19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/97

1.1

Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto yra dalis dokumentų rinkinio dėl „naujos kartos patikrinimų kertant sieną“, kuris yra viena iš strateginių iniciatyvų, įtrauktų į Komisijos 2012 m. darbo programą. Europos Komisijos teigimu, šis dokumentų rinkinys skirtas įgyvendinti du didelius ir tarpusavyje susijusius uždavinius: vykdyti veiksmingą keliautojų – trečiųjų šalių piliečių srautų ir judėjimo per Šengeno erdvės išorinę sieną stebėseną ir užtikrinti, kad nuolatiniams keliautojams, kurie sudaro didžiąją daugumą visų sieną kertančių asmenų ir kurių skaičius nuolat auga, sienos kirtimas būtų greitas ir paprastas.

1.2

2008 m. vasario 13 d. komunikate „Pasirengimas kitiems Europos Sąjungos sienų valdymo etapams“ Komisija pasiūlė sukurti atvykimo ir išvykimo sistemą (AIS).

1.3

Šiam pasiūlymui buvo pritarta Stokholmo programoje, kuriai 2009 m. gruodžio mėn. pritarė Europos Vadovų Taryba ir kurioje dar kartą patvirtinta, kad atvykimo ir išvykimo sistema (AIS) suteiktų valstybėms narėms galimybę veiksmingai dalytis duomenimis, kartu užtikrinant duomenų apsaugą.

1.4

2011 m. birželio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose raginama sparčiau kurti pažangaus sienų valdymo sistemą. Reaguodama į šį raginimą Komisija 2011 m. spalio 25 d. priėmė naują komunikatą dėl įvairių alternatyvų ir tolesnių veiksmų.

1.5

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas yra parengęs keletą nuomonių, svarbių šių dviejų viena kitą papildančių sistemų įdiegimui (1). Savo nuomonėse Komitetas pabrėžė ES įsipareigojimų atremti augančių sienas kertančių keliautojų srautų keliamus iššūkius ir tam skirtų priemonių pridėtinę vertę. ES tenka pagrindinis vaidmuo ir didžiausia atsakomybė užtikrinti valstybių narių veiksmų koordinavimą. Matydamas naujausius su judumu ir migracija susijusius iššūkius Komitetas ragina laikytis proporcingumo ir veiksmingumo principų. Komitetas taip pat pabrėžia, kad kuriant ir įgyvendinant politiką ir programas labai svarbu užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą.

2.1

Tikimasi, kad judėjimas per ES sienas tik didės, todėl reikia sparčiau kurti patikimas ir veiksmingas sienų valdymo ir kontrolės sistemas.

2.2

EESRK palankiai vertina požiūrį, kuriuo remiantis parengtas pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinys, t. y. tai, kad siekiama rasti tinkamą pusiausvyrą tarp būtinybės skatinti judumą ir siekio užtikrinti saugumą, dėl kurio pastaraisiais metais kilo pagrindo nerimauti ES.

2.3

EESRK pripažįsta ES lygmens įsipareigojimo, valdymo ir investavimo pridėtinę vertę ir tikisi, kad valstybės narės koordinuos savo pastangas, kad būtų užtikrintas sėkmingas numatytų programų įgyvendinimas.

2.4

EESRK nori pabrėžti, kad Europos Sąjungos savitumas tiesiogiai ir netiesiogiai siejamas su atvirumu ir susisiekimo galimybėmis ne tik jos viduje, bet ir už jos sienų. ES yra energija trykštanti kultūrinė, socialinė, politinė ir ekonominė erdvė, o norint išlaikyti jos svarbą pasaulinėje arenoje būtina užtikrinti judumą per sieną. Turėdamos tai mintyje ES institucijos ir valstybės narės turėtų pasistengti, kad naujosios sistemos netrukdytų trečiųjų šalių piliečiams atvykti į ES ir neslopintų jų noro keliauti.

2.5

Tuo pat metu reikėtų nemažai dėmesio skirti visuomenės nuomonės apie šias dvi sistemas ir jų veikimą formavimui ir tinkamam taisyklių išaiškinimui trečiųjų šalių piliečiams. ES ir valstybės narės turėtų palaikyti ryšį su trečiųjų šalių valdžios institucijomis, kad būtų užtikrinta, jog į ES vykti planuojantys jų piliečiai gautų visą reikalingą pagalbą ir informaciją, ypač apie jų teises. Į šį dokumentų rinkinį būtina įtraukti tinkamai finansuojamas komunikacines priemones.

2.6

EESRK ragina visus atitinkamus subjektus ir institucijas toliau tobulinant ir įgyvendinant abi sistemas galvoti apie pagrindines teises. Nors abi sistemos yra gana techninio pobūdžio, jos turi nemažą poveikį į ES atvykstančių asmenų/visų trečiųjų šalių piliečių pagrindinėms teisėms ir laisvėms. Komitetas palankiai vertina tai, kad duomenų apsaugos/duomenų privatumo klausimams skiriama dėmesio, ir tikisi, kad pakankamai dėmesio bus skiriama visų atitinkamų pagrindinių teisių apsaugai ir bus vykdoma tinkama stebėsena.

2.7

EESRK atkreipia dėmesį į didžiulius valstybių narių institucinių sąrangų ir gebėjimų skirtumus ir į tai, kad kelios valstybės narės įgyvendina savas šių dviejų sistemų versijas. Tokio masto pertvarka, kuri paveiktų daugybę institucijų ir žmonių, yra sudėtinga ir netgi rizikinga. Dalyvaujančios institucijos turėtų pasirūpinti, kad ši pertvarka neturėtų jokio neigiamo poveikio keliautojams.

2.8

Primindamas ankstesnę patirtį EESRK norėtų atkreipti dėmesį į sąnaudų ir jų apskaičiavimo problemą. Akivaizdu, kad tokios sistemos brangiai kainuoja, tad turime užtikrinti, kad joms skiriamos išlaidos būtų proporcingos ir veiksmingos. Be to, pirminės sąmatos turi būti kuo tikslesnės.

2.9

EESRK norėtų paraginti toliau svarstyti keliautojų diferencijavimo klausimą, kuris yra viena pagrindinių pažangaus sienų valdymo politikos programos dalių. Gali būti, kad praktikoje diferencijavimas taps tam tikra diskriminacija. Teisė dalyvauti Registruotų keliautojų programoje (RKP) priklausys nuo statuso, pajamų, kalbų mokėjimo ir išsilavinimo. Šią riziką būtų galima sumažinti, jei atitinkamos valdžios institucijos kuo daugiau būsimų keliautojų veiklos rūšių ir sąsajų laikytų priimtinomis.

2.10

EESRK pažymi, kad trūksta aktualių ir konkrečių duomenų apie judumą. Trūksta ne tik tikslių duomenų apie trumpam atvykstančius keliautojus, kurie viršija leidžiamą buvimo laiką, bet ir kokybinių duomenų, kurie padėtų suprasti šį reiškinį. Politika turėtų būti grindžiama ne tik kiekybiniais duomenimis, kurie bus renkami, kai sistemos bus įdiegtos. Reikia daugiau išteklių skirti tyrimams, siekiant išsiaiškinti, kaip naudojama šiuo metu veikianti sistema ir kaip ja piktnaudžiaujama.

2.11

EESRK ragina ES ir valstybes nares skirti pakankamai dėmesio tiesiogiai su keliautojais dirbančio personalo, visų pirma konsulatų darbuotojų ir sienos apsaugos pareigūnų, mokymui. Jie turėtų būti labai gerai parengti ir gebėti padėti keliautojams atlikti procedūras, kurios yra ir techniškai sudėtingos, ir psichologine prasme delikačios.

2.12

Komitetas pripažįsta, kad biometrinių duomenų rinkimas turi teigiamų aspektų, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad pirštų atspaudų ėmimas daro tam tikrą poveikį nuolatiniams ir nenuolatiniams keliautojams. Dėl psichologinio poveikio mažėja motyvacija keliauti ir apskritai prastėja asmens santykis su šalies, į kurią jis atvyksta, visuomene. Be to, pirštų atspaudų ėmimas tradiciškai siejamas su nusikalstama veikla ir policijos darbo metodais. Todėl EESRK ragina toliau svarstyti biometrinių duomenų rinkimo pagal abi programas klausimą ir būdus, kaip būtų galima sumažinti neigiamus šios procedūros padarinius.

3.1

EESRK manymu, teisė būti informuotam turėtų būti iš tikrųjų užtikrinta, ypač kai kalbama apie asmens duomenų naudojimą. Trečiųjų šalių piliečiai turi būti supažindinami su jų teisėmis. Tam tikrais atvejais kalbos barjeras gali trukdyti pasinaudoti šia teise. Esamose ir būsimose teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) sistemų duomenų bazėse turėtų nebūti jokios „užprogramuotos“ diskriminacijos – tam turėtų būti užtikrinta, kad trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu būtų laikomasi duomenų apsaugos principų (teisė gauti informaciją, teisė į veiksmingą teisinę gynybą, teisė duoti asmenišką sutikimą, kad būtų tvarkomi duomenys), ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms trečiųjų šalių piliečių – duomenų subjektų – kategorijoms.

3.2

EESRK nuomone, būtina geriau susipažinti su TVR sistemų duomenų bazėmis ir informavimo sistemomis. Europos Komisija turėtų reguliariai – galbūt kartą per metus – teikti suvestinę stebėsenos ataskaitą apie visų sistemų, kuriose naudojami duomenys ir keičiamasi informacija TVR politikos srityje, veiklą, kurioje būtų nurodyta, kokia informacija keičiamasi ir kokiais tikslais.

3.3

ES turėtų paraginti nacionalines vyriausybes tinkamai paremti institucijas, kurioms priskirtos atvykimo ir išvykimo sistemos stebėsenos ir priežiūros funkcijos.

3.4

EESRK palankiai vertina tai, kad suteikiant teisę dalyvauti RKP laipsniškai pereinama nuo „šaliai taikomos“ prie „asmeniui taikomos“ procedūros. Komitetas rekomenduoja, kad pokalbis su prašymą pateikusiu asmeniu būtų norma, ypač tada, kai reikia išsamesnių paaiškinimų. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į profiliavimo (automatizuoto sprendimo priėmimo) ir duomenų rinkimo motyvus, susijusius su TVR sistemos duomenų bazėmis ir pažangiu sienų valdymu, ir mano, kad tuo atveju, jei statistinio duomenų sekimo (angl. dataveillance) pagrindu būtų naudojami duomenys apie rasę, tautybę ar kiti „jautrūs“ duomenys, tai būtų sunku suderinti su nediskriminavimo principais, antrinės teisės aktų reikalavimais ir įsipareigojimais, kylančiais iš pagrindinių teisių.

3.5

EESRK pasisako už platesnę dažnai keliaujančio asmens apibrėžtį, kuri apimtų bet kokią kultūrinę, ekonominę ir socialinę veiklą. Komitetas ragina valstybes nares atsižvelgti į visą socialinio gyvenimo įvairovę. Komiteto manymu, nereikėtų pirmenybės teikti kokiai nors socialinės ar profesinės veiklos kategorijai.

3.6

Trečiųjų šalių piliečiai prašymus įtraukti juos į RKP gali teikti konsulatuose, bendruose prašymų išduoti vizą centruose ir bet kuriame sienos perėjimo punkte. Tai patogu prašymą teikiančiam asmeniui, tačiau sukelia valdymo sunkumų. Visas dalyvaujantis personalas turėtų būti informuotas ir tinkamai parengtas, kad išmanytų, kaip šios sistemos veikia.

3.7

EESRK manymu, rėmimo ir (arba) privataus apgyvendinimo deklaravimo procedūra gali būti kliūtimi. Jei ji būtų išlaikyta, reikėtų bent jau naudoti minimalią ir visoje ES vienodą formą. Taip valstybės narės nesinaudotų šia procedūra kaip atgrasomąja priemone.

3.8

RKP prašymui pateikti reikalingų patvirtinamųjų dokumentų išdavimas iš principo turėtų nesukelti prašymą teikiančiam asmeniui ir patvirtinamuosius dokumentus išduodančioms organizacijoms nereikalingų ir per didelių išlaidų. Pavienių prašymus teikiančių asmenų ir patvirtinamuosius dokumentus išduodančių organizacijų patiriamos sąnaudos turėtų būti apskaičiuojamos atliekant tarpinius vertinimus.

3.9

Komitetas rekomenduoja, kad laikotarpis, per kurį atitinkamos valdžios institucijos turi priimti sprendimą, būtų ne ilgesnis negu 25 dienos, bet valdžios institucijos turi būti skatinamos sprendimus priimti kuo greičiau.

3.10

Reikėtų patikslinti RKP prašymo atmetimo kriterijus. Neaišku, kuo remiantis vertinama grėsmė viešajai tvarkai, vidaus saugumui ir visuomenės sveikatai. Tai atveria kelią subjektyviems sprendimams. Vertinimus atlieka tūkstančiai žmonių, kurie turi labai skirtingą patirtį, yra skirtingai parengti ir skirtingai informuoti apie keliaujantį asmenį, jos veiklą ir kilmės šalį. Be to, abejotina, ar tarp motyvų atmesti prašymą reikėtų įrašyti grėsmę valstybės narės tarptautiniams santykiams.

3.11

Labai svarbu, kad asmenys, kurių prašymai nebuvo patenkinti (prašymas nepriimtinas, atmestas), galėtų veiksmingai apskųsti sprendimą. EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares padėti savo teise pateikti skundą norintiems pasinaudoti asmenims.