6.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/104

1.1

Dviejų 2013 m. birželio 27 d. pasiūlymų dėl reglamentų (COM(2013) 451 final ir COM(2013) 452 final), dėl kurių Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) prašoma pateikti nuomonę, tikslas – prie naujosios deleguotųjų aktų sistemos vienu metu priderinti 165 teisės aktus, kuriems anksčiau buvo taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu.

1.2

Tai atliekama Europos Parlamento prašymu ir remiant Tarybai siekiant ankstesnę komiteto procedūros praktiką suderinti su SESV 290 straipsnyje numatyta delegavimo procedūra.

1.3

EESRK remia Komisijos iniciatyvą, kadangi ji būtina Sąjungos teisės šaltinių saugumui užtikrinti ir atitinka supaprastinimo ir veiksmingumo tikslą.

1.4

EESRK primena neseniai priimtą savo išsamią ataskaitą dėl delegavimo procedūros ir rekomenduoja į ją atsižvelgti siekiant geriau suprasti šią nuomonę.

1.5

Dėl šio vienu metu vykdomo 165 dvylikos skirtingų sričių teisės aktų (reglamentų, direktyvų, sprendimų) suderinimo kyla teisinio ir praktinio pobūdžio klausimų.

1.6

Vis dar neaiškūs tam tikri delegavimo procedūros aspektai. Pavyzdžiui, reikia apibrėžti sąvoką „neesminės nuostatos“. Be to, reikėtų atlikti išsamų mechanizmo veikimo vertinimą.

1.7

Kelete pasiūlymų dėl reglamento yra nuostatų, kuriose klaidingai aiškinamos pagrindiniais teisės aktais apibrėžtos sistemos ir netgi numatyta įgaliojimus vykdyti neterminuotą laikotarpį arba nustatyti labai trumpi terminai Parlamento ir Tarybos vykdomai kontrolei.

1.8

Atsižvelgdamas į šias bendrąsias ir konkrečias nuostatas EESRK rekomenduoja Komisijai vienu metu derinant dokumentus labiau atsižvelgti į tam tikrų pagrindinių teisės aktų ypatumus.

1.9

EESRK taip pat rekomenduoja Tarybai ir Parlamentui būti ypač budriems ir atidžiai įvertinti visus su šiuo suderinimo procesu susijusius aktus.

2.1

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusioje Lisabonos sutartyje atskiriama Komisijai suteikta teisė priimti bendro pobūdžio įstatymo galios neturinčius teisės aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas, numatyta SESV 290 straipsnyje (delegavimo procedūra), ir teisė priimti įgyvendinimo aktus, numatyta SESV 291 straipsnyje (įgyvendinimo procedūra).

2.2

Šie du įgaliojimai grindžiami skirtingomis teisinėmis sistemomis.

2.2.1

Įgaliojimų delegavimo įgyvendinimas numatytas teisiškai neprivalomuose dokumentuose:

2.2.1.1

Komitetas neseniai priėmė išsamų informacinį pranešimą dėl delegavimo procedūros, su kuriuo labai rekomenduojama susipažinti siekiant geriau suprasti šią nuomonę (3).

2.2.2

Tuo tarpu SESV 291 straipsnyje numatyti įgyvendinimo įgaliojimai reglamentuojami teisiškai privalomais teisės aktais:

2.2.3

Reguliavimo procedūra su tikrinimu taikoma priimant įgyvendinimo priemones, kuriomis iš dalies keičiami neesminiai teisės akto elementai. Tokia Sprendimo dėl komiteto procedūros 5a straipsnyje numatyta nuostata (6) beveik nesiskiria nuo deleguotųjų aktų apibrėžties. Taigi, deleguotasis aktas, kaip jis apibrėžtas SESV 290 straipsnyje – tai beveik įstatymo galią turintis Komisijos priimtas teisės aktas, papildantis ar iš dalies keičiantis „neesmines teisėkūros procedūra priimto teisės akto nuostatas.“

2.2.4

Dėl šio panašumo 2009–2014 m. ir toliau laikinai galioja Sprendimo dėl komiteto procedūros 5a straipsnis ir reguliavimo procedūra su tikrinimu, kadangi Komisija siekia pasinaudoti šiuo konkrečiu laikotarpiu ir pritaikyti galiojančias reguliavimo procedūros su tikrinimu nuostatas prie deleguotųjų aktų sistemos.

