19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/42

1.1

EESRK nepritaria Komisijos argumentams, pateiktiems šiam pasiūlymui pagrįsti. Kadangi nėra mokslinių duomenų, patvirtinančių teiginį, kad dėl nevienodų pinigų padirbinėjimo srityje taikomų sankcijų padirbinėtojai naudojasi galimybe rinktis palankesnę teisės sistemą (angl. forum shopping), Komiteto manymu, nėra išties pagrįsta persvarstyti 2000 m. pamatinį sprendimą siekiant Europos Sąjungoje nustatyti mažiausio lygio bausmę, kurios numatomas „atgrasomasis poveikis“ EESRK atrodo ginčytinas.

1.2

EESRK nori atkreipti dėmesį, kad nustatant minimalias taisykles pasiūlymu dėl direktyvos iš tiesų sukuriamas labai platus kovai su padirbinėjimu skirtas teisėsaugos arsenalas, taip, atrodo, peržengiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 83 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas, juo labiau kad pasiūlyme nagrinėjami ir jurisdikcijos bei proceso klausimai.

1.3

Komitetas abejoja, ar būtina laikytis tokio bausmėmis grindžiamo požiūrio, savaime galinčio pažeisti pagrindines teises ir laisves, ir nėra įsitikinęs jo veiksmingumu, kadangi nepaisant to, kad nustatoma mažiausio lygio bausmė, bausmės nustatymui visada turės įtakos su valstybių narių teisinėmis tradicijomis susiję aiškinimo skirtumai ir teismo diskrecija.

1.4

Apskritai EESRK apgailestauja, kad pasiūlyme dėl direktyvos nepakankamai atsižvelgiama – nors to reikalaujama SESV 82 straipsnio 2 dalyje – į skirtingas teisines tradicijas ir sistemas, visų pirma kalbant apie pasiūlymo nuostatų poveikį individualioms teisėms ir asmens laisvėms.

1.5

EESRK, būdamas Europos pilietinei visuomenei atstovaujančia institucija, atkreipia dėmesį į tai, kad veikos autoriais gali būti iš esmės įstatymų besilaikantys piliečiai, kuriems į rankas, jiems patiems to nežinant, pateko padirbti pinigai ir kuriems reikia jų atsikratyti. EESRK nurodo, kad pavojinga šiems asmenims, kurie „ne savo noru“ tapo „nusikaltėliais“ taikyti neproporcingas priemones, ir laikosi nuomonės, kad be veikos labai svarbus veiksnys yra tikrasis ketinimas, o tai pasiūlymo dėl direktyvos konstatuojamoje dalyje pabrėžiama nepakankamai.

1.6

EESRK nerimauja, kad nagrinėjant proceso klausimą pasiūlyme dėl direktyvos nenumatyta – kaip kad buvo padaryta apibrėžiant sankcijas – tyrimą atliekančių tarnybų naudojamas priemones suskirstyti atsižvelgiant į veikos sunkumą. Todėl Komitetas mano, kad pasiūlyme dėl direktyvos reikia patikslinti, kad organizuoto nusikalstamumo srityje naudojamos tyrimo priemonės turi būti taikomos tik pačių sunkiausių veikų atveju.

2.1

Šiuo pasiūlymu dėl direktyvos sustiprinama dabartinė sistema, skirta kovai su pinigų – tiek eurų, tiek kitų valiutų – padirbinėjimu baudžiamosios teisės priemonėmis. Pasiūlymas ES teritorijoje papildo 1929 m. Ženevos konvencijos, kurios susitariančiosiomis šalimis ji įpareigoja būti valstybes nares, nuostatas ir pakeičia Tarybos pamatinį sprendimą 2000/383/TVR, iš dalies pakeistą 2001 m. pamatiniu sprendimu (2001/888/TVR), į kurį šiuo pasiūlymu įtraukiamos tam tikros svarbios nuostatos.

2.2

Visų pirma norima kovoti su palankesnės teisės sistemos rinkimosi reiškiniu, kuris, remiantis poveikio tyrimu, yra kuo švelnesnės teisės sistemos ieškančių nusikaltėlių tinklų strategijos išdava. Šiuo tikslu, remiantis SESV 83 straipsnio 1 dalimi, nustatomas bendras mažiausias bausmės lygis – ne mažiau kaip šeši mėnesiai laisvės atėmimo už pinigų padirbinėjimą ir padirbtų pinigų platinimą (ne mažesnės kaip 10 000 EUR sumos). Kartu už gaminimą jau numatytos maksimalios ne mažiau kaip aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės taikymas išplečiamas ją skiriant ir už platinimą (ne mažesnės kaip 5 000 EUR sumos).

