12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/1

1.1

Šios EESRK tiriamosios nuomonės tikslas – išsiaiškinti, kokiais konkrečiais būdais valstybės įmonės gali padėti didinti ES konkurencingumą. Joje siekiama nustatyti specifinius šios srities uždavinius, kuriuos turi spręsti ES politika ir institucijos.

1.2

Ši nuomonė parengta vadovaujantis Sutartimis, kurios valstybėms narėms suteikia didelę veiksmų laisvę apibrėžiant, organizuojant ir finansuojant savo visuotinės svarbos paslaugas. Be to, Sutartyse nustatyta, kad valstybės narės turi teisę pačios pasirinkti įmones, atsakingas už viešųjų paslaugų teikimą, ir nustatyti jų statusą (privačios, valstybės ar viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė) (1).

1.3

Todėl viešosios valdžios institucija kiekvienu atskiru atveju gali spręsti, ar steigti valstybės įmonę, kaip savo veiksmų priemonę, atsižvelgdama į sektorių, nustatytus tikslus bei užduotis ir ilgalaikę veiklos perspektyvą.

1.4

1980 m. birželio 25 d. Komisijos direktyvoje 80/723/EEB dėl valstybių narių ir valstybinių įmonių finansinių santykių skaidrumo apibrėžta, kad „valstybinė įmonė“ – tai bet kuri bendrovė, kurioje valstybinės valdžios institucijos gali tiesiogiai arba netiesiogiai panaudoti savo dominuojančią įtaką per joms priklausančią nuosavybę bei finansinį dalyvavimą toje bendrovėje arba per ją reguliuojančias taisykles.

Yra laikoma, kad valstybinės valdžios institucijos turi dominuojančią įtaką tada, kai tokios valdžios institucijos toje bendrovėje tiesiogiai arba netiesiogiai:

1.5

Visos Europos valstybės kuriuo nors savo gyvavimo laikotarpiu yra įsteigusios valstybės įmonių arba tiesiogiai, arba nacionalizavusios ar „municipalizavusios“ privačias įmones. Jos tai padarė dėl įvairių priežasčių:

1.6

Valstybės įmonių veiksmingumas bei rezultatyvumas ir, prireikus, jų pertvarkymo poreikis negali būti vertinami tik remiantis įprastais jų ūkinės veiklos pelningumo rodikliais, bet turėtų apimti visus tokio pobūdžio tikslus ir uždavinius, kuriuos šioms įmonėms pavedė viešosios valdžios institucijos.

1.7

Pagal oficialią europinę apibrėžtį, konkurencingumas – tai „gebėjimas nuosekliai gerinti žmonių gyvenimo lygį ir jiems užtikrinti aukšto lygio užimtumą ir socialinę sanglaudą“.

1.8

Kiekvienais metais Sąjungos produktyvumo rodikliai šiek tiek sumažėja. Šis sumažėjimas – tai prarandamo konkurencingumo sinonimas. Šio nuosmukio ženklai – tai, be kita ko, nepakankamas inovacijų diegimas ir investicijų į infrastruktūrą, technologijas ir žmogiškąjį kapitalą stoka.

1.9

Todėl Europos Sąjungos konkurencingumas ir jos patrauklumas priklauso nuo investicijų į infrastruktūrą, švietimą ir mokymą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, sveikatos ir socialinę apsaugą, aplinkos apsaugą ir pan. Visose šiose srityse viešosios valdžios institucijos, kaip viena iš savo intervencinių priemonių, gali naudotis valstybės įmonėmis.

1.10

Tačiau valstybė ir vietos ir regionų valdžios institucijos gali ir klysti, ir valstybės įmonės taip pat gali turėti trūkumų, kurie gali būti susiję su:

1.11

Valstybės įmonė gali būti atitinkamos valdžios institucijos gynybinės arba puolamosios strategijos dalis:

1.12

Tai reiškia, kad viešosios valdžios institucija prisiima atsakomybę už strateginių krypčių nustatymą, tačiau palieka didelę valdymo veiksmų laisvę įmonės vadovybei. Vis dėlto viešosios valdžios institucija privalo organizuoti griežtą valstybės priežiūrą ir tikrą valstybės reguliavimą, o šiuo tikslu būtina įgyvendinti turimų valstybės įmonių valdymą, pagrįstą visų suinteresuotųjų subjektų ir įmonių darbuotojų atstovų dalyvavimu.

1.13

Kalbant apie visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, kurias valstybės narės teikia per valstybės įmones, šios įmonės vykdo tiek pramoninio, tiek ir komercinio pobūdžio veiklą, dažnai tiesiogiai konkuruodamos su kitų įmonių veikla.