2.2.5

Taigi Europos Parlamento prašymu (7) Komisija, remiama Tarybos, pradėjo keleto reglamentų, direktyvų ir sprendimų suderinimo procesą (8).

Pasiūlymų dėl omnibus reglamentų, dėl kurių Komitetas gavo prašymą pateikti nuomonę, tikslas – vienu metu suderinti dokumentus.

3.1

Komisija paskelbė du pasiūlymus dėl reglamento:

Trečiasis pasiūlymų rinkinys vis dar svarstomas ir netrukus turėtų būti pateiktas.

3.2

Pasiūlymu dėl „keleto teisės aktų“ siekiama reguliavimo procedūrą su tikrinimu vienu metu pakeisti delegavimo procedūra 160 teisės aktų (reglamentų, direktyvų ir sprendimų), susijusių su šiomis vienuolika skirtingų skirčių:

3.2.1

Pasiūlymą sudaro aiškinamasis memorandumas, pasiūlymas dėl reglamento ir paprastas priedas, kuriame nurodyti teisės aktai, kuriuose reguliavimo procedūra su tikrinimu bus keičiama delegavimo procedūra.

3.3

Pasiūlymas dėl keleto „teisingumo srities teisės aktų“ pateiktas atskirame dokumente, nes tie aktai buvo priimti pagal teisinį pagrindą remiantis SESV V antraštine dalimi ir nėra privalomi visoms valstybėms narėms. Remiantis SESV Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsniais šiai valstybei narei siūlomas reglamentas nebus taikomas.

3.3.1

Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio pritaikoma keletas teisingumo srities teisės aktų, susijęs su penkiais reglamentais dėl:

4.1

Komisija siūlo priimti omnibus reglamentus, kuriais vienu metu būtų suderinama keletas reglamentų, direktyvų ir sprendimų, užuot atskirai priėmus pasiūlymą dėl reglamento dėl kiekvienos susijusios priemonės.

4.1.1

Komisija jau taikė tokį metodą 2006 m. reguliavimo procedūrai su tikrinimu įvesti. Ji paskelbė komunikatą siekdama skubiai priderinti 25 reglamentus ir direktyvas, tarp kurių 2005 m. kovo 9 d. Direktyva 2005/1/EB, kurios tikslas – „sukurti naują finansinių paslaugų komitetų organizacinę struktūrą“ (9). Taip pat paminėsime 2007 m. Komisijos komunikatą dėl keturiuose prieduose nurodytų teisės aktų suderinimo su reguliavimo procedūra su tikrinimu (10). Dėl šio dokumento EESRK buvo pateikęs pastabų ir rekomendacijų (11).

4.1.2

Komisija dar niekada nevykdė tokio masto suderinimo.

4.1.3

Komitetas pažymi, kad pasiūlymai dėl reglamento rodo Komisijos įgaliojimų mastą, kadangi šiuose pasiūlymuose numatyta taikymo sritis, apimtis ir laikotarpis, per kurį Taryba ir Europos Parlamentas gali pareikšti prieštaravimą.

4.1.4

Toks sprendimas suprantamas supaprastinimo ir procedūros spartumo požiūriu, tačiau dėl jo kyla nemažai klausimų.

4.2

Abiejų pasiūlymų dėl reglamento 2 straipsnyje numatyta, kad atliekant šį uždavinį įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus „suteikiami neribotam laikotarpiui“.

4.2.1

Komitetas primena, kad pagal SESV 290 straipsnį įgaliojimų delegavimo trukmė turi būti aiškiai apibrėžta pagrindiniuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose ir kad iki šiol, išskyrus keletą retų išimčių, delegavimo įgaliojimai buvo nustatomi apibrėžtam laikotarpiui, kuris, prireikus, gali būti atnaujintas pateikus delegavimo įgaliojimų įgyvendinimo ataskaitą.

