12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/52

1.1

Piliečiai – Europos integracijos centrinė ašis. ES pilietybės ataskaitoje pabrėžiama, kad ES pilietybė suteikia piliečiams naujų teisių ir galimybių. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad valstybėse narėse gyvenantiems žmonėms iš visų teisių artimiausia ir labiausiai suprantama yra teisė laisvai judėti ir gyventi Europos Sąjungoje: galimybė ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui keliauti į ES valstybes nares ir iš jų grįžti, dirbti, mokytis, kelti kvalifikaciją, keliauti verslo reikalais arba apsipirkti užsienyje (1).

1.2

2013 m. ES pilietybės ataskaitoje siūloma dvylika naujų priemonių toliau išvardytose šešiose srityse, siekiant toliau šalinti kliūtis, trukdančias piliečiams naudotis savo ES teisėmis, įskaitant teisę laisvai judėti kertant ES valstybių narių sienas. Taigi, siūloma imtis priemonių šiose srityse (2):

1.3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo skatinamas laisvas piliečių ir įmonių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pripažinimą Europos Sąjungoje ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012, COM(2013) 228 final, 2013/0119 (COD).

1.4

Šis pasiūlymas dera su ES pilietybės ataskaita, nes juo nustatomos priemonės, kurios padės piliečiams iš tikrųjų ir iš esmės pasinaudoti ES piliečių statuso jiems suteikiamomis teisėmis.

1.5

Nors Lisabonos sutartis ir ES pagrindinių teisių chartija sustiprino Mastrichto sutartimi nustatytas ES piliečių teises, įskaitant teisę laisvai judėti ir gyventi ES, administracinės procedūros, kuriomis remiasi naudojimasis šia teise, nebuvo atitinkamai pakeistos. Tenka pripažinti, kad reikalavimas pateikti tvirtinimo pažymą (apostilę, pranc. Apostille) (tai – formalumas, kuris remiasi 1961 m. Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, kurios tikslas – palengvinti judėjimą per tarptautines sienas pasaulyje be technologijų) neatspindi fakto, kad ES neturi sienų, taigi trukdo, o ne padeda naudotis ES pilietybės suteikiama teise į laisvą judėjimą ES viduje.

1.6

Pasiūlyme numatytas toliau nurodytų Europos Sąjungoje naudojamų viešųjų dokumentų supaprastinimas yra svarbi priemonė, užtikrinsianti nuoseklesnę teisinę sistemą, pagal kurią bus sudarytos palankesnės sąlygos naudotis judėjimo ES viduje teise.

Šių viešųjų dokumentų supaprastinamas neabejotinai prisidės prie laisvo piliečių ir įmonių judėjimo skatinimo, nes tai dar labiau suaktyvins prekybą vidaus rinkoje, o tokius dokumentus kiekvienos valstybės narės piliečiams gauti bus daug lengviau.

1.7

Tam tikrų viešųjų dokumentų pripažinimo sistemos supaprastinimas, perduodant pripažinimą vietos valdžios lygmeniui, laikytinas svarbia politikos priemone, nes taip pat:

1.8

EESRK apgailestauja, kad pasiūlyme numatytos reformos, kuriomis siekiama sudaryti piliečiams ir įmonėms palankesnes sąlygas naudotis savo teise laisvai judėti ES, yra siūlomos praėjus 20 metų nuo ES pilietybės atsiradimo ir 42 metams nuo Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo paskelbimo. Tenka pripažinti, kad ES nežengė koja kojon su technologijų pažanga, kuria buvo galima pasinaudoti sumažinant arba iš viso pašalinant piliečiams ir įmonėms kylančias kliūtis netrukdomi naudotis savo teise laisvai judėti. EESRK pabrėžia, kad Vidaus rinkos informacinė sistema (VRI) yra svarbi priemonė, kurią reikėtų aktyviau taikyti suteikiant ES piliečiams galimybę naudotis savo pagrindinėmis teisėmis.

