, be kitų eismo dalyvių, vadovaujasi aklieji ir silpnaregiai pėstieji ir dviratininkai, kad sužinotų apie minėtų transporto priemonių artėjimą, stovėjimą ar nutolimą, šaltinio. Šiuo tikslu pramonė kuria garso sistemas, kurios elektrinėse ir hibridinėse elektrinėse transporto priemonėse kompensuotų šį garsinį signalą. Turėtų būti suderintas artėjančios transporto priemonės garso sistemų veikimas. Vis dėlto tokias sistema transporto priemonių gamintojai turėtų įrengti savo nuožiūra;

(10a)

siekdama prisidėti prie tikslo didinti pažeidžiamų eismo dalyvių, pvz., aklųjų, regos ir klausos negalią turinčių pėsčiųjų, dviratininkų ir vaikų, saugumą miesto teritorijose, Komisija turėtų išnagrinėti tylesnių transporto priemonių, pvz., hibridinių ir elektrinių, aktyviųjų saugos sistemų potencialą; [16 pakeit.]

(10b)

transporto priemonių garso lygis daro tiesioginį poveikį Sąjungos piliečių gyvenimo kokybei, ypač miesto vietovėse, kuriose elektrinis arba požeminis viešasis transportas, dviračių ir pėsčiųjų eismas mažai išplėtoti arba jų visiškai nėra. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tikslą, kurį Europos Parlamentas nustatė 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliucijoje dėl bendros Europos transporto erdvės kūrimo plano (18) , t. y. padvigubinti viešuoju transportu besinaudojančių asmenų skaičių. Komisija ir valstybės narės, laikydamosi subsidiarumo principo, turėtų skatinti viešąjį transportą, vaikščiojimą pėsčiomis bei važiavimą dviračiu, kad miestuose būtų sumažinta akustinė tarša; [17 pakeit.]

(10c)

transporto priemonės garso lygis iš dalies priklauso nuo to, kaip ji naudojama ir ar gerai prižiūrima nusipirkus. Todėl būtina Sąjungos piliečius informuoti, kad svarbu vairuoti tolygiai ir laikytis kiekvienoje valstybėje narėje nustatytų greičio apribojimų; [19 pakeit.]

(11)

siekiant supaprastinti Sąjungos tipo patvirtinimo teisės aktus, atsižvelgiant į 2007 m. CARS 21 grupės ataskaitoje (19) pateiktas rekomendacijos, šį reglamentą tikslinga grįsti JT EEK taisykle Nr. 51 dėl triukšmingumo, kiek tai susiję su bandymo metodu, ir Taisykle Nr. 59 dėl triukšmo slopinimo sistemų (20), kiek tai susiję su išmetamųjų dujų triukšmo slopinimo sistemomis;

(12)

siekiant suteikti Komisijai galimybę pakeisti suderinti šio reglamento techninius reikalavimus tiesiogine nuoroda į JT EEK taisykles Nr. 51 ir Nr. 59, kai tik tose taisyklėse bus nustatytos naujos ribinės vertės, taikomos pagal naująjį bandymo metodą, arba suderinti šiuos reikalavimus su technikos ir mokslo pažanga, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl , susijusius su šio reglamento priedų , susijusių su ES tipo patvirtinimo procedūromis dėl transporto priemonių tipo garso lygio ir išmetimo sistemų, variklinių transporto priemonių skleidžiamo triukšmo matavimo metodais ir prietaisais, triukšmo slopinimo sistemomis, suslėgto oro keliamu triukšmu, gamybos atitikties patikrinimais, bandymo vietų specifikacijomis, matavimo metodais dėl papildomų nuostatų dėl bandymo metodų ir garso lygio keitimu garso skleidimo ir hibridinių ir elektrinių transporto priemonių girdimumo užtikrinimo priemonėmis, keitimo . Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais . Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [20 pakeit.]

(12a)

sprendžiant šiuo reglamentu triukšmo šaltinio problemą, triukšmo mažinimo potencialas yra mažesnis negu atitinkamas gatvių dangos, su kuria liečiasi transporto priemonės padangos, triukšmo mažinimo potencialas. Pastaroji triukšmo mažinimo galimybė techniniu požiūriu būtų daug lengviau įgyvendinama. Atsižvelgiant į jau esamas asfalto rūšis, pvz., triukšmą slopinantį asfaltą, asfalto rūšis, kurioms būdingos triukšmą mažinančios arba optimizuojančios savybės, kartu su visapusišku požiūriu, apimančiu įvairias paprastas statybos priemones, triukšmas vietos lygmeniu jau dabar galėtų būti sumažintas apie 10 dB. Šis veiksmingas metodas, skirtas išimtinai vietiniams triukšmo šaltiniams, neįtrauktas į į šį reglamentą, nes norint jį taikyti tektų didelė našta tektų valstybių, ypač vietos valdžios institucijų, biudžetui. Tai būtų sunku pateisinti fiskalinės krizės laikotarpiu, be to, būtų daromas poveikis regioninės ir struktūrinės politikos sritims; [21 pakeit.]

(13)	dėl naujos reguliavimo sistemos įvedimo šiuo reglamentu Direktyva 70/157/EEB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi visų 2 straipsnyje išvardytų naujų transporto priemonių ES tipo patvirtinimo administraciniai ir techniniai reikalavimai dėl jų garso lygio ir dujų išmetimo sistemų bei prekybos toms transporto priemonėms skirtomis dalimis ir įranga ir eksploatavimo pradžios.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas M1, M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priede, ir joms suprojektuotoms ir sukonstruotoms sistemoms, sudedamosioms dalims ir atskiriems techniniams mazgams.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	transporto priemonės patvirtinimas – transporto priemonės patvirtinimas atsižvelgiant į triukšmą;

transporto priemonės tipas:

a)	transporto priemonių, kurių bandymai atlikti pagal II priedo 4.1.2.1 punktą, atveju: transporto priemonių grupė, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priedo B dalyje;

transporto priemonių, kurių bandymai atlikti pagal II priedo 4.1.2.2 punktą, atveju: transporto priemonių grupė, kurios iš esmės nesiskiria tokiais aspektais:

i)	kėbulo forma arba medžiagomis (visų pirma, variklio skyriumi ir jo garsą slopinančiomis ypatybėmis);

ii)

variklio tipu (pvz., kibirkštinis uždegimas ar uždegimas suslėgimu, dvitaktis ar keturtaktis variklis, varikliai su besikeičiančiais stūmoklais ar varikliai su sukiaisiais stūmokliais), cilindrų skaičiumi ir jų darbiniu tūriu, įpurškimo sistemos tipu, vožtuvų išdėstymo tvarka, vardiniu variklio sūkių skaičiumi (S) arba elektros variklio rūšimi; Tos pačios rūšies variklius, bet skirtingą bendro pavarų perdavimo skaičių turinčios transporto priemonės laikomos to paties tipo transporto priemonėmis.

Vis dėlto jeigu pirmiau išvardyti skirtumai kyla dėl naudojamų skirtingų bandymo metodų, tie skirtumai laikomi transporto priemonės tipo pakeitimu. [22 pakeit.]

3)	didžiausioji masė – transporto priemonės gamintojo deklaruota techniškai leidžiama didžiausioji masė. Nukrypstant nuo 3 punkto, didžiausioji masė gali būti didesnė už valstybių narių administracijų leidžiamą didžiausiąją masę;

4)	vardinė variklio galia – variklio galia, išreikšta kW (JT EEK) ir išmatuota pagal JT EEK metodą laikantis JT EEK taisyklės Nr. 85 (21);

5)	standartinė įranga – pagrindinė transporto priemonės konfigūracija, įskaitant visą įrangą, kuriai įrengti nereikalingos jokios papildomos konfigūracijos ar įrangos lygio specifikacijos, tačiau su visomis funkcijomis, būtinomis pagal Direktyvos 2007/46/EB IV arba XI priede minimus teisės aktus;

6)	vairuotojo masė – vardinė 75 kg masė, esanti vairuotojo sėdynės atskaitos taške;

važiuoti parengtos transporto priemonės masė (mro) – transporto priemonės su standartine įranga, įrengta pagal gamintojo specifikacijas, masė, įskaitant vairuotojo, degalų ir skysčių masę.

Įskaičiuojama kėbulo, kabinos, jungiamojo įtaiso, atsarginio (-ių) rato (-ų) ir įrankių masė, jei atitinkama įranga yra.

Degalų bakas (-ai) pripildomas (-i) bent iki 90 proc. jo (jų) talpos;

vardinis variklio sukimosi dažnis (S) – deklaruotas variklio sukimosi dažnis min-1 (rpm), kuriam esant variklis išvysto savo vardinę didžiausiąją naudingąją galią pagal JT EEK taisyklę Nr. 85, arba, jei vardinė didžiausioji naudingoji galia išvystoma esant keliems variklio sukimosi dažniams, didžiausias iš šių dažnių;

9)	lyginamosios variklio galios masės vienetui indeksas (PMR) – skaitinis dydis, apskaičiuojamas pagal II priedo 4.1.2.1.1 punkte pateiktą formulę;

10)

atskaitos taškas – vienas iš šių taškų:

jei transporto priemonė yra M1 ar N1 kategorijos:

i)	transporto priemonės su priekyje įrengtu varikliu – transporto priemonės priekis;

ii)	transporto priemonės su viduryje įrengtu varikliu – transporto priemonės vidurys;

iii)	transporto priemonės su gale įrengtu varikliu – transporto priemonės galas;

b)	jei transporto priemonė yra M2, M3, N2, ar N3 kategorijos – arčiausiai transporto priemonės priekio esantis variklio kraštas;

11)	tikslinis pagreitis – greitėjimas miesto eismo sąlygomis, droselinei sklendei esant iš dalies užvertai, nustatytas statistiniais tyrimais;

12)	etaloninis pagreitis – greitėjimas, būtinas per pagreičio bandymą, atliekamą ant bandymo kelio;

13)	pavarų perdavimo skaičiaus svertinis koeficientas (k) – bematis skaitinis dydis, naudojamas dviejų pavarų perdavimo skaičių bandymo rezultatams per pagreičio bandymą ir pastovaus greičio bandymą derinti;

14)	dalinės galios koeficientas (kP) – bematis skaitinis dydis, naudojamas transporto priemonių pagreičio bandymo ir pastovaus greičio bandymo rezultatų svertiniam derinimui;

15)	išankstinis pagreitis – pagreičio valdymo įtaiso naudojimas prieš liniją AA′, siekiant pasiekti pastovų pagreitį tarp linijų AA′ ir BB′, kaip nurodyta II priedo 1 priedėlio 1 paveiksle;

16)	užfiksuoti pavarų perdavimo skaičiai – transmisijos valdymas, naudojamas tam, kad per bandymą negalėtų pasikeisti perdavimo skaičius;

17)

triukšmo slopinimo sistemos ar jos sudedamųjų dalių projektinė šeima – triukšmo slopinimo sistemų ar jos sudedamųjų dalių grupė, kurios vienodos visos šios charakteristikos:

a)	grynojo išmetamųjų dujų srauto tekėjimas pro sugeriamąją pluoštinę medžiagą, kai su ja liečiamasi;

b)	pluošto tipas;

c)	kai taikoma, rišamosios medžiagos specifikacijos;

d)	vidutiniai pluošto matmenys;

e)	mažiausiasis birios medžiagos užpildymo tankis, kg/m3;

f)	didžiausiasis dujų srauto ir sugeriamosios medžiagos sąlyčio paviršius;

18)	triukšmo slopinimo sistema – visas sudedamųjų dalių rinkinys, būtinas variklio ir jo išmetamųjų dujų skleidžiamam triukšmui slopinti;

19)

įvairių tipų triukšmo slopinimo sistema – triukšmo slopinimo sistemos, kurios gerokai skiriasi bent vienu iš šių dalykų:

a)	savo sudedamųjų dalių prekės pavadinimais ar prekės ženklais;

b)	sudedamųjų dalių medžiagų charakteristikomis, išskyrus jų dangą;

c)	savo sudedamųjų dalių forma ar dydžiu;

d)	bent vienos iš savo sudedamųjų dalių veikimo principu;

e)	savo sudedamųjų dalių sąranka;

f)	išmetamųjų dujų triukšmo slopinimo sistemų ar sudedamųjų dalių skaičiumi;

20)	pakaitinė triukšmo slopinimo sistema arba jos sudedamosios dalys – bet kuri 17 punkte apibrėžtos triukšmo slopinimo sistemos dalis, skirta naudoti transporto priemonėje, kuri nėra šioje transporto priemonėje įrengto tipo dalis pateikiant tipo patvirtinimui pagal šį reglamentą;

21)	garsinė įspėjimo apie transporto priemonę sistema (angl. Acoustic Vehicle Alerting System, AVAS) – sistema, skirta hibridinėms elektrinėms ir elektrinėms kelių transporto priemonėms, kuri pėstiesiems ir pažeidžiamiems eismo dalyviams suteikia informacijos apie transporto priemonės veikimą;

21a)	prekybos vieta – vieta, kurioje laikomos ir vartotojams parduodamos transporto priemonės; [23 pakeit.]

21b)	techninė reklaminė medžiaga – techniniai vadovai, brošiūros, lankstinukai ir katalogai (spausdintiniai, elektroniniai arba internetiniai), taip pat interneto svetainės, kuriose plačiajai visuomenei siekiama reklamuoti transporto priemones. [24 pakeit.]

4 straipsnis

Bendrieji valstybių narių įpareigojimai

1. Valstybės narės dėl priežasčių, susijusių su leistinu garso lygiu ir dujų išmetimo sistema, negali atsisakyti suteikti ES arba nacionalinį tipo patvirtinimą variklinių transporto priemonių arba dujų išmetimo sistemų ar tokios sistemos sudedamųjų dalių, laikomų atskiru techniniu mazgu, tipui, jei įvykdomi šie reikalavimai:

a)	transporto priemonė atitinka I priedo reikalavimus,

b)	dujų išmetimo sistema arba bet kuri jos sudedamoji dalis, laikoma atskiru techniniu mazgu kaip nustatyta Direktyvos 2007/46/EB 3 straipsnio 25 punkte, atitinka šio reglamento X priedo reikalavimus.

2. Valstybės narės dėl priežasčių, susijusių su leistinu garso lygiu ir dujų išmetimo sistema, negali atsisakyti leisti ar uždrausti prekiauti, registruoti, pradėti eksploatuoti ar naudoti bet kokią transporto priemonę, kurios garso lygis ir dujų išmetimo sistema atitinka I priedo reikalavimus.

3. Valstybės narės dėl priežasčių, susijusių su leidžiamu garso lygiu ir išmetamąja sistema, negali uždrausti pateikti rinkai dujų išmetimo sistemą arba bet kurią jos sudedamąją dalį, laikomą atskiru techniniu mazgu kaip nustatyta Direktyvos 2007/46/EB 3 straipsnio 25 punkte, jeigu ji atitinka tipą, kuris patvirtintas pagal šį reglamentą.

3a. Valstybės narės, atlikdamos transporto priemonių techninį patikrinimą, garso lygį matuoja remdamosi duomenimis, įrašytais į kiekvienam transporto priemonės tipui skirtą ES tipo patvirtinimą. [25 pakeit.]

4a straipsnis

Stebėsena

Valstybės narės, laikydamosi 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (22) , užtikrina veiksmingą savo rinkų stebėseną. Laikydamosi to Reglamento 19 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, jos atlieka atitinkamo masto tinkamas gaminių savybių patikras. [26 pakeit.]

5 straipsnis

Bendrieji gamintojų įpareigojimai

1. Gamintojai užtikrina, kad transporto priemonė, jos variklis ir triukšmo slopinimo sistema būtų suprojektuoti, sukonstruoti ir surinkti taip, kad įprastai naudojama transporto priemonė atitiktų šio reglamento nuostatas, nepaisant neišvengiamo virpesių poveikio.

2. Gamintojai užtikrina, kad triukšmo slopinimo sistema būtų suprojektuota, sukonstruota ir surinkta taip, kad galėtų pagrįstai atlaikyti ją veikiančius korozijos reiškinius, atsižvelgiant į transporto priemonės naudojimo sąlygas ir skirtingas, nuo regiono priklausančias klimato sąlygas . [27 pakeit.]

3. Gamintojas yra atsakingas patvirtinimo institucijai už visus patvirtinimo proceso aspektus ir gamybos atitikties užtikrinimą, nesvarbu, ar jis tiesiogiai dalyvauja visuose transporto priemonės, sistemos, sudedamosios dalies ar atskiro techninio mazgo gamybos etapuose.

6 straipsnis

Ribinės vertės

Taikant II priede įtvirtintas bandymų sąlygas atsižvelgiama į tipines važiavimo keliu sąlygas ir į kitų pagrindinių transporto priemonės sudedamųjų dalių bandymų reikalavimus, kurie jau yra įtraukti į Reglamentą (EB) Nr. 661/2009. Garso lygis, matuojamas pagal II priedo nuostatas ir suapvalintas iki artimiausio sveikojo skaičiaus , neturi viršyti III priede nustatytų ribinių verčių. [28 pakeit.]

7 straipsnis

Peržiūros sąlyga

Ne vėliau kaip per trejus metus nNuo šio reglamento III priedo trečioje skiltyje nurodytos 1 etapo datos Komisija atlieka išsamų tyrimą, kad įsitikintų, jog užbaigia III priede nurodytų triukšmo ribos yra tinkamos ribų peržiūrą . Ta peržiūra apima poveikio vertinimą, kurį sudaro bendrasis poveikio automobilių pramonei ir ypač nuo jos priklausančių pramonės šakų vertinimas, atsižvelgiant į kitų reglamentų, pvz., CO2 išmetimų mažinimo ir saugumo srities reglamentų, poveikį motorinių transporto priemonių garso lygiui. Remdamasi tokia peržiūra ir jos poveikio vertinimu , tyrimo išvadomis, Komisija, kai reikia prireikus, gali pateikti pasiūlymų dėl šio reglamento pakeitimo pateikia pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą tokiu būdu, kuris būtų neutraliausias konkurencijos požiūriu . Ribinės vertės, nurodytos III priedo ketvirtoje skiltyje 2 etape, įsigalioja per šešis metus nuo poveikio vertinimo patvirtinimo ir Komisijos peržiūros proceso pabaigos. [29 pakeit.]

Pagal pirmą pastraipą pateiktuose pasiūlymuose dėl šio reglamento pakeitimų atsižvelgiama į naujus standartus, kuriuos nustatė Tarptautinė standartizacijos organizacija, visų pirma į standartą ISO 10844:2011. [30 pakeit.]

8 straipsnis

Papildomos triukšmo skleidimo nuostatos (PTSN)

1. Šio straipsnio 2–6 dalys ir šios dalies antra pastraipa taikomos M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms su vidaus degimo varikliu.

Transporto priemonės automatiškai įvykdo X priedo reikalavimus, jei transporto priemonės gamintojas pateikia tipo patvirtinimo institucijai techninius dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonių didžiausiojo ir mažiausiojo variklio sukimosi dažnio skirtumas taške BB’1, esant bet kokioms bandymo sąlygoms iš PTSN kontrolinio intervalo, apibrėžto VIII priedo 3.3 punkte, II priede nustatytų sąlygų atžvilgiu neviršija 0,15 x S.

N1 kategorijos transporto priemonėms PTSN netaikomos, jei įvykdoma viena iš toliau nurodytų sąlygų:

a)	variklio darbinis tūris neviršija 660 ccm ir lyginamosios variklio galios masės vienetui indeksas (PMR), apskaičiuotas taikant didžiausią leidžiamą transporto priemonės masę, neviršija 35;

b)	naudingoji apkrova yra ne mažesnė kaip 850 kg ir lyginamosios variklio galios masės vienetui indeksas (PMR), apskaičiuotas taikant didžiausią leidžiamą transporto priemonės masę, neviršija 40. [31 pakeit.]

Transporto priemonės laikomos atitinkančiomis X priedo reikalavimus, jei transporto priemonės gamintojas pateikia tipo patvirtinimo institucijai techninius dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonių didžiausiojo ir mažiausiojo variklio sukimosi dažnio skirtumas taške BB’ (23), esant bet kokioms bandymo sąlygoms iš PTSN kontrolinio intervalo, apibrėžto VIII priedo 3.3 punkte, II priede nustatytomis sąlygomis neviršija 0,15 x S.

N1 kategorijos transporto priemonėms PTSN netaikomos, jei įvykdoma viena iš toliau nurodytų sąlygų:

a)	variklio darbinis tūris neviršija 660 ccm ir lyginamosios variklio galios masės vienetui indeksas (PMR), apskaičiuotas taikant didžiausią leidžiamą transporto priemonės masę, neviršija 35;

b)	naudingoji apkrova yra ne mažesnė kaip 850 kg ir lyginamosios variklio galios masės vienetui indeksas (PMR), apskaičiuotas taikant didžiausią leidžiamą transporto priemonės masę, neviršija 40. [32 pakeit.]

2. Transporto priemonės skleidžiamas triukšmas tipinėmis važiavimo keliu sąlygomis, kurios skiriasi nuo tų, kuriomis buvo atliktas II priede nustatytas tipo patvirtinimo bandymas, neturi nepagrįstai skirtis nuo bandymo rezultato. [33 pakeit.]

3. Transporto priemonės gamintojas neturi specialiai keisti, reguliuoti ar įmontuoti kokį nors mechaninį, elektrinį, šiluminį ar kitokį įtaisą ar nustatyti procedūrą vien tam, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų triukšmo skleidimo reikalavimų, jei tais dalykais nesinaudojama įprastai važinėjant keliais PTSN taikomomis sąlygomis. Tos priemonės paprastai vadinamos manipuliavimo ciklais (angl. cycle beating). [34 pakeit.]

4. Transporto priemonė turi atitikti šio reglamento VIII priedo reikalavimus.

5. Tipo patvirtinimo paraiškoje gamintojas pateikia pareiškimą, prie kurio pridedami atitinkami bandymo rezultatai ir kuris sudarytą sudarytas pagal VIII priedo 1 priedėlyje nustatytą pavyzdį, kad tvirtinamas transporto priemonės tipas atitinka 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. [35 pakeit.]

