6.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/122

1.1

Beprecedentė ekonomikos ir finansų krizė, itin smarkiai smogusi euro zonos valstybėms narėms, atskleidė struktūrinius trūkumus visoje Europoje. Ji parodė, kad yra aiškus ryšys tarp aukšto nedarbo lygio, spaudimo nacionaliniams biudžetams, socialinio nuosmukio ir socialinių neramumų. Nors pripažįsta, kad nacionaliniai biudžetai turi būti subalansuoti, išlaidų mažinimai padarė neigiamą poveikį švietimui, aktyviai darbo rinkos politikai ir socialinei gerovei. Padidėjęs nedarbo lygis ir skurdas daro neigiamą poveikį darbo jėgos įgūdžiams ir įsidarbinimo galimybėms. Tokia padėtis trukdo bendrovių gebėjimui augti ir kurti darbo vietas, o tai savo ruožtu stabdo ekonomikos atsigavimą.

1.2

Sąjunga kai kuriose itin stipriai nuo krizės nukentėjusiose šalyse pastebi, kad ekonomikos ir socialinė krizė virto politine krize ir jose suaktyvėjo ekstremistiniai ir nedemokratiniai politiniai judėjimai. Yra itin svarbu suvaldyti šią tendenciją, imantis konkrečių veiksmų Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis.

1.3

Vidaus rinka turėtų tapti ekonominiu ir socialiniu projektu. Ji padėjo kurti naujas darbo vietas ir gerovę visose ES valstybėse narėse. Įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, labai svarbu baigti kurti vidaus rinką ir padidinti veiksmingumą bei socialinę sanglaudą, kad Europa sparčiau išbristų iš krizės.

1.4

Todėl Komitetas itin atidžiai išanalizavo Komisijos komunikatą kaip pirmą indėlį į artėjančias Europos Vadovų Tarybos diskusijas ir sprendimus sustiprinti Europos ekonominės ir pinigų sąjungos socialinį matmenį.

1.5

Jis ragina Komisiją savo politiką papildyti ir sustiprinti atsižvelgiant į šias diskusijas, kad būtų galima siekti tolesnės pažangos, pirmiausia proaktyviai taikant užimtumo ir socialinės įtraukties rodiklius.

1.6

Komitetas nuosekliai remia priemones, skirtas padidinti socialines investicijas, geriau nukreipiant Europos lėšas į patikimą užimtumo ir socialinę politiką, specialią jaunimo užimtumo iniciatyvą ir jaunimo garantijos iniciatyvą bei geresnį tarpvalstybinį mobilumą. Todėl jis palankiai vertina didesnį šioms politikos sritims skirtą dėmesį. Be to, Komitetas pritaria numatytam tvirtesniam socialiniam dialogui, integruotam į Europos semestro procesą.

1.7

Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad tvirtesnis socialinis matmuo padėtų valstybėms narėms pasinaudoti užimtumo lygio augimo, glaudesnės socialinės sanglaudos galimybėmis ir užkirstų kelią didesnių skirtumų atsiradimui. Jis itin pritaria minčiai dar atidžiau stebėti užimtumo ir socialinį disbalansą EPS, sistemingiau stebint nedarbo lygį, jaunimą, kuris neturi darbo, nesimoko arba neturi profesijos, namų ūkių pajamas, skurdą ir nelygybę.

1.8

Todėl siūloma užimtumo ir socialinio disbalanso rezultatų suvestinė, pagrįsta pagrindiniais rodikliais ir ribinėmis vertėmis, turėtų sudaryti galimybę iš anksto nustatyti asimetriškus pokyčius ir poveikį bendriems ekonominės veiklos rezultatams. Ši stebėsenos sistema prireikus turėtų leisti laiku ir veiksmingai taikyti koregavimo mechanizmą ir politikos priemones, kaip ir panašiais ekonomikos ir finansų disbalanso atvejais. Todėl Komitetas pritaria 2013 m. birželio 27–28 d. Europos Vadovų Tarybos nuomonei, kad numatyta socialinių ir užimtumo rodiklių sistema yra „pirmas žingsnis“ link platesnio ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens (1).

1.9

Komitetas atliko savo konsultacinį darbą parengdamas 2013 m. gegužės 22 d. nuomonę (2) (prieš prasidedant diskusijoms Europos Vadovų Taryboje) ir pakartoja savo raginimą toliau stiprinti ekonominės ir pinigų sąjungos socialinį matmenį.

2.1

Savo komunikate Europos Komisija siūlo keletą iniciatyvų ekonominės ir pinigų sąjungos matmeniui stiprinti, išskirdama tris pagrindines sritis:

2.2

Komitetas pritaria, jog būtina stiprinti ekonominės ir pinigų sąjungos socialinį matmenį, ir norėtų pabrėžti šiuos dalykus:

2.3

ES fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos valdymas negali būti tvarūs be lygiaverčių socialinio konsolidavimo ir socialinio valdymo formų. Dabartinis socialinio atotrūkio didėjimas Europoje kenkia ekonomikos atsigavimui, augimui ir sanglaudai. EESRK tvirtina, kad Europos semestras privalo į ekonomikos politikos koordinavimui ir struktūrinėms reformoms taikomą priežiūros sistemą įtraukti ir užimtumo bei socialinės įtraukties lyginamuosius standartus. Skaičiais išreikšti užimtumo ir socialiniai tikslai turi derėti su skolos ir deficito tikslais ir jiems turi būti taikomi panašūs koregavimo ir solidarumo mechanizmai, kad būtų atkurta socialinė pusiausvyra ir skatinamos socialinės investicijos.

