6.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/63

1.1

2011 m. balandžio mėn. Taryba paragino Europos Komisiją patikslinti ES Baltijos jūros regiono strategijos (toliau – Baltijos jūros regiono strategija) ir ES strategijos dėl Dunojaus regiono (toliau – Dunojaus regiono strategija) rengimo principus, įvertinti šių strategijų pridėtinę vertę ir iki 2013 m. birželio mėn. pateikti ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui. 2012 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos remiantis šio vertinimo rezultatais iki 2014 m. pabaigos pateikti ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono.

1.2

Europos Komisijos prašymu Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas parengė nuomonę dėl pirmiau minėtos ataskaitos dėl makroregioninių strategijų pridėtinės vertės.

1.3

Logiška, kad šioje EESRK nuomonėje nebus kalbama apie makroregioninių Atlanto vandenyno zonos (1) ir Viduržemio jūros regiono (2) strategijų rengimą ir Komiteto pasiūlymus šiuo klausimu.

2.1

EESRK pritaria pagrindinėms ataskaitoje pateiktoms išvadoms.

2.1.1

Makroregioninės veiklos koncepcija, grindžiama principu „iš apačios į viršų“, gali svariai prisidėti sprendžiant regionams iškylančias problemas. Principai, taikyti įgyvendinant dvi šiuo metu ES vykdomas makroregionines strategijas, pasiteisino ir veikia kaip veiksmingos sanglaudos ir socialinės, ekonominės bei teritorinės konvergencijos didinimo priemonės.

2.1.2

Makroregioninė perspektyva politiniu, aplinkos ir socialiniu bei ekonomikos požiūriais gali būti svarbi priemonė stiprinti ES valstybių ar regionų bendradarbiavimą. Ji taip pat gali padėti slopinti nacionalistines tendencijas, nes užtikrina socialinį konsensusą, abipusę pagarbą ir supratimą bei prisideda prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo, kuriant ES pridėtinę vertę interesų grupėms.

2.1.3

Makroregioninės strategijos gali būti naudingos priemonės komunikacijos ir visuomenės informavimo spragoms užpildyti. Atitinkamų vietovių ir regionų gyventojai ir verslas turi būti geriau informuojami apie dabartines programas ir projektus.

2.1.4

Makroregioninis bendradarbiavimas lygiomis teisėmis yra naujas Europos politikos bruožas. Abiejuose makroregionuose atsirandantis bendras strateginis požiūris, instituciniai ryšiai ir strategijomis grindžiamas kūrybiškesnis planavimas, yra pirmųjų pasiekimų pavyzdžiai. Nauji projektai ir iniciatyvos, kartu su bendru požiūriu bei pasiekimais, ne tik sudaro įspūdį, bet ir įrodo, kad socialiniai ir ekonominiai partneriai šiuose regionuose įdėjo daug pastangų.

2.1.5

EESRK pritaria pagrindinėms ataskaitoje pateiktoms išvadoms:

2.2

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad makroregioniniu bendradarbiavimu stiprinama ES demokratija ir skatinamos principo „iš apačios į viršų“ iniciatyvos. Šis bendradarbiavimas atlieka teigiamą katalizatoriaus vaidmenį, kadangi ginamos ir papildomos pagrindinės ES vertybės.

2.3

EESRK pripažįsta, kad ataskaita parengta pagal teisingą metodologiją ir sutinka, kad pasiteisino plataus pobūdžio apklausa, ypač turint omenyje, jog makroregioninių strategijų analizės metodologija dar laikoma neištobulinta ir trūksta konkrečių statistinių rodiklių.

2.4

EESRK pritaria 2012 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadoms, kuriose teigiama, kad svarbu plėtoti ES vidaus rinką ir stiprinti konkurencingumą. EESRK apgailestauja, kad Taryba, nekalbant apie bendruosius principus – integraciją, koordinavimą, bendradarbiavimą, daugiapakopį valdymą, partnerystę – nesiūlo svarbių papildomų priemonių makroregioninėms strategijoms įgyvendinti.

2.5

EESRK atkreipia dėmesį, kad apklausoje dalyvavusių ekspertų nuomone, pagrindinė problema yra neatitikimas tarp decentralizuotos politinės valios ir finansavimo.