2.3

Už juridinių asmenų vardu padarytą veiką gali būti taikomos sankcijos pradedant teisės į valstybės teikiamas lengvatas arba pagalbą atėmimu ir baigiant likvidavimu.

2.4

Šiuo pasiūlymu taip pat sugriežtinama dabartinė proceso teisės sistema. Tyrimą ir persekiojimą vykdančios tarnybos galės naudotis tyrimo priemonėmis, taikomomis kovojant su organizuotu nusikalstamumu ar kitais sunkiais nusikaltimais. Be to, teisminės institucijos bus įpareigotos proceso metu konfiskuotų padirbtų pinigų pavyzdžius perduoti techninei analizei, kad būtų galima surasti daugiau apyvartoje esančių padirbtų pinigų.

2.5

Galiausiai pasiūlyme numatoma, kad kiekviena valstybė narė, kurios valiuta yra euras, turės taikyti universaliosios jurisdikcijos principą už Europos Sąjungos ribų padarytų su euru susijusių veikų atžvilgiu, jeigu veiką padaręs asmuo yra jos teritorijoje arba jeigu su ta veika susiję padirbti eurai randami toje valstybėje narėje.

3.1

EESRK pripažįsta, kad euro padirbinėjimas, kuriam naudojamos vis sudėtingesnės ir vis tobulesnės priemonės, yra susirūpinimą keliantis reiškinys, su kuriuo reikia veiksmingai kovoti, tačiau rimtai abejoja ir dėl šios iniciatyvos turinio, ir dėl paties jos pagrindo.

3.2

EESRK atkreipia dėmesį į mokslinių duomenų trūkumą poveikio vertinime, ir laiko nepakankamai įtikinamu palankesnės teisės sistemos rinkimosi argumentą, kuriuo rėmėsi Komisija rengdama direktyvos pasiūlymą. Komiteto nuomone, nėra akivaizdu, kad bausmių lygio Europos Sąjungoje skirtumai kaip nors paaiškintų padirbinėjimų skaičiaus didėjimą, nei kad padirbinėtojai rinkdamiesi veikos vietą visų pirma atsižvelgtų į nacionalinius baudžiamojo persekiojimo srities teisės aktus. Norint paaiškinti padirbtų pinigų spaustuvių lokalizaciją reikia atsižvelgti į kitus, materialaus ar logistinio pobūdžio veiksnius.

3.3

Be to, kadangi nėra tikslaus tyrimo, patvirtinančio teiginį, kad bausmių lygio Europos Sąjungoje skirtumai kenkia teisėsaugos ir teisminių institucijų bendradarbiavimui ir veiksmingai kovai su padirbinėjimu trečiosiose šalyse, EESRK kyla klausimas, kokios yra šio direktyvos pasiūlymo priežastys.

3.4

EESRK taip pat nori pabrėžti, kad pasiūlymo nuostatomis, kurios suformuluotos remiantis minėtais argumentais, sukuriamas ypač sudėtingas teisėsaugos mechanizmas. Pasiūlyme dėl direktyvos ne tik apibrėžiamos visos pinigų padirbinėjimo veikos ir nustatomos tiek minimalios, tiek maksimalios bausmės už platinimo veiką, bet ir nagrinėjami jurisdikcijos ir proceso aspektai.

3.5

EESRK visų pirma abejoja dėl šių su jurisdikcija ir procesu susijusių nuostatų, peržengiančių to, kas numatyta aiškinamajame memorandume ir kas leidžiama SESV 83 straipsnio 1 dalyje, t. y. „nustatyti minimalias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo“, ribas. Abejones sustiprina ir tai, kad šios ypatingų priemonių taikymą numatančios nuostatos teisėsaugos požiūriu yra ypač plataus masto, kadangi jų laikantis sukuriama universalioji jurisdikcija, savaime leidžianti netaikyti bendrų sprendimų su euru susijusių veikų atveju, ir taikomos tyrimo priemonės, naudojamos kovojant su organizuotu nusikalstamumu.

3.6

EESRK manymu, daugiausia problemų kyla dėl pastarojo aspekto. Iš tiesų pasiūlyme dėl direktyvos apibrėžtos veikos nesuskirstomos pagal jų sunkumo lygį siekiant pagrįsti kovojant su organizuotu nusikalstamumu naudojamų tyrimo priemonių taikymą. Komiteto nuomone, dėl šios nuostatos kyla pavojus, kad bus akivaizdžiai nesilaikoma proporcingumo principo ir pažeistos pagrindinės teisės (1).

3.7

Siekiant išvengti tam tikro piktnaudžiavimo, EESRK iš tiesų nori ES teisės aktų leidėjams priminti, kad būtina atsižvelgti visų valstybių narių seniai ar neseniai nusistovėjusias demokratijos tradicijas ir pastangas apsaugoti asmens laisves.

3.8

Apskritai EESRK primena, kad kuriant Europos baudžiamosios teisės vykdymo erdvę kartu būtina stiprinti teisę į gynybą, visų pirma turint omenyje Eurojustą ir Europolą, kad nebūtų nusižengta sutartyse (SESV 67 straipsnio 1 dalyje ir 83 straipsnio 3 dalyje) įtvirtintam reikalavimui užtikrinti pagrindines teises.

3.9

EESRK, būdamas Europos pilietinei visuomenei atstovaujančia institucija, atkreipia dėmesį į tai, kad veikos autoriais gali būti iš esmės įstatymų besilaikantys piliečiai, kuriems į rankas, jiems patiems to nežinant, pateko padirbti pinigai ir kuriems reikia jų atsikratyti. EESRK nurodo, kad pavojinga šiems asmenims, kurie „ne savo noru“ tapo „nusikaltėliais“ taikyti neproporcingas priemones, ir laikosi nuomonės, kad be veikos labai svarbus veiksnys yra tikrasis ketinimas, o tai pasiūlymo dėl direktyvos konstatuojamoje dalyje pabrėžiama nepakankamai.

3.10

EESRK pripažįsta, kad nagrinėjamame pasiūlyme numatyta sankcijų skirstymas pagal konfiskuotos sumos dydį (visų pirma 5 straipsnio 2 dalis) leidžia iš dalies atsižvelgti į tokius atvejus. Vis tik, Komiteto nuomone, pasiūlymas dėl direktyvos neapsaugo nuo pavojaus, kad bus rimtai pažeistos asmens laisvės. Atrodytų, kad pasiūlyme neatsižvelgiama į ES šalių teisinių tradicijų ir sistemų įvairovę ir ypač į tyrimu paremto teismo proceso ypatumus, kadangi jo atveju policijos tarnybos įtariamąjį net ir nesunkaus nusikaltimo atveju gali areštuoti gana ilgam laikui prieš jam stojant prieš teisėją.

4.1

Kalbant apie nuostatą, kuria (pasiūlymo 5 straipsnio 4 dalis) įvedamas mažiausias bausmės lygis – šeši mėnesiai laisvės atėmimo ir kuri yra pagrindinė pasiūlymo priemonė, numatyta palankesnės teisės sistemos rinkimosi problemai spręsti, EESRK abejoja dėl jos naudos turint omenyje tai, kad direktyva, kuri iš esmės yra skirta teisės aktų leidėjams, o ne teisėjams, negali įpareigoti šios bausmės iš tiesų skirti. Šiuo požiūriu EESRK teigiamai vertina tai, kad aiškinamajame memorandume primenami būtinos bausmės individualizacijos – šį principą įtvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas – ir visiškos teisėjo vertinimo laisvės principai.

4.2

Be to, EESRK nori pridurti, kad net ir neprivalomos minimalios bausmės numatymas yra nesuderinamas su kai kurių valstybių narių, nenumatančių minimalios bausmės išskyrus tuos atvejus, kai ją privaloma skirti, teisinėmis tradicijomis.

4.3

Pasiūlymo 9 straipsnį reikia pakeisti taip: „3–4 straipsniuose nurodytais sunkiausiais padirbinėjimo veikos atvejais valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad už tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą atsakingi asmenys, padaliniai ar tarnybos galėtų naudotis veiksmingomis tyrimo priemonėmis, pavyzdžiui, tomis, kurios naudojamos organizuoto nusikalstamumo ar kitų sunkių nusikaltimų atvejais.“