4.2.2

Pabrėžia, kad Parlamentas nepritaria (12) Komisijos pasirinkimui nustatyti neribotą (13) įgaliojimų delegavimo trukmę. Be to, pasiūlymu dėl bendrojo (omnibus) reglamento panaikinamas reikalavimas reguliariai teikti ataskaitas dėl pagrindiniuose tesės aktuose numatytų priemonių įgyvendinimo (14).

4.2.3

Todėl EESRK abejoja, ar Komisijos pasiūlytuose suderinimo reglamentuose visais atvejais nepriklausomai nuo srities gali būti numatytas delegavimas neribotam laikotarpiui.

4.3

Kaip Komitetas nurodė savo informaciniame pranešime dėl deleguotųjų aktų, įgaliojimų perdavimą kontroliuoja Taryba ir Europos Parlamentas. Jie gali atšaukti delegavimą arba pareikšti prieštaravimą dėl Komisijos priimto deleguotojo akto bet kuriuo metu per du mėnesius nuo pranešimo apie šį deleguotąjį aktą Tarybai ir Parlamentui arba per tą patį dviejų mėnesių laikotarpį pranešti Komisijai, kad prieštaravimo reikšti neketina. Parlamento ir Tarybos prašymu šis dviejų mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas.

4.3.1

Sprendimo dėl komiteto procedūros 5a straipsnio 3–6 dalyse numatyta sudėtinga sistema, pagal kurią galimi įvairūs 2–4 mėnesių terminai atsižvelgiant į tai, ar Komisijos numatytos priemonės atitinka Reguliavimo procedūros su tikrinimu komiteto nuomonę ar neatitinka, ir į tikrinimą vykdančią instituciją (Taryba ar Europos Parlamentas).

Taikant išimtį šiai įprastai tvarkai, 5a straipsnio 5 dalies b punkto nuostatose nurodyta, kad „tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais“ šis laikotarpis „veiksmingumo sumetimais“ gali būti sutrumpintas nenustatant tikslaus termino.

Be to, 6 dalyje numatyta speciali tvarka, pagal kurią nustatytas vieno mėnesio laikotarpis, kuris privalo būti iš anksto numatytas pagrindiniame dokumente labai konkrečiais atvejais, kai „dėl neišvengiamų skubos priežasčių“ negali būti laikomasi įprastos tvarkos.

4.3.2

Pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio pritaikoma keletas teisės aktų, 2 straipsnio 6 dalyje nurodoma ši leidžianti nukrypti nuostata, tačiau tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais įprastas laikotarpis, per kurį Taryba ir Parlamentas gali pareikšti prieštaravimą dėl deleguotojo akto, gali būti sutrumpintas iki vieno mėnesio (15).

4.3.3

Pasiūlyta nauja tvarka tarsi varžoma Tarybos ir Parlamento veiksmų laisvė vykdyti kontrolę.

4.3.4

Komitetas visų pirma abejoja, ar per tokį trumpą laikotarpį Taryba ir Parlamentas gali veiksmingai atlikti 165 deleguotųjų aktų kontrolę (16).

4.4

Komitetas primena, kaip jau yra pabrėžęs savo informaciniame pranešime, kad pagal delegavimo procedūrą priimami deleguotieji aktai dėl Tarybos ir Parlamento bendrai teisėkūros procedūra priimtuose aktuose numatytų „neesminių nuostatų“.

4.4.1

Komisijos pasiūlymai dėl reglamento susiję su dvylika skirtingų sričių.

4.4.2

Kadangi tikslus teisinis deleguotųjų aktų pobūdis yra gana neaiškus ir su šiais pasiūlymais dėl reglamento susijusios sritys yra ir plačios, ir opios, galima abejoti, ar tikrai nuostatos dėl kai kurių priemonių yra „neesminės“. Šį klausimą nagrinėsime toliau.

4.4.3

Be to, sąvoką „neesminė nuostata“ Europos Sąjungos Teisingumo Teismas atskirose srityse aiškina skirtingai. 2012 m. rugsėjo 5 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžioji kolegija pripažino, kad pagrindinių žmogaus teisių sritis yra teisės aktų leidėjo prerogatyva, taigi šis klausimas niekada negali būti deleguojamas Komisijai.

4.4.4

Be to, ES Teisingumo Teismas kol kas neturėjo progos pareikšti nuomonę dėl Komisijai deleguojamų įgaliojimų įgyvendinimo. Į jį pirmą kartą kreiptasi tik taip vadinamoje „biocidų“ byloje dėl Komisijos pateikto ieškinio dėl 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 80 straipsnio 1 dalies panaikinimo (17).

Kadangi ieškinys pateiktas 2012 m. rugsėjo 19 d., Teismas turi priimti sprendimą geriausiu atveju 2013 m. pabaigoje arba 2014 m. pradžioje, prieš tai susipažinęs su Generalinio advokato išvadomis.

5.1

Daugelyje šioje nuomonėje nagrinėjamų pasiūlymų Komisija tinkamai ir pagrįstai pritaiko reguliavimo procedūrą su tikrinimu prie SESV 290 straipsnyje numatytos deleguotųjų aktų sistemos. Vis dėlto dėl keleto klausimų kyla abejonių ir ypatingų sunkumų.

5.2

Daugelyje teisinių priemonių yra aiški nuoroda į 2006 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimo dėl komiteto procedūros (18) 5a straipsnį, kuriuo įvesta reguliavimo procedūra su tikrinimu ir kuriame numatyta būtinybė taikyti šią procedūrą priimant „bendro pobūdžio priemones, skirtas iš dalies pakeisti neesmines […] dokumento nuostatas“. Tačiau šis 1999 m. birželio mėn. 28 d. nustatytas tvarkos pakeitimas įsigaliojo tik 2006 m. liepos 24 d.

5.2.1

Nė vienoje su derinimu susijusioje teisinėje priemonėje iki tol nenurodyta, kokioms priemonėms taikytina reguliavimo procedūra su tikrinimu. Iš tiesų, 1999 m. birželio mėnesį priimto sprendimo 2 straipsnis papildytas 2 dalimi tik 2006 m. liepos mėnesio sprendimu. Šioje dalyje pirmą kartą numatyta galimybė „patvirtinti bendro pobūdžio priemones, skirtas iš dalies pakeisti neesmines to dokumento nuostatas“.

5.2.2

Taigi visuose šiuose teisės aktuose pateikiamos tik tokios formuluotės (19) kaip „Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo (1999/468/EB)“, „Komisijai padeda komitetas“ arba „Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį“.

5.2.3

Komitetas primena, kad perėjus nuo reguliavimo procedūros su tikrinimu prie delegavimo sistemos bus panaikinta pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu reikalaujama taikyti komitetų nuomonių teikimo tvarka. Tačiau ši tvarka toliau bus taikoma SESV 291 straipsnyje numatytoms įgyvendinimo priemonėms.

5.2.4

Taigi bus panaikintas „tam tikrų“ pagrindinių teisės aktų „neesminių nuostatų“ kontrolės etapas.

5.2.5

Iki Sprendimo dėl komiteto procedūros priėmimo priimtų teisės aktų sąrašas pateiktas Komisijos pasiūlymo dėl reglamento priede. Šie teisės aktai paskelbti prieš susisteminant komiteto procedūrą, todėl nuorodos į susijusias priemones yra labai neaiškios, pavyzdžiui, „derinimas su technikos pažanga“ (1975 m. gegužės 20 d. direktyva dėl aerozolių balionėlių) (20).

5.3

Tam tikrų pagrindinių teisės aktų „neesminėms nuostatoms“ 5a straipsnio taikymo srities nustatymas yra nevisiškai tinkamas. Pavyzdžiui, Reglamente (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių saugos nurodytos bendro pobūdžio ir nepatikslintos formuluotės „priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas“ nepakanka.

5.3.1

Kartais 5a straipsnis taikomas nuostatoms, dėl kurių „neesminio“ pobūdžio kyla abejonių. Pavyzdžiui,

5.4

Vis dėlto gali kilti abejonių dėl „neesminių“ priemonių – pavyzdžiui, direktyvų priedų pritaikymo – pasekmių tam tikrų pagrindinių teisių apsaugai.

5.4.1

Galima pateikti šiuos pavyzdžius:

5.4.2

Reikia paminėti ir sudėtingesnius atvejus, kai pagrindinė reglamentavimo dalis tam tikru klausimu bus numatyta deleguotuosiuose aktuose, pavyzdžiui,