2.6

Dėmesio sutelkimas į tvarumą (pavyzdžiui, „mėlynąjį“ ir „žaliąjį“ augimą) ir į infrastruktūros plėtojimą yra suprantamas makroregioninio mąstymo rezultatas. Tai kuria Europos pridėtinę vertę.

2.7

Tačiau artimiausiu metu ir trumpuoju laikotarpiu didesnės ES pridėtinės vertės galime tikėtis tik iš ekonominės veiklos, augant BVP ir didėjant užimtumui.

2.8

EESRK nuomone, „trijų ne“ etapas jau baigėsi: finansavimas numatytas 2014–2020 m. vidutinės trukmės laikotarpio finansinėje programoje, tobulinama administracinė ir institucinė įgyvendinimą palengvinanti sistema, o būtinos taisyklės išdėstytos bendroje strateginėje programoje. Jeigu tikimasi skatinti inovacijas, MVĮ, tinklaveiką ir užimtumą, vertinant makroregionines strategijas paramos politikos požiūriu reikėtų geriau suprasti, jog pereita į „trijų taip“ etapą.

2.9

ES 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pirmenybę reikėtų teikti makroregioninei strategijai, integruojančiai „naująjį“ teritorinio bendradarbiavimo modelį į partnerystės susitarimą ir veiksmų programas (ERPF, ESF, EŽŪFKP, EJRŽF) bei konkrečiai pabrėžiant „bendruomenės inicijuoto makroregioninio vystymo“ koncepciją, kuriai būdingi šie aspektai:

2.10

„Bendruomenės inicijuotas makroregioninis vystymas“:

2.11

EESRK savo iniciatyva atlieka išsamią makroregioninių strategijų svarbos Europos ateičiai analizę ir pateiks savo pasiūlymą, kaip tokias strategijas pritaikyti, kad atsirastų bendra ES vystymosi praktika.

3.1

Komisijos ataskaitoje teigiama, kad, remiantis Baltijos jūros regiono ir Dunojaus regiono strategijų įgyvendinimo ataskaitomis, makroregioninės strategijos padeda plėtoti naujus projektus ir suteikia postūmį jau vykdomiems tarptautiniams projektams. Strategijos sudaro palankesnes sąlygas tinklaveikai ir bendroms regioninėms iniciatyvoms. Pavyzdiniai projektai gali būti puiki varomoji jėga ir tapti makroregioninių projektų modeliu.

3.1.1

Kaip pirmoji makroregioninė strategija ir pavyzdys kitoms strategijoms, Baltijos jūros regiono strategija, turinti tris pagrindinius tikslus ir 15 prioritetų, nustato sritis, į kurias galėtų būti sutelktas bendradarbiavimas regiono viduje, padedantis veiksmingai įgyvendinti Europos sektorinę ir tarpsektorinę politiką.

3.1.2

Jūrų sektoriaus vystymas, regioninių ryšių stiprinimas ir investavimas į žmonių ateitį ir ekonomikos augimą yra pagrindinės sritys, kurios padėjo kurti kitus makroregionų vystymo būdus.

3.2

Dunojaus regiono strategija yra antroji priimta makroregioninė strategija, kurioje numatyti keturi pagrindiniai tikslai ir 11 prioritetų, sutelkta į regioninį mąstymą ir į bendrų veiksmų sritis.

3.2.1

Kaip ir Baltijos jūros regiono strategijoje, Dunojaus regiono strategijoje vyrauja su aplinka ir infrastruktūra susiję prioritetai (regionų junglumas, aplinkos apsauga, regionų stiprinimas), o pasiūlymai ir projektai, susiję su ekonomikos ir socialinės gerovės skatinimu atspindi politinę valią derinti veiklą su strategija „Europa 2020“.

3.3

Kelete tyrimų EESRK palankiai įvertino ES pastangas kuo efektyviau panaudoti turimas lėšas. Šiuo tikslu reikėtų suderinti priemones ir stiprinti bendrus veiksmus. Akivaizdu, jog būtina ieškoti „išorės“ finansavimo šaltinių. Makroregioninės strategijos šioje srityje taip pat pasiekė naujų rezultatų (ataskaitoje minimas Badeno-Viurtembergo žemės pavyzdys ir rizikos kapitalo koordinavimas).