1.9

Todėl EESRK daro išvadą, kad Europos Komisijos pateikta politikos rekomendacija dėl teisinės priemonės:

1.10

EESRK rekomendacijos

2.1

2009 m. Stokholmo programoje „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ (6) pabrėžta, kaip svarbu užtikrinti Sąjungos pilietybės veiksmingumą ir piliečiams skirti didelį dėmesį plėtojant ES politiką teisingumo srityje. Šis įgaliojimas buvo patvirtintas programai skirtame veiksmų plane (7), kuriame nurodyta, kad tinkamai veikianti Europos teisminė erdvė „turėtų būti skirta piliečiams ir verslui, kad skatintų ekonominę veiklą bendrojoje rinkoje […]“. Europos Komisija į tai sureagavo 2010 m. ES pilietybės ataskaitoje patvirtindama savo įsipareigojimą sudaryti geresnes sąlygas laisvam viešųjų dokumentų judėjimui ES, o 2010 m. gruodžio mėn. žaliojoje knygoje „Mažiau administracinių formalumų piliečiams: skatinti laisvą viešųjų dokumentų judėjimą ir civilinės būklės dokumentų pasekmių pripažinimą“ (8) visuomenei išdėstė konkrečią viziją.

2.2

Tuo pačiu metu buvo priimtas Bendrosios rinkos aktas (9), kuriuo buvo siekiama sustiprinti piliečių pasitikėjimą vidaus rinka ir pasinaudoti visomis jos – tikro Sąjungos ekonomikos augimo variklio – galimybėmis. Tam, be kita ko, reikėjo pašalinti neproporcingas kliūtis, trukdančias piliečiams ir įmonėms pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis laisvėmis. Piliečių ir įmonių judumo skatinimas ES yra vienas kertinių II bendrosios rinkos akto (10) elementų.

2.3

Europos bendrijų bendrovių teisės ir įmonių valdymo veiksmų plano (11) tikslas – remti Europos verslą, pirmiausia stiprinant teisinį tarpvalstybinės veiklos tikrumą. Europos skaitmeninėje darbotvarkėje (12) minimas pasiūlytas teisės aktas dėl elektroninės atpažinties ir e. parašo (13), kuriame numatyta priimti reguliavimo pagrindą, skirtą bendriems administraciniams piliečių ir įmonių elektroninės atpažinties formalumams.

2.4

Neseniai paskelbtame veiksmų plane „Verslumas 2020“ (14) pabrėžiama, kad vienas aktualiausių Europos Komisijos politinės darbotvarkės punktų ir toliau išlieka pernelyg didelės reguliavimo naštos mažinimas. Veiksmų plane raginama visoms įmonėms, ypač labai mažoms įmonėms, pašalinti biurokratines kliūtis arba jas kuo labiau sumažinti. Taigi, sumažinus biurokratines kliūtis, supaprastinus tarp valstybių narių taikomas viešųjų dokumentų naudojimo ir pripažinimo tarpvalstybiniu lygiu procedūras ir suderinus su tuo susijusias taisykles bus lengviau įgyvendinti visus veiksmus, kuriais siekiama sukurti piliečių Europą ir gerai veikiančią vidaus rinką ES bendrovėms.

2.5

ES pilietybės ataskaitoje pabrėžiama, kad ES pilietybė suteikia piliečiams naujų teisių ir galimybių. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad valstybėse narėse gyvenantiems žmonėms iš visų teisių artimiausia ir labiausiai suprantama yra teisė laisvai judėti ir gyventi Europos Sąjungoje: galimybė ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui keliauti į ES valstybes nares ir iš jų grįžti, dirbti, mokytis, kelti kvalifikaciją, keliauti verslo reikalais arba apsipirkti užsienyje. 2013 m. ES pilietybės ataskaitoje siūloma dvylika naujų priemonių toliau išvardytose šešiose srityse, siekiant toliau šalinti kliūtis, trukdančias piliečiams naudotis savo ES teisėmis, įskaitant teisę laisvai judėti kertant ES valstybių narių sienas ir užsiimti verslu kitose ES valstybėse narėse. Taigi, siūloma imtis priemonių šiose srityse (15):

2.6

Nors Lisabonos sutartis ir ES pagrindinių teisių chartija sustiprino Mastrichto sutartimi nustatytas ES piliečių teises, įskaitant teisę laisvai judėti ir gyventi ES, administracinės procedūros, kuriomis remiasi naudojimasis šia teise, nebuvo atitinkamai pakeistos. Tenka pripažinti, kad šios srities teisinė sistema Europos Sąjungoje tebėra susiskaldžiusi, nes valstybės narės tebetaiko administracinius formalumus, pavyzdžiui, kopijų ir vertimų tvirtinimą pažyma (apostile), t. y. – formalumą, kuriuo norėta palengvinti judėjimą per tarptautines sienas, įvestą 1961 m. Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo. Šis formalumas neatspindi fakto, kad ES yra be sienų, taigi jis labiau trukdo, o ne padeda naudotis ES pilietybės suteikiama laisvo judėjimo ES viduje teise.