8a straipsnis

Informacija vartotojui

Transporto priemonių gamintojai ir platintojai užtikrina, kad triukšmo lygis decibelais (dB(A)) pagal suvienodintus kiekvienos transporto priemonės tipo tvirtinimo bandymo metodus prekybos vietoje ir techninėje reklaminėje medžiagoje būtų nurodomas aiškiai matomoje vietoje.

Atlikus išsamų poveikio vertinimą ir praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, laikantis įprastos teisėkūros procedūros Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl informacijos vartotojui. Šis pasiūlymas gali būti įtrauktas į 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/94/EB dėl vartotojų galimybės gauti informaciją apie degalų taupymą ir išmetamųjų CO2 dujų kiekį parduodant naujus keleivinius automobilius (24) . [36 pakeit.]

8b straipsnis

Kelių dangos klasifikacija ir kokybė

Komisija, laikydamasi Direktyvoje 2002/49/EB nustatyto peržiūros tvarkaraščio, įvertina galimybę nustatyti kelių klasifikacijos sistemą, pagal kurią būtų apibūdintas visų Sąjungos kelių būdingas riedėjimo garsas, ir, prireikus, laikantis įprastos teisėkūros procedūros pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą.

Komisija apsvarsto galimybę įtraukti į pasiūlymą reikalavimą valstybėms narėms pateikti informaciją apie kelių dangos savybes strateginiuose triukšmo žemėlapiuose, nurodytuose Direktyvoje 2002/49/EB. [37 pakeit.]

9 straipsnis

Garsinė įspėjimo apie transporto priemonę sistema (AVAS)

Jei g Gamintojai pasirenka transporto priemonėse įrengia įrengti AVAS. AVAS skleidžiamas garsas ištisinis ir informuoja pėsčiuosius ir pažeidžiamus kelių eismo dalyvius apie naudojamą transporto priemonę. Garsas aiškiai nurodo transporto priemonės važiavimo pobūdį ir galėtų skambėti panašiai, kaip tomis pačiomis sąlygomis veikiančios tos pačios kategorijos transporto priemonės su vidaus degimo varikliu garsas, be to, turi būti laikomasi X IX priedo reikalavimų.

Komisija per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos įvertina, ar būtina peržiūrėti šį reglamentą, atsižvelgdama, inter alia, į tai, ar aktyvios saugos sistemos kartu arba palyginus su garsine įspėjimo apie transporto priemonę sistema gali būti naudingesnės pažeidžiamų kelių eismo dalyvių saugumui miestuose gerinti, ir prireikus laikantis įprastos teisėkūros procedūrą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą, kuriame būtų numatytas didžiausias transporto priemonėse įrengtos AVAS garso lygis. [66 pakeit.]

10 straipsnis

Priedų pakeitimas

1. Siekiant suderinti techninius šio reglamento reikalavimus su technikos ir mokslo raida Komisijai pagal 11 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų pakeisti I–XI priedai dėl I, II ir IV–XII priedų pakeitimo. [39 pakeit.]

2. Kai JT EEK taisyklėje Nr. 51 nustatomos su bandymo metodu susijusios ribinės vertės, Komisija apsvarsto poreikį įvertina galimybę pakeisti III priede nustatytus techninius reikalavimus tiesiogine nuoroda į atitinkamus JT EEK taisyklių Nr. 51 ir 59 reikalavimus , su sąlyga, kad jie nesusilpnins Sąjungos aplinkosauginių ir sveikatos apsaugos standartų, ir tinkamai atsižvelgia į Europos Parlamento ir Tarybos nuomones, bei, prireikus, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą iš dalies pakeisti III priedą laikantis įprastos teisėkūros procedūros . [40 pakeit.]

11 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Komisijai suteikiami Įįgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikantis šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis nustatytų sąlygų. [41 pakeit.]

2. 10 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [42 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada panaikinti atšaukti 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [43 pakeit.]

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5. Pagal 10 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas vienu mėnesiu dviem mėnesiais . [44 pakeit.]

12 straipsnis

Prieštaravimas dėl deleguotųjų aktų

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimą dėl deleguotojo akto per du mėnesius nuo pranešimo datos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas vienu mėnesiu.

2. Jeigu iki to laikotarpio pabaigos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų dėl deleguotojo akto arba jei dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Europos Komisijai, kad neprieštaraus, deleguotasis aktas įsigalioja pagal jo nuostatas.

3. Jei Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimą dėl deleguotojo akto, jis neįsigalioja. Prieštaraujanti institucija nurodo prieštaravimo dėl deleguotojo akto priežastis. [45 pakeit.]

13 straipsnis

Skubos procedūra

1. Pagal 10 straipsnio 1 dalį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama prieštaravimų, nurodytų 2 dalyje. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimą dėl deleguotojo akto 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka. Tokiu atveju, Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą, nedelsdama panaikina aktą. [46 pakeit.]

14 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas nepanaikina ES tipo patvirtinimo, suteikto transporto priemonėms ar sistemoms, sudedamosioms dalims ar atskiriems techniniams mazgams anksčiau 16 straipsnyje nurodytos datos.

2. Patvirtinimo institucijos ir toliau suteikia tokių transporto priemonių, sistemų, sudedamųjų dalių ar atskirų techninių mazgų patvirtinimo išplėtimus pagal Direktyvos 70/157/EEB nuostatas.

3. Iki … (25) transporto priemonėms su nuosekliąja hibridine pavara, turinčioms papildomą vidaus degimo variklį, kuris mechaniškai nesujungtas su jėgos pavara, 8 straipsnio reikalavimai netaikomi.

15 straipsnis

Panaikinimas

1. Direktyva 70/157/EEB panaikinama.

2. Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal XII priede pateiktą atitikties lentelę.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Jis taikomas nuo … (26).

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 191, 2012 6 29, p. 76.

(2) 2013 m. vasario 6 d. Europos Parlamento pozicija.

(3) OL L 171, 2007 6 29, p. 1

(4) OL L 140, 2009 6 5, p. 1.

(5) OL L 188, 2009 7 18, p. 1.

(6) OL L 145, 2011 5 31, p. 1

(7) OL L 189, 2002 7 18, p. 12.

(8) OL L 42, 1970 2 23, p. 16.

(9) OL L 263, 2007 10 9, p. 1.

(10) OL L 137, 2007 5 30, p. 68.

(11) COM(1996)0540 galutinis.

(12) ISO 362-1, Measurement of noise emitted by accelerating road vehicles – Engineering method – Part 1: M and N categories („Greitėjančių kelių transporto priemonių skleidžiamo triukšmo matavimas. Inžinerijos metodas. 1 dalis. M ir N kategorijos“), ISO, Ženeva, Šveicarija, 2007 m.

(13) OL L 200, 2009 7 31, p. 1.

(14) Knol, A.B., Staatsen, B.A.M., Trends in the environmental burden of disease in the Netherlands 1980 – 2020, RIVM report 500029001 („Ligų dėl aplinkos poveikio naštos raida Nyderlanduose 1980–2020 m.“, RIVM ataskaita 500029001), Bilthoven, The Netherlands, 2005; http://www.rivm.nl/bibliotheek/rapporten/500029001.html

(15) WHO-JRC study on the burden of disease from environmental noise, quantification of healthy life years lost in Europe (PSO ir JRC tyrimas dėl aplinkos triukšmo sukeltų ligų naštos ir prarastų sveiko gyvenimo metų Europoje apskaičiavimo); http://www.euro.who.int/en/what-we-do/health-topics/environment-and-health/noise/publications/2011/burden-of-disease-from-environmental-noise.-quantification-of-healthy-life-years-lost-in-europe

(16) Valuation of Noise – Position Paper of the Working Group on Health and Socio-Economic Aspects („Triukšmo vertinimas“, Sveikatos ir socialinių bei ekonominių aspektų darbo grupės pozicijos dokumentas, Europos Komisija, Aplinkos generalinis direktoratas, Briuselis, 2003 m. gruodžio 4 d.; www.ec.europa.eu/environment/noise/pdf/valuatio_final_12_2003.pdf.

(17) OL L 342, 2009 12 22, p. 46.

(18) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0584.

(19) CARS 21: A Competitive Automotive Regulatory System for the 21st Century (CARS 21 grupės ataskaita „Konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistema XXI amžiuje“), 2006 m.: http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/automotive/files/pagesbackground/competitiveness/cars21finalreport_en.pdf.

(20) OL L 326, 2006 11 24, p. 43.

(21) OL L 326, 2006 11 24, p. 55.

(22) OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

(23) Tai grafiškai pavaizduota šio reglamento II priedo 1 priedėlio 1 paveiksle.

(24) OL L 12, 2000 1 18, p. 16.

(25) Pirmieji penkeri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo.

(26) Dveji metai po Reglamento priėmimo datos.

I PRIEDAS

ES tipo patvirtinimas atsižvelgiant į transporto priemonių tipo garso lygį

1.	TRANSPORTO PRIEMONIŲ TIPO ES TIPO PATVIRTINIMO PARAIŠKA
1.1.	Transporto priemonių tipo ES tipo patvirtinimo pagal Direktyvos 2007/46/EB 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, atsižvelgiant į garso lygį, paraišką teikia transporto priemonės gamintojas.
1.2.	Informacinio dokumento pavyzdys pateiktas 1 priedėlyje.
1.3.	Transporto priemonės gamintojas už bandymų atlikimą atsakingai technikos tarnybai turi pateikti transporto priemonę, atitinkančią tipą, kuriam prašoma suteikti tipo patvirtinimą.
1.4	Technikos tarnybos prašymu taip pat turi būti pateiktas dujų išmetimo sistemos pavyzdys ir bent tokio paties darbinio tūrio ir vardinės galios variklis, koks montuojamas transporto priemonėje, kuriai prašoma suteikti tipo patvirtinimą.
2.	ŽENKLAI
2.1.	Išmetamosios ir įleidžiamosios sistemos sudedamosios dalys, išskyrus tvirtinimo įtaisus ir vamzdžius, turi būti paženklintos:
2.1.1.	sistemų ir jų sudedamųjų dalių gamintojo prekės ženklu ar pavadinimu;
2.1.2.	gamintojo prekybiniu pavadinimu.
2.2.	Šie ženklai turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami, net kai sistema įmontuota transporto priemonėje.
3.	ES TIPO PATVIRTINIMO TRANSPORTO PRIEMONIŲ TIPUI SUTEIKIMAS
3.1.	Jei laikomasi atitinkamų reikalavimų, suteikiamas ES tipo patvirtinimas pagal Direktyvos 2007/46/EB 9 straipsnio 3 dalį ir, jei taikoma, 10 straipsnio 4 dalį.
3.2.	ES tipo patvirtinimo sertifikato pavyzdys pateiktas 2 priedėlyje.
3.3.	Kiekvienam patvirtintam transporto priemonių tipui priskiriamas Direktyvos 2007/46/EB VII priedo nuostatas atitinkantis patvirtinimo numeris. Ta pati valstybė narė negali priskirti to paties numerio kitam transporto priemonių tipui.
4.	TIPO PATVIRTINIMŲ PAKEITIMAI
	Pakeitus pagal šią direktyvą patvirtintą tipą, galioja Direktyvos 2007/46/EB 13–16 straipsnių ir 17 straipsnio 4 dalies nuostatos.
5.	GAMYBOS ATITIKTIES PRIEMONĖS
5.1.	Būtina imtis priemonių gamybos atitikčiai užtikrinti laikantis Direktyvos 2007/46/EB 12 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
5.2.	Specialiosios nuostatos:
5.2.1.	Šio reglamento VI priede nustatyti bandymai atitinka nurodytuosius Direktyvos 2007/46/EB X priedo 2.3.5 punkte.
5.2.2.	Direktyvos 2007/46/EB X priedo 3 punkte nurodyti patikrinimai paprastai atliekami vieną kartą per dvejus metus.
5.2.2.a.	III priedo lentelėje nustatytos ribinės vertės taikomos atsižvelgiant į pagrįstą nuokrypio ribą atliekant matavimus. [47 pakeit.]

1 priedėlis

Informacinis dokumentas Nr. … pagal Direktyvos 2007/46/EB (1) I priedą dėl transporto priemonės ES tipo patvirtinimo atsižvelgiant į leidžiamą garso lygį ir dujų išmetimo sistemą

Toliau nurodyta informacija, jei taikoma, turi būti pateikta trimis egzemplioriais ir turi būti pridėtas turinys. Brėžiniai turi būti nubraižyti atitinkamu masteliu, būti pakankamai smulkūs ir pateikti A4 formato lapuose arba iki A4 formato sulankstytuose kitų formatų lapuose. Jei pateikiamos nuotraukos, jos turi būti pakankamai detalios.

Jei sistemos, sudedamosios dalys ar atskiri techniniai mazgai yra su elektroniniais valdytuvais, būtina pateikti informaciją apie jų naudojimą.

0. Bendra informacija

0.1.

Gamybinė markė (gamintojo prekės pavadinimas):

0.2.

Tipas ir bendras (-i) komercinis (-iai) aprašas (-ai):

0.3.

Tipo identifikavimo žymuo, jei nurodytas ant transporto priemonės (b):

0.3.1.

Tokio žymens vieta

0.4.

Transporto priemonės kategorija (c):

0.5.

Gamintojo pavadinimas ir adresas:

0.8.

Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai):

1. Transporto priemonės konstrukcijos bendrosios charakteristikos

1.1.

Tipinės transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai:

1.3.3.

Varančiosios ašys (skaičius, vieta, tarpusavio sujungimas):

1.6.

Variklio vieta ir jo agregatų išdėstymas:

2. Masės ir matmenys (e) (kg ir mm) (žr. atitinkamus brėžinius)

2.4.

Transporto priemonės gabaritinių matmenų intervalas

2.4.1.

Važiuoklė be kėbulo

2.4.1.1.

Ilgis (j):

2.4.1.2.

Plotis (k):

2.4.2.

Važiuoklė su kėbulu

2.4.2.1.

Ilgis (j):

2.4.2.2.

Plotis (k):

2.6.

Parengtos eksploatuoti transporto priemonės su kėbulu masė ar važiuoklės su kabina masė, jei gamintojas neprimontuoja kėbulo (su standartine įranga, įskaitant aušinimo skystį, tepalus, degalus, įrankius, atsarginį ratą ir vairuotoją) (o) (didžiausia ir mažiausia vertė):

3. Variklis (q)

3.1.

Gamintojas:

3.1.1.

Gamintojo variklio kodas: (pažymėtas ant variklio arba kitu identifikavimo būdu)

3.2.

Vidaus degimo variklis

3.2.1.1.

Veikimo principas: kibirkštinis uždegimas/uždegimas suslėgimu/keturių taktų/dviejų taktų (2)

3.2.1.2.

Cilindrų skaičius ir jų išdėstymas:

3.2.1.2.3.

Cilindrų uždegimo seka:

3.2.1.3.

Darbinis variklio tūris (s): cm3

3.2.1.8.

Didžiausia naudingoji galia (t): kW at min–1 (gamintojo nurodyta vertė)

3.2.4.

Degalų tiekimas

3.2.4.1.

Karbiuratoriumi (-iais): yra/nėra (3)

3.2.4.1.2.

Tipas (-ai):

3.2.4.1.3.

Įrengtų karbiuratorių skaičius:

3.2.4.2.

Degalų įpurškimu (tik uždegimo suslėgimu varikliams): yra/nėra (4)

3.2.4.2.2.

Veikimo principas: tiesioginis įpurškimas/netiesioginis įpurškimas/į sūkurinę kamerą (5)

3.2.4.2.4.

Reguliatorius

3.2.4.2.4.1.

Tipas:

3.2.4.2.4.2.1.

Momentas, kai nutraukiamas degalų tiekimas esant apkrovai: min–1

3.2.4.3.

Degalų įpurškimu (tik priverstinio uždegimo varikliams): yra/nėra (6)

3.2.4.3.1.

Veikimo principas: įleidimo kolektorius (vienoje vietoje/ne vienoje vietoje (7))/tiesioginis įpurškimas/kita (nurodyti) (8)

3.2.8.

Įleidimo sistema

3.2.8.4.2.

Oro filtras, brėžiniai, arba arba

3.2.8.4.2.1.

Gamybinė(-s) markė(-s):

3.2.8.4.2.2.

Tipas (-ai):

3.2.8.4.3.

Oro įsiurbimo triukšmo slopintuvas, brėžiniai: arba

3.2.8.4.3.1.

Gamybinė(-s) markė(-s):

3.2.8.4.3.2.

Tipas (-ai):

3.2.9.

Dujų išmetimo sistema

3.2.9.2.

Dujų išmetimo sistemos aprašymas ir (arba) brėžinys:

3.2.9.4.

Išmetamųjų dujų triukšmo slopintuvas (-ai):

Priekinis, vidurinis, galinis slopintuvas: konstrukcija, tipas, ženklinimas, jeigu svarbu dėl išorinio triukšmo, ribojamosios priemonės variklio skyriuje ir prie variklio:

3.2.9.5.

Išmetamų dujų išleidimo angos vieta:

3.2.9.6.

Pluoštinės medžiagos turintis išmetamų dujų triukšmo slopintuvas:

3.2.12.2.1.

Deginių filtro katalizatorius: yra/nėra (9)

3.2.12.2.1.1.

Deginių filtro katalizatorių ir elementų skaičius:

3.3.

Elektros variklis

3.3.1.

Tipas (apvijos jungimas, sužadinimas):

3.3.1.1.

Didžiausioji valandinė galia: kW

3.3.1.2.

Darbinė įtampa: V

3.4.

Kiti varikliai arba motorai ar jų deriniai (išsamūs duomenys apie tų variklių arba motorų dalis):

4. Transmisija (v)

4.2.

Tipas (mechaninė, hidraulinė, elektrinė ir t. t.):

4.6.

Pavarų perdavimo skaičius

Pavara

Vidinis pavarų perdavimo skaičius

(variklio ir pavarų dėžės išvesties veleno sukimosi dažnių santykis)

Galutinis pavarų perdavimo skaičius (-iai)

(pavarų dėžės išvesties veleno ir varančiųjų ratų sukimosi dažnių santykis)

Bendras pavarų perdavimo skaičius

Aukščiausia CVT pavara (10)

…

Žemiausia CVT pavara (10)

Atgalinė

4.7.

Didžiausias transporto priemonės greitis (ir pavara, kuria jis pasiekiamas) (km/h) (w):

6. Pakaba

6.6.

Padangos ir ratlankiai

6.6.2.

Didžiausia ir mažiausia riedėjimo spindulio riba

6.6.2.1.

1 ašis:

6.6.2.2.

2 ašis:

6.6.2.3.

3 ašis:

6.6.2.4.

4 ašis:

ir t. t.

9. Kėbulas (netaikoma M1 kategorijos transporto priemonėms)

9.1.

Kėbulo tipas:

9.2.

Naudotos medžiagos ir konstravimo metodas

12. Kita

12.5.

Informacija apie įtaisus, nesusijusius su varikliu, skirtus triukšmui mažinti (jei neaprašyti kituose punktuose):

Papildoma informacija apie visureiges transporto priemones:

1.3.

Ašių ir ratų skaičius:

2.4.1.

Važiuoklė be kėbulo

2.4.1.4.1.

Užvažiavimo kampas (na): … laipsniai

2.4.1.5.1.

Nuvažiavimo kampas (nb): … laipsniai

2.4.1.6.

Važiuoklės prošvaisa (apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalies 4.5 punkte)

2.4.1.6.1.

Tarp ašių:

2.4.1.6.2.

Po priekine (-ėmis) ašimi(-s):

2.4.1.6.3.

Po galine (-ėmis) ašimi(-s):

2.4.1.7.

Nuožulnios plokštumos, kuria skersai gali važiuoti transporto priemonė, kampas (nc): … laipsniai

2.4.2.

Važiuoklė su kėbulu

2.4.2.4.1.

Užvažiavimo kampas (na): … laipsniai

2.4.2.5.1.

Nuvažiavimo kampas (nb): … laipsniai

2.4.2.6.

Važiuoklės prošvaisa (apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalies 4.5 punkte)

2.4.2.6.1.

Tarp ašių:

2.4.2.6.2.

Po priekine (-ėmis) ašimi(-s):

2.4.2.6.3.

Po galine (-ėmis) ašimi(-s):

2.4.2.7.

Nuožulnios plokštumos, kuria skersai gali važiuoti transporto priemonė, kampas (nc): … laipsniai

2.15.

Galėjimas pradėti važiuoti į įkalnę (tik transporto priemonė): … %

4.9.

Diferencialo blokavimas: taip/ne/neprivaloma (11)

Data, byla

(1) Šiame informaciniame dokumente naudojami punktų numeriai ir išnašos atitinka Direktyvos 2007/46/EB I priede pateiktus punktų numerius ir išnašas. Su šiuo reglamentu nesusiję punktai praleisti.

(2) Nereikalinga išbraukti.

(3) Nereikalinga išbraukti.

(4) Nereikalinga išbraukti.

(5) Nereikalinga išbraukti.

(6) Nereikalinga išbraukti.

(7) Nereikalinga išbraukti.

(8) Nereikalinga išbraukti.

(9) Nereikalinga išbraukti.

(10) Belaipsnė transmisija.

(11) Nereikalinga išbraukti.

2 priedėlis

ES tipo patvirtinimo sertifikato pavyzdys

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

Administracijos antspaudas

Informacija apie transporto priemonės/sudedamosios dalies/atskiro techninio mazgo (1):

—	tipo patvirtinimą (2)

—	tipo patvirtinimo išplėtimą (3)

—	tipo patvirtinimo išplėtimą (4)

—	tipo patvirtinimo išplėtimą (5)

laikantis Direktyvos …/…/ES, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva …/…/ES, nuostatų.

Tipo patvirtinimo numeris:

Išplėtimo priežastis:

I SKIRSNIS

0.1.

Gamybinė markė (gamintojo prekės pavadinimas):

0.2.

Tipas ir bendras (-i) komercinis (-iai) aprašas (-ai):

0.3.

Tipo identifikavimo žymuo, jei nurodytas ant transporto priemonės/sudedamosios dalies/atskiro techninio mazgo (6) (7)

0.3.1.

Tokio žymens vieta

0.4.

Transporto priemonės kategorija (8):

0.5.