2.4

EESRK pripažįsta, jog norint atgaivinti ekonomiką ir skatinti socialines investicijas, ES ir valstybėms narėms reikia ne tik formalių valdymo struktūrų ir įteisintų mechanizmų. Būtent todėl organizuota pilietinė visuomenė ir pavieniai Europos piliečiai yra gyvybiškai suinteresuoti ir turi teisę atlikti savo vaidmenį. Dalyvavimas Europos projekte ir atsakomybė yra esminės svarbos.

2.5

Tačiau Komitetas taip pat pabrėžia, jog teigiami socialiniai pokyčiai bus tvarūs, jeigu struktūrinės problemos valstybėse narėse bus sprendžiamos vietoje. Konkurencingumas pasaulio mastu, ekonomikos augimas ir tvirtas socialinis matmuo – svarbūs veiksniai, galintys padėti Europai išbristi iš krizės. Pastaruoju metu pasiūlyti socialinės politikos rodikliai privalo būti taikomi trumpalaikėms ir ilgalaikėms reformoms sustiprinti.

2.6

Kaip savo komunikate tvirtina Komisija, tarpvalstybinis darbo jėgos mobilumas yra svarbus veiksnys, išsaugantis užimtumą ir konkurencingumą bei kuriantis naujas darbo vietas vietoj prarastųjų dėl ekonomikos restruktūrizavimo.

2.7

Siekiant toliau mažinti egzistuojančias darbo jėgos mobilumo kliūtis, reikėtų imtis papildomų priemonių, kad migruojantiems darbuotojams skirta informacija apie darbo ir socialinę teisę būtų teikiama jų gimtąja kalba, taigi lengvai suprantama. Be to, darbuotojams reikėtų suteikti konkrečią teisę kreiptis dėl konsultacijos. Atitinkamos konsultacinės įstaigos turėtų glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais bei EURES ir užtikrinti, kad migruojantys darbuotojai dar kilmės šalyje gautų informacijos apie priimančiosios šalies socialines ir teisines sąlygas.

2.8

Socialinės investicijos padeda žmonėms. Jos gerina piliečių gebėjimus ir kvalifikaciją ir skatina juos dalyvauti visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje, o tai sukuria didesnę gerovę, skatina ekonomiką ir padeda ES įveikus krizę tapti tvirtesne, ryžtingesne ir konkurencingesne.

2.9

Tikslinės socialinės investicijos ne tik skatina socialinę ir visuomeninę pažangą ir didina konkurencingumą. Visų pirma tokiais neregėtai aukšto nedarbo lygio ir augančio skurdo laikais investicijoms į gerovės valstybę tenka pagrindinis vaidmuo stiprinant socialinę sanglaudą, integraciją ir kovojant su socialine atskirtimi ir skurdu. Tokios investicinės išlaidos privalo garantuoti efektyvumą.

2.10

EESRK aiškiai pabrėžia, kad ekonominės ir pinigų sąjungos socialiniam matmeniui būtini aiškūs instrumentai, rodikliai ir kiekybiniai bei kokybiniai tikslai, kurie būtų tokie pat veiksmingi kaip ir ekonominės ir pinigų sąjungos ekonominiai ir finansiniai įsipareigojimai. Be to, Komitetas perspėja Europos Vadovų Tarybą, kad nepasiekus pakankamo sutarimo arba pritrūkus politinės valios tokiam atgaivintam ES socialiniam matmeniui, EESRK siūlytų sustiprinti bendradarbiavimą ekonominės ir pinigų sąjungoje; ši sąjunga turėtų savo finansinius išteklius, papildomą Socialinį fondą, Socialinės pažangos paktą ir socialinius standartus, tikslus ir stabilizavimo mechanizmus, suderintus su mokesčių, biudžeto ir pinigų stabilizavimo mechanizmais.

2.11

Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymus gerinti socialinių partnerių dalyvavimą koordinuojant ekonominę ir užimtumo politiką Europos lygiu. Socialinis dialogas vaidina svarbų vaidmenį visais lygmenimis. Jis padeda priimti sprendimus, kurie atspindi tiek darbdavių, tiek darbuotojų požiūrį, stiprina tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą, nes be to būtų sunku pertvarkyti Europos darbo rinkas ir sustiprinti socialinį aspektą.

2.12

Be to, Komitetas atsižvelgia į tai, kad Europos socialiniai partneriai jau svarsto socialinio dialogo ateities, įskaitant trišalio dialogo, klausimą.