1.14

Iš valstybės įmonių, veikiančių liberalizuotoje ir konkurencingoje aplinkoje, visų pirma reikia paminėti tinklų pramonės šakas (elektros energijos, dujų, elektroninių ryšių, transporto, pašto), kurių kokybiškų ir įperkamų paslaugų prieinamumas ir nuolatinis teikimas yra būtinas ne tik piliečiams, bet ir daugeliui privačių įmonių. Todėl šios įmonės yra iš esmės svarbios valstybės narės nacionalinei ekonomikai ir bendram konkurencingumui. Tas pat pasakytina ir apie kitus sektorius, pavyzdžiui, garso ir vaizdo priemonių, būsto, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, kuriuose rinkos ydos neleidžia visiems piliečiams vienaip ar kitaip pasinaudoti savo pagrindinėmis teisėmis.

2.1

Savo prašyme parengti tiriamąją nuomonę ES Tarybai pirmininkausianti Lietuva visų pirma paprašė pabrėžti valstybės įmonių veiksmingumo gerinimą ir jų svarbą nacionalinių valstybių konkurencingumui. Ji pageidauja, kad būtų ištirta dabartinė padėtis ir gera (arba bloga) praktika, ko kol kas nėra padaryta ES lygmeniu, taip pat išnagrinėti struktūrinę reformą, susijusią su šios rūšies įmonių veiksmingumo raida, atsižvelgiant į ekonominės politikos koordinavimą ir jo poveikį vidaus rinkai.

2.2

Nors ES teisės aktai apima tik nedaugelį konkrečių valstybės įmonių veiklos sričių (valstybės pagalbą ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugas), ES Tarybai pirmininkausianti Lietuva siūlo valstybės įmonių reformos srityje, nagrinėjant Europos lygmens iniciatyvas, apsiriboti neįstatyminėmis priemonėmis ir nenustatyti tikslų, susijusių su naująja teisine sistema. Galimas valstybės įmonių privatizavimas taip pat turėtų ir toliau priklausyti valstybių narių išimtinei kompetencijai.

2.3

Galiausiai, ES Tarybai pirmininkausianti Lietuva apgailestauja, kad Europos Komisijos jau parengtose ar numatomose iniciatyvose ir dokumentuose iki šiol nebuvo bendro pobūdžio svarstymų dėl valstybės įmonių reformos, jų valdymo, veiksmingumo gerinimo, indėlio didinant konkurencingumą ir įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus. Komisija ir Europos Parlamentas iki šiol buvo dėmesį sutelkę tik į du aspektus: valstybės pagalbos teikimo taisyklių ir su visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimu susijusių reikalavimų laikymąsi.

3.1

EESRK iš tiesų remia ES Tarybai pirmininkausiančios Lietuvos prašymą, kuriame siekiama ištirti dabartinę padėtį ir gerą (arba blogą) praktiką, taip pat išnagrinėti struktūrinę reformą, susijusią su šios rūšies įmonių veiksmingumo raida, atsižvelgiant į ekonominės politikos koordinavimą ir jo poveikį vidaus rinkai.

3.2

Sutartyse numatyta, kad Sąjungai ir valstybėms narėms tenka sustiprinta prievolė prižiūrėti, kad visuotinės svarbos paslaugos būtų teikiamos sėkmingai, ir skatinti plėtoti laipsnišką šių paslaugų teikimo vertinimo dinamiką. Kol to nebus padaryta, veiklos rezultatų vertinimas nepadės tenkinti piliečių ir ekonomikos poreikių nacionaliniu ir Europos mastu.

3.3

Toks vertinimas turi padėti didinti visuotinės ekonominės svarbos paslaugų veiksmingumą bei našumą ir leisti jas pritaikyti besikeičiantiems piliečių ir įmonių poreikiams. Be to, vertinimas viešosios valdžios institucijoms suteiks duomenų, padėsiančių priimti optimalų sprendimą. Vertinimas atliks esminį vaidmenį siekiant suderinti rinkos ir visuomenės interesus, taip pat ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos tikslus.

3.4

Savo nuomonėje dėl Visuotinės svarbos paslaugų nepriklausomo vertinimo  (2) EESRK pateikė konkrečių pasiūlymų Bendrijos lygmeniu nustatyti mainų, gretinimo, lyginimo ir koordinavimo sąlygas. Tada Sąjunga, vadovaudamasi subsidiarumo principu ir prie Reformų sutarties pridėto protokolo principais, turės skatinti tokio nepriklausomo vertinimo dinamiką, ir, plėtodama dialogą su atitinkamų dalyvių atstovais, parengti bendrais rodikliais pagrįstą Europos mastu suderintą vertinimo metodiką ir jos veikimo priemones.

3.5

Svarstydamas klausimą, kokiu būdu valstybės įmonės galėtų labiau prisididėti prie ekonomikos atgaivinimo ir Sąjungos konkurencingumo, EESRK įvairiose nuomonėse išsamiai nagrinėjo Europos visuotinės ekonominės svarbos paslaugas.