Gamintojo pavadinimas ir adresas:

0.7.

Jei tai sudedamosios dalys ir atskiri techniniai mazgai, ES patvirtinimo ženklo vieta ir ženklinimo metodas

0.8.

Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai):

II SKIRSNIS

Papildoma informacija (jei taikoma): žr. 3 priedėlį.

Už bandymų vykdymą atsakinga technikos tarnyba:

Bandymo ataskaitos data:

Bandymo ataskaitos numeris:

Pastabos (jei yra): žr. 3 priedėlį.

Vieta:

Data:

Parašas:

Pridedama patvirtinimo institucijai pateikto informacijos paketo, kurį galima gauti pareiškus pageidavimą, rodyklė.

(1) Nereikalinga išbraukti.

(2) Nereikalinga išbraukti.

(3) Nereikalinga išbraukti.

(4) Nereikalinga išbraukti.

(5) Nereikalinga išbraukti.

(6) Nereikalinga išbraukti.

(7) Jei tipo identifikavimo žymenyje yra rašmenų, nesusijusių su transporto priemonių, sudedamųjų dalių ar atskirų techninių mazgų tipų, kuriems suteiktas tipo patvirtinimo sertifikatas, apibūdinimu, dokumentuose tokie rašmenys žymimi simboliu „?“ ‘?’ (pvz., ABC??123??).

(8) Kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalyje.

3 priedėlis

Transporto priemonės ir bandymo duomenys (1)

Transporto priemonės prekės pavadinimas ar ženklas

Transporto priemonės tipas

2.1.

Didžiausioji masė su puspriekabe (kai taikoma)

Gamintojo pavadinimas ir adresas

Jei taikoma, gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas

Variklis:

5.1.

Gamintojas:

5.2.

Tipas:

5.3.

Pavyzdys:

5.4.

Didžiausioji vardinė galia (ECE): … kW, esant … min-1 (rpm).

5.5.

Variklio rūšis: pvz., priverstinio uždegimo, uždegimo suslėgimu, kt. (2)

5.6.

Ciklai: dviejų ar keturių taktų (jei taikoma)

5.7.

Darbinis tūris (jei taikoma)

Transmisija: neautomatinė pavarų dėžė/automatinė pavarų dėžė (3)

6.1.

Pavarų skaičius

Įranga:

7.1.

Išmetamųjų dujų triukšmo slopintuvas:

7.1.1.

Įgaliotas gamintojo atstovas (jei yra)

7.1.2.

Pavyzdys:

7.1.3.

Tipas: … pagal brėžinį Nr. …

7.2.

Oro įsiurbimo triukšmo slopintuvas:

7.2.1.

Įgaliotas gamintojo atstovas (jei yra)

7.2.2.

Pavyzdys:

7.2.3.

Tipas: … pagal brėžinį Nr.: …

7.3.

Sulaikymo elementai

7.3.1.

Transporto priemonės gamintojo apibrėžti triukšmo sulaikymo elementai

7.3.2.

Įgaliotas gamintojo atstovas (jei yra)

7.4.

Padangos

7.4.1.

Padangų dydis (-žiai) (pagal ašis):

Matmenys:

8.1.

Transporto priemonės ilgis (lveh): … mm

8.2.

Akceleratoriaus paspaudimo taškas: … m prieš liniją AA’

8.2.1.

Variklio sukimosi dažnis i ties:

AA'/PP' (2) … min-1 (rpm)

BB’ … min-1 (rpm)

8.2.2.

Variklio sukimosi dažnis (i+1) ties:

AA'/PP' (2) … min-1 (rpm)

BB' … min-1 (rpm)

8.3.

Padangos (-ų) tipo patvirtinimo numeris:

jeigu nėra, pateikiama ši informacija:

8.3.1.

Padangų gamintojas

8.3.2.

Padangų tipo komercinis (-iai) aprašas (-ai) (pagal ašis) (pvz., prekės pavadinimas, greičio indeksas, apkrovos indeksas): …

8.3.3.

Padangų dydis (pagal ašis): …

8.3.4.

Tipo patvirtinimo numeris (jei yra): …

8.4.

Važiuojančios transporto priemonės triukšmo lygis:

Bandymo rezultatas (Lurban): … dB(A)

Bandymo rezultatas (Lwot): … dB(A)

Bandymo rezultatas (Lcruise): … dB(A)

kp – koeficientas: …

8.5.

Stovinčios transporto priemonės triukšmo lygis:

Mikrofono vieta ir kryptis (pagal II priedo 1 priedėlio 2 paveikslą)

Statinio bandymo rezultatas:… dB(A)

8.6.

Suslėgto oro keliamo triukšmo lygis:

Bandymų rezultatai:

—	darbinis stabdys: … dB(A)

—	stovėjimo stabdys: … dB(A)

—	veikiant slėgio reguliatoriui: … dB(A)

Transporto priemonė pateikta patvirtinti:

10.

Už tipo patvirtinimo bandymų vykdymą atsakinga technikos tarnyba:

11.

Tos tarnybos išduotos bandymo ataskaitos data:

12.

Tos tarnybos išduotos bandymo ataskaitos numeris:

13.

Patvirtinimo ženklo vieta ant transporto priemonės

14.

Vieta

15.

Data

16.

Parašas

17.

Prie šio dokumento pridėti šie dokumentai, pažymėti pirmiau nurodytu patvirtinimo numeriu:

…

variklio ir triukšmo slopinimo sistemos brėžiniai ir (arba) nuotraukos, schemos ir planai;

sudedamųjų dalių, tinkamai nurodytų kaip triukšmo slopinimo sistemos dalys, sąrašas.

18.

Patvirtinimo galiojimo išplėtimo priežastis:

19.

Pastabos

(1) I priedo 1 priedėlyje pateiktos informacijos kartoti nereikia.

(2) Jei naudojamas neįprastas variklis, tai turi būti nurodyta.

(3) Nereikalinga išbraukti.

II PRIEDAS

Variklinių transporto priemonių skleidžiamo triukšmo matavimo metodai ir prietaisai

MATAVIMO METODAI

1.1.

Tvirtinti pateikto tipo transporto priemonės sukeliamas triukšmas matuojamas dviem šiame priede aprašytais metodais, transporto priemonei važiuojant ir stovint (1). Kai transporto priemonei stovint jos vidaus degimo variklis neveikia, keliamas triukšmas matuojamas tik transporto priemonei važiuojant.

Transporto priemonėse, kurių didžiausioji leidžiama masė yra didesnė kaip 2 800 kg, joms stovint, papildomai pagal V priedo specifikacijas turi būti matuojamas suslėgto oro keliamas triukšmas, jei atitinkama stabdžių įranga yra transporto priemonės dalis.

1.2.

1.1 punkte nustatytais bandymais išmatuotos dvi vertės turi būti įrašytos į bandymo ataskaitą ir į I priedo 3 priedėlyje pateikto pavyzdžio blanką.

MATAVIMO PRIETAISAI

2.1.

Garso matavimai

Triukšmo lygiui matuoti turi būti naudojamas garso lygio matuoklis arba lygiavertė matavimo sistema, atitinkanti 1 klasės prietaisams keliamus reikalavimus (įskaitant rekomenduojamą priekinį stiklą, jei naudojamas). Šie reikalavimai nustatyti IEC 61672-1:2002 „Preciziniai garso lygio matuokliai“ antrajame leidime, Tarptautinė elektrotechnikos komisija (IEC).

Matavimai turi būti atliekami naudojant „greitojo“ reagavimo garso matavimo prietaisą ir „A“ svertinę kreivę, taip pat aprašytą IEC 61672-1:2002. Jeigu naudojama sistema, apimanti periodišką A svertinio garso lygio stebėseną, rodmenys turėtų būti nuskaitomi ne ilgesniais kaip 30 ms (milisekundžių) intervalais.

Prietaisai turi būti prižiūrimi ir kalibruojami pagal prietaiso gamintojo nurodymus.

2.2.

Reikalavimų laikymasis

Garso matavimo įrangos atitiktį rodo galiojantis atitikties sertifikatas. Šie sertifikatai laikomi galiojančiais, jei garso kalibravimo įtaiso atitikties standartams sertifikavimas atliktas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių, o matuoklių sistemos – ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius. Visus atitikties bandymus turi atlikti laboratorija, turinti įgaliojimus atlikti kalibravimą pagal atitinkamus standartus.

2.3.

Visos garso matavimo sistemos kalibravimas prieš matavimą

Prieš kiekvieną matavimą ir pabaigus matuoti visa garso matavimo sistema tikrinama 1 tikslumo klasės reikalavimus pagal IEC 60942:2003 atitinkančiu garso kalibratoriumi. Be jokio papildomo reguliavimo skirtumas tarp rodmenų turi būti ne didesnis kaip 0,5 dB. Jeigu ši vertė viršijama, per nustatytus reikalavimus atitinkančias ankstesnes patikras užregistruoti duomenys atmetami.

2.4.

Greičio ir sukimosi dažnio matavimo prietaisai

Atliekamiems matavimams reikalingas variklio sukimosi dažnis matuojamas prietaisais, kurių tikslumas ± 2 proc. arba didesnis.

Transporto priemonės važiavimo greitis matuojamas prietaisais, kurių tikslumas bent ±0,5 km/h, kai naudojami nenutrūkstamo matavimo įtaisai.

Jei per bandymus naudojami atskiri greičio matavimai, ši įranga turi atitikti nustatytas ribas bent ±0,2 km/h tikslumu.

2.5.

Meteorologinė įranga

Aplinkos sąlygoms per bandymą stebėti naudojamą meteorologinę įrangą sudaro nurodyti prietaisai, kurie turi atitikti nurodytą tikslumą:

—	temperatūros matavimo prietaisas, ± 1 oC;

—	vėjo greičio matavimo prietaisas, ±1,0 m/s;

—	barometrinio slėgio matavimo prietaisas, ± 5 hPa;

—	santykinės drėgmės matavimo prietaisas, ± 5 %.

MATAVIMO SĄLYGOS

3.1.

Bandymo vieta (2) ir aplinkos sąlygos

Bandymo vieta iš esmės turi būti lygi. Bandymo kelio danga turi būti sausa. Bandymų vieta turi būti tokia, kad ant jos paviršiaus viduryje (mikrofono linijos PP' (3) ir transporto priemonės juostos CC' vidurio linijos sankirta (4)) padėjus mažą įvairiakryptį triukšmo šaltinį, nuokrypiai nuo pusrutulio garso divergencijos nebūtų didesni kaip ± 1 dB.)

Ši sąlyga laikoma įvykdyta, jei laikomasi šių reikalavimų:

a)	50 m spinduliu nuo kelio vidurio nėra didelių garsą atspindinčių objektų, pvz., tvorų, uolų, tiltų arba pastatų;

b)	bandymo kelias ir vietos danga yra sausi, ant dangos nėra sugeriamųjų medžiagų, pvz., smulkaus sniego arba nuolaužų;

c)	prie mikrofono nėra kliūčių, galinčių turėti poveikį garso laukui, tarp mikrofono ir triukšmo šaltinio nėra jokio asmens. Matuoklio operatorius turi būti tokioje vietoje, kad nedarytų poveikio matuoklio rodmenims.

Esant nepalankioms oro sąlygoms, matavimai neturi būti atliekami. Turi būti užtikrinta, kad rezultatams nedarytų poveikio vėjo gūsiai.

Meteorologinė įranga turėtų būti įtaisyta prie bandymų aikštelės 1,2 m ±0,02 m aukštyje. Matavimai atliekami, kai aplinkos oro temperatūra yra nuo + 5 oC iki + 40 oC.

Bandymų negalima atlikti, jei vėjo greitis, įskaitant gūsius, mikrofono aukštyje garso matavimo metu yra didesnis kaip 5 m/s.

Triukšmo matavimo metu registruojamos temperatūros, vėjo greičio ir krypties, santykinės drėgmės ir barometrinio slėgio vertės.

Registruojant rodmenis, turi būti ignoruojamas bet koks triukšmo maksimumas, nesusijęs su transporto priemonės bendro triukšmo lygio charakteristikomis.

Fono triukšmas turi būti matuojamas 10 sekundžių iki pat transporto priemonės bandymų serijos ir po jos. Atliekant šiuos matavimus naudojami per bandymus naudoti mikrofonai, o jų vietos nekeičiamos. Pateikiamas didžiausias A svertinis triukšmo lygis.

Fono triukšmas (įskaitant vėjo keliamą triukšmą) turi būti bent 10 dB mažesnis už A svertinį triukšmo lygį, kurį per bandymą pasiekia transporto priemonė. Jei aplinkos triukšmo ir išmatuoto triukšmo skirtumas yra 10–15 dB(A), siekiant apskaičiuoti bandymų rezultatus, iš garso lygio matuoklio rodmenų atimamas atitinkamas skaičius, kaip nurodyta lentelėje:

Aplinkos triukšmo ir matuojamo triukšmo skirtumas dB(A)	10	11	12	13	14	15
Pataisa dB(A)	0,5	0,4	0,3	0,2	0,1	0,0

3.2.

Transporto priemonės

3.2.1.

Bandomoji transporto priemonė atrenkama taip, kad visos į rinką pateikiamos to paties tipo transporto priemonės atitiktų šio reglamento reikalavimus pagal gamintojo nurodymus rinkai pateikiama tipinė transporto priemonė . Matuojant priekabos nenaudojamos, išskyrus neatskiriamųjų transporto priemonių bandymus. Atliekant transporto priemonių matavimus, bandomoji masė mt nustatoma pagal šią lentelę: [48 pakeit.]

Transporto priemonės kategorija	Transporto priemonės bandomoji masė (mt)
M1	mt = mro
N1	mt = mro
N2, N3	mt = 50 kg vienam vardinės variklio galios kW Norint pasiekti transporto priemonės bandymo masę, virš varomosios (-ųjų) galinės (-ių) ašies (-ių) uždedama papildoma apkrova. Papildoma apkrova neturi būti didesnė kaip 75 proc. didžiausios leidžiamos galinės ašies apkrovos masės. Bandymo masės leidžiamoji nuokrypa – ± 5 proc. Jei papildomos apkrovos sunkio centro negalima sulyginti su galinės ašies centru, transporto priemonės bandymo masė neturi būti didesnė kaip priekinės ašies ir galinės ašies (transporto priemonė be krovinio) apkrovos suma, pridėjus papildomą apkrovą. Daugiau kaip dvi ašis turinčių transporto priemonių bandymo masė turi būti tokia pati kaip dviašių transporto priemonių
M2, M3	mt = mro – ekipažo nario masė (jei taikoma)

3.2.2.

Riedančių padangų skleidžiamas triukšmas nustatytas Reglamente (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių bendrosios saugos. Atliekant bandymą turi būti naudojamos tipinės transporto priemonės padangos, parenkamos transporto priemonės gamintojo ir užregistruojamos kaip nurodyta šio reglamente reglamento I priedo 3 priedėlyje. Jos turi atitikti vieną iš padangų dydžių, nustatytų transporto priemonei pagal originalios įrangos specifikacijas. Padangą, kaip ir transporto priemonę, turi būti įmanoma dabar ar vėliau laisvai įsigyti rinkoje. (5) Padangos pripučiamos iki transporto priemonės bandomajai masei gamintojo rekomenduojamo slėgio. Padangų protektoriaus rašto gylis turi būti bent toks, koks būtinas pagal kelių eismo taisykles.

3.2.3.

Prieš pradedant matavimus variklis paruošiamas taip, kad veiktų įprastomis naudojimo sąlygomis.

3.2.4.

Jei transporto priemonėse įrengta daugiau kaip dviejų ratų pavara, ji bandoma ta pavara, kuri numatyta įprastai naudoti kelyje.

3.2.5.

Jei transporto priemonėje įrengtas vienas ar keli automatiniu mechanizmu įjungiami ventiliatoriai, matuojant ši sistema neturi būti kliudoma.

3.2.6.

Jei transporto priemonėje įrengta pluoštinių medžiagų turinti išmetamųjų dujų sistema, prieš bandymą ji turi būti kondicionuojama, kaip nurodyta IV priede.

BANDYMO METODAI

4.1.

Važiuojančių transporto priemonių keliamo triukšmo matavimas

4.1.1.

Bendrosios bandymo sąlygos

Ant bandymo kelio turi būti nubrėžtos dvi linijos AA' ir BB', lygiagrečios su linija PP' ir nutolusios 10 m atstumu į priekį ir 10 m atstumu atgal nuo tos linijos.

Kiekvienoje transporto priemonės pusėje ir su kiekviena pavara atliekami bent keturi matavimai. Parengiamieji matavimai gali būti atliekami nustatymo tikslais, jų rezultatų nepaisoma.

Mikrofonas įrengiamas 7,5 ±0,05 m atstumu nuo kelio atskaitos linijos CC' ir 1,2 ±0,02 m atstumu virš žemės.

Atskaitos ašis laisvojo lauko sąlygomis (žr. IEC 61672-1:2002) turi būti horizontali ir statmena transporto priemonės CC' linijai.

4.1.2.

Specialios transporto priemonių bandymo sąlygos

4.1.2.1.

M1, M2 kategorijų transporto priemonės ≤ 3 500 kg, N1

Jei transporto priemonėje įtaisyta pagalbinė neautomatinė transmisija arba keleto greičių ašis, turi būti naudojama padėtis, būdinga įprastam važiavimui mieste. Visais atvejais nėra naudojami perdavimo skaičiai, skirti lėtam važiavimui, stovėjimui arba stabdymui.

Transporto priemonės bandymo masė nustatoma pagal 3.2.1 punkto lentelę.

Bandymo greitis vtest yra 50 km/h ± 1 km/h. Bandymo greitis turi būti pasiektas, kai atskaitos taškas yra ties PP’ linija.

4.1.2.1.1.

Lyginamosios variklio galios masės vienetui indeksas (PMR)

PMR nustatomas taip:

PMR = (Pn/mt) × 1 000 in [kW/1 000 kg]

Lyginamosios variklio galios masės vienetui indeksas (PMR) naudojamas pagreičiui apskaičiuoti.

4.1.2.1.2.

Pagreičio apskaičiavimas

Apskaičiuojamas tik M1, N1 ir M2 ≤ 3 500 kg kategorijų pagreitis.

Visi pagreičiai apskaičiuojami naudojant skirtingą transporto priemonės greitį bandymo kelyje (6). Pateiktos formulės naudojamos apskaičiuoti awot i, awot i+1 ir awot test. Greitis ties AA' linija arba PP' linija nustatomas transporto priemonės atskaitos taškui kertant AA' (vAA') arba PP' (vPP'). Greitis ties BB' nustatomas transporto priemonės galui kertant BB' (vBB'). Bandymo ataskaitoje turi būti nurodytas pagreičiui nustatyti taikytas metodas.

Dėl transporto priemonės atskaitos taško nustatymo toliau pateiktoje formulėje transporto priemonės ilgis (lveh) traktuojamas skirtingai. Jei atskaitos taškas yra transporto priemonės priekyje, l = lveh, jei viduryje – l = ½ lveh, o jei gale – l = 0.

4.1.2.1.2.1

Transporto priemonės su neautomatine transmisija, automatine transmisija, prisitaikančiomis transmisijomis ir transmisijomis su kintamais perdavimo skaičiais (CVT (7)) bandomos užfiksavus perdavimo skaičius:

awot test = ((vBB'/3.6)2 – (vAA'/3.6)2)/(2*(20+l))

Per kiekvieną galiojantį matavimo važiavimą, nustatant pavaros pasirinkimą, naudojamas awot test turi būti keturių awot test, i vidurkis.

Gali būti naudojamas išankstinis pagreitis. Akceleratoriaus nuspaudimo vieta prieš AA' liniją turi būti nurodyta pateikiant transporto priemonės ir bandymo duomenis (žr. I priedo 3 priedėlį).

4.1.2.1.2.2.

Transporto priemonės su automatinėmis transmisijomis, prisitaikančiomis transmisijomis ir belaipsnėmis transmisijomis (CVT) bandomos neužfiksavus perdavimo skaičiaus.

Per kiekvieną galiojantį matavimo važiavimą, nustatant pavaros pasirinkimą, naudojamas awot test turi būti keturių awot test, i vidurkis.

Jei 4.1.2.1.4.2 punkte aprašyti įtaisai arba priemonės gali būti naudojami transmisijos veikimui valdyti siekiant įvykdyti bandymo reikalavimus, awot test apskaičiuojamas pagal lygtį:

awot test = ((vBB'/3.6)2 – (vAA'/3.6)2)/(2*(20+l))

Gali būti naudojamas išankstinis pagreitis.

Jei nenaudojami jokie 4.1.2.1.4.2 punkte aprašyti įtaisai arba priemonės, awot test apskaičiuojamas pagal lygtį:

awot_testPP-BB = ((vBB'/3.6)2 – (vPP'/3.6)2)/(2*(10+l))

Neturi būti naudojamas išankstinis pagreitis.

Akceleratoriaus nuspaudimo vieta turi būti ten, kur transporto priemonės atskaitos taškas kerta AA' liniją.

4.1.2.1.2.3.

Tikslinis pagreitis

Tikslinis pagreitis aurban apibrėžia tipinį pagreitį miesto eismo sąlygomis ir yra išvedamas iš statistinių tyrimų. Tai funkcija, priklausanti nuo transporto priemonės PMR.

Tikslinis pagreitis aurban nustatomas taip:

a urban = 0,63 * log10 (PMR) -0,09

4.1.2.1.2.4.

Etaloninis pagreitis

Etaloninis pagreitis awot ref apibrėžia pagreitį, kuris reikalingas per pagreičio bandymą ant bandymų kelio. Tai funkcija, priklausanti nuo transporto priemonės lyginamosios variklio galios masės vienetui indekso. Ši funkcija yra skirtinga skirtingoms transporto priemonių kategorijoms.

Etaloninis pagreitis awot ref nustatomas taip:

a wot ref = 1.59 * log10 (PMR) - 1.41 kai PMR ≥ 25

a wot ref = a urban = 0,63 * log10 (PMR) -0,09 kai PMR < 25

4.1.2.1.3.

Dalinės galios koeficientas kP

Dalinės galios koeficientas kP (žr. 4.1.3.1 punktą) naudojamas M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių pagreičio bandymo ir pastovaus greičio bandymo rezultatų svertiniam derinimui.