2.7

Pavyzdžiui, šiuo metu piliečiai, kurie išvyksta į kitą valstybę narę, turi skirti daug laiko ir pinigų, kad užtikrintų, jog kilmės valstybėje narėje išduoti viešieji dokumentai yra autentiški. Akivaizdu, kad įmonėms ir piliečiams neabejotinai būtų naudingos nuoseklios ir skaidrios taisyklės, taikomos tam tikriems viešiesiems dokumentams, kurie būtini prekių, paslaugų ir asmenų judėjimui ES teritorijoje ir bendrojoje rinkoje.

2.8

ES nežengė koja kojon su technologijų pažanga, kuria buvo galima pasinaudoti sumažinant arba iš viso pašalinant piliečiams ir įmonėms kylančias kliūtis netrukdomi naudotis savo teise laisvai judėti. EESRK supranta, kad VRI, internetinė programa, kurią naudodamos nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos operatyviai ir lengvai susisiekia su analogiškomis institucijomis užsienyje, yra tinkama IRT platforma, kuri, įgyvendinus pasiūlymą, palengvins administracinį bendradarbiavimą. VRI taip pat bus kaupiami dažniausiai ES valstybėse naudojamų viešųjų dokumentų šablonai, įskaitant tų dokumentų vertimus į visas oficialias ES kalbas, kad institucijos, neturinčios pakankamų kalbinių gebėjimų, galėtų nuspręsti, ar joms pateikti viešųjų dokumentų vertimai yra teisingi arba kokybiški (16).

2.9

EESRK apgailestauja, kad pasiūlyme numatytos reformos, kuriomis siekiama padėti piliečiams ir įmonėms naudotis savo teise laisvai judėti ES, yra siūlomos praėjus 20 metų nuo ES pilietybės atsiradimo ir 42 metams nuo Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo paskelbimo.

3.1.1

EESRK sutinka, kad pasiūlymo 3 straipsnio 1 dalyje pateikiama apibrėžtis „viešieji dokumentai“ apima svarbius viešuosius dokumentus, susijusius su ES piliečių ir įmonių ES teisėmis.

3.1.2

Tačiau EESRK pabrėžia, kad pasiūlyme išvardyti viešieji dokumentai turėtų būti tik pirmoji grupė visų viešųjų dokumentų, kuriuos reikia supaprastinti siekiant padidinti judumą ES viduje, suaktyvinti tarpvalstybinę veiklą ir pagerinti ES bendrosios rinkos veikimą.

3.1.3

EESRK pabrėžia, kad ateityje viešųjų dokumentų supaprastinamo procesai turėtų apimti svarbius viešuosius dokumentus, pavyzdžiui, dokumentus, susijusius su darbuotojų teise laisvai judėti ES viduje (ši teisė yra labai svarbi tarpvalstybinio verslo ir prekybos vystymui) arba neįgaliųjų judėjimo teise, jeigu tokiems viešiesiems dokumentams nėra taikomos kitos ES direktyvos. Tokie viešieji dokumentai galėtų apimti, pavyzdžiui, nacionalinius švietimo įstaigų išduotus mokslo baigimo pažymėjimus ir viešuosius socialinio draudimo dokumentus.

3.2.1

EESRK pabrėžia, kad dabartiniai reikalavimai pateikti tvirtinimo pažymą atspindi tarptautines procedūras, tačiau neatspindi ES, kaip bendrosios rinkos, raidos. Šiuo metu apie 12,5 milijono ES piliečių gyvena ne savo, o kitoje valstybėje narėje ir daugiau kaip 380 000 ES labai mažų įmonių ir MVĮ vykdo tarpvalstybinę subrangos veiklą. Visi šie piliečiai ir įmonės, norėdami persikelti iš vienos valstybės narės į kitą arba vykdyti tarpvalstybinę veiklą, nuolat susiduria su administracinėmis kliūtimis ir bereikalingais biurokratiniai reikalavimais. Europos Sąjungoje be sienų tokios padėties neturėtų būti.

3.2.2

Todėl EESRK sutinka su Europos Komisijos pasiūlymo tikslu – netaikyti vešiesiems dokumentams teisinių ir administracinių reikalavimų, galiojančių skirtingose valstybėse narėse. EESRK mano, kad tai – pirmasis nuolatinės viešųjų dokumentų supaprastinamo programos etapas.

