6.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/58

1.1

EESRK palankiai vertina pasiūlymus nustatyti bendrą pertvarkymo mechanizmą, kuris kartu su finansavimo priemonėmis ir anksčiau nustatytu bendru priežiūros mechanizmu, Europos stabilumo mechanizmu ir kredito įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo sistema yra dar vienas svarbus žingsnis į priekį kuriant bankų sąjungą.

Bendru pertvarkymo mechanizmu euro zonos šalims ir šalims, norinčioms savanoriškai dalyvauti šiame mechanizme, užtikrinamas ES lygmens pertvarkymo mechanizmas siekiant sudaryti valdžios institucijoms galimybę vykdyti bankų restruktūrizaciją ir kartu iš esmės pertvarkyti žlungančius bankus nepakenkiant ekonomikos stabilumui. Mechanizmą papildančiam bankų pertvarkymo fondui turi būti skirti reikiami ištekliai, kad proceso nereikėtų finansuoti viešųjų institucijų lėšomis arba užkrauti naštos mokesčių mokėtojams.

1.2

Prasidėjus krizei kaip būdas ją įveikti pasiūlyta kurti stipresnę ekonominę ir pinigų sąjungą, grindžiamą integruota finansų sektoriaus, biudžeto klausimų ir ekonomikos politikos sistema. Todėl integruota finansų sistema, arba bankų sąjunga, yra viena iš esminių priemonių siekiant sugrąžinti Europą į ekonomikos atsigavimo ir augimo kelią.

1.3

EESRK mano, kad bankų sąjunga yra prioritetinis ir ypač svarbus tikslas atsižvelgiant į galimą jos indėlį tiek susigrąžinant būtiną vartotojų ir įmonių pasitikėjimą, tiek užtikrinant sklandų ekonomikos finansavimą. Ši sąjunga sumažins dabartinį bendrosios rinkos susiskaidymą, užtikrins Sąjungoje vienodas konkurencijos sąlygas kartu sustiprins ES bankų sistemą ir sustabdys rizikos plitimą.

1.4

Komitetas mano, kad reikia pasinaudoti įvairiais bankų sąjungos mechanizmais (bendru priežiūros mechanizmu, Europos stabilumo mechanizmu, kredito įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir bendru pertvarkymo mechanizmu) ir juos įgyvendinant laikytis pasiūlymų loginės sekos ir jų vidinio nuoseklumo. Komitetas taip pat prašo atsižvelgti į smulkių indėlininkų apsaugos taisykles, kurios persvarstytos Reglamentu dėl indėlių garantijų.

1.5

Dabartiniai pasiūlymai dėl bendro pertvarkymo mechanizmo turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į ankstesnius pasiūlymus dėl kredito įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva) ir neseniai šiuo klausimu Taryboje priimtą susitarimą, į kurį, beje, jau atsižvelgta. Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva bus vadovaujamasi pertvarkant bankus visoje vidaus rinkoje; ja daugeliu atžvilgių pagrįstas ir bendras pertvarkymo mechanizmas. Komitetas ragina kuo labiau derinti šias dvi priemones tarpusavyje siekiant kuo plačiau šioje srityje užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visoje ES. Iš tiesų, bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti remiamas visiškai suderinta bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir į ją įtrauktas.

1.6

Komitetas palankiai vertina tai, kad bendrame pertvarkymo mechanizme numatyta daugiau nei Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje, t. y. siekiama Europos lygmeniu sukurti sprendimų priėmimo įstaigą ir fondą (pertvarkymo). Anksčiau bankų priežiūrą, o dabar ir jų pertvarkymą vykdys tas pats valdymo lygmuo, taigi nuo šiol bus galima tikėtis vienodo požiūrio ir nuoseklumo. Be to, Komitetas palankiai vertina, tai, kad bendram pertvarkymo mechanizmui numatyta skirti ES lygmens finansavimą.