Kai per bandymą naudojama ne viena pavara, vietoj awot test turi būti naudojamas awot ref (žr. 3.1.3.1 punktą).

4.1.2.1.4.

Perdavimo skaičiaus pasirinkimas

Perdavimo skaičių pasirinkimas per bandymą priklauso nuo konkretaus pagreičio potencialo awot, droselinei sklendei esant atvertai iki galo, pagal etaloninį pagreitį awot ref, reikalingą pagreičio bandymui su iki galo atidaryta droseline sklende.

Kai kuriose transporto priemonėse gali skirtis transmisijos programinės įrangos programos arba režimai (pvz., sportinis, žiemos, adaptyvusis). Jei transporto priemonėje yra skirtingų režimų, kuriais pasiekiami tinkami pagreičiai, transporto priemonės gamintojas turi technikos tarnybai įrodyti, kad transporto priemonė bandoma režimu, kuriuo pasiekiamas pagreitis, artimiausias awot ref.

4.1.2.1.4.1.

Transporto priemonės su neautomatine transmisija, automatinėmis transmisijomis, prisitaikančiomis transmisijomis arba CVT bandomos užfiksavus perdavimo skaičius

Galimos perdavimo skaičių pasirinkimo sąlygos:

a)	Jei naudojant vieną konkretų perdavimo skaičių etaloninio pagreičio awot ref ± 5 proc. leidžiamosios nuokrypos intervale pasiekiamas pagreitis neviršija 3,0 m/s2 2,0 m/s2 , bandoma naudojant tą perdavimo skaičių.

Jeigu su jokiu perdavimo skaičiumi nepasiekiamas reikiamas pagreitis, pasirenkamas perdavimo skaičius i (didesnis pagreitis ir perdavimo skaičius i+1), kuriuo pasiekiamas mažesnis nei etaloninis pagreitis. Jei pagreičio vertė, esant perdavimo skaičiui i, neviršija 3,0 m/s2 2,0 m/s2 , per bandymą naudojami abu perdavimo skaičiai. Svertinis koeficientas, siejant su etaloniniu pagreičiu awot ref, apskaičiuojamas taip:

k = (a wot ref – a wot (i+1))/(a wot (i) – a wot (i+1))

Jei perdavimo skaičiaus i pagreičio vertė viršija 3,0 m/s2 2,0 m/s2 , turi būti naudojamas pirmas perdavimo skaičius, kuriuo pasiekiamas pagreitis, mažesnis kaip 3,0 m/s2 2,0 m/s2 , išskyrus atvejus, kai perdavimo skaičius i+1 užtikrina pagreitį, mažesnį kaip aurban. Šiuo atveju turi būti naudojamos dvi pavaros i ir i+1, įskaitant i pavarą, kuria važiuojant pagreitis viršija 3,0 m/s2 2,0 m/s2 . Kitais atvejais neturi būti naudojama kita pavara. Dalinės galios koeficientui kP apskaičiuoti turi būti naudojamas per bandymą pasiektas pagreitis awot test, o ne awot ref. [50 pakeit.]

d)	Jei transporto priemonės transmisijoje yra tik viena perdavimo skaičiaus parinktis, pagreičio bandymas atliekamas su šia parinktimi. Dalinės galios koeficientui kP apskaičiuoti naudojamas pasiektas pagreitis, o ne awot ref.

e)	Jei vardinis variklio sukimosi dažnis viršijamas prieš transporto priemonei kertant BB', naudojama aukštesnė pavara

4.1.2.1.4.2.

Transporto priemonės su automatine transmisija, prisitaikančiomis transmisijomis ir CVT bandomos neužfiksavus perdavimo skaičių:

Turi būti naudojama visiškai automatinio veikimo pavarų perjungimo svirties padėtis.

Pagreičio vertė awot test apskaičiuojama pagal 4.1.2.1.2.2 punkto reikalavimus.

Per bandymą gali būti įjungiama žemesnė pavara ir naudojamas didesnis pagreitis. Neleidžiama įjungti aukštesnės pavaros ir naudoti mažesnio pagreičio. Turi būti vengiama įjungti perdavimo skaičių, kuris nenaudojamas miesto eismo sąlygomis.

Todėl leidžiama nustatyti ir naudoti elektroninius arba mechaninius įtaisus, įskaitant papildomas pavarų perjungimo svirties padėtis, kad nebūtų leidžiama įsijungti mažesniam perdavimo skaičiui, kuris per bandymą paprastai nenaudojamas nustatytomis miesto eismo sąlygomis.

Pasiektas pagreitis awot test turi būti ne mažesnis kaip aurban.

Jei įmanoma, gamintojas turi imtis priemonių, kad būtų išvengta didesnės kaip 2,0 m/s2 pagreičio awot test vertės.

Dalinės galios koeficientui kP apskaičiuoti (žr. 4.1.2.1.3 punktą) naudojamas pasiektas pagreitis awot test, o ne awot ref.

4.1.2.1.5.

Pagreičio bandymas

Gamintojas turi nustatyti visiško akceleratoriaus nuspaudimo prieš AA' liniją atskaitos taško vietą. Akceleratorius turi būti iki galo nuspaustas (kuo greičiau), kai transporto priemonės atskaitos taškas pasiekia nustatytą vietą. Akceleratorius turi būti laikomas nuspaustas, kol transporto priemonės galas pasiekia BB' liniją. Tada akceleratorius kuo skubiau atleidžiamas. Akceleratoriaus visiško nuspaudimo vieta turi būti pateikta transporto priemonės ir bandymo duomenyse (žr. II priedo 3 priedėlį). Technikos tarnyba turi turėti galimybę atlikti pakartotinį bandymą.

Iš dviejų neatskiriamų dalių sudarytos sujungtosios transporto priemonės laikomos vientisa transporto priemone; kertant BB' liniją, puspriekabės nepaisoma.

4.1.2.1.6.

Pastovaus greičio bandymas

Pastovaus greičio bandymas atliekamas naudojant tą pačią pavarą (-as), kaip nustatyta pagreičio bandymui, pastoviu 50 km/h greičiu, taikant ± 1 km/h leidžiamąją nuokrypą tarp AA' ir BB'. Per pastovaus greičio bandymą akceleratoriaus valdiklis nustatomas taip, kad tarp AA' ir BB' būtų išlaikomas pastovus greitis. Jei pavara užfiksuota pagreičio bandymui, ta pati pavara turi būti užfiksuota ir pastovaus greičio bandymui.

Pastovaus greičio bandymas būtinas transporto priemonėms, kurių PMR < 25.

4.1.2.2.

M2 > 3 500 kg, M3, N2, N3 kategorijų transporto priemonės

Transporto priemonės vidurio linijos kelias per visą bandymą turi kuo tiksliau atitikti CC' liniją nuo artėjimo iki AA' linijos, kol transporto priemonės galas kirs BB' liniją. Bandymas atliekamas be priekabos arba puspriekabės. Jei priekaba nuo vilkiko nėra lengvai atskiriama, priekabos nepaisoma kertant BB' liniją. Jei transporto priemonėje yra kokia nors įranga, pvz., betono maišyklė, kompresorius ir kt., per bandymą ši įranga neturi veikti. Transporto priemonės bandymo masė nustatoma pagal 3.2.1 punkto lentelę.

M2 > 3 500 kg, N2 kategorijų tikslinės sąlygos

Kai atskaitos taškas kerta BB' liniją, variklio sukimosi dažnis nBB’ turi siekti 70-74 proc. dažnio S, kuriam esant variklis pasiekia didžiausią vardinę galią, o transporto priemonės greitis turi būti 35 km/h ± 5 km/h. Tarp AA' ir BB' linijų turi būti užtikrintas pastovus pagreitis.

M3, N3 kategorijų tikslinės sąlygos

Kai atskaitos taškas kerta BB' liniją, variklio sukimosi dažnis nBB’ turi siekti 85-89 proc. dažnio S, kuriam esant variklis pasiekia didžiausią vardinę galią, o transporto priemonės greitis turi būti 35 km/h ± 5 km/h. Tarp AA' ir BB' linijų turi būti užtikrintas pastovus pagreitis.

4.1.2.2.1.

Perdavimo skaičiaus pasirinkimas

4.1.2.2.1.1.

Transporto priemonės su neautomatinėmis transmisijomis

Turi būti užtikrintas pastovus pagreitis. Pavaros pasirinkimą lemia tikslinės sąlygos. Jei greičio skirtumas viršija nurodytą leidžiamąją nuokrypą, turėtų būti bandoma su dviem pavaromis: viena virš tikslinio greičio, kita žemiau tikslinio greičio.

Jei tikslines sąlygas atitinka daugiau kaip viena pavara, pasirinkite pavarą, kurią įjungus greitis yra arčiausiai 35 km/h. Jeigu jokia pavara neatitinka tikslinės vtest sąlygos, bandoma dviem pavaromis: viena virš vtest, o kita žemiau. Visomis sąlygomis pasiekiamas tikslinis variklio sukimosi dažnis.

Turi būti užtikrintas pastovus pagreitis. Jei, įjungus tam tikrą pavarą, negalima užtikrinti pastovaus pagreičio, šios pavaros turi būti nepaisoma.

4.1.2.2.1.2.

Transporto priemonės su automatinėmis transmisijomis, prisitaikančiomis transmisijomis ir transmisijomis su kintamu perdavimo skaičiumi (CVT)

Turi būti naudojama visiškai automatinio veikimo pavarų perjungimo svirties padėtis. Per bandymą gali būti įjungiama žemesnė pavara ir naudojamas didesnis pagreitis. Neleidžiama įjungti aukštesnės pavaros ir naudoti mažesnio pagreičio. Esant nustatytoms bandymo sąlygoms, vengiama įjungti perdavimo skaičių, kuris nenaudojamas miesto eismo sąlygomis. Todėl leidžiama nustatyti ir naudoti elektroninius arba mechaninius įtaisus, kad nebūtų leidžiama įsijungti mažesniam perdavimo skaičiui, kuris paprastai nenaudojamas per bandymą nustatytomis miesto eismo sąlygomis.

Jei transporto priemonės transmisijoje yra tik viena pavara (važiavimo), per bandymą ribojanti variklio sukimosi dažnį, transporto priemonė turi būti bandoma naudojant tik tikslinį transporto priemonės greitį. Jei transporto priemonėje naudojamas variklio ir transmisijos derinys, neatitinkantis 4.1.2.2.1.1 punkto, transporto priemonė bandoma naudojant tik tikslinį transporto priemonės greitį. Tikslinis transporto priemonės greitis per bandymą yra (vBB') = 35 km/h ± 5km/h. Kai transporto priemonės atskaitos taškas kerta PP' liniją, leidžiamas didesnis intervalas ir mažesnis pagreitis. Turi būti atlikti du bandymai: vieno galutinis vtest greitis = vBB' + 5 km/h, o kito galutinis vtest greitis = vBB' – 5 km/h. Ataskaitoje pateikiamas triukšmo lygis yra rezultatas, susijęs su bandymu taikant didžiausią variklio sukimosi dažnį, pasiektą per bandymą nuo AA' iki BB'.

4.1.2.2.2.

Pagreičio bandymas

Kai transporto priemonės atskaitos taškas pasiekia AA' liniją, akceleratorius turi būti iki galo nuspaustas (automatiškai neturi būti įjungiama žemesnė pavara, nei įprastai naudojama važiuojant mieste) ir laikomas iki galo nuspaustas, kol transporto priemonės galas kirs BB' liniją; atskaitos taškas turi būti bent 5 m atstumu už BB' linijos. Tada akceleratorius atleidžiamas.

Iš dviejų neatskiriamų dalių sudarytos sujungtosios transporto priemonės laikomos vientisa transporto priemone; kertant BB' liniją, puspriekabės nepaisoma.

4.1.3.

Rezultatų aiškinimas

Registruojamas didžiausias A svertinis garso lygis, parodytas per kiekvieną transporto priemonės važiavimą tarp AA' ir BB' linijų. Jeigu triukšmo maksimumas akivaizdžiai nedera su bendru nustatytu garso lygiu, matavimas atmetamas. Kiekvienoje transporto priemonės pusėje visomis bandymo sąlygomis ir su kiekvienu perdavimo skaičiumi atliekami bent keturi matavimai. Matavimai kairėje ir dešinėje pusėse atliekami vienu metu arba nuosekliai. Apskaičiuojant galutinį tam tikros transporto priemonės pusės rezultatą, naudojami pirmieji keturi galiojantys nuoseklių matavimų rezultatai 2 dB(A) intervale, pašalinant negaliojančius rezultatus (žr. 3.1 punktą). Kiekvienos pusės rezultatų vidurkis apskaičiuojamas atskirai. Tarpinis rezultatas yra dviejų vidurkių didesnė vertė, matematiškai suapvalinta vienos dešimtosios tikslumu.

Registruojami greičio matavimai ties AA', BB' ir PP' ir naudojami skaičiavimuose iki pirmojo reikšminio dešimtainio skaitmens po kablelio.

Apskaičiuotas pagreitis awot test registruojamas iki antrojo dešimtainio skaitmens po kablelio.

4.1.3.1.

M1, N1 ir M2 ≤ 3 500 kg kategorijų transporto priemonės

Pagreičio ir vienodo greičio bandymo vertės apskaičiuojamos taip:

Lwot rep = Lwot (i+1) + k * (Lwot(i)- Lwot (i+1))

Lcrs rep = Lcrs(i+1) + k * (Lcrs (i) – Lcrs (i+1))

kai k = (awot ref – awot (i+1))/(awot (i) – awot (i+1))

Kai tai yra vieno perdavimo skaičiaus bandymas, vertėmis laikomas kiekvieno bandymo rezultatas.

Galutinis rezultatas apskaičiuojamas sudedant Lwot rep ir Lcrs rep. Lygtis:

Lurban = Lwot rep – kP * (Lwot rep– Lcrs rep)

Svertinis koeficientas kP suteikia galimybę apskaičiuoti važiavimo mieste dalinės galios koeficientą. Kai per bandymą naudojama daugiau perdavimo skaičių, kP apskaičiuojamas taip:

kP = 1 – (aurban/awot ref)

Jei bandymui nustatyta tik viena pavara, kP apskaičiuojamas taip:

kP = 1 – (aurban/awot test)

Kai awot test mažesnis kaip aurban:

kP = 0

4.1.3.2.

M2 > 3 500 kg, M3, N2, N3 kategorijų transporto priemonės

Kai bandoma viena pavara, galutinis rezultatas lygus tarpiniam rezultatui. Kai bandoma dviem pavaromis, apskaičiuojamas tarpinių rezultatų aritmetinis vidurkis.

4.2.

Stovinčių transporto priemonių keliamo triukšmo matavimas

4.2.1.

Garso lygis prie transporto priemonių

Matavimo rezultatai įtraukiami į I priedo 3 priedėlyje pateiktą bandymo ataskaitą.

4.2.2.

Garso matavimai

Matavimams turi būti naudojamas precizinis garso lygio matuoklis arba lygiavertė matavimo sistema, kaip apibrėžta šio priedo 2.1 punkte.

4.2.3.

Bandymo vieta – vietos sąlygos, nurodytos II priedo 2 priedėlio 1 paveiksle.

4.2.3.1.

Prie mikrofono neturi būti kliūčių, galinčių turėti poveikio garso laukui; tarp mikrofono ir triukšmo šaltinio neturi būti jokio asmens. Matuoklio operatorius turi būti tokioje vietoje, kad nedarytų poveikio matuoklio rodmenims.

4.2.4.

Triukšmo trikdžiai ir vėjo trukdžiai

Matuokliais užregistruoti aplinkos triukšmo ir vėjo rodmenys turi būti bent 10 dB(A) mažesni už matuojamą garso lygį. Prie mikrofono galima primontuoti tinkamą priekinį stiklą, jeigu atsižvelgiama į galimą jo poveikį mikrofono jautrumui (žr. šio priedo 2.1 punktą).

4.2.5.

Matavimo metodas

4.2.5.1.

Matavimų pobūdis ir skaičius

Didžiausias garso lygis, išreikštas A svertinės skalės decibelais (dB(A), matuojamas 4.2.5.3.2.1 punkte nurodytu veikimo laikotarpiu.

Kiekviename matavimo taške turi būti matuojama bent tris kartus.

4.2.5.2.

Transporto priemonės padėtis ir parengimas

Transporto priemonė turi būti pastatyta bandymų aikštelės viduryje, pavaros perjungimo svirtis perjungta į neutralią padėtį, o sankaba įjungta. Jei dėl transporto priemonės konstrukcijos to atlikti negalima, transporto priemonė bandoma pagal gamintojo nurodymus, skirtus stacionaraus variklio bandymams. Prieš kiekvieną matavimų seriją variklio būklė turi būti tokia, kokia būna įprastomis naudojimo sąlygomis, kaip nurodyta gamintojo.

Jei transporto priemonėje įrengtas vienas ar keli automatiniu mechanizmu įjungiami ventiliatoriai, matuojant ši sistema neturi būti kliudoma.

Variklio gaubtas arba variklio skyriaus dangtis, jei jis įtaisytas, turi būti uždarytas.

4.2.5.3.

Triukšmo matavimas prie išmetamojo vamzdžio (žr. II priedo 2 priedėlio 1 paveikslą).

4.2.5.3.1.

Mikrofono padėtys

4.2.5.3.1.1.

Mikrofonas įrengiamas 0,5 ±0,01 m atstumu nuo 1 paveiksle nurodyto išmetamojo vamzdžio atskaitos taško, 45o (± 5o) kampu vamzdžio srauto ašies atžvilgiu. Mikrofonas turi būti atskaitos taško aukštyje, bet ne mažesniu kaip 0,2 m atstumu nuo žemės paviršiaus. Mikrofono atskaitos ašis turi būti lygiagreti su žemės paviršiumi ir nukreipta išmetamojo vamzdžio angos atskaitos taško link. Jei galimos dvi mikrofono padėtys, naudojama padėtis, esanti toliausiai į šoną nuo transporto priemonės išilginės vidurio linijos. Jei išmetamojo vamzdžio srauto ašis su transporto priemonės išilgine vidurio linija sudaro 90o kampą, mikrofonas įtaisomas toliausiai nuo variklio esančioje vietoje.

4.2.5.3.1.2.

Transporto priemonėse, kurių išmetamojo vamzdžio angos viena nuo kitos nutolusios didesniu kaip 0,3 m atstumu, kiekvienai angai atliekama po vieną matavimą. Užregistruojamas aukščiausias lygis.

4.2.5.3.1.3.

Tuo atveju, kai išmetamajame vamzdyje yra dvi arba daugiau angų, viena nuo kitos nutolusių mažesniu kaip 0,3 m atstumu ir prijungtų prie to paties duslintuvo, atliekamas tik vienas matavimas; mikrofono padėtis siejama su išmetimo anga, esančia arčiau toliausio transporto priemonės krašto, arba, kai tokios išmetimo angos nėra, su anga, kuri yra aukščiausiai virš žemės.

4.2.5.3.1.4.

Kai transporto priemonių išmetamasis vamzdis yra vertikalus (pvz., krovininėse transporto priemonėse), mikrofonas turėtų būti įrengtas išmetamojo vamzdžio angos aukštyje. Mikrofono ašis turėtų būti vertikali ir nukreipta aukštyn. Ašis turi būti 0,5 m ±0,01 m atstumu nuo išmetamojo vamzdžio atskaitos taško, bet ne mažesniu kaip 0,2 m atstumu nuo transporto priemonės šono, esančio arčiau išmetamojo vamzdžio.

4.2.5.3.1.5.

Kai išmetamųjų vamzdžių angos yra po transporto priemonės kėbulu, mikrofonas turi būti įtaisomas mažiausiai 0,2 m atstumu nuo artimiausios transporto priemonės dalies, vietoje, kuri yra arčiausiai, bet ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo išmetamojo vamzdžio atskaitos taško ir 0,2 m atstumu virš žemės; taip pat – ne vienoje linijoje su išmetamų dujų srautu. Kai kuriais atvejais į 4.2.5.3.1.1 punkto kampų reikalavimą gali būti neatsižvelgiama.

4.2.5.3.2.

Variklio veikimo sąlygos

4.2.5.3.2.1.

Tikslinis variklio sukimosi dažnis

Tikslinis variklio sukimosi dažnis apibrėžiamas taip:

—	transporto priemonėms, kurių vardinis sukimosi dažnis ≤ 5 000 min-1, – 75 proc. variklio sukimosi dažnio S;

—	transporto priemonėms, kurių vardinis sukimosi dažnis didesnis kaip 5 000 min-1 ir mažesnis kaip 7 500 min-1, – 3 750 min-1;

—	transporto priemonėms, kurių vardinis sukimosi dažnis ≥ 7 500 min-1, – 50 proc. variklio sukimosi dažnio S.

Jei transporto priemonė negali pasiekti pirmiau nurodyto variklio sukimosi dažnio, tikslinis variklio sukimosi dažnis turi būti 5 proc. mažesnis už didžiausią galimą variklio sukimosi dažnį per stovinčios transporto priemonės bandymą.

4.2.5.3.2.2.

Bandymo atlikimo tvarka

Variklio sukimosi dažnis laipsniškai didinamas nuo tuščiosios eigos iki tikslinio sukimosi dažnio, neviršijant ± 3 proc. tikslinio variklio sukimosi dažnio leidžiamosios nuokrypos intervalo, ir skaičius išlaikomas pastovus. Tada droselinė sklendė greitai uždaroma ir variklio sukimosi dažnis sumažėja iki tuščiosios eigos sukimosi dažnio. Triukšmo lygis matuojamas 1 sekundės trukmės pastovaus variklio sukimosi dažnio laikotarpį ir visą lėtėjimo laikotarpį; kaip bandymo vertė užregistruojamas didžiausias garso lygio matuoklio rodmuo, matematiškai suapvalintas dešimtųjų tikslumu.

4.2.5.3.2.3.

Bandymo galiojimo pripažinimas

Matavimas laikomas galiojančiu, jei per bandymą bent 1 sekundei variklio sukimosi dažnis nenukrypsta nuo tikslinio variklio sukimosi dažnio daugiau kaip ± 3 proc.