3.6

Nuo 2001 m. spalio 8 d. įsigaliojo Europos bendrovės statutas. Šis statutas, kuriuo galima naudotis nuo 2004 m. spalio 8 d., suteikia galimybes įmonėms, vykdančioms veiklą kelete valstybių narių, tapti viena įmone, kuriai taikoma Bendrijos teisė, ir tokiu būdu taikyti tas pačias taisykles: vienodą valdymo ir finansinės informacijos skelbimo sistemą. Šį statutą priėmusios įmonės nebeprivalo tenkinti visų valstybių narių, kuriose veikia jų filialai, įstatymų reikalavimų ir taip sumažina savo administracines išlaidas.

3.7

Šiuo požiūriu reikėtų ištirti „Europos valstybės įmonės statuto“ parengimo klausimą, kuris Komisijos buvo pradėtas nagrinėti 2011 m. sprendžiant klausimus, susijusius su „Galileo“ (3), kuri šiandien yra „Europos valstybės įmonė de facto“.

3.8

Visų pirma būtų galima numatyti, kad Europos valstybės įmonės veiklą vykdys pagrindinių transeuropinių infrastruktūros tinklų srityje, kuri Sutartyse įvardijama kaip bendra politika, taip pat energetikos ir transporto srityje, bendradarbiaudamos su šių sektorių nacionalinėmis arba vietinėmis įmonėmis, kad būtų užtikrintos Lisabonos sutartyje įteisintos naujos sąlygos ir įgaliojimai, ypač įgyvendinant Sąjungos politiką energetikos srityje (SESV 194 straipsnis).

3.9

Savo nuomonėje dėl Žaliosios knygos „Siekiant saugaus, tausojančio ir konkurencingo Europos energetikos tinklo“  (4) EESRK išreiškė pageidavimą, kad būtų atliktas tyrimas, ar tikslinga ir įmanoma piliečiams užtikrinti Europos energijos tiekimo visuotinės svarbos paslaugą, kuri būtų teikiama laikantis bendrų kainos, apmokestinimo, finansinių taisyklių, saugumo, tęstinumo, ekonomikos vystymo ir klimato apsaugos kriterijų.

3.10

Minėtoje žaliojoje knygoje Komisija pritaria, kad būtų įsteigtas Europos dujų perdavimo sistemos operatorius palaipsniui kuriant nepriklausomą bendrovę, kuri visoje ES valdytų sujungtą dujų perdavimo tinklą.

3.11

Tokios europinės paslaugos, kad ir koks bebūtų jų teikėjo statutas (valstybės įmonė, privati įmonė, VPP), galėtų pridėtinės vertės svarbiausiose tarptautinėse ar tarpvalstybinėse srityse, pavyzdžiui, energijos tiekimo saugumo užtikrinimo, vandens išteklių saugumo, biologinės įvairovės išsaugojimo, oro kokybės išsaugojimo, vidaus ir išorės saugumo ir pan., kadangi šios paslaugos Europos lygmeniu gali būti teikiamos veiksmingiau negu nacionaliniu ar vietos lygmeniu.

3.12

Atsižvelgdamas į tai, EESRK pritaria viešojo (Sąjunga ir valstybės narės) ir privačiojo sektorių partnerystėms siekiant užtikrinti didesnį energijos tiekimo saugumą ir sukurti integruotą sujungtų energetikos tinklų (elektros energijos, dujų, naftos) kontrolę. Komitetas taip pat ragina plėsti jūrų vėjo energijos tinklą ir vėjo jėgainių parkus sujungti su sausumos energijos tinklais, nes tai padėtų labai sumažinti eksploatacijos ir investicines sąnaudas ir dar labiau paskatintų investuoti į naujus tinklų projektus (5).

3.13

Turint omeny atskirų valstybių narių galias, pavyzdžiui, energijos išteklių vartojimo struktūros srityje, socialiniai ir visuomeniniai klausimai, kurie kyla gamtos išteklių valdymo ir naudojimo, branduolinės energijos, klimato kaitos, tvaraus valdymo ir saugumo srityse, peržengia tradicines valstybių sienas ir gali būti tinkamiau sprendžiami tik vadovaujantis europine visuotinės svarbos ir atitinkamų paslaugų samprata.

3.14

Taip pat būtų galima iškelti Europos vykdomųjų įstaigų ūkinės veiklos klausimą.

3.15

Šiuo metu veikia šešios tokios įstaigos (6), kurios bendrai 2007–2013 m. laikotarpiu yra atsakingos už maždaug 28 mlrd. eurų vertės programų įgyvendinimą. Dauguma šių programų vykdomos tose srityse, kuriose Europos Sąjungai suteikti įgaliojimai teikti paramą valstybėms narėms.

3.16

Viena vertus, šias vykdomąsias įstaigas galime laikyti tam tikrų Komisijos funkcijų perleidimu išorės paslaugų teikėjams, todėl įdomu iškelti klausimą, kokiu mastu šios įstaigos yra tikrai nepriklausomos, tačiau kita vertus, vykdydamos savo užduotis ir pareigas jos privalo tiesiogiai dalyvauti ūkinėje ir socialinėje veikloje. Ar mes nesame pernelyg nutolę nuo Europos Teisingumo Teismo nustatytos išsamios sąvokų „ūkinė veikla“ ir „įmonė“ apibrėžties?