1.7

Pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą numatytos procedūros bet kuriuo atveju turi būti veiksmingos ir efektyvios, o prireikus ir ypač skubiais atvejais numatytas priemones turi būti galima nedelsiant taikyti tiek nacionaliniu, tiek tarpvalstybiniu lygmeniu. Turi būti siekiama, kad kartu su Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje numatytomis nuostatomis šios priemonės sudarytų visapusišką ir veiksmingą visumą ir kad, prireikus, susijusios taisyklės būtų taikomos nuosekliai. Kai tik įmanoma, reikia siekti paprastumo. Be to, turi būti tinkamai sprendžiami visi teisiniai ir kitokio pobūdžio klausimai.

1.8

Kalbant apie Bendrą pertvarkymo valdybą, kuri atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant bendrą pertvarkymo mechanizmą, svarbiausia, kad jos nariai būtų kuo labiau nepriklausomi ir kompetentingi ir kad jų sprendimai būtų grindžiami demokratine priežiūra. Valdybos nariai turi būti atrenkami ypač kruopščiai, o jų įgaliojimai aiškiai ir tiksliai apibrėžti.

1.9

Komitetas palankiai vertina pasiūlymą sukurti Bendrą bankų pertvarkymo fondą, kuriuo visų pirma užtikrinamas finansinis stabilumas, pertvarkymo sprendimų veiksmingumas ir nutraukiamas valdžios institucijų ir bankų sektoriaus ryšys. Komitetas prašo nedelsiant išaiškinti teisinio pagrindo klausimą ir ragina prieš įkuriant šį fondą išspręsti visas su juo susijusias problemas, pavyzdžiui, neatsakingo elgesio rizikos, kad būtų išvengta nepageidaujamų pasekmių.

1.10

Bendro bankų pertvarkymo fondo intervencija numatyta tik vėlesniu procedūros etapu ir jo lėšos gali būti naudojamos tik konkretiems tikslams, visų pirma, pertvarkymo taisyklių taikymo veiksmingumui užtikrinti, tačiau Komitetas mano, kad svarbu šiam fondui skirti pakankamai finansinių išteklių, kad jis galėtų deramai atlikti jam pavestas užduotis. Apibrėžiant bankų įnašais papildomą šio fondo intervencijos lygį bus galima atsižvelgti į įvairias taisykles, kurios taikomos įvairiose srityse finansų sektoriaus gaivinimo procesui. Šiuo klausimu Komitetas pakartoja savo poziciją, išreikštą dėl Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos, kad būtina sudaryti galimybę po tam tikro laiko peržiūrėti iš anksto numatytus bankų įnašų nustatymo kriterijus. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į galimą sąnaudų dubliavimąsi, kurį lemia valstybių narių ir ES priemonių dubliavimasis.

2.1

Europos Komisijos pasiūlymas pateiktas siekiant nustatyti bendrą pertvarkymo mechanizmą ir bendrą bankų pertvarkymo fondą  (1) ir yra svarbus žingsnis kuriant ekonominę ir pinigų sąjungą, visų pirma bankų sąjungą. Pasiūlymo pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis, kuriuo remiantis galima priimti priemones dėl vidaus rinkos kūrimo ir veikimo.

2.2

Ši bankų sąjunga, apimanti euro zonos valstybes nares ir jai nepriklausančias, tačiau norinčias šioje sąjungoje dalyvauti valstybes, bus kuriama tam tikrais etapais:

2.3

Taip pat galima priminti 2010 m. Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl nacionalinių indėlių garantijų sistemų suderinimo. Nacionalinių indėlių garantijų sistema siekiama apsaugoti smulkiuosius indėlininkus nuo bankų žlugimo poveikio nustatant garantinę 100 000 EUR sumą.

2.4

Bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų veikti taip:

2.5

Numatytą Bendrą bankų pertvarkymo fondą pavesta kontroliuoti Bendrai pertvarkymo valdybai. Restruktūrizuojant banką šis fondas turi užtikrinti vidutinės trukmės finansinę paramą.

2.5.1

Jis yra bendras visoms bendrame pertvarkymo mechanizme dalyvaujančioms valstybėms. Šį fondą finansuoja visos dalyvaujančių valstybių narių finansų įstaigos, kurios kiekvienais metais moka įnašą, nustatytą remiantis iš anksto apibrėžtu pagrindu, ir neatsižvelgiant į tai, ar pertvarkymo priemonė taikoma, ar ne.