4.2.6.

Rezultatai

Kiekviename bandymo taške turi būti matuojama bent tris kartus. Registruojamas didžiausias A svertinis garso lygis, nustatytas per kiekvieną iš trijų matavimų. Apskaičiuojant galutinį tam tikros matavimo vietos rezultatą naudojami pirmieji trys galiojantys nuoseklių matavimų rezultatai 2 dB(A) intervale, išbraukiant negaliojančius rezultatus (žr. 3.1 punktą, išskyrus bandymų vietos specifikacijas). Galutinis rezultatas yra visų matavimo padėčių ir trijų matavimo rezultatų didžiausias garso lygis.

(1) Bandymas atliekamas transporto priemonei stovint, kad būtų gauta atskaitos vertė, skirta administracijoms, kurios taiko šį metodą naudojamai transporto priemonei tikrinti.

(2) Laikantis šio reglamento VII priedo

(3) Tai grafiškai pavaizduota šio reglamento II priedo 1 priedėlio 1 paveiksle.

(4) Tai grafiškai pavaizduota šio reglamento II priedo 1 priedėlio 1 paveiksle.

(5) Atsižvelgiant į tai, kad padangų skleidžiamo triukšmo poveikis bendram triukšmui yra didelis, turi būti atsižvelgiama į galiojančių teisės aktų nuostatas dėl padangų kelyje skleidžiamo triukšmo. Laikantis JT EEK taisyklės Nr. 117 (OL L 231, 2008 8 29, p. 19) R 117 su vėliausiais jos pakeitimais , gamintojo prašymu, atliekant tipo patvirtinimo ir gamybos atitikties matavimus nenaudojamos frikcinės padangos, žieminės padangos ir specialiosios paskirties padangos.[49 pakeit.]

(6) Žr. VII priedo 1 paveikslą.

(7) Belaipsnės transmisijos.

1 priedėlis

T = vaizdas iš viršaus

S = vaizdas iš šono

A = matavimo vamzdis

B = žemyn nulenktas vamzdis

C = tiesus vamzdis

D = vertikalus vamzdis

1 = atskaitos taškas

2 = kelio paviršius

2 paveikslas. Atskaitos taškas


3a paveikslas	3b paveikslas


3c paveikslas	3d paveikslas

3 a–d paveikslai.

Mikrofono padėties pavyzdžiai, atsižvelgiant į išmetamojo vamzdžio padėtį

III PRIEDAS

Ribinės vertės

Garso lygis, matuojamas pagal II priedo nuostatas ir suapvalintas sumažinant iki artimiausio sveikojo skaičiaus, kai trupmeninės dalis mažesnė nei 0,5, ir padidinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus, kai trupmeninės dalis didesnė nei 0,5, neturi viršyti šių ribų:

Transporto priemonės kategorija	Transporto priemonės kategorijos aprašas	Ribinės vertės išreikštos dB(A) [decibelai(A)]
		Naujų transporto priemonių tipo patvirtinimo ribinės vertės		Naujų transporto priemonių tipo patvirtinimo ribinės vertės		Naujų transporto priemonių registravimo, prekybos ir eksploatacijos pradžios ribinės vertės
		1 etapas, galioja nuo [2 metai po paskelbimo]		2 etapas, galioja nuo [5 metai po paskelbimo]		3 etapas, galioja nuo [7 metai po paskelbimo]
		Bendra informacija	Visureigiai (1)	Bendra informacija	Visureigiai (1)	Bendra informacija	Visureigiai (1)
M	Keleivinės transporto priemonės
M1	sėdimųjų vietų skaičius < 9	70	71 (2)	68	69 (2)	68	69 (2)
M1	sėdimųjų vietų skaičius < 9; galios ir masės santykis > 150 kW/t	71	71	69	69	69	69
M2	sėdimųjų vietų skaičius > 9; masė < 2 t	72	72	70	70	70	70
M2	sėdimųjų vietų skaičius > 9; 2 t < masė < 3,5 t	73	74	71	72	71	72
M2	sėdimųjų vietų skaičius > 9; 3,5 t < masė < 5 t; vardinė variklio galia < 150 kW	74	75	72	73	72	73
M2	sėdimųjų vietų skaičius > 9; 3,5 t < masė < 5 t; vardinė variklio galia > 150 kW	76	78	74	76	74	76
M3	sėdimųjų vietų skaičius > 9; masė > 5 t; vardinė variklio galia < 150 kW	75	76	73	74	73	74
M3	sėdimųjų vietų skaičius > 9; masė > 5 t; vardinė variklio galia > 150 kW	77	79	75	77	75	77
N	Krovininės transporto priemonės
N1	masė < 2 t	71	71	69	69	69	69
N1	2 t < masė < 3,5 t	72	73	70	71	70	71
N2	3,5 t < masė < 12 t; vardinė variklio galia < 75 kW	74	75	72	73	72	73
N2	3,5 t < masė < 12 t; 75 kW < vardinė variklio galia < 150 kW	75	76	73	74	73	74
N2	3,5 t < masė < 12 t; vardinė variklio galia > 150 kW	77	79	75	77	75	77
N3	masė > 12 t; 75 kW < vardinė variklio galia < 150 kW	77	78	75	76	75	76
N3	masė > 12 t; vardinė variklio galia > 150 kW	80	82	78	80	78	80

Transporto priemonės kategorija	Transporto priemonės kategorijos aprašas	Naujų transporto priemonių tipo patvirtinimo ribinės vertės, išreikštos dB(A) [decibelai(A)] (1)	Naujų transporto priemonių tipo patvirtinimo, registravimo, prekybos ir eksploatacijos pradžios ribinės vertės, išreikštos dB(A) [decibelai(A)] (1)
Transporto priemonės kategorija	Transporto priemonės kategorijos aprašas	1 etapas, galioja nuo [6 metai po paskelbimo]	2 etapas, galioja nuo [8 metai po paskelbimo]
M	Keleivinės transporto priemonės
M1	sėdimųjų vietų skaičius ≤ 9; ≤ 125 kW/t	68	68
	sėdimųjų vietų skaičius ≤ 9; 125 kW/t < galios ir masės santykis ≤ 150 kW/t	70	70
	sėdimųjų vietų skaičius ≤ 9; galios ir masės santykis > 150 kW/t	73	73
M1	sėdimųjų vietų skaičius ≤ 4, įskaitant vairuotoją; galios ir masės santykis > 200 kW/t vairuotojo sėdimosios vietos R taškas < 450 mm nuo žemės	74	74
M2	sėdimųjų vietų skaičius > 9; masė ≤ 2,5 t	69	69
	sėdimųjų vietų skaičius > 9; 2,5 t < masė < 3,5 t	72	72
	sėdimųjų vietų skaičius > 9; 3,5 t < masė < 5 t;	75	75
M3	sėdimųjų vietų skaičius > 9; masė > 5 t; vardinė variklio galia ≤ 180 kW	74	74
	sėdimųjų vietų skaičius > 9; masė > 5 t; 180 kW < vardinė variklio galia ≤ 250 kW	77	77
	sėdimųjų vietų skaičius > 9; masė > 5 t; vardinė variklio galia > 250 kW	78	78
N	Krovininės transporto priemonės
N1	masė < 2,5 t	69	69
N1	2,5 t < masė < 3,5 t	71	71
N2	3,5 t < masė < 12 t; vardinė variklio galia < 150 kW	75	75
N2	3,5 t < masė ≤ 12 t; vardinė variklio galia > 150 kW	76	76
N3	masė > 12 t; vardinė variklio galia ≤ 180 kW	77	77
	masė > 12 t; 180 < vardinė variklio galia ≤ 250 kW	79	79
	masė > 12 t; vardinė variklio galia > 250 kW	81	81

(1) Padidintos ribinės vertės galioja tik jei transporto priemonė atitinka 1dB transporto priemonėms, kurios atitinka reikiamą visureigių transporto priemonių apibrėžtį, pateiktą ES direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalies 4 punkte.

(2) M1 kategorijos transporto priemonėms visureigių transporto priemonių padidintos ribinės vertės galioja tik jei didžiausioji leidžiama masė > 2 t. [61 pakeit.]

IV PRIEDAS

Triukšmo slopinimo sistemos, kuriose yra garsą sugeriančių pluoštinių medžiagų

Bendra informacija

Garsą sugeriančios pluoštinės medžiagos triukšmo slopinimo sistemose ar jų sudedamosiose dalyse gali būti naudojamos tik laikantis šių sąlygų:

(a)	išmetamosios dujos nesiliečia su pluoštinėmis medžiagomis;

(b)	triukšmo slopinimo sistema ar jos sudedamosios dalys yra tos pačios konstrukcijos šeimos kaip ir sistemos ar dalys, kurių nesidėvėjimas patvirtintas per kito transporto priemonių tipo patvirtinimo procesą laikantis šio reglamento reikalavimų.

Jei nė vienos iš šių sąlygų nesilaikoma, visa triukšmo slopinimo sistema ar jos sudedamosios dalys pateikiamos įprastam kondicionavimui naudojant vieną iš toliau aprašytų trijų įrenginių ir procedūrų.

1.1.

Nenutrūkstamas transporto priemonės eksploatavimas keliais (10 000 km)

1.1.1.

50 ± 20 proc. šio eksploatavimo turi sudaryti važiavimas mieste, o kitą dalį – važiavimas tolimais nuotoliais dideliu greičiu; nepertraukiamą važiavimą keliu galima pakeisti atitinkama programa bandymo treke.

1.1.2.

Minėti du greičio režimai turi būti tarpusavyje kaitaliojami bent du kartus.

1.1.3.

Visoje bandymo programoje turi būti mažiausiai 10 pertraukų, kurių trukmė bent trys valandos, kad būtų atkurtas aušinimo ir galimas kondensacijos poveikis.

1.2.

Kondicionavimas bandymo stende

1.2.1.

Naudojant standartines dalis ir laikantis transporto priemonės gamintojo instrukcijų, dujų išmetimo sistema ar jos sudedamosios dalys įrengiamos I priedo 1.3 punkte nurodytoje transporto priemonėje arba primontuojamos prie I priedo 1.4 punkte nurodyto variklio. Jei tai I priedo 1.3 punkte nurodyta transporto priemonė, ji turi būti pastatyta ant ritininio dinamometro. Jei tai I priedo 1.4 punkte nurodytas variklis, jis turi būti sujungtas su dinamometru.

1.2.2.

Bandymas atliekamas šešiais šešių valandų trukmės etapais, po kiekvieno jų darant mažiausiai 12 valandų trukmės pertrauką tam, kad būtų atkurtas aušinimo ir galimos kondensacijos poveikis.

1.2.3.

Per kiekvieną šešių valandų trukmės etapą variklis paeiliui turi veikti taip:

(a)	penkias minutes tuščiąja eiga;

(b)	vieną valandą – 1/4 apkrovos ir 3/4 didžiausiojo vardinio sukimosi dažnio (S);

(c)	vieną valandą – 1/2 apkrovos ir 3/4 didžiausiojo vardinio sukimosi dažnio (S);

(d)	10 minučių – visa apkrova ir 3/4 didžiausiojo vardinio sukimosi dažnio (S);

(e)	15 minučių – 1/2 apkrovos ir didžiausiuoju vardiniu sukimosi dažniu (S);

(f)	30 minučių – 1/4 apkrovos ir didžiausiuoju vardiniu sukimosi dažniui (S).

Bendra šešių sekų trukmė – trys valandos.

Kiekvienu etapu minėtų sąlygų seka kartojama du kartus paeiliui nuo a iki f.

1.2.4.

Atliekant bandymą triukšmo slopinimo sistema ar jos sudedamosios dalys neaušinamos priverstiniu oro srautu, imituojančių įprastai aplink transporto priemonę susidarantį oro srautą. Tačiau gamintojo prašymu triukšmo slopinimo sistema arba jos sudedamosios dalys gali būti aušinamos, kad, transporto priemonei važiuojant didžiausiu greičiu, nebūtų viršyta įleidimo angoje registruojama temperatūra.

1.3.

Kondicionavimas slėgio pokyčiu

1.3.1.

Triukšmo slopinimo sistema arba jos sudedamosios dalys įrengiamos I priedo 1.3 punkte nurodytoje transporto priemonėje arba primontuojamos prie I priede 1.4 punkte nurodyto variklio. Pirmuoju atveju transporto priemonė pastatoma ant ritininio dinamometro.

Antruoju atveju variklis sujungiamas su dinamometru. Bandymo įranga, kurios išsami schema pateikta šio priedo priedėlio 1 paveiksle, sujungiama su triukšmo slopinimo sistemos anga. Priimtina bet kokia kita įranga, kuria galima užtikrinti lygiaverčius rezultatus.

1.3.2.

Bandymo įranga sureguliuojama taip, kad išmetamųjų dujų srautas pakaitomis būtų nutraukiamas ir vėl atkuriamas (2 500 ciklų) greitojo veikimo vožtuvu.

1.3.3.

Vožtuvas atidaromas, kai išmetamųjų dujų slėgis, išmatuotas mažiausiai 100 mm atstumu pasroviui nuo įleidimo angos krašto, padidėja iki 0,35—0,40 kPa. Vožtuvas uždaromas tada, kai slėgis nuo jo nusistovėjusios vertės, išmatuotos vožtuvui esant atidarytam, skiriasi ne daugiau kaip 10 proc.

1.3.4.

Vėlinimo relė nustatoma pagal dujų išmetimo trukmę, kuri apskaičiuojama pagal 1.3.3 punkto nuostatas.

1.3.5.

Variklio sukimosi dažnis turi būti 75 proc. sukimosi dažnio (S), kuriuo veikdamas variklis pasiekia didžiausiąją galią.

1.3.6.

Dinamometru užregistruota galia turi būti 50 proc. galios, kuri pasiekiama iki galo atidarius droselinę sklendę ir kuri užregistruojama, kai variklio sukimosi dažnis (S) lygus 75 proc. jo didžiausiojo sukimosi dažnio.

1.3.7.

Atliekant bandymą, visos išleidimo angos turi būti uždarytos.

1.3.8.

Visas bandymas atliekamas per 48 valandas.

Jei būtina, po kiekvienos valandos galima daryti pertrauką, kad įranga atvėstų.

1 priedėlis

1.	Įleidimo angos kraštas arba mova, skirta prijungti prie bandomos dujų išmetimo sistemos galinės dalies.
2.	Rankiniu būdu valdomas reguliavimo vožtuvas.
3.	Išlyginamojo reguliavimo bakas, kurio didžiausia talpa 40 l, o pripildymo laikas – ne trumpesnis kaip viena sekundė.
4.	Slėgio relė, kurios veikimo intervalas – 0,05—2,5 baro.
5.	Vėlinimo relė.
6.	Impulsų skaitiklis.
7.	Greitojo veikimo vožtuvas, pvz., 60 mm skersmens variklinio stabdžio vožtuvas, valdomas pneumatiniu cilindru, kurio galia – 120 N, esant 4 barų slėgiui. Reakcijos laikas atidarant ir uždarant neturi būti ilgesnis kaip 0,5 sekundės.
8.	Išmetamųjų dujų pašalinimo įtaisas.
9.	Lankstus vamzdis.
10.	Manometras.

V PRIEDAS

Suslėgto oro keliamas triukšmas

1.	Matavimo metodas
	Matavimas atliekamas transporto priemonei stovint ir mikrofonui esant 2 ir 6 padėtyse, kaip nurodyta 1 paveiksle. Aukščiausias A svertinis triukšmo lygis registruojamas iš slėgio reguliatoriaus išleidžiant orą ir vėdinant, panaudojus darbinį ir stovėjimo stabdžius.
	Iš slėgio reguliatoriaus išleidžiant orą kylantis triukšmas matuojamas varikliui veikiant tuščiąja eiga. Vėdinimo triukšmas registruojamas naudojant darbinį ir stovėjimo stabdžius; prieš kiekvieną matavimą oro kompresoriuje turi būti didžiausias leidžiamas darbinis slėgis, tada variklis užgesinamas.
2.	Rezultatų įvertinimas
	Nustačius kiekvieną mikrofono padėtį matuojama du kartus. Kad būtų išvengta matavimo įrangos netikslumų, rodmenys sumažinami 1 dB(A) ir sumažinta vertė laikoma matavimo rezultatu. Rezultatai laikomi galiojančiais, jei matavimų skirtumas esant vienai mikrofono padėčiai yra ne didesnis kaip 2 dB(A). Bandymo rezultatu laikoma didžiausia užregistruota vertė. Jeigu ši vertė viršija triukšmo ribą 1 dB (A), nustačius reikiamą mikrofono padėtį matuojama dar du kartus. Šiuo atveju trys iš keturių šioje padėtyje gautų rezultatų neturi viršyti triukšmo ribos.
3.	Ribinė vertė
	Garso lygis neturi viršyti 72 dB(A) ribos.

1 priedėlis

1 paveikslas. Mikrofonų padėtis suslėgto oro keliamam triukšmui matuoti

Matavimas atliekamas transporto priemonei stovint (pagal 1 paveikslą) ir naudojant dvi mikrofono padėtis 7 m atstumu nuo transporto priemonės krašto ir 1,2 m aukštyje virš žemės.

VI PRIEDAS

Transporto priemonių gamybos atitikties tikrinimai

1.	Bendra informacija
	Šie reikalavimai yra suderinti su bandymu, kuris atliekamas gamybos atitikčiai patikrinti pagal I priedo 5 punktą.
2.	Bandymo procedūra
	Bandymo vieta ir matavimo prietaisai turi atitikti aprašytuosius II priede.
2.1.	Su transporto priemone (-ėmis) atliekamas transporto priemonės keliamo triukšmo matavimo bandymas, kaip aprašyta II priedo 4.1 punkte.
2.2.	Suslėgto oro keliamas triukšmas
	Su transporto priemonėmis, kurių didžiausioji masė didesnė kaip 2 800 kg ir kuriose įrengtos suslėgto oro sistemos, atliekamas papildomas suslėgto oro keliamo triukšmo matavimo bandymas, kaip aprašyta V priedo 1 punkte.
2.3.	Papildomos triukšmo skleidimo nuostatos
	Transporto priemonės gamintojas įvertina, kaip laikomasi ASEP, atlikdamas atitinkamą vertinimą arba VIII priede aprašytą bandymą.
3.	Bandinių ėmimas ir rezultatų vertinimas
	Turi būti pasirinkta viena transporto priemonė, su kuria atliekami 2 punkte nustatyti bandymai. Jei bandymo rezultatai atitinka Direktyvos 2007/46/EB X priedo gamybos atitikties patikrinimo reikalavimus, transporto priemonė laikoma atitinkančia gamybos atitikties patikrinimo nuostatas. Taikytini gamybos atitikties patikrinimo reikalavimai yra III priede nustatytos ribinės vertės su papildoma 1 dB(A) paklaida. [52 pakeit.]
	Jei vieno iš bandymų rezultatai neatitinka Direktyvos 2007/46/EB X priedo gamybos atitikties patikrinimo reikalavimų, pagal šio priedo 2 punktą išbandomos dar dvi tokio paties tipo transporto priemonės.
	Jei antrosios ir trečiosios transporto priemonių bandymo rezultatai atitinka Direktyvos 2007/46/EB X priedo gamybos atitikties patikrinimo reikalavimus, transporto priemonė laikoma atitinkančia gamybos atitikties patikrinimo nuostatas.
	Jei vienas iš antrosios ir trečiosios transporto priemonių bandymo rezultatų neatitinka Direktyvos 2007/46/EB X priedo gamybos atitikties patikrinimo reikalavimų, transporto priemonė laikoma neatitinkančia šio reglamento reikalavimų ir gamintojas imasi būtinų priemonių atitikčiai vėl užtikrinti.

VII PRIEDAS

Bandymo vietos specifikacijos

Įvadas

Šiame priede aprašomos specifikacijos, susijusios su fizinėmis bandymų kelio charakteristikomis ir jo tiesimu. Šiose specifikacijose, pagrįstose specialiu standartu (1), aprašomos būtinos fizinės charakteristikos, taip pat šių charakteristikų bandymo metodai.

Būtinos dangos charakteristikos

Laikoma, kad danga atitinka šį standartą, jei tekstūra ir akytumas arba garso sugerties koeficientas buvo išmatuoti ir gauti rezultatai atitinka visus 2.1–2.4 punktų reikalavimus ir jei laikomasi dangos konstrukcijos reikalavimų (3.2 punktas).

2.1.

Liekamasis akytumas

Liekamasis bandymų kelio dangos akytumas VC neturi būti didesnis kaip 8 proc. Matavimo procedūra nurodyta 4.1 punkte.

2.2.

Garso sugerties koeficientas

Jeigu danga neatitinka liekamojo akytumo reikalavimų, ji laikoma priimtina tik jeigu garso sugerties koeficientas yra α ≤ 0,10. Matavimo procedūra nurodyta 4.2 punkte. 2.1 punkto ir šio punkto reikalavimai taip pat yra įvykdyti, jei buvo išmatuota tik garso sugertis ir nustatytas koeficientas α ≤ 0,10.

Pastaba. Svarbiausia charakteristika – garso sugertis, nors kelių tiesėjams geriau žinomas liekamasis akytumas. Tačiau garso sugertis turi būti matuojama tik jei danga neatitinka akytumo reikalavimų. Toks pasirinkimas grindžiamas tuo, kad abejojama dėl akytumo matavimų tinkamumo, yra daug netikrumo, todėl kai kurios dangos gali būti klaidingai pripažintos netinkamomis, remiantis vien tik akytumo matavimu.

2.3.

Tekstūros gylis

Tūriniu metodu (žr. 4.3 punktą) išmatuotas tekstūros gylis (TD) turi būti:

TD ≥ 0,4 mm

2.4.

Dangos vienalytiškumas

Turi būti stengiamasi užtikrinti, kad bandymo aikštelės danga būtų kuo vienalytiškesnė. Tai apima tekstūrą ir akytumą, bet taip pat turėtų būti atkreipiamas dėmesys, ar voluojant dangą kai kuriose vietose ji neišlyginama geriau negu kitose; dėl to įvairiose vietose gali skirtis dangos tekstūra, gali atsirasti nelygumų.

2.5.