3.4

Abiejose nagrinėjamose strategijose, ir EESRK priimtose nuomonėse savo iniciatyva, ypač nuomonėse dėl Viduržemio jūros regiono ir Atlanto vandenyno zonos makroregioninių strategijų, pabrėžiama politinio ir ekonominio bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis svarba, taip pat atkreipiamas dėmesys į galimybes sumažinti riziką saugumo politikos srityje, į problemų, susijusių su nelegalia imigracija, sprendimą ir kt.

3.5

EESRK primygtinai pabrėžia pastaruoju metu sudaromų partnerystės susitarimų, dėl kurių vyksta derybos, svarbą. Šiuose susitarimuose turėtų būti atsižvelgiama į makroregiono kontekstą. Kartu būtinas deramas veiksmų programose numatytų pasiūlymų ir projektų koordinavimas su socialiniais partneriais, įskaitant tarp šalių ir regionų, bei aktyvus socialinių bei ekonominių subjektų ir pilietinės visuomenės dalyvavimas juose.

4.1

EESRK mano, kad išdėstyti principai galėtų ir turėtų būti toliau plėtojami.

4.2

Būtų klaidinga makroregionus laikyti grynai geografiniu reiškiniu: reikia atsižvelgti ir į sudėtingus socialinius, ekonominius ir istorinius santykius.

4.3

„Bendros problemos“ ir „geresnis bendradarbiavimas“ sanglaudos tikslų požiūriu trukdo funkciniam makroregiono, peržengiančio savo ribas, suvokimui ir jo pasekmėms vystymosi ir sanglaudos procesams Europoje apskritai.

4.4

Šioje ataskaitoje neapibrėžiama „pridėtinės vertės“ sąvoka makroregionų kontekste. EESRK nuomone, makroregioninių strategijų atveju pridėtinės vertės sąvoka gali reikšti tik vertę, kurios regionai ar valstybės narės negali sukurti pavieniui, arba gali sukurti didesnių investicijų ar mažesnio efektyvumo kaina.

4.5

Savo laiku „trijų ne“ principas buvo suprantamas, tačiau dabar aišku, jog tai reikštų ES pridėtinės vertės atsisakymą tokiu laikotarpiu, kai atsigaunanti ekonomika tebėra pažeidžiama ir turi būti stiprinama.

4.6

Dabartinė makroregioninių strategijų padėtis rodo, kad ES laikosi požiūrio, pagal kurį turimos priemonės ir ištekliai kiekviename regione gali būti efektyviau panaudoti, kai dalyvaujančios valstybės narės ir regionai tinkamai bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiksmus (o Europos Komisija laikosi nesikišimo politikos). Tai didina makroregionų europinę pridėtinę vertę.

4.7

EESRK nuomone, makroregionų europinė pridėtinė vertė galėtų būti dar gerokai padidinta sukūrus papildomas priemones, gerinant teisinius ir institucinius gebėjimus ir skiriant papildomų išteklių.

4.8

Žvelgiant į įvairius ES vystymosi iki 2020 m. scenarijus ir į įvairius juose pateiktus visai Europai skirtus pasiūlymus, pavyzdžiui, susijusius su Europos infrastruktūros tinklų priemonės tikslais ir atskirais fondais, kiekvieną kartą, kai iniciatyvos ir projektai finansuojami Europos lėšomis, turime nustatyti, kokią pridėtinę vertę jie sukuria visais lygmenimis.

4.9

Šių priemonių plėtojimas makroregionų lygmeniu yra esminė prielaida sėkmingam strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui.

4.10

Be Europos pridėtinės vertės nustatymo, EESRK mano, kad geresnės politinės, institucinės, teisinės ir finansinės sąlygos:

4.11

EESRK mano, kad politinio valdymo, sutelkto į vystymą makroregioninėse strategijose numatytose srityse, stiprinimas sukuria didelę europinę pridėtinę vertę. Europos Sąjungos istorijai būdinga svyruojanti politinė įtampa tarp federalistų ir „nacionalistų“; šią įtampą būtų galima švelninti stiprinant tarpinį koordinavimo ir bendradarbiavimo lygmenį.

4.12

EESRK mano, kad makroregionams turi būti užtikrinta galimybė veikti funkciniu pagrindu. Pasinaudojus inovatyviais tinklais, permainos ir kitos Europos svarbos tarpvalstybinės priemonės padėtų stiprinti ES augimą, taigi ir jos sanglaudą.

4.13

EESRK norėtų matyti politinę pažangą, padarytą keičiant požiūrį į makroregionus. Iš esmės, būtent Taryba priima sprendimus dėl paramos „iš apačios į viršų“ iniciatyvoms, taip pat dėl „pašalinės“ ir „iš viršaus į apačią“ paramos, kurią joms ateityje suteiktų visos institucijos. Apskritai, remiantis įgyta patirtimi, tai galėtų būti taikoma šioms sritims (funkcijoms):

4.14

Makroregioninės strategijos gali būti labai naudingos pasienio miestų bendradarbiavimui, technologijų parkų tinklaveikai ir spartesniam inovacijų vystymui.

4.15

Daugiausia tai yra vietovės, kuriose integraciją geriausia vykdyti remiantis principu „iš apačios į viršų“ ir kuriose svarbesnį vaidmenį gali atlikti nacionalinės ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos. Ataskaitoje nekalbama apie ekonominių ir socialinių interesų grupių dalyvavimą ir konsultavimąsi su jomis.

5.1

EESRK sutinka, kad makroregioninių strategijų dalyviai turėtų pripažinti, jog šios strategijos tenka horizontaliajai jų šalių vyriausybių atsakomybei.

5.2

EESRK mano, kad reikėtų kiek įmanoma sumažinti administracinio pobūdžio naštą, o Komisija turėtų sukurti ir pasiūlyti naujus būdus, kuriais, pavyzdžiui, e. demokratijos priemonėmis, būtų galima įtraukti visuomenę. Svarbu, kad visuomenė dalyvautų tiek strategijų rengimo, tiek įgyvendinimo etapais.

5.3

Būtų teisinga makroregioninius tikslus integruoti į visus partnerystės susitarimus ir veiksmų programas.

5.4

Europos Komisija turėtų remti geriausios praktikos taikymą dabartinėms programavimo priemonėms taip pat ir makroregionų, kurie dar tik kuriami arba kurių kūrimas dar tik aptariamas, atveju.

5.5

EESRK nuomone, administracinių gebėjimų trūkumą galima įveikti, tik jei galima įrodyti, jog tai daroma siekiant efektyviai panaudoti išteklius.

5.6

EESRK mano, kad reikia diegti realistiškas priemones ir rodiklius, norint stebėti pažangą; tačiau būtina, kad aktyviai dalyvautų Komisija ir kitos ES institucijos, ypač rengiant pridėtinės vertės rodiklį, turint omenyje jo daugialygmeniškumą.

5.7

EESRK pritaria, kad reikia stiprinti pagal principą „iš apačios į viršų“ parengtas iniciatyvas, kuriomis iki šiol pasiekta teigiamų rezultatų, tačiau mano, kad reikia labiau įtraukti ekonominius, aplinkosaugos, socialinius ir vietos partnerius ir užmegzti visaapimančius ryšius su naujai sukurtais makroregionais.

5.8

EESRK mano, kad reikėtų greičiau ir plačiau įgyvendinti strategijų valdymo sistemas, išsaugant jų specifinį pobūdį.

5.9

EESRK siūlo, kad Europos Komisija, kurdama naujas valdymo formas, remtų galimybę ES teritorijoje diegti į vystymąsi orientuotą tarpinio lygmens makroregioninį valdymą.

5.10

Makroregionines iniciatyvas iš esmės sudaro du matmenys, t. y. tarptautinis ir Europos. EESRK, mano, kad iki šiol dėmesys buvo sutelktas tik į bendradarbiavimą ir koordinavimą tarp atskirų šalių. Viena svarbiausių ataskaitos išvadų yra sveikintinas siūlymas dėti pastangas, kad bendri veiksmai apimtų Europos matmenį ir taip leistų sukurti europinę pridėtinę vertę.

5.11

EESRK nuomone, į Europos matmenį orientuotos makroregioninės iniciatyvos, jeigu joms skiriama pakankamai paramos, didesniu visuomenės dalyvavimu gali padėti padidinti ES politikos patikimumą ir įgyvendinti naują vystymosi politiką.

5.12

Vėl kyla klausimas, ar politiniai įsipareigojimai, prisiimti ES lygmeniu, o įgyvendinami vietos lygmeniu, negalėtų būti papildyti makroregioniniais įsipareigojimais, kurie būtų įgyvendinami Europos lygmeniu. Tokią išvadą galima būtų daryti remiantis raginimu „glaudžiau bendradarbiauti“.

5.13

Europos Komisija teisingai konstatuoja, kad makroregioninėmis strategijomis ir jūros baseino strategijomis siekiama panašių tikslų, tačiau šis faktas aiškiai rodo nuomonių išsiskyrimą Komisijoje ir kyla pavojus, kad strategijos bus suskaidytos. „Jūrų strategijos“ sudedamųjų dalių negalima laikyti makroregioninėmis be potencialių ar realių jūrų / pakrančių infrastruktūros, urbanizacijos, gamybos, žmogiškųjų veiksnių ir kt. sąsajų su jūrų / vandenynų pajėgumais ar su rizika susijusiais uždaviniais, svarbiais gamybai ir aplinkos apsaugai.

5.14

Reikėtų be išlygų pritarti ataskaitos išvadoms, kuriose teigiama, kad yra dar kitų neištirtų galimybių. Tačiau pozicija plėsti ir stiprinti bendradarbiavimą, „kuriame nedalyvautų Komisija ar kuris būtų įgyvendinamas pagal tarptautines programas“, yra nepriimtina.

5.14.1

Vienoje vertinimo dalyje Komisija aiškiai nurodo, kad ji nepageidauja dalyvauti ar imtis bent menkiausio vaidmens makroregioninių strategijų rengimo ar įgyvendinimo procese, tačiau ji mano, kad dar galima parengti ir įgyvendinti keletą galimybių. Tačiau dokumente nepatikslinama, kokios tai galimybės!

5.15

EESRK ragina Komisiją ir toliau imtis atsakomybės už makroregioninių strategijų rengimą ir įgyvendinimą. EESRK taip pat ragina Tarybą suteikti Komisijai reikiamas priemones ir išteklius, kad ji galėtų šią funkciją tinkamai vykdyti.

5.16

Tarptautinės programos idėja reiškia, kad programos, kuriomis sukuriama Europos pridėtinė vertė, yra tinkamos tam tikrai paramai gauti, net jeigu joms taikoma „trijų ne“ taisyklė. Pavyzdžiui, tai programos, kuriomis siekiama užtikrinti geresnį aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi, skatinamos tikslinės investicijos į ES transporto jungtis, kaupiama inovacijų kritinė masė.

5.17

Ataskaitoje nieko nesakoma apie tai, kaip būtų galima kurti arba vertinti ES pridėtinę vertę, kaip reikėtų panaudoti rezultatus ar kokių reikėtų papildomų paskatų.

5.18

Komitetas mano, kad išvados yra stebėtinai trumpos, todėl vertėtų jas išplėsti, kad jos derėtų su pavadinimu. Žinoma, valdymo klausimas yra svarbus, turint omenyje kad Europos Sąjunga turi priimti galutinius sprendimus dėl bendrų valdymo klausimų.

5.18.1

Makroregioninė perspektyva politiniu, aplinkos ir socialiniu bei ekonomikos požiūriais gali būti svarbi priemonė stiprinti ES valstybių ar regionų bendradarbiavimą. Ji taip pat gali padėti slopinti nacionalistines tendencijas, nes užtikrina socialinį konsensusą, abipusę pagarbą ir supratimą bei prisideda prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo, kuriant ES pridėtinę vertę interesų grupėms.

5.19

Makroregioninės strategijos gali būti naudingos priemonės komunikacijos ir visuomenės informavimo spragoms užpildyti. Atitinkamų vietovių ir regionų gyventojai ir verslas privalo būti geriau informuojamas apie dabartines programas ir projektus.