2.5.2

Fondo svarbiausias tikslas – užtikrinti finansinį stabilumą. Juo nesiekiama padengti nuostolių arba skirti kapitalą įstaigoms, kurioms taikoma pertvarkymo procedūra. Taigi šio fondo negalima laikyti gelbėjimo, indėlių garantijų fondu, ar juo pakeisti jau egzistuojančius fondus. Bendras bankų pertvarkymo fondas sukurtas siekiant užtikrinti bankų pertvarkymo priemonių veiksmingumą.

3.1

Jau nuo 2012 m. buvo ne kartą pabrėžiama, kad integruota finansų sistema arba „bankų sąjunga“ yra viena iš esminių priemonių siekiant sugrąžinti Europą į ekonomikos atsigavimo ir augimo kelią (4). Šio tikslo padėtų siekti ir kitos priemonės, pavyzdžiui, geresnis ekonomikos koordinavimas.

3.2

Komitetas jau anksčiau yra atkreipęs dėmesį į bankų sąjungos svarbą ir pareiškęs, kad bus neįmanoma ilgai išsaugoti bendrą valiutą turinčią, tačiau iš 17-os finansų ir skolos vertybinių popierių rinkų sudarytą erdvę ypač, kai kilus krizei išryškėjo didelė nacionalinių rinkų segmentacija. Bankų sąjunga tampa būtinu ir prioritetiniu elementu siekiant užtikrinti rizikos pasidalijimą, indėlininkų apsaugą, įskaitant „likvidavimo procedūrą“, susigrąžinti pasitikėjimą ir visose valstybėse narėse vėl skirti finansavimą įmonėms (5).

3.3

Be to, EESRK jau yra pareiškęs, kad Komisija turėtų kuo skubiau pateikti bendro pertvarkymo mechanizmo įgyvendinimo tvarkaraštį ir su juo susijusią tikslią informaciją (šis pageidavimas galioja ir kitiems susijusiems tikslams, tokiems kaip galimų krizės situacijų valdymas), jeigu norima, kad bankų sąjunga būtų pasitikima ir kad ji taptų bendru visos bendrosios rinkos pagrindu.

Neseniai paaiškėjo, kad Europos stabilumo mechanizmas bei reglamentas ir direktyva dėl kapitalo poreikio (RKP/DKPIV) turėtų įsigalioti 2014 m., o Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva ir bendras pertvarkymo mechanizmas – nuo 2015 m. Nurodoma, kad Taryba turi laiku priimti visą šių dokumentų rinkinį.

3.4

Be to, Komitetas jau anksčiau pareiškė, kad yra visiškai įsitikinęs, jog bendram pertvarkymo mechanizmui ateityje gali būti paskirta ir dar viena misija, t. y. veiksmingai ir koordinuotai valdyti krizes, o priežiūra ir pertvarkymas turi vykti vienu metu, kad valstybei narei netektų vienai patirti Europos lygmeniu priimto sprendimo likviduoti banką pasekmes ir prisiimti indėlių grąžinimo sąnaudas (6).

3.5

2012 m. viduryje paskelbtame Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos projekte nustatyta, kaip valstybėse narėse turi būti užtikrinamas prevencinis bankų krizių valdymas, finansinis stabilumas ir mažinamas spaudimas viešiesiems finansams.

3.6

Kai ši direktyva įsigalios, bus tam tikru lygiu suderintos nacionalinių teisės aktų dėl bankų pertvarkymo ir už jį atsakingų institucijų bendradarbiavimo nuostatos dėl bankų, visų pirma tarptautinių, žlugimo valdymo.

3.7

Bendru pertvarkymo mechanizmu siekiama daugiau, tuo tarpu Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje nenumatyta nei bendrų bankų pertvarkymo sprendimų, nei galimybė pasinaudoti ES lygmeniu sukauptais fondais. Visa tai bus numatyta bendrame pertvarkymo mechanizme euro zonos valstybėms ir jai nepriklausančioms, bet mechanizme norinčioms dalyvauti valstybėms.