Bandymų dažnumas

Siekiant patikrinti, ar danga tebeatitinka šiame standarte nustatytus tekstūros ir akytumo bei garso sugerties reikalavimus, ji turi būti tikrinama tokiu dažnumu:

(g)	liekamasis akytumas arba garso sugertis:

kai danga nauja;

jei nauja danga atitinka reikalavimus, vėliau nebūtina reguliariai tikrinti. Jei nauja danga ir neatitinka reikalavimų, ji juos atitikti gali vėliau, nes ilgainiui dangos sutankėja ir susispaudžia;

(h)	tekstūros gylis (TD):

kai danga nauja;

pradėjus matuoti triukšmą (pastaba: ne anksčiau kaip po keturių savaičių nuo dangos paklojimo);

paskui tikrinama kas metus.

Bandymo dangos konstrukcija

3.1.

Plotas

Pasirenkant bandymų kelio dangos konstrukciją, svarbu užtikrinti, kad bent jau plotas, kurį kerta bandymo atkarpą važiuojančios transporto priemonės, būtų padengtas tiksliai nurodyta bandymo medžiaga, ant kurios transporto priemonę galima vairuoti saugiai ir patikimai. Todėl būtina, kad važiavimo kelias būtų bent 3 m pločio, o jo ilgis abiejuose galuose už AA ir BB linijų būtų bent 10 m. 1 paveiksle pateiktas tinkamos bandymo vietos planas ir nurodytas mažiausias plotas, kuriame specialia technika turi būti paklota ir sutankinta danga, naudojant nustatytą bandymo vietos medžiagą. Pagal II priedo 4.1.1 punktą matavimai turi būti atliekami kiekvienoje transporto priemonės pusėje. Matuoti galima arba dviejose vietose pastatytais mikrofonais (po vieną abiejose kelio pusėse) ir transporto priemonei važiuojant viena kryptimi, arba vienoje kelio pusėje pastatytu mikrofonu, transporto priemonei važiuojant dviem kryptimis. Jeigu taikomas pastarasis metodas, tai kelio pusei, kurioje mikrofonas nestatomas, kelio dangos reikalavimai netaikomi.

3.2.

Dangos konstrukcija ir jos paruošimas

3.2.1.

Pagrindiniai konstrukcijos reikalavimai

Bandymų vietos danga turi atitikti keturis konstrukcijos reikalavimus.

3.2.1.1.

Danga turi būti iš tankaus asfaltbetonio.

3.2.1.2.

Didžiausias mišinyje panaudotos skaldos gabalėlių skersmuo turi būti 8 mm (leidžiamoji nuokrypa – 6,3–10 mm).

3.2.1.3.

Viršutinio dangos sluoksnio storis turi būti ≥ 30 mm.

3.2.1.4.

Kaip rišiklis naudojamas nemodifikuotas, greitai įsiskverbiantis bitumas.

3.2.2.

Dangos konstrukcijos rekomendacijos

2 paveiksle pateikta užpildo granuliometrinės sudėties, kuri rekomenduojama dangos klojėjui ir kuri turėtų užtikrinti būtinas jos charakteristikas, kreivė. Be to, 1 lentelėje pateikta keletas rekomendacijų, padedančių užtikrinti norimą tekstūrą ir patvarumą. Granuliometrinės sudėties kreivė atitinka šią formulę:

P (% išbyrėjusių per sietą) = 100 × (d/dmax)1/2

čia:

d = kvadratinių sieto akučių dydis, mm

dmax= 8 mm vidurinei kreivei

dmax= 10 mm apatinei leidžiamosios nuokrypos kreivei

dmax= 6 mm viršutinei leidžiamosios nuokrypos kreivei

Be 1–3.2.2 punktuose nurodytų reikalavimų, turi būti laikomasi ir šių standarto ISO 10844:2011 reikalavimų (arba 5 metų pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti pateikiama nuoroda į standartą ISO 10844:1994) : [54 pakeit.]

a)	smėlio frakciją (0,063 mm < kvadratinių sieto akučių dydis < 2 mm) turi sudaryti ne daugiau kaip 55 proc. gamtinio smėlio ir bent 45 proc. smulkinto smėlio;
b)	dangos pagrindo ir išlyginamojo sluoksnio smėlis turi užtikrinti gerą stabilumą ir lygumą pagal geriausią kelių tiesimo patirtį;
c)	turi būti sutrupinti labai atsparios trupinimui medžiagos grūdeliai (suskaldomi visi grūdeliai);
d)	mišiniuose naudojami grūdeliai turi būti išplauti;
e)	į dangą neturi būti dedama jokių papildomų grūdelių;
f)	PEN verte išreikštas rišiklio kietumas turi būti 40–60, 60–80 arba net 80–100, atsižvelgiant į šalies klimato sąlygas. Taikoma taisyklė, jeigu ji atitinka nusistovėjusią praktiką, kad turi būti naudojamas kuo kietesnis rišiklis;
g)	prieš volavimą pasirenkama tokia mišinio temperatūra, kad voluojant būtų užtikrintas būtinas dangos akytumas. Stengiantis, kad kuo patikimiau būtų laikomasi pirmiau 2.1–2.4 punktuose nurodytų reikalavimų, dangos sutankinimas turi būti nustatomas ne tik tinkamai pasirenkant mišinio temperatūrą, bet ir pasirenkant reikiamą volavimo skaičių bei plentvolį.

1 lentelė. Dangos konstrukcijos rekomendacijos

	Tikslinės vertės		Leidžiamosios nuokrypos
	Pagal bendrą mišinio masę	Pagal užpildo masę	Leidžiamosios nuokrypos
Akmenų masė, sieto kvadratinių akučių dydis (SM) > 2 mm	47,6 %	50,5 %	± 5
Smėlio masė 0,063 < SM < 2 mm	38,0 %	40,2 %	± 5
Užpildo masė SM < 0,063 mm	8,8 %	9,3 %	± 2
Rišiklio masė (bitumas)	5,8 %	—	±0,5
Didžiausias skaldos gabalėlių dydis	8 mm		6,3 – 10
Rišiklio kietumas	(žr. 3.2.2 punkto f papunktį)
Gludintų akmenų dydis (PSV)	> 50
Sutankinimas, atitinkantis Maršalo sutankinimą	98 %

Bandymo metodas

4.1.

Liekamojo akytumo matavimas

Atliekant šį matavimą, bent iš keturių tolygiai tarp AA ir BB linijų pasiskirsčiusių skirtingų bandymų kelio vietų turi būti paimti kernai (žr. 1 paveikslą). Siekiant, kad ratų vėžių vietoje nebūtų pažeistas dangos vienalytiškumas ir lygumas, kernai turėtų būti imami iš dangos ne ratų vėžių vietoje, o iš greta vėžių esančios dangos. Du kernai (mažiausiai) turėtų būti paimti iš greta ratų vėžių esančios dangos, o vienas (mažiausiai) – iš vietos, esančios maždaug viduryje tarp ratų vėžių ir kiekvieno mikrofono.

Jeigu manoma, kad vienalytiškumo reikalavimų nesilaikoma (žr. 2.4 punktą), kernus galima imti iš didesnio skaičiaus bandymo plote esančių vietų.

Nustatomas kiekvieno kerno liekamasis akytumas, o tada pagal visus kernus apskaičiuojama vidutinė vertė ir palyginama su 2.1 punkto reikalavimu. Be to, kiekvieno kerno akytumas turi būti ne didesnis kaip 10 proc. Bandymų vietos dangos klojėjui primenama apie keblumus, kurių gali kilti, jeigu ta vieta būtų šildoma vamzdžiais arba elektros laidais ir jeigu iš jos tektų imti kernus. Tokios įrangos montavimas turi būti kruopščiai suplanuotas pagal būsimas kernų ėmimo vietas. Rekomenduojama palikti keletą maždaug 200 × 300 mm dydžio plotų, kuriuose nebūtų nutiesta nei vamzdžių, nei laidų arba kuriuose jie būtų nutiesti pakankamai giliai, kad iš viršutinio dangos sluoksnio imant kernus, jie nebūtų apgadinti.

4.2.

Garso sugerties koeficientas

Garso sugerties koeficientas (įprastas sklidimas) matuojamas kompleksinės akustinės varžos vamzdžiu, taikant ISO 10534-1 „Akustika. Garso sugerties koeficiento ir pilnutinės varžos nustatymas interferometrais“ nustatytą procedūrą“ (2).

Ruošiant bandymo mėginius, laikomasi tų pačių reikalavimų, kaip ir nustatant liekamąjį akytumą (žr. 4.1 punktą). Garso sugerties matavimo intervalas turi būti 400–800 Hz ir 800–1 600 Hz (bent pagrindiniai trečios oktavos juostų dažniai), taip pat turi būti nustatytos didžiausios abiejų tų dažnių intervalų vertės. Tada apskaičiuojamas visų tiriamų kernų verčių vidurkis ir gaunamas galutinis rezultatas.

4.3.

Tūrinis makrotekstūros matavimas

Pagal šį standartą turi būti matuojamas tekstūros gylis išilgai bandymo atkarpa važiuojančių ratų vėžių bent 10 vietų, viena nuo kitos nutolusių vienodais atstumais, ir nustatoma vidutinė vertė, kuri lyginama su apibrėžtu mažiausiu tekstūros gyliu. Procedūros aprašas pateiktas ISO 10844:1994 ISO 10844:2011 . [55 pakeit.]

Tvarumas ir priežiūra

5.1.

Senėjimo poveikis

Kaip ir bet kokių kitų paviršių atveju, manoma, kad dėl padangos lietimosi su kelio danga kylančio triukšmo lygis, išmatuotas dangos paviršiuje, po 6–12 mėnesių nuo tos dangos paklojimo gali šiek tiek padidėti.

Reikiamas charakteristikas danga pasieks ne anksčiau kaip po keturių savaičių nuo dangos paklojimo. Senėjimo poveikis, kai matuojamas sunkvežimių keliamas triukšmas, paprastai yra mažesnis, nei matuojant lengvųjų automobilių keliamą triukšmą.

Tvarumas daugiausia priklauso nuo danga važinėjančių transporto priemonių, kurios dangą gludina ir tankina. Danga turi būti reguliariai tikrinama, kaip nurodyta 2.5 punkte.

5.2.

Dangos priežiūra

Nuo dangos turi būti nuvalytos palaidos nuolaužos arba dulkės, galinčios labai sumažinti tikrąjį tekstūros gylį. Šalyse, kuriose būna šaltos žiemos, ledui tirpdyti kartais naudojama druska. Dėl druskos danga laikinai arba visam laikui gali pasikeisti taip, kad padidės triukšmas, todėl druskos naudoti nerekomenduojama.

5.3.

Bandymų aikštelės dangos keitimas

Jeigu bandymų keliui reikalinga nauja danga, paprastai užtenka ją pakloti tik bandymų atkarpoje (1 paveiksle parodyta, kad jos plotis yra 3 m), kuria važinėja transporto priemonės, jeigu bandymo aikštelė už tos juostos atitinka liekamojo akytumo arba garso sugerties, kai buvo matuojama, reikalavimus.

Bandymų vietos dangos ir ant jos daromų bandymų dokumentai

6.1.

Bandymų vietos dangos dokumentai

Bandymų vietos dangos dokumentuose pateikiami tokie duomenys:

6.1.1.

Bandymo kelio vieta.

6.1.2.

Rišiklio tipas, rišiklio kietumas, užpildo tipas, didžiausias teorinis betono tankis (DR), viršutinio sluoksnio storis ir pagal kernus, paimtus iš bandymų kelio, nustatyta granuliometrinės sudėties kreivė.

6.1.3.

Tankinimo metodas (pvz., plentvolio tipas, plentvolio masė ir važiavimų skaičius).

6.1.4.

Mišinio temperatūra, aplinkos oro temperatūra ir vėjo greitis dangos klojimo metu.

6.1.5.

Dangos klojimo data ir rangovas.

6.1.6.

Visų arba bent paskutinio bandymo rezultatas, įskaitant:

6.1.6.1.

Kiekvieno kerno liekamąjį akytumą.

6.1.6.2.

Bandymų aikštelės vietas, iš kurių buvo paimti kernai akytumo matavimams atlikti.

6.1.6.3.

Kiekvieno kerno garso sugerties koeficientą (jei matuojamas). Nurodomi kiekvieno kerno rezultatai ir kiekvieno dažnio diapazonas bei bendras vidurkis.

6.1.6.4.

Bandymų aikštelės vietos, iš kurių buvo paimti kernai sugerties matavimui atlikti.

6.1.6.5.

Tekstūros gylis, įskaitant bandymų skaičių ir standartinį nuokrypį.

6.1.6.6.

Už bandymus atsakinga institucija pagal 6.1.6.1 ir 6.1.6.2 punktus ir naudotos įrangos tipas.

6.1.6.7.

Bandymo (-ų) atlikimo data ir kernų paėmimo iš bandymų kelio data.

6.2.

Transporto priemonės keliamo triukšmo bandymų, atliktų važiuojant kelio danga, dokumentai

Transporto priemonės keliamo triukšmo bandymo (-ų) dokumentuose nurodoma, ar įvykdyti visi šio standarto reikalavimai. Pagal 6.1 punktą pateikiama nuoroda į dokumentą, kuriame aprašyti atitiktį standartams patvirtinantys rezultatai.

(1) ISO10844:1994. Per pirmuosius penkerius metus po šio reglamento įsigaliojimo dienos gamintojai gali naudoti bandymo kelius, kurie sertifikuoti pagal standartą ISO 10844:1994 arba ISO 10844:2011 . Po tos datos gamintojai naudoja tik standartą ISO 10844:2011 atitinkančius bandymų kelius. [53 pakeit.]

(2) Turi būti paskelbta.

VIII PRIEDAS

Matavimo metodas papildomų nuostatų dėl garso skleidimo laikymuisi įvertinti

Bendra informacija

Šiame priede aprašomas matavimo metodas, skirtas įvertinti, kaip transporto priemonė atitinka 8 straipsnyje pateiktas papildomas nuostatas dėl garso skleidimo (angl. ASEP).

Teikiant tipo patvirtinimo paraišką neprivaloma atlikti tikrų bandymų. Gamintojas pasirašo atitikties deklaraciją, nurodytą šio priedo 1 priedėlyje. Tipo patvirtinimo institucija gali paprašyti papildomos informacijos apie atitikties deklaraciją ir atlikti toliau aprašytus bandymus.

VIII priede numatytai analizei būtina atlikti bandymą pagal II priedą. II priede numatytas bandymas atliekamas ant to paties bandymų kelio, nustačius sąlygas, panašias į šiame priede reikalaujamų bandymų sąlygas.

Matavimo metodas

2.1.

Matavimo prietaisai ir matavimo sąlygos

Jei nenurodyta kitaip, matavimo prietaisai, matavimo sąlygos ir transporto priemonės sąlygos yra lygiavertės nurodytosioms II priedo 2 ir 3 punktuose.

Jei transporto priemonė gali veikti kitais režimais, kurie turi poveikio garso skleidimui, visi režimai turi atitikti šio priedo reikalavimus; jei gamintojas atliko bandymus, kad patvirtinimo institucijai įrodytų atitiktį šiems reikalavimams; bandymo ataskaitoje pateikiami atliekant tuos bandymus naudoti režimai.

2.2.

Bandymo metodas

Jei nenurodyta kitaip, taikomos II priedo 4.1–4.1.2.1.2.2 punktuose nurodytos sąlygos ir procedūros. Pagal šį priedą matuojami ir vertinami vieno bandomojo važiavimo rezultatai.

2.3.

Kontrolinis intervalas

Naudojimo sąlygos:

Transporto priemonės greitis VAA ASEP: vAA ≥ 20 km/h

Transporto priemonės pagreitis awot ASEP: awot ≤ 5,0 m/s2 4,0 m/s2 [56 pakeit.]

Variklio sukimosi dažnis nBB ASEP nBB ≤ 2,0 * PMR-0,222 * s arba

nBB ≤ 0,9 * s, taikant mažesnįjį

Transporto priemonės greitis VBB ASEP:

jei nBB ASEP pasiekiamas viena pavara vBB ≤ 70 km/h

visais kitais atvejais vBB ≤ 80 km/h

pavaros k ≤ perdavimo skaičius i, nustatytas II priede

Jei transporto priemonė žemiausia leidžiama pavara iki 70 km/h greičio nepasiekia didžiausiojo variklio sukimosi dažnio, didžiausias jos greitis yra 80 km/h.

2.4.

Pavarų perdavimo skaičius

Papildomos nuostatos dėl garso skleidimo taikomos visiems perdavimo skaičiams k, kuriems esant bandymo rezultatai patenka į šio priedo 2.3 punkte apibrėžtą kontrolinį intervalą.

Jei transporto priemonės yra su automatinėmis transmisijomis, prisitaikančiomis transmisijomis ir CVT (1) ir bandomos neužfiksavus perdavimo skaičių, bandant galima sumažinti perdavimo skaičių iki mažesnio ir taikyti didesnį pagreitį. Neleidžiama įjungti aukštesnės pavaros ir naudoti mažesnio pagreičio. Neturi būti įjungiama pavara, kai susidarančios sąlygos nedera su ribinėmis sąlygomis. Tokiu atveju leidžiama sukurti ir naudoti elektroninius ar mechaninius įtaisus, įskaitant kitas pavarų perjungimo svirties padėtis.

Kad ASEP bandymas būtų atliekamas tipinėmis sąlygomis ir jį būtų galima pakartoti (tipo patvirtinimo institucijai), transporto priemonės bandomos naudojant gamyklinės pavarų dėžės kalibravimą. [57 pakeit.]

2.5.

Tikslinės sąlygos

Skleidžiamas triukšmas matuojamas keturiuose toliau nurodytuose bandymo taškuose, esant kiekvienam leidžiamam perdavimo skaičiui.

Pirmasis bandymo taškas P1 nustatomas pagal pradinį greitį vAA = 20 km/h. Jei neįmanoma pasiekti pastovaus pagreičio sąlygų, greitis didinamas 5 km/h pakopomis, kol pasiekiamas pastovus pagreitis.

Ketvirtasis bandymo taškas P4 nustatomas pagal didžiausiąjį transporto priemonės greitį ties linija BB', esant tam perdavimo skaičiui ir 2.3 punkte nurodytomis ribinėmis sąlygomis.

Kiti du bandymo taškai nustatomi pagal šią formulę:

Bandymo taškas Pj: vBB_j = vBB_1 + ((j – 1)/3) * (vBB_4 – vBB_1) kai j = 2 ir 3

čia:

vBB_1 = bandymo taško P1 transporto priemonės greitis ties linija BB'

vBB_4 = bandymo taško P4 transporto priemonės greitis ties linija BB'

vBB_j leidžiamoji nuokrypa: ± 3 km/h

Visiems bandymo taškams taikomos 2.3 punkte nurodytos ribinės sąlygos.

2.6.

Transporto priemonės bandymas

Transporto priemonės vidurio linijos kelias per visą bandymą turi kuo tiksliau atitikti CC' liniją nuo artėjimo iki AA' linijos, kol transporto priemonės galas kirs BB' liniją.

Ties AA' linija akceleratorius nuspaudžiamas iki galo. Norint pasiekti stabilesnį pagreitį arba išvengti pavaros sumažinimo tarp linijų AA' ir BB', prieš liniją AA' galima naudoti išankstinį pagreitį. Akceleratorius turi būti laikomas nuspaustas, kol transporto priemonės galas pasiekia BB' liniją.

Per kiekvieną bandomąjį važiavimą nustatomi ir užregistruojami šie parametrai:

Didžiausiasis A svertinis garso slėgio lygis abiejose transporto priemonės pusėse, nustatytas kiekvieną kartą transporto priemonei pravažiuojant tarp dviejų linijų AA' ir BB', matematiškai suapvalinimas dešimtųjų tikslumu (Lwot, kj). Jeigu garso maksimumas akivaizdžiai nedera su bendru nustatytu garso lygiu, matavimo rezultatas atmetamas. Matavimai kairėje ir dešinėje pusėse atliekami vienu metu arba atskirai.

Pateikiami greičio matavimų rezultatai ties AA' ir BB' iki pirmojo reikšminio dešimtainio skaitmens po kablelio (vAA, kj; vBB, kj).

Jei taikoma, variklio sukimosi dažnio duomenys ties linijomis AA' ir BB' pateikiami sveikaisiais skaičiais (nAA, kj; nBB, kj).

Apskaičiuotasis pagreitis nustatomas pagal II priedo 4.1.2.1.2 punkto formulę ir pateikiamas šimtųjų tikslumu (awot, test, kj).

Rezultatų analizė

3.1.

Kiekvieno perdavimo skaičiaus inkaravimo taško nustatymas

Atliekant II priede nurodytą pagreičio bandymą ir matuojant i ar žemesne pavara, inkaravimo tašką sudaro didžiausiasis garso lygis Lwoti, pateikiamas variklio sukimosi dažnis nwoti ir transporto priemonės greitis vwoti ties linija BB', kai taikomas perdavimo skaičius i.

Lanchor, i = Lwoti, Annex II

nanchor, i = nBB, woti, Annex II

vanchor, i = vBB, woti, Annex II

Atliekant II priede nurodytą pagreičio bandymą ir matuojant i+1 pavara, inkaravimo tašką sudaro didžiausiasis garso lygis Lwoti+1, pateikiamas variklio sukimosi dažnis nwoti+1 ir transporto priemonės greitis vwoti+1 ties linija BB', kai taikomas perdavimo skaičius i+1.

Lanchor, i+1 = Lwoti+1,Annex II

nanchor, i+1 = nBB, woti+1,Annex II

vanchor, i+1 = vBB, woti+1,Annex II

3.2.

Kiekvienos pavaros regresijos linijos nuolydis

Garso matavimo rezultatai įvertinami kaip variklio sukimosi dažnio funkcija, kaip nurodyta 3.2.1 punkte.

3.2.1.

Kiekvienos pavaros regresijos linijos nuolydžio skaičiavimas

Tiesinės regresijos linija apskaičiuojama naudojant inkaravimo tašką ir keturis koreliuotus papildomus matavimo rezultatus.

(dB/1 000 min-1)

Čia:

;

čia: nj = variklio sukimosi dažnis, išmatuotas ties linija BB’.