3.2.3

EESRK sutinka, kad reikėtų nuostatų, kurios užtikrintų, kad pagrįstos abejonės atvejais būtų atliekamas reikiamo lygio patikrinimas. EESRK pripažįsta, kad bus atvejų, kai norint užtikrinti viešojo dokumento arba jo patvirtintos kopijos autentiškumą reikės valstybių narių administracinio koordinavimo.

3.2.4

EESRK labai pritaria principui, kad pilietis arba įmonė turėtų labai aiškiai žinoti, kokiu mastu pateikiamiems viešiesiems dokumentams netaikomas visų rūšių legalizavimas arba panašūs formalumai. Toks tikrumas leis piliečiui arba įmonei aktyviai planuoti savo veiklą ir tokiu būdu gauti tą apčiuopiamą ir neapčiuopiamą naudą ir privalumus, apie kuriuos kalbama Europos Komisijos poveikio vertinime (17).

3.2.5

EESRK pažymi, kad pagal dabartinę sistemą apie 99 proc. iš 1,4 milijono per metus išduodamų tvirtinimo pažymų (apostilių) veiklai ES teritorijoje vykdyti, nekelia jokių problemų. Todėl EESRK mano, kad Europos Komisijos pasiūlyta politikos priemonė, skirta administraciniam bedradarbiavimui (kuris pagrįstos abejonės dėl viešųjų dokumentų, pagrįstų daugiakalbėmis formomis, autentiškumo atvejais remiasi VRI), turėtų duoti geresnių rezultatų.

3.2.6

EESRK rekomenduoja pakeisti Europos Komisijos pasiūlyme pateiktą „pagrįstos abejonės“ apibrėžtį, kad ji būtų nedviprasmiška ir neliktų netikrumo. Todėl EESRK siūlo tokį pakeitimą.

3.2.7

Tuo atveju, kai iškilus pagrįstai abejonei valstybė narė, remdamasi šia nauja apibrėžtimi, ketina teikti oficialų prašymą atitinkamos valstybės narės, kurioje toks dokumentas buvo išduotas, institucijoms, prašymą teikianti valstybė narė privalo aiškiai informuoti asmenį apie priežastis, kodėl teikiamas toks prašymas.

3.2.8

EESRK yra įsitikinęs, kad tada, kai valstybėse narėse bus įdiegta VRI ir reguliarios pažangos ataskaitos rodys, kad sistema yra stabili ir veikia, o valstybių narių darbuotojai įgis reikiamų žinių, prašymai dėl administracinio bendradarbiavimo tarp valstybių narių bus daug veiksmingesni ir jiems neprireiks maksimalaus vieno mėnesio laikotarpio, kuris nustatomas pasiūlyme. Todėl EESRK rekomenduoja, kad rezultatams pastebimai pagerėjus Europos Komisija sutrumpintų nustatytą maksimalų laikotarpį iki dviejų savaičių. Toks pakeitimas piliečiams ir įmonėms aiškiai parodys, kad ES iš tiesų stengiasi įgyvendinti ES pilietybės idėją, o piliečiai yra ES politikos centrinė ašis.

3.2.9

EESRK mano, kad svarbu turėti subalansuotą atskaitomybės sistemą, kuri leistų įvertinti, kaip efektyviai valstybės narės įgyvendina šį pasiūlymą. EESRK rekomenduoja Europos Komisijai kasmet atlikti valstybių narių įgyvendinimo rezultatų lyginamąją analizę.

3.6.1

EESRK sutinka, kad valstybių narių keitimasis informacija ir dokumentais bei jų perdavimas padeda siekti tikslo patikrinti institucijų išduotų viešųjų dokumentų autentiškumą naudojantis Vidaus rinkos informacine sistema (19 straipsnis). Komitetas taip pat sutinka, kad valstybės narės turi pranešti Komisijai apie vienos ar keleto centrinių institucijų paskyrimą ir apie visus vėlesnius su jomis susijusios informacijos pakeitimus ir kad Komisija tokią informaciją skelbs viešai (20 straipsnis). Galiausiai EESRK sutinka, kad Komisija ne vėliau kaip kas trejus metus turi pateikti Europos Parlamentui ataskaitą apie šio reglamento taikymą (21 straipsnis).

3.6.2

EESRK pabrėžia, kad 19 straipsnis „Duomenų apsauga“ privalo užtikrinti, kad valstybės narės keistųsi informacija ir dokumentais ir juos perduotų pagal šį reglamentą laikydamosi ES principų dėl duomenų apsaugos.