3.8

Komitetas palankiai vertina tai, kad bendrame pertvarkymo mechanizme numatyta įsteigti Europos įstaigą ir fondą, kurie logiškai ir tinkamai papildo Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą ir bendrą priežiūros mechanizmą. Taigi už bankų priežiūrą ir jų pertvarkymą bus atsakingas tas pats valdžios lygmuo.

3.9

Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva bus vadovaujamasi pertvarkant bankus visoje vidaus rinkoje; ja daugeliu atžvilgių pagrįstas ir bendras pertvarkymo mechanizmas. Turint omenyje tai, kad šioje nuomonėje nagrinėjamas reglamentas pratęsia Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, reikėtų, kad šie du teisės aktai derėtų tarpusavyje, ir vengti nenuoseklumų.

3.10

Komitetas taip pat mano, jog norint, kad vidaus rinka gerai veiktų, būtina kuo geriau tarpusavyje suderinti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą ir bendrą pertvarkymo mechanizmą. Minėta direktyva turi būti kuo nuoseklesnė. Siekiant sudaryti kuo vienodesnes konkurencijos sąlygas ir nuosekliai taikyti taisykles, reikia, kad ši Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva valstybėse narėse būtų vienodai įgyvendinama. Vėliau, kai bus įgyvendinamas bendras pertvarkymo mechanizmas, taip pat reikia kuo labiau atsižvelgti į derybų dėl Bankų gaivinimo pertvarkymo direktyvos rezultatus.

3.11

Kadangi kai kurie Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamente pateikti pasiūlymai atitinka Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos nuostatas, derėtų priminti, kad Komitetas dėl pastarojo dokumento jau yra pareiškęs savo nuomonę, pavyzdžiui, kad reikia daugiau aiškumo dėl tam tikrų naujų priemonių, kurios dar nebuvo išbandytos sisteminės krizės sąlygomis (7). Be to, reikia skirti dėmesį šio reglamento ir jau taikomų teisės aktų nuoseklumui, kad būtų galima užtikrinti visišką teisinį tikrumą.

4.1

Būtų gerai kuo greičiau turėti bendrą bankų sąjungos sistemą, kad būtų galima išspręsti dabartinio finansų rinkų susiskaidymo problemą ir padėti nutraukti dabartinį viešuosius finansus ir bankų sektorių siejantį ryšį.

4.2

Komitetas dar kartą kartoja, kad būtina kuo greičiau sukurti suderintą bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistemą ir joje numatyti griežtas tarptautines taisykles, kad būtų galima išsaugoti bendrosios rinkos vientisumą. Bendras pertvarkymo mechanizmas yra neatsiejama šių priemonių dalis, todėl dabar teikiamus dokumentus irgi reikėtų palankiai vertinti.

4.3

Savo ruožtu bendro pertvarkymo mechanizmo įgyvendinimą reikėtų remti ir įtraukti į visiškai suderintą bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistemą, nes būtent pagal ją visoje ES bus sprendžiamos bankų pertvarkymo problemos.

4.4

Bendru pertvarkymo mechanizmu neturėtų būti vien užtikrinama bendra pinigų sąjungos žlungančių bankų pertvarkymo sistema ir taip šiuo lygmeniu nustatomos vienodos konkurencijos sąlygos – tai turi būti kuo paprastesnė, veiksminga ir efektyvi priemonė, kurią prireikus, ypač neatidėliotinais atvejais, būtų galima kuo skubiau įgyvendinti tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.

4.5

Kalbant apie Bendrą pertvarkymo valdybą, pagrindiniai su ja sietini iššūkiai yra jos nepriklausomumas, profesionalumas ir demokratinė priežiūra. Jai reikalinga tvirta teisinė bazė ir turi būti privaloma atsiskaityti už priimtus sprendimus, užtikrinti, kad jie būtų priimami skaidriai, kad būtų vykdoma demokratinė priežiūra ir būtų ginamos Sąjungos institucijų teisės. Reikėtų aiškiai atskirti šios valdybos ir priežiūros institucijų kompetencijos sritis ir užtikrinti, kad valdybos sudėtis kuo tiksliau atspindėtų nacionalinių ir Europos suinteresuotųjų subjektų pusiausvyrą. Valdyba ir jos nariai valdybai pavestose srityse privalo turėti reikiamų profesinių žinių.

4.6

Valdybos įsteigimo faktą galima vertinti kaip vieną esminių bankų sąjungos ir bendro pertvarkymo mechanizmo kūrimo etapų. Vis dėlto negalima pamiršti ir platesnės bendro priežiūros mechanizmo ir Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos įgyvendinimo perspektyvos ir šiuo atveju, tikriausiai, būtų geriau neužbėgti įvykiams už akių.

5.1

Bendras bankų pertvarkymo fondas turi užtikrinti, kad restruktūrizuojant banką būtų teikiama vidutinės trukmės finansinė parama. Komitetas dar kartą pritaria Komisijos pastangoms sukurti Europos masto finansinių taisyklių, tarp kurių būtų ir bendras pertvarkymo mechanizmas, bazę. Ši sistema užtikrintų, kad visoms visų valstybių narių institucijoms būtų taikomos vienodos pertvarkymo procedūrų finansavimo taisyklės; tokia garantija yra naudinga ne tik visoms valstybėms narėms, bet ir visai bendrajai finansų rinkai, nes ji suteikia daugiau stabilumo ir sudaro vienodas konkurencijos sąlygas (8). Kartu, tikriausiai, reikėtų atkreipti dėmesį ir į smulkiųjų indėlininkų apsaugą pagal indėlių garantijų sistemą.

5.2

Todėl Komitetas pritaria tam, kad bendras pertvarkymo mechanizmas būtų remiamas pagal specialią finansavimo programą. Banko pertvarkymas visų pirma turi būti finansuojamas pagal gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, kad pirmiausia nuostolius patirtų akcininkai ir kreditoriai, ir pagal kitas reglamente numatytas priemones, todėl reikia, kad bendram pertvarkymo mechanizmui būtų numatytas bendras fondas, kuris leistų nutraukti valdžios institucijų ir bankų sektoriaus tarpusavio ryšį.

5.3

Komitetas prašo nedelsiant išaiškinti šio fondo teisinio pagrindo klausimą ir, ar nereikės keisti Sutarties.

5.4

Gavus reikiamus išaiškinimus, reikėtų pradėti kurti fondą nelaukiant, kol bus parengtas ir įgyvendintas bendros priežiūros mechanizmas ir Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva.

5.5

Bendros sistemos įvedimas susijęs ir su rimtais iššūkiais, todėl reikia nuo pat pradžių stengtis išvengti nepageidaujamų pasekmių arba jas kuo labiau sumažinti ir iš anksto išspręsti visas problemas, pavyzdžiui, neatsakingo elgesio rizikos.

5.6

Nors šis fondas pradės veikti tik vėlesniame etape, tarp dviejų priemonių, ir ypač po gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonių, ir jo lėšos gali būti naudojamos tik konkretiems tikslams, jis turi būti pakankamai didelis ir visos finansų įstaigos privalo įnešti į jį lėšų.

5.7

Nustatant fondo intervencijos lygį reikėtų atsižvelgti į jau esamą sustiprintą rizikos ribojimo sistemą, prevencines taisykles bei krizėms išvengti skirtų gaivinimo ir pertvarkymo planų vaidmenį, griežtesnius nuosavo kapitalo apsaugos reikalavimus ir naujus pertvarkymo mechanizmus, tarp jų ir gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, taip pat kitas finansų sektoriaus gaivinimo priemones. Šios priemonės ir instrumentai jau yra numatyti tam, kad sumažintų bankų žlugimo tikimybę. Bendro pertvarkymo mechanizmo klausimu Komitetas pakartoja savo poziciją, išreikštą dėl Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos, kad būtina sudaryti galimybę po tam tikro laiko peržiūrėti iš anksto numatytus bankų įnašų nustatymo kriterijus  (9).

5.8

Dėl tų pačių priežasčių ir siekiant išvengti nepageidaujamų pasekmių įmonėms ir gyventojams, reikėtų deramą dėmesį skirti galimam bankams tenkančių išlaidų dubliavimuisi, kuris gali atsirasti dėl dvigubos – nacionalinių ir Europos – pertvarkymo institucijų struktūros.