3.2.2.

Kiekvienos pavaros regresijos linijos nuolydis

Tolesniam apskaičiavimui naudojamas konkrečios pavaros Slopek yra 3.2.1 punkto skaičiavimo rezultatas, suapvalintas dešimtųjų tikslumu, bet ne didesnis kaip 5 dB/1 000 min-1.

3.3.

Kiekvienam matavimui numatyto tiesinio triukšmo lygio padidėjimo apskaičiavimas

Matavimo taško j ir pavaros k garso lygis LASEP, kj apskaičiuojami naudojant variklio sukimosi dažnį, išmatuotą kiekviename matavimo taške, ir 3.2 punkte nurodytą nuolydį iki konkretaus kiekvieno perdavimo skaičiaus inkaravimo taško.

Kai nBB_k, j ≤ nanchor, k:

LASEP_k, j = Lanchor_k + (Slopek – Y) * (nBB_k, j – nanchor, k)/1 000

For nBB_k, j > nanchor, k:

LASEP_k, j = Lanchor_k + (Slopek + Y) * (nBB_k, j – nanchor, k)/1 000

čia: Y= 1

3.4.

Bandiniai

Tipo patvirtinimo institucijos reikalavimu atliekami du papildomi važiavimai ribinėmis sąlygomis pagal šio priedo 2.3 punktą.

Rezultatų aiškinimas

Turi būti įvertintas kiekvienas atskiras triukšmo matavimo rezultatas.

Garso lygis kiekviename konkrečiame matavimo taške neturi viršyti šių ribų:

Lkj ≤ LASEP_k.j + x

čia:

x = 3 dB(A), kai transporto priemonė yra su nefiksuojama automatine transmisija arba nefiksuojama CVT;

x = 2 dB(A) + ribinė vertė Lurban iš II priedo visoms kitoms transporto priemonėms.

Jei kuriame nors taške išmatuotas triukšmo lygis viršija ribą, tame pačiame taške atliekami du papildomi matavimai, skirti matavimo neapibrėžčiai patikrinti. Transporto priemonė tebeatitinka papildomas nuostatas dėl garso skleidimo, jei trijų galiojančių matavimų rezultatų vidurkis tame konkrečiame taške atitinka specifikaciją.

Etaloninio garso vertinimas

Etaloninis garsas vertinamas viename taške, naudojant vieną atskirą pavarą, imituojant pagreitį nuo pradinio greičio vaa = 50 km/h ir pasiekiant baigiamąjį greitį vbb = 61 km/h. Kaip laikomasi garso reikalavimo šiame taške, galima apskaičiuoti pagal 3.2.2 punkte gautus rezultatus ir toliau pateiktas specifikacijas arba įvertinti tiesioginiu matavimu, naudojant toliau nurodytą pavarą.

5.1.

Pavara k nustatoma taip:

k = 3, kai transmisija neautomatinė arba automatinė iki 5 pavarų;

k = 4, kai transmisija automatinė, turinti 6 ir daugiau pavarų.

Jei nėra atskirų perdavimo skaičių, pvz., automatinės nefiksuojamos transmisijos arba nefiksuojamos CVT, perdavimo skaičius tolesniam skaičiavimui nustatomas pagal II priede nustatyto pagreičio bandymo rezultatą, naudojant užregistruotą variklio sukimosi dažnį ir transporto priemonės greitį ties linija BB’.

5.2.

Etaloninio variklio sukimosi dažnio nref k nustatymas

Etaloninis variklio sukimosi dažnis nref_k apskaičiuojamas naudojant k pavarų perdavimo skaičių esant etaloniniam greičiui vref = 61 km/h.

5.3.

Lref skaičiavimas

Lref = Lanchor_k + Slopek * (nref_k – nanchor_k)/1000

Lref turi būti ne didesnis kaip 76 dB(A).

Transporto priemonių, kuriose įrengta neautomatinė pavarų dėžė su daugiau kaip keturiomis priekinėmis pavaromis ir variklis, išvystantis didesnę kaip 140 kW didžiausiąją galią (JT EEK), kurių didžiausiosios galios ir didžiausiosios masės santykis didesnis kaip 75 kW/t, Lref turi būti ne didesnis kaip 79 dB(A).

Transporto priemonių, kuriose įrengta automatinė pavarų dėžė su daugiau kaip keturiomis priekinėmis pavaromis ir variklis, išvystantis didesnę kaip 140 kW didžiausiąją galią (JT EEK), kurių didžiausiosios galios ir didžiausiosios masės santykis didesnis kaip 75 kW/t, Lref turi būti ne didesnis kaip 78 dB(A).

Papildomų nuostatų dėl garso skleidimo įvertinimas taikant L_Urban principą

6.1.

Bendra informacija

Ši įvertinimo procedūra yra alternatyva, kurią transporto priemonės gamintojas pasirenka vietoj šio priedo 3 punkte aprašytos procedūros, ir ji taikoma visoms transporto priemonių technologijoms. Už tinkamo bandymo būdo nustatymą atsako transporto priemonės gamintojas. Jei nenustatyta kitaip, visi bandymai ir apskaičiavimai atliekami, kaip nurodyta šio reglamento II priede.

6.2.

Lurban_ASEP apskaičiavimas

Pagal bet kurį Lwot_ASEP, išmatuotą pagal šį priedą, Lurban_ASEP apskaičiuojamas taip:

a)	šio reglamento II priedo 4.1.2.1.2.1 arba 4.1.2.1.2.2 punkte nurodytu būdu apskaičiuojamas awot test ASEP;

b)	nustatomas transporto priemonės greitis (vBB ASEP) ties linija BB atliekant Lwot ASEP bandymą;

c)	kP ASEP apskaičiuojamas taip: kP ASEP = 1 – (aurban/awot test ASEP) Bandymo rezultatų, pagal kuriuos awot test ASEP yra mažesnis kaip a_urban, nepaisoma.

d)	Lurban measured ASEP apskaičiuojamas taip: Lurban measured ASEP = Lwot ASEP – kP ASEP * (Lwot ASEP – Lcrs) Tolesniam skaičiavimui naudojamas pagal šio reglamento II priedą nustatytas Lurban, taikant vertę dešimtųjų tikslumu (xx.x).

e)	Lurban normalized apskaičiuojamas taip: Lurban normalized = Lurban measured ASEP – Lurban

f)	Lurban ASEP apskaičiuojamas taip: Lurban ASEP = Lurban normalized – (0,15 * (VBB ASEP – 50))

g)	ribų laikymasis: Lurban ASEP turi būti ne didesnis kaip 3,0 dB.

(1) Belaipsnės transmisijos.

1 priedėlis

Papildomų nuostatų dėl garso skleidimo laikymosi pareiškimas

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

(Gamintojo pavadinimas) patvirtina, kad šio tipo transporto priemonės (tipas, atsižvelgiant į skleidžiamą triukšmą pagal ES reglamentą Nr. …) atitinka Reglamento Nr. … 8 straipsnį.

(Gamintojo pavadinimas) tai pareiškia sąžiningai, atlikęs reikiamą transporto priemonių garso skleidimo charakteristikų įvertinimą.

Data:

Įgalioto atstovo pavadinimas:

Įgalioto atstovo parašas:

IX PRIEDAS

Hibridinių ir elektrinių transporto priemonių girdimumo užtikrinimo priemonės

Šis priedas skirtas hibridinių elektrinių ir grynai elektrinių kelių transporto priemonių garsinei įspėjimo apie transporto priemonę sistemai (AVAS).

Garsinė įspėjimo apie transporto priemonę sistema

Apibrėžtis

Garsinė įspėjimo apie transporto priemonę sistema ( angl. Acoustic Vehicle Alerting System, AVAS) – tai garsą skleidžiantis įtaisas, skirtas sistema, skirta hibridinėms elektrinėms ir elektrinėms kelių transporto priemonėms, kuri pėstiesiems ir pažeidžiamiems eismo dalyviams informuoti suteikia informacijos apie transporto priemonės veikimą . [58 pakeit.]

Sistemos charakteristikos

Jei AVAS įrengiama transporto priemonėje, ji turi atitikti šiuos reikalavimus.

Veikimo sąlygos

Garso skleidimo būdas

AVAS turi automatiškai skleisti garsą bent tada, kai transporto priemonė važiuoja mažiausiu greičiu – nuo pradėjimo važiuoti iki maždaug 20 km/h, įskaitant atgalinę eigą, jei taikoma tai transporto priemonių kategorijai. Jei transporto priemonėje įrengtas vidaus degimo variklis, kuris veikia, kai transporto priemonės važiavimo greitis atitinka minėtą intervalą, AVAS gali ir neskleisti garso.

Transporto priemonėse, kuriose yra atgalinės eigos garsinis įspėjamasis įtaisas, AVAS gali ir neskleisti garso važiuojant atgaline eiga.

Laikino nutildymo mygtukas

AVAS gali būti mygtukas, kuriuo ji laikinai išjungiama (laikino nutildymo mygtukas).

Tačiau, jei yra įrengtas laikino nutildymo mygtukas, transporto priemonėje taip pat turi būti įrengtas vairuotojui, sėdinčiam savo vietoje, matomas įtaisas, rodantis apie transporto priemonės artėjimą informuojančio įtaiso nutildymo būseną.

AVAS turi būti įrengta taip, kad ją sustabdžius laikino nutildymo mygtuku, sistema galėtų vėl įsijungti.

Jei laikino nutildymo mygtukas įrengtas transporto priemonėje, jis turi būti ten, kur vairuotojas galėtų jį lengvai pasiekti ir valdyti.

Pritildimas

AVAS garso lygis gali būti sumažinamas transporto priemonei važiuojant.

Garso tipas ir garsumas

AVAS skleidžiamas garsas turi būti ištisinis, suteikiantis informacijos pėstiesiems ir pažeidžiamiems eismo dalyviams apie naudojamą transporto priemonę. Garsas turėtų aiškiai nurodyti transporto priemonės važiavimo pobūdį ir būti panašus į tos pačios kategorijos transporto priemonės su vidaus degimo varikliu garsą.

Tačiau nepriimtini šie ar panašaus tipo garsai:

i)	sirenų, durų skambučio, varpelio ir avarinių transporto priemonių garsai;

ii)	pavojaus signalų, pvz., priešgaisrinio, įsilaužimo, dūmų pavojaus, garsai;

iii)	protarpinis garsas.

Reikėtų vengti tokių ir panašių tipų garsų:

iv)	melodingų garsų, gyvūnų ir vabzdžių skleidžiamų garsų;

v)	garsų, kurie trukdo atpažinti transporto priemonę ir (arba) jos važiavimą (pvz., greitėjimą, lėtėjimą ir pan.). [59 pakeit.]

AVAS skleidžiamas garsas turėtų turi aiškiai nurodyti transporto priemonės važiavimo pobūdį ir važiavimo kryptį , pvz., automatiškai kaitant garso lygį ar su transporto priemonės greičiu suderintas charakteristikas.

AVAS skleidžiamo garso lygis turėtų neviršyti negali viršyti tokiomis pačiomis sąlygomis tos pačios kategorijos panašios transporto priemonės su vidaus degimo varikliu skleidžiamo apytikslio garso lygio.

Aplinkos aspektai:

Kuriant AVAS turi būti atsižvelgta į bendrą poveikį vietos aplinkos triukšmui. [60 pakeit.]

X PRIEDAS

ES tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į dujų išmetimo sistemų, kaip atskirų techninių mazgų (pakaitinių dujų išmetimo sistemų), garso lygį

ES TIPO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

1.1.

Paraišką dėl pakaitinės dujų išmetimo sistemos ar jos sudedamosios dalies kaip atskiro techninio mazgo ES tipo patvirtinimo suteikimo pagal Direktyvos 2007/46/EB 7 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pateikia transporto priemonės gamintojas arba minėto atskiro techninio mazgo gamintojas.

1.2.

Informacinio dokumento pavyzdys pateiktas 1 priedėlyje.

1.3.

Atitinkamos technikos tarnybos prašymu pareiškėjas privalo pateikti:

1.3.1.

sistemos, dėl kurios pateikta ES tipo patvirtinimo paraiška, du pavyzdžius,

1.3.2.

tokio tipo dujų išmetimo sistemą, kuri buvo sumontuota transporto priemonėje jai suteikiant ES tipo patvirtinimą,

1.3.3.

tokio tipo transporto priemonę, į kurią turi būti įmontuojama sistema ir kuri atitinka šio reglamento VI priedo 2.1 punkto reikalavimus,

1.3.4.

atskirą pirmiau aprašyto tipo transporto priemonės variklį.

ŽENKLAI

2.4.1.

Ant pakaitinės dujų išmetimo sistemos arba jos sudedamųjų dalių, išskyrus tvirtinimo įtaisus ir vamzdžius, turi būti nurodyta:

2.4.1.1.

pakaitinės dujų išmetimo sistemos ir jos sudedamųjų dalių gamintojo prekės ženklas arba pavadinimas,

2.4.1.2.

gamintojo parengtas prekės aprašas.

2.4.2.

Šie ženklai turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami, net kai sistema įmontuota transporto priemonėje.

ES TIPO PATVIRTINIMO SUTEIKIMAS

3.1.

Jei laikomasi atitinkamų reikalavimų, ES tipo patvirtinimas suteikiamas pagal Direktyvos 2007/46/EB 9 straipsnio 3 dalį ir, jei taikoma, 10 straipsnio 4 dalį.

3.2.

ES tipo patvirtinimo sertifikato pavyzdys pateiktas 2 priedėlyje.

3.3.

Kiekvienam kaip atskiras techninis mazgas patvirtintos pakaitinės dujų išmetimo sistemos ar jos sudedamosios dalies tipui priskiriamas tipo patvirtinimo numeris laikantis Direktyvos 2007/46/EB VII priedo nuostatų; trečiasis tipo patvirtinimo numerio segmentas nurodo iš dalies keičiančios direktyvos, kuri buvo taikoma suteikiant transporto priemonės tipo patvirtinimą, numerį. Ta pati valstybė narė negali suteikti to paties numerio kito tipo pakaitinei dujų išmetimo sistemai ar jos sudedamajai daliai.

ES TIPO PATVIRTINIMO ŽENKLAS

4.1.

Visos pakaitinės dujų išmetimo sistemos ar jų sudedamosios dalys, išskyrus tvirtinimo įtaisus ir vamzdžius, atitinkančios pagal šio reglamento nuostatas patvirtintą tipą, ženklinamos ES tipo patvirtinimo ženklu.

4.2.

ES tipo patvirtinimo ženklą sudaro stačiakampyje įrašyta mažoji raidė e ir skaičius ar raidė(-s), žymintys tipo patvirtinimą suteikusią valstybę narę:

„1“ – Vokietija

„2“ – Prancūzija

„3“ – Italija

„4“ – Nyderlandai

„5“ – Švedija

„6“ – Belgija

„7“ – Vengrija

„8“ – Čekija

„9“ – Ispanija

„11“ – Jungtinė Karalystė

„12“ – Austrija

„13“ – Liuksemburgas

„17“ – Suomija

„18“ – Danija

„19“ – Rumunija

„20“ – Lenkija

„21“ – Portugalija

„23“ – Graikija

„24“ – Airija

„26“ – Slovėnija

„27“ – Slovakija

„29“ – Estija

„32“ – Latvija

„34“ – Bulgarija

„36“ – Lietuva

„49“ – Kipras

„50“ – Malta

Greta stačiakampio taip pat turi būti pateiktas „pagrindinis patvirtinimo numeris“, kuris yra Direktyvos 2007/46/EB VII priede nurodyto tipo patvirtinimo numerio 4 segmentas, prieš kurį rašomi du skaitmenys, nurodantys eilės numerį, priskirtą paskutiniam svarbiam šio reglamento techniniam pakeitimui, galiojusiam transporto priemonės tipo patvirtinimo suteikimo metu.

4.3.

Toks ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas net ir atsarginę dujų išmetimo sistemą ar jos sudedamąją dalį sumontavus transporto priemonėje.

4.4.

ES tipo patvirtinimo sertifikato pavyzdys pateiktas 3 priedėlyje.

SPECIFIKACIJOS

5.1.

Bendrosios specifikacijos

5.1.1.

Pakaitinė, išmetimo sistema arba jų sudedamosios dalys turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir jas turi būti įmanoma įrengti taip, kad transporto priemonė įprastomis naudojimo sąlygomis, nepaisant jokių galimų virpesių poveikio, atitiktų šio reglamento nuostatas.

5.1.2.

Triukšmo slopinimo sistema arba jos sudedamosios dalys turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos taip, įskaitant jų įrengimą, kad būtų pakankamai atsparios korozijai, kuri galima atsižvelgiant į transporto priemonės naudojimo sąlygas.

5.1.3.

Papildomos nuostatos dėl atsparumo gadinimui ir rankiniu būdu reguliuojamų daugiarežimių dujų išmetimo arba triukšmo slopinimo sistemų

5.1.3.1.

Visos dujų išmetimo ar triukšmo slopinimo sistemos turi būti sukonstruotos taip, kad nebūtų galima lengvai numontuoti duslintuvų, išmetimo tūtų ar kitų dalių, kurių pagrindinė funkcija yra sudaryti slopinimo/plėtimosi kamerų dalį. Kai tokią dalį sumontuoti būtina, ji turi būti tvirtinama tokiu būdu, kad numontuoti nebūtų lengva (pvz., neįprastomis srieginėmis jungtimis) ir turėtų būti pritvirtinta taip, kad numontuojant sąranka būtų visam laikui ir (arba) nepataisomai sugadinta.

5.1.3.2.

Keliais rankiniu būdu reguliuojamais režimais veikiančios dujų išmetimo arba triukšmo slopinimo sistemos turi atitikti visus reikalavimus visais veikimo režimais. Turi būti užfiksuoti tie triukšmo lygiai, kurie pasiekiami didžiausią triukšmą keliančiu režimu.

5.2.

Triukšmo lygių specifikacijos

5.2.1.

Matavimo sąlygos

5.2.1.1.

Triukšmo slopinimo sistemos ir pakaitinės triukšmo slopinimo sistemos triukšmo bandymas turi būti atliekamas naudojant tas pačias „įprastas“ padangas (kaip apibrėžta JT EEK taisyklės Nr. 117 (OL L 231, 2008 8 29, p. 19) 2.8 punkte. Bandymų neleidžiama atlikti „specialiosios paskirties“ arba „žieminėmis“ padangomis, apibrėžtomis JT EEK taisyklės Nr. 117 2.9 ir 2.10 punktuose. Tokios padangos galėtų padidinti transporto priemonės triukšmo lygį arba turėtų maskuojamąjį poveikį atliekant triukšmo sumažinimo veiksmingumo palyginimą. Padangos gali būti naudotos, tačiau turi atitikti kelių eismo taisyklių reikalavimus.

5.2.2.

Pakaitinės triukšmo slopinimo sistemos arba jos sudedamųjų dalių triukšmo slopinimo veiksmingumas patikrinamas 7 ir 8 straipsniuose ir II priedo 1 dalyje aprašytais metodais. Taikant šį punktą, be kitų dalykų, turi būti remiamasi šio reglamento pakeitimais, galiojusiais naujos transporto priemonės tipo patvirtinimo metu.

Matavimas transporto priemonei važiuojant

Kai pakaitinė triukšmo slopinimo sistema arba jos sudedamosios dalys yra įmontuojamos 1.3.3 punkte aprašytoje transporto priemonėje, matuojami triukšmo lygiai turi atitikti šias sąlygas:

i)	išmatuota vertė (suapvalinta iki sveikojo skaičiaus) neturi daugiau kaip 1 dB(A) viršyti atitinkamo transporto priemonių tipo patvirtinimo vertės, nustatytos pagal šį reglamentą;

ii)

išmatuota vertė (prieš suapvalinant iki sveikojo skaičiaus) neturi daugiau kaip 1 dB(A) viršyti 1.3.3 punkte nurodytos transporto priemonės išmatuotos triukšmo vertės (prieš suapvalinant iki sveikojo skaičiaus), jeigu joje įmontuota dujų išmetimo triukšmo slopinimo sistema, atitinkanti sistemos, kuri įmontuota pagal šį reglamentą pateikiamoje tvirtinti transporto priemonėje, tipą.

Jei pasirenkamas pakaitinės ir originalios sistemos gretinamasis palyginimas, taikant šio reglamento II priedo 4.1.2.1.4.2 ir (arba) 4.1.2.2.1.2 punktus, leidžiama keisti pavarą didesniam pagreičiui pasiekti ir neprivaloma naudoti elektroninių ar mechaninių įtaisų, kuriais apsisaugoma nuo pavaros sumažinimo. Jei šiomis sąlygomis bandomosios transporto priemonės triukšmo lygis tampa didesnis už gamybos atitikties vertes, technikos tarnyba priims sprendimą dėl bandomosios transporto priemonės tipiškumo.

Matavimas transporto priemonei stovint

Kai pakaitinė triukšmo slopinimo sistema arba jos sudedamosios dalys yra įmontuojamos 1.3.3 punkte aprašytoje transporto priemonėje, matuojami triukšmo lygiai turi atitikti šias sąlygas:

i)	išmatuota vertė (suapvalinta iki sveikojo skaičiaus) neturi daugiau kaip 2 dB(A) viršyti atitinkamo transporto priemonių tipo patvirtinimo vertės, nustatytos pagal šį reglamentą;

ii)

išmatuota vertė (prieš suapvalinant iki sveikojo skaičiaus) neturi daugiau kaip 2 dB(A) viršyti 1.3.3 punkte nurodytos transporto priemonės išmatuotos triukšmo vertės (prieš suapvalinant iki sveikojo skaičiaus), jeigu joje įmontuota dujų išmetimo triukšmo slopinimo sistema, atitinkanti sistemos, kuri įmontuota pagal šį reglamentą pateikiamoje tvirtinti transporto priemonėje, tipą.

5.2.3.

Be II priedo reikalavimų, bet kokia pakaitinė triukšmo slopinimo sistema ar jos sudedamoji dalis turi atitikti taikomas šio reglamento VIII priedo specifikacijas. Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas prieš įsigaliojant šiam reglamentui ir pirmiausia VIII priedo reikalavimams (papildomoms nuostatoms dėl garso skleidimo), šio priedo 5.2.3.1–5.2.3.3 punktų specifikacijos netaikomos.

5.2.3.1.

Jei pakaitinė triukšmo slopinimo sistema ar jos sudedamoji dalis yra kintamos formos, tipo patvirtinimo paraiškoje gamintojas pateikia pareiškimą (atitinkantį VIII priedo 1 priedėlį), kad triukšmo slopinimo sistemos tipas, kurį norima patvirtinti, atitinka šio priedo 5.2.3 punkto reikalavimus. Tipo patvirtinimo institucija gali pareikalauti atlikti be kurį reikiamą bandymą, kad patikrintų triukšmo slopinimo sistemos tipo atitiktį papildomoms triukšmo skleidimo nuostatoms.

5.2.3.2.

Jei pakaitinė triukšmo slopinimo sistema ar jos sudedamoji dalis yra kintamos formos, pakanka, kad tipo patvirtinimo paraiškoje gamintojas pateiktų pareiškimą (atitinkantį VIII priedo 1 priedėlį), kad triukšmo slopinimo sistemos tipas, kurį norima patvirtinti, atitinka šio priedo 5.2.3 punkto reikalavimus.

5.2.3.3.

Atitikties pareiškimas turi būti toks: „(gamintojo pavadinimas) patvirtina, kad šio tipo triukšmo slopinimo sistema atitinka Reglamento (ES) Nr. … [šis reglamentas] X priedo 5.2.3 punkto reikalavimus. (Gamintojo pavadinimas) tai pareiškia sąžiningai, atlikęs reikiamą garso skleidimo charakteristikų inžinerinį vertinimą taikomomis naudojimo sąlygomis.“

5.3.

Transporto priemonės parametrų matavimas

5.3.1.

Pakaitinė dujų išmetimo sistema arba jos sudedamosios dalys turi būti tokios, kad būtų galima užtikrinti, jog transporto priemonės charakteristikos būtų panašios į originalios dujų išmetimo sistemos arba jos sudedamųjų dalių charakteristikas.

5.3.2.

Pakaitinė triukšmo slopinimo sistema arba, gamintojui pasirinkus, šios sistemos sudedamosios dalys turi būti palygintos su vėliau 1.3.3 punkte nurodytoje transporto priemonėje įrengiama originalia triukšmo slopinimo sistema arba sudedamosiomis dalimis, kurios taip pat turi būti naujos.

5.3.3.

Turi būti tikrinama pagal 5.3.4 punkte aprašytą priešslėgio matavimą.

Vertė, išmatuota toliau nurodytomis sąlygomis, jeigu matuojama su įrengta pakaitine triukšmo slopinimo sistema, neturi daugiau kaip 25 % viršyti vertės, išmatuotos įrengta originalia standartine triukšmo slopinimo sistema.

5.3.4.

Bandymo metodas

5.3.4.1.

Variklio bandymo metodas

Matuojama naudojant 1.3.4 punkte nurodytą variklį, prie kurio prijungiamas dinamometras. Visiškai atidarius droselinę sklendę, stendas sureguliuojamas taip, kad būtų išmatuotas variklio sukimosi dažnis (S), atitinkantis didžiausią vardinę variklio galią.

Atvamzdis priešslėgiui matuoti nuo išleidimo kolektoriaus turi būti įrengtas 5 priedėlyje nurodytu atstumu.

5.3.4.2.

Transporto priemonės bandymo metodas

Matuojama naudojant 1.3.3 punkte nurodytą transporto priemonę. Bandymas atliekamas kelyje arba ant ritininio dinamometro.

Visiškai atidarius droselinę sklendę, variklis apkraunamas tiek, kad būtų nustatytas variklio sukimosi dažnis, atitinkantis didžiausią vardinę variklio galią (variklio sukimosi dažnį S).

Atvamzdis priešslėgiui matuoti nuo išleidimo kolektoriaus turi būti įrengtas 5 priedėlyje nurodytu atstumu.

5.4.

Papildomos triukšmo slopinimo sistemų arba jų sudedamųjų dalių, turinčių pluoštinių medžiagų, specifikacijos

5.4.1.

Bendra informacija

Garsą sugeriančios pluoštinės medžiagos triukšmo slopinimo sistemose ar jų sudedamosiose dalyse gali būti naudojamos tik laikantis visų šių sąlygų:

a)	išmetamosios dujos nesiliečia su pluoštinėmis medžiagomis;

b)	triukšmo slopinimo sistema ar jos sudedamosios dalys yra tos pačios konstrukcijos šeimos kaip ir sistemos ar dalys, kurios per tipo patvirtinimo procesą laikantis šio reglamento reikalavimų patvirtintos kaip nesusidėvinčios.

Jei nė vienos iš šių sąlygų nesilaikoma, visa triukšmo slopinimo sistema ar jos sudedamosios dalys pateikiamos įprastam kondicionavimui, naudojant vieną iš toliau aprašytų trijų įrenginių ir procedūrų.

5.4.1.1.

Nepertraukiamas važiavimas keliu 10 000 km.

5.4.1.1.1.

50 ± 20 proc. šio važiavimo turi sudaryti važiavimas mieste, o likusi dalis – tolimieji reisai dideliu greičiu; nepertraukiamą važiavimą keliu galima pakeisti atitinkama programa bandymo treke.

Minėti du greičio režimai turi būti tarpusavyje kaitaliojami bent du kartus.

Visa bandymo programa turi apimti ne mažiau kaip 10 pertraukų, kurių trukmė ne trumpesnė kaip trys valandos, skirtų ataušimo ir galimo kondensavimosi poveikiui atkurti.

5.4.1.2.

Kondicionavimas bandymo stende

5.4.1.2.1.

Naudojant standartines dalis ir laikantis transporto priemonės gamintojo instrukcijų, triukšmo slopinimo sistema ar jos sudedamosios dalys įrengiamos 1.3.3 punkte nurodytoje transporto priemonėje arba primontuojamos prie 1.3.4 punkte nurodyto variklio. Pirmuoju atveju transporto priemonė turi būti pastatyta ant ritininio dinamometro. Antruoju atveju variklis turi būti sujungtas su dinamometru.

5.4.1.2.2.

5.4.1.2.3.

Per kiekvieną šešių valandų trukmės etapą variklis paeiliui turi veikti taip:

a)	penkias minutes tuščiąja eiga;

b)	vieną valandą – 1/4 apkrovos ir 3/4 didžiausiojo vardinio sukimosi dažnio (S);

c)	vieną valandą – 1/2 apkrovos ir 3/4 didžiausiojo vardinio sukimosi dažnio (S);

d)	10 minučių – visa apkrova ir 3/4 didžiausiojo vardinio sukimosi dažnio (S);

e)	15 minučių – 1/2 apkrovos ir didžiausiuoju vardiniu sukimosi dažniu (S);

f)	30 minučių – 1/4 apkrovos ir didžiausiuoju vardiniu sukimosi dažniui (S).

Kiekvienu etapu minėtų sąlygų seka kartojama du kartus paeiliui nuo a iki f.

5.4.1.2.4.

Atliekant bandymą triukšmo slopinimo sistema ar jos sudedamosios dalys neaušinamos priverstiniu oro srautu, imituojančių įprastai aplink transporto priemonę susidarantį oro srautą.

Tačiau gamintojo prašymu triukšmo slopinimo sistema arba jos sudedamosios dalys gali būti aušinamos, kad, transporto priemonei važiuojant didžiausiu greičiu, nebūtų viršyta įleidimo angoje registruojama temperatūra.

5.4.1.3.

Kondicionavimas slėgio pokyčiu

5.4.1.3.1.

Triukšmo slopinimo sistema arba jos sudedamosios dalys įrengiamos 1.3.3 punkte nurodytoje transporto priemonėje arba primontuojamos prie 1.3.4 punkte nurodyto variklio. Pirmuoju atveju transporto priemonė pastatoma ant ritininio dinamometro, antruoju – variklis sujungiamas su dinamometru.

5.4.1.3.2.

Bandymo įranga, kurios išsami schema pateikta IV priedo 1 priedėlio 1 paveiksle, sujungiama su triukšmo slopinimo sistemos anga. Priimtina bet kokia kita įranga, kuria galima užtikrinti lygiaverčius rezultatus.

5.4.1.3.3.

Bandymo įranga sureguliuojama taip, kad išmetamųjų dujų srautas pakaitomis būtų nutraukiamas ir vėl atkuriamas (2 500 ciklų) greitojo veikimo vožtuvu.

5.4.1.3.4.

Vožtuvas atidaromas, kai išmetamųjų dujų slėgis, išmatuotas mažiausiai 100 mm atstumu pasroviui nuo įleidimo angos krašto, padidėja iki 35–40 kPa. Vožtuvas uždaromas tada, kai slėgis nuo jo nusistovėjusios vertės, išmatuotos vožtuvui esant atidarytam, skiriasi ne daugiau kaip 10 proc.

5.4.1.3.5.

Vėlinimo relė nustatoma pagal dujų išmetimo trukmę, kuri apskaičiuojama pagal 5.4.1.3.4 punkto nuostatas.

5.4.1.3.6.

Variklio sukimosi dažnis turi būti 75 proc. sukimosi dažnio (S), kuriuo veikdamas variklis pasiekia didžiausiąją galią.

5.4.1.3.7.

5.4.1.3.8.

Atliekant bandymą, visos išleidimo angos turi būti uždarytos.

5.4.1.3.9.

Visas bandymas atliekamas per 48 valandas. Jei būtina, po kiekvienos valandos galima daryti pertrauką, kad įranga atvėstų.

5.4.1.3.10.

Atlikus kondicionavimą, triukšmo lygis tikrinamas pagal 5.2 punkto nuostatas.

Patvirtinimo išplėtimas

Triukšmo slopinimo sistemos gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas gali prašyti, kad sistemą vienam arba keletui transporto priemonių tipų patvirtinęs administracijos padalinys išplėstų patvirtinimo galiojimą ir kitų tipų transporto priemonėms.

Tada taikoma 1 punkte aprašyta procedūra. Apie patvirtinimo išplėtimą (arba atsisakymą tai atlikti) valstybėms narėms pranešama Direktyvoje 2007/46/EB nustatyta tvarka.

Triukšmo slopinimo sistemos tipo modifikavimas

Pakeitus pagal šią direktyvą patvirtintą tipą, galioja Direktyvos 2007/46/EB 13–16 straipsnių ir 17 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Gamybos atitiktis

8.1.

Būtina imtis priemonių gamybos atitikčiai užtikrinti laikantis Direktyvos 2007/46/EB 12 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

8.2.

Specialiosios nuostatos:

8.2.1.

Šio reglamento VI priede nustatyti bandymai atitinka nurodytuosius Direktyvos 2007/46/EB X priedo 2.3.5 punkte.

8.2.2.

Direktyvos 2007/46/EB X priedo 3 punkte nurodyti patikrinimai paprastai atliekami vieną kartą per dvejus metus.

1 priedėlis

Informacinis dokumentas Nr. … dėl transporto priemonės dujų išmetimo sistemų kaip atskirų techninių mazgų EB tipo patvirtinimo (Reglamentas …)

Jei sistemos, sudedamosios dalys ar atskiri techniniai mazgai yra su elektroniniais valdytuvais, būtina pateikti informaciją apie jų naudojimą.

0.	Bendra informacija
0.1.	Gamybinė markė (gamintojo prekės pavadinimas):
0.2.	Tipas ir bendras (-i) komercinis (-iai) aprašas (-ai):
0.5.	Gamintojo pavadinimas ir adresas:
0.7.	Jei tai sudedamosios dalys ir atskiri techniniai mazgai, ES patvirtinimo ženklo vieta ir ženklinimo metodas
0.8.	Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai):
1.	Transporto priemonės, kuriai skirtas įrenginys, aprašas (jei įrenginys skirtas montuoti daugiau kaip į vieno tipo transporto priemones, reikalaujama pateikti informaciją apie kiekvieną atitinkamą transporto priemonių tipą)
1.1.	Gamybinė markė (gamintojo prekės pavadinimas):
1.2.	Tipas ir bendras (-i) komercinis (-iai) aprašas (-ai):
1.3.	Tipo identifikavimo žymuo, jei nurodytas ant transporto priemonės:
1.4.	Transporto priemonės kategorija:
1.5.	ES tipo patvirtinimo numeris atsižvelgiant į garso lygį:
1.6.	Visa tipo patvirtinimo sertifikato 1.1–1.4 punktuose nurodyta informacija apie transporto priemonę (šio reglamento I priedo 2 priedėlis):
1.	Papildoma informacija
1.1.	Atskiro techninio mazgo sudėtis:
1.2.	Variklinių transporto priemonių, kuriose turi būti įmontuojamas slopintuvas, tipo (-ų) prekės ženklas arba pavadinimas (1)
1.3.	Transporto priemonės tipas (-ai) ir tipo patvirtinimo numeris (-iai):
1.4.	Variklis
1.4.1.	Tipas (priverstinio uždegimo, dyzelinis):
1.4.2.	Ciklai: dviejų ar keturių taktų:
1.4.3.	Bendras cilindrų tūris:
1.4.4.	Didžiausia vardinė variklio galia … kW, kai … min–1
1.5.	Pavarų skaičius:
1.6.	Naudojami pavarų perdavimo skaičiai:
1.7.	Varančiosios ašies perdavimo skaičius:
1.8.	Garso lygio vertės: važiuojančios transporto priemonės: … dB(A), pastovus greitis prieš greitėjimą … km/h; stovinčios transporto priemonės: dB(A) … min–1
1.9.	Priešslėgio vertė:
1.10.	Naudojimo apribojimai ir montavimo reikalavimai:
2.	Pastabos:
3.	Transporto priemonės aprašas
3.1.	Atsarginės dujų išmetimo sistemos aprašas, kuriame nurodyta kiekvienos sistemos sudedamosios dalies padėtis kitų sudedamųjų dalių atžvilgiu ir pateiktos montavimo instrukcijos:
3.2.	Smulkus kiekvienos sudedamosios dalies brėžinys, kad jas būtų lengva rasti ir atpažinti, ir informacija apie naudotas medžiagas. Brėžiniuose turi būti nurodyta privalomojo ES tipo patvirtinimo ženklo vieta

Data, byla

2 priedėlis

EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATO PAVYZDYS

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

Administracijos antspaudas

Informacija apie transporto priemonės/sudedamosios dalies/atskiro techninio mazgo:

—	tipo patvirtinimą (1)

—	tipo patvirtinimo išplėtimą (1)

—	atsisakymą suteikti tipo patvirtinimą (1)

—	tipo patvirtinimo panaikinimą (1)

Reglamento Nr. ….

Tipo patvirtinimo numeris:

Išplėtimo priežastis:

I SKIRSNIS

0.1.

Gamybinė markė (gamintojo prekės pavadinimas):

0.2.

Tipas ir bendras (-i) komercinis (-iai) aprašas (-ai):

0.3.

Tipo identifikavimo žymuo, jei nurodytas ant transporto priemonės/sudedamosios dalies/atskiro techninio mazgo (1) (2):

0.3.1.

Tokio žymens vieta:

0.4.

Transporto priemonės kategorija (3):

0.5.

Gamintojo pavadinimas ir adresas:

0.7.

Jei tai sudedamosios dalys ir atskiri techniniai mazgai, ES patvirtinimo ženklo vieta ir ženklinimo metodas

0.8.

Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai):

II SKIRSNIS

Papildoma informacija (jei taikoma): žr. sertifikato priedą

Už bandymų vykdymą atsakinga technikos tarnyba:

Bandymo ataskaitos data:

Bandymo ataskaitos numeris:

Pastabos (jei yra): žr. sertifikato priedą

Vieta:

Data:

Parašas:

Pridedama patvirtinimo institucijai pateikto informacijos rinkinio, kurį galima gauti pareiškus pageidavimą, rodyklė.

(1) Nereikalinga išbraukti.

(2) Jei tipo identifikavimo žymenyje yra rašmenų, nesusijusių su transporto priemonių, sudedamųjų dalių ar atskirų techninių mazgų tipų, kuriems suteiktas tipo patvirtinimo sertifikatas, apibūdinimu, dokumentuose tokie rašmenys žymimi simboliu „?“„?“ (pvz., ABC??123??).

(3) Kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalyje.

3 priedėlis

ES tipo patvirtinimo ženklo pavyzdys

Tokiu ES tipo patvirtinimo ženklu ženklinama dujų išmetimo sistema ar jos sudedamoji dalis, patvirtinta Ispanijoje (e 9) pagal Reglamento Nr.… reikalavimus ir kuriai suteiktas pagrindinis patvirtinimo numeris 0148.

Pateikti skaitmenys yra orientaciniai.

4 priedėlis

Bandymo įranga

1.	Įleidimo angos kraštas arba mova – prijungiama prie bandomos triukšmo slopinimo sistemos galinės dalies.
2.	Rankiniu būdu valdomas reguliavimo vožtuvas.
3.	35–40 l išlyginamojo reguliavimo bakas.
4.	Slėgio relė (veikimo intervalas 5–250 kPa) 7 punkte nurodytam elementui atidaryti.
5.	Vėlinimo relė 7 punkte nurodytam elementui uždaryti.
6.	Impulsų skaitiklis.
7.	Greitojo veikimo vožtuvas, pvz., 60 mm skersmens išmetamųjų dujų stabdžio vožtuvas, valdomas pneumatiniu cilindru, kurio galia – 120 N, esant 400 kPa slėgiui. Reakcijos laikas atidarant ir uždarant neturi būti ilgesnis kaip 0,5 sekundės.
8.	Išmetamųjų dujų pašalinimo įtaisas.
9.	Lankstus vamzdis.
10.	Manometras.

5 priedėlis

Matavimo vietos. Priešslėgis

Slėgio sumažėjimo bandymų galimų matavimo vietų pavyzdžiai. Bandymo ataskaitoje turi būti tiksliai nurodyta matavimo vieta. Ji turi būti ten, kur dujų srautas yra pastovus.

1. 1 paveikslas

Vienas vamzdis

2. 2 paveikslas

Iš dalies dvigubas vamzdis 1

1	Jei neįmanoma, žr. 3 paveikslą.

3. 3 paveikslas

Dvigubas vamzdis

2	Dvi matavimo vietos, vienas rodmuo.

XI PRIEDAS

Dujų išmetimo sistemų kaip atskirų techninių mazgų gamybos atitikties tikrinimai

1.	Bendra informacija
	Šie reikalavimai yra suderinti su bandymu, kuris atliekamas gamybos atitikčiai patikrinti pagal šio reglamento I priedo 1 punktą.
2.	Bandymas ir procedūros
	Bandymo metodai, matavimo prietaisai ir rezultatų interpretavimas turi būti tokie, kaip aprašyta X priedo 5 punkte. Dujų išmetimo sistema arba sudedamoji dalis turi būti bandoma taip, kaip aprašyta X priedo 5.2, 5.3 ir 5.4 punktuose.
3.	Bandinių ėmimas ir rezultatų vertinimas
3.1.	Turi būti pasirinkta viena dujų išmetimo sistema arba sudedamoji dalis, su kuria atliekami 2 punkte nustatyti bandymai. Jei bandymo rezultatai atitinka X priedo 8.1 punkto gamybos atitikties reikalavimus, to tipo triukšmo slopinimo sistema ar sudedamoji dalis laikoma atitinkanti gamybos atitikties reikalavimus.
3.2.	Jei vieno iš bandymų rezultatai neatitinka X priedo 8.1 punkto gamybos atitikties reikalavimų, pagal šio priedo 2 punktą išbandomos dar dvi tokio paties tipo triukšmo slopinimo sistemos ar sudedamosios dalys.
3.3.	Jei antrosios ir trečiosios triukšmo slopinimo sistemos ar sudedamosios dalies bandymo rezultatai atitinka X priedo 8.1 punkto gamybos atitikties reikalavimus, to tipo triukšmo slopinimo sistema ar sudedamoji dalis laikoma atitinkančia gamybos atitikties reikalavimus.
3.4.	Jei vienas iš antrosios ir trečiosios triukšmo slopinimo sistemos ar sudedamosios dalies bandymo rezultatų neatitinka X priedo 8.1 punkto gamybos atitikties reikalavimų, to tipo triukšmo slopinimo sistema ar sudedamoji dalis laikoma neatitinkančia šio reglamento ir gamintojas imasi būtinų priemonių, kad vėl būtų užtikrinta atitiktis.

XII PRIEDAS

Atitikties lentelė

(Nurodyta 15 straipsnio 2 dalyje)

Direktyva 70/157/EEB	Šis reglamentas
—	1 straipsnis
—	2 straipsnis
—	3 straipsnis
2 straipsnis	4 straipsnio 1 dalis
2a straipsnis	4 straipsnio 2 ir 3 dalys
—	5 straipsnis
—	6 straipsnis
—	7 straipsnis
—	8 straipsnis
—	9 straipsnis
—	10, 11, 12 ir 13 straipsniai
—	14 straipsnis
—	15 straipsnis
	16 straipsnis
I priedo 1 punktas	I priedo 1 punktas
I priedo 3 punktas	I priedo 2 punktas
I priedo 4 punktas	I priedo 3 punktas
I priedo 5 punktas	I priedo 4 punktas
I priedo 6 punktas	I priedo 5 punktas
I priedo 1 priedėlis	I priedo 1 priedėlis
I priedo 2 priedėlis (be papildymo)	I priedo 2 priedėlis
—	I priedo 3 priedėlis
—	II priedas
I priedo 2 punktas	III priedas
—	IV priedas
—	V priedas
—	VI priedas
—	VII priedas
—	VIII priedas
	IX priedas
II priedo 1, 2, 3 ir 4 punktai	X priedo 1, 2, 3 ir 4 punktai
—	X priedo 5 ir 6 punktai
II priedo 5 ir 6 punktai	X priedo 7 ir 8 punktai
II priedo 1 priedėlis	X priedo 1 priedėlis (+ papildoma informacija)
II priedo 2 priedėlis (be papildymo)	X priedo 2 priedėlis
II priedo 3 priedėlis	X priedo 3 priedėlis
—	X priedo 4 ir 5 priedėliai
	XI priedas
—	XII priedas
III priedo 1 punktas	—
III priedo 